Byla 2S-441-527/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės JONAVOS SK TRIOBET atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-109-814/2013 pagal ieškovės Asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ ieškinį atsakovei JONAVOS SK TRIOBET (tretieji asmenys: asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“, asociacija Regionų krepšinio lyga, asociacija „NACIONALINĖ MOTERŲ KREPŠINIO LYGA“ ir asociacija LIETUVOS KREPŠINIO FEDERACIJA) dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 20-27), prašydama įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklą „Triobet“ ir reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklą „Triobet“. Ieškovė nurodė, kad atsakovės pavadinimas juridinių asmenų registre yra pakeistas nuo 2011-01-21, kuomet buvo įregistruota pažyma apie laikino pavadinimo įtraukimą oficialiame atsakovės internetiniame puslapyje www.jsk.lt, atsakovės pavadinimas nurodomas kaip Jonavos SK Triobet, o asociacijos logotipe matyti žodžiai ir jų junginiai „Jonavos sporto klubas“, „JSK“ bei „.Triobet“. Atsakovė, kaip ir anksčiau, taip ir 2012/2013 metų sezono varžybose oficialiai pristatoma pavadinimu Jonavos SK Triobet arba Jonavos Triobet bei naudojamas tas pats, tiek vyrų, tiek moterų krepšinio komandos klubo logotipas. Atsakovė savo tinklalapio pirmajame puslapyje nurodo visus savo rėmėjus, išskyrus su „Triobet“ susijusius asmenis, o tai ieškovei leidžia manyti, jog atsakovė yra finansiškai suinteresuota tokio pavadinimo turėjimu ir tokiu būdu atsakovė ar su ja susiję asmenys įgyvendina sutartinius įsipareigojimus su „Triobet“ pavadinimu ir ženklu susijusiems asmenims. „Triobet“ yra visuotinai žinomas ir atpažįstamas kaip lažybas organizuojančios bendrovės Nordic Odds Ltd pavadinimas. Atsakovės pavadinimo ir logotipo pakeitimas pridedant žodį „Triobet“ pažeidžia LR Azartinių lošimų įstatymo normas, nes tokiu būdu atsakovė siekia paskatinti reklamos gavėjus apsilankyti interneto svetainėje www.triobet.com ir pasinaudoti joje siūlomomis azartinių lošimų paslaugomis, nors azartinių lošimų reklama Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiama. Be to, atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklą „Triobet“ ir taip reklamuodama azartinius lošimus, kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių – ieškovės narių – galimybei sąžiningai konkuruoti Lietuvos Respublikoje. Atsakovė savo veiksmais pažeidžia Azartinių lošimų Konkurencijos ir Reklamos įstatymų normas bei atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Neapribojus atsakovės teisės naudoti žodžio „Triobet“, būsimas teismo sprendimas ateityje gali tapti bereikšmis. Teismui neužtikrinus galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, atsakovė ir toliau pažeidinės imperatyvias nurodytų įstatymų nuostatas, iš neteisėtos veikos nesąžiningai gaudama naudą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-22 nutartimi (b. l. 8-9, 35-36) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir uždraudė atsakovei savo pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklą „Triobet“. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti ieškovės interesus, o tuo pačiu užtikrinti sprendimo įvykdymą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo ir atsižvelgia tik į ginčo pobūdį ir esmę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, reikalaudama atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti atsakovės pavadinime ir logotipe naudoti žodį / prekinį ženklą „Triobet“, t. y. uždrausti atsakovei atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje. Teismo nuomone, atsižvelgiant į pareikšto prevencinio ieškinio reikalavimus, tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, prevencinio ieškinio pareiškimas netektų prasmės, nes galimai būtų atlikti veiksmai, kuriems išvengti skirtas prevencinis ieškinys.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 1-6) prašo panaikinti 2012-11-22 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti šiais motyvais:

81. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo taikant laikinąsias apsaugos priemones. Nei įrodymų apie tai, kad dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų jau yra padaryta žala, ar, kas konkrečiai ir kokio pobūdžio žalą galimai patirs ateityje, ieškovė nepateikė. Taigi šiuo atveju preliminariai vertintinas ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumas ir, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas galbūt ir neturi galimybės įvertinti visų bylos aplinkybių ir įrodymų bei nuspręsti, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, jis tikrai turi galimybę įvertinti, ar ieškovė apskritai turi reikalavimo teisę byloje, t. y., ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės norminiai aktai suteikia ieškovei teisę reikšti teisme reikalavimą dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus kitiems asmenims. Ir šiuo atveju jau vien preliminariai įvertinus ieškovės reikalavimo pagrįstumą, darytina išvada, kad ji apskritai neturi reikalavimo teisės byloje, nes: 1) vadovaujantis LR Azartinių lošimų įstatymo 26 straipsniu, lošimų ir organizavimo priežiūrą bei kontrolę Lietuvos Respublikoje įgyvendina ne privatūs subjektai, o Valstybinė lošimų priežiūros komisija; 2) ieškovė kalba apie galimus LR Reklamos įstatymo pažeidimus, tačiau, vadovaujantis LR Reklamos įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo nustatytų reklamos naudojimo draudimų ir reikalavimų įgyvendinimą kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, savivaldybės vykdomosios institucijos ir kitos institucijos; 3) ieškovė kalba apie galimą LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio, draudžiančio atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pažeidimą, tačiau ši teisės norma taikytina, kalbant apie santykius tarp konkurentų, t. y. tarp ūkio subjektų, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija ir, be to, to paties Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ar žalos atlyginimo turi teisę tik ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais; 4) ieškovė teigia esą reikalavimą uždrausti tam tikrus veiksmus reiškia, siekdama užkirsti kelią galimai žalai ateityje, tačiau visiškai nesuprantama, apie kokią galimą žalą šiuo atveju yra kalbama, jeigu ieškovės veiklos teisinis statusas yra asociacija, t. y. pelno nesiekiantis juridinis asmuo, taigi ji a priori negali gauti pelno, todėl ir žalos negautų pajamų forma patirti taip pat negali. Ieškovė nėra valstybės įgaliotas subjektas, todėl neturi nei faktinės, nei teisinės kompetencijos reikšti absoliutaus (t. y. ne tik su jos veikla susijusio) pobūdžio reikalavimo nutraukti veiksmus Lietuvos Respublikoje ir taip visuomenės vardu bei interesais (be to, ir netinkamo viešojo intereso įgyvendinimo rizika ir padariniais) faktiškai įgyvendinti valstybinę lošimų priežiūros kontrolę ir (ar) valstybės politiką. Visos šios aplinkybės pagrindžia atsakovės teiginį, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, netinkamai vykdė savo pareigą preliminariai įvertinti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas, ir neatsižvelgė į tai, kad jau pirminėje stadijoje kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinio patenkinimo galimumo, nes jį pareiškė teisės atitinkamus reikalavimus kelti neturintis subjektas.

92. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jeigu yra pareiškiamas prevencinis ieškinys. Tarp šalių nesant tiesioginio jas susiejančio sutartinio teisinio santykio, kaip yra šiuo atveju, ir reiškiant prevencinį ieškinį, subjektai ir reikalavimo nutraukti veiksmus teisinis apibrėžtumas (sąsajumas su kilsiančia žala) nėra tiek akivaizdus, todėl taikant su ieškinio reikalavimu sutampančias LAP inter alia yra būtinas kitokios prigimties, išsamus ir sisteminis reikalaujamų nutraukti veiksmų pobūdžio ir galutinio ieškinio tikslo teisinis įvertinimas. Teisinėje valstybėje nėra įmanoma situacija, kuomet a priori ir per se dėl prevencinio ieškinio pareiškimo būtų pateisinamos (preziumuojamos kaip a priori leidžiamos) su ieškinio reikalavimu sutampančios LAP. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog kai kada prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (LApT 2009-07-23 nutartis c. b. Nr. 2-781/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010-08-26 nutartis c. b. Nr. 2S-795-464/2010). Kitaip tariant, išimtinio pobūdžio LAP taikymas iš esmės turi suponuoti išvadą, jog nepritaikius LAP gali būti visiškai ar iš dalies eliminuojamas pats ginčo objektas, o tai lemtų tolesnio bylos nagrinėjimo beprasmiškumą. Toks išimtinis su ieškinio reikalavimu sutampančių LAP pobūdis grindžiamas tuo, jog tokios LAP faktiškai, nors ir laikinai, sureguliuoja ginčo teisinį santykį išimtinai pagal ieškovo pareikšto ieškinio dalyką dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), detalizuodamas suformuotą teismų praktiką dėl LAP taikymo esant pareikštam prevenciniam ieškiniui taip pat pabrėžė, jog vis dėlto reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (LAT, „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, skelbta Teismų praktika Nr. 34, 2011). Kaip pavyzdys išimtinės situacijos, kuomet ginčo teisinį santykį laikinai sureguliuojančios ir su ieškinio reikalavimu sutampančios LAP yra taikomos tarp šalių nesant sutartinių apibrėžtų santykių galėtų būti įpareigojimas atlikti gręsiančio nugriūti pastato sutvirtinimo darbus (LAT, „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, skelbta Teismų praktika Nr. 34, 2011). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašytos ir Jonavos rajono apylinkės teismo pritaikytos LAP yra sutampančios su prevencinio ieškinio dalyku ir vienašališkai, būtent pagal ieškinio turinį ir ieškovės reikalavimą, laikinai sureguliuoja būtent pagrindinį šios civilinės bylos ginčo objektą sudarančius teisnius santykius. Tačiau faktinės bylos aplinkybės ir reikalavimo pobūdis nepatvirtina, jog jų nepritaikius teismo sprendimas galėtų pasidaryti nebeįmanomas ar būtų eliminuojamas pats ginčo objektas – priešingai, nutartyje dėl LAP preliminariai įvertinus ieškovės pateiktus argumentus teigiama, jog teismo sprendimo vykdymas galimai tik pasunkėtų. Šioje byloje nėra jokio teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio pagrindo teigti, jog egzistuoja negalimumas kitokiu būdu, nei uždraudimas atsakovei savo pavadinime ir / ar logotipe naudoti žodį „Triobet“, užtikrinti ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo realų įvykdymą.

103. Dėl šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu yra iš karto paralyžiuojama atsakovės veikla, nes kalba iš esmės eina apie uždraudimą atsakovei naudoti teisėtai įregistruotą juridinio asmens pavadinimą, nors sprendimas dėl atsakovės juridinio asmens pavadinimo įregistravimo byloje nėra užginčytas ar ginčijamas. Atsakovė yra verčiamas net neišsprendus ieškinio iš esmės, keisti tiek visus savo dokumentus, stendus, skelbimus, vidury sezono siūti naują aprangą savo žaidėjams ir pan. Taigi akivaizdu, kad teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino atsakovės interesų.

11Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 15-19) prašo atskirąjį skundą atmesti, o 2012-11-22 nutartį palikti nepakeistą šiais motyvais:

121. Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus. Ūkio subjektas, kurio teisėtai interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo (LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p.). Šią teisę taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos (LR Konkurencijos įstatymo 16 str. 2 d.). Kaip minėta, ieškovė – asociacija, įkurta ginti Lietuvoje įsteigtų lažybų organizatorių – asociacijos narių teises ir teisėtus interesus. Visi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie gali pakenkti Lietuvoje teisėtai veikiančių lažybų organizatorių galimybėms konkuruoti, pripažintini pažeidžiantys šių bendrovių teisėtus interesus (LR Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d.). Taigi ieškovė, atstovaujanti lažybų bendrovėms, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, šiuo atveju uždraudimo atsakovei savo pavadinime ir logotipe naudoti žodį „Triobet“. Atsakovės teiginiai, kad šias teises gali ginti tik tam įgaliotos valstybės institucijos, yra tik iš dalies pagrįsti. Iš tikrųjų Lošimų priežiūros tarnyba, Konkurencijos taryba gali atlikti tyrimą dėl atitinkamų įstatymų reikalavimų pažeidimų ir už tai taikyti administracinio pobūdžio priemones. Šiuo atveju ieškovė pasinaudoja CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu ir reiškia ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, pažeidžiančius ieškovės teisėtus interesus.

132. Dėl sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Teismų praktikoje išskiriami kriterijai, kurių kompleksinis vertinimas padeda nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, yra aktualūs ir šiuo konkrečiu atveju, nes: 1. Atsakovė akivaizdžiai pažeidžia Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, draudžiančias reklamuoti azartinius žaidimus. Tuo pačiu atsakovė atlieka veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, be to, tokie veiksmai kenkia ieškovės atstovaujamų narių galimybėms konkuruoti. 2. Lošimų priežiūros tarnyba administracine tvarka atsakovės atstovą galėtų nubausti tik atlikusi tyrimą, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskyrusi nuo 5 000 iki 15 000 Lt baudą, o už pakartotinį pažeidimą 15 000 – 25 000 Lt baudą (ATPK 17318 str. 1 d.). Neabejotina, kad toks nuobaudos paskyrimas būtų apskųstas apygardos administraciniam, vėliau – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Atsižvelgiant į šių teismų darbo krūvius, tokia nuobauda už pirmąjį pažeidimą įsiteisėtų ne anksčiau kaip po 1,5 – 2 metų. 3. Ši civilinė byla Jonavos rajono apylinkės teisme kaip pirmoje instancijoje greičiausiai taip pat galėtų būti išnagrinėta ne anksčiau kaip po 1 metų. 4. Faktiškai paramos (rėmimo) sutartis su krepšinio klubu sudaroma vienam sezonui, atsižvelgiant į klubo dalyvavimą oficialiuose turnyruose. Šiuo atveju taip pat tikėtina, kad rėmimo sutartis su atsakove ar su ja susijusiu asmeniu sudaryta vienam 2012/2013 metų sezonui, kuris paprastai trunka apie 9 mėnesius. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas, nes neapribojus atsakovės teisės tęsti ieškovės ir viešajam interesui prieštaraujančią veiklą bei neužtikrinus galimybės laiku nutraukti neteisėtus atsakovės veiksmus, per bylos išnagrinėjimo laikotarpį galimai ieškovei palankus teismo sprendimo vykdymas taptų niekinis. Todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, taip užtikrindamas ieškinio reikalavimą.

143. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. Neturint galimybės laiku iš atsakovės pareikalauti neteisėtų veiksmų nutraukimo, net ir patenkinus ieškinį teismo sprendimas liktų neįvykdytas, tokiu būdu būtų pažeistas visuotinai pripažintas teisės principas ex iniuria non oritur ius, o ieškovės teisė į teisminę gynybą taptų niekine. Jei jau įstatymas nustato asmeniui galimybę ginti savo pažeistas teises teisme, kartu yra nustatomos ir priemonės užtikrinti teisminės gynybos realumą (ubi ius ibi remedium: jei įstatymas suteikia teisę, jis duoda ir priemonę jai apginti), o jeigu tokios priemonės nebūtų nustatytos, netektų prasmės ir pati teisė į teisminę gynybą. Teisė į teisminę pažeistos ar ginčijamos teisės gynybą – viena pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja LR Konstitucijos 30 straipsnis. Pažeista ar ginčijama teisė realiai, iš tikrųjų būtų apginta tik tada, jei teismo sprendimas būtų įvykdytas. Šiuo atveju atsakovės argumentas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus paralyžiuojama jos veikla, neturėtų būti laikomas pagrindu naikinti ginčijamą nutartį. Atsakovė turėjo suvokti, kad, prisiimdama pareigą savo pavadinime bei logotipe naudoti imperatyvias įstatymo normas pažeidžiantį žodį – lažybų internetu pavadinimą, atlieka neteisėtus veiksmus. Pasikartojant, jog iš neteisės negali kilti teisė, atsakovė turėjo numanyti ir visas dėl savo neteisėtų veiksmų galinčias atsirasti rizikas bei galimas neigiamas pasekmes. Taigi teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsižvelgė tiek į ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, tiek į ieškinio reikalavimo tikėtiną pagrįstumą. Laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimui ir atsakovės neteisėtiems veiksmams, be to, šiuo atveju nėra galimybės kitokiu būdu užtikrinti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Teismo nutartis nenukrypo ir nuo teisminės praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-141-467/2009).

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas atmestinas.

17Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą reiškia remdamasi iš esmės ta aplinkybe, kad pagal Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimo įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose, ir tuo pagrindu teigia, kad atsakovė neteisėtai, savo pavadinime naudodama žodį „Triobet“, reklamuoja vieną iš azartinius lošimus organizuojančių subjektų, todėl prašo uždrausti atsakovei atlikti tokius veiksmus. Paminėtina, jog pagal LR Reklamos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino ieškinio tikėtiną pagrįstumą, nes ieškovė, nebūdama valstybės įgaliotu subjektu reikšti tokio pobūdžio ieškinį, neturi reikalavimo teisės byloje. Visų pirma, pažymėtina, kad neabejotinos ir galiojančios ieškovės reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Antra, kaip teigia ieškovė, atsakovė pažeidžia ir LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytą nesąžiningos konkurencijos draudimą, nes atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklą „Triobet“ ir taip reklamuodama azartinius lošimus, kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių galimybei sąžiningai konkuruoti Lietuvos rinkoje. Visi nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kurie gali pakenkti Lietuvoje teisėtai veikiančių lažybų organizatorių galimybėms konkuruoti, pripažintini pažeidžiantys šių bendrovių teisėtus interesus (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d.). Šiuo atveju pažymėtina, jog LR Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato ūkio subjekto, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Šią teisę taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Konkurencijos įstatymo 16 str. 2 d.). Taigi šiuo atveju ieškovė, atstovaujanti lažybų bendrovėms, pasinaudojo CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytu teisių gynimo būdu ir reiškia ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, pažeidžiančius ieškovės teisėtus interesus. Taip pat pažymėtina, jog tokio pobūdžio byla, kurioje reikalavimus reiškė ta pati ieškovė Asociacija „Lažybų organizatorių aljansas“, jau yra išnagrinėta Šiaulių miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-134-394/2013, kurioje ieškinys tenkintas ir atsakovas Krepšinio klubas „Šiauliai“ įpareigotas nutraukti neteisėtus veiksmus, uždraudžiant atsakovo pavadinime naudoti žodį / prekinį ženklą „Triobet“. Todėl apeliantės teiginys, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės (tuo labiau, apeliantei nepateikus jokių konkrečių reikalavimo teisę paneigiančių įrodymų) ir kad dėl to ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, jog toje byloje 2012-11-02 nutartimi, kuri atskiruoju skundu net nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi, Šiaulių miesto apylinkės teismas taikė analogiškas laikinąsias apsaugos priemones.

