Byla 2K-232/2012
Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį – teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams; pagal 270 straipsnio 3 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. gynėjo advokato Domanto Skebo kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį – teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimu vieneriems metams; pagal 270 straipsnio 3 dalį – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė A. R. paskirta – teisės eiti valstybės tarnautojo pareigas atėmimas vieneriems metams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

4A. R. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Daiktinis įrodymas - pjūklas ,,Stihl MS 170“ konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybei.

6Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo A. R. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas atmestas.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,

Nustatė

8A. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., ( - ), žemės ūkio paskirties sklype, priklausančiame O. S. Š. , veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas, - A. G. , t. y. šį suklaidinęs, kad turi teisę kirsti mišką, teikė A. G. pjūklą, nurodė, kuriuos konkrečiai medžius pjauti – taip pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (1994 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr. 1-671), kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 19, 23, 25 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų Dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 punktą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 192 ir jo pakeitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 733 „Dėl savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos pakeitimo“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašo 3.11 punktą, kuriame nurodyta, kad medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga (...) privačioje žemėje kaime (...): beržai (...) didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1‑87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą, kuriame numatyta, kad saugotinų medžių (...) kirtimo (...) ar kitokio pašalinimo (...) darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą (...) leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (...) ir atlyginus (...) medžių (...) vertę, nurodytą leidime, neteisėtai, neturėdamas leidimo, iškirto 1 beržą, taip padarė nedidelę žalą: 560 Lt gamtai ir 62 Lt - O. S. Š. .

9A. R. nuteistas ir už tai, kad, eidamas (duomenys neskelbtini )pareigas - policininkas, visur ir visada turėdamas valdžios atstovo teisinį statusą (valstybės tarnautojas), pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2048) 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti (...), jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą“, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 14. 1 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis : elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus“, 14.2 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis : nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą“, 4.18 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje privalo vadovautis šia nuostata: tarnybinį pažymėjimą/...) naudoti tik vykdydant tarnybines pareigas teisės aktų nustatyta tvarka, vertinti jį ir saugoti“, 1.29 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad „privalo naudotis tomis pačiomis pilietinėmis teisėmis kaip ir kiti asmenys“, 2009 m. rugsėjo 7 d., apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., ( - ), H. G. , nutraukusiai jo daromas nusikalstamas veikas, numatytas BK 270 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 50 straipsnio - aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą ir svetimo turto grobimą, siekdamas pašalinti kliūtis ir pabaigti daromas nusikalstamas veikas bei išvengti galimo sulaikymo bei siekdamas palenkti H. G. , kad ji nepraneštų apie daromą nusikalstamą veiką ikiteisminio pareigūnams pagalbos telefonu, demonstravo jai savo policijos pareigūno pažymėjimą, grasino nemalonumais jo darbo kabinete, taip, siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę žalą: H. G. - neturtinę žalą o Lietuvos Respublikos valstybei - didelę neturtinę žalą, nes akivaizdžiai pažemino Vilniaus tarnybos sistemos struktūrinio padalinio - policijos - autoritetą, sugriovė pasitikėjimą visa Lietuvos policija.

10Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai skundžiami dėl netinkamo BK 72 straipsnio 4 dalies, 270 straipsnio 3 dalies, 228 straipsnio 2 dalies taikymo ir esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies, 256 straipsnio 1 dalies, 302, 305 ir 306 straipsnių pažeidimo. Kasatorius teigia, kad nuteistojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, o ne kaip administracinis nusižengimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 270 straipsnio 3 dalį buvo įvertintos tik dvi aplinkybės: statistiškai apskaičiuota 560 Lt žala aplinkai ir nuteistojo tyčia nukreipta į medžių kirtimo taisyklių pažeidimą. Teismai esminiu BK 270 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiu laikė veiką padariusio asmens tyčią. Tačiau ATPK 621 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis taip pat gali būti tyčia. Abi šios sudėtys yra materialios. Esminis baudžiamojo nusižengimo sudėties požymis, lemiantis šiuo atveju veikos kvalifikavimą, yra neigiamų padarinių gyvūnijai, augmenijai ar aplinkai pobūdis. Atsakomybę, kylančią už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, nustato ir ATPK 621 straipsnis. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistojo veika iš esmės nepadarė žalos gyvūnijai, augmenijai, aplinkai, nebuvo paneigti. Miškas nėra prižiūrimas, nepriskiriamas prie draustinių, parkų. Nuteistojo iškirstas medienos kiekis labai nedidelis - vienas beržas. Vieno medžio nukirtimas šiuo atveju nesukėlė miško smarkaus išretėjimo, gyvūnų prieglobsčio ar lizdavietės panaikinimo. Nepaneigta ir tinkamai neįvertinta nuteistojo nurodyta aplinkybė apie tai, kad medis trukdė pravažiuoti traktoriui, taigi jį vis vien būtų reikėję kirsti. Kasatorius mano, kad civilinio ieškovo apskaičiuota žala aplinkai įvertinta iš esmės tik pagal iškirstos medienos kietmetrius ir lentelę (skaičiuotę). Ši skaičiuotė neatspindi realaus žalos dydžio aplinkai, nes ji tėra statistinė ir taikoma vienodai, nepriklausomai nuo to, kokią realią žalą aplinkai ar gyvūnijai sukėlė medžio nukirtimas. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos vertinant medžio nukirtimo padarinius ir atsakomybę už tokią veiką. Nuteistojo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn akivaizdžiai neatitinka nuteistojo padarytos veikos pobūdžio ir jos padarinių.

11Kasatorius teigia, kad teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad kaltinimo atsisakymo formos BPK nereglamentuoja, o teismas neturi teisės savo iniciatyva pripažinti nuteistąjį kaltu ir nuteisti dėl kaltinimo, kurio prokuroras atsisakė, nors tai padarė tik baigiamųjų kalbų metu. Prokuroras baigiamojoje kalboje nurodė, kad, jo nuomone, byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie tai, kad A. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, prašė dėl šio kaltinimo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pažeidė rungimosi principą, įtvirtintą BPK 7 straipsnyje. Prokuroro baigiamojoje kalboje išdėstyti motyvai suteikė pagrindą nuteistajam ir jo gynėjui laikyti, kad prokuroras atsisakė kaltinimo pagal BK 228 straipsnį, todėl nuteistasis dėl šio kaltinimo nebesigynė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras patvirtino, kad jis atsisakė kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir palaikė apeliacinį skundą dėl šios dalies. Kasatoriaus nuomone, kaltinamasis negali būti pripažintas kaltu pagal baudžiamąjį įstatymą, jei apie tokį kaltinimą jam nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad apie tokį kaltinimą buvo pranešta bylos nagrinėjimo metu, neatsižvelgė į tai, kad, pabaigus įrodymų tyrimą, kaltinamajam buvo pateiktas priešingas pranešimas, iš kurio kaltinamasis suprato, jog kaltinimo atsisakoma. Teismas turi įgaliojimus savo iniciatyva pripažinti kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos, kurios esminės faktinės aplinkybės skiriasi nuo nurodytų kaltinime, tik iš anksto įspėjęs kaltinamąjį apie tokią galimybę ir užtikrinęs teisę į gynybą. Kasatoriaus teigimu, nuteistojo elgesyje nebuvo tiesioginės tyčios demonstruoti tarnybinį pažymėjimą, jis nesiekė prisistatyti pareigūnu ir paveikti kitus asmenis. Dokumentas buvo parodytas jau po policijos pareigūnų iškvietimo. Nuteistojo veiksmai negali būti siejami su siekiu išvengti neteisėtos veikos įforminimo, nes nuteistajam tuo metu jau buvo žinoma apie policijos pareigūnų iškvietimą. Teismas nedetalizavo bei neįvertino žalos pobūdžio, pažeistų interesų, nuteistojo eitų pareigų svarbos ir neigiamo poveikio institucijos reputacijai.

12Kasatorius nurodo, kad teismas nusprendė konfiskuoti pjūklą „Stihl“, nors šis priklauso nuteistojo motinai M. R. , kuri nėra susijusi su nuteistojo padaryta veika ir nežinojo, kad nuteistasis, pažeisdamas nustatytą tvarką, pjaus šiuo pjūklu svetimą medį. Nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų teismai nepagrįstai konfiskavo kitam fiziniam asmeniui priklausantį daiktą.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumento, jog, išteisinus A. R. dėl BK 178 straipsnio 4 dalies, teismas nukentėjusiosios O. S. Š. ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

14Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai nurodė, jog byloje neužfiksuota nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors nuteistasis pripažino esmines kaltinimo aplinkybes : pripažino nukirtęs O. S. Š. beržą, jos atsiprašė, gailisi dėl padarytos veikos, susitaikė su nukentėjusiąja, visiškai atlygino padarytą žalą ir iš dalies atlygino žalą civiliniam ieškovui Aplinkos misterijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

15Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė N. F. prašo nuteistojo A. R. gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus apeliacinio skundo motyvus bei priėmė teisėtą ir pagristą nutartį. Teismai teisingai nurodė, kad A. R. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, todėl, prokuroro nuomone, teisingai atribojo BK 270 straipsnio 3 dalies ir ATPK 621 straipsnio dispozicijas ir pritaikė BK.

16Prokuroras teigia, kad teismai teisingai įvertino A. R. veiksmus kaip piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės naudos. Nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką turėjo valdžios atstovo teisinį statusą, buvo valstybės tarnautojas, demonstravo tarnybinį pažymėjimą, būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais grasino „nemalonumais“, siekė paveikti liudytojus, kad nebūtų pranešta apie jo nusikalstamus veiksmus, t. y. atliko veiksmus, kurie yra nesuderinami su valstybės tarnybos principais, taip pažemino, sumenkino ir diskreditavo policijos pareigūno vardą bei sudarė neigiamą nuomonę apie policijos tarnautojus. Prokuroro prašymas baigiamojoje kalboje išteisinti A. R. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį teismui nėra privalomas, todėl teismas, anot jo, teisingai pripažino A. R. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

17Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai konfiskuodami turtą teisingai taikė BK 74 straipsnio 2 dalį ir pjūklą įvertino kaip uždraustos veiklos įrankį ir šį vertinimą teisingai pagrindė - pjūklas buvo naudojamas namų ūkio reikmėms, malkoms pjauti, juo naudojosi ir A. R. , tam tikslui ir buvo jam duotas, o pastarasis pasinaudojo juo kaip nusikaltimo padarymo įrankiu.

18Vertindami kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismai, pasak prokuroro, teisingai nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis A. R. prisipažinimo nupjovus medį ir dalinio žalos atlyginimo.

19Atsiliepimu nukentėjusioji O. S. Š. prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nukentėjusioji nurodo, kad 2011 m. liepos 7 d. su nuteistuoju A. R. pasirašė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, todėl pretenzijų nuteistajam neturi.

20Atsiliepimu civilinis ieškovas prašo atmesti nuteistojo kasacinį skundą ir mano, kad teismų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, taip pat ištaisyti rašymo apsirikimą, nes byloje netiksliai nurodytas civilinio ieškovo pavadinimas ir vietoje VĮ Vilniaus miškų urėdijos turėtų būti nurodytas Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

21Kasacinis skundas tenkintinas.

22Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo

23A. R. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 270 straipsnio 3 dalį ( 2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272, įsigaliojusio 2005 m. birželio 30 d. (Žin., 2005, Nr. 81-2945), redakcija) už tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus r., ( - ), žemės ūkio paskirties sklype, priklausančiame O. S. Š. , veikdamas per asmenį, kuris dėl veikos nėra kaltas,- A. G. , t. y. šį suklaidinęs, kad turi teisę kirsti mišką, teikė A. G. pjūklą, nurodė, kuriuos konkrečiai medžius pjauti – taip pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles ir neteisėtai, neturėdamas leidimo, iškirto vieną beržą ir padarė nedidelę žalą: 560 Lt gamtai ir 62 Lt - O. S. Š. .

24Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 270 straipsnio 3 dalies redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.

25BK 270 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901(Žin., 2011, Nr. 163-7777) redakcija) buvo pakeistas ir naujoji įstatymo redakcija įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. Naujuoju įstatymu padidintas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 270 straipsnį būtinas pavojingų padarinių laipsnis. Pagal 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 270 straipsnio redakciją baudžiamoji atsakomybė už teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą taikoma, jeigu tokia veika galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams, ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai arba tokia žala buvo padaryta, arba atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai. A. R. nuteistas dėl to, kad pažeidęs teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai ir aplinkai.

26BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, 2 dalyje - kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

27Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato buvusios nusikalstamos veikos sudėties arba susiaurina nusikalstamos veikos sudėtį numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių šios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos.

28Kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas susiaurino BK 270 straipsnyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apribodamas būtinąjį šios materialiosios nusikalstamos veikos sudėties požymį - padarinius - didelės žalos ar sunkių padarinių aplinkai galimybe arba šių padarinių atsiradimu, A. R. veika padarius tik nedidelę žalą gamtai arba aplinkai tapo nebenusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms A. R. taikytinos BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

29Dėl BK 228 straipsnio taikymo

30Nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, pagal kurią nuteistas A. R. , numatė, kad baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo: 1) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (BK 228 straipsnio 1 dalis); 2) padarė BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių (BK 228 straipsnio 2 dalis).

31Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens panaudojimas arba nepanaudojimas savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų, priešingai tarnybos interesams. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis. Turtinė žala laikytina didele, kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, darbo sutrikdymo. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytas kvalifikuojamasis požymis – siekimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

32Pirmosios instancijos teismas, aptardamas neturtinio pobūdžio žalą, kaip didelę žalą valstybei ir nukentėjusiajai H. G. , konstatavo, kad A. R. savo elgesiu sumenkino valstybės institucijos vardą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sugriovė pasitikėjimą visa Lietuvos policija, sudarė neigiamą nuomonę apie jos tarnautojus, be to, savo nusikalstamais veiksmais siekė asmeninės naudos. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo pozicijai, pažymėjo, kad A. R. , darydamas nusikalstamą veiką, buvo valstybės tarnautojas ir jo veiksmai nesuderinami su valstybės tarnybos principais.

33Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme: 1) teisės pažeidimą apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei; 2) teisės pažeidimo pobūdis; 3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobūdis ir griežtumo laipsnis. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.

34Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata yra aktuali aiškinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnis) požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-161/2012).

35Taigi ne bet koks valstybės pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Be to, piktnaudžiavimas tarnyba padaromas veikiant tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas tarnyba, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, – tik tiesiogine tyčia. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, A. R. veiksmai kertant beržą tiesiogiai nesusiję su jo, kaip pareigūno, statusu ar įgaliojimais. Šie veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, tačiau savaime neteikia pagrindo spręsti, kad A. R. siekė piktnaudžiauti tarnyba. Tai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose akcentavo ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras, atsisakęs kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir prašęs A. R. išteisinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. R. policininko pažymėjimą rodė būdamas netikėtai užkluptas nukentėjusiosios H. G. bei su ja buvusių liudytojų, ir tokie A. R. veiksmai niekaip negalėjo turėti įtakos jo padarytų neteisėtų veiksmų atskleidimui, nes tuo metu apie A. R. veiksmus jau buvo pranešta policijai. Bylos įrodymų visuma nepatvirtina, kad rodydamas policininko pažymėjimą H. G. A. R. būtų siekęs turtinės ar kitokios asmeninės naudos.

36Kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos. Šiuo atveju nustatyta, kad A. R. ėjo neaukštas pareigas teisėsaugos srityje, t. y. dirbo ( - ) policininku. Atsižvelgiant į valstybės tarnautojo einamas pareigas, padarytų veiksmų pobūdį, konstatuotina, kad A. R. pažeidė valstybės tarnybos principus, bet dėl to nekilo BK 228 straipsnio numatytų būtinųjų padarinių, objektas, dėl kurio kilo ginčas, šiuo atveju buvo mažareikšmis, nebuvo padaryta didelės žalos valstybės interesams ir nukentėjusiajai H. G. , byloje nėra duomenų, kad dėl tokios jo veikos buvo sukeltas rezonansas visuomenėje.

37Pažymėtina, kad nutraukus A. R. bylą pagal BK 270 straipsnio 1 dalį yra papildomas pagrindas konstatuoti, kad A. R. nesumenkino valstybės institucijų autoriteto ir nepadarė didelės žalos valstybei.

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39BPK 235 straipsnio 1 dalis numato, jog nutraukiant bylą turi būti nutraukiamas procesinių prievartos priemonių taikymas ir nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu buvo konfiskuotas pjūklas „Stihl MS 170“, perduodant jį valstybės nuosavybėn. BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog įprastiniai daiktai nutraukiant procesą turi būti grąžinami jų teisėtiems valdytojams, todėl minėtas pjūklas grąžintinas A. R. , nes jau yra suėję ir patraukimo administracinėn atsakomybėn terminai, numatyti ATPK 35 straipsnyje.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

41Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Grąžinti A. R. medienos pjovimo pjūklą „Stihl MS 170“.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmės subendrintos visiško... 4. A. R. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas, nes... 5. Daiktinis įrodymas - pjūklas ,,Stihl MS 170“ konfiskuotas ir perduotas... 6. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,... 8. A. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. apie 12 val., būdamas... 9. A. R. nuteistas ir už tai, kad, eidamas (duomenys neskelbtini )pareigas -... 10. Kasaciniu skundu nuteistojo A. R. gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir... 11. Kasatorius teigia, kad teismas nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų,... 12. Kasatorius nurodo, kad teismas nusprendė konfiskuoti pjūklą „Stihl“,... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė... 14. Kasatorius teigia, kad teismai neteisingai nurodė, jog byloje neužfiksuota... 15. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų... 16. Prokuroras teigia, kad teismai teisingai įvertino A. R. veiksmus kaip... 17. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad teismai konfiskuodami turtą teisingai... 18. Vertindami kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes,... 19. Atsiliepimu nukentėjusioji O. S. Š. prašo priimti sprendimą teismo... 20. Atsiliepimu civilinis ieškovas prašo atmesti nuteistojo kasacinį skundą ir... 21. Kasacinis skundas tenkintinas.... 22. Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo... 23. A. R. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžiu... 24. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 270 straipsnio 3 dalies redakcija... 25. BK 270 straipsnis (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1901(Žin., 2011,... 26. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens... 27. Veikos nusikalstamumą panaikina tas įstatymas, kuris visiškai nebenumato... 28. Kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. įstatymų leidėjas susiaurino BK 270... 29. Dėl BK 228 straipsnio taikymo... 30. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, pagal kurią nuteistas... 31. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar... 32. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas neturtinio pobūdžio žalą, kaip... 33. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d.... 34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos... 35. Taigi ne bet koks valstybės pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės... 36. Kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių mastas labai priklauso ir nuo... 37. Pažymėtina, kad nutraukus A. R. bylą pagal BK 270 straipsnio 1 dalį yra... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. R. nepadarė veikos, turinčios... 39. BPK 235 straipsnio 1 dalis numato, jog nutraukiant bylą turi būti... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 41. Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendį,...