Byla 2A-213-154/2010

2Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

3kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Laisvės Aleknavičienės, sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei, atsakovei N. J.,

4viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-446/2009 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei N. J., trečiajam asmeniui Kelmės rajono 2-ajam notaro biurui dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir paveldėto turto padalijimo.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Ieškovas A. R. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti teisę į privalomąją 1/8 dalį savo motinos V. I. R., mirusios ( - ), palikimo ir priteisti jam 1/8-ąją dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių ( - ).

7Nurodė, kad ( - ) mirė jo motina V. I. R.. Prieš mirtį jo motina 2006 m. sausio 16 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai priklausantį turtą po savo mirties paliko savo dukrai, ieškovo seseriai N. J.. Po motinos mirties liko motinai priklausantis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis ( - ). Jis (ieškovas) yra neįgalus. Dėl sveikatos būklės motinos mirties dienai jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis turi teisę į privalomąją savo motinos palikimo dalį. Pagal įstatymą turėtų paveldėti keturi palikėjos V.I. R. vaikai – jis, jo sesuo atsakovė N. J., broliai R. R. ir E. R.. Paveldint pagal įstatymą jis paveldėtų ¼ dalį motinos palikimo, todėl privalomąją palikimo dalį sudaro 1/8 –oji palikimo.

8Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko.

9Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino A. R. teisę į privalomąją 1/8 dalį jo motinos Vincentos I. R., mirusios ( - ), palikimo. Priteisė A. R. 1/8 –ąją dalį gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių, esančių ( - ), registruotų V. I. R. vardu. Priteisė iš N. J. bylinėjimosi išlaidas: A. R. 315,53 Lt, valstybei - 70 Lt.

10Teismas nurodė, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (LR CK 5.20 str. 1 d.). Pažymėjo, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai dėl savo amžiaus (nepilnametis, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus), sveikatos būklės (neįgalus, invalidas) arba dėl kitų svarbių priežasčių. Nurodė, jog neįgalumas preziumuoja išlaikymo reikalingumą, neįgalus įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vien dėl sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (LR CK 3.72 str. 2 d.). Nurodė, kad ši prezumpcija gali būti nuginčyta teismui nustačius priešingai, t.y. kad neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Teismas nustatė, kad ieškovo gaunamos pajamos palikėjos V.I. R. mirties dieną buvo mažesnės nei tuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga – 550 Lt, t.y. nepakankamos jo pragyvenimui. Pažymėjo, kad išlaikymo reikalingumą patvirtina dar ir tai, kad A. R. motina V.I. R., neatlygintinai suteikdama jam gyvenamąją patalpą savo namuose, teikė ieškovui išlaikymą turtu.

11Teismas taip pat nurodė, kad ieškovui A. R. ir testamentinei įpėdinei (atsakovei) N. J. pagal bylos duomenis akivaizdžiai nesutariant dėl paveldimo turto padalijimo, tai turi padaryti teismas, todėl padalijo viešame registre nurodytą nekilnojamąjį turtą, t.y. pastatus, esančius ( - ), registruotus velionės V. I. R. vardu, ir priteisė ieškovui privalomąją minėtų pastatų dalį.

12Apeliaciniu skundu atsakovė N. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. R. ieškinį atmesti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141.Nurodo, kad ieškovas 2008-02-06 kreipdamasis ieškiniu į teismą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ir paveldėto turto padalijimo, praleido ieškinio senaties terminą, nes civilinėje byloje Nr. 2-119-496-2007 dėl to paties testamento pripažinimo negaliojančiu Kelmės rajono apylinkės teismas 2007-06-15 priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo A. R. ieškinį, o Šiaulių apygardos teismo 2007-09-25 nutartimi minėtas teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Sprendimas yra įsiteisėjęs.

152. Nurodo, kad ieškovui nebuvo reikalingas motinos išlaikymas, nes nors ieškovas A. R. ir turėjo invalidumą motinos V.I. R. mirties dieną, tačiau nebuvo pensijinio amžiaus, buvo pilnai darbingas, tuo metu savo vardu turėjo ir iki šio tebeturi individualią “taksi” įmonę, iš kurios gaudavo ir tebegauna pakankamai pajamų, pilnai išsilaikydavo save ir šeimą bei išlaiko iki šiol.

163.Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad „nors ieškovas neįrodinėjo, kad buvo išlaikomas motinos, tačiau vertinant aplinkybių ir įrodymų viseto, vadovaujantis CK 1.8 str. 1 d., yra pagrindo manyti, kad palikėja V. I. R. neatlygintinai suteikdavo sūnui A. R. būstą, parėmė jį materialiai.” Apeliantė nurodo, kad ieškovas teisme būtinai turėjo įrodinėti šią svarbią aplinkybę, kad jis buvo išlaikomos motinos iki jos mirties, tačiau teismui to neįrodė, o teisėjai to ir nereikėjo, todėl mano, kad teismo sprendimas yra šališkas ir jame nurodyti motyvai nepagrįsti.

174.Nurodo, kad Telšių apskirities VPK Mažeikių rajono PK Kriminalinės policijos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-2-00035-09. 2009 m. rugsėjo 16 d. yra paskirtas rašysenos tyrimas dėl motinos V. I. R. 2006-01-16 testamento. Nors ikiteisminio tyrimo byloje sprendimas dar nepriimtas, nėra ekspertizės išvadų, Kelmės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą ieškovo naudai. Mano, kad šiuo atveju teismas grubiai pažeidė procesines teisės normas.

185. Nurodo, kad teismas pažeidė LR CPK 29 str., kadangi ieškovo A. R. ieškinys atsakovei N. J. buvo priimtas ir nagrinėjamas Kelmės rajono apylinkės teisme, nors pagal LR CPK 29 str. ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Mažeikių rajono apylinkės teisme.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

211.Atsakovės motyvai, kad išlaikymas ieškovui nebuvo reikalingas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. 1988-09-12 ieškovui buvo paskirta antros grupės invalidumo pensija, 1991-11-01 buvo nustatyta trečia invalidumo grupė, 1997-03-17 buvo nustatyta antra invalidumo grupė, ieškovas buvo pripažintas nedarbingu, 2006-09-13 ieškovui buvo nustatyta 85 proc. netekto darbingumo, jis yra pripažintas nedarbingu. LR CK 5.20 str. 1 d. numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t.y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus (pensijinio amžiaus) ar dėl sveikatos būklės (neįgalumo). Esant tokioms aplinkybėms, šiems asmenims turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.

222.Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje procesinė baigtis neturi esminės įtakos ieškininiam reikalavimui, nes ieškovas turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi motinos mirties dienai buvo neįgalus ir jam buvo reikalingas išlaikymas.

233.P. V. I. R. mirė ( - ), su pareiškimu dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ieškovas kreipėsi į Kelmės rajono 2- ąjį notarų biurą 2006-05-10, t.y. nepraleidęs įstatymo nustatymo trijų mėnesių termino. Ieškovas taip pat nepažeidė LR CK 1.125 str. numatytų ieškinio senaties terminų.

244. LR CK 31 str. 1 d. numato, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. LR CPK 446 str. numato, kad pareiškimai teismui paduodami palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. LR CPK 580 str. 2 d. numato, kad prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Palikimas yra ( - ), tokiu būdu visi ginčai dėl šio palikimo teismingi Kelmės rajono apylinkės teismui.

25Bylą nagrinėjant teisme apeliacine tvarka atsakovė N. J. prašė tenkinti jos apeliacinį skundą: t.y. panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – A. R. ieškinį atmesti.

26Ieškovas A. R. ir jo atstovė adv. D. Č. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

27Trečiojo asmens - Kelmės rajono 2-ajam notaro biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta.

28

29Apeliacinis skundas tenkintinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

31Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

32Ginčo esmė

33( - ) mirus Vincentai I. R., kurios deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta iki mirties buvo ( - ) (prijungta civ.byla Nr. 2-4-496/2008, b.l. 5), į Kelmės rajono 2-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą 2006 m. kovo 14 d. kreipėsi velionės duktė atsakovė N. J., kuriai notaras išdavė liudijimą, jog užvesta paveldėjimo byla N.61 (c.b. Nr.2-4-496/2008, b.l. 42). 2006 m. gegužės 10 d. į tą patį notaro biurą kreipėsį velionės sūnus ieškovas A. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį, notaro patvirtintame pareiškime nurodydamas, kad jam išaiškinta, jog dėl privalomosios dalies būtinumo ir dydžio nustatymo per vieną mėnesį jis turi kreiptis į teismą (nagrinėjamos b.l. 10). Abu paveldėtojai nurodė, kad jie priima palikimą po savo motinos V. I. R. mirties, taip pat nurodė dar du potencialius paveldėtojus, t.y. palikėjos vaikus: R. R. ir E. R.. Notaras priėmė abiejų paveldėtojų pareiškimus, kurie pateikti nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino (CK 5.50 str.).

34Pagal 2006 m. sausio 16 d. V. I. R. testamentą, patvirtintą ( - ) seniūno K. S. ir 2006 m. sausio 16 d. aktu priimtą saugoti Mažeikių rajono notarės R. R., V. I. R. visą jai priklausantį turtą paliko dukrai atsakovei N. J. (c.b. Nr. 2-4-496/2008, b.l. 40, 41).

35Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas A. R. 2006 m. birželio 5 d. Kelmės rajono apylinkės teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl jo išlaikymo fakto nustatymo (c.b. Nr. 2-4-496/2008), tačiau byla buvo sustabdyta, nes 2006-08-04 A. R. teisme pareiškė ieškinį, kuriuo ginčijo velionės V. I. R. 2006-01-16 surašytą testamentą. Kelmės rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu atmetė A. R. ieškinį dėl testamento panaikinimo, o Šiaulių apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartimi šį sprendimas paliko nepakeistą. Civilinės bylos Nr. 2-4-496/2008 nagrinėjimas buvo atnaujintas, tačiau 2008 m. vasario 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patenkintas A. R. atsisakymas nuo pareiškimo dėl išlaikymo fakto nustatymo ir civilinė byla Nr. 2-4-496/2008 nutraukta (c.b. Nr. 2-4-496/2008, b.l. 2-3, 72-73, 78-81, 82-84, 118, 120-121). Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimas ir 2008 m. vasario 13 d. nutartis yra įsiteisėję, tačiau pagal bylos duomenis, paveldėjimo teisės liudijimas nė vienam iš paveldėtojų iki šiol neišduotas.

362008 m. vasario 11 d. ieškovas A. R. Kelmės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį, prašydamas pripažinti teisę į privalomąją 1/8 dalį savo motinos V. I. R., mirusios ( - ), palikimo ir priteisti jam 1/8-ąją dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių ( - ).

37Dėl ieškovo teisės į privalomąją palikimo dalį

38Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo CK 5.20 str. nuostatų aiškinimu bei byloje surinktų įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas A. R. ieškinį, neteisingai ir neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą, kuris panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str.1 d. 2 p.).

39Skundžiamame sprendime pirmos instancijos teismas nurodė, kad įpėdinio neįgalumas preziumuoja šio įpėdinio teisę į privalomąją palikimo dalį, ir kad neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, jog jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl sveikatos būklės jiems reikalingas išlaikymas.

40Pastarųjų metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokios kategorijos bylose pažymėta, kad nors remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau, tačiau ši įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto, būtent: palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su konkrečios prievolės įvykdymu arba apskritai nepriimti sprendimo palikimo klausimu. Aiškindamas palikimo teisinių santykių reglamentavimą, Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą; pažymėjo, kad palikėjo vaiko nedarbingumo faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, kad procesiškai tai reiškia, jog nedarbingas palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Kasacinis teismas konstatavo, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Kad nedarbingumo požymis rodo įpėdinio atitiktį LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, kad būtina įrodyti, jog palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažįstami duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt., kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.

41Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2008-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008 ir kt.).

42Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Kadangi teisė į privalomąją išlaikymo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, tai viena ši aplinkybė taip pat nėra reikšminga sprendžiant klausimą dėl tokios teisės įgijimo. Kad išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduojant į palikimo dalį. Kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Kad vertinant būtina atsižvelgti į tai, jog tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Kad konstatavus, jog asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę jis įgyvendino. Kad teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Kad sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą, skolos grąžinimą ir kitų turtinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. Kadangi paveldėjimo teisės normos nenustato išlaikymo reikalingumo kriterijų, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis CK 1.8 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgtina į kitas Civilinio kodekso normas, nustatančias išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijus (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai). Kad šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę. Jei byloje paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Kad būtinybė spręsti tokį klausimą iškyla todėl, jog asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009 ir kt.).

43Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neįvertino visų ieškovo A. R. pajamų jo motinos mirties dieną, o taip pat galimybių tokias pajamas gauti ir konstatavo išlaikymo ieškovui reikalingumą, apsiribojęs kelių byloje nustatytų faktų įvertinimu, t.y. remdamasis pareiškėjui nustatytu 85 proc. netekto darbingumo lygiu, gaunama pašalpa, pajamomis, nurodytomis 2004 ir 2005 metų deklaracijose, aplinkybe, kad ieškovo vardu nėra registruota nekilnojamojo turto, tačiau visiškai nevertino, paties ieškovo tvirtinimo, kad be valstybės mokamos pašalpos kas mėnesį iš turimos individualios įmonės jis gaudavo atitinkamas pajamas, taip pat neįvertino ieškovo galimybės gauti išlaikymą iš savo pilnamečio sūnaus ir savo sutuoktinės. Kaip išlaikymo reikalingumą teismas nepagrįstai vertino jo velionės motinos leidimą apsigyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Be to, pirmos instancijos teismas neišreikalavęs paveldėjimo bylos ir nenustatęs paveldimo turto apimties bei jo vertės (LR CK 5.20 str.2 d.), padalijo paveldimą turtą tik vadovaudamasis byloje esančia pažyma apie V. I. R. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

44Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. R. motinos mirties dieną nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturėjo (b.l. 23), kad A. R. 1991-11-01 buvo nustatyta trečia invalidumo grupė; 1997-03-17 nustatyta antra invalidumo grupė,(nedarbingas); 2006-09-13 nustatyta 85 proc. netekto darbingumo (nedarbingas) (b.l. 22).

45Šioje dalyje teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas buvo darbingas, tačiau, kaip ir konstatuojama teisminėje praktikoje, LR CK 5.20 str. 1 dalyje paveldėtojui nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį yra siejama su išlaikymo reikalingumu, o ne su jo darbingumo lygiu.

46Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-4-496/2008 esančio ieškovo pareiškimo ir pažymų (b.l. 2-3, 12-16) matyti, kad 2006 m. vasario mėnesį, t.y. A. R. motinos mirties dieną, jam buvo paskirta 450,98 litų invalidumo pensija. Tai, kad A. R. buvo išmokama 302,16 litų invalidumo pensija, o 148,82 litai buvo atskaitomi kaip išlaikymas (alimentai) pagal 1995-10-23 vykdomąjį raštą (b.l.11) išlaikyti jo nepilnamečiams vaikams, teisėjų kolegijos manymu, A. R. gaunamų pajamų nesumažino, nes iš byloje surinktų įrodymų, t.y. ieškovo pateiktos pažymos (b.l. 18), ieškovo A. R. paaiškinimo teisme (b.l.54) bei atsakovės N. J. apklausos (b.l. 129), matyti, kad abu ieškovo nepilnamečiai vaikai ir sutuoktinė R. R. ieškovo motinos mirties dieną gyveno kartu su ieškovu, vedė su juo bendrą ūkį, tik sutuoktinė R. R. ir pilnametis sūnus A. R. tuo metu dirbo Anglijoje. Taigi visi A. R. dėl jo nedarbingumo Valstybės mokami pinigai likdavo jo paties šeimoje.

47Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-4-496/2008 esančios Juridinių asmenų registro pažymos (b.l.63) matyti, kad nuo 1995 m. spalio 3 d. buvo įregistruota A. R. įmonė (į.k. ( - )), kuri, kaip patvirtino bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pats ieškovas, tebėra veikianti. Pažymėtina, kad įmonė taip pat yra šeimos turtas (LR CK 3.91 str.), ko pirmos instancijos teismas visai nevertino. Kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas taip pat neteisingai įvertino ieškovo iš šios įmonės gaunamas pajamas, vadovaudamasis tik 2004 ir 2005 metų deklaracijose nurodytu įmonės pelnu ir nevertindamas paties ieškovo paaiškinimų, nes ieškovas A. R. pirmos instancijos teisme nurodė, kad jis motinos mirties dieną pats vykdė keleivių pervežimo (”taksi”) veiklą savo įmonėje ir kas mėnesį iš turimos individualios įmonės jam „nuo visko likdavo 300-500 litų“ (b.l. 54). Ieškovas A. R. bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme taip pat patvirtino, kad kas mėnesį iš savo įmonės veiklos gaudavo apie 500 litų, ką iš dalies patvirtino ir liudytoja I. R., bei liudytojas A. J., nurodydamas, kad ieškovas jam yra sakęs, jog „taksuodamas“ jis kas mėnesį uždirba po 1000 Lt.

48Teisėjų kolegija vertindama ieškovo iš Valstybės gaunamą 450 litų invalidumo pensiją ir apie 500 litų pajamas iš individualios įmonės veiklos, kas sudaro 950 litų, konstatuoja, kad ieškovas A. R. 2006 m. vasario 19 d., t.y. jo motinos mirties dieną, nebuvo reikalingas išlaikymas, todėl jis neturėjo teisės į privalomąją palikimo dalį. Kaip jau buvo minėta, išlaikymo būtinumas LR CK 5.20 str. 1 dalies prasme teismų praktikoje yra vertinamas kaip būtiniausių paveldėtojo poreikių tenkinimas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai šį poreikį lygino su tuo laiku buvusia nustatyta 550 Lt minimalia mėnesine alga, tačiau akivaizdu, kad šios pajamos gerokai viršijo minėtą dydį.

49 Kad ieškovui motinos mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas iš dalies patvirtina tai, kad priešingai nei nustatė teismas, pats ieškovas teisme paaiškino, kad į motinos namus, esančius Liepų g.14 Kelmėje, jis su šeima atsikėlė gyventi kad jai padėtų, nes mama nebeturėjo sveikatos, kad mamos namuose jis ”viską tvarkė, prižiūrėjo, viskuo rūpinosi” (b.l. 54).

50Nors Kelmės rajono apylinkės teismas išgrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-8-446/2009, pripažino, kad ieškovo motina V.I. R., neatlygintinai suteikdama sūnui A. R. būstą, rėmė jį materialai, tačiau šioje byloje nei ieškovas, nei jo atstovė tokių aplinkybių nebuvo nurodę. Panašias aplinkybes ieškovas buvo nurodęs civilinėje byloje Nr. 2-4-496/2008, (prijungtoje prie šios bylos), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, bei nurodydamas, kad atsikraustęs pas motiną gyventi buvo išlaikomas savo motinos, tačiau vėliau šio reikalavimo ieškovas atsisakė (b.l. 118), ir kaip buvo minėta, nagrinėjamoje byloje nurodė iš esmės priešingas aplinkybes.

51Ieškovo A. R. nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo reikalingumo iš dalies paneigia ir tai, kad jis nesinaudojo jam įstatymo suteikta teise prašyti išlaikymo iš pilnamečio savo sūnaus (LR CK 3.205 str. 1d.) ir sutuoktinės (LR CK 3.27 str.), (b.l. 54).

52Ieškovas A. R. savo ieškinyje nurodė tai, kad jis bei jo šeima seniai gyvena motinos name, esančiame ( - ), neturi kito gyvenamojo būsto kaip šis, yra silpnos sveikatos (b.l. 3-4), tačiau testamentas yra valinis veiksnaus asmens sprendimas ir ne mažiau reikšminga yra pačios palikėjos testamente išreikšta valia, kuria teisę į palikimą ji suteikė savo dukteriai N. J.. Kai yra įpėdiniai pagal įstatymą, o įpėdiniais pagal testamentą paskiriami kiti asmenys, tai vertintina kaip testatoriaus valia įstatyminius įpėdinius dėl vienokių ar kitokių priežasčių eliminuoti iš potencialaus paveldėtojų rato.

53Dėl paveldimo turto padalijimo

54Nustačius, kad ieškovas A. R. neturėjo teisės į privalomąją palikimo dalį po savo motinos V. I. R. mirties, negali būti tenkinamas ir antrasis ieškovo reikalavimas priteisti jam 1/8-ąją dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių, esančių ( - ), todėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas panaikintinas ir šioje dalyje.

55Kolegija taip pat pažymi, kad, vadovaujantis LR CK 5.20 str. 2 dalies nuostatomis, privalomosios dalies dydis gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

56Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų

57Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovas A. R. buvo praleidęs ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, nes, pirma, atsakovė byloje nebuvo pareiškusi prašymo taikyti ieškinio senatį, ir antra, ieškinio senatis nėra praleista, nes ieškovas, nepažeisdamas LR CK 5.50 str. 3 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi pas notarą ir priėmė palikimą kaip ir atsakovė.

58Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas pažeidė teritorinį teismingumą ir kad šią civilinę bylą išnagrinėjo neišreikalavęs ikiteisminio tyrimo medžiagos. Bylos, kuriose yra pareikšti reikalavimai dėl palikimo, yra nagrinėjamos ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o pagal palikimo atsiradimo vietą, kaip teisingai savo atsiliepime dėl apeliacinio skundo nurodė ieškovas.

59Atsakovės nurodytas ikiteisminis tyrimas dėl galimo V.I. R. parašo klastojimo 2006-01-16 testamente, tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla neturi, be to, prašymą stabdyti bylą šiuo pagrindu 2009-09-07 buvo pareiškęs ieškovas ir jo atstovė, o ne atsakovė (b.l.107-108), sprendimas dėl bylos stabdymo šiame posėdyje nebuvo priimtas, o vėliau tokio prašymo šalys nebepareiškė (b.l.127-130).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Patenkintus atsakovės apeliacinį skundą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, iš ieškovo A. R. priteistina atsakovei N. J. 315,53 Lt (b.l. 135) žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 93 str. 1 d., 4 d.) bei Valstybei 80,08 Lt (b.l. 1, 151) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96 str. 1 d., 2 d.).

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

63

64Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: A. R. ieškinį atmesti.

65Iš ieškovo A. R. (a.k. ( - ) priteisti atsakovei N. J. (a.k. ( - ) 315,53 Lt (tris šimtus penkiolika litų 53 ct) žyminio mokesčio bei Valstybei 80,08 Lt (aštuoniasdešimt litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.