Byla 2A-395/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ignui Vėgėlei, atsakovo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui Edvardui Kochanauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-732-485/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PG valda“, tretysis asmuo R. G., dėl prekių grąžinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Bylos šalys UAB „Vilpra“ ir UAB „PG valda“ 2008 m. liepos 29 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/0716-1, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui prekių už bendrą 83 428,55 Lt sumą, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir nustatyta tvarka už jas sumokėti. Sutarties 4 punktas nustatė, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes iki to momento, kol pirkėjas visiškai ir tinkamai atsiskaitys už prekes. Atsakovas sumokėjo ieškovui 55 000 Lt, liko skolingas 28 428,55 Lt.

5Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą.

6Ieškovas UAB „Vilpra“ 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė įpareigoti atsakovą BUAB „PG valda“ grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes – 20 vnt. pakabinamų dujinių katilų „Sime Metropolis 25OF (23,5 kW). Reikalavimą grindė Sutarties 4 punkto sąlyga, dalinio atsiskaitymo už prekes faktu. Teisiniu materialinio reikalavimo pagrindu nurodė CK 4.49 straipsnio 3 dalį, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, kuriuo įgyvendinta 2000 birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“, 5 straipsniu (b. l. 3-5, 38-40).

7Atsakovas BUAB „PG valda“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 48-49) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pasak atsakovo, jis, remdamasis 1-ojo verslo apskaitos standarto IX skirsnio bendraisiais apskaitos standartais ir ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra (b. l. 10-11), ginčo turtą įtraukė į savo finansinės atskaitomybės dokumentus ir apskaitė kaip trumpalaikį turtą. Prekių įtraukimas į savo apskaitą lemia nuosavybės teisių į prekes perėjimo momentą ir sudaro sąlygas disponuoti jomis.

8Iškėlus atsakovui bankroto bylą, įmonės veiklą pradėjo reglamentuoti specialus teisės aktas – LR įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali); atsiskaitymo su kreditoriais eilę bei tvarką nustato šio įstatymo 35 straipsnis, todėl ieškovo nurodyti teisės aktai netaikytini.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 92-94) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas atsakovo bankroto byloje 2009 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, įskaitant ieškovo

1128 428,55 Lt dydžio reikalavimą, kilusį pirkėjui nesumokėjus dalies kainos už ginčo prekes. Ieškovui pasirinkus šį pardavėjo teisių gynimo būdą ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus tokį pardavėjo finansinį reikalavimą, pardavėjas įgyja kreditoriaus bankroto procedūrose teisinį statusą ir šios teisinės padėties nulemtas teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškinį tenkinti nėra pagrindo.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Ieškovas UAB „Vilpra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 95-97). Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

141. Tarp bylos šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo su išlyga dėl nuosavybės teisės sutartis (CK 4.49 str. 3 d., 6.431 str.). Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas įgyvendina 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ (toliau - Direktyva). Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės narės, vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinės privatinės teisės nustatytomis nacionalinėmis nuostatomis, numato, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei pirkėjas ir pardavėjas dar prieš prekių pristatymą aiškiai susitarė dėl teisės į nuosavybę išlaikymo sąlygos. Minėta norma suteikia pardavėjui teisę susigrąžinti daiktus iš tinkamai už juos neatsiskaitančio pirkėjo. Kadangi ES teisė turi viršenybę prieš nacionalinę teisę, Direktyvos nuostatos ir atitinkamai LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo normos, įgyvendinančios Direktyvą, turi viršenybę prieš LR įmonių bankroto įstatymą. Vadinasi, ĮBĮ turi būti aiškinamas ir taikomas tokiu būdu, kad nepažeistų ES Direktyvos.

152. 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymus grąžinti prekes, į kurias ieškovas išlaikė nuosavybės teises (b. l. 15, 17-19), o su ieškiniu kreipėsi į teismą tik 2009 m. birželio 15 d. Tuo metu atsakovo bankroto bylą nagrinėjantis Kauno apygardos teismas dar nebuvo patvirtinęs ieškovo finansinio reikalavimo. Įstatymuose nenustatyta pareiga pažeistas teises ginti tik vienu iš būdų ir tai, kad pateikus finansinį reikalavimą bankroto byloje prarandama teisė ginti pažeistas teises kitais būdais.

16Atsakovas BUAB „PG valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 101-105) skundo nepripažįsta ir prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nacionalinės teisės – ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankrutuojančios įmonės kreditorių teises, jų įgyvendinimą, bankrutuojančios įmonės turto valdymą ir disponavimą. Nurodo, kad pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 4 straipsnio l-2 dalis, išskyrus atvejus, kai reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla teisė. Reglamento 7 straipsnio 2 dalis numato, kad bankroto bylos iškėlimas turto pardavėjui po to, kai turtas perduotas, nesudaro pagrindo anuliuoti ar nutraukti pirkimo sutartį ir nekliudo pirkėjui įgyti į šį turtą nuosavybės teisę.

17Pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, priėmimo-perdavimo aktus, kurie ir apsprendžia nuosavybės teisės perėjimo momentą, ginčo turtas yra apskaitytas kaip trumpalaikis atsakovo turtas, o piniginis įsipareigojimas ieškovui yra įtrauktas į finansinę atsakovo atskaitomybę. Šios buhalterinės operacijos yra atliktos vadovaujantis 1-ojo verslo apskaitos standarto IX skirsnyje nurodytais bendraisiais apskaitos standartais, kurių principai yra įmonėms privalomi. Todėl, atsakovo teigimu, ginčo turtas pagrįstai ir teisėtai apskaitytas atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Įmonei iškėlus bankroto bylą, jos turtas pagal šios apskaitos duomenis perduotas bankroto administratoriui; disponavimo šiuo turtu tvarka reglamentuota ĮBĮ 14 straipsnyje, ribojančiame kreditorių teises į bankrutuojančios įmonės turtą.

18Atsakovo įsitikinimu, Sutarties II dalies 2 punktas dėl avanso ir 4-5 punktai prieštarauja CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 4.49 straipsnio 1 daliai, todėl negalioja. Pagal ĮBĮ 16 straipsnį, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ieškovas turėjo teisę pareikšti finansinį reikalavimą ir šia teise pasinaudojo.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

22Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą turtą ir dėl turto pardavėjo teisės išreikalauti neapmokėtas prekes, į kurias išsaugotos pardavėjo nuosavybės teisės, iš bankrutuojančio pirkėjo.

23Pagal ginčo šalių 2008 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008/0716-I (b. l. 7-8) ieškovas UAB „Vilpra“ (pardavėjas) įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir tvarka perduoti atsakovui UAB „PG Valda“ (pirkėjui) nuosavybėn suderinto asortimento sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes, o atsakovas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti sutartą kainą (sutarties I d. 1 p.). Prekių kainą ir atsiskaitymą reglamentuojančioje sutarties dalyje numatyta, kad pirkėjas sumoka pardavėjui 30 procentų avansą per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo; likusią sumą sumoka per 60 kalendorinių dienų po prekių pristatymo; atsiskaitymas laikomas visiškai ir tinkamai įvykdytu, kada važtaraštyje, o jeigu jis neišrašomas, PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma faktiškai įplaukia į pardavėjo sąskaitą arba sumokama kita šalims priimtina forma (sutarties II d. 2 p.). Sutartyje numatyta, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes iki to momento, kol pirkėjas visiškai ir tinkamai pagal sutartį atsiskaitys su pardavėju (sutarties III d. 4 p.). Pirkėjui visiškai ir tinkamai neatsiskaičius su pardavėju, prekių nuosavybės teisė pirkėjui nepereina; tokiu atveju sutartyje nustatytu terminu pirkėjas savo sąskaita turi grąžinti pardavėjui nepakeitusias prekinės išvaizdos bei savybių prekes (sutarties III d. 5 p.).

24Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas perdavė atsakovui sutarties priede numatytas prekes; kad už jas pagal 83 428,55 Lt 2008 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas atsiskaitė iš dalies (2008 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 25 000 Lt avansą ir 2008 m. gruodžio 16 d. – 30 000 Lt), todėl liko skolingas ieškovui 28 428,55 Lt; kad atsakovo bankroto administratoriaus žinioje yra didesnė dalis pagal sutartį atsakovui perduotų daiktų, tarp kurių ir ieškovo prašomi grąžinti pakabinami dujiniai katilai Sime METROPOLIS 25OF (23,5 kW) (b. l. 9-12, 50-53).

25Dėl nuosavybės teisės įgijimo į pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą turtą

26Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo šalių sudarytos sutarties sąlygų ir nepateikė iš jos kilusių ginčo santykių teisinio vertinimo.

27Teisiškai kvalifikuojant iš sutarties kylančius ginčo santykius būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti sutartį. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikštoji šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 2010 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-128/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudaryta sutartis pagal joje įtvirtintas nuostatas yra prekių pirkimo-pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės, kurią pardavėjas išlaiko tol, kol pirkėjas neįvykdo atsiskaitymo už gautas prekes sąlygų (CK 6.431 str. 1 d.).

28Nuosavybės teisė, be kitų CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų, yra įgyjama ir sandorių pagrindu. Daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 str. 1 d.). Įgyjant nuosavybę sandorio pagrindu yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio neribojamą šalių galimybę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.). Pagal CK 4.49 straipsnio 3 dalį, sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Dėl CK 4.49 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė dėl nuosavybės teisės į daiktą perėjimo nuo daikto perdavimo momento netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kazlų Rūdos metalas“ v. UAB „Deltima“, AB Kredyt Bank S.A., bylos Nr. 3K-3-535/2004; 2009 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metos“ v. BUAB „Modus Vitae“, bylos Nr. 3K-3-475/2009). Kai sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės, tai nuosavybės teisė į parduodamą daiktą išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų (CK 6.431 str. 1 d.). Pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ 4 straipsnio 1 dalį, valstybės narės, vadovaudamosi galiojančiomis tarptautinės privatinės teisės nustatytomis nacionalinėmis nuostatomis, numato, kad pardavėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei pirkėjas ir pardavėjas dar prieš prekių pristatymą aiškiai susitarė dėl teisės į nuosavybę išlaikymo sąlygos. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, kurio nuostatos suderintos su minėta Direktyva, 5 straipsnis numato pardavėjo teisę išlaikyti nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama visa kaina, jei teisės į nuosavybę įgyvendinimo sąlyga yra numatyta pirkėjo ir pardavėjo sutartyje ar įstatyme. Išdėstytas teisinis reglamentavimas ir jo taikymo aiškinimas suponuoja, kad pirkėjo nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga dėl pardavėjo nuosavybės teisių išlaikymo tol, kol pirkėjas nesumoka pardavėjui visos numatytos kainos sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju taip ir yra - šalys pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė dėl pardavėjo nuosavybės teisės į prekes išlaikymo tol, kol pirkėjas visiškai ir tinkamai pagal sutartį atsiskaitys su pardavėju už prekes (sutarties III d. 4, 5 p.), todėl, priešingai nei teigia atsakovas, šios sutarties sąlygos neprieštarauja nei CK 4.47, 4.49 straipsnių nuostatoms, nei sutarties I dalies 1 punktui. Kadangi atsakovas nebuvo visiškai atsiskaitęs už iš ieškovo gautas prekes, jis į jas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių. Aplinkybė, kad atsakovas buhalterinėje apskaitoje iš ieškovo gautas prekes apskaitė kaip savo nuosavybę, neturi įtakos sutarties aiškinimui ir neleidžia daryti išvados, jog atsakovas į prekes, už kurias neatsiskaitė, yra įgijęs nuosavybės teises. Išdėstytos aplinkybės paneigia atsakovo atsiliepimuose į ieškinį ir apeliacinį skundą pateiktus aiškinimus apie nuosavybės teisių į prekes įgijimo momentą, kurie laikytini klaidingais ir neatitinkančiais sutarties nuostatų. Nagrinėjamu atveju prekių grąžinimą ieškovui lemia tai, kad atsakovas už jas nėra atsiskaitęs, taigi jis nėra įgijęs nuosavybės teisių į šias prekes, o kadangi neapmokėtos prekės nuosavybės teise tebepriklauso ieškovui, jis turi teisę jas išreikalauti iš atsakovo.

29Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų kontekste vertintinas ir pirkėjo pareigos sumokėti kainą neįvykdymo teisinių pasekmių reglamentavimas. Tais atvejais, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, net ir dalies kainos sumokėjimo atveju, kai daiktas yra dalusis, pardavėjas, kaip daikto savininkas, pirkėjui pažeidus mokėjimo prievoles, nepraranda teisės išreikalauti visus pagal sutartį parduodamus daiktus (CK 6.349 str. 2 d.). Kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, dalies kainos nesumokėjimo atveju iš nuosavybės teisės prigimties kildinami savininko teisių pirkimo-pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai (CK 6.345 str. 1 d., 6.349 str. 2 d.) suteikia pardavėjui apsisprendimo teisę ar reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pardavėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas priklauso nuo konkrečių faktinių ir teisinių situacijų. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti su ieškovu už perduotas prekes, todėl pagal sutarties III dalies 4 ir 5 punktus ieškovas išlaikė nuosavybės teises į jas. Reikalaudamas neapmokėtos daliųjų prekių dalies, ieškovas tokiu būdu atsisakė prekių, už kurias sumokėta, nuosavybės ir nereikalauja jų grąžinimo. Pirkimo-pardavimo sutartimi iš ieškovo įgytų ir atsakovo žinioje esančių prekių dalies (20-ties pakabinamų dujinių katilų) kaina be PVM pagal sąskaitą-faktūrą (b. l. 10) neviršija įsiskolinimo ieškovui sumos, todėl šios neapmokėtos prekės pagal aukščiau išaiškintas sutarties sąlygas (III d. 4 ir 5 p.) yra ieškovo nuosavybė ir jis turi teisę prekes, už kurias neatsiskaityta, išreikalauti iš svetimo valdymo (CK 4.95 str.). Šios ieškovo teisės neriboja bankroto bylos iškėlimas atsakovui (2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 7 str. 1 d.).

30Dėl turto pardavėjo teisės išreikalauti neapmokėtas prekes, į kurias išsaugotos pardavėjo nuosavybės teisės, iš bankrutuojančio pirkėjo

31Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovui UAB „PG Valda“ yra iškelta bankroto byla; 2009 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2010 m. kovo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto, patvirtintas patikslintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (b. l. 127-129).

32Ieškovo reikalavimą dėl neapmokėtų prekių grąžinimo pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstu ir jį atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Metos“ v. BUAB „Modus Vitae“, (bylos Nr. 3K-3-475/2009), pateiktu ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto išaiškinimu pardavėjo kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdų pasirinkimo kontekste, motyvuodamas tuo, kad ieškovui pasirinkus pardavėjo teisių gynimo būdą pareiškiant finansinį reikalavimą pirkėjo (skolininko) bankroto byloje ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tokį reikalavimą patvirtinus, ieškovas įgijo kreditoriaus bankroto procedūrose teisinį statusą ir šios teisinės padėties nulemtas teises bei pareigas, todėl prarado teisę reikalauti neapmokėtos prekių dalies grąžinimo.

33Nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas lemia pardavėjo, kaip daiktų, teisėtai valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininko teisių gynimo būdų pasirinkimą. Kai yra uždraudžiamas visų finansinių prievolių vykdymas dėl bankroto bylos iškėlimo, daiktų, sutarties pagrindu (teisėtai) valdomų ir naudojamų bankrutuojančios įmonės, savininkui tenka pasirinkimo teisė, ar išsireikalauti visus daiktus ir pardavėjui grąžinti jo sumokėtą kainos dalį, ar reikalauti grąžinti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar pareikšti pirkėjo nesumokėtos kainos dalies dydžio finansinį reikalavimą bankroto procedūrose.

34Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo vertinimo. 2009 m. vasario 11 d. raštu atsakovas pripažino ieškovo teisę susigrąžinti neapmokėtas prekes (b. l. 14). Iškėlus atsakovui bankroto bylą 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. raštais ieškovas reikalavo atsakovo bankroto administratoriaus grąžinti ieškovui nuosavybės teise priklausančias atsakovo neapmokėtas prekes (b. l. 15, 17-19). Atsakovo bankroto administratorius su ieškovo reikalavimais nesutiko, motyvuodamas tuo, kad nupirktos prekės yra apskaitytos atsakovo balanse ir perduotos administratoriui, kad dalis prekių yra sumontuotos statybos objekte, kad atsakovo valdomų prekių grąžinimą ieškovui draudžia ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, kad ieškovo finansiniai reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (b. l. 16, 20-21). 2009 m. gegužės 5 d. atsakovo bankroto administratoriui ieškovas pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuriame nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į iš ieškovo gautas prekes, nes už jas liko skolingas 28 428,55 Lt; kad už šią sumą neapmokėtos prekės ieškovui nėra grąžintos, taip pat pažymėjo, kad šio kreditorinio reikalavimo pareiškimu ieškovas nepripažįsta atsakovą įgijus nuosavybės teisę į neapmokėtas prekes (b. l. 126). Šiuo dokumentu ieškovas neprašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. 2009 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismui išsiųstu ieškiniu ieškovas inicijavo prekių grąžinimo civilinės bylos iškėlimą (b. l. 32). Iš Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties matyti, kad tarp BUAB „PG Valda“ patvirtintų finansinių reikalavimų buvo patvirtintas ir ieškovo UAB „Vilpra“ 28 428,55 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (b. l. 128). Ieškovo raštų atsakovo bankroto administratoriui turinys leidžia spręsti, kad ieškovas reikalavo sugrąžinti jam atsakovo neapmokėtas prekes, į kurias išsaugojo nuosavybės teises. Nustatytos faktinės aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas neįvertino, leidžia spręsti, kad iškėlus atsakovui (pirkėjui) bankroto bylą turto, kurį valdo pirkėjas, savininkas (ieškovas) išreiškė valią dėl būdo, kuriuo siekia ginti savo kaip pardavėjo, išsaugojusio nuosavybės teisę į neapmokėtą prekių dalį, teises, t. y. išreiškė siekį susigrąžinti prekes, už kurias nebuvo atsiskaityta. Atsakovo bankroto administratorius, nesutikdamas su tokiu ieškovo reikalavimu, turėjo spręsti, ar galima teikti teismui tvirtinti ieškovo kreditorinį reikalavimą pagal jame išdėstytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju bankroto administratorius veikė netinkamai. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai ginti tiek visų kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės interesus, nepažeisdamas asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nors atsakovo bankroto byloje teismas ir patvirtino ieškovo finansinį reikalavimą, tačiau pagal šios bylos aplinkybes ieškovas neprarado teisės reikalauti prekių dalies, už kurią pirkėjas nesumokėjo ir į kurią ieškovas išsaugojo nuosavybės teises, grąžinimo, nes buvo pasirinkęs būtent tokį savo teisių gynimo būdą. Teisėjų kolegijos nuomone, daikto savininkas nepraranda nuosavybės teisės į jam priklausantį daiktą vien dėl to, kad patvirtintas jo finansinis reikalavimas skolininko bankroto byloje.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, todėl padarė neteisėtą bei nepagrįstą išvadą, jog ieškovas prarado teisę reikalauti neapmokėtos prekių dalies grąžinimo. Dėl netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos taikymo buvo neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, patenkinant ieškovo reikalavimą dėl neapmokėtų prekių, į kurias ieškovas išsaugojo nuosavybės teises, - 20 vienetų pakabinamų dujinių katilų, kurių vertė be PVM sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą VKA Nr. 8000914 (b. l. 10) yra 24 296,66 Lt [(38 874,67 Lt : 32) x 20], grąžinimo (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.). Grąžinus ieškovui jam priklausančius daiktus atitinkamai turės būti sprendžiama dėl atsakovo bankroto byloje patvirtinto ieškovo finansinio reikalavimo likimo, įgyvendinant ĮBĮ 26 straipsnio nuostatas dėl patvirtinto kreditoriaus reikalavimo tikslinimo ar jo atsisakymo. Ieškovo atstovas sutiko realizuoti šią kreditoriaus teisę ieškinio patenkinimo atveju.

36Civilinės bylos, kurioje priimtoje kasacinio teismo nutartyje teiktu išaiškinimu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kiek jos siejamos su pardavėjo pasirinktu teisės gynimo būdu ir ribojimais išreikalauti iš bankrutuojančio pirkėjo neapmokėtas prekes, į kurias išsaugotos pardavėjo nuosavybės teisės, yra skirtingos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad savo teisių gynimui ieškovas pasirinko reikalavimą grąžinti tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, o jo kreditorinis reikalavimas pirkėjo bankroto byloje buvo patvirtintas dėl netinkamo bankroto administratoriaus veikimo ir ieškovui įgyvendinus teisminės gynybos teisę dėl daiktų išreikalavimo. Tuo tarpu kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo valia. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje 3K-186/2009).

37Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

38Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi (b. l. 115-116) ieškovo prašymu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota atsakovo žinioje esančių 20 vienetų pakabinamų dujinių katilų Sime METROPOLIS 25OF (23,5 kW). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinį, jo apsaugai taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

40Atsakovas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau tokiam atsakovui pralaimėjus bylą jam neeliminuota pareiga atlyginti tiek bylą laimėjusios šalies, tiek teismo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3, 6 p.). Duomenų apie ieškovo patirtas byloje dalyvavusio advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas nepateikta, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 23,82 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Tokių išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme sudaro 1,35 Lt (b. l. 123). Esant tokioms aplinkybėms, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnį, iš atsakovo valstybei priteistinos 25,17 Lt bylinėjimosi išlaidos.

41Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bankrutuojančiai įmonei pareikštas turtinio pobūdžio ieškinys neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje už bankrutuojančiai įmonei pareikštą turto grąžinimo ieškinį ieškovas sumokėjo 853 Lt žyminį mokestį (b. l. 6, 36). Tokiu atveju pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 ir 4 dalis, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

44Uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ ieškinį patenkinti.

45Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PG Valda“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“ jam nuosavybės teise priklausiančius 20 (dvidešimt) vienetų pakabinamų dujinių katilų Sime METROPOLIS 25OF (23,5 kW).

46Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PG Valda“ 25,17 Lt (dvidešimt penkis litus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, valstybei.

47Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“ 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. liepos 10 d. Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitais sumokėtą 853 Lt (aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų litų) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Bylos šalys UAB „Vilpra“ ir UAB „PG valda“ 2008 m. liepos 29 d.... 5. Kauno apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovui... 6. Ieškovas UAB „Vilpra“ 2009 m. birželio 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos... 7. Atsakovas BUAB „PG valda“ atsiliepimu į ieškinį (b. l. 48-49) su... 8. Iškėlus atsakovui bankroto bylą, įmonės veiklą pradėjo reglamentuoti... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 92-94)... 11. 28 428,55 Lt dydžio reikalavimą, kilusį pirkėjui nesumokėjus dalies kainos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Ieškovas UAB „Vilpra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos... 14. 1. Tarp bylos šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo su išlyga dėl... 15. 2. 2009 m. balandžio 1 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. ieškovas pateikė... 16. Atsakovas BUAB „PG valda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.... 17. Pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, priėmimo-perdavimo aktus,... 18. Atsakovo įsitikinimu, Sutarties II dalies 2 punktas dėl avanso ir 4-5 punktai... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 22. Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės įgijimo į pirkimo-pardavimo... 23. Pagal ginčo šalių 2008 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.... 24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas perdavė atsakovui sutarties priede... 25. Dėl nuosavybės teisės įgijimo į pirkimo-pardavimo sutartimi perleistą... 26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo šalių sudarytos... 27. Teisiškai kvalifikuojant iš sutarties kylančius ginčo santykius būtina... 28. Nuosavybės teisė, be kitų CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų, yra... 29. Nuosavybės teisės įgijimą reglamentuojančių teisės normų kontekste... 30. Dėl turto pardavėjo teisės išreikalauti neapmokėtas prekes, į kurias... 31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos... 32. Ieškovo reikalavimą dėl neapmokėtų prekių grąžinimo pirmosios... 33. Nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad ĮBĮ 10... 34. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje... 36. Civilinės bylos, kurioje priimtoje kasacinio teismo nutartyje teiktu... 37. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 38. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d.... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 40. Atsakovas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8... 41. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą bankrutuojančiai įmonei... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 43. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 44. Uždarosios akcinės bendrovės „Vilpra“ ieškinį patenkinti.... 45. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PG... 46. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PG... 47. Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilpra“ 2009 m....