Byla 2-280/2012
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei turtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Viva Littera“ ir T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Alma littera“, uždarosios akcinės bendrovės „Arpresa“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Viva Littera“, T. M. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovai T. M. ir UAB „Viva Littera“, organizuodami ir vykdydami „Viva žaidimą“ nesąžiningai konkuruoja su ieškovais UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“, šioms bendrovėms organizuojant ir vykdant „Didįjį žaidimą“; įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos su ieškovais veiksmus; priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 570 444,02 Lt sumą padarytai turtinei žalai atlyginti; 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, o jų nesant – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą ieškinio sumai – 570 444,02 Lt leidžiant mokėti tik privalomas mokestines įmokas į valstybės ir savivaldybių biudžetus; taip pat uždrausti atsakovams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, įskaitant, tačiau neapsiribojant, uždrausti atsakovams siųsti kvietimus dalyvauti „Viva žaidime“, uždrausti reklamuoti ar kitaip skatinti vartotojus dalyvauti „Viva žaidime“, uždrausti asmenims, kurie jau pateikė sutikimus dalyvauti „Viva žaidime“, siųsti reklaminę šio žaidimo medžiagą bei užsakytas knygas ar kitas prekes, taip pat uždrausti atlikti kitus veiksmus, kurie susiję su „Viva žaidimo“ organizavimu, vykdymu ar pajamų iš tokios veiklos gavimu. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovų turtinė padėtis yra pakankamai silpna, nes jie neturi pakankamai lėšų ir turto nuostoliams atlyginti. Atsakovai sąmoningai ir tikslingai pradėjo vykdyti antrą „Viva žaidimo“ turą, t. y. organizuoja ir toliau tęsia „Viva žaidimą“, o tai ieškovams ateityje neabejotinai sukels didelę žalą; bendroje sumoje ieškovų patirta žala dėl neteisėtų atsakovų veiksmų smarkiai viršys šiuo metu apskaičiuotą reikalaujamą atlyginti žalos dydį.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovų UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovų reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovams UAB „Viva Littera“ ir T. M. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises neviršijant 570 444,02 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo T. M. darbo užmokestį, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovais, taip pat leidžiant UAB „Viva Littera“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Uždraudė atsakovams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, įskaitant, tačiau neapsiribojant, uždraudžiant atsakovams siųsti kvietimus dalyvauti „Viva žaidime“, uždraudžiant reklamuoti ar kitaip skatinti vartotojus dalyvauti „Viva žaidime“, uždraudžiant asmenims, kurie jau pateikė sutikimus dalyvauti „Viva žaidime“, siųsti reklaminę šio žaidimo medžiagą bei užsakytas knygas ar kitas prekes, taip pat uždraudžiant atlikti kitus veiksmus, kurie susiję su „Viva žaidimo“ organizavimu, vykdymu ar pajamų iš tokios veiklos gavimu.

7Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, o didelė ieškinio suma pripažįstama pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu. Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti. Atsižvelgdamas į pateiktus teismui įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimą, bei atsakovų turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra pakankamai didelė tiek juridinio, tiek fizinio asmens atžvilgiu, o tai savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

8Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, nes ieškinio reikalavimai ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa. Tačiau ieškovai pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame yra nurodytos naujos aplinkybės bei reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl 570 444,02 Lt turtinės žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-50/2010 nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių esmė – taikomų priemonių (įpareigojimų ar draudimų) laikinumas. Laikinumo aspektas reiškia ne tik tai, kad priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiko tarpą, bet ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nereikalauja iš priešingos šalies jokių (ar reikalauja tik minimalių) aktyvių veiksmų ar lėšų, nes ieškinį atmetus ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, priešinga šalis turės būti sugrąžinta į buvusią padėtį. Taip pat tam tikrais atvejais laikinosios apsaugos priemonės ir ieškinio dalykas gali būti panašūs savo pobūdžiu, tačiau tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti laikomas ieškinio reikalavimų tenkinimu, nes iš esmės skiriasi jų paskirtis ir tikslai (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-394/2009).

9Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai galimai patyrė didelę žalą, taip pat į tai, kad atsakovai vykdo antrąjį „Viva žaidimo“ turą, o tai sąlygoja didesnės turtinės žalos atsiradimą, teismas sprendė esant tikslinga taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovams vykdyti „Viva žaidimą“ (LR CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Viva Littera“ ir T. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo. Atskirąjį skundą apeliantai grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Tiek ieškiniu, tiek prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai prašo įpareigoti atsakovus nutraukti nesąžiningos konkurencijos su ieškovais veiksmus, t. y. uždrausti atsakovams vykdyti „Viva žaidimą“. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikęs ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirma laiko išsprendė, t. y. patenkino ieškovų ieškinį, o tuo pačiu pažeidė šalių lygybės principą, nes aplinkybės dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo dar tik bus tiriamos ir vertinamos bylos teisminio nagrinėjimo metu. Be to, ieškovai tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, todėl, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. liepos 21 d. nutarimu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal ieškovų pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų ar dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovo UAB „Alma littera“ naudojamas knygų prekybos modelis yra patentuotas Lietuvos Respublikoje ar kitaip įstatymiškai apsaugotas, kaip autorių teisių objektas. Taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kurie tikėtinai pagrįstų ieškinio reikalavimą.
  2. Ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta jas taikyti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo savo paties 2010 m. vasario 1 d. nutartyje padarytomis išvadomis. Ieškovai, teikdami naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti „Viva žaidimą“. Teismas nesant byloje naujų ar papildomų įrodymų, pagrindžiančių minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą, nepagrįstai ieškovų prašymą tenkino, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
  3. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik suteikia pranašumą ieškovams, bet ir šalina jų konkurentus iš rinkos. Taikytu draudimu vykdyti „Viva žaidimą“ iš esmės yra sustabdytas apelianto UAB „Viva Littera“, kuris yra vienintelė apelianto T. M. darbovietė, veikla.
  4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Joje nėra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo motyvai, jų taikymo būtinybė nėra pagrįsta jokiais įrodymais ar atitinkamais teisės aktais, nėra motyvuotas ir pats pasirinktos laikinosios apsaugos priemonės pobūdis. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantų nurodytų aplinkybių ir byloje jau pateiktų įrodymų.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“ prašo apeliantų skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Apeliantų argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, nes jų taikymas jau buvo išspręstas 2010 m. vasario 1 d. teismo nutartimi, yra nepagrįsti. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 ir 3 dalimis, laikinosios apsaugos priemonės asmenų prašymu gali būti pritaikytos bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Aplinkybė, kad vieną kartą prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo tenkintas, nėra pagrindas teigti, kad, atsiradus naujoms aplinkybėms, kitas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo toje pačioje byloje negalėtų būti tenkinamas. Ieškovams pareiškus naujus reikalavimus, atsirado naujas pagrindas iš naujo svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  2. Apeliantų atskirajame skunde pateikti argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokiais įrodymais ir preliminariai (prima facie) nepatvirtina ieškovų reikalavimų nepagrįstumo bei neatitinka tikrovės. Tuo tarpu ieškinys yra pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, todėl jis visiškai atitinka CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tikėtino pagrįstumo kriterijus. Ieškovai pateikė teismui įrodymus bei paskaičiavimus, pagrindžiančius reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo bei apeliantų nesąžiningą elgesį, vykdomą antrą „Viva žaidimo“ turą. Aplinkybė, kad apeliantų atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų pobūdžio, nesudaro pagrindo teigti, jog tai eliminuoja apeliantų civilinės atsakomybės egzistavimą. Be to, ieškovų ieškinys yra pareikštas ne dėl pažeistų autorių teisių ir jų saugomo objekto, o dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais keliamos žalos ieškovams.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai ir toliau vykdo veiklą, kuri ieškovams ir vartotojams gali sukelti dar didesnę žalą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti „Viva žaidimą“. Laikinųjų apsaugos priemonių, savo pobūdžiu panašių į ieškinio dalyką, taikymas negali būti laikomas ieškinio reikalavimų tenkinimu, nes iš esmės skiriasi jų taikymo paskirtis ir tikslai. Pirmosios instancijos teismas, esant didelei reikalavimo sumai ir pakankamai silpnai apeliantų turtinei padėčiai, taip pat pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – apeliantų turto areštą. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir reikalingos, siekiant užtikrinti realų būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, jos užtikrina viešojo intereso – vartotojų interesų – apsaugą, yra teisingos ir proporcingos jomis siekiamiems tikslams.
  4. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra aiški ir motyvuota.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip ne kartą jau buvo minėta teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-681-611/2010; 2010 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-324-115/2010, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1051-464/2010). Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2). Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2-8411-823/2010).

16Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ar panaikintos bet kurioje proceso stadijoje. Teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, t. y. nesprendžia, ar ieškinys yra pagrįstas. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, turi, be kita ko, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2311/2011).

17Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės:

18atsakovams UAB „Viva Littera“ ir T. M. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turtinių teisių neviršijant 570 444,02 Lt sumos, areštas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims;

19nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovo T. M. darbo užmokestį, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovais, taip pat leidžiant UAB „Viva Littera“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams;

20draudimas atsakovams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, įskaitant, tačiau neapsiribojant, uždraudžiant atsakovams siųsti kvietimus dalyvauti „Viva žaidime“, uždraudžiant reklamuoti ar kitaip skatinti vartotojus dalyvauti „Viva žaidime“, uždraudžiant asmenis, kurie jau pateikė sutikimus dalyvauti „Viva žaidime“, siųsti reklaminę šio žaidimo medžiagą bei užsakytas knygas ar kitas prekes, taip pat uždraudžiant atlikti kitus veiksmus, kurie susiję su „Viva žaidimo“ organizavimu, vykdymu ar pajamų iš tokios veiklos gavimu,

21pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, o dėl to nėra nustatyta nei teisinio, nei faktinio pagrindo jas keisti ar naikinti.

22Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas bei pateikti įrodymai preliminariai leidžia vertinti, kad galėjo būti padaryti nesąžiningos konkurencijos veiksmai bei kad tai įgalino pirmos instancijos teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią tolesniems neteisėtiems veiksmams. Pabrėžtina ir tai, kad šioje byloje sprendžiamas tik procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau pats materialusis teisinis ginčas nėra sprendžiama iš esmės. Tik išsprendus bylą iš esmės bus galima prieiti prie išvados, ar tikrai buvo pažeistos ieškovų teisės ir interesai bei ar yra teisinis pagrindas patenkinti ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio procesinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti galimą teisių pažeidimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ginčas nėra išsprendžiamas. Tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti tam tikrus veiksmus – iš esmės atitinka ir pačius materialaus pobūdžio teisinius reikalavimus, nesudaro pagrindo teigti, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas jau išsprendžiamas iš esmės, nes tai yra tik laikino pobūdžio ieškovų interesų gynimas ir užtikrinimas iki bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.

23Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo vadovautis savo paties 2010 m. vasario 1 d. nutartyje priimtu sprendimu netaikyti ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių bei tuo, kad ieškovai, teikdami naują prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių ir nepateikė jokių papildomų įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti jų prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą vykdyti „Viva žaidimą“. Kaip ne kartą minėta teismų praktikoje, teismo atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatima iš dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų teisės kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 245 straipsnio 3 dalis). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 straipsnio 3 punkte, 294 straipsnio 2 dalyje nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai. Šią išvadą pagrindžia dar ir tai, kad teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama instancine (išskyrus kasaciją) tvarka (CPK 151 straipsnis), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi šias panaikinti (CPK 150 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-942/2008). Pritartina atsiliepime į atskirąjį skundą formuluojamam argumentui, kad ieškovams pagrindus ir teismui pateikus papildomą reikalavimą dėl 570 444,02 Lt turtinės žalos atsiradimo dėl galimai apeliantų atliktų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pirmos instancijos teismas turėjo iš naujo įvertinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisinį ir faktinį pagrindą ir priimti procesinį sprendimą.

24Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurios iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Konstatuotina, kad UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“ teikiamo ieškinio reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma uždrausti pareiškėjams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, įskaitant, tačiau neapsiribojant, uždrausti pareiškėjams siųsti kvietimus dalyvauti „Viva žaidime“, uždrausti reklamuoti ar kitaip skatinti vartotojus dalyvauti „Viva žaidime“, uždrausti asmenims, kurie jau pateikė sutikimus dalyvauti „Viva žaidime“, siųsti reklaminę šio žaidimo medžiagą bei užsakytas knygas ar kitas prekes, taip pat uždrausti atlikti kitus veiksmus, kurie susiję su „Viva žaidimo“ organizavimu, vykdymu ar pajamų iš tokios veiklos gavimu, vertintinas, kaip prevencinio ieškinio dalykas, todėl konstatuotina, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ir neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir teismų praktikoje, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnis), o laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, įvertinus realią grėsmę, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Taigi, akivaizdu, kad vien dėl to, jog ieškinio reikalavimas ir prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra analogiško turinio, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovui teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio atsakovo trukdymams, iš esmės būtų buvusi paneigta ieškovo teisė naudotis patalpomis ir plėtoti savo veiklą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1627-467/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo argumentas, jog taikant nurodytą laikinąją apsaugos priemonę būtų pasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo. Aplinkybė, kad minėta laikinosios apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008).

25Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sustabdė UAB „Viva Littera“, kuri yra vienintelė pareiškėjo T. M. darbovietė, veiklą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o gali būti tik pagrindu kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių skolininko ir kreditoriaus teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. Taigi, jeigu dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas neteks pajamų šaltinio ir dėl to patirs nuostolių, jis įgys teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str.).

26Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

27Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai UAB „Alma littera“ ir UAB „Arpresa“ kreipėsi į teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovų UAB „Alma... 7. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės... 8. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 1 d.... 9. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai reiškia reikalavimą dėl turtinės... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Viva Littera“ ir T. M. prašo panaikinti... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai UAB „Alma littera“ ir UAB... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmė (lot.... 16. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos ar... 17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, jog... 18. atsakovams UAB „Viva Littera“ ir T. M. nuosavybės teise priklausančio... 19. nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines... 20. draudimas atsakovams toliau vykdyti „Viva žaidimą“, įskaitant, tačiau... 21. pritaikytos teisėtai ir pagrįstai, o dėl to nėra nustatyta nei teisinio,... 22. Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas bei pateikti įrodymai... 23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos... 24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundo argumentu, kad teismas negali... 25. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismo... 26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi... 27. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą....