Byla 2S-1627-467/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja), kolegijos teisėjai

2Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Ogmios centras“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties ir 2010 m. liepos 12 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Turboost“ ieškinį atsakovui AB „Ogmios centras“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, trečiasis asmuo – AB „SEB lizingas“.

4Kolegija

Nustatė

5Ieškovas UAB „Turboost“ 2010 m. liepos 2 d. kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė: uždrausti atsakovui AB „Ogmios centras“ nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo UAB „Turboost“ valdomoms patalpoms, esančioms ( - ), arba kitaip apriboti ieškovo galimybę naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais; įpareigoti atsakovą pagrįsti atsakovo patiriamų išlaidų dėl to, kad ieškovas naudojasi lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, dydį ir būtinumą.

6Ieškinio užtikrinimui UAB „Turboost“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui AB „Ogmios centras“ imtis veiksmų, dėl kurių būtų nutrauktas arba apribotas elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas ieškovo UAB „Turboost“ valdomoms patalpoms, esančioms ( - ). Prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad egzistuoja reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų eliminuota galimybė įvykdyti ieškovui galimai palankų sprendimą, kadangi atsakovui nutraukus elektros energijos, vandens bei šilumos tiekimą, nebūtų galimybės reikalauti įvykdyti teismo sprendimą neatlikti šių neteisėtų veiksmų. Atsakovas elektros energijos, vandens bei šilumos tiekimą patalpoms gali nutraukti bet kuriuo metu, dėl ko ieškovas patirtų didelius nuostolius bei negalėtų toliau vykdyti ūkinės-komercinės veiklos.

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovo UAB „Turboost“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir uždraudė atsakovui AB „Ogmios centras“ imtis veiksmų, dėl kurių būtų nutrauktas arba apribotas elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimas ieškovo UAB „Turboost“ valdomoms patalpoms, ( - ). Atsižvelgęs į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.).

8Ieškovas UAB „Turboost“ 2010-07-09 atskiru prašymu prašė papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą AB „Ogmios centras“ leisti ieškovui netrukdomai naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad atsakovas 2010-07-02 raštu kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad ketina nutraukti elektros energijos tiekimą. Atsakovo grasinimas yra nepagrįstas, kadangi ieškovas už vartotą elektros energiją yra visiškai atsiskaitęs. Atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, 2010-07-07 laikinai nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovo valdomose patalpose ir dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas jau dabar patiria realią žalą, dėl ko būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo UAB „Turboost“ prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir įpareigojo atsakovą AB „Ogmios centras“ leisti ieškovui netrukdomai naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, t.y. ieškovo valdomoms patalpoms, esančioms ( - ). Atsižvelgęs į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.).

10Atskiruoju skundu atsakovas AB „Ogmios centras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti. Nurodo, kad ieškovas byloje neturi jokio teisinio pagrindo būti ieškovu, kadangi patalpų, dėl kurių aprūpinimo energetiniais ištekliais kilo ginčas, savininkas yra AB „SEB lizingas“, o ieškovas yra tik šių patalpų nuomininkas. UAB „Turboost“ galėtų būti tinkamu subjektu reikalauti iš atsakovo aprūpinti patalpas energetiniais ištekliais, jei būtų patalpų savininko AB „SEB lizingas“ sutikimas, tačiau AB „SEB lizingas“ rašytinio sutikimo nėra pateikęs, nors apie susidariusią situaciją buvo informuotas. AB „SEB lizingas“ įgijo visas lizingo gavėjo UAB „Kenwood distribution“ teises ir pareigas dėl patalpų naudojimo ir šių teisių ir pareigų neperdavė naujam lizingo gavėjui – ieškovui UAB „Turboost“, todėl nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, dėl kurio ieškovą būtų galima laikyti subjektu, turinčiu teisę į patalpų aprūpinimą energetiniais ištekliais. Ieškovas pareiškė tik neturtinio pobūdžio prevencinius reikalavimus, o pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra apriboti atsakovo turtiniai interesai ir pažeidžiamas interesų pusiausvyros ir komercinės veiklos laisvės principas. Atsakovas neturėjo ir neturi teisinio pagrindo sudaryti su patalpų nuomininku UAB „Turboost“ energijos išteklių perdavimo sutarties, o be sudarytos sutarties neturi teisės perduoti elektros energijos išteklių, kadangi priešingu atveju pažeis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatas. Teikiant elektros energijos išteklius ieškovui be AB „SEB lizingas“ sutikimo, atsakovas praranda galimybę tinkamai pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe pareikalauti skolos už energijos išteklius apmokėjimo iš patalpų savininko AB „SEB lizingas“, kaip iš subsidiaraus skolininko. Atsakovas, perduodamas elektros išteklius ieškovui, patiria išlaidas, susijusias su elektros energijos išteklių perdavimu: tinklų eksploatavimo ir priežiūros bei remonto išlaidas, kurių ieškovas nedengia. Pagal pareikštą byloje prevencinį ieškinį nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi paties prevencinio ieškinio tikslas yra užkirsti kelią atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalą ieškovui. Teismo nutartimi šalių ginčo išsprendimas iš esmės prieštarauja imperatyvioms CPK 234 ir 259 straipsniuose įtvirtintoms normoms, įpareigojančioms ginčą iš esmės išspręsti teismo posėdyje, įvertinant įrodymus. Ieškinio reikalavimas yra tapatus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl neatitinka CPK 144 straipsnio reikalavimų. Teismo motyvas, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, nėra paremtas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