18Be to, apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš karto paralyžiuojama atsakovės veikla. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog atsakovė, galimai elgdamasi neteisėtai, turėtų prisiimti visas su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes. „Triobet“ yra visuotinai žinomas ir atpažįstamas kaip lažybas organizuojančios bendrovės Nordic Odds Ltd pavadinimas. Byloje kol kas nėra paneigta, jog atsakovės pavadinimo pakeitimas, prie ankstesnio pavadinimo pridedant žodį „Triobet“, galimai pažeidžia LR Azartinių lošimų įstatymo normas, nes tokiu būdu atsakovė siekia paskatinti reklamos gavėjus apsilankyti interneto svetainėje www.triobet.com ir pasinaudoti joje siūlomomis azartinių lošimų paslaugomis, nors azartinių lošimų reklama Lietuvos Respublikos teritorijoje yra draudžiama. Be to, atsakovė, savo pavadinime naudodama licencijos organizuoti lažybas Lietuvoje neturinčios bendrovės prekinį ženklą „Triobet“ ir taip reklamuodama azartinius lošimus, galimai kenkia Lietuvoje registruotų bendrovių – ieškovės narių – galimybei sąžiningai konkuruoti Lietuvos Respublikoje (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-02 nutartis c. b. Nr. 2-7647-394/2012 (Nr. 2-134-394/2013). Be to, galima sakyti, jog nagrinėjamos bylos atveju taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama rūpintis žmonių sveikata, kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje įtvirtinta vertybe, nes lošimai sukelia daug neigiamų pasekmių. Lošimas ir lažybos gali tapti įpročiu, nevaldomu potraukiu, priklausomybe, kuri reikalauja gydymo, o tai reiškia, kad lošimais ir lažybomis yra sutrikdoma asmens sveikata. Lošimų ir lažybų neigiamas poveikis asmens sveikatai yra įrodytas ir moksliniais tyrimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-30 nutartis c. b. Nr. 2-1585/2010). Įvertinus tai, nėra abejonių, jog teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė ekonomiškumo principo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį.

19Be to, apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik išimtiniais atvejais ir turi būti susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti; be to, CPK numato galimybę teismui taikyti ir tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurių nėra nurodyta CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintame sąraše, jeigu nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi akivaizdu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, galimas palankus ieškovei teismo sprendimas gali nepasiekti CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba sukelti negrįžtamų padarinių (Vilniaus apygardos teismo 2010-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1627-467/2010). Pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės ne tik užtikrina teismo sprendimo įvykdymą, bet ir vykdo prevencinę funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2004-10-14 nutartis c. b. Nr. 2-496/2004; 2006-12-27 nutartis c. b. Nr. Nr. 2-687-1/2006 ir kt.), t. y. apsaugo ją prašančią taikyti proceso šalį nuo didelės žalos atsiradimo ateityje. Įvertinus ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdį (įpareigojimas nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus) bei paminėtas aplinkybes, yra pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos Azartinių lošimų įstatymo bei Konkurencijos įstatymo normos. Tuo labiau, jog atskirajame skunde nenurodoma kitų alternatyvų, suponuojančių galimybę kitokiu būdu užtikrinti galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sudėtingoje byloje, kurios nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, ieškovės patiriama žala nedidėtų ir teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų.

20Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l.... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-22 nutartimi (b. l. 8-9, 35-36)... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovė atskiruoju skundu (b. l. 1-6) prašo panaikinti 2012-11-22 nutartį... 8. 1. Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo taikant laikinąsias... 9. 2. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jeigu yra... 10. 3. Dėl šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo būtinumo. Nagrinėjamu... 11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 15-19) prašo atskirąjį... 12. 1. Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus. Ūkio subjektas, kurio... 13. 2. Dėl sprendimo įvykdymo užtikrinimo. Teismų praktikoje išskiriami... 14. 3. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo. Neturint galimybės... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas atmestinas.... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą reiškia remdamasi iš esmės... 18. Be to, apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pritaikius... 19. Be to, apeliantės teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytinos tik... 20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis... 21. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 22. atskirąjį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m....