Byla 2A-482-370/2016
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3758-450/2015 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei BUAB „Muzikos oazė“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „UBC“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Muzikos oazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3758-450/2015 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei BUAB „Muzikos oazė“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „UBC“; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. K..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Muzikos oazė“ 13 200 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. spalio 24 d. atsakovė (pardavėja) ir ieškovė (pirkėja) sudarė Preliminariąją sutartį, pagal jos 1.1 punktą pardavėja Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais įsipareigojo parduoti pirkėjai jai nuosavybės teise priklausančias prekybines patalpas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), o pirkėja įsipareigojo šį turtą nupirkti. Ieškovė ir atsakovė susitarė Turto perleidimui sudaryti kitą, pagrindinę notariškai tvirtinamą Turto pirkimo-pardavimo sutartį. S. R. 2013 m. spalio 30 d. sumokėjo BUAB „Muzikos oazė“ 6 600 Lt dydžio pradinį įnašą. Šalys susitarė, kad pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d. (Sutarties 2.1. punktas). Sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad Turtas pardavėjai priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų Turto naudojimo/disponavimo suvaržymų. Ieškovės teigimu, nepaisant Sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų ir Preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų, pagrindinė Turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl atsakovės ir su ja susijusių asmenų kaltės iki 2014 m. sausio 31 d. nebuvo sudaryta.

5Ieškovei 2014 m. sausio 24 d., likus 7 dienoms iki Sutarties 2.1. punkte numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, paaiškėjo, jog yra laikinai apribotos UAB „Muzikos oazė“ nuosavybės teisės į Turtą.

6Ieškovės nuomone, atsakovė ir su ja susiję asmenys pažeidė ne tik Preliminariosios sutarties nuostatas (1.1. p., 2.1. p., 3.2. p., 4.1. p., 4.3. p.), bet elgėsi nesąžiningai, nuslėpė Preliminariajai sutarčiai sudaryti reikšmingą ir svarbią informaciją, kurią žinodama pareiškėja apskritai nebūtų sudariusi tokios sutarties, pažeidė Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir nustatytu terminu sudaryti Pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, pašalinti bet kokius esamus ir būsimus Turto disponavimo suvaržymus iki Pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, dėti visas pastangas tam, kad būtų sudaryta Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis ir parduotas Turtas.

7Ieškovės teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo įrodyta, atsakovei taikytinas Sutarties 6.2. punktas ir iš jos priteistina 1 911,49 EUR (6 600 Lt) dydžio suma, numatyta Sutarties 5.1. punkte, kaip minimalūs ieškovės patirti nuostoliai dėl pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo, taip pat 1 911,49 EUR (6 600 Lt) (pradinio įnašo suma) (iš viso 13 200 Lt) bei 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Muzikos oazė“ iškėlė bankroto bylą. 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas kreditorių sąrašas ir pareiškėja S. R. įtraukta į trečios eilės kreditorių sąrašą su 1 911,49 EUR (avansinė įmoka) finansinio reikalavimo suma. Bankroto administratorė nesutiko su ieškovės finansinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro minimalūs nuostoliai pagal Preliminariosios sutarties 6.2 p., dėl šios finansinio reikalavimo dalies (1 911,49 Eur) pareiškė prieštaravimus.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovės priteisė 1 911,49 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d. Nurodė, kad atsakovė pažeidė Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatų 2.1., 4.1. punktus, CK 6.163 str. 1 d., 4 d., iki numatyto Preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje termino Pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė dėl jos kaltės, todėl remiantis Sutarties 6.2 p., CK 6.165 str. ieškovė turi teisę į Sutarties 5.1 p. numatyto dydžio piniginę sumą, kaip šalių nustatytus minimalius nuostolius.

11Teismo vertinimu, sudarant Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės vadovas D. K. turėjo pasidomėti šio nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybėmis, bei išsiaiškinti, ar įsigyjant iš UAB „Lilonija“ nekilnojamąjį turtą – patalpas, (duomenys neskelbtini), už šias patalpas buvo atsiskaityta su pardavėju. Nors teismas nustatė, kad Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jokių suvaržymų Turtui nebuvo, tačiau ikiteisminis tyrimas jau buvo pradėtas (2011-04-12) ir sudarant Preliminarią sutartį, kitai šaliai (ieškovei) nebuvo atskleistos galbūt visos šios sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės (ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentas ir galbūt tiriamos šio turto įsigijimo aplinkybės). Be to, nors Preliminari pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dar 2013 m. spalio 24 d., tačiau ilgą laiką atsakovė nerodė jokios iniciatyvos pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, laukė galutinio Preliminarioje sutartyje numatyto termino (2014-01-31) Pagrindinei sutarčiai sudaryti, kol 2014 m. sausio 24 d. ieškovei tapo žinoma apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir 2014 m. sausio 17 d. nutarimu taikytą atsakovės turtui laikiną nuosavybės teisių į turtą apribojimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė žinojo (numanė), jog tyrimo metu galbūt yra tiriamos ir šio turto perleidimo bei įsigijimo aplinkybės.

12Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė jokių force majeure aplinkybių.

13Teismas, priteisdamas Preliminariojoje sutartyje sulygtus minimalius nuostolius (netesybas), nurodė, kad šalių susitarimas turi įstatymo galią, o sulygti nuostoliai yra protingo dydžio.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Atsakovė BUAB „Muzikos oazė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „UBC“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 1 911,49 Eur minimalių nuostolių priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

  1. Nesutiktina, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, o ne dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios (force majeure). Šiuo atveju turi būti taikomas 2013 m. spalio 24 d. Preliminarios sutarties 6.3 p., pagal kurį „tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1. p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo Šalių valios, t. y. nesant nei Pirkėjo, nei Pardavėjo kaltėms, ir šalys nesusitars termino pratęsimo, tai Pardavėjas turės grąžinti jam sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą sumą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Pirkėjo rašytinio reikalavimo gavimo dienos“.
  2. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovės UAB „Muzikos oazė“ direktorius D. K. turėjo pasidomėti, ar yra atsiskaityta su UAB „Lilonija“ už nekilnojamąjį turtą – patalpas, (duomenys neskelbtini) (CK 6.321 str. 1 d., 3 d.). Pažymėtina, kad atsakovė ginčo patalpas įsigijo ne iš UAB „Lilonija“, o iš UAB „Elektros tinklai“ 2011-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-5587; UAB „Elektros tinklai“ ginčo patalpas įsigijo iš D. P. 2010-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-5286, o pastaroji iš UAB „Lilonija“ 2009-10-29 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VB7-7890. D. P. su UAB „Lilonija“ atsiskaitė 2010 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderiu Serija LIL Nr. 228.
  3. Jeigu atsakovė būtų žinojusi apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir būtų numaniusi, kad bus taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jai nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), būtų stengusis kuo greičiau sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, o ne laukusi galutinio Preliminariojoje sutartyje numatyto termino. Dėl to, priešingai nei nurodė teismas, darytina išvada, kad atsakovė nežinojo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir nesitikėjo, kad bus priimtas nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises.
  4. D. K. įtarimai 2013 m. spalio 24 d. Preliminariosios sutarties sudarymo metu pareikšti nebuvo, o atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, įtarimai ir kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra pareikšti.
  5. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ji rodė iniciatyvą anksčiau sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.

16Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis pagal Preliminariąją sutartį nebuvo sudaryta dėl atsakovės ir su ja susijusių asmenų kaltės, nes atsakovė ne tik nesikreipė į ieškovę dėl Pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (Sutarties 2.1 p.) ir nerodė iniciatyvos bei nedėjo jokių pastangų pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau 2014 m. sausio 24 d paaiškėjo, jog yra laikinai apribotos atsakovės nuosavybės teisės į Turtą, kurį ieškovė ketino pirkti ir už kurį sumokėjo 6 600 Lt pradinį įnašą.
  2. Atsakovė ir su ja susiję asmenys neabejotinai pažeidė Sutarties 1.1 p., 2.1 p., 3.2. p., 4.1. p., 4.3. p. ir CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.59 str., 6.158 str., 6.163 str. 1 ir 4 d., 6.200 str. 1–3 d., nes elgėsi nesąžiningai, nuslėpė nuo ieškovės Preliminariajai sutarčiai sudaryti reikšmingą ir svarbią informaciją, kurią žinodama ieškovė apskritai nebūtų sudariusi tokios sutarties, pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tarp jų ir sudaryti nustatytu terminu Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, pašalinti bet kokius esamus ir būsimus Turto disponavimo suvaržymus iki Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėti visas pastangas sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir parduoti ieškovei turtą. Taigi dėl atsakovės ir su ja susijusių asmenų kaltės bei veiksmų, o ne dėl tariamos force majeure aplinkybės, nebuvo sudaryta Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, dėl to atsirado pagrindas taikyti sutarties 6.2 p. nuostatas (CK 6.62 str. 2 d., 6.165 str. 4 d.).
  3. Atsakovė remdamasi force majeure aplinkybėmis, išvis neįrodinėja šio instituto taikymo sąlygų, kurių, ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju ir nėra (CK 6.212 str. 1 d.). Atsakovė ne tik nepranešė ieškovei apie jokias Pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui reikšmingas aplinkybes, tačiau ir nuslėpė tiek Preliminariosios, tiek Pagrindinės sutarties sudarymui reikšmingą informaciją, kurią vėliau ieškovė sužinojo pati.
  4. Atsakovė, nagrinėjant bylą dar Panevėžio miesto apylinkės teisme, 2014 m. lapkričio 19 d. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsiliepime į ieškinį, pripažino, kad ji nėra atsiskaičiusi už Turtą su UAB „Elektros tinklai“.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 1 911,49 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

20Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė S. R. (toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Muzikos oazė“ (toliau – atsakovė) 2013 m. spalio 24 d. sudarė preliminariąją sutartį (b. l. 13–14) (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal ją preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančias prekybines patalpas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), o ieškovė įsipareigojo šį Turtą nupirkti. Turto perleidimui šalys susitarė sudaryti kitą, pagrindinę notariškai tvirtinamą Turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis), ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d. (Preliminariosios sutarties 1.1 p.). Atsakovė Preliminariosios sutarties 4.1 p. patvirtino, kad turtas jai priklauso nuosavybės teise ir nėra jokių kitų turto naudojimo / disponavimo suvaržymų, kurie nenurodyti Sutarties 3.2 p. Šiame punkte nurodyta, kad turto naudojimo ir / ar disponavimo apribojimų / suvaržymų nėra. Sutarties 5.1 punkte šalys sulygo, kad ieškovė sumoka atsakovei 6 600 Lt sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą ieškovės mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą Preliminariosios sutarties 3. 4 p. (132 000 Lt). Byloje esantis mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ši sutarties sąlyga buvo įvykdyta (b. l. 15), dėl to ginčo byloje nėra. Sutarties 6 p. šalys aptarė atsakomybės sąlygas. Tuo atveju, jei Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariosios sutarties 2.1 p. numatyto termino (2014 m. sausio 31 d.) nebus pasirašyta dėl atsakovės kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai atsakovė per 10 dienų nuo sutarties 2.1 p numatyto termino pabaigos privalės grąžinti ieškovei pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius ieškovės nuotolius (Sutarties 6.2 p.). Tuo atveju, jei Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl aplinkybių ir priežasčių, nepriklausančių nuo šalių valios, t. y. nesant nei ieškovės, nei atsakovės kaltės, ir šalys nesusitars dėl termino pratęsimo, tai atsakovė turės grąžinti jai sumokėtą Sutarties 5.1 p. numatytą sumą ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo ieškovės rašytinio reikalavimo gavimo dienos. Atitinkamai ieškovė nuostolių atlyginimo reikalavimą kildino pagal Sutarties 6.2 p., o atsakovė vadovavosi Sutarties 6.3 p., nurodydama, kad Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl nenumatytų aplinkybių – 2014 m. sausio 17 d. Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises į jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo suformuotas padalijus patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į negyvenamąją patalpą parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises). Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-0440-11, kurio metu buvo priimtas Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises buvo baigtas 2014 m. gruodžio 12 d. kaltinamojo akto surašymu. Šiuo metu byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (bylos Nr. 1-73-312/2016).

21Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino (2014 m. sausio 31 d.) nebuvo sudaryta. Ieškovė, remdamasi Preliminariosios sutarties nuostatomis, taip pat CK ikisutartinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą prašydama iš atsakovės priteisti 13 200 Lt (sumokėtą pradinį įnašą ir minimalius Preliminariojoje sutartyje sulygtus nuostolius).

22Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5321-450/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „Muzikos oazė“, bankroto administratore paskyrė UAB „UBC“. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-7716-400/2014 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo sustabdė ir perdavė nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam Vilniaus apygardos teismui.

23Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino ieškovės finansinį reikalavimą 1 911,49 Eur (6 600 Lt) sumai, kurį sudarė pradinis įnašas, sumokėtas pagal šalių sudarytą Preliminariąją sutartį, tačiau bankroto administratorei nesutikus su ieškovės finansinio reikalavimo dalimi, kildinama iš minimalių nuostolių dėl nesudarytos Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties (1 911,49 Eur), pateikti prieštaravimai (b. l. 99–102). Taigi, iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl 1 911,49 Eur priteisimo kaip minimalių nuostolių, sulygtų Preliminariąja sutartimi, dėl Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės bankroto administratorės argumentus dėl force majeure aplinkybių kaip nepagrįstus, nustatė, kad atsakovės vadovas D. K. prieš sudarant Preliminariąją sutartį turėjo pasidomėti Turto įsigijimo aplinkybėmis, bei išsiaiškinti, ar įsigyjant iš UAB „Lilonija“ nekilnojamąjį turtą, už šias patalpas buvo atsiskaityta su pardavėju, be to, teismas sprendė, jog atsakovė žinojo (numanė), kad ikiteisminio tyrimo metu galbūt yra tiriamos ir ginčo Turto perleidimo bei įsigijimo aplinkybės, nes nepaisant to, kad Preliminarioji sutartis sudaryta 2013 m. spalio 24 d., o patalpų padalijimas atliktas 2013 m. gruodžio 9 d. (įregistruota registre 2013 m. gruodžio 17 d.), atsakovė laukė galutinio Preliminariojoje sutartyje numatyto termino Pagrindinei turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

24Teisėjų kolegijos vertinimu (CPK 185 str.) pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių ginčą dėl minimalių nuostolių, atsiradusių dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo (Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pagal Preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus), priteisimo, todėl naikinti ginčijamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nors apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, bandoma įrodyti, kad Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos aplinkybės ir esantys duomenys (įrodymai), patvirtina atsakovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose neatskleidus visų aplinkybių, reikšmingų ieškovės apsisprendimui sudaryti Preliminariąją sutartį, kaip pagrindą ateityje sudaryti Pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir nuosavybės teise įsigyti Turtą, o šios aplinkybės yra priežastiniame ryšyje su Nutarimu laikinai apriboti nuosavybės teises ir Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymu.

25CK 6.158 str. 1 d. įtvirtintas civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principas. Civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų sąžiningo elgesio principas visa apimtimi taikytinas ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 d.). Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai ir tai įtvirtinta CK 1.5 str. 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str. Vienas iš esminių sąžiningumo principo įgyvendinimo elementų – šalims žinomos informacijos, turinčios esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, atskleidimas (CK 6.163 str. 4 d.). Derybose šalys gali prisiimti tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, reiškiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymą gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimą.