11Atskiruoju skundu atsakovas AB „Ogmios centras“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikinti. Atskirajame skunde nurodo analogiškus motyvus, kaip ir atskirajame skunde, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Turboost“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 2010 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra teisėtas patalpų, dėl kurių aprūpinimo energetiniais ištekliais kilęs ginčas, naudotojas. 2010-02-08 ieškovas ir AB „SEB lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu ieškovas valdo komercinės paskirties patalpas ir pagal sutarties sąlygas turi teisę valdyti bei naudotis patalpomis ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, savo vardu sudaryti sutartis dėl elektros energijos, vandens, šilumos ir kitų reikalingų elektros energijos išteklių tiekimo. Ieškovas patalpose vykdo ūkinę-komercinę veiklą, atsakovui nutraukus energijos išteklių tiekimą į patalpas, ieškovo teisė ir interesas naudotis patalpomis netektų prasmės, kadangi ieškovas negalėtų vykdyti savo veiklos, patirtų nuostolius. Nuo 2010 m. balandžio mėnesio atsakovas tiekia ieškovui elektros energiją, vandenį bei šilumą ir kiekvieną mėnesį už suvartotus energijos išteklius išrašo ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovas apmoka. Tokiu būdu atsakovas pripažįsta, kad ieškovas turi teisę į patalpų aprūpinimą energetiniais ištekliais. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad, nesant tokio teismo sprendimo, kyla reali grėsmė, jog atsakovas nebetieks ieškovui energetinių išteklių, kadangi atsakovas valdo lokalius energijos tinklus ir turi realią galimybe vienašaliu sprendimu ne tik apriboti energijos išteklių ieškovui tiekimą, bet ir atjungti savo valdomus tinklus nuo ieškovo patalpų. 2010-07-07 atsakovas buvo atjungęs elektros energijos saugiklius ir sustabdęs elektros tiekimą ieškovui, kuris buvo atnaujintas tik Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2010-07-12 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Turboost“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia analogiškais motyvais kaip ir atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ prašo atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-09 ir 2010-07-12 nutarčių atmesti, nutartis palikti nepakeistas. Nurodo, kad klausimo, ar ieškinį pareiškė asmuo turintis materialinį reikalavimą, sprendimas, turi vykti teisminio nagrinėjimo metu, ginčą sprendžiant iš esmės. Teismas privalo imtis nagrinėti bylą, jeigu jam buvo pateiktas asmens, manančio, kad jo teisė pažeista, ar jo atstovo, atitinkamas kreipimasis. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia dėl asmens materialinės teisės kreiptis į teismą turėjimo. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta lizingo sutartimi nustatytas įpareigojimas sudaryti sutartis su turtui teikiamų komunalinių paslaugų, tokių kaip elektros, vandens, šildymo ir kt., tiekimas, tiekėjais, todėl ieškovas atitinkamai gali reikšti pretenzijas dėl netinkamos šios paslaugos tiekimo ir iš to kylančių nuostolių atlyginimo. Kadangi lizingo sutartimi lizingo gavėjo teisės ir pareigos perkeltos ieškovui, todėl jokių papildomų susitarimų dėl teisių ir pareigų perkėlimo nebuvo būtina sudaryti. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 147 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe. Atsakovo minima teismų praktika nėra taikytina ginčo situacijai, kadangi faktinės aplinkybės skiriasi.

15Atskirieji skundai atmestini.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirieji skundai nesudaro pagrindo skundžiamoms teismo nutartims panaikinti.

17CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

19Pirmosios instancijos teismas tiek 2010 m. liepos 9 d. nutartį, tiek 2010 m. liepos 12 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tapačiais motyvais. Apeliantas (atsakovas AB „Ogmios centras“) skundžia minėtas nutartis savo atskiruosius skundus grįsdamas taip pat analogiškais motyvais, vienas iš jų - kad ieškovas UAB „Turboost“ neturi teisinio pagrindo būti ieškovu nagrinėjamoje byloje, kadangi patalpų, esančių ( - ), dėl kurių aprūpinimo energetiniais ištekliais kilo ginčas, savininkas yra AB „SEB lizingas“, o ieškovas yra tik šių patalpų nuomininkas, patalpų savininkas AB „SEB lizingas“ nėra davęs sutikimo, nors apie susidariusią situaciją buvo informuotas. Tokie apelianto argumentai nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi atsakovas atskiruoju skundu skundžia ne ieškinio priėmimo faktą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl iš esmės skundo faktinis pagrindas ir dalykas nesietinas su ieškinio priėmimu. CPK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Šalys dažniausiais yra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, subjektai. Iki teismo sprendimo šalys laikomos tikėtinais materialiųjų teisinių santykių subjektais, kadangi šalių tiksli procesinė padėtis nustatoma tuomet, kai nustatytos visos bylos aplinkybės, materialiojo teisinio pobūdžio faktai bei kai pritaikytos konkrečios materialiosios teisės normos. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatyta, jog ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jis neturi reikalavimo teisės, tokiu atveju pareikštas ieškinys teismo sprendimu turi būti atmetamas. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-244/2003). Bylos duomenys tvirtina, kad tarp šalių susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, todėl apeliantui, esančiam šių santykių šalimi ir manant, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi būti užtikrinama teisminė gynyba – teisė kreiptis į teismą ir atitinkamai užtikrinamos visos CPK numatytos procesinės teisės, įskaitant teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

20Apeliantas taip pat nurodo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra apriboti jo turtiniai interesai, atsakovas, perduodamas elektros išteklius ieškovui, patiria išlaidas, susijusias su elektros energijos išteklių perdavimu: tinklų eksploatavimo ir priežiūros bei remonto išlaidas, kurių ieškovas nedengia ir tokiu būdu yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros ir komercinės veiklos laisvės principas. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Tuo tarpu pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikėsi šalių teisėtų interesų pusiausvyros principų, kadangi skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl yra tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Be to, jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti žala atsakovo turtiniams interesams, jis gali pasinaudoti CPK 147 straipsnyje numatyta nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.

21Apeliantas atskiruosiuose skunduose nurodo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pagal jų turinį ir prasmę iš esmės yra ieškovo prevencinio ieškinio patenkinimas. Tačiau besąlygiškai sutikti su tokiu skundo motyvu nebūtų teisinga. Prevencinis ieškinys yra vienas iš civilinių teisių gynybos būdų. Tokio ieškinio dalykas yra reikalavimas uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos (CK 6.255). Taigi prevencinio ieškinio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai. Tuo tarpu CPK numatytos laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą. Viena iš tokių priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Ieškovas UAB „Turboost“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovui AB „Ogmios centras“ nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo valdomoms patalpoms, esančioms ( - ), arba kitaip apriboti ieškovo galimybę naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais; įpareigoti atsakovą pagrįsti atsakovo patiriamų išlaidų dėl to, kad ieškovas naudojasi lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, dydį ir būtinumą. Šio ieškinio užtikrinimui iš esmės prašomos taikyti ir analogiškos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi, akivaizdu, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje numatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamas pasekmes, t.y., neužkirtus kelio atsakovo trukdymams, iš esmės būtų buvusi paneigta ieškovo teisė naudotis patalpomis ir vystyti savo veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas būtų labai apsunkintas. Todėl skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, ir laikytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų esmę. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje.

22Atsakovo atskirųjų skundų argumentas, kad teismo motyvas, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, nėra paremtas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas, paduodamas prevencinį ieškinį, kartu pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo valdomoms patalpoms, esančioms ( - ), teikiamų elektros energijos, vandens (nuotekų) ir kitų komunalinių paslaugų teikimo teisėtumo, kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo ir ieškovas laiko, jog minėta sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o tuo tarpu atsakovas tokią sutartį sudaryti atsisako, todėl ieškovas prevenciniu ieškiniu prašo teismo uždrausti atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo valdomoms patalpoms arba kitaip apriboti ieškovo galimybę naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais (b.l. 1-8). Prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu užtikrinti jo reiškiamą prevencinį ieškinį ieškovas motyvavo tuo, kad atsakovas AB „Ogmios centras“ jau atliko veiksmus, trukdančius naudotis patalpomis, todėl, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasidarytų neįmanomas, bet ir pats savaime prarastų prasmę, nes neteisėtais veiksmais atsakovas iš esmės paneigia ieškovo teisėtai įgytą teisę naudotis patalpomis. Šios aplinkybės nėra paneigtos ir yra pakankamos tam, kad konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei nebus uždrausta atsakovui nutraukti elektros energijos, vandens ir šilumos tiekimą ieškovo valdomoms patalpoms arba kitaip apriboti ieškovo galimybę naudotis atsakovo valdomais lokaliais elektros energijos, vandens (nuotekų) bei šilumos tinklais, kuriais trukdoma ieškovui atlikti atitinkamus veiksmus, remiantis sutartimi. Pirmosios instancijos teismas į tai pakankamai atsižvelgė ir įvertino. Be to, kaip matyti iš atsakovo atskiruosiuose skunduose nurodytų motyvų, atsakovas šių aplinkybių ir neneigia. Taigi, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas akivaizdžiai gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai būtinas.

23Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstųjų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo.

24Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu netaikyti CPK numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas nenurodė ir kolegija nenustatė, todėl atskirieji skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo 2010-07-09 ir 2010-07-12 nutartys paliekamos galioti, kadangi CPK I dalies XI skyriaus 5 skirsnio nuostatos pritaikytos teisingai.

25Atmetus atskiruosius skundus, iš atsakovo valstybei priteistinos 12,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. ir 2010 m. liepos 12 d. nutartis palikti nepakeistas.

28Priteisti iš atsakovo AB „Ogmios centras“ (įmonės kodas ( - ) valstybei 12 (dvylika) litų 65 centus pašto išlaidų.