Byla 2A-898-221/2012
Dėl nuosavybės teisių gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Arūno Rudzinsko (pirmininkas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, Editai Tamulaitienei, dalyvaujant apeliantams Vitalijai M. D., D. V., apeliantų atstovui advokatui A. S., atsakovui A. P., jo atstovui advokatui V. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. V., D. J., M. V., Vitalijos M. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-652/2011 pagal ieškovų D. V., D. J., M. V., Vitalijos M. D. ieškinį atsakovams V. V., A. V., A. P. dėl nuosavybės teisių gynimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai prašė (1 t., b. l. 2-6, 80-84, 2 t., b. l. 30-34) panaikinti atsakovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, esančių ( - ), kadastriniai numeriai ( - ), patikslintų kadastrinių duomenų 2005 m. rugsėjo 19 d. registraciją Nekilnojamojo turto kadastre; nustatyti, kad sklypą, kadastrinis numeris ( - ), bei sklypus, kadastriniai numeriai ( - ), skirianti riba eina per taškus 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 pagal ieškovų pateiktą suvestinį žemės sklypo planą M1:2000, sudarytą IĮ ,,GM paslaugos” 2011 m. liepos 12 d.; nustatyti, kad sklypą, kadastrinis numeris ( - ), ir sklypą, kadastrinis numeris ( - ), skirianti riba eina per taškus 19, 25 pagal ieškovų pateiktą suvestinį žemės sklypo planą M1:2000, sudarytą IĮ ,,GM paslaugos” 2011 m. liepos 12 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,80 ha žemės sklypas, esantis Miklusėnų kaime, ( - ), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sprendimais Nr. S-33-22981, S-33-22982, S-33-22983, S-33-22984. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,28 ha žemės sklypas, esantis Miklusėnų ( - ), į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės Alytaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. S-33-22984. Šis sklypas taip pat suformuotas atliekant preliminarius matavimus. 2009 m. spalio mėnesį IĮ „GM paslaugos“ atliko minėtų sklypų kadastrinius matavimus. 2009 m. spalio 20 d. buvo surašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai Nr. A-35 ( - )ir Nr. A-36 ( - ). Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. gruodžio 17 d. „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas“ Nr. (1.58.)-AR-1113, 2009 m. gruodžio 17 d. aktas Nr. (1.58.)-AR-1112, VĮ „Registrų centras“ Alytaus filialo 2009 m. spalio 14 d. raštas Nr. 1064888 „Išvada dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos“ patvirtina, kad atliktų kadastrinių matavimų ieškovai negalėjo užregistruoti, nes vienas iš atsakovų atsisakė juos suderinti, be to, pagal žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), išankstinę patikrą nustatyta, kad žemės sklypo pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, nes sklypo ribos nesiderina su kadastro žemėlapyje pažymėtų ir įregistruotų žemės sklypų ( - )ir ( - )ribomis. Iš kadastro žemėlapio ištraukos 1:2000 matyti, kad tarp D. J. priklausančio sklypo, kadastro Nr. ( - ), ir atsakovui A. P. priklausančio sklypo, kadastro Nr. ( - ), yra tarpas, ir kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), pagal jų atliktus tiksliuosius matavimus dengiasi su atsakovui A. P. priklausančiu sklypu, kadastrinis Nr. ( - ), bei atsakovams V. V. ir A. V. priklausančiu sklypu, kadastrinis Nr. 3328/0004:0348. Pagal IĮ „GM paslaugos“ atliktą suvestinį planą matyti, kad persidengimas yra atitinkamai su A. P. priklausančiu sklypu - 73,76 kv. m, su atsakovams V. ir A. V. - 14,52 kv. m. Dėl nurodytų priežasčių ieškovai negali įregistruoti jiems priklausančių sklypų kadastrinių matavimų VĮ „Registrų centras“ bei pažymėti jų kadastro žemėlapyje. Šiuo atveju pažeidžiamos ieškovų ne tik kaip sklypų savininkų, bet ir kaip gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), savininkų teisės. Šio namo ½ dalis priklauso ieškovams, o ½ priklauso atsakovui V. V.. Pusė ieškovams priklausančio ir atskirai naudojamo priestato bei įėjimo į namą patenka į sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Ieškovų ir atsakovų sklypus skirianti riba eina už priestato, per kurį ieškovai patenka į jiems priklausančią gyvenamojo namo dalį, ribų. Atsakovai, parengdami jiems priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, neteisėtai nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir skiriančią ribą paslinko ieškovų sklypų pusėn. Šios faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovų nuosavybės teisė yra pažeista. Atsakovų žemės sklypų geodezinių matavimų planas parengtas ir patikslinti sklypų kadastriniai matavimai viešajame registre įregistruoti neteisėtai, kadangi sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), akte nėra įrašų apie tai, kad minėtame sklype stovi ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovu V. V. priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), ieškovai kaip namo, stovinčio ant dviejų sklypų, bendraturčiai, nebuvo įstatymų nustatyta tvarka informuoti apie kadastrinių matavimų atlikimą, ginčo sklypų paženklinimo-parodymo aktai su pastaraisiais nederinti, juose nėra jokių atžymų apie ieškovų dalyvavimą (nedalyvavimą) paženklinant atsakovų sklypų ribas vietoje.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (2 t., b. l. 138-144) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų D. V., D. J., M. V., Vitalijos M. D. po 125 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. P. naudai. Taip pat priteisė iš ieškovų po 45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimą, IĮ ,,GM paslaugos” paruošto ieškovų žemės sklypo planą, plano vertinimą, teismas sprendė, kad ieškovų teisės dėl jiems sumažėjusio žemės sklypo yra pažeistos, tačiau ieškovai, siekdami apginti savo teises, plane nurodydami jiems turintį priklausyti žemės sklypo plotą, nenurodo ir nepagrindžia, kaip bus kompensuojamas atsakovams sumažėjusio žemės sklypo plotas. Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teigimu, nėra galimybės ieškovams natūra kompensuoti sumažėjusio žemės sklypo ploto. Ieškovai teiginio, kad atsakovams galima kompensuoti iš kitų ieškovų valdomų žemės sklypų, nepagrindė, nepaskaičiavo, kiek kiekvienam atsakovui būtų kompensuojama ir kokiu būdu. Nesant ieškovės D. J. tinkamai paruošto ir suderinto (ar atsisakymo suderinti) žemės sklypo plano, nėra pagrindo spręsti dėl jos teisių pažeidimo. Iš Žemėtvarkos skyriaus išvados matyti, kad dėl D. J. žemės sklypo neatitikimų tikslintini kadastriniai matavimai.

9Be to, sprendime nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 1994 m. vasario 10 d. nutartimi buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovams buvo paskirtos patalpos su įėjimu iš pietų pusės, o J. R., kurio dalį dabar valdo atsakovas V. V., patalpos su įėjimu iš šiaurinės pusės (1 t., b. l. 31-33). Iš 1994 metų žemės sklypo padalinimo naudojimuisi projekto, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre 1994 m. balandžio 1 d., iš vietovės žemėtvarkos projekto medžiagos matyti, kad ieškovų ir atsakovo sklypus skirianti riba eina už priestato, tuo tarpu vėlesnėje projektinėje medžiagoje pietinėje namo pusėje esančio priestato dalis patenka į atsakovo V. V. žemės sklypą ( - ) (t. 1., b. l. 100-101, 20-21, 157-158). Teismas, įvertinęs matininkės atliktą analizę, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, į esančius byloje teritorijų planavimo dokumentus, pripažino, kad ieškovų argumentas dėl gyvenamojo namo dalies naudojimosi teisių pažeidimo yra pagrįstas. Ieškovai tikslesnių kadastrinių matavimų fakto neįrodė. Iš dalies pripažinęs, kad ieškovų interesai dėl žemės ploto trūkumo, naudojimosi dalimi pastato yra pažeisti, teismas laikė, kad ieškovai neįrodė būdo ieškovų pažeistoms teisėms atstatyti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovai savo pažeistas teises gynė atsakovų, kurių žemės sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, teisių ir interesų sąskaita, o tai prieštarauja civilinės teisės principams bei teismų praktikai.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovai apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 147-151) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, sprendimą priėmė iki galo neįsigilinęs į bylos medžiagą, dėl ko padarė klaidingas išvadas. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nesant ieškovės D. J. tinkamai paruošto ir suderinto (ar atsisakymo suderinti) žemės sklypo plano nėra pagrindo spręsti dėl jos teisių pažeidimo. Šias teismo išvadas paneigia bylos medžiaga, nes visi dokumentai, kuriuos teismas nurodo kaip trūkstamus, yra pateikti su pirminiu ieškiniu ir nekito per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad D. J. priklausančiam sklypui ploto pakanka ir dar tarp jos ir atsakovo A. P. sklypo lieka laisvos žemės tarpas, kuris susidarė dėl to, kad atsakovai savo sklypus pastūmė nuo ieškovės D. J. sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) link (šiaurės vakarų kryptimi). Kadangi D. J. ploto netrūksta, pastaroji negali keisti kadastrinių matavimų, tarp sklypų susidariusį laisvą tarpą priskirdama savo sklypui.

142. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų pažeistą interesą atsisakė ginti išimtinai ginant tik atsakovų interesus. Be to, teismas nenurodė, kokiu būdu būtų pažeisti atsakovų interesai ieškinį tenkinus dalyje, t. y. panaikinus atsakovų kadastrinius matavimus.

153. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims ir nepagrįstai atmetė kai kuriuos šalių pripažintus faktus. Ieškovai su patikslintu ieškiniu pateikė ir suvestinį žemės sklypo planą M 1:2000 (Pasiūlymas dėl sklypų ribų nustatymo), kuris CPK 197 straipsnio prasme vertintinas kaip rašytinis įrodymas. Nei atsakovai, nei tuo metu trečiuoju asmeniu buvusi Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo ir neįrodinėjo aplinkybės, kad pagal šį ieškovų planą- pasiūlymą atsakovams sklypuose trūktų kažkokio žemės ploto, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tokio trūkumo galimybę. Todėl teismo išvada apie tai, kad ieškovai siekia savo interesų apsaugos išimtinai atsakovų interesų sąskaita, jog nustačius sklypo ribą sumažės atsakovų sklypų plotas, yra nepagrįsti. Alytaus žemėtvarkos skyrius surašęs pasiūlymo kameraliai patikrinimo aktą taip pat nenurodė ploto trūkumo, o plano nederino dėl kitų priežasčių - buvo ne visi bendraturčių parašai, nebuvo atsakovų parašų, kažkiek pasikeitė sklypų ribos ir konfigūracija. Todėl teismo išvada, kad, patvirtinus sklypus skiriančią ribą pagal ieškovų pasiūlytą variantą, atsakovams truks ploto, pagrįsta ydingai surašyta Alytaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. išvada, kuri nėra įrodymas byloje CPK 177 straipsnio prasme, vertintina kritiškai.

164. Teismo argumentai, kad ieškovai, siekdami apginti savo teises, plane nurodydami jiems turintį priklausyti žemės sklypo plotą, nenurodo ir nepagrindžia, kaip bus kompensuojamas atsakovams sumažėjusio žemės sklypo plotas, yra nepagrįsti, nes atsakovų sklypų plotas nesumažėja, pastarieji tokio klausimo nekėlė, ieškovai savo poziciją pagrindė jau minėtu plotų skaičiavimu bei pateiktu suvestiniu planu, kuris nebuvo nuginčytas kitais įrodymais byloje.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 162-168) atsakovai V. V. ir A. V. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka.

18Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

191. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateikta 2011 m. gruodžio 29 d. išvada nelaikytina įrodymu Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnio prasme ir turėtų būti vertinama kritiškai, o ieškovų pateiktas patikslintas suvestinis Žemės sklypo planas M1:2000 yra vienintelis rašytinis įrodymas byloje. Sumažinant atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą, būtų akivaizdžiai pažeidžiama jų nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą. Ieškovai, prašydami teismo panaikinti atsakovų kadastrinius matavimus, nepateikė teismui tinkamų įrodymų, kuriais šiuo atveju laikytini tikslesni kadastriniai matavimai.

202. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai savo teises gynė atsakovų, kurių žemės sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, teisių ir interesų sąskaita, o tai prieštarauja civilinės teisės principams bei teismų praktikai. Nors ieškovų teigimu, pagal jų pateiktą 2011 m. liepos 12 d. sklypo planą-pasiūlymą dėl sklypo ribų atsakovų teisės nebus pažeistos, tačiau tuo pagrindu neišanalizavo ir nepaskaičiavo ribų perkėlimo įtakos kiekvieno atsakovo valdomam žemės sklypui.

213. Ieškovai, sklypų persidengimus paskaičiuodami savo naudai, nenurodė ir nepagrindė, kaip bus kompensuojamas žemės sklypo ploto trūkumas atsakovams. Kadangi atsakovams A. P. ir V. V. dalijantis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, kurio išorinės ribos jau anksčiau buvo nustatytos geodeziniais matavimais, jo ribos sutapo su atsakovų žemės sklypų ribomis, tačiau nereikėjo atstatyti sunaikintų riboženklių, nebuvo jokio pagrindo/pareigos kviesti suinteresuotų asmenų/kaimyninių žemės sklypų savininkų/naudotojų. Tiek atsakovų V. V. ir A. V., tiek atsakovo A. P. žemės sklypų (atitinkamai, kadastriniai Nr. ( - )ir Nr. ( - )) vidinių ribų nustatymo, suderinimo bei įregistravimo Nekilnojamame turto registre procedūros atliktos pagal Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų reikalavimus.

224. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ) dar nebuvo suformuotas ir ieškovai 2005 m. nebuvo nei minėto žemės sklypo savininkai, nei naudotojai, o kadastro duomenys nustatyti tik 2006 m., nepagristi ieškovų teiginiai, jog ginčijamų Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo aktų surašymo metu jie buvo gretimų sklypų naudotojai/savininkai, todėl turėjo būti kviečiami derinant žemės sklypų Nr. ( - ) paženklinimo-parodymo aktus. Atsakovų bei Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmai derinant ginčo sklypų paženklinimo-parodymo aktus yra teisėti bei atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Patenkinus ieškovų ieškinį bei nustačius ginčo žemės sklypų ribas per ieškinyje nurodomus taškus, būtų pažeista atsakovų nuosavybės teisė į žemės sklypą (kadastrinis Nr. ( - )), kadangi jiems nuosavybės teise priklausantis minėtas žemės sklypas sumažėtų 14,52 kv. m.

23Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P. (2 t., b. l. 169-175) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Atsileipimas grindžiamas šiais argumentais:

251. 2005 m. atliktų kadastrinių matavimų metu nebuvo keičiamos išorinės buvusio 1,1999 ha žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), koordinatės, o tik nustatyta iš šio žemės sklypo naujai suformuotų dviejų žemės sklypų vidinė riba. Šiuo atveju atsakovams A. P. ir V. V. dalijantis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį sklypą, kurio išorinės ribos buvo nustatytos geodeziniais matavimais ir nekito bei sutapo su jų atskirtų žemės sklypų ribomis, kviesti kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų nereikėjo ir nereikia.

262. Byloje pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovams priklauso ir kiti žemės sklypai aplink atsakovo A. P. sklypą, kuriems ieškovai kadastrinių matavimų dar nėra atlikę, tapo akivaizdu, kad ieškovai iš esmės nepagrindžia ne tik nuosavybės teisių pažeidimo, bet ir paties ieškinio pagrindo, nes byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad jiems yra susidaręs jų nurodomas žemės trūkumas, nes po likusių jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo jokio žemės trūkumo gali ir nelikti ar galbūt atsirasti perteklius. Todėl nenustačius šios aplinkybės, kurią pagrįsti ir įrodyti turi ieškovai, negalima spręsti dėl ieškovų ieškinyje nurodytų faktinių duomenų atitikimo tikrovei.

273. Faktą, kad ieškovų pateikti žemės sklypų geodeziniai matavimai atlikti netinkamai, patvirtina ir tai, kad pagal pirminį planą žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ribos nesiderina su kadastro žemėlapyje pažymėto žemė sklypo (Nr. ( - )) ribomis, nes tarp šių žemės sklypų lieka tarpas. Paženklinimo aktai bei 2006 m. birželio 14 d. preliminarių matavimų planas nėra nuginčyti ir yra galiojantys, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo.

284. Į bylą atsakovu jis įtrauktas nepagrįstai, kadangi atsakovu byloje turėtų būti buvęs šiuo metu A. P. priklausančio žemės sklypo savininkas.

295. Patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovo A. P. žemės sklypo ribos būtų pakeistos iš esmės, todėl jam reikėtų iš naujo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre, t. y. dėl ieškovų kaltės jis patirtų išlaidas, kurios turėtų būti kompensuojamos, nes jokių ieškovų nuosavybės teisių šis niekada nepažeidė ir nepažeidžia. Tačiau ieškovai apie tokių išlaidų atlyginimo klausimo ieškinyje nesprendžia, kas tik patvirtina ieškinio nepagrįstumą.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, atsakovų atsiliepimais į apeliacinį skundą, išklausiusi apeliantus, jų atstovą, atsakovą bei jo atstovą, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu, kuris priimtas įvertinant įrodymų visumą. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo.

33Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

34Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų ribų, kitaip tariant, dėl nuosavybės teisės į žemę įgyvendinimo nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Siekiant išnagrinėti šią problemą, reikia išspręsti žemės sklypų ribų nustatymo teisėtumo klausimą.

35Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams D. V., D. J., M. V., V. M. D. dalinės nuosavybės teise priklauso 0,80 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 3328/0004:449, į kurį nuosavybės teisės atkurtos 2007 m. vasario 12 d. Alytaus viršininko sprendimais. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 9-10). Ieškovei D. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,28 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), į kurį nuosavybės teisės atkurtos 2007 m. vasario 12 d. Alytaus viršininko sprendimu. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l. 11-12). Šie sklypai ribojasi su atsakovams V. V. ir A. V. bei A. P. priklausančiais žemės sklypais, kadastriniai Nr. ( - ) bei Nr. ( - ), kurie suformuoti atlikus kadastrinius matavimus, bendrą sklypą padalijant į du atskirus sklypus, 2005 m. rugsėjo 19 d. atsakovų sklypų ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. 1, b. l. 13-16, 53-56). Atsakovams 2000 m. vasario 25 d. įsigyjant žemės sklypą, jo ribos jau buvo įregistruotos kadastro žemėlapyje (t. 1, b. l. 50-52, 141-144). Ieškovams atlikus savo sklypų kadastrinius matavimus, sklypų ribų kadastro žemėlapyje negali įregistruoti, nes, anot apeliantų, tarp D. J. sklypo ir A. P. sklypo susidaro 52,06 kv. m tarpas, o bendro visų ieškovų sklypo ribos dengiasi su atsakovui A. P. priklausančiu sklypu 73,76 kv. m, su atsakovams V. ir A. V. – 14,52 kv. m. 2009 m. gruodžio 17 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus rajono žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos patikrinimo aktuose nurodęs, jog patikrinus IĮ „GM paslaugos“ parengtą D. J. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte neteisingai nurodyta sudarymo vieta (t. 1, b. l. 26), patikrinus visų ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastrinių matavimų bylą, nustatė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte įrašyta gretimo sklypo savininko A. P. pastaba dėl ribų neatitikimo ir atsisakymo derinti žemės sklypo ribas bei atsižvelgė į VĮ Registrų centro raštą dėl žemės sklypo ribų nesiderinimo su kadastro žemėlapyje pažymėto ir įregistruoto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribomis (t. 1, b. l. 28), ir kadastro duomenų bylos nederino (t. 1, b. l. 27).

36Iš išnagrinėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų žemės sklypo (vėliau jis buvo padalintas į du sklypus) kadastriniai matavimai atlikti ir ribos VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos bei kadastro žemėlapyje pažymėtos pirmiausiai. Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies bei 7 straipsnio 2 dalies reikalavimais, t. y. naudojant tinkamus metodus bei priemones, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus, parengtus institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą valstybinėje žemėje naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įtvirtinta, jog nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, o prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama (Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis). Taigi, atliekant ieškovams priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, turėjo būti derinamasi prie atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų, kurių geodeziniai kadastriniai matavimai atlikti bei ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje anksčiau.

37Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai neįrodė tikslesnių matavimų fakto, kitaip tariant, kad sklypų ribos jų užsakymu atliekant kadastrinius matavimus nenustatytos tiksliau. Iš 2011 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus žemėtvarkos skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kamerialiai akto Nr. 02KAM-56665 (t. 2, b. l. 45), 2011 m. gruodžio 29 d. išvados (t. 2, b. l. 119-120) matyti, kad ieškovų pateikta žemės sklypo kadastrinių duomenų byla su pateiktu 2011 m. liepos 12 d. planu-pasiūlymu dėl sklypų ribų nustatymo netvirtintina. Kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog minėta išvada nėra įrodymas CPK 177 straipsnio prasme. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis, kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, išvada laikytina rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnis). Apeliantų argumentai, kad ši išvada yra nepagrįsta, nes ją pateikusi institucija neobjektyvi, nekompetentinga yra neparemti jokiais objektyviais faktais ir grindžiami prielaidomis, todėl atmestini. Nors ieškovų teigimu, pagal jų pateiktą 2011 m. liepos 12 d. sklypo planą -pasiūlymą dėl sklypo ribų atsakovų teisės nebus pažeistos, nes, anot ieškovų, sklypų plotai nesumažės, su kuo atsakovai nesutinka (atsakovai V. ir A. V. nurodo, jog jiems priklausantis sklypas sumažėtų 14,52 kv. m), tačiau konkrečiai neišanalizavo ir nepaskaičiavo ribų perkėlimo įtakos kiekvieno atsakovo valdomam žemės sklypui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujai pateiktas 2011 m. liepos 12 d. ieškovų žemės sklypo plane nurodytas skirtingas plotas, negu buvo nurodytas plotas sklypo plane, pateiktame su pradiniu ieškiniu (atitinkamai 7985 kv. m ir 7937 kv. m) (t. 2, b. l. 88-89; t. 1, b. l. 23). Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, jog ieškovai siūlė atsakovams trūkstamą žemės sklypo dalį kompensuoti iš kitų ieškovų valdomų žemės sklypų, tačiau tokio nurodymo nepagrindė bei neapskaičiavo kiek kiekvienam atsakovui ir kokiu būdu būtų kompensuojama trūkstamo žemės ploto. Todėl kolegija pripažįsta, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra objektyvios galimybės nustatyti šalių sklypų plotų neatitikimo dydžio nekilnojamojo turto registre įregistruotiems sklypų plotams pagal ieškovų pateiktą 2011 m. liepos 12 d. planą-pasiūlymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Kartu kolegija pastebi, jog apeliantai pripažįsta, jog jiems priklauso ir daugiau žemės sklypų, tačiau nėra duomenų, kad būtų atlikti šių sklypų kadastriniai matavimai, todėl sutiktina su atsakovo A. P. atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad po likusių ieškovams priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo jokio žemės trūkumo gali ir nelikti ar galbūt atsirasti perteklius.

38Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kad nesant ieškovės D. J. tinkamai paruošto ir suderinto (ar atsisakymo suderinti) žemės sklypo plano nėra pagrindo spręsti dėl jos teisių pažeidimo, nurodydami, jog visi dokumentai, kuriuos teismas nurodo kaip trūkstamus, yra pateikti su pirminiu ieškiniu ir nekito per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį. Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka, pripažindama, kad su pirminiu ieškiniu buvo pateiktas D. J. priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. ( - )), planas kartu su visiems ieškovams priklausančio sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planu (t. 1, b. l. 23-25, 30), reiškiant ir reikalavimus pagal šiuos planus (t. 1, b. l. 2-6, 80-84). Tačiau ieškovams pateikus patikslintą ieškinį, pagal kurį buvo išnagrinėta byla (t. 2, b. l. 30-34), buvo pateiktas tik naujas visų ieškovų bendro sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planas, kuriame, kaip jau minėta, nurodytas kitoks sklypo dydis (7985 kv. m), ir pasiūlymas dėl sklypų ribų nustatymo (t. 2, b. l. 88), kuriame vėl gi nurodytas žemės sklypo 7985 kv. m planas bei šio sklypo linijų ilgiai, besiribojantys su atsakovams priklausančiais sklypais, tačiau šiame pasiūlyme nenurodyta, kad tai yra ir D. J. žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), planas, nenurodyti linijų ilgiai bei nėra jokios nuorodos į 2009 m. spalio mėnesį parengtą šio sklypo planą. Taigi, pagrįstai teismas, vadovaudamasis tokiu pasiūlymu, sprendė, jog tai pasiūlymas dėl ieškovų sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ribų su atsakovams priklausančiais sklypais nustatymo.

39Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

40Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovas A. P. turėjo 1331 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 2, b. l. 176-178). Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovių atsakovams minėtos patirtos išlaidos priteistinos (CPK 98 straipsnis).

41Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

42D. V., D. J., M. V., Vitalijos M. D. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš ieškovų D. V., a. k. ( - ) D. J., a. k. ( - ) M. V., a. k. ( - ) Vitalijos M. D. a. k. ( - ) po 332,75 Lt išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, atsakovui A. P., a. k. ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai prašė (1 t., b. l. 2-6, 80-84, 2 t., b. l. 30-34) panaikinti... 5. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu (2 t., b.... 8. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, Nacionalinės žemės tarnybos... 9. Be to, sprendime nurodyta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus rajono... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovai apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 147-151) prašo Alytaus rajono... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 13. 1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 185... 14. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų pažeistą interesą... 15. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą... 16. 4. Teismo argumentai, kad ieškovai, siekdami apginti savo teises, plane... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 162-168) atsakovai V. V. ir A.... 18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad Alytaus žemėtvarkos skyriaus pateikta... 20. 2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai savo teises gynė... 21. 3. Ieškovai, sklypų persidengimus paskaičiuodami savo naudai, nenurodė ir... 22. 4. Atsižvelgiant į tai, kad 2005 m. žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ) dar... 23. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P. (2 t., b. l. 169-175)... 24. Atsileipimas grindžiamas šiais argumentais:... 25. 1. 2005 m. atliktų kadastrinių matavimų metu nebuvo keičiamos išorinės... 26. 2. Byloje pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovams priklauso ir kiti žemės... 27. 3. Faktą, kad ieškovų pateikti žemės sklypų geodeziniai matavimai atlikti... 28. 4. Į bylą atsakovu jis įtrauktas nepagrįstai, kadangi atsakovu byloje... 29. 5. Patenkinus ieškovų ieškinį, atsakovo A. P. žemės sklypo ribos būtų... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų... 33. Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo... 34. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl kaimyninių žemės sklypų... 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams D. V., D. J., M. V., V. M. D.... 36. Iš išnagrinėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovų... 37. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į minėtą Nekilnojamojo turto kadastro... 38. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo motyvais, kad nesant ieškovės D. J.... 39. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo... 40. Pagal byloje pateiktus mokėjimo dokumentus atsakovas A. P. turėjo 1331 Lt... 41. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. D. V., D. J., M. V., Vitalijos M. D. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus... 43. Priteisti iš ieškovų D. V., a. k. ( - ) D. J., a. k. ( - ) M. V., a. k. ( -...