26Byloje nustatyta, kad Turtą atsakovė įsigijo iš UAB „Elektros tinklai“ pagal 2011-09-26 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-5587. UAB „Elektros tinklai“ šias patalpas įsigijo iš D. P., o ši iš UAB „Lilonija“. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vertinami atsakovės veiksmai sąžiningumo aspektu ikisutartiniuose santykiuose, sprendžiant dėl jos kaltės, kaip pagrindo taikyti Preliminariojoje sutartyje sulygtus minimalius nuostolius už Pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su 6.321 str. 1 d., 3 d., 6.314 str. 5 d., taip pat aplinkybės, susijusios su D. P. ginčo patalpų įsigijimu, reikšmingos tik tiek, kiek jos susijusios su atsakovės veiksmais ir žinojimu apie Turto perleidimo aplinkybes. Iš byloje esančio Nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises matyti, kad laikinas atsakovės nuosavybės teisės į jai priklausantį turtą apribojimas taikytas užtikrinant civilinio ieškinio reikalavimą ir galimą turto konfiskavimą, nustačius, kad minėtų bendrovei priklausiusių patalpų pardavimo sutartys buvo klastojamos imituojant tik jos teisinę registraciją ir realiai pinigų nei vienai iš šalių nemokant, UAB „Muzikos oazė“ šias patalpas yra įsigijusi realiai nesumokėjusi piniginių lėšų ir jas realiai pardavinėja kiti asmenys. Pranešime apie įtarimą atsakovės direktoriui nurodyta, kad jis įtariamas tuo, jog vykdydamas buvusios UAB „Lilonija“ akcininkės ir direktorės L. A.-T. prašymus 2011-09-26 apsimestinėje pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašęs tariamą iš UAB „Produktų pasaulis“ (buvusi „Elektros tinklai“) 2009 metais UAB „Lilonija“ priklausiusių patalpų, (duomenys neskelbtini), įsigijimą už 280 000 Lt sumą, žinodamas, kad bendrovėje nėra piniginių lėšų ir nemokėdamas pinigų UAB „Produktų pasaulis“, o UAB „Muzikos oazė“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai bendrovės UAB „Vomes“ įgaliotai atstovei pateikė minėtą apsimestinę pirkimo-pardavimo sutartį bei 2011-12-02 surašytą vekselio kopiją dėl tariamo 280 000 Lt gavimo iš užsienio įmonės „Hudder consult LLP“, bet nepateikė jokių pirminių dokumentų, dėl to apskaitoje nebuvo registruotas tariamų 280 000 Lt pinigų gavimas, taip suklastotų dokumentų pagrindu įteisino šias patalpas UAB „Muzikos oazė“ vardu [...].Taigi, iš šių dokumentų turinio matyti, kad nors pagal viešai prieinamus registro duomenis (b. l. 23–26) nuosavybės teisė į Turtą priklausė atsakovei, tačiau ji realiai neatliko jokių mokėjimų įsigydama Turtą. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo ieškovė, atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog „vien faktas, kad UAB „Muzikos oazė“ nėra pilnai atsiskaičiusi už įsigytas patalpas nesudaro pagrindo teigti, jog sandoris yra tariamas ir neteisėtas“. Be to, aplinkybė, kad atsakovė yra įsiskolinusi pardavėjui UAB „Elektros tinklai“ nebuvo išviešinta ir registruose, ar kitais būdais. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose pasireiškė tuo, kad ji žinodama, jog už įsigytas patalpas iš UAB „Elektros tinklai“ nebuvo sumokėjusi, turėjo suprasti esant grėsmei dėl būsimo Preliminarios sutarties tinkamo įvykdymo t. y., kad turtas galbūt negalės būti perleistas, taip pat, kad ši aplinkybė galėjo būti esmine ieškovės apsisprendimui dėl Turto įsigijimo (šia aplinkybe remiasi ir ieškovė), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, minėta informacija turėjo būti atskleista ieškovei prieš pasirašant Preliminariąją sutartį. Atsakovei neatskleidus minėtos informacijos (buvus nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose) ir sudarius Preliminariąją sutartį, kurios pagrindu iki 2014 m. sausio 31 d. turėjo būti sudaryta Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, nepaisant to, kad ji iš esmės nesudaryta dėl to, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo taikytas laikinas apribojimas turtui, laikytina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, t. y. jai buvus nesąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės nesąžiningumui ikisutartiniuose santykiuose pagrįsti nėra būtina įrodinėti ir spręsti dėl atsakovės žinojimo apie ginčo Turto perleidimo grandinę, nes vien iš paskutiniojo sandorio, kuomet atsakovė ginčo Turtą iš UAB „Elektros tinklai“ įsigijo už jį realiai nesumokėdama bei šio fakto neišviešindama (neatskleisdama ieškovei) patvirtina atsakovę buvus nesąžiningą ikisutartiniuose santykiuose. Teismo vertinimu, atsakovė, žinodama Turto įsigijimo aplinkybes ir nesiėmusi jokių veiksmų jas išviešinti, turėjo (galėjo) tikėtis, kad ateityje pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti nesudaryta, todėl Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į turtą laikytinas kaip esantis priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisių į UAB „Muzikos oazė“ turtą apribojimas negali būti laikomas force majeure aplinkybe, šalinančia atsakovės atsakomybę, taip pat taikytinas Preliminariosios sutarties 6.3 p., o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šios išvados pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl nurodytų argumentų atsakovė apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė nežinojo (nenumanė) apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir nesitikėjo, kad bus priimtas Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises, atmestinas kaip nepagrįstas. Tai, kad D. K. įtarimai 2013 m. spalio 24 d. Preliminariosios sutarties sudarymo metu pareikšti nebuvo, o atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, įtarimai ir kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje, apskritai nėra ir nebuvo pareikšti, nepaneigia nustatyto atsakovės nesąžiningumo, t. y. jos pareigos ieškovei atskleisti informaciją ar kitais būdais išviešinti apie tai, kad įsigydama Turtą atsakovė už jį nesumokėjo (sumokėjo ne visą pinigų sumą). Konstatavus atsakovės nesąžiningumą (kaltę dėl Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo) yra pagrindas spręsti dėl nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d., Preliminariosios sutarties 6.2 p.).

27Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, galimas tik nuostolių atlyginimas. Pagal CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių arba netesybų atlyginimo forma gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Teismui nustačius atsakovės nesąžiningumą ikisutartiniuose santykiuose (atsakovė žinodama, kad nėra sumokėjusi pinigų už įsigyjamą Turtą ir turėdama suprasti, kad šis faktas gali turėti įtakos Turto perleidimui bei šios informacijos neatskleidus ieškovei, taip pat šioms aplinkybėms esant priežastiniame ryšyje su Nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises priėmimu ir Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymu) atsakovė turi atlyginti ieškovės nuostolius. Sutarties 6.2 p. šalys sulygo, kad tuo atveju, jei pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl atsakovės kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai atsakovė per 10 dienų nuo sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti ieškovei jos sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius nuostolius. Iš šios sutarties nuostatos matyti, kad šalys sulygo nuostolių atlyginimą netesybų (baudos) forma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Nagrinėjamu atveju sulygta Sutarties 6.2 p. sąlyga dėl minimalių nuostolių (netesybų forma) atlyginimo esant atsakovės kaltei dėl Pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, nelaikytina prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normos ar viešajai tvarkai. Tokia praktika formuojama ir teismų praktikoje, nurodant, kad preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006.).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas ir suteikia teisę į jas konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą nurodydamas, jog nors ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių realumo, tačiau sutartyje sulygus minimalius nuostolius ir nustačius, kad dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, yra pagrindas juos priteisti. Mažinti Sutartyje sulygtų minimalių nuostolių dydžio teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, be to, atsakovė apeliaciniame skunde jų dydžio ir nekvestionuoja.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ikisutartinius santykius reglamentuojančias CK normas, taip pat teisingai taikė šalių sudarytos Preliminariosios sutarties nuostatas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.).

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

31Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė S. R. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB... 5. Ieškovei 2014 m. sausio 24 d., likus 7 dienoms iki Sutarties 2.1. punkte... 6. Ieškovės nuomone, atsakovė ir su ja susiję asmenys pažeidė ne tik... 7. Ieškovės teigimu, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė dėl... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „Muzikos... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 11. Teismo vertinimu, sudarant Preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį... 12. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė jokių force majeure aplinkybių.... 13. Teismas, priteisdamas Preliminariojoje sutartyje sulygtus minimalius nuostolius... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Atsakovė BUAB „Muzikos oazė“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 16. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teismo prašo atmesti atsakovės... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 20. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė S. R. (toliau –... 21. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis iki Preliminariojoje sutartyje... 22. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje... 23. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino... 24. Teisėjų kolegijos vertinimu (CPK 185 str.) pirmosios instancijos teismas... 25. CK 6.158 str. 1 d. įtvirtintas civilinių teisinių santykių dalyvių... 26. Byloje nustatyta, kad Turtą atsakovė įsigijo iš UAB „Elektros tinklai“... 27. Preliminariosios sutarties ypatumas tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ir taikydamas netesybas... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą....