Byla 2A-483-450/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims ,,Swedbank“, AB, BIGBANK AS filialui, UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“, ,,TELIA“, AB, UAB ,,TELE2“, R. K., T. V., D. K., E. T., G. B., UAB ,,Nukajus“, UAB ,,Adminsta“, UAB ,,Vilniaus energija“, bei išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė panaikinti ( - ) Vilniaus m. CM skyriaus santuokų metrikų knygos įrašą dėl ( - ) Šv. Rapolo bažnyčioje sudarytos ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašą, pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo V. V. kaltės; priteisti iš atsakovo 1 500 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš atsakovo K. V. ir G. V. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės bei 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką; padalinti santuokoje prisiimtus finansinius įsipareigojimus; priteisti iš atsakovo 26 995,88 Eur dydžio kompensaciją už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą; palikti santuokines pavardes bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsakovas V. V. su ieškiniu nesutiko ir galutinai patikslinęs priešieškinio reikalavimus prašė panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš jo kiekvienos dukros išlaikymui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės; nustatyti bendravimo su dukromis bendravimo tvarką; padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus; priteisti iš ieškovės 7 222,80 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurią sudaro ½ sumos, ieškovės sumokėtos kreditoriui ,,Swedbank“, AB, pagal 2005 m. gruodžio 20 d. būsto paskolos sutartį 05-089266-FA už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu ( - ); priteisti iš ieškovės 2 893,11 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, kurią sudaro ½ dalis ieškovės tretiesiems asmenims pervestų bendrų sutuoktinių piniginių lėšų; padalinti finansinius įsipareigojimus; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (2016 m. balandžio 1 d.).
  3. Trečiasis asmuo E. T. atsiliepime nurodė, jog atsakovas niekur nedirba ir praktiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, o šeimą smukdo imdamas paskolas. Ieškovė prašė paskolinti 3500 Eur, kuriuos grįžusi į Vilnių perdavė sutuoktiniui.
  4. Trečiasis asmuo T. V. atsiliepime nurodė, jog nesutinka, kad jos paskolinti pinigai ieškovei yra asmeninė atsakovo prievolė.
  5. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime nurodė, kad ji 2016 m. kovo 17 d. banko pavedimu ji pervedė į ieškovės sąskaitą 1 000 Eur, skolindama šiuos pinigus atsakovo kelionei į Jungtinė Karalystę.
  6. Trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė, kad skolininkų pareiga yra solidari, todėl abu sutuoktiniai prievolę turi vykdyti solidariai.
  7. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 1 000 Eur, o ši šiuos pinigus privalėjo perduoti atsakovui kelionei. Paskolą ieškovė ėmė ne sau ir ne vaikams, bet būtent atsakovui.
  8. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, jog sutinka, kad šalių dukrų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo būtų priteistas išlaikymas vaikams. Vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą.

3II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei panaikino santuokos, sudarytos ( - ) Šv. Rapolo bažnyčioje, registruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ( - ), akto įrašą Nr. ( - ), tarp ieškovės V. V. ir atsakovo V. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei paliko santuokinę pavardę – ,,( - )“; padalino santuokoje įgytą turtą natūra: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė šaldytuvą ,,Electrolux“ – 125 Eur vertės ir skalbimo mašiną – 100 Eur vertės, viso turo už 225 Eur; atsakovui - televizorių ,,Samsung“ – 150 Eur vertės, viso turto už 150 Eur; priteisė atsakovui iš ieškovės 75 Eur kompensaciją už jai tenkančio turto didesnę dalį natūra; nustatė, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. balandžio 1 d.; nustatė nepilnamečių dukrų K. V. ir G. V. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina; priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienai dukrai nuo ieškinio pateikimo dienos (2016 m. birželio 17 d.) iki jų pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant 2016 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai; nustatė atsakovo tokią bendravimo su dukromis tvarką: - atsakovas bendrauja su dukterimis antro ir ketvirto mėnesio savaitgalio sekmadieniais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžindamas vaikus ieškovei tos pačios dienos 18.00 val.; - atsakovas papildomai bendrauja su dukterimis per kiekvienų metų tėvo dieną (birželio pirmą sekmadienį), vieną iš Kalėdų ir Velykų dienų, taip pat neporiniais kalendoriniais metais per dukrų gimtadienius. Vaikų pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką atsakovas įsipareigoja suderinti su ieškove ne vėliau kaip prieš 2 dienas telefonu ar el. paštu; - esant poreikiui gali vykti papildomi atsakovo ir dukterų susitikimai; - visą skirtą bendravimui su vaikais laiką atsakovas praleidžia be ieškovės, tačiau raštu (SMS žinute, el. laišku) privalo informuoti ieškovę apie savo ir vaikų buvimo vietą, planuojamus užsiėmimus. Ieškovė turi teisę patikrinti, ar bendraudami su atsakovu vaikai yra saugioje aplinkoje; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo prievolę ,,Swedbank“, AB pagal 2005 m. gruodžio 20 d. būsto paskolos sutartį Nr. 05-089266-FA pripažino asmenine ieškovės prievole; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo prievoles G. B., AB, BIGBANK AS filialui, UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“, ,,TELIA“, AB, UAB ,,TELE2“, R. K., T. V., D. K., E. T., G. B., UAB ,,Nukajus“, UAB ,,Adminsta“, UAB ,,Vilniaus energija“ pripažino solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; priteisė iš ieškovės atsakovui 3 821,62 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 772,97 Eur, iš atsakovo - 372,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; panaikino 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.
  2. Dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nuolat ją žemino, negerbė, užgauliojo net vaikų akivaizdoje, vadino necenzūriniais žodžiais, smukdė šeimą finansiškai, savo asmeniniams poreikiams tenkinti ėmė kreditus, lošė azartinius žaidimus bei neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Pasak atsakovo, ieškovė buvo neištikima, jai buvo žinomos aplinkybės dėl visų kreditų, nes jie viską darė kartu, ieškovė taip pat nevengė lošti, nes mėgo prabangų gyvenimą, todėl santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
  3. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju negalima padaryti neabejotinos išvados, jog šalių santuoka iširo būtent išskirtinai vien tik dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką šalims gyvenant santuokoje jai buvo priimtinos ir toleruojamos. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė nedalyvavo kartu su atsakovu lažybose ir kad prievarta verčiama atsakovo ėmė paskolas. Atsakovas taip pat neįrodė ieškovės neištikimybės, todėl atsižvelgiant į tai, jog šalys kartu jau daugiau nei metus negyvena ir neveda bendro ūkio, teismas laikė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, pasak teismo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo, todėl santuokos apskaitos akto įrašą naikino dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo jos pageidavimu paliko santuokinę pavardę.
  4. Dėl tarpusavio išlaikymo. Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymo teismas nepriteisė.
  5. Dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė prašė panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės ir priteisti jai iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio ieškovės prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, todėl jį teismas atmetė.
  6. Dėl pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi atskirai nuo 2016 m. balandžio 1 d., šalys dėl šios aplinkybės prieštaravimų nereiškė, todėl teismas pripažino, jog teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2016 m. balandžio 1 d.
  7. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas nepilnamečių K. V. ir G. V. gyvenamąją vietą nustatė kartu su ieškove.
  8. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaikais ar žalingos įtakos jiems darymą. Ieškovė nurodė, kad iš esmės neprieštarauja atsakovo bendravimui su vaikais. Iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, jog esminių prieštaravimų dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Teismo vertinimu, abiejų šalių pageidaujama nustatyti bendravimo su dukromis tvarka, atsižvelgiant į vaikų amžių (10 ir 4 metai), nepažeistų jų dienos bei paros rėžimo bei iš esmės atitinka tėvų ir vaikų interesus. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės apima ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Byloje nenustatyta, jog maksimalus tėvo su vaikais bendravimas daro vaikams žalingą įtaką, todėl teismas nustatydamas atsakovo bendravimo su dukromis tvarką atsižvelgė į ieškovės išsakytus pastebėjimus dėl vaikų užimtumo papildomo ugdymo užsiėmimuose bei dėl informavimo būdo atsakovui bendraujant su mergaitėmis ir nustatė atsakovo prašomą bendravimo tvarką, eliminuojant iš bendravimo tvarkos penktadienius, kadangi mergaitės yra užimtos papomokinėje veikloje, taip pat nustatant atsakovui pareigą ketinant bendrauti su vaikais, ieškovę apie tai informuoti raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu).
  9. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nustatė, jog ieškovė SODROS duomenimis dirba, jos gaunamas pajamas sudaro apie 1100 Eur gaunamas darbo užmokestis. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog gauna dar ir neoficialių pajamų. Ieškovė su mergaitėmis gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų. Byloje taip pat nėra duomenų apie ieškovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį. Ieškovė iš viso turi du išlaikytinius. Atsakovas sprendimo priėmimo metu niekur nedirba, tačiau pasak atsakovo, turi neoficialių pajamų. VĮ Registrų centro duomenimis jis neturi nekilnojamojo turto; VĮ ,,Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau jis buvo registruotas transporto priemonės Toyota Corolla Verso valdytoju. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, apie kitus turimus atsakovo išlaikytinius.
  10. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, teismas atsižvelgė ir į nepilnamečių vaikų poreikius. Sprendimo priėmimo metu K. V. yra 10 metų, mergaitė mokosi Vilniaus ,,Žiburio“ pradinėje mokykloje, lanko Vilniaus šokių mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 60 Eur, taip pat reikalingos papildomos išlaidos dalyvaujant varžybose, kas per metus sudaro 150-300 Eur. Mergaitei buvo rekomenduotos papildomos šokių treniruotės, kas per savaitę kainuoja 37 Eur. G. V. yra 4 metų, lanko lopšelį-darželį ,,Žilvytis“, taip pat darželyje lanko sporto būrelį, Yamaha muzikos mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 27 Eur. Sprendimo priėmimo metu, byloje nėra duomenų apie vaikų turimus specialius poreikius ar rimtesnius sveikatos sutrikimus.
  11. Ieškovė konkrečiai nenurodė, kiek išlaidų patiria kiekvienos dukros išlaikymui per mėnesį, tačiau iš atsakovo prašė priteisti po 250 Eur kiekvienai dukrai. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog dukrą ruošiasi leisti į baleto pamokas. Be to, visuotinai suprantama tiesa, jog vaikui reikalingas maistas bei drabužiai ir kitos prekės. Teismas pažymėjo, jog vaikų motinai tenka rūpintis kasdienine mergaičių priežiūra bei jų auklėjimu. Nepilnametėms turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, kultūros renginiuose, įgyti reikiamų priemonių jo turimiems ar įgytiems gabumams lavinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų teismas nustatė, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo, nes ji turi nekilnojamojo turto, gauna pakankamas pajamas. Atsakovas niekur nedirba, neturi jokio turto, būtent dėl šių priežasčių sutiko mergaitėms teikti po 130 Eur. Tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti jam išlaikymą, gaunamos tik minimalios pajamos ar darbo neturėjimas negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą, todėl atsakovui tinkamai neprisidedant prie dukrų išlaikymo neabejotinai būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Sprendimo priėmimo metu, Lietuvoje yra nustatyta minimali mėnesinė alga 380 Eur. Ši suma pripažįstama būtina vieno vaiko išlaikymui, kad patenkintų jo realius bei protingus poreikius. Išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą, kitus turimus išlaikytinius ar jam nustatytą nedarbingumo lygį. Atsakovas jaunas ir darbingas vyras, todėl jam ilgą laiką niekur nedirbant, teismo vertinimu, jis kaip mažamečių vaikų tėvas neišnaudojo visų galimybių pasirūpinti tinkamai vaikais. Tačiau jis turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai, todėl iš atsakovo teismas priteisė po 190 Eur per mėnesį išlaikymo suma periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. birželio 17 d.), iki vaikų pilnametystės.
  12. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016 m. birželio 17 d. ir nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 18 mėn., kas sudarytų 3600 Eur, skaičiuojant po 100 Eur kiekvienai dukrai. Pasak atsakovo, jis nurodytu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu pajamų gavo, todėl išlaikymą dukroms faktiškai teikė, mokėjo už darželį, pirko drabužius, maistą, vaistus, akumuliatorinį automobilį ir kt. Teismas nustatė, jog šalys faktiškai kartu nebegyvena nuo 2016 m. balandžio 1 d. SODROS duomenys patvirtino, jog atsakovas laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. birželio 20 d., 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d., 2015 m. vasario 6 d. iki 2015 m. vasario 25 d., 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. liepos 3 d. buvo įgijęs verslo liudijimą, laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. spalio 19 d. dirbo UAB ,,Techspektras“. Taip pat pati ieškovė nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas kurį laiką dirbo ir užsienyje. Iš atsakovo pateikto MoneyGram išrašo matyti, jog atsakovas į ieškovės sąskaitą ieškovės nurodytų išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu pervedė 1755 svarų sterlingų. Taigi, teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pajamas nurodytu įsiskolinimo laikotarpiu gavo (buvo įgijęs verslo liudijimą, gavo nedarbo draudimo išmokas, gavo pinigų iš tėvo ir motinos, trečiųjų asmenų, laimėdavo pinigų lažybose, siuntė pinigus iš Jungtinės Karalystės, mokėjo už darželį, pirko drabužius, maistą, vaistus, akumuliatorinį automobilį dukroms). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas laikė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas vaikams išlaikymą teikė tiek pinigais, tiek kita forma – pirko daiktus, ieškovė nepaneigė, kad atsakovas vaikams yra pirkęs reikiamų daiktų, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimo 400 Eur sumą, skaičiuojant už du mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos po 100 Eur kiekvienai dukrai.
  13. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovės vardu nuo 2005 m. liepos 12 d. registruotas butas, esantis ( - ), turtas įgytas iki santuokos su atsakovu sudarymo, todėl yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir neįtraukiamas į dalintino turto balansą, todėl dėl ieškovės ieškinio 8 reikalavimo teismas nepasisakė. Atsakovo vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ ,,Regitra“ duomenimis šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių, tačiau atsakovas buvo registruotas transporto priemonės Toyota Corolla Verso valdytoju.
  14. Atsakovas prašė padalinti santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus ir nurodė, jog santuokoje buvo įgyta turto viso už 3050 Eur: kompiuteris ,,Dell“ - 100 Eur vertės; užuolaidos salone - 100 Eur vertės; pakabinamos spintelės salone -100 Eur vertės; minkštas miegamas kampas - 450 Eur vertės; stalas su kėdėmis - 500 Eur vertės; televizorius „Samsung“ - 150 Eur vertės; šaldytuvas „Electrolux“ - 150 Eur vertės; virtuvės komplektas - 600 Eur vertės; skalbimo mašina -100 Eur vertės; vonia sūkurinė - 400 Eur vertės; spinta - 200 Eur vertės; vonios baldai - 100 Eur vertės; muzikinis centras Pioneer - 100 Eur vertės. Šiuo daiktus atsakovas prašė po santuokos apskaitos akto įrašo palikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, jam išmokant 1525 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu šalys įgijo tik vieną sofą, kurios įsigijimo kvitą atsakovas pateikė į bylą, ir kompiuterį vaikams, kitus daiktus ieškovė nusipirko dar iki santuokos sudarymo, kai įsigijusi butą jį įsirenginėjo, todėl atsakovo reikalavimas dalinti asmeninius ieškovės baldus yra nepagrįstas. Teismas nustatė, jog ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo įgijo užuolaidas, pakabinamas spinteles salone, stalą su kėdėmis, virtuvės komplektą, sūkurinę vonią, spintą bei vonios baldus, todėl šių daiktų teismas neįtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovė paaiškino, kad muzikinis centras faktiškai yra bevertis, nes jo laidus apgraužė šuo, todėl jis negali būti naudojamas, šių aplinkybių neginčijo atsakovas. Kadangi muzikinis centras jau faktiškai yra bevertis, todėl teismas jo nedalino. Ieškovei nurodžius, jog miegamas kampas ir kompiuteris reikalingas vaikų poreikiams tenkinti, kadangi mergaitės ant jo miega, teismas šio turto neįtraukė į dalintino turto balansą. Ieškovė paaiškino, jog kompiuteris buvo pirktas vaikams, nes vyresniajai dukrai kompiuteris reikalingas mokslams; atsakovas prašė kompiuterį priteisti jam, nes dukrai jis nupirko planšetinį kompiuterį, šias aplinkybes patvirtino PVM sąskaita-faktūra bei kasos pajamų orderio kvitas, tačiau šalys turi dvi nepilnametes dukras, todėl santuokoje įgyto kompiuterio ,,Dell“ teismas neįtraukė į dalintino turto balansą. Kad ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo įsigijo televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Electrolux“ bei skalbimo mašiną, byloje įrodymų nėra. Ieškovė neginčijo, jog šie daiktai yra jos bute, kuriame daug metų gyveno šeima, todėl teismas vertino, jog šalys santuokoje įgijo šiuos nekilnojamuosius daiktus: televizorių „Samsung“, šaldytuvą „Electrolux“ bei skalbimo mašiną.
  15. Ieškovė prašė po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo jai palikti šaldytuvą bei skalbimo mašiną. Atsakovas prašė jam priteisti kompiuterį, nes jis dukrai nupirko planšetinį kompiuterį bei televizorių bei priteisti iš ieškovės kompensaciją. Iš esmės ieškovė teismo posėdyje neginčijo atsakovo nurodytų kilnojamųjų daiktų vertės, išskyrus, nurodė, jog šaldytuvo vertė yra 100 Eur, o ne 150 Eur kaip nurodė atsakovas. Įvertinęs šalių nurodytas daiktų vertes, teismas nustatė, jog santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 375 Eur: televizorius ,,Samsung“ – 150 Eur vertės, šaldytuvas ,,Electrolux“ – 125 Eur vertės (150+100/2). Skalbyklė – 100 Eur vertės. Sudėjus ieškovei priteistino bendro sutuoktinių turto aktyvo dalį, teismas konstatavo, jog jai tenka 225 Eur, atsakovui priteistino bendro sutuoktinių turto dalis vertintina 150 Eur, todėl ieškovė privalo atlyginti atsakovui jai tenkančio turto didesnę dalį natūra – 75 Eur.
  16. Dėl finansinių įsipareigojimų. Teismas nustatė, jog 2005 m. gruodžio 20 d. ieškovė su ,,Swedbank“, AB sudarė būsto paskolos sutartį Nr. 05-089266-FA, 2015 m. balandžio 27 d. ieškovė su BIGBANK AS filialu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1502187/95pa, 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės vardu sudaryta paskolos sutartis Nr. 213664 su UAB ,,IPF Digital Lietuva“ (buvęs UAB ,,MCB Finance“), 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės vardu sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 764261008 su UAB ,,Credit Service“, 2015 m. lapkričio 1 d. ieškovė sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9908946010 su UAB ,,Credit Service“, 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. vasario 2 d. ieškovė sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. 20987 ir 888819, taip pat šalių santuokos laikotarpiu susidarė skolos TELIA, AB (buvęs AB ,,Omnitel“), E. T., T. V., D. K., R. K., UAB ,,Admista“, UAB ,,Nukajus“, G. B., UAB ,,Vilniaus energija“.
  17. Tarp šalių nekilo ginčo dėl prievolių pobūdžio ,,Swedbank”, AB, G. B., UAB ,,Nukajus“, UAB ,,Adminsta“ bei UAB ,,Vilniaus energija“ ir UAB ,,TELE2“ pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 20987. Įsipareigojimus ,,Swedbank“, AB ieškovė prisiėmė iki santuokos su atsakovu sudarymo būstui įsigyti, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl prievolė pagal 2005 m. gruodžio 20 d. ieškovės su ,,Swedbank“, AB sudarytą būsto paskolos sutartį po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pripažintina asmenine ieškovės prievole. Ieškovė nurodė, jog prievolė G. B. atsirado iš garažo nuomos, kuriame buvo laikomas šeimos automobilis, UAB ,,Nukajus“ prievolė atsirado dėl nuomojamo automobilio, o prievoles UAB ,,Adminsta“ bei UAB ,,Vilniaus energija“ ieškovė kildina iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kuomet ten gyveno šeima, UAB ,,TELE2” pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 20987 prievolė atsirado, nes dukrai buvo imtas telefonas kaip kalėdinė dovana. Atsakovas neprieštaravo, jog šios prievolės yra solidarios. Sutiko, jog iki šalių gyvenimo skyrium pradžios visos išvardintos prievolės yra solidarios sutuoktinių prievolės. Todėl teismas prievoles G. B., UAB ,,Nukajus“, UAB ,,Adminsta“, UAB ,,Vilniaus energija“ bei UAB ,,TELE2“ pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 20987 po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pripažino abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis.
  18. Pasisakydamas dėl prievolių E. T., D. K., T. V. bei R. K. teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, jog prievolės E. T. (ieškovės brolis), D. K. (ieškovės draugė), T. V. (atsakovo teta) bei R. K. (ieškovės patėvis) atsirado, nes atsakovas ilgą laiką Lietuvoje nedirbo, todėl 2016 m. balandžio mėn. išvyko dirbti į Jungtinę karalystę. Atsakovui buvo reikalingos lėšos kelionei į užsienį, būsto nuomai bei pragyvenimui, todėl ieškovė atsakovo pragyvenimui paskolino iš R. K. 1 000 Eur, iš T. V. 600 Eur ir iš D. K. 1 000 Eur. Taip pat atsakovo pragyvenimui užsienyje ir jo poreikiams tenkinti 2015 m. rugpjūčio ieškovė pasiskolino iš savo brolio E. T. 4 500 Eur. Aplinkybę, kad paskola iš E. T. buvo paimta būtent atsakovo poreikiams, pasak teismo, įrodo ieškovės 2016-06-04 16.48 val. žinutė atsakovui: „o skolos? Dėl tavęs kur kelionei skolinausi iš brolio“, į ką atsakovas nesureagavo neigiamai, patvirtindamas paskolos tikslingumą. Atsižvelgiant į tai, kad šios lėšos buvo paskolintos tikslinei paskirčiai - atsakovo kelionei ir pragyvenimui, ieškovė prašė pripažinti pinigines prievoles šiems fiziniams asmenims asmeninėms atsakovo prievolėmis. Atsakovas dėl prievolių šiems asmenims nurodė, jog ieškovė neįrodė, kad piniginės lėšos, gautos iš nurodytų asmenų buvo perduotos jam. Kreditorė T. V. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad 2016-03-24 600 Eur paskolino ieškovei jos asmeniniu prašymu, be atsakovo žinios, mokėjimo paskirtyje taip pat nurodoma „Apmokėti reikiamas sąskaitas“. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog visos piniginės lėšos buvo pasiskolintos ieškovės prašymu atsakovo kelionei į Jungtinę Karalystę, iš byloje nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad šeimos tikslas ir poreikis buvo atsakovui išvykus į užsienį uždirbti pinigų ir tokiu būdu papildyti šeimos biudžetą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas iš Jungtinės Karalystės siuntė ieškovei pinigus. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog nėra įrodymų, kad jis šiuos pinigus gavo bei kad paskolintus pinigus iš T. V. ieškovė išlaido savo asmeninėms reikmėms, neturi reikšmės, nes iš byloje nustatytų aplinkybių bei esančių įrodymų matyti, jog tiek ieškovę, tiek atsakovą rėmė jų artimi žmonės, todėl šalių santykiams esant konfliktiškiems teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog piniginės lėšos, pasiskolintos iš artimųjų, nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į išdėstytą, prievoles E. T., D. K., T. V. bei R. K. po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teismas pripažino abiejų sutuoktinių solidariomis prievolėmis.
  19. Pasisakydamas dėl prievolių TELIA, AB (buvęs ,,Omnitel“, AB) ir UAB ,,TELE2“ UAB ,,TELE2“ pagal 2016 m. vasario 2 d. Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 88819, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nurodė, kad jai nežinoma data atsakovas savo vardu iš UAB „Omnitel“ išsimokėtinai pasiėmė 6 telefonų aparatus, už kuriuos yra skolingas 2 676,47 Eur. Be to, atsakovas yra skolingas UAB „Omnitel“ už telefoninius pokalbius ir kitas telefono paslaugas 423,67 Eur. Paaiškino, kad 2016 m. balandžio mėn. sumokėjo už atsakovą 201,10 Eur skolą už telefoninius pokalbius UAB „Omnitel“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad atsakovas yra skolingas dar papildomai 423,67 Eur. Tiek įsiskolinimą už telefonų aparatus, tiek už pokalbius, prašė pripažinti atsakovo asmenine prievole. Taip pat nurodė, jog 2016 m. vasario 2 d. Vilniaus prekybos centre „Akropolis“ esančiame TELE2 salone atsakovo psichologinio spaudimo paveikta ieškovė savo vardu sudarė Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 88819, kurios pagrindu iš UAB „TELE2“ 24 mėn. terminui išsimokėtinai įsigijo Apple Iphone 6S 16 GB, už kurį kiekvieną mėnesį privalo mokėti po 25 Eur, nors telefonas buvo paimtas ir iš karto perduotas atsakovo surastam pirkėjui, iš kurio atsakovas gavo apie 650 Eur. Atsakovas šių pinigų ieškovei neperdavė, pasakęs, kad padengs kreditų pratęsimo išlaidas ir paskirstys savo išlaidoms, todėl prašė šią prievolę pripažinti atsakovo asmenine. Ieškovė nurodė, kad jos vardu iš UAB „Omnitel“ klientų aptarnavimo skyriaus, esančio Vilniaus Žirmūnų HyperRimi parduotuvėje, 2016 m. sausio mėn. buvo paimti du telefono aparatai. Numeris 861493864 buvo paimtas 2016-01-19 (ir nuo tos dienos aktyvuotas); numeris 861589523 buvo paimtas 2016-01-26. Šiuos telefonų aparatus atsakovas iš karto pasiėmė ir juos pardavė nepažįstamiems asmenims, gautus pinigus naudojo savo poreikiams, tariamiems reikalams tvarkyti bei kitoms ieškovei nežinomoms išlaidoms dengti. Atsakovas nurodė, jog iš AB „Omnitel“ mobilieji telefonai buvo pirkti ieškovei žinant, abiem turint planą telefonus parduoti brangiau ir taip gauti papildomų lėšų šeimai, kas ir buvo padaryta. 2016-02-02 telefoną Apple Iphone 6S 16GB Ieškovė UAB ,,TELE2“ salone pirko sau, be jokio psichologinio spaudimo, ar dabar jį ieškovė turi atsakovui nėra žinoma. Ieškovė savo teiginius dėl šių prievolių grindė elektroniniais laiškais, kuriais kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorius dėl susidariusių skolų, numerių užblokavimo. Be to, teismo vertinimu, ieškovės mobiliojo ryšio operatoriams elektroniniuose laiškuose nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad mobilieji telefonai buvo imti atsakovo spaudimo įtakoje. Priešingai, ieškovė pati nurodė, jog sutartys dėl mobiliųjų telefonų buvo sudarytos jos vardu, ji vyko kelis kartus į mobiliojo ryšio operatorių salonus kartu su atsakovu, laukė mašinoje, kol atsakovas parduos telefonus, žinojo aplinkybes, už kiek atsakovas pardavė telefonus ir pan., todėl teismas nevertino, kad jai nebuvo žinoma, kam atsakovui reikia tiek mobiliųjų telefonų. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovė būdama protinga moteris, privalėjo įvertinti pasekmes, o pati sutikdama savo vardu imti tiek telefonų pasirinko tokį šeimos biudžeto papildymo būdą, todėl vertintina, jog telefonai buvo imti šeimos poreikiams tenkinti, nesvarbu ar juos pardavė, ar naudojosi pačios šalys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo teismas prievoles TELIA, AB (buvęs ,,Omnitel“, AB) ir UAB ,,TELE2“ pripažino solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
  20. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. balandžio 27 d. jos vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 1502187/95pa, kurios pagrindu iš Bigbank AS filialo buvo gautas 6116,50 Eur dydžio vartojimo kreditas (bendra kredito gavėjo mokėtina suma sudaro 11260,38 Eur). Nors šią kredito sutartį pasirašė ieškovė, tačiau faktiškai dalis paskolos pagrindu gautų piniginių lėšų buvo panaudota kitiems atsakovo greitiesiems kreditams refinansuoti. 2015 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės vardu paskolos sutarties Nr. 1951730 pagrindu buvo paimta 400 Eur paskola (437,78 Eur kartu su palūkanomis) iš UAB „IPF Digital Lietuva“ (buv. pav. - UAB „MCB Finance“). Šios paskolos suma 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą, tačiau tą pačią dieną ieškovė 330 Eur paskolos sumą pervedė atsakovui, nes atsakovas teigė, kad paskolą būtina paimti jo vykdomai veiklai finansuoti. Kitą dalį paskolos sumos ieškovė perdavė atsakovui grynais pinigais. Kadangi šis kreditas nebuvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti ir tik formaliai buvo paimtas ieškovės vardu, po santuokos nutraukimo prašo pripažinti jį asmenine atsakovo prievole. 2015 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 764261008 su UAB „Credit Service“, kurios pagrindu ieškovei suteiktas bendras 768,75 Eur vartojimo kreditas. Šis kreditas taip pat kaip ir visi kiti buvo panaudoti išimtinai tik atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi kredito sumas, pervestas nurodytomis datomis į ieškovės banko sąskaitą, atsakovas tą pačią dieną persivedė į savo sąskaitą: 2015 m. rugpjūčio 14 d. iš ieškovės į atsakovo banko sąskaitą buvo pervesta 500 Eur suma, 2015 m. rugpjūčio 19 d. - 200 Eur suma. Kadangi ieškovė šio kredito nenaudojo nei savo, nei šeimos poreikiams tenkinti, teismas minėtą finansinį įsipareigojimą po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo prievole. 2015 m. lapkričio 1 d. ieškovės vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9908946010 su UAB „Credit Service“, kurios pagrindu į ieškovės banko sąskaitą buvo pervestas papildomas 300 Eur dydžio kreditas (kredito sumos padidinimas) (bendras kredito dydis sudaro 2936,14 Eur). Šios piniginės lėšos buvo išgrynintos atsakovo, nes atsakovas teigė, kad pinigai yra reikalingi jo vykdomai veiklai, iš kurios jis tikisi gauti pelno. Kokia tai veikla, atsakovas ieškovės neinformuodavo, greičiausiai atsakovas šiuos pinigus pralošė. Atsižvelgiant į tai, šiame punkte aptartą kreditorinį įsipareigojimą po santuokos nutraukimo teismas taip pat pripažino asmenine atsakovo finansine prievole.
  21. Atsakovas nurodė, jog ieškovė siekia pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis ieškovės vardu sudarytas paskolos sutartis su kreditoriais Bigbank AS filialas, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Credit Service“, kaip neva sudarytas dėl atsakovo psichologinio spaudimo, tačiau jokio psichologinio spaudimo atsakovas ieškovės atžvilgiu nenaudojo, šeima tokiu būdu papildydavo biudžetą, trūkstant lėšų ankstesnėms bendroms skoloms grąžinti, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams. Teismas nustatė, jog finansiniai įsipareigojimai Bigbank AS filialas, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Credit Service“ buvo prisiimti ieškovės vardu šalims esant santuokoje. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė šiuos finansinius įsipareigojimus prisiėmė verčiama ar spaudžiama atsakovo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl piniginių lėšų gavus kreditus į jos sąskaitą pervedimo atsakovui nepatvirtino, jog pinigai buvo panaudoti išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai, šalių pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad tarp sutuoktinių nuolat vyko piniginiai pervedimai vienas kitam per bankus. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji nežinojo, kam atsakovas prašo pinigų, o kreditus imdavo tam, kad atsakovas netraumuotų vaikų, nepatvirtino, jog pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, jei ieškovė būdama apdairi, rūpestinga bei protinga, nesidomėjo, kam buvo naudojamos piniginės lėšos, tai nereiškia, kad jos nebuvo naudojamos šeimos interesais. Teismo vertinimu, ieškovė kitaip neįrodė, todėl visos prievolės Bigbank AS filialas, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Credit Service“ po santuokos apskaitos akto įrašo pripažintinos solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
  22. Dėl kompensacijų priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai (šalių banko sąskaitų išrašai) teismui nedavė pagrindo teigti, kad lėšos, esančios bendrąja jungtine šalių nuosavybe, buvo naudojamos išskirtinai atsakovo ar ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti ir asmeninėms prievolėms vykdyti, ir dėl to sumažėjo bendrąja jungtine šalių nuosavybe esančios lėšos. Priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalys buvo pasirinkę šeimos lėšų papildymo modelį skolindamiesi iš trečiųjų asmenų, todėl savaime suprantama, kad skolas reikėjo grąžinti. Byloje nėra nenuginčijamų įrodymų, kad šalių atlikti piniginiai pervedimai tretiesiems asmenims nebuvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu, todėl ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl kompensacijų, kildinamų iš tretiesiems asmenims pervestų lėšų, priteisimo teismas atmetė.
  23. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 7 721,21 Eur kompensaciją, kildinamą iš atsakovo praloštų pinigų atliekant statymus TonyBet. Pagal CK 6.243 straipsnio 1 dalį lošimo ir lažybų pagrindu jokios prievolės neatsiranda ir su lošimu bei lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami. Be to, teismas nustatė, jog ieškovei visos aplinkybės, susijusios su atsakovo statymais buvo gerai žinomos, iš išloštų lėšų šeima tenkino savo poreikius ir buvo pasirinkusi tokį šeimos biudžeto papildymo modelį, todėl riziką, atsiradusią pralošiant pinigines lėšas turi prisiimti abi šalys, taip pat ieškovė, būdama protinga ir apdairi, turėjo įvertinti lošimų riziką.\
  24. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 000 Eur kompensaciją už be jos žinios parduotą šeimos automobilį. Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų matyti, jog šalių vardu nebuvo registruotų transporto priemonių. Atsakovas automobilio Toyota Corolla Verso buvo registruotas tik valdytoju, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog minėtas automobilis šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priteisti už tai kompensaciją.
  25. Atsakovas nurodė, jog nuo šalių santuokos sudarymo 2006-09-02 iki gyvenimo skyrium pradžios 2016-04-01 ieškovė pagal 2005-12-20 su „Swedbank“ sudarytą būsto paskolos sutartį sumokėjo kreditoriui 14 445,59 Eur, prievolę vykdydama iš turto (lėšų), kuris pripažįstamos bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl prašė priteisti jam 7 222,80 Eur kompensaciją. Teismas nustatė, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš ,,Swedbank“, AB yra paėmusi 38 229,84 Eur kreditą, kurio užtikrinimui įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Atsakovas teigia, kad ieškovei jos mamos A. T. ir ieškovės mamai pervestų sumų balansas, o ir viena kitai pervestos sumos labai panašios. Be to, pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad sumos, kurias ieškovei pervesdavo mama, niekada nebuvo skirtos kreditui mokėti. Ieškovė

5paaiškino, jog būsto paskolą mokėjo iš savo pinigų ir kažkiek davė jos mama. Teismas nustatė, kad ieškovės motina laikotarpiu nuo šalių santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium pradžios ieškovei pervedė 6 802,35 Eur, sumokėtos paskolos dalis nurodytu laikotarpiu laikytina 14 445,59 Eur. Kadangi atsakovas neįrodė, jog ieškovės motinos pervestos piniginės lėšos nebuvo panaudotos paskolos dengimui, ieškovės motinos jai pervestas lėšas teismas minusavo iš sumokėtos kredito dalies ir laikė, jog šalims gyvenant santuokoje iš šeimos lėšų ieškovės asmeninei prievolei dengti buvo sumokėta 7 643,24 Eur (14 445,59-6 802,59). Teismas, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, iš ieškovės priteisė atsakovui 3821,62 Eur (7 643,24:2=3 821,62) dydžio kompensaciją laikotarpiu nuo 2006-09-02 (santuokos sudarymo) iki 2016-04-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovės iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus ,,Swedbank“, AB.

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, iš ieškovės į valstybės biudžetą viso priteisė 772,97 Eur, iš atsakovo – 372,56 Eur. Šalys abi patyrė išlaidų už advokatų teisinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas sprendė, kad jiems neatlyginamos jų turėtos išlaidos už advokato pagalbą.
  2. Teismas, remdamasis CPK 150 straipsniu, panaikino 2016-06-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino dukrų išlaikymo iš atsakovo po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo kiekvienai dukrai.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą – papildomai priteisti iš ieškovės atsakovui 925 Eur kompensaciją už ieškovei tekusią kilnojamųjų daiktų dalį; pakeisti vaikams priteisto periodinio išlaikymo dalis, t. y. 150 Eur išlaikymo kyla pareiga mokėti atsakovui, o 230 Eur – ieškovei; netenkinti reikalavimo dėl 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; netenkinti reikalavimo dėl skolos E. T. padalijimo; skolą R. K. pripažinti daline šalių prievole – 177,5 Eur atsakovo, o 822,5 Eur ieškovės; skolą T. V. pripažinti asmenine ieškovės prievole; skolą D. K. pripažinti daline šalių prievole – 350 Eur atsakovo, 650 Eur – ieškovės; papildomai priteisti atsakovui 3401,18 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
    1. Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Teismas neatsižvelgė į bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nesant byloje tai patvirtinančių įrodymų nepagrįstai laikė, kad turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, dėl ko padalijo ne visą nurodytą kilnojamąjį turtą, o būtent: pakabinamos spintelės salione - 100 Eur vertės; minkštas miegamas kampas (450 Eur vertės; atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad įsigytas santuokos metu, sprendime konstatuota, kad ieškovė šios aplinkybės neginčija, tačiau ji nurodė, kad naudojamas vaikams, nors tuo pačiu patvirtino, kad ant jo dažniausiai miega pati, vaikai miega kartu kai serga, taigi kampas naudojamas ieškovės, o ne vaikų poreikiams); stalas su kėdėmis - 500 Eur vertės; virtuvės komplektas - 600 Eur vertės; spinta - 200 Eur vertės. Minėtas turtas faktiškai liko ieškovei, tačiau atsakovui už jį nebuvo priteista kompensacija, todėl laikantis sutuoktinių lygių dalių principo, atsakovui papildomai priteistina 925 Eur kompensacija.
    2. Dėl atsakovui tenkančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalies. Atsakovui tenkanti išlaikymo dalis turėtų būti 150 Eur, ieškovei – 230 Eur kiekvienam vaikui, nes ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo. Ieškovė dukras siekia ir yra pajėgi aprūpinti viskuo, ko tik reikia jų darniam bei harmoningam vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams užtikrinti, leisti į įvairius užsiėmimus ir t. t. Tačiau tai negali reikšti, kad ir atsakovo turtinė padėtis leidžia dukroms suteikti tokius dalykus arba kad atsakovas juos privalo suteikti tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė.
    3. 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. po 100 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, iš atsakovo taip pat priteistas nepagrįstai. Atsakovas yra pateikęs į bylą išlaidas vaikų poreikiams Jungtinėje Karalystėje (2016 m. balandžio-birželio mėnesiais) patvirtinančius kvitus, taigi išlaikymą faktiškai teikė.
    4. Dėl prievolių kreditoriams. Apeliantas nesutinka, kad šalių santuokos laikotarpiu susidarė sutuoktinių bendros solidarios skolos fiziniams asmenimis - E. T., T. V., D. K. ir R. K.. Jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė (ar šalys kartu) apskritai būtų pasiskolinusi iš E. T. 4500 Eur – šią aplinkybę ieškovė grindė tik savo pačios paaiškinimais, kuriuos (tikėtina sesers paprašytas, nesant teisme duotos trečiojo asmens priesaikos) E. T. patvirtino atsiliepime į ieškinį.
    5. Iš R. K. mokėjimo pavedimu gautą 1000 Eur sumą ieškovė didžiąja dalimi išgrynino (800 Eur), 155 Eur pervedė atsakovui, o 45 Eur sumokėjo už Ergo draudimą, taigi ieškovės nurodytam tikslui – atsakovo kelionei – galėjo būti panaudota tik 155 Eur, likusią dalį ieškovė išleido savo poreikiams.
    6. T. V. yra atsakovo teta. Atsakovas paaiškino, kad prieš jam išvykstant į kelionę teta asmeniškai jam pervedė pinigų, buvo laimėjęs pinigų lažybose, taigi neturėjo poreikio skolintis kelionei. Ši tetos paskola buvo ieškovės išgryninta, taigi nebuvo panaudota bendriems šalių poreikiams tenkinti.
    7. D. K. patvirtino, kad yra ieškovės ilgametė draugė, taigi ir jos procesiniuose dokumentuose bei liudijant teisme išsakyti teiginiai vertintini kritiškai. Iš šios kreditorės ieškovei paskolintos sumos (1000 Eur) tik 350 Eur teko atsakovui.
    8. Dėl kompensacijos atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovės iš motinos gautų sumų panaudojimo kryptys aiškiai atsispindi jos banko sąskaitos išraše (mokami ieškovės buto komunaliniai mokesčiai, įmokos už ieškovės studijas, lėšos išleidžiamos pirkiniams, išgryninamos ir pan.).
  1. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo T. V. sutiko su apeliantu, kad skolą (600 Eur) privalo grąžinti ieškovė, nes ji asmeniškai prašė, nežinant atsakovui.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. V. prašė jį atmesti bei padidinti nepilnametėms dukroms priteisto iš atsakovo materialinį išlaikymą iki 250 Eur.
    1. Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Apeliantas prašo padalinti asmeninius ieškovės iki santuokos su apeliantu sudarymo įsigytus kilnojamuosius daiktus, teismas nustatė, kad iš ieškovės pateiktų byloje įrodymų matyti, jog ji iki santuokos su atsakovu sudarymo ieškovė įgijo užuolaidas, pakabinamas spinteles salione (100 Eur vertės, kurias, apeliantas teigia, kad teismas nepadalijo), stalą su kėdėmis (500 Eur vertės, kurio, apelianto teigimu, teismas nepadalijo), virtuvės komplektą (600 Eur, kuris taip pat tariamai nepadalintas), sūkurinę vonią, spintą (200 Eur vertės) bei vonios baldus. Ieškovei pateikus į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius šių daiktų įsigijimą iki santuokos sudarymo nebuvo jokio pagrindo juos dalinti.
    2. Apeliantas neteisingai teigia, kad vaikai ant miegamojo kampo miega tik tada, kai nori miegoti su mama ar serga, o įprastai ant miegamojo kampo miega tik ieškovė. Apeliantas pripažino, kad prieš išvažiuodamas į Didžiąją Britaniją pardavė mergaičių lovas, žadėdamas, kad nupirks vaikams dviaukštę lovą, tačiau taip ir nenupirko.
    3. Dėl apeliantui tenkančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalies. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus vertindamas vaikų poreikių tenkinimui reikalingo išlaikymo dydį. Nustatyta, kad dukrai Kotrynai yra 10 m., ji mokosi pradinėje mokykloje, lanko Vilniaus šokių mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 60 Eur, taip pat reikalingos papildomos išlaidos dalyvaujant varžybose, kas per metus sudaro 150-300 Eur. Mergaitei buvo rekomenduotos papildomos šokių treniruotės, kas per savaitę kainuoja 37 Eur. Taigi, vien sudėjus popamokinės veiklos (neformaliojo ugdymo) išlaidas matyti, kad šiems dukters poreikiams tenkinti yra reikalinga 397 Eur/mėn. suma. Paskirsčius šią sumą abiem tėvams, iš skyrium gyvenančio tėvo turėjo būti priteista ne mažiau nei 198,50 Eur, tačiau ieškovė dar patiria ir kasdienes būtinąsias vaiko išlaikymo išlaidas. Tas pats pasakytina ir dalyje dėl dukrai Gretai priteisto išlaikymo. Nustatyta, kad vaikas yra 4 m., lanko lopšelį-darželį, taip pat darželyje lanko sporto būrelį, Yamaha muzikos mokyklą, kuri per mėnesį kainuoja 27 Eur. Apeliantas net neginčijo būtinųjų mergaičių poreikių dydžio, ginčas vyko tik dėl mergaičių nebūtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų (draudimas, šokių užsiėmimai, būreliai) ir dėl paties apelianto finansinių galimybių išlaikyti vaikus, todėl teismas neteisingai išsprendė bylą dalyje dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nebuvo pakankamai aktyvus vertindamas mergaičių poreikius.
    4. Apelianto įvardijama aplinkybė, kad jis nedirba, nes prižiūri sunkiai sergantį tėvą, yra fiktyvi; jis gyvena prabangų gyvenimo būdą; piktybiškai slepia savo tikrą turtinę padėtį siekdamas nemokėti vaikams išlaikymo; teismo posėdžių metu pripažino, kad neteikia vaikams išlaikymo tik todėl, kad nenori, o ne dėl to, kad neturi finansinių galimybių.
    5. Teismas teisingai nustatė, kad prie vaikų išlaikymo 2016 m. balandžio - birželio mėn. apeliantas prisidėjo tik iš dalies, todėl už šį laikotarpį susidarė po 100 Eur dydžio įsiskolinimas kiekvienam vaikui, kuris ir buvo priteistas.
    6. Dėl prievolių kreditoriams. E. T. 4500 Eur paskolos suteikimo faktą patvirtina byloje pateiktas rašytinis paskolos raštelis, kuriuo brolis nurodė skolinantis ieškovės šeimai 4500 Eur.
    7. Apeliantas pripažįsta, kad iš R. K. mokėjimo pavedimu buvo gauta 1000 Eur paskolos suma, kuri buvo panaudota: 800 Eur buvo išgryninti, 155 Eur pervesti apeliantui, o 45 Eur sumokėti už E rgo draudimą, t. y. paskola buvo panaudota ir atsakovo poreikiams tenkinti, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad ši prievolė turėtų būti dalinė. Analogiška padėtis yra susiklosčiusi ir su iš D. K. gauta 1000 Eur paskolos suma.
    8. Kreditorė T. V. yra apelianto teta, kurios santykiai su ieškove prasidėjus santuokos nutraukimo procesui tapo priešiški, ši kreditorė, kaip apelianto giminaitė, laikosi apeliantui palankios procesinės pozicijos. Nors iš tetos pasiskolinta suma buvo perduota išimtinai tik apeliantui, ieškovė jos net nenaudojo, tačiau atsižvelgiant į sudėtingą faktinės situacijos, neužfiksuotos jokiais rašytiniais įrodymais, įrodinėjimo procesą, ši prievolė pagrįstai pripažinta solidariąja šalių prievole.
    9. Dėl kompensacijos atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė mamos ir kitų įplaukų, esančių jos banko sąskaitoje, neskirstė į „mamos“ ir „ne mamos“ lėšas. Pagal apelianto logiką, ieškovė mokėjo buto paskolą iš darbo užmokesčio, bet tokiu atveju šeima ir apeliantas gyveno iš mamos pinigų, todėl šeimos ir apelianto interesai niekaip nenukentėdavo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė šių pinigų mamai negrąžino, kaip teigia apeliantas, ieškovės mokėjimo pavedimai mamai būdavo daromi visiškai kitokiais tikslais (apsipirkimams, švenčių proga ir pan.).
  3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi šalims pranešė apie teismo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas. Apeliantui V. V. pasiūlė iki 2018 m. kovo 5 d. pateikti atsiliepimą dėl ieškovės V. V. pareikšto reikalavimo materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo. Apeliantas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė.
  4. Ieškovė V. V. pateikė išlaidų pagrindimo mažametėms dukroms išlaikyti lentelę, sudarytą 2018 m. vasario 28 d. Teismas pateiktą pažymą apie išlaikymo dydį kaip rašytinį įrodymą priėmė. Teisėjos rezoliucija atsakovui nustatytas terminas iki š. m. kovo 23 d. suteikiant raštu pasisakyti dėl pateikto išlaikymo dydžio apimties.
  5. Apeliantas V. V. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė apeliacinio skundo nepateikė, neprašė atnaujinti termino apeliaciniam skundui (savarankiškiems reikalavimams) paduoti, todėl nėra CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas. Sutinka, kad vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis, tačiau apeliaciniu skundu yra ginčijamas ne bendrai teiktino vaikams išlaikymo dydis, o tik šios pareigos paskirstymas tarp šalių.
  6. Tretieji asmenys ,,Swedbank“, AB, BIGBANK AS filialui, UAB ,,IPF Digital Lietuva“, UAB ,,Credit Service“, ,,TELIA“, AB, UAB ,,TELE2“, R. K., D. K., E. T., G. B., UAB ,,Nukajus“, UAB ,,Adminsta“, UAB ,,Vilniaus energija“, bei išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
  3. Dėl prievolių pobūdžio kreditoriams. Apeliantas nesutinka, kad šalių santuokos laikotarpiu susidarė sutuoktinių bendros solidarios skolos fiziniams asmenimis - E. T., T. V., D. K. ir R. K., nes, jos teigimu, ieškovė iš minėtų asmenų gautas lėšas panaudojo savo poreikiams.
  4. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Egmasta“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).
  5. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė iš R. K. pasiskolino 1 000 Eur (2016 m. kovo 29 d. ieškovės banko sąskaitos įplauka), iš T. V. - 600 Eur (2016 m. kovo 24 d. ieškovės banko sąskaitos įplauka), iš D. K. - 1 000 Eur (2016 m. kovo 17 d. ieškovės banko sąskaitos įplauka), nėra. Ieškovė taip pat 2015 m. rugpjūčio mėn. pasiskolino iš savo brolio E. T. 4 500 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad lėšos, gautos iš ieškovės ir atsakovo artimųjų, buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, o būtent atsakovo išvykai dirbti į užsienį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai nėra pakankami paneigti šią išvadą. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo socialiniame tinklapyje facebook.com laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. birželio 4 d. matyti, kad ieškovė rašo apeliantui „... iš brolio 4500 Eur, draugė 1000 Eur, Romas 1000 Eur, Teresytė 600 Eur... per mane ėmei ir sakei, kad atveš mėnesio gale žmogus ir perduos pinigus...“, „net kelionei skolintų pinigų dar neatidirbai, o jau tokios mintys“, „o skolos??? Dėl tavęs kur kelionei skolinausi iš brolio“, apeliantas, atrašydamas ieškovei, šių ieškovės teiginių nepaneigia. Be to, iš rašytinio paskolos raštelio matyti, kad E. T. 4500 Eur skolino ieškovės šeimai. Kreditoriai R. K., D. K., E. T. taip pat nuosekliai tvirtino, kad pinigus skolino ieškovės prašymu apelianto kelionei. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas minėtus paaiškinimus vertino visų faktinių aplinkybių kontekste ir priėjo pagrįstos išvados dėl prievolių pobūdžio. Aukščiau aptartos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog minėtos piniginės lėšos, nors ir skolintos ieškovės prašymu, buvo panaudotos šeimos interesams, t. y. atsakovo kelionei į Jungtinę Karalystę uždirbti pinigų, tikslu uždirbti pinigų ir taip papildyti šeimos biudžetą (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog teismas neteisingai išsprendė dėl prievolių pobūdžio, nepagrįsti.
  6. Dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą.
  7. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padalijo ne visą kilnojamąjį turtą, t. y. nepadalijo pakabinamų spintelių salone (100 Eur vertės), minkšto miegamo kampo (450 Eur vertės), stalo su kėdėmis (500 Eur vertės), virtuvės komplekto (600 Eur vertės), spintos (200 Eur vertės); minėtas turtas faktiškai liko ieškovei, nepriteisiant apeliantui kompensacijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant įrodymus, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė pakabinamas spinteles salone (II t., b. l. 202-203), stalą su kėdėmis (II t., b. l. 205), virtuvės komplektą (II t., b. l. 198) bei spintą įsigijo iki santuokos su apeliantu sudarymo. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms bei remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų daiktų neįtraukė į dalintino turto balansą ir jų nepadalijo (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Pagal CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Apeliantas nesutinka, kad minkštas miegamas kampas yra naudojamas vaikų poreikiams tenkinti, prašo jį įtraukti į dalinto turto balansą, tačiau tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad atsakovas, prieš išvykstant į Jungtinę Karalystę, pardavė nepilnamečių dukrų lovas, pažadėdamas joms nupirkti naują dviaukštę lovą, kurios nenupirko, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Taigi, nors apeliantas teigia, kad ant miegamo kampo miega ir ieškovė, tačiau tai nepaneigia fakto, jog minėtas kampas yra naudojamas ir šalių nepilnamečių dukrų poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šio turto neįtraukė į sutuoktinių dalintino turto balansą (CK 3.120 straipsnis).
  9. Dėl kompensacijos atsakovui už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė iki santuokos sudarymo iš ,,Swedbank“, AB, yra paėmusi 38 229,84 Eur kreditą, kurio užtikrinimui įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. Pasak apelianto, nuo šalių santuokos sudarymo iki gyvenimo skyrium pradžios ieškovė pagal būsto paskolos sutartį sumokėjo kreditoriui 14 445,59 Eur, prievolę vykdydama iš turto (lėšų), kuris pagal CK 3.88 straipsnį yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad prievolės bankui vykdymui pinigus pervesdavo jos mama. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius ieškovės sąskaitų išrašus, sutinka su V. V., kad nors iš jos mamos A. T. gautos viso 6802,35 Eur lėšos tiesiogiai ir nebuvo pervestos prievolės bankui vykdymui, tačiau šalys ieškovės mamos pervestus pinigus naudojo pragyvenimui ir kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl šeimos ir apelianto interesai niekaip nenukentėjo.
  10. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jų proporcijų. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
  11. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
  12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį, atsakovas sutiko mokėti po 130 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs nepilnamečių vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam po 190 Eur per mėnesį. Ieškovė V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo atskirą reikalavimą - padidinti nepilnametėms dukroms priteisto iš atsakovo materialinį išlaikymą iki 250 Eur, pateikė nepilnamečių dukrų išlaidų lenteles ir nurodė, kad dukros turi ne tik būtinuosius poreikius, bet ir nebūtinuosius (draudimas, šokių užsiėmimai, būreliai). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, iš dalies sutinka su apeliantės nurodytais argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. V. yra 11 metų, ji mokosi Vilniaus ,,Žiburio“ pradinėje mokykloje, lanko Vilniaus šokių mokyklą. Iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad šokių mokykla per mėnesį kainuoja 200 Eur, taip pat reikalingos papildomos išlaidos šokių aprangai, konkursams, kas per metus sudaro 2874 Eur; per metus maisto išlaidos sudaro – 1596 Eur, komunaliniai mokesčiai – 1400 Eur, vaistai, apsilankymais pas gydytojus – 150 Eur, higienos prekės – 120 Eur, atostogos – 510 Eur, drabužiai, avalynė – 300, žaislai – 50 Eur. G. V. yra 5 metų, lanko lopšelį-darželį ,,Žilvytis“, taip pat lanko baleto būrelį, kuris per mėnesį kainuoja 60 Eur, baleto apranga 50 Eur, pasirodymai – 50 Eur, mėnesinis abonentinis mokestis už darželį – 54 Eur; per metus maisto išlaidos sudaro – 1596 Eur, komunaliniai mokesčiai – 1400 Eur, vaistai, apsilankymais pas gydytojus – 150 Eur, higienos prekės – 120 Eur, būtinos išlaidos darželyje – 80 Eur, atostogos – 735 Eur, drabužiai, avalynė – 300, žaislai – 50 Eur. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį. Jeigu sutuoktiniai, gyvendami kartu ir rūpindamiesi savo nepilnamečiu vaiku, susitarė dėl to, kad jam turi būti teikiamos privačios ugdymo ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos, bei užtikrino vaiko poreikių tenkinimą tokiu lygiu, tai teismas, pasisakydamas dėl vaiko poreikių, turi ir toliau tokiu susitarimu vadovautis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Minėta, kad byloje nustatyta, jog šalių dukros lanko atitinkamai šokių užsiėmimus ir baleto būrelį, abi šalys pritaria šiems užsiėmimams, todėl vien tas faktas, kad tėvų santuoka nutraukiama, negali lemti tokių užsiėmimų atsisakymo. Be to, nepilnamečiai vaikai auga, kiekvieną dieną jų interesai keičiasi ir didėja, kas taip pat lemia didesnio išlaikymo dydžio poreikį.
  13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminėje praktikoje pasitaiko, jog pripažįstama pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Nors šiuo atveju Sodros duomenimis atsakovas niekur nedirba, tačiau pats atsakovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad turi neoficialių pajamų.
  14. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
  15. Apeliantas nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl jai turėtų tekti didesnė išlaikymo dalis. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaikų tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas nekilnojamojo turto neturi, yra transporto priemonės valdytojas, turi finansinių įsipareigojimų, niekur nedirba. Kita vertus, minėta, kad pats apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad turi neoficialių pajamų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, jei jo poreikiai nėra tinkamai patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Duomenų apie atsakovui nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį, apie kitus turimus išlaikytinius, nėra. Tuo tarpu ieškovė dirba, su mergaitėmis gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, transporto priemonių neturi, turi finansinių įsipareigojimų. Be to, vien faktas, jog abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, leidžia teigti, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
  16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino iš atsakovo V. V. išlaikymo jo nepilnametėms dukroms dydžio nustatymo klausimą, netinkamai vertino šalių (tėvų) turtinę padėtį, nepilnamečių vaikų poreikius bei kitas aplinkybes, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikams augant kiekvieną dieną jų interesai keičiasi ir didėja, yra pagrindas keisti šią sprendimą dalį, iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui priteisiant po 250 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Tokia priteisto išlaikymo suma atitinka realius šalių nepilnamečių dukterų poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą tokio dydžio išlaikymą teikti. Be to, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį bei įvertinus aplinkybę, jog vaikai gyvena su ieškove bei ši juos prižiūri ir auklėja, apelianto reikalavimas ieškovei prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėti didesne nei atsakovas išlaikymo dalimi, pažeistų proporcingumo principą.
  17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir patenkinti ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotą atskirą reikalavimą bei pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Priteisto išlaikymo suma turi būti kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
  18. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeitus ir ieškinį patenkinus šioje dalyje pilnai, priteistos iš atsakovo V. V. bylinėjimosi išlaidos už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo valstybei didinamos nuo 137 Eur iki 180 Eur.
  19. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat į bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo rezultatą (atsakovo apeliacinis skundas atmestas), iš apelianto V. V. valstybės naudai priteistina 377 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnis). Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus, jo naudai bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 87 straipsniu, 93 straipsniu,

Nutarė

11Atsakovo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai:

13„Ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., gim. ( - ), ir G. V., gim. ( - ), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

14Priteisti iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.“.

15Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovo V. V. 377 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai