Byla 1A-83-300-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorui Andrei Mirnyj, gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

4pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė S. J. paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

6Į paskirtą bausmę įskaitytas S. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-02-20 8.50 val. iki 2013-02-20 20.01 val., viena para, ir laikytina, kad S. J. jau yra sumokėjęs 2 MGL dydžio baudą.

7Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleistas Z. P., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9S. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, dirbdamas ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu, vykdydamas tarnybines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – tyčia 2012 m. spalio 2 d. 21.55 val. ( - ) rajone, ( - ) kaime sustabdžius automobilį „Audi Q7“, valstybiniai Nr. ( - ) vairuojamą Z. P., kuris gyvenvietėje važiavo 127 km per valandą greičiu ir viršijo leistiną greitį 76 km per valandą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies reikalavimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ( - ) ne transporto priemonę vairavusiam Z. P., o kitam asmeniui – S. D., ir leido Z. P. į protokolą rašyti ir pasirašyti už kitą asmenį, tai yra S. D., tuo šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje numatytus policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkto reikalavimus nustatyta tvarka įforminti eismo įvykių, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-01-02 įsakymu Nr. 40-V-1 patvirtintus Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio Patrulių pareigybės aprašymo 6.6 punkto reikalavimus pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, priimti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose, tokiais savo veiksmais padarė didelės žalos valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardą.

10Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 2 d., 21.55 val., ( - ) r., ( - ) kaime, sustabdžius automobilį „Audi Q7“, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamą Z. P., kuris gyvenvietėje važiavo 127 km per valandą greičiu ir viršijo leistiną greitį 76 km per valandą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalies reikalavimus, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ( - ) ne Z. P., o S. D., ir leisdamas Z. P. į protokolą rašyti ir pasirašyti už kitą asmenį, tai yra S. D., suklastojo tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ( - ).

11Apeliaciniu skundu nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Mantas Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį – pripažinti S. J. nepadariusį veikų, turinčių BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, numatytų požymių.

12Skunde nurodo, kad S. J. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas dėl neteisingo nusikalstamos veikos kvalifikavimo, t. y. veika, turinti drausminio nusižengimo požymių, buvo kvalifikuota kaip nusikalstama.

13Teigia, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Nurodo, jog kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį 1 dalį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.). Nurodo, jog tyrimo metu kaltinamiesiems S. J. ir Z. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pateiktas kaltinimas už tikro dokumento – administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ( - ) – suklastojimą. Toliau apeliantas savo skunde išdėsto nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir jas analizuodamas akcentuoja kaltinamojo Z. P. parodymų ištraukas, kai jis nurodė, kad – „iš matymo pažįstu S. J. ir žinau, kad pareigūnas S. J. turėtų ir jį pažinti“, „Atrodo, sakė, kam skambina, bet tiksliai nepasakys, ar taip buvo“; „Mano, kad S. J. jį pažino tik sustabdęs“; „Kad pateikė ne savo duomenis, mano, kad pareigūnas turėjo suprasti“, ir jų pagrindu daro išvadą, kad vertinant Z. P. apklausą – joje išdėstomos tik abejonės dėl S. J. žinojimo ir suvokimo apie neteisingų duomenų įrašymą. Dėl to teigia, kad šios Z. P. išsakytos abejonės turėtų būti vertinamos ne kaip neginčytinai įrodytos faktinės aplinkybės, atspindinčios S. J. tyčios turinį, o priešingai – kaltinamojo naudai, kadangi tai yra abejotini, subjektyviai išreikšti samprotavimai. Taip pat nurodo, kad pats savaime S. J. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažinimo ir pats įtariamojo prisipažinimas, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinamas kaip besąlygiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Grįsdamas tokį savo teiginį nurodo, kad teisme apklausos metu S. J. paaiškino, kaip jis suvokė patį nusikalstamos veikos padarymą ir kuo jis prisipažino – jis supranta, kad ne iki galo įgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos policijos veiklos Patrulių veiklos instrukcijų imperatyvias normas, tačiau ne kaip nusikaltimus, t. y. dokumentų klastojimą bei piktnaudžiavimo tarnyba, o suprato kaip padaręs drausminį nusižengimą. Be to, nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-267/2011, 2^-396/2009, 2iC-526/2009, 2K-262/2011, 2^-573/2012) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.). Advokato įsitikinimu, S. J. veiksmai buvo vertinami tik per baudžiamosios teisės prizmę, nebuvo analizuota, ar tai nėra drausminio nusižengimo sudėtis, kai visiškai analogiškose situacijose buvo taikomos drausminės atsakomybės sankcijos, o ne baudžiamosios. Tokį savo teiginį nuteistojo gynėjas grindžia oficialiu Policijos departamento tinklapio pranešimo žiniasklaidai skiltimi – http://www.policija.lt/index.php?id=21420, ten yra nurodoma, kad „ ( - ) aps. vyriausiajame policijos komisariate baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Seimo nario G. J. žmonai surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo. Nutarimą priėmusiai tyrėjai – ( - ) aps. VPK ( - ) r. policijos komisariato Kelių policijos grupės tyrėjai M. K. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, jos vadovo veikla bus vertinama neeilinės atestacijos metu. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad tyrėja priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą administracinio teisės pažeidimo medžiagoje, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tokiais savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. M. K. pažeidė LR administracinės teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 248 str. ir 256 str. nuostatas, taip pat nevykdė policijos generalinio komisaro patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 14.11 punkto nuostatų, šiuo pagrindu jai skirta tarnybinė nuobauda“. Todėl advokatas, analizuodamas tiek S. J., tiek tyrėjos M. K. veikas, sprendžia, kad jos yra visiškai identiškos – administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti už greičio viršijimus, protokolo surašymas vienu ir kitu atveju sukelia tokias pačias teisines pasekmes pažeidėjams, tačiau pareigūnų atsakomybės klausimas yra visiškai skirtingas. Dėl to apeliantui visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis tokia pati veika kvalifikuojama kaip dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba, o kitu atveju – kaip drausminis nusižengimas. Būtent dėl to advokatui akivaizdu, kad M. K. veika, kuri buvo pripažinta kaip drausminis nusižengimas, vertinama teisingai, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą LAT praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo savo sprendimuose nurodytus kriterijus, Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Dėl šių motyvų nuteistojo gynėjas mano, kad jo ginamajam S. J. teismo priimtas nuosprendis turi būti naikintinas, o S. J. turi būti išteisintas, kaip nepadaręs veikų, turinčių BK 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikaltimų požymių.

14Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

15Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

16Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – advokatas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir teigia, kad S. J. padaryta veika turi ne nusikaltimų, o drausminio nusižengimo požymių. Taigi iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistojo gynėjas savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jo dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Tai rodo, kad advokatas tik jo ginamajam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, kad S. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

17Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

18Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liudytojai N. M. sustabdžius Z. P. vairuojamą automobilį dėl greičio viršijimo ir jį atvedus prie S. J., pastarasis administracinio teisės pažeidimo protokolą už greičio viršijimą surašė ne transporto priemonę vairavusiam Z. P., bet kitam, Z. P. nurodytam asmeniui – S. D., nors pats suprato ir žinojo, kad administracinį teisės pažeidimą padarė būtent Z. P., ir tokiu savo neteisėtu elgesiu – administracinio teisės pažeidimo protokolo suklastojimu, S. J. padėjo Z. P. išvengti administracinės atsakomybės ir kartu nubaudė nekaltą asmenį – S. D., o tai lėmė neteisingo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ( - ) (teisminio proceso Nr. 4-31-3-00556-2012-2) priėmimą. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina faktiniai bylos duomenys – atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Z. P. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymais, kai jis patvirtino, kad bendravo su pareigūnu S. J., kad jis leistų jam protokole užrašyti ne savo duomenis, jog maldavo pareigūno dėl S. D. duomenų, kad leistų paskambinti, o kai duomenis sužinojo pasakė, kad juos užrašytų į protokolą bei sutarė su pareigūnu, kad teises atveš kitos dienos rytą (2 t., 127 b. l.); liudytojo S. D. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis paaiškino, jog įvykyje nedalyvavo, bet jį nubaudė už greičio viršijimą, jog savo teises atidavė Z. P., kad už jam paskirtą baudą pinigus davė Z. P. (2 t., 128 b. l.); paties nuteistojo S. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdžio metu pagarsinti parodymai, kai jis buvo nurodęs, kad kolegei sustabdžius greitį viršijusį automobilį ir jo vairuotoją atvedus pas jį į tarnybinį automobilį, jis atpažino, kad tai Z. P., kurį pažinojo iš matymo, nes jis yra verslininkas, partijos narys. Taip pat jis patvirtino tai, kad Z. P. prašė jo surašyti ATPK protokolą kito asmens vardu, jis pagailėjo ir sutiko. Tada Z. P. kažkam paskambino ir kalbėjo. Iš pokalbio girdėjo tik tiek, kad jam reikia duomenų. Po pokalbio A. P. pasakė vardą, pavardę, t. y. S. D., asmens kodą ir vairuotojo pažymėjimo numerį. Visus tuos duomenis jis įrašė į administracinio teisės pažeidimo protokolą (1 t., 140 b. l.); liudytojos G. V. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausė S. J., o apklausoje dalyvavo advokatas A. Zakrasas. Taip pat ji patvirtino tai, kad protokolas surašytas taip, kaip S. J. nurodė, jog S. J. apklausą skaitė kartu su advokatu A. Zakrasu, pastabos dėl surašytos apklausos jai nebuvo išsakytos (2 t., 130–131 b. l.); 2013-02-05 specialisto išvada Nr. 11Š-261(12), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame 2012-10-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ( - ) rankraštinį įrašą „Vairavau automobili viršijau leistina greiti, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailiuosi“ parašė Z. P. (1 t., 88–89 b. l.); 2013-02-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja N. M. atpažinimo metu nurodė nuotraukoje į asmenį Nr. 2, t. y. į Z. P., kaip į asmenį panašiausią į tą, kuris įvykio metu vairavo automobilį „Audi Q7“ (1 t., 117–119, 123 b. l.).

20Taigi visos šios minėtos aplinkybės yra tie objektyvūs duomenys, kurie paneigia deklaratyvią nuteistojo gynėjo versiją, kad tokie anksčiau nustatyti ir aprašyti nuteistojo S. J. veiksmai tėra drausminis nusižengimas. Grindžiant tokią išvadą pažymėtina tai, kad S. J., būdamas valstybės tarnautoju – policijos pareigūnu, ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliu, ir pažeisdamas:

21Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktuose nustatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytas pareigūno pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4 straipsnyje numatytus policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnyje nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 61.7 punkto reikalavimus nustatyta tvarka įforminti eismo įvykius, KET bei kitų teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones, ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-01-02 įsakymu Nr. 40-V-1 patvirtintus ( - ) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio Patrulių pareigybės aprašymo 6.6 punkto reikalavimus pagal kompetenciją surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, priimti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose – taip veikė iškreipdamas savo pareigų paskirtį ir prasmę, ir būdamas policijos pareigūnu, atsakingu už eismo priežiūrą, šių savo pagrindinių funkcijų nevykdė, priešingai – stengėsi užmaskuoti Z. P. padarytą administracinės teisės pažeidimą, į protokolą įrašydamas su padarytu pažeidimu nesusijusį, pažeidėjo nurodytą asmenį – S. D., dėl to buvo nubaustas nekaltas asmuo –

22S. D., o tai lėmė neteisingo sprendimo administracinėje byloje priėmimą.

23Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo einamų pareigų svarbą, tai, kad S. J., būdamas policijos pareigūnu, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai, veikdamas priešingai savo pareigų paskirtį ir prasmę, įvykdė nusikalstamą veiką – suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir tokiais savo veiksmais leido administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti atsakomybės, o kitą, nekaltą asmenį nubaudė, padarė pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais S. J. padarė didelės žalos valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą.

24Visi šie anksčiau aprašyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. J. padarė ne darbo drausmės pažeidimus, o nusikaltimus, todėl jis už tai privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.

25Apelianto skunde, vertinant Z. P. apklausą teisme, nurodytos aplinkybės, kurios, gynėjo manymu, rodo abejones dėl S. J. žinojimo ir suvokimo apie neteisingų duomenų įrašymą, ir kurios, pasak advokato, turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, kadangi tai yra abejotini, subjektyviai išreikšti samprotavimai, atmestinos kaip nepagrįstos. Pirmiausia pastebėtina tai, kad tiek iš Z. P. parodymų, tiek iš ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos rašto (2 t., 32 b. l.) matyti, kad Z. P. yra žinomas asmuo ( - ), jis verslininkas, ( - ) rajono savivaldybės tarybos narys, rajono, savivaldybės, seniūnijos bei bendruomenės renginių rėmėjas, taigi jis – viešas asmuo, kuris ( - ) mieste žinomas ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip politikas. Antra, pats nuteistasis S. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu, kurioje dalyvavo ir jo advokatas, taip pat nurodė, kad pamatęs tą vairuotoją, jis atpažino, kad tai Z. P., kurį pažinojo daugiau iš matymo, o ( - ) Z. P. žino dauguma, nes šis yra verslininkas ir kažkurios partijos narys (1 t., 140 b. l.). Taigi šios paties S. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės atitinka tiek Z. P. parodymus, tiek ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos raštą. Ir nors apylinkės teismo posėdžio metu S. J. savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas poveikis, buvo pasakyta, kad jį uždarys į areštinę, jei neduos parodymų, kažkas bus su šeima, todėl jis parašė taip, kaip reikėjo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu apklausta liudytoja G. V., kuri ikiteisminio tyrimo metu ir apklausė S. J., tai paneigė ir parodė, kad protokolas surašytas taip, kaip S. J. nurodė, jog S. J. apklausą skaitė kartu su advokatu A. Zakrasu, o pastabos dėl surašytos apklausos jai nebuvo išsakytos (2 t., 130–131 b. l.). Taigi būtent šios aplinkybės ir parodo, kad vis dėlto S. J. atpažino Z. P., tačiau nepaisant to, administracinio teisės pažeidimo protokolą už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą surašė ne jam, o pastarojo nurodytam ir jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidusiam asmeniui.

26Nuteistojo gynėjo skunde pateikta nuoroda į oficialų Policijos departamento tinklapio pranešimo žiniasklaidai skiltį – http://www.policija.lt/index.php?id=21420, kuri, advokato įsitikinimu, pagrindžia S. J. drausminę atsakomybę, niekaip nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kurios tvirtina, kad S. J. ne tik suklastojo tikrą dokumentą – administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, todėl jo neteisėti veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

27Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam skirtomis bausmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. J. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariato viršininko charakterizuojamas teigiamai, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į visas minėtas aplinkybes apylinkės teismas visiškai pagrįstai paskyrė S. J. jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti baudos vidurkiai.

28Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir S. J. išteisinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 1... 4. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. Į paskirtą bausmę įskaitytas S. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-02-20... 7. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo... 8. Teisėjų kolegija... 9. S. J. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – policijos... 10. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 2 d., 21.55 val., ( - ) r., (... 11. Apeliaciniu skundu nuteistojo S. J. gynėjas advokatas Mantas Šriupša prašo... 12. Skunde nurodo, kad S. J. atžvilgiu priimtas nuosprendis yra neteisingas ir... 13. Teigia, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali,... 14. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo... 15. Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su apylinkės teismo... 17. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą... 18. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad liudytojai N. M. sustabdžius Z. P.... 20. Taigi visos šios minėtos aplinkybės yra tie objektyvūs duomenys, kurie... 21. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3,... 22. S. D., o tai lėmė neteisingo sprendimo administracinėje byloje priėmimą.... 23. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės... 24. Visi šie anksčiau aprašyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. J.... 25. Apelianto skunde, vertinant Z. P. apklausą teisme, nurodytos aplinkybės,... 26. Nuteistojo gynėjo skunde pateikta nuoroda į oficialų Policijos departamento... 27. Taip pat kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo... 28. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Nuteistojo S. J. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą atmesti....