Byla e2A-45-370/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą bei atsakovo M. V. (M. V.) prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1974-431/2018, dalies, kuria iš jų priteistas žalos atlyginimas už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylos iškėlimą nevykdymą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NERIES VERSLAS“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovita“, ieškinį atsakovams R. S., M. V., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „HALINETA“ dėl sandorių nuginčijimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmens – L. G., K. V., uždaroji akcinė bendrovė „K&N TRADING“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė BUAB „NERIES VERSLAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrovita“, teismo prašė: 1) pripaz?inti negaliojanc?ia ies?kovės su atsakove UAB ,,HALINETA“ (šiuo metu bankrutavusi bendrovė) 2012 m. sausio 9 d. sudarytą pokraninio kelio pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ies?kovei iš atsakovės UAB ,,HALINETA“ 1 097,66 Eur piniginę kompensaciją; 2) pripaz?inti negaliojanc?ia ies?kovės su atsakove UAB ,,HALINETA“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą atliktų administracinio pastato (unikalus Nr. 4400-0656-7835:5096) darbų, kurių suma 151 058,34 Lt, pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją ies?kovei iš atsakovės UAB ,,HALINETA“ priteisiant 29 268, 52 Eur piniginę kompensaciją; 3) priteisti ies?kovei iš atsakovo R. S. 163 362,72 Eur z?alos atlyginimo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų R. S. ir M. V. 55 788,12 Eur z?alos atlyginimo.

82.

9Ieškovė nurodė, kad BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto byla iškelta 2014 m. spalio 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas (bendra visų finansinių reikalavimų suma 948 361,48 Lt (274 664,47 Eur)). Paskirtai bankroto administratorei patikrinus bankrutuojančios bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d., o kai kuriuos sandorius tarp susijusių bendrovių ir už laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos bendrovei is?ke?limo, nustatyta, kad bendrovės vadovas su akcininkės atsakovės UAB ,,K&N TRADING” pritarimu bei aktyviai dalyvaujant kitiems dviem atsakovams bendrovės veiklą vykdė ir sandorius sudarė tokiu būdu, kad bendrovės veikla tapo nuostolinga ir ji buvo privesta prie bankroto:

102.1.

11Ieškovei bendrais atsakovų R. S. ir M. V. veiksmais padaryta 3 790 Lt (1 097,66 Eur) z?ala, 2012 m. sausio 9 d. sutartimi, sudaryta ieškovės, atstovaujamos R. S., ir atsakovės UAB „HALINETA“, atstovaujamos generalinio direktoriaus M. V., atsakovei už nepagrįstai žemą kainą (1 210 Lt su PVM) pardavus 97,6 m ilgio pokraninį kelią, unikalus Nr. ( - ) (toliau – ir pokraninis kelias). Tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovei pardavus pokraninį kelią 2012 m. sausio 31 d. UAB ,,HALINETA“, atstovaujama direktoriaus M. V., tą patį pokraninį kelią, už jį nesumokėjusi, pardavė kitai susijusiai įmonei UAB ,,Berz?upis“, atstovaujamai jo paties, kaip tos bendrovės direktoriaus už 5 000 Lt, t. y. 4 kartus brangiau. Ieškovės teigimu, atsakomybė už šio bendrovei nenaudingo sandorio sudarymą R. S., kaip ieškovės vadovui, tenka už lojalumo pareigos pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 2 dalis), o M. V., kaip ieškovės valdybos pirmininkui, dėl interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5, 6, 7 dalys). Šie asmenys dėl bendrais veiksmais padarytos žalos ieškovei turi atsakyti solidariai. Be to, ieškovės teigimu, 2012 m. sausio 9 d. pokraninio kelio pirkimo–pardavimo sutartis be kita ko pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, iš atsakovės UAB „HALINETA“ ieškovei priteisiant 1 097,66 Eur.

122.2.

13Ieškovei bendrais atsakovų R. S. ir M. V. veiksmais padaryta 101 058,34 Lt (29 268,52 Eur) z?ala, 2013 m. rugpjūčio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta ieškovės, atstovaujamos R. S., ir atsakovės UAB „HALINETA“, atstovaujamos M. V., atsakovei už 50 000 Lt (t. y . 3 kartus pigiau) perleidus iš dalies atliktus 151 058,34 Lt vertės administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), patalpose ( - ), darbus, kuriuos įskaitymo būdu ieškovė įgijo iš kito susijusio asmens UAB ,,Astonbocas“, kuriai atstovavo taip pat M. V.. R. S. ir M. V. dėl bendrais veiksmais padarytos žalos (R. S., kaip ieškovės vadovas, turėjo pareigą veikti bendrovės interesais ir turtą (remonto darbus) parduoti už tikrąją jų vertę, o M. V., būdamas tiek UAB ,,NERIES VERSLAS“, tiek jos akcininkės UAB ,,K&N TRADING“, tiek ir pirkėjos UAB ,,HALINETA“ atstovas, turėjo pareigą derinti visų šių juridinių asmenų interesus) ieškovei turi atsakyti solidariai. Be to, ieškovės teigimu, 2013 m. rugpjūčio 30 d. darbų pirkimo–pardavimo sutartis be kita ko pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu iš atsakovės UAB ,,HALINETA“ ieškovei priteisiant 29 268,52 Eur sumą.

142.3.

15Dėl atsakovo R. S. neveikimo ieškovė patyrė 163 362,72 Eur (46 356,24 Eur + 117 006,48 Eur) žalą, todėl ši suma, vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, priteistina iš atsakovo R. S.. Ieškovė paaiškino, kad nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1941-464/2013, kuriame konstatuota, kad ieškovė tiesiogiai iš dukterinės bendrovės UAB „Litmec“ (o ne iš tuometinės akcininkės H. B. G. (atsakovo M. V. motinos, mirusios 2013 m.)) pasiskolino 672 000 Lt, todėl turi pareigą šiuos pinigus grąžinti bendrovei, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės apskaita taip tinkamai ir nebuvo sutvarkyta, t. y. 2015 m. gegužės 31 d. bendrovės buvusios vyr. buhalterės J. G. bankroto administratorei pateiktoje sąskaitų aktyvumo tarp UAB ,,NERIES VERSLAS“ ir H. B. G. ataskaitoje neatsispindi teismo sprendimo pasekmės – ieškovė ir toliau nurodoma kaip esanti skolinga H. B. G., o šiuo pagrindu ieškovė, atstovaujama R. S., 2011 m. birželio 7 d. H. B. G. sumokėjo 10 058,81 Lt, 2011 m. rugpjūčio 31 d., remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi ir buhalterine pažyma, perėmė jos įsipareigojimą sumokėti UAB ,,HALINETA“ 150 000 Lt. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas R. S., sužinojęs apie teismo sprendimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tinkamai apskaitytos nepagrįstai iš bendrovės naudą įgijusios H. B. G. skolos ir kad jos bu?tų is?ies?kotos iš H. B. G. ar jos turto pavelde?tojų. Tokiu bu?du, de?l atsakovo neveikimo bendrovė patyre? 160 058,81 Lt arba 46 356,24 Eur z?alos.

162.4.

17Likusi žala (117 006,48 Eur) ieškovės kildinama iš bendrovės apskaitoje neapskaityto UAB ,,Litmec“, UAB ,,NERIES VERSLAS“ ir H. B. G. 2010 m. liepos 15 d. tris?alio susitarimo, kuriame konstatuota, kad G. B. G. yra skolinga UAB ,,NERIES VERSLAS“ 404 000 Lt ir įsipareigoja šią skolą padengti perimdama UAB ,,NERIES VERSLAS“ tokio paties dydz?io skolą UAB ,,Litmec“. Ieškovė pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 4 d. atitinkamo įras?o UAB ,,NERIES VERSLAS“ apyvartų su UAB ,,Litmec“ z?iniaras?tyje ne?ra, 404 000 Lt UAB ,,NERIES VERSLAS“ skola UAB ,,Litmec“ nenuras?yta. Taigi, akivaizdu, kad H. B. G. 404 000 Lt skola UAB ,,NERIES VERSLAS“ nebuvo apskaityta, taip pat nebuvo imtasi jokių priemonių, kad 404 000 Lt skola UAB ,,NERIES VERSLAS“ iki jos mirties ar iš turto pavelde?tojų įstatymo nustatyta tvarka bu?tų is?ies?kota.

182.5.

19Ieškovės teigimu, atsakovai R. S. ir M. V. turi atlyginti kreditoriams padarytą 55 788,12 Eur žalą už netinkamą pareigų, susijusių su teisingos finansinės atskaitomybės sudarymu ir teikimu, vykdymą (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis), taip pat Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad, atsakovui R. S. neperdavus 2014 m. spalio 31 d. bendrovės balanse nurodyto 968 178 Lt vertės turto ir išanalizavus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tapo aišku, jog didz?iąją dalį nurodyto turto sudaro dar 2008–2011 m. prarastas turtas. Tai kartu lemia, kad jau nuo 2010 m. bendrovės finansinė atskaitomybė buvo sudaroma netinkamai, į turto balansą įras?ant jau nesantį turtą, taip klaidinant valstybe?s institucijas bei bendrovės kontrahentus, taip pat kad jau 2011 metais buvo ais?ku, jog 894 600 Lt į bendrovės turto balansą įras?yto turto realiai jau ne?ra ir įmone? nebegale?s atsiskaityti su kreditoriais (realus bendrovės turtas 2011 m. gruodžio 31 d. buvo vertas 616 077 Lt, kai įsipareigojimai sudare? 1 510 677 Lt.). Ieškovė paaiškino, kad daugelis bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, atsirado po to, kai registrui buvo prade?ta teikti klaidinga bendrovės finansinė atskaitomybe?.

203.

21Atsakovė UAB „HALINETA“ su ieškiniu nesutiko. Jos teigimu, ieškovė neįrodė, kad buvo vedama prie bankroto, taip pat kad ieškovė ir atsakovė yra tarpusavyje susijusios bendrovės. Atsakovė paaiškino, kad 2012 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2012/01 įsigytas pokraninis kelias buvo netinkamas naudoti, todėl ji privalėjo sutvarkyti susisiekimo komunikacijas pagal tokiam turtui keliamus saugumo reikalavimus. Be to, UAB ,,HALINETA“ privalėjo sutvarkyti nurodytų susisiekimo komunikacijų (kelio po ožiniu kranu) teisinę registraciją, kuri yra privaloma norint registruoti nekilnojamą turtą VĮ Registrų centre. Tai, kad bendrovė sutvarkiusi turtą jį brangiau pardavė trečiajam asmeniui UAB ,,Beržupis“, nereiškia, jog sąmoningai buvo siekiama žalos UAB ,,NERIES VERSLAS“ ar kažkokios konkrečios asmeninės naudos. Visos sandorių šalys veikė laisva valia ir priklausančiu turtu disponavo vadovaujantis protingumo principais. Atsakovės nuomone, analogiškai vertintina ir ieškovės ginčijama sutartis, kuria UAB ,,NERIES VERSLAS“ pardavė remonto darbus UAB ,,HALINETA“. UAB ,,HALINETA“ tinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nebuvo pažeisti nei teisės aktai, nei suinteresuotų šalių interesai, be to, UAB ,,NERIES VERSLAS“ pardavė ne visą įsigytą turtą, o tik dalį, t. y. tik remonto darbus. Taigi, atsakovės įsitikinimu, sudarytų sandorių teisėtumas ginčijamas nepagrįstai.

224.

23Atsakovas R. S. nesutiko su ieškovės ieškiniu. Atsakovas visų pirma nurodė, kad nepaisant to, jog buvo ieškovės vadovas, bendrovėje rūpinosi išimtinai techninių-gamybinių darbų organizavimu bei priežiūra, visus dokumentus (finansinės apskaitos dokumentus, sutartis) parengdavo ir pateikdavo pasirašyti pats M. V. arba jo nurodyti asmenys. M. V. yra verslininkas ir faktinis visų byloje minimų bendrovių savininkas bei vadovas, UAB „NERIES VERSLAS“ priimdavo verslo sprendimus bei tvarkė finansinę veiklos pusę, o R. S. besąlygiškai pasitikėjo M. V. verslo ir finansų klausimais.

245.

25Atsakovas nesutiko, kad 2012 m. sausio 9 d. sandorio su UAB „HALINETA" sudarymu ieškovei buvo padaryta žala. Atsakovo teigimu, pokraninio kelio pardavimo ir jo vėlesnio perpardavimo skirtumas neįrodo nei padarytos žalos dydžio, nei pačios žalos fakto, be to, sandorio suma neturėjo (negalėjo turėti) jokios įtakos bendrovės veiklos rezultatams. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės bankroto administratorė, reikšdama turtinio pobūdžio reikalavimus, kildinamus iš šio sandorio, neatsižvelgė į parduoto turto specifiką ir su tuo susijusias jo likvidumo problemas, nepagrįstai nurodė, kad būtent didesnė perpardavimo kaina yra tikroji daikto rinkos vertė. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, ginčydama sandorį CK 1.91 straipsnio pagrindu, neįrodė, jog kita sandorio šalis UAB „HALINETA" veikė žinodama, kad UAB „NERIES VERSLAS" vadovas tyčia sudaro sandorį prieš savo atstovaujamos bendrovės interesus, o kita sandorio šalis UAB „HALINETA" siekė sukurti neigiamas teisines pasekmes būtent ieškovei, veikė akivaizdžiai tyčia, kartu su atstovu prieš ieškovę, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovas tinkamai neįrodytais laikė ir ieškovės reikalavimus, susijusius su remonto darbų perleidimu, taip pat nesutiko egzistuojant pagrindui iš jo priteisti žalą dėl neva bendrovės netinkamo finansinės apskaitos tvarkymo, nesant (neįrodžius) visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė žalą bendrovei kildina iš netinkamo apskaitos vedimo ir kontrahentų klaidinimo, ieškinyje ji turėjo nurodyti būtent kada, kokia apimtimi ir kokiais veiksmais (neveikimu) žala buvo padaryta kiekvienam iš kreditorių.

266.

27Atsakovo teigimu, 2011 m. skolos dalies grąžinimas H. B. G. buvo visiškai teisėtas, nes UAB „NERIES VERSLAS" kreditore tuo metu buvo H. G., o bankroto administratorė nepagrįstai šiuos atsakovo neva neteisėtus veiksmus (neveikimą) (skolos grąžinimą (neišsiieškojimą) sieja su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimu, juolab kad jis įsiteisėjo 2014 m. vasario 10 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po H. B. G. mirties (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

287.

29Trečiasis asmuo L. G. nurodė, kad 1978 m. pradėjo dirbti AB „Neris" buhalterijoje, o nuo 2003 m. ir UAB „NERIES VERSLAS" buhaltere, per visą darbo laikotarpį visada dirbo darbą susijusį tik su buhalterija. Atliekant savo darbines funkcijas visada buvo sąžininga, o darbines funkcijas vykdė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais. Per visą darbo laikotarpį neturėjo jokių nuobaudų nei iš darbdavio pusės, nei iš valstybės institucijų. Pažymėjo, kad nuo 2006 m. iki 2014 m. UAB „NERIES VERSLAS" vadovavo R. S. ir su juo derindavo visus einamuosius bendrovės veiklos klausimus, vykdė jo nurodymus.

30II.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

328.

33Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: 1) pripažino niekine 2012 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „HALINETA“, atstovaujama generalinio direktoriaus M. V., ir UAB „NERIES VERSLAS“, atstovaujama generalinio direktoriaus R. S., perleido 97,6 m susisiekimo komunikaciją-kelią po ožiniu kranu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtą plane K3 su koordinatiniais taškais, su teise naudotis pokranine 2 689 kv. m aikštele; 2) iš M. V. ir R. S. ieškovei BUAB „NERIES VERSLAS“ solidariai priteisė 27 506,73 Eur žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

349.

35Teismas nustatė, kad BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto byla iškelta 2014 m. spalio 1 d., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių sąrašas (bendra visų finansinių reikalavimų suma 948 361,48 Lt (274 664,47 Eur)). M. V. UAB „NERIES VERSLAS“ dirbo nuo 2001 m. kovo 1 d., nuo 2005 m. spalio 17 d. buvo UAB „NERIES VERSLAS“ valdybos pirmininku, nuo 2008 m. birželio 12 d. – UAB „NERIES VERSLAS“ akcininkės UAB „K&N TRADING“ valdybos pirmininku, UAB „HALINETA“ generaliniu direktoriumi bei šios bendrovės valdybos pirmininku, nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. UAB „Beržupis“ direktoriