Byla 3K-3-20/2014
Dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – BUAB „Sklypo servisas“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Santechnikos verslas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ ieškinį atsakovui UAB „Santechnikos verslas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – BUAB „Sklypo servisas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ prašė iš atsakovo UAB „Santechnikos verslas” priteisti 8700,81 Lt nuostolių atlyginimo.

5Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ pagal 2005 m. lapkričio 30 d. statybos rangos sutartį su UAB „Sklypo servisas“ daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinės, lietaus nuotekų ir kondensato surinkimo vamzdyno montavimo bei surinkimo darbus. 2007 m. spalio 19 d. nurodytas namas pripažintas tinkamu naudoti. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję butus šiame name, įkūrė DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“. 2010 m. birželio mėnesį ieškovas pastebėjo, kad automobilių aikštelėje iš buitinių nuotekų šalinimo vamzdyno sunkiasi vanduo. Apžiūros akte, surašytame dalyvaujant atsakovo atstovui, nurodyta, kad namo penktajame aukšte aptiktas vertikalus nuotekų stovo išsinėrimas, dėl kurio iš buto Nr. 43 skverbiasi nuotekos nuo penktojo iki pirmojo aukšto. Apžiūros akte atsakovo darbuotojas pareiškė, kad avarijos priežastis – techniniame projekte nenumatyto trišakio montavimas, jį įrengė ne atsakovas, todėl dėl žalos atsiradimo atsakovo kaltės nėra.

6Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti nustatytų defektų šalinimo išlaidas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino.

9Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip rangovas, įrengęs vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą, vadovaudamasis CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir rangos sutarties 12.2 punktu, turi pareigą dešimt metų atsakyti už paslėptus defektus statinio konstrukcijoje, todėl privalo atlyginti garantiniu laikotarpiu dėl defekto ieškovo patirtus nuostolius. UAB „COWI Lietuva“ teismui pateikė techninį projektą ir nurodė, kad techniniame projekte buitinių nuotekų šalinimo stovas F1-17 nepakyla iki penkto aukšto, butų šiame aukšte nuotekų šalinimas į nurodytą stovą nebuvo numatytas. Teismui atsakovo pateiktame darbo projekte penktame aukšte stovas yra pažymėtas, nors pagal techninį projektą jo neturi būti. Liudytojas E. K. nurodė, kad jis atliko buto įrengimo darbus savo ir bute Nr. 43, jokių savavališkų pajungimų į stovą nedarė, vandens nuotekų šalinimo sistemą pajungė į jau įrengtus nuotekų šalinimo stovus. Ieškant defektų, buvo išardyta prieš butą Nr. 43 esanti siena ir pagal plytų išsidėstymą nustatyta, kad intervencijos požymių į vamzdį nėra, buto Nr. 43 siena nebuvo ardyta, mūrinė siena vientisa ir permūrijimo požymių nėra, tai patvirtina nuotraukos, todėl teismas sprendė, kad ne buto Nr. 43 savininkas neteisėtai įrengė trišakį, bet atsakovas darbo projekte pakeitė techninį projektą ir įrengė nuotekų šalinimo trišakį iš buto Nr. 43 į vamzdį F1-17, nors techniniame projekte toks nuotekų šalinimas nebuvo numatytas. Pagal CK 6.697 straipsnį rangovas per visą garantinį laikotarpį užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius. Byloje esantys defektiniai aktai patvirtina, kad vertikalus nuotekų stovo vamzdis išsinėrė, praradęs mechaninį atsparumą ir pastovumą, nes neįrengta pakankamai tvirtinimo atramų, t. y. ieškovo nuostolius lėmė netinkamai atlikti rangos darbai.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo netenkintas atsakovo prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, statybos techninius prižiūrėtojus A. B. ir A. Z., projektuotoją UAB „Vilniaus architektūros studija“, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes teismas nesprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl statinio defektų, susijusių su projektavimo ar techninės priežiūros veiklos trūkumais, šalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodytų asmenų neįtraukė trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atsakovo atstovas dalyvavo surašant 2010 m. lapkričio 30 d. apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad penktojo aukšto palubėje nustatytas vertikalus nuotekų stovo išsinėrimas. Atsakovas inžinieriaus J. J. parengto 2010 m. lapkričio 19 d. apžiūros akte ir UAB „Nepo servisas“ parengto 2010 m. gruodžio 8 d. defektų akte nustatytų faktų nepaneigė ir nenuginčijo, todėl teisėjų kolegija rėmėsi šiais aktais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad darbo projektą – techninio projekto Nr. 51012100 K-7.3-TP-VN korektūrą atsakovas parengė savavališkai, nes byloje nėra duomenų, kad ši techninio projekto korekcija buvo suderinta nustatyta tvarka, bei, atsižvelgdama į akivaizdų mūrinės sienos vientisumą, permūrijimo požymių nebuvimą, padarė išvadą, kad atsakovas, kaip rangovas, vykdė trišakio į stovą F1-17 montavimo darbus.

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas arba, konstatavus absoliučius skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindus, perduoti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatant statinio (taigi ir atskirų jo dalių) defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Jankausko ir V. Petraškevičiaus TŪB „Vikensta“ v. UAB ,,Skala”, bylos Nr. 3K-3-135/2006, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008). Teismams konstatavus rangovo vykdytų darbų defektus ir savavališkai parengtą darbo projektą, tai kartu reikštų esminių techninio prižiūrėtojo pareigų, įtvirtintų įstatyme, nevykdymą, kartu ir jo atsakomybę. Kasatoriaus nuomone, negalima konstatuoti tokio masto statybos norminių teisės aktų pažeidimo kaip savavališko techninio projekto pakeitimo, byloje atsakovų ar trečiųjų asmenų teisėmis nedalyvaujant techninio projekto rengėjui ir už darbų techninę priežiūrą atsakingiems asmenims. Teismai konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau nesprendė dėl statinio projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybės, t. y. juos apskritai eliminavo iš galimų atsakingų už žalos padarymą asmenų. Teismai, nevertindami projektuotojų ir statybos techninių prižiūrėtojų vaidmens statybos rangos sutarties vykdymo procese, nepasiūlydami ieškovui į bylą įtraukti nurodytus asmenis atsakovais, taip pat savo iniciatyva neįtraukdami šių asmenų į bylą trečiaisiais asmenimis, pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies, CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Pirmiau nurodytų asmenų neįtraukimas į bylą sudaro absoliutų skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindą.

152. Teismai netyrė dalies įrodymų arba juos vertino netinkamai. Daugiabučio namo penkto aukšto plane matyti, jog sanitarinis mazgas šiam butui buvo numatytas vamzdyje Fl-16, o ne tiriamajame Fl-17, todėl neaišku, kokį savavališkai parengtą darbo projektą skundžiamuose sprendimuose nurodo teismai, nes byloje nėra jokio techninio ar darbo projekto, kuriame būtų numatytas sanitarinio mazgo įrengimas vamzdyje Fl-17. Teismai konstatavo savavališko darbo projekto parengimą, tokio projekto nesant byloje. Kad būtų patvirtinta arba paneigta išvada apie techninio projekto suklastojimą, atsakovo nuomone, teismai privalėjo nurodytą projektą lyginti su atsakovui pagal rangos sutartį perduotu techniniu projektu, tačiau toks lyginimas nebuvo atliekamas, teismai bylą išsprendė ieškovui nepateikus į bylą esminio atsakovo atliktus darbus turėjusio reglamentuoti dokumento – techninio projekto. Teismai nenustatė, koks projektas atsakovui buvo perduotas sutarties pasirašymo metu. Rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma. Teismai šią bylą išnagrinėjo nesant rangovui pateiktos užduoties. Pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Užsakovas (trečiasis asmuo) vykdė statybos techninę priežiūrą darbų metu, tačiau jokių atsakovo netinkamai atliktų darbų ar nukrypimo nuo techninio projekto, juolab - techninio projekto klastojimo, nenustatė. Be to, teismai nemotyvavo, dėl kokių priežasčių netyrė ir nevertino atsakovo pateiktų VĮ Registrų centro sprendimų, patvirtinančių, kad buto Nr. 42 savininkas, praėjus trejiems metams po atsakovo darbų užbaigimo, atliko buto rekonstrukcijos darbus, kurių rezultatą VĮ Registrų centras įregistruoti atsisakė, nes nebuvo pateiktas valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos dokumentas, patvirtinantis atliktų darbų teisėtumą. Motyvų (sutrumpintų motyvų) nebuvimas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

16Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš kasatoriaus išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, nurodydamas šiuos argumentus:

171. Teismų praktikoje nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-334/2011). Teismui sprendžiant klausimą dėl asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialinio teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialinio teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ „Valstybės turto fondas“ v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovo patirti nuostoliai nėra susiję su netinkamu buitinių nuotekų vamzdyno projektavimu ar vamzdyno montavimo metu vykdyta technine priežiūra, dėl to už nuostolių atsiradimą bei jų atlyginimą atsakingas buitinių nuotekų vamzdyną netinkamai sumontavęs rangovas – kasatorius.

182. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kuriose priimtos kasatoriaus nurodytos nutartys, konstatuotos projektavimo klaidos, lėmusios statybos objekto defektų atsiradimą, ir nustatyta, kad su užsakovu suderinti nukrypimai nuo projekto. Nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios reikšmingos faktinės aplinkybės: nenustatyta projektavimo klaidų, lėmusių statybos objekto defektų atsiradimą, o su techninę priežiūrą ir kontrolę vykdžiusiu užsakovo atstovu konkrečios nuotekų vamzdžio dalies montavimo būdas nederintas. Dėl to nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis kasatoriaus nurodyta teismų praktika.

193. Liudytojai A. Z. ir atsakovo darbuotojas D. Č. nei patvirtino, nei paneigė, kad rangovas vamzdyje Fl-17 įrengė trišakį. Pastate, kuriame padaryta žala, vidaus vandentiekio ir nuotekų sistemas įrenginėjo tik atsakovas. Surinktais byloje įrodymais paneigtas atsakovo teiginys, kad tretieji asmenys savavališkai padarė intervenciją į šias sistemas ir taip pakenkė nuotekų vamzdžio atsparumui. Tai, kad kasatorius vykdė darbus, nenumatytus techniniame projekte, patvirtina atsakovo papildomi susitarimai prie 2005 lapkričio 30 d. sutarties SKL-101-102-06-05. Juose susitariama dėl papildomų montavimo darbų, taip pat permontavimo darbų atskiruose butuose. Šie susitarimai, remiantis jų numeracijos eiliškumo kriterijumi, pateikti ne visi, numeracijoje yra pertrūkių. Statytojo BUAB „Sklypo servisas“ – administratorius UAB „Admivita“ apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad bankroto administratoriui perduotoje dokumentacijoje nerasta duomenų, kad techninio projekto korektūros užsakovas buvo trečiais asmuo statytojas BUAB „Sklypo servisas“. Tai reiškia, kad darbo metu atsakovas keitė projektus, nukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir savavališkai, nesuderinęs su užsakovu, atliko projekto sprendinių keitimus. Be to, atsakovas pažeidė projekto, parengto UAB „Yglė“, pagal kurį jis įrengė buitinių nuotekų vamzdį Fl-17, 5.3 punktą, nustatantį vamzdžio atramų tvirtinimo tvarką, o tai lėmė vamzdžio išsinėrimą, kuris buvo tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai bute Nr. 42 nesusiję su vandentiekio ir nuotekų sistemomis.

204. Atsakovas nė viename procesiniame dokumente nepateikė CPK 190 straipsnyje nurodytų duomenų, reikalingų šaukti liudytojus, dėl to teismas pagrįstai liudytoju nešaukė techninio prižiūrėtojo A. B. Atsakovas nėra pateikęs prašymo dėl konkretaus, liudytoju šauktino projektavimo įmonės atstovo, todėl teismai negalėjo jo pakviesti. Kadangi byloje liudytoju yra apklaustas techninis prižiūrėtojas A. Z., nėra tikslinga jau nustatytoms aplinkybėms patvirtinti šaukti antrą techninį prižiūrėtoją A. B. Tokie teismo veiksmai prieštarautų, proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principams.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę

24Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Jis neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys). Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą kasacine tvarka, faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, bet remiamasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. Mikliušienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008; kt.).

25Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. Jolantos Budrienės reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014; kt.).

26Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareikalavus iš atsakovo UAB „Santechnikos verslas“ priteisti nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo buitinių nuotekų šalinimo vamzdyno įrengimo, atlyginimą, atsakovas, atsikirsdamas, teigia, kad žalos priežastis – savavališkas, projekte nenumatytas trišakio montavimas, o šį trišakį įrengė ne jis, todėl neatsako už ieškovo patirtus nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad savavališko trišakio sumontavimo aplinkybės įrodymas būtų svarbus tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad avarijos ir atsiradusios žalos priežastis tikrai buvo būtent nurodyto trišakio įrengimas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas pagal 2005 m. lapkričio 30 d. statybos rangos sutartį daugiabučiame gyvenamajame name atliko pastato vidaus vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų bei kondensato surinkimo vamzdyno montavimo darbus, jis įrengė vertikalųjį nuotekų stovą Fl-17. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad UAB „NEPO servisas“ defektiniame akte konstatuota, jog vamzdis sujungtas netinkamai, jis niekada nebuvo reikiamai pritvirtintas prie sienos, bei padaryta išvada, kad būtent netinkamai sumontuoto ir nepritvirtinto vamzdžio išsinėrimas buvo nuotekų tinklo avarijos priežastis. Trišakio sumontavimas kaip avarijos priežastis šiame defektiniame akte nenurodyta. Ypatingo statinio ekspertizės vadovo J. J. 2010 m. lapkričio 19 d. apžiūros akto išvadoje nurodyta, kad pagrindine stovo vamzdžio mechaninio atsparumo ir pastovumo praradimo priežastimi laikytinas nepakankamas tvirtinimo atramų kiekis, neteisingas jų įrengimas laikančioje sienoje. Šiame akte taip pat nenurodyta apie trišakio sumontavimą kaip apie avarijos priežastį. Pažymėtina, kad atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo teiginiai dėl trišakio sumontavimo reikšmės avarijai gali būti laikomi pagrįstais tik tuo atveju, jei juos patvirtina kiti įrodymai. Tokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytą avarijos priežastį, byloje nėra, o išvardytų įrodymų, kurie patvirtina, kad nuotekų tinklo avarijos priežastis buvo atsakovo netinkamai sumontuotas nuotekų stovas, atsakovas nepaneigė. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nenustatę įrodymų tarpusavio prieštaringumo, vertino juos kaip pakankamus byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, pagrįstai rėmėsi išvardytais įrodymais ir sprendė, kad už nustatytą per garantinį terminą atsiradusį defektą atsakingas atsakovas.

27Kasatorius savo argumentuose neatskleidžia, kokią reikšmę turėtų buto Nr. 42 rekonstrukcijos darbų įvertinimas. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindu gali būti pripažįstamas tik toks proceso teisės normų pažeidimas, kuris turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Tokia kasatoriaus nurodytų įrodymų neįvertinimo reikšmė jo argumentuose neatskleista, todėl šie argumentai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų kasacinio skundo argumentams ir jie nenagrinėtini kaip nesudarantys kasacijos pagrindo.

28Dėl kitų statybos dalyvių atsakomybės už darbų kokybę

29Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai teigia, kad užsakovas (trečiasis asmuo) vykdė statybos techninę priežiūrą, tačiau jokių atsakovo netinkamai atliktų darbų ar nukrypimo nuo techninio projekto nenustatė, o pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Kasacinis teismas jau yra atkreipęs dėmesį į tai, kad užsakovas ir statybos techninis prižiūrėtojas yra atskiri statybos dalyviai, turintys skirtingas teises ir pareigas, todėl skiriasi jų atsakomybės už netinkamai įvykdytas pareigas teisiniai pagrindai. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Pagal ginčo statybos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 7 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) yra fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą techninio profilio aukštąjį išsimokslinimą, atestuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Tuo atveju, kai statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo darbuotojas, paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju, šiam netinkamai atlikus savo pareigas, užsakovo atsakomybė gali kilti ne dėl jo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigų pažeidimo, bet CK 6.264 straipsnio pagrindu – kaip darbuotoją (šiuo atveju – statybos techninį prižiūrėtoją) samdančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Klaipėdos hidrotechnika“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bylos Nr. 3K-3-3/2014).

30Šios bylos duomenys suponuoja išvadą, kad užsakovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas nebuvo tas pats asmuo. Užsakovui atsakomybė už netinkamą statybos darbų priežiūrą galėtų kilti CK 6.689 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju, t. y. kai tokios priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. 2005 m. lapkričio 30 d. statybos rangos sutartyje užsakovui nustatyta teisė, o ne pareiga prižiūrėti statybos darbus, todėl rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros (CK 6.689 straipsnio 4 dalis).

31Atsižvelgiant į nuostatą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, bet ir projektuotojas bei statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu nepaneigia savo atsakomybės, taip pat į CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad bylą nagrinėję teismai turėjo tenkinti jo prašymą įtraukti trečiaisiais asmenimis statybos techninę priežiūrą atlikusius asmenis ir projektuotoją. Kita vertus, šių asmenų į bylą neįtraukus, tai savaime nėra nei absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nei kitoks esminis proceso teisės normos pažeidimas, nes teismai byloje nenusprendė dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad jei teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, tai negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; kt.). Teismai, priimtais procesiniais sprendimais nesukūrė neįtrauktiems į bylą asmenims konkrečių teisių ir pareigų, nepaneigė jų galimos atsakomybės už nagrinėjamoje byloje nustatytos žalos padarymą. Atsakovas, manydamas, kad šie subjektai taip pat yra atsakingi už nustatytus defektus, turi teisę jiems pareikšti reikalavimą atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tokią teisę regreso tvarka įgyja asmuo, kreditoriui įvykdęs prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys). Kasatorius savo poziciją dėl projektuotojo bei statybos techninio prižiūrėtojo būtino dalyvavimo nagrinėjamoje byloje grindžia nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Jankausko ir V. Petraškevičiaus TŪB „Vikensta“ v. UAB ,,Skala”, bylos Nr. 3K-3-135/2006, ir 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008. Pažymėtina, kad šiose nutartyse akcentuotas ne projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo būtinas dalyvavimas byloje dėl rangovo atsakomybės už defektus, bet pabrėžiama būtinybė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad defektų atsiradimo priežastis – būtent kasatoriaus netinkamai atlikti statybos darbai, todėl ieškovui nuostolių atlyginimas pagrįstai priteistas iš jo, o jei žalos atsiradimui turėjo įtakos kitų byloje nedalyvavusių asmenų veiksmai, kasatorius turi galimybę ginti savo teises jiems pareikšdamas ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo tik dėl projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo įtraukimo į bylą lemtų papildomas byloje dalyvaujančių asmenų, įskaitant kasatoriaus, išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nedidelę ginčijamą sumą, šiuo atveju bylos grąžinimas ją nagrinėti iš naujo tokiu pagrindu būtų neracionalus, neatitiktų protingumo principo (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

32Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

33Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 2000 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas.

35Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 56,97 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

37Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

38Priteisti DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ (j. a. k. 301692533) iš UAB „Santechnikos verslas“ (j. a. k. 123171157) 2000 (du tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

39Priteisti valstybei iš UAB „Santechnikos verslas“ (j. a. k. 123171157) 56,97 Lt (penkiasdešimt šešis litus 97 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ prašė iš atsakovo UAB... 5. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Santechnikos verslas“ pagal 2005 m.... 6. Byloje kilo ginčas dėl pareigos atlyginti nustatytų defektų šalinimo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu... 9. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip rangovas, įrengęs vandentiekio ir... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 14. 1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nustatant... 15. 2. Teismai netyrė dalies įrodymų arba juos vertino netinkamai. Daugiabučio... 16. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš... 17. 1. Teismų praktikoje nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo... 18. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kuriose priimtos... 19. 3. Liudytojai A. Z. ir atsakovo darbuotojas D. Č. nei patvirtino, nei... 20. 4. Atsakovas nė viename procesiniame dokumente nepateikė CPK 190 straipsnyje... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę... 24. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 25. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo... 26. Nagrinėjamoje byloje ieškovui pareikalavus iš atsakovo UAB „Santechnikos... 27. Kasatorius savo argumentuose neatskleidžia, kokią reikšmę turėtų buto Nr.... 28. Dėl kitų statybos dalyvių atsakomybės už darbų kokybę... 29. Atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai teigia, kad užsakovas (trečiasis... 30. Šios bylos duomenys suponuoja išvadą, kad užsakovas ir statinio statybos... 31. Atsižvelgiant į nuostatą CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, kad už defektus,... 32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 34. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 35. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 56,97 Lt bylinėjimosi... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 38. Priteisti DNSB „Taurakalnio namai, Vilnius“ (j. a. k. 301692533) iš UAB... 39. Priteisti valstybei iš UAB „Santechnikos verslas“ (j. a. k. 123171157)... 40. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...