Byla e2A-95-480/2018
Dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G., atstovaujamo advokatės Audros Betos Rekštienės, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TMT Investicijos“, atstovaujamos advokatės Zitos Ragauskaitės, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1096-191/2017 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TMT Investicijos“ dėl nuostolių, kilusių dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 31 090,06 Eur nuostolius, kilusius dėl netinkamo Rangos sutarties Nr. 2014/10/23 vykdymo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. gegužės 30 d. Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Agentūra) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamentui pateikė Paraišką Nr. ( - ) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisykles. Ieškovas 2013 m. balandžio 5 d. su Agentūra pasirašė Paramos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodybos ( - ) plėtra“. Kaimo turizmo sodybos pastato 2I1m, unikalus Nr. ( - ), stogo statybos darbams atlikti ieškovas 2014 m. spalio 9 d. parengė ir išsiuntė įmonėms, besispecializuojančioms pastatų stogų statybos darbuose ir stogų įrengime, kvietimus pateikti pasiūlymus. Iš gautų pasiūlymų buvo pasirinkta atsakovė - UAB „TMT Investicijos“, kuri pasiūlė stogą įrengti už mažiausią kainą, t. y. 119039,99 Lt (atitikmuo 34 476,36 Eur) ir pateikė darbų sąmatą. 2014 m. spalio 23 d. ieškovas su atsakove pasirašė parengtą statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti Sutartyje nurodytus konferencijų pastato stogo įrengimo darbus, o ieškovas įsipareigojo apmokėti už atliktus darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktą. Šalių susitarimu nustatyta sutarties objekto kaina - 34 476,36 Eur. Darbus pradėti atsakovė įsipareigojo 2014 m. spalio 24 d., o pabaigti - iki 2014 m. gruodžio 10 d. Darbų vykdymui atsakovei buvo pateiktas Techninis projektas. Šalys susitarė, jog ieškovas po Sutarties pasirašymo per 5 kalendorines dienas perveda atsakovei 20 procentų nuo Sutarties sumos kaip avansinį mokėjimą. Atsakovei buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovo projektas siejamas su Europos Sąjungos fondų lėšų įsisavinimu, taip pat, kad svarbu ieškovui yra objektą užbaigti ir priduoti laiku. Pradėjusi darbus atsakovė primygtinai reikalavo avansuoti darbų vykdymą, nurodydama, kad tinkamam darbų atlikimui įmonei reikalinga visa Sutartyje numatyta pinigų suma. Ieškovas atliko atsakovei avansinius mokėjimus, faktiškai avansu sumokėdamas atsakovei visą Sutarties 3 p. sutartą sumą, t. y. 34476,36 Eur, už Sutartyje numatytus statybos rangos darbus anksčiau darbų atlikimo termino. 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovė pateikė ieškovui atliktų darbų aktą, kurį 2014 m. gruodžio 2 d. ieškovas pateikė Agentūrai su Mokėjimo prašymu. Agentūrai atlikus patikrą vietoje, paaiškėjo, jog dalis užaktuotų darbų yra neatlikta, kas sąlygojo Paramos skyrimą iš dalies. Iki sutarto termino ir vėliau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. atsakovė, gavusi iš ieškovo pinigus pagal sutartį, neatliko visų Sutartyje numatytų stogo įrengimo darbų rekonstruojamame pastate, darbų neužbaigė. Atsakovės atliktų stogo įrengimo darbų aktavimo patikrinimui ieškovas samdė statybos ekspertą, nustatė, jog atsakovė visų stogo įrengimo darbų rekonstruojamame pastate neatliko, o dalį atliktų darbų atliko nesilaikant tokio pobūdžio Objekto statybai keliamų reikalavimų. Atsakovei pasišalinus iš objekto bei nepavykus susitarti dėl trūkumų pašalinimo ir darbų Objekte užbaigimo, ieškovas pasirinko demontuoti nekokybiškai įrengtą stogo dalį, darbus atlikti iš naujo ir užbaigti stogo įrengimą. Šiuo tikslu ieškovas buvo priverstas samdyti kitą rangovą. Dėl UAB „TMT Investicijos“ netinkamo rangos sutarties vykdymo ieškovas patyrė 31 090,06 Eur tiesioginių nuostolių, kurie priteistini iš atsakovės.
  2. Atsakovė UAB „TMT Investicijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad pradėjus darbus paaiškėjo, jog ieškovas jau pateikdamas viešą pasiūlymą dėl darbų atlikimo, pateikė neteisingą informaciją: pateikęs viešą pasiūlymą prieš pasirašant sutartį ieškovas nurodė, kad reikalinga atlikti pastato stogo dangos, kurios kvadratūra 588 kvadratiniai metrai, uždengimo darbus, o faktiškai konferencijų pastato stogo dangos kvadratūra sudarė 742 kvadratiniai metrai, tai yra net 154 kvadratinių metrų skirtumas. Ieškovas paaiškino, jog statinio projektą jis keičia, todėl jo neteikė atsakovui, reikalavo pradėti dirbti darbus pagal pasirašytą Rangos sutartį, pateikė reikalavimus dėl papildomų darbų atlikimo: atsakovė papildomai sumontavo 164 kv. m karkasinės pertvaros antrame statinio aukšte, papildomai apskardino 2 kaminus pastato antrame aukšte, sumontavo 5 sudėtingas pusapvales mansardas. Dėl ieškovo nesąžiningumo padidėjo darbų apimtys, ieškovas vis neteikė patikslinto projekto, orai nebuvo tinkami, su ieškovu sutarė, jog darbų atlikimo terminai prasitęsia. Įtikinta ieškovo, kad reikia greitai pastatyti pastatą, atsakovė dalį darbų atliko neturėdama projekto, sulaukdama ieškovo pažadų greitai jį pateikti, pasitikėdama ieškovu, kuris ne tik nurodinėjo, bet ir tiesiogiai kontroliavo darbus - statybų eigą ir kokybę. 2015 m. sausio 5 d. atsakovė raštu informavo ieškovą apie papildomai atliktus darbus, darbų atlikimo terminų atidėjimą iki bus pateiktas projektas, nurodė darbų atlikimo termino prailginimo priežastis. Tai, kad papildomų darbų atlikimas nebuvo vienašališkas, o jis buvo suderintas su ieškovu patvirtina tai, jog atlikus šiuos darbus ieškovas nepateikė jokių pretenzijų dėl nukrypimo nuo projekto, nestabdė statybos, nepareikalavo pašalinti nesuderintus ir į sąmatą neįtrauktus statybos darbus. Ieškovas neteikė pretenzijų, nenutraukė sutarties prieš terminą - tik reikalavo statybos darbus tęsti toliau. Toks, ieškovo elgesys patvirtina, jog papildomi darbai atlikti pageidaujant ieškovui, t. y. atsakovė atliko tik šalių sutartus ir suderintus darbus, todėl neabejotina, jog už papildomus darbus, kaip ir buvo sutarta žodžiu, jie turi būti įtraukti į atliktų darbų sąrašą ir įskaityti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „TMT Investicijos“ ieškovui A. G. 18161,91 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 29 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 3152,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė yra statybos įmonė, įsipareigojusi vykdyti statybos rangos sutartį, už jos tinkamą neįvykdymą atsako be kaltės. Taigi, žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius yra jos pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje Nr. 2014/10/23 šalys nepriskyrė nei vienai iš šalių pareigos rengti darbo projektą, tačiau, atsakovė, 2015 m. sausio 5 d. rašte konstatavusi, jog nesant projekto nėra galimybės tęsti statybos darbų, kaip statybos įmonė turėjo iniciuoti šio klausimo sprendimą iki sutarties pasirašymo. Dėl tos pačios priežasties ir identifikavusi užsakovo tiekiamų medžiagų netinkamą kokybę, atsakovė privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, taip apsaugodama savo interesus, tačiau to nepadarė.
  3. Teismas nurodė, kad ieškovas nuostolius grindžia jo užsakymu S. S. atliktos 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės aktu, kuriame buvo nustatyta, jog atsakovė atliko darbų už 8676,70 Eur, papildomų sąmatoje nenumatytų darbų atsakovė atliko už 5 145,08 Eur; jog atsakovė Objekte neatliko darbų ir neįsigijo medžiagų už 25 799,66 Eur, nors už juos buvo sumokėta. Atsakovė nepagrįstai disponavo 25 799,66 Eur suma. Atsakovės atlikti darbai turėjo kokybės trūkumų, jų pašalinimui, darbų atlikimui iš naujo bei naujų medžiagų įsigijimui ieškovas patyrė 9 885,15 Eur nuostolius. Tokiu būdu byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės atliktų darbų apimties ir atsiskaitymo už juos pareigos įvykdymo ir dėl ieškovo turėtų nuostolių, vienašališkai nutraukus rangos sutartį dėl atsakovės netinkamo jos vykdymo. Statybos rangos darbų techninės priežiūros vadovas ieškovo iniciatyva nebuvo paskirtas.
  4. Teismas sprendė, kad atliktos ekspertizės išvadose yra konstatuoti neatlikti, nekokybiškai atlikti darbai, ieškovas apskaičiavo nuostolių dydį ir pagrindė išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas nebuvo paskyręs atstovo kontroliuoti darbų vykdymą, šalys nepateikė Statybos darbų žurnalo, iš kurio įrašų būtų galima daryti išvadas apie atsakovės atliktus ir ieškovui priduotus darbus, Teismas sprendė, kad ieškovo paskaičiuota nuostolių suma, pagrįsta eksperto išvada, yra pagrįsta.
  5. Teismas konstatavo, kad atsakovės atlikti papildomi darbai sudaro 5145,08 Eur. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovo reikalavimu ir šalių žodiniu susitarimu atsakovė statybos objekte atliko papildomus darbus 13 243,66 Eur sumai, tačiau šių darbų nepridavė ieškovui darbų pridavimo aktu ir pagrindimo jiems nepateikė; ieškovas, teigdamas, kad atsakovė atliko papildomus darbus 5 1464, 08 Eur sumai, šią sumą grindžia eksperto išvada. Ieškovas procesiniame dokumente (dublike) nurodė, jog prieš pasirašant Sutartį su atsakove susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir sumokėjo už juos atsakovei 20 000 Lt grynais pinigais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovė neigia gavusi pinigus, todėl 5145,08 Eur suma ieškinys mažintinas.
  6. Teismas nurodė, kad ieškovas nepareiškė atsakovei pretenzijų dėl 2014/12/01 akte išvardintų darbų atlikimo kokybės, nepranešė atsakovei apie trūkumus ir tie trūkumai nebuvo aptarti, šie darbai buvo priimti be pastabų, todėl ieškovas neturėjo pagrindo dėl šių darbų/medžiagų kokybės reikšti pretenzijų atsakovei. Darbų atlikimo aktus ieškovas pasirašė ir teisme jų neginčijo. Teismas konstatavo, kad darbus objekte priėmė ir Statybos darbų žurnale pasirašė ieškovas A. G.. Ieškovas pripažino, jog jo iniciatyva atsakovė atliko ir papildomus darbus, kurie nenumatyti projekte, tai yra buvo keičiamas projektas. Todėl nėra pagrindo netikėti atsakovės teiginiu, jog ieškovas prisistatė ir darbų vadovu ir statybos techninio prižiūrėtoju ir tuo pačiu prisiėmė dalinę atsakomybę, nors tai neatleidžia nuo atsakomybės ir atsakovės. Teismas, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, įvertinęs byloje aukščiau nustatytas aplinkybes, šalių elgesį, laikė, kad dėl nuostolių 70 proc. atsakinga atsakovė, 30 proc. atsakomybės tenka ieškovui, todėl ieškinį tenkino iš dalies.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas A. G., atstovaujamas advokatės Audros Betos Rekštienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės UAB „TMT Investicijos“ 31 090,06 Eur nuostolių, kilusių dėl netinkamo Rangos sutarties Nr. 2014/10/23 vykdymo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialiosios ir proceso teisės normas, teismas klaidingai interpretavo byloje taikytinų teisės normų turinį, neteisingai nustatė ginčo dalyką, neatskleidė bylos esmės. Sprendimas yra pagrįstas prielaidomis bei tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, byloje nesančiais duomenimis, padarytos išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių nepagrįstos byloje esančių įrodymų visuma.
    2. Teismas, sumažindamas ieškinio sumą 5 145,08 Eur (atsakovės papildomai atliktų darbų suma), pažeidė dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principus, peržengė bylos ribas ir nepagrįstai suteikė privilegiją atsakovei. Atsakovė nėra pateikusi savarankiško reikalavimo priteisti įsiskolinimą už atliktus rangos darbus. Apeliantas, teikdamas ieškinį, patirtų nuostolių sumą jau sumažino 5 145,08 Eur.
    3. Teismas rėmėsi duomenimis (2015 m. gruodžio 5 d. raštu, S. S. 2015 m. birželio 10 d. ekspertizės aktu, 2014 m. spalio 1 d. Atliktų darbų aktu, 2014 m. sausio 5 d. raštu, 2014 m. gruodžio 10 d. Darbų atlikimo aktu), kurių elektroninėje byloje nėra bei aplinkybėmis, kurių šalys nenurodė. Dėl to teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas procesines teisės normas.
    4. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.662 straipsnio 3 dalis), nepagrįstai suabsoliutino tikrovės neatitinkantį vien tik šalių pasirašytą atliktų darbų aktą, kaip savaime patvirtinantį statybos darbų atlikimo faktą (apimtį) bei jų kokybę, neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto, t. y. šalių paaiškinimų, Patikrinimo aktą rengusio liudytojo A. Z. parodymų, rašytinių dokumentų - Patikrinimo akto, Agentūros patikros dokumentų, 2015 m. gegužės 13 d. UAB „Lytagra“ pranešimo dėl difuzinės plėvelės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
    5. Teismas nepagrįstai rėmėsi civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2006 išaiškinimu, nes kasacinio teismo nutartis buvo priimta civilinėje byloje, kurioje faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje atsakovė statybos darbų neužbaigė, garantinis laikotarpis neprasidėjo; byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų reikalavęs atsakovės nukrypti nuo projekto.
    6. Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad netinkamas statinio techninės priežiūros atlikimas nebuvo rangovo „TMT Investicijos“ netinkamai atliktų/neatliktų stogo įrengimo darbų, užfiksuotų Patikrinimo akte, trūkumų atsiradimo priežastis. Teismas pernelyg suabsoliutino užsakovo pareigos užtikrinti statybos techninę priežiūrą pažeidimą ir nepakankamai vertino sutartį pažeidusios atsakovės veiksmus. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad apelianto pareigos atlikti darbų techninę priežiūrą nevykdymas turėjo reikšmės apelianto prašomų priteisti sumų susidarymui. Teismas, taikydamas ginčo atvejui CK 6.689 straipsnio 4 dalį, taikė netinkamą kasacinio teismo praktiką.
    7. Teismas nepagrindė pritaikytos atsakomybės proporcijų, objektyviais įrodymais nepagrindė apelianto neva tai netinkamo, nerūpestingo elgesio. Vien tai, kad apeliantas bendravo su atsakove žodžiu, o ne raštu, negali reikšti, kad apeliantas su atsakove nebendradarbiavo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo veiksmais butų prisidėjęs prie atsakovei kilusių nuostolių atsiradimo. Konstatavus, jog apelianto kaltės nebuvo, rangovo atsakomybė už defektus negali būti mažinama, mišrios kaltės instituto taikymo ginčo atvejui netaikytinas, ieškinio tenkinimas iš dalies yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.
  2. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „TMT Investicijos“, atstovaujama advokatės Zitos Ragauskaitės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas nepagrįstas ir naikintinas, teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialinės teisės normas, nesilaikydamas įrodinėjimo ir įrodvmų vertinimo taisyklių, todėl ieškinį iš dalies patenkino nenustatęs tam pakankamo pagrindo.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovas jau skelbdamas konkursą elgėsi nesąžiningai, prieš pasirašant statybos darbų sutartį ieškovas žinojo, kad tiek darbų apimtys, tiek sutarties suma ir darbų atlikimo terminai turėtų būti kitokie, nei nurodomą Sutartyje - tokiu būdu jau pasirašydamas sutartį ieškovas klaidino rangovą ir užprogramavo būsimus konfliktus. Ieškovas atsakovei neteikė ir techninio projekto, tai konstatuota UAB „Skena“ eksperto išvadoje, tuo nebendradarbiaudamas su atsakove ir nesudarydamas tinkamų darbo sąlygų.
    3. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas ne tik kad nesikreipė į atsakovę dėl trūkumų ištaisymo, bet net nesupažino atsakovės su eksperto nustatytais trūkumais ir nesuteikė galimybės įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus - ištaisyti trūkumus savo lėšomis. Todėl ieškovas, pažeidęs sutarties sąlygas ir nuslėpęs nuo atsakovės informaciją apie darbų trūkumus, turi pats prisiimti atsakomybe dėl atsiradusiu nuostolių. Ieškovas pažeidė ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet ir bendradarbiavimo principą.
    4. Teismas, nustatant šalių atsakomybės dydį, neįvertino šalių atsakomybės dėl darbų sustabdymo, kuris tiesiogiai įtakojo darbų neužbaigtumą, sutarties nutraukimą, nuostolių atsiradimą. Atsakovė sustabdė darbus po to, kad ieškovas pateikė netinkamą stogo plėvelę ir atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis, sutartimi ir lokaline sąmata, atsisakė ją dėti. Kad atsakovė buvo teisi, atsisakiusi dengti stogą netinkama plėvele patvirtina ne tik pirminė ekspertų išvada, bet ir NMA prie ŽŪM 2015-07-29 raštas, kuriame išvardinti neatlikti darbai, vienas jų - neįsigyta 588 kv. m. 9 eilutėje nurodytos dangos „Klassic“, suma 3307,16 Eur.
    5. Teismas priėmė sprendimą neištyręs visų įrodymų ir nepareikalavęs iš ieškovo ieškinio pagrindimo dėl papildomų darbų įkainių, o nustatant papildomų darbų kainą nepagrįstai vadovavosi eksperto išvada, kur papildomų darbų kaina nepagrįsta, neatitinkanti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Teismas turėjo pareikalauti ieškovą pateikti paaiškinimus šiuo klausimu ir juos įvertinti.
    6. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo paskaičiuota nuostolių suma pagrįsta vien tik eksperto išvada. Teismas neįsigilino į pateiktos eksperto išvados turinį, priešingu atveju būtų įsitikinęs, kad išvados rezultatai paremti ne rašytiniais įrodymais/dokumentais, o tik ieškovės teiginiais ir jos pateikta informacija, kuri niekuo nepatvirtinta. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai eksperto išvadą laikė ieškinį pagrindžiančiu dokumentu.
    7. Teismas nepagrįstai nevertino darbų sustabdymo aplinkybių ir netaikė CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos. Atsakovės galimybės dirbti priklausė tik nuo ieškovo elgesio, pastarajam nutraukus bet kokį bendradarbiavimą, atnaujinti darbų nepavyko. Todėl šiuo atveju be jokių išlygų taikytina CK 6.691 straipsnio 1 d. nuostata, jog ieškovas, nevykdęs bendradarbiavimo pareigos, prarado teisę į nuostolių, padarytų dėl statybos darbų sustabdymo, kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
  3. Ieškovas A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantė buvo pilnai susipažinusi su darbų apimtimi iki kvietimo pateikti pasiūlymus stogo statybos darbams atlikti gavimo, tuo pačiu ir iki sutarties pasirašymo. Ieškovas atėmė Patikrinimo akte nustatytą apeliantės papildomai atliktų darbų vertę, taip sumažindamas ieškinio sumą. Todėl apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti ieškovės sąžiningumu.
    2. Teismo nustatyti 9 885,15 Eur nuostoliai susidarė dėl netinkamai paklotos difuzinės plėvelės pakeitimo, tuo pačiu buvo keičiami ir atsakovės sumontuoti stogo dangai „Klassic“ netinkami grebėstai. Apie darbo broką apeliantę ieškovas informavo telefonu ir asmeniškai direktorių. Papildomai apie broką apeliantė buvo informuota 2015 m. balandžio mėnesį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nesikreipė į apeliantę dėl defektų taisymo, taip pat, kad buvo nuslėpta informacija apie trūkumus.
    3. Patikrinimo akte statinio eksperto konstatuota aplinkybė, jog difuzinė plėvelė buvo sumontuota pažeidžiant technologinius reikalavimus, todėl tapo pralaidi vandeniui, paklota kokybiška difuzinė plėvelė iš AB „Lytagra“, todėl apeliantė yra atsakinga už 9 885,15 Eur nuostolių susidarymą.
    4. Atsakovei nepateikus jokių dokumentų, įrodančių papildomų darbų apskaitą jos buhalterijoje, nesant byloje kitos informacijos apie papildomų darbų kiekius ir vertę, teismas pagrįstai Patikrinimo aktą laikė ieškinį pagrindžiančiu dokumentu.
    5. Nuostoliai yra kilę ne tik dėl apeliantės darbo broko ir jo taisymo, bet ir dėl to, kad apeliantė disponavo pinigais už visų lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų atlikimą, tačiau didžiosios dalies darbų neatliko, todėl teismas pagrįstai netaikė ieškovui CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatų.
    6. Faktas, kad teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau apeliantei, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių ar dokumentų. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmą instanciją. Apeliantė šio savo prašymo nepagrindžia faktine bylos medžiaga, veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje sprendžiamas kilęs iš statybos rangos teisinių santykių ginčas dėl ieškovo A. G. (užsakovo) reikalavimo priteisti iš atsakovės UAB „TMT Investicijos“ (rangovo) permokėtas lėšas bei rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 25 799,66 Eur už jo avansu apmokėtus darbus, kurių atsakovė neatliko, 9 885,15 Eur už atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą bei naujų medžiagų įsigijimą, 550 Eur už Patikrinimo akto parengimą, viso 36 234,81 Eur. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies. Ieškovas ir atsakovė pateikė apeliacinius skundus.
  4. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
  5. Teisėjų kolegija pažymi, jog šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).
  6. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys 2014 m. spalio 23 d. sudarė rašytinę Sutartį Nr. 2014/10/23 (toliau – Rangos sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti konferencijų pastato stogo įrengimo darbus (Rangos sutarties 2.1 punktas), o ieškovas įsipareigojo apmokėti 119 039,99 Lt (34 476,36 Eur) už atliktus darbus pagal atliktų darbų priėmimo aktą (Rangos sutarties 3, 4.1 punktai). Šalys numatė, kad atskiru susitarimu gali būti numatyta atlikti papildomus darbus arba kai kurių numatytų darbų neatlikti (Rangos sutarties 4.2 punktas). Rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal LR galiojančias normas ir taisykles (Rangos sutarties 5.3 punktas). Prie šios sutarties pridedama stogo įrengimo darbų lokalinė sąmata (Rangos sutarties 10.3 punktas).
  7. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimas aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas.
  9. Kaip nustatyta bylos medžiaga, viename iš rašytinių įrodymų, kuriuo ieškovas grindė savo reikalavimą, UAB „Skena“ (eksperto A. Z.) parengtame atliktų stogo įrengimo darbų aktavimo patikrinimo akte Nr. 15-04/07 (toliau – Patikrinimo aktas), yra konstatuota, kad rangovas UAB „TMT investicija“ prieš pradėdamas stogo įrengimo darbus turėjo turėti nustatyta tvarka paruoštą darbo projektą, nes stogo konstrukcija pakankamai sudėtinga, o techniniame projekte stogo konstruktyvumas detaliai nesuprojektuotas. Pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 14 ir 14.2 punktų nuostatas, Darbo projektas yra dokumentas, kuriuo pagrindu, įvertinus Techninio projekto technines specifikacijas, vykdomi statybos dabai. Tik turint paruoštą darbo projektą buvo galima nustatyti reikalingus atlikti stogo įrengimo darbus, darbų kiekius ir tam reikalingas sąnaudas. Tačiau toks statybos dokumentas nagrinėjamu atveju nebuvo parengtas.
  10. Pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad jau pasirašius Rangos sutartį paaiškėjo, jog atsakovė dalyvavo ir teikė pasiūlymą žymiai mažesnei darbų apimčiai. Teigia, kad stogo konstrukcijoms nebuvo padarytos atramos, o šalims suderinus atsakovė papildomai sumontavo 164 kv. m karkasinės pertvaros antrame statinio aukšte, papildomai apskardimo 2 kaminus pastato antrame aikšte, sumontavo 5 sudėtingas (pusapvales) mansardas; faktiškai konstrukcijų pastato stogo dangos kvadratūra sudarė ne 588 kv. m, o 742 kv. m. Dublike ir ieškovas pripažįsta, kad atsakovė atliko papildomus Patikrinimo akte užfiksuotus darbus, o stogo plotas yra 650 kv. m., bet ne 742 kv. m. Tokie šalių argumentai kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad atsakovė objekte atliko papildomus darbus, kurie nenumatyti Rangos sutartyje ir sąmatoje. Patikrinimo akte pateiktose išvadose ekspertas A. Z. konstatavo, kad rangovas sutartinius konferencijų pastato stogo įrengimo darbus vykdė neturėdamas darbo projekto, nepateisinamai prisiimdamas visą atsakomybę už konstruktyvumo patvarumą ir pastovumą bei jo kokybę, statytojui pateikė stogo įrengimo darbų neatitinkančią lokalinę sąmatą ir tikrovės neatitinkantį atliktų darbų aktą, nes juose nėra įtraukta gegnių, ilginių ir statramsčių montavimo, kaminų apskardinimo ir kt. darbų, be to nurodyti darbų kiekiai netikslūs, o didžioji užaktuotų stogo įrengimo darbų dalis iš viso nebuvo atlikta. Patikrinimo akto išvadas, kad 2014 m. gruodžio 1 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2014/12/01, kuriame nurodoma bendra atliktų darbų vertė su PVM 119 39,99 Lt (34 476,37 Eur), neatitinka tikrovės, iš dalies patvirtina ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad atsakovė sustabdė darbus ir į statybvietę negrįžo po to, kai ieškovas pateikė netinkamą stogo plėvelę ir atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis, sutartimi ir lokaline sąmata, atsisakė ją dėti, t. y. atsakovė visų darbų neatliko, bet juos užaktavo. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atlikusi patikrinimą vietoje 2015 m. liepos 29 rašte Nr. BRK-7004(12.4) taip pat konstatavo, kad pagal mokėjimo prašyme deklaruojamą išlaidų sumą neatlikta darbų už 13 903,20 Eur, kas sąlygojo paramos skyrimą iš dalies. Tačiau ekspertas savo išvadoje konstatavęs neįtrauktus į lokalinę sąmatą darbus, pateikdamas faktiškai atliktų statybos darbų vertę, iš faktiškai atliktų darbų vertės neišskyrė savo išvadoje nurodytų papildomų darbų vertės, papildomų darbų įkainių nepagrindė ir neargumentavo. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių visiškai netyrė ir nevertino, o iš esmės remdamasis tik ieškovo ieškinio argumentais ir labiau hipotetiniais skaičiavimais bei dar kartą be motyvų atėmęs papildomų darbų 5 145,08 sumą, šiai sumai sumažino ieškinį. Teisėjų kolegija vertina, kad pagal aukščiau išdėstytus argumentus, nesant pakankamo ieškinio pagrindimo, negalima nustatyti, kokia yra ieškovo permokėtų lėšų suma už rangos darbus. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, tačiau tai neatleidžia jo nuo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, o atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo esmę kaip vienas iš tokių įrodymų galėtų būti ir teismo paskirtos statybos ekspertizės išvados.
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pateigdamas teisme ieškinį ir suformulavęs reikalavimą dėl statybos rangos trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, prašė priteisti 9 885,15 Eur už atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimą bei naujų medžiagų įsigijimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad dėl nuostolių 70 proc. atsakinga atsakovė ir 30 proc. atsakomybės tenka ieškovui, taikydamas šią proporciją nuo bendros ieškinio sumos (bet ne prašomos priteisti nuostolių sumos), ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 18 161,91 Eur.
  12. Darbų rezultatų priėmimo metu ar jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų.
  13. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  14. Statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
  15. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
  16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
  17. CK 6.684 straipsnyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (CK 6.684 straipsnio 2 dalis). Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 3 dalis).
  18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme). Tačiau tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys nesusitaria dėl atitinkamų teisių ir pareigų, įstatymo reglamentuojamų dispozityviai, kilus ginčui taikomi atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).
  19. Remiantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statinio statybos techninė priežiūra apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat taikomas užsakovui priteistinų nuostolių mažinimas remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
  20. Vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 ir joje nurodyta praktika).
  21. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, aptaręs užsakovo (ieškovo) teisių ir pareigų teisinį reglamentavimą (CK 6.689 ir 6.662 straipsniai, Statybos įstatymo 12 straipsnis), iš esmės neanalizuodamas ir nevertindamas faktinių bylos aplinkybių šiuo aspektu, nustatė šalių atsakomybės dydį ir ieškinį tenkino iš dalies. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino stogo statybos darbų defektų pobūdžio, apimties; ar šie defektai buvo statinio statybos darbų vadovo, ar techninio prižiūrėtojo darbo rezultatas, ar rangovo, kuris atliko statybos rangos darbus, ir kurio pareiga atliekant šiuos darbus nepažeisti statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimų, tiesioginių veiksmų pasekmė; nenustatė priežastinio ryšio tarp šių asmenų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių (nuostolių), kas galėjo nulemti ir neteisingą atsakomybės proporcijų paskirstymą tarp ieškovo ir atsakovės; nevertino vienašališkai pasirašyto 2014 m. gruodžio 1 d. atliktų darbų akto Nr. 2014/12/01 juridinės galios bei įrodomosios reikšmės kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma; neanalizavo ir nevertino priežasčių, aplinkybių, lėmusių galimai netinkamos kokybės medžiagų panaudojimą objekte ir jų reikšmės nuostolių atsiradimui.
  22. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Dėl to teisėjų kolegija negali išnagrinėti bylos iš esmės, nes apeliacinės instancijos teismas negali nagrinėti reikalavimų, kurių nenagrinėjo ir neišsprendė pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme pareikštą, bet nenagrinėtą reikalavimą, apeliacijos dalyku tampa ne pirmosios instancijos teismo sprendimas, o šalių teisinis ginčas. Tačiau tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, apibrėžiančios apeliacijos paskirtį, apeliacinės instancijos teismo procesines galias. Taip pat tai neatitiktų ir įstatyme įtvirtintos bei egzistuojančios teismų instancinės sistemos esmės – šalis, nesutikdama su teismo išvadomis prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka.
  23. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai