Byla 2K-426/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Vytauto Masioko ir pranešėjo Vytauto Piesliako, sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam A. Č., gynėjui advokatui Remigijui Jakštui, Mariui Venskui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. M. ir A. Č. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu L. M. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (dėl piktnaudžiavimo tarnyba) ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tikro dokumento suklastojimo) išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

4A. Č. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo kitą asmenį piktnaudžiauti tarnyba) ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl sukurstymo kitą asmenį suklastoti tikrą dokumentą ir suklastoto dokumento gabenimą, laikymą ir panaudojimą) išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

5Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl L. M. ir A. Č. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis.

6L. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

7A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos 2007 m. spalio 30 d. pažymos NS–10 laikymo, gabenimo ir panaudojimo valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale) ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos 2007 m. spalio 30 d. pažymos NS–10 laikymo, gabenimo ir panaudojimo Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure) ir jam paskirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

8Kita Klaipėdos miesto apylinkės miesto teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis nenaikinta.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. Č., jo ir L. M. gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

10Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu L. M. ir A. Č. nuteisti:

11L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia suklastojo tikrą dokumentą, t. y. būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ( - ) skyriaus vyresniuoju specialistu, 2007 m. spalio 30 d. savo darbovietėje, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ( - ) skyriaus patalpose, esančiose Klaipėdoje, Danės g. 17, tyčia, pažeisdamas 2005 m. liepos 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr. 19 „Dėl Statinio statybos patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, su 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu dėl minėtos tvarkos aprašu papildymo Nr. 30, IV skyriuje nustatytą „Pažymos apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimas“ tvarką, nesant rašytinio statytojo A. Č. prašymo išduoti pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį bei statytojui A. Č. nepateikus visų privalomų pateikti dokumentų, reikalingų tokios pažymos išdavimui, tyčia neatlikęs teisės aktų nustatyta tvarka jam pavestos betarpiškos statinių statybos kontrolės ir priežiūros, kad statiniai būtų statomi be nukrypimų nuo statinio projektų, žinodamas, kad pastatui, esančiam Neringoje, ( - ), statybos projektavimo sąlygų sąvadas neišduotas, nėra išduoti leidimai vykdyti statybos arba rekonstrukcijos darbus, suprasdamas, kad pažymos apie nebaigtą statybą (rekonstrukciją) išduoti neturi teisės, surašė pažymą apie nebaigtą statybą (rekonstrukciją), suteikė jai išgalvotą numerį NS-10, šioje pažymoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: nurodė, kad yra vykdomi nebaigto statinio, adresu Neringa, ( - ), vidaus apdailos ir lauko gerbūvio darbai, kad nebaigtas statyti statinys – poilsio namai (unikalus Nr. 2397–6001–2043) – yra statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kad statinio statybos būklė pažymos išdavimo metu atitinka kadastrinius matavimus, įrašytus kadastrinių matavimų byloje Nr. 23/491 2007 m. vasario 28 d., nors ir žinojo, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų byloje Nr. 23/491 fiksuoti pastato, esančio Neringoje, ( - ), rekonstrukcijos darbai, kurių baigtumas 2007 m. vasario 28 d. buvo 100 procentų, o naujai rekonstrukcijai ar statybai leidimas neišduotas. Įrašęs į pažymos blanką, patvirtintą netinkamu, t. y. ne tuo metu galiojusiu nustatyto dydžio, formos ir turinio antspaudu, tikrovės neatitinkančius duomenis, L. M. šios pažymos nustatyta tvarka neužregistravo Neringos pažymų registracijos žurnale.

12A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t.y. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. lapkričio 8 d., gavęs iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ( - ) departamento žinomai suklastotą dokumentą, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ( - ) departamento pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, tariamai išduotą 2007 m. spalio 30 d., Nr. NS-10, ją su savimi laikė, gabeno bei 2007 metų lapkričio 8 dieną, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudojo – pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, esančio Klaipėdoje, Minijos/Baltijos pr. 123/123, registratorei – asistentei I. B. kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį Nr. 1178611.

13Taip pat A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 14 d. iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, esančio Klaipėdoje, Minijos/Baltijos pr. 123/123, atsiėmė žinomai suklastotą pažymą apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, tariamai išduotą 2007 m. spalio 30 d., Nr. NS-10, ją laikė, gabeno iki 2007 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d., apie 14.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatyta, panaudojo, t. y. pateikė Klaipėdos miesto 7-tojo notarų biuro, esančio Klaipėdoje, St. Šimkaus g. 17, notarei J. P., siekdamas sudaryti pastato, esančio Neringoje, ( - ), dalies pardavimo–pirkimo sandorį

14Nuteistasis L. M. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendį.

15Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

16Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog byloje pakanka surinktų ir ištirtų įrodymų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes suklastoto dokumento kopija negali būti tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Byloje nėra galimybės neginčijamai nustatyti ir įrodyti, kad suklastotą pažymą pasirašė kasatorius. Kasatoriaus manymu, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, galima daryti tik prielaidą, kad jis pagamino ir suklastojo A. Č. sukurstytas ar paprašytas.

17Kasatorius pažymi, kad rašytinis aktas laikytinas dokumentu, jeigu jis turi visus reikalaujamus rekvizitus. Kol nėra visų rekvizitų, dokumentas neįtvirtina jokios juridinę reikšmę turinčios informacijos. Visuomenės informavimo įstatyme dokumentas apibrėžiamas kaip valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus, sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ar įstaigų dokumentų apskaitą. Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio Direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. patvirtintose „Dokumentų rengimo taisyklėse“ tarp dokumentų privalomų rekvizitų nurodomas parašas ir dokumento tvirtinimo žyma. Atsižvelgiant į tai, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn buvo būtina nustatyti, kas pasirašė pažymą NS-10 ir kas ją patvirtino negaliojančiu antspaudu, nes ši pažyma, jos nepasirašius ir neantspaudavus, nebūtų įtvirtinusi jokio teisinę reikšmę turinčio fakto ar suteikusi teisių ar pareigų. Tuo tarpu, kaip teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas didelį dėmesį nuosprendyje skyrė pagrįsti, kad pažyma yra klastotė, tačiau nesistengė nustatyti, kas pažymą pasirašė ir antspaudavo. Kasatorius pabrėžia, kad rašysenos ekspertizė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti fakto, kad ne jis pasirašė pažymą Nr. NS-10. Kasatorius teigia, kad visada vienodai ir nuosekliai teigė, jog jis tik surašė pažymos juodraštį, tačiau jo nepasirašė.

18Byloje nėra paneigtas kasatoriaus paaiškinimas, kad jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo klastoti pažymą. Kasatorius pažymi, kad suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti, kad buvo įrašyti neteisingi duomenys į dokumentą, – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. Tuo tarpu neįrodžius ir nenustačius kasatoriaus motyvų ir tikslų, negalima teigti, kad jis nusikaltimą įvykdė tyčia. Kadangi kadastrinių matavimų byloje 2007 m. vasario 28 d. pastato baigtumas buvo fiksuotas 100 procentų, akivaizdu, kad jokių kitų statybos ar rekonstrukcijos darbų nevyko, leidimas tam nebuvo reikalingas. Todėl kasatorius į juodraštį įrašė tai, ką matė, t. y. kad vykdomi vidaus apdailos ir gerbūvio darbai ir tai kas buvo kadastrinių matavimų byloje. Minėtiems darbams statybos leidimas nereikalingas. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius teigia, kad byloje nėra nustatyta ir įrodymais pagrįsta jo tyčia, t. y. kad jis suprato, jog pažymoje užfiksuoja tikrovės neatitinkančius duomenis.

19Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje nėra nei vieno motyvo, paneigiančio pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pažymos Nr. NS-10 kopija negali būti pripažinta tiesioginiu ir neginčijamu įrodymu. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvados nuosprendyje grindžiamos vien tik šalutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis ir prielaidomis.

20Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje negali būti dviprasmybių, jis neturi kelti abejonių, tačiau apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kasatorius nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvuojamoje dalyje iškeliama abejonė, ar kasatorius pasirašė ant suklastotos pažymos: ,,galima abejoti, ar parašo vietoje pasirašė L. M., dokumento suklastojimo faktas yra akivaizdus. Jame L. M. įrašyti duomenys apie pastato rekonstrukciją be esminių nukrypimų nuo projekto yra klastotė, kuria pasinaudojo A. Č., net jei L. M. parašą suklastojo nenustatytas asmuo. Vieną ir tą patį dokumentą gali suklastoti ir keletas asmenų“. Taigi teismas pažeidė nuosprendžių surašymui keliamą reikalavimą išvadas dėl įrodymų vertinimo išdėstyti tiksliai, logiškai, nuosekliai ir be prieštaravimų. Kasatorius daro išvadą, kad teismas taip pat abejojo, ar jis pasirašė minėtą pažymą, o esant bet kokioms abejonėms, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes jų pašalinti nėra galimybių. Kasatorius teigia, kad neįrodžius, jog jis pasirašė minėtą suklastotą pažymą, negalima daryti išvados, kad jis suklastojo netikrą dokumentą.

21Kasatorius pažymi, kad teismas rėmėsi liudytojų L. M. ir D. B. parodymais, iš kurių turinio matyti, kad jis žinojo apie savavališką statybą Neringoje, ( - ), ir todėl negalėjo rašyti pažymos, tačiau, pasak kasatoriaus, teismas iškraipė jų prasmę. Liudytojos D. B. ir L. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad mano, jog kasatorius žinojo apie savavališką statybą, nes ruošė raštus prokuratūrai. Kai teismo posėdžio metu liudytojai buvo pateiktas raštas prokuratūrai, liudytojos patvirtino, kad tai tas pats raštas, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šį raštą ruošė ne kasatorius, o V. B. Nors šiais teiginiais liudytojos tik išsakė savo asmeninius pasvarstymus ir prielaidas, tačiau teismas jų tokius parodymus vertino kaip turinčius informacinį turinį ir konstatavo, kad raštą prokuratūrai ruošė kasatorius, kuris žinojo apie nelegalią statybą, tačiau visiškai neatkreipė dėmesį į tai, kad už Neringos miestą buvo atsakingas A. V.

22Taip pat kasatorius teigia, kad jis nežinojo pažymos tolimesnės paskirties, nes įstatymas nedraudžia pažymą išduoti daugeliu atvejų. Tokiems darbams kaip vidaus apdailos ir gerbūvio darbams pažyma nereikalinga, nes nereikalingas statybos leidimas, tačiau įstatymas nedraudžia jos išduoti (ji išduodamas statytojo pageidavimu).

23Nuteistasis A. Č. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendį.

24Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Tokia nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją (1988 m. gruodžio 6 d.)).

25Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Kasatorius pažymi, kad atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Kasatorius atkreipia dėmesį, kad dokumento NS-10 originali versija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surasta ir prie bylos neprijungta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai minėto dokumento kopiją pripažino įrodymu, o išvadą, kad šios pažymos originalas buvo suklastotas, pagrindė prielaida. Taigi, kasatoriaus nuomone, byloje nėra nustatytas nusikaltimo objektas, o esant abejonėms, jos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

27Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės laiko, gabena ir panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Kasatorius pabrėžia, kad jis negalėjo numatyti, kad iš valstybinės įmonės gauti dokumentai gali būti suklastoti, jie ne kartą buvo patikrinti VĮ registrų centras darbuotojų, notaro, kuriems jokių abejonių dėl šio dokumento tikrumo nekilo, todėl ir jam, neturinčiam specialaus išsilavinimo ir žinių šiais klausimais, taip pat nekilo klausimų dėl dokumento tikrumo ir tinkamumo. Todėl kasatorius teigia, kad jo veikoje nebuvo pagrindinio subjektyvaus nusikaltimo sudėties požymio – tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Taip pat kasatorius nurodo, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacine tvarka byla buvo išnagrinėta pagal prokuroro skundą, kuriuo prašyta panaikinti priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kasatorius pažymi, kad toks apelianto prašymas apibrėžia pačias plačiausias skundo nagrinėjimo ribas. Tai reiškia, kad tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės; ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, paskiriant bausmes; ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus; ar tinkamai išspręstas civilinis ieškinys ir kt. Tačiau, kaip nurodo kasatorius, iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo bei kitos bylos medžiagos matyti, kad jokių papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismas netyrė. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė iš dalies priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas – kad kasatorius padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokius nors įrodymų vertinimo reikalavimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl priešingai nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, o tik aptarė didžiąją dalį pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų.

28BPK 305 straipsnyje nurodyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Todėl apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstyti ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, neišdėstė ir visiškai nevertino visų kasatoriaus parodymų, jų nepaneigė. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negalėjo vadovautis tais pačiais įrodymais, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.

29Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas ir nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, analize, o pats nuosprendis turi būti priimamas ir surašomas griežtai laikantis baudžiamojo proceso teisės normų ir negali būti prieštaringas. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas, surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalį ir 331 straipsnį.

30Nuteistojo L. M. kasacinis skundas netenkinamas, o nuteistojo A. Č. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

31Dėl L. M. ir A. Č. nuteisimo pagal BK 300 straipsnį pagrįstumo

32Abu kasatoriai ginčija nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigdami, kad veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių, o teismai nenustatė ir nepagrindė jų veiksmų.

33BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tik dėl pačios veikos pavojingumo, bet ir dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (pvz. juo remiantis sudarius neteisėtą statinio pirkimo-pardavimo sutartį).

34Šioje byloje L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis į tikrą nustatytos formos blanką įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastojo tikrą dokumentą. Tuo tarpu A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad L. M. suklastotą dokumentą laikė, gabeno ir du kartus panaudojo.

35Faktą, kad dokumentas (pažyma NS-10) buvo suklastotas, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, įvertinęs turimus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad negalima neabejotinai teigti, kad dokumentą suklastojo būtent L. M. Apeliacinės instancijos teismas tuos pačius įrodymus įvertino kitaip. Jis padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog būtent L. M. suklastojo pažymą NS-10. Teismas nuosprendyje pagrindė savo išvadą remdamasis tiek L. M. parodymais, tiek rašysenos ekspertizės išvadomis.

36L. M. ginčija teismo išvadą, teigdamas, kad byloje nėra galimybės neginčijamai nustatyti ir įrodyti, kad suklastotą pažymą pasirašė kasatorius. Tačiau iš ekspertizės akto seka, kad pažymos tekstą rašė būtent L. M. To pakanka, kad pripažinti jį vienu iš dokumento suklastojimo vykdytojų, net jeigu parašą pažymoje padėjo kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis laikė pakankamais padaryti išvadai, kad pažymą suklastojo būtent L. M.

37Kasatorius L. M. ginčija nusikaltimo dalyką, teigdamas, kad pažyma NS-10 neatitinka dokumento reikalavimų. Kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia kasatorius, įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be anspaudo. Svarbu, kad tas įrašas, jį panaudojus, gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-662/2000, Nr. 2K-355/2009). Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Suklastota pažyma NS-10 buvo A. Č. panaudota viešoje apyvartoje ir sukėlė reikšmingus teisinius padarinius, kurie nurodyti nuosprendyje.

38Abu kasatoriai ginčija savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. L. M. teigia, kad byloje nėra paneigtas kasatoriaus paaiškinimas, kad jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo klastoti pažymą. Tuo tarpu neįrodžius ir nenustačius kasatoriaus motyvų ir tikslų, negalima teigti, kad jis nusikaltimą įvykdė tyčia. Kasatorius A. Č. taip pat ginčija tyčinę kaltę jo veikoje. Jis teigia, kad nežinojo, jog pažyma suklastota. Ginčydamas kaltę kasatorius nurodo, kad įgijęs nuosavybę Neringoje, ( - ), ir norėdamas atlikti šio statinio teisinę registraciją, jis kreipėsi į bendrovę, iš kurios nupirko minėtą statinį, ir paprašė sutvarkyti dokumentus. Po kurio laiko šios bendrovės atstovas įteikė kasatoriui dokumentus, taip pat ir minėtą pažymą, kurią jis nurodo pateikęs registrų centrui bei notarų biurui, nes norėjo parduoti įgytą nuosavybę kitam asmeniui.

39BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvų faktą – dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, bet ir tiesioginę tyčią nuteistojo veikoje, t. y. nustatyti, kad nuteistasis suvokė, kad gabena, laiko ir panaudoja pastato teisinei registracijai ir civilinei sutarčiai sudaryti dokumentą, duomenys kuriame neatitinka tikrovės ir nori taip veikti.

40Iš L. M. parodymų seka, kad dėl pažymos kreipėsi statytojas, t. y. asmuo suinteresuotas pažymos gavimu. Kadangi pažymą L. M. surašė pažymėjęs netikru numeriu, neregistravo jos ir įrašė neatitinkančius tikrovės duomenis, t. y. padarė gana daug grubių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kuriuos sunku pateisinti aplaidumu, t. y. neatsargia kalte, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvo tyčinė kasatoriaus kaltė dėl dokumento suklastojimo. Tuo tarpu nusikaltimo padarymo tikslas ir motyvas nėra BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Kolegija sutinka su kasatoriaus teiginiu, kad svarbu nustatyti veikos padarymo tikslą ir motyvą, tačiau jų nenustatymas nešalina atsakomybės pagal BK 300 straipsnį.

41Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Č. veiksmuose yra tyčinė kaltė. Apygardos teismo nuosprendyje argumentuotai konstatuota, kad bylos aplinkybės paneigia A. Č. parodymus, jog jis nežinojo, kad panaudoja suklastotą dokumentą. Byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „( - )“, iš kurios kasatorius nupirko statinį, dėl byloje minimos pažymos niekur nesikreipė ir tokios pažymos kasatoriui neparūpino. Jis žinojo, kad pastatas rekonstruotas be statybos leidimo, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jis negalės teisėtai parduoti statinio. Todėl ir dėjo pastangas gauti tokią pažymą, kuri suteiktų galimybę pastatą parduoti.

42Esant minėtoms aplinkybėms kolegija laiko, kad abu kasatoriai pagristai nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį: L. M. už pažymos NS-10 suklastojimą, o A. Č. – už pažymos NS-10 gabenimą laikymą ir panaudojimą.

43Dėl A. Č. padarytos veikos kvalifikavimo kaip nusikaltimų daugeto

44Pripažindama, kad A. Č. pagrįstai nuteistas už suklastoto dokumento laikymą, gabenimą ir panaudojimą, teisėjų kolegija laiko, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteisdamas A. Č. už žinomai suklastoto dokumento, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ( - ) departamento pažymos apie nebaigtą statyti (rekonstruoti, kapitališkai remontuoti) statinį, tariamai išduotą 2007 m. spalio 30 d., Nr. NS-10 laikymą, gabenimą ir panaudojimą, pateikus 2007 metų lapkričio 8 dieną VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, esančio Klaipėdoje, Minijos/Baltijos pr. 123/123, registratorei – asistentei I. B. kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir teises į jį ir tos pačios pažymos laikymą, gabenimą ir panaudojimą 2007 m. lapkričio 28 d., apie 14.30 val., tiksliau tyrimo metu nenustatyta, pateikiant Klaipėdos miesto 7-tojo notarų biuro, esančio Klaipėdoje, St. Šimkaus g. 17, notarei J. P., siekiant sudaryti pastato, esančio Neringoje, ( - ), dalies pardavimo–pirkimo sandorį, kaip už du nusikaltimus, sudarančius realiąją nusikaltimų sutaptį. Kolegija laiko, kad buvo padarytas pavienis tęstinis nusikaltimas.

45Visais byloje nustatytais atvejais A. Č. laikė, gabeno ir panaudojo tą pačią pažymą NS-10. Kasatoriaus tikslas buvo sudaryti nekilnojamojo turto, esančio Neringoje, ( - ), pirkimo –pardavimo sutartį. Ją sudarant notarui reikia pateikti pažymą apie nebaigtą statybą, šiuo atveju, pažymą NS-10 bei pažymą apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą. Savo ruožtu tam, kad įregistruoti nekilnojamąjį turtą Registrų centre ir gauti pažymą apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą, Registrų centrui tai pat reikia pateikti pažymą apie nebaigtą statybą (NS-10). Taigi nors kasatorius pažymą NS-10 panaudojo du kartus, t. y. padarė du veiksmus, kiekvienas kurių atskirai paėmus sudaro atskiro nusikaltimo sudėtį, visus jo veiksmus jungė bendras sumanymas (vieninga tyčia). Be to, pažymos panaudojimas Registrų centre buvo tik tarpinis veiksmas siekiant sudaryti pastato, esančio Neringoje, ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl minėtų priežasčių kolegija laiko, kad buvo padarytas vienas nusikaltimas, taigi apygardos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas.

46Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

47Abu kasatoriai ginčija įrodymų vertinimą, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas vertino tuos pačius įrodymus, kurių pagrindu apylinkės teismas juos išteisino ir tų pačių įrodymų pagrindu negalėjo jų nuteisti. Be to, kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl priešingai nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, o tik aptarė didžiąją dalį pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų.

48Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka nagrinėjamos bylos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų. Tuo tarpu pagal BPK 312 straipsnį apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jų gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, nukentėjusysis ir jo atstovas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundus ir dėl įrodymų vertinimo, padaryto žemesnių teismų. Manydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali juos įvertinti kitaip ir priimti kitą nuosprendį. Kasatoriai ginčija apygardos teismo nuosprendį tuo pagrindu, kad buvo tirti tie patys įrodymai, tačiau išvados padarytos priešingos. Baudžiamojo proceso kodeksas nedraudžia teismui nagrinėjant bylą ir ištyrus įrodymus (net ir tuos pačius) priimti kitokį sprendimą negu tai padarė apylinkės teismas. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, nusprendė, kad pažymą NS-10 suklastojo L. M. ir tai padarė tyčia, tuo tarpu A. Č. tyčia panaudojo L. M. suklastotą pažymą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu įrodymų vertinimu, kurį padarė apygardos teismas.

49Kasatorius nurodo, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka o būtent BPK 305 ir 331 straipsnių pažeidimai. BPK 305 straipsnio 1 dalis nurodo, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Pagal BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma: pirmosios instancijos teismo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, apeliacinio skundo esmė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje laikėsi įstatymo reikalavimų, nurodė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytas aplinkybes, vadovavosi BPK 305 ir 331 straipsnių reikalavimais ir nepadarė tokių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių nuosprendį reikėtų naikinti. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio išvados pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

51Nuteistojo L. M. kasacinį skundą atmesti.

52Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį. A. Č. veiką (suklastotos 2007 m. spalio 30 d. pažymos NS–10 laikymą, gabenimą ir panaudojimą valstybinės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale ir suklastotos 2007 m. spalio 30 d. pažymos NS–10 laikymą, gabenimą ir panaudojimą Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure) kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) dydžio baudą.

53Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda.

54Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 2 d. nuosprendžiu L. M.... 4. A. Č. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį (dėl... 5. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. L. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL... 7. A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos... 8. Kita Klaipėdos miesto apylinkės miesto teismo 2009 m. spalio 2 d.... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. Č., jo ir... 10. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu L. M. ir A. Č. nuteisti:... 11. L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia suklastojo... 12. A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikė, gabeno ir... 13. Taip pat A. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m.... 14. Nuteistasis L. M. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos... 15. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis,... 16. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti,... 17. Kasatorius pažymi, kad rašytinis aktas laikytinas dokumentu, jeigu jis turi... 18. Byloje nėra paneigtas kasatoriaus paaiškinimas, kad jis neturėjo jokio... 19. Kasatorius pažymi, kad pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės... 20. Kasatorius nurodo, kad nuosprendyje negali būti dviprasmybių, jis neturi... 21. Kasatorius pažymi, kad teismas rėmėsi liudytojų L. M. ir D. B. parodymais,... 22. Taip pat kasatorius teigia, kad jis nežinojo pažymos tolimesnės paskirties,... 23. Nuteistasis A. Č. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Klaipėdos... 24. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 25. Kasatorius teigia, kad jo veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos... 26. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad dokumento NS-10 originali versija... 27. Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad... 28. BPK 305 straipsnyje nurodyta, kad apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi... 29. Taip pat kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra... 30. Nuteistojo L. M. kasacinis skundas netenkinamas, o nuteistojo A. Č. kasacinis... 31. Dėl L. M. ir A. Č. nuteisimo pagal BK 300 straipsnį pagrįstumo... 32. Abu kasatoriai ginčija nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, teigdami,... 33. BK 300 straipsnio (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu... 34. Šioje byloje L. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis... 35. Faktą, kad dokumentas (pažyma NS-10) buvo suklastotas, nustatė ir pirmosios... 36. L. M. ginčija teismo išvadą, teigdamas, kad byloje nėra galimybės... 37. Kasatorius L. M. ginčija nusikaltimo dalyką, teigdamas, kad pažyma NS-10... 38. Abu kasatoriai ginčija savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. L.... 39. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis reikalauja konstatuoti... 40. Iš L. M. parodymų seka, kad dėl pažymos kreipėsi statytojas, t. y. asmuo... 41. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Č. veiksmuose... 42. Esant minėtoms aplinkybėms kolegija laiko, kad abu kasatoriai pagristai... 43. Dėl A. Č. padarytos veikos kvalifikavimo kaip nusikaltimų daugeto... 44. Pripažindama, kad A. Č. pagrįstai nuteistas už suklastoto dokumento... 45. Visais byloje nustatytais atvejais A. Č. laikė, gabeno ir panaudojo tą... 46. Dėl BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme... 47. Abu kasatoriai ginčija įrodymų vertinimą, teigdami, kad apeliacinės... 48. Kolegija pažymi, kad pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį kasacine tvarka... 49. Kasatorius nurodo, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai nagrinėjant... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,... 51. Nuteistojo L. M. kasacinį skundą atmesti.... 52. Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 53. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 54. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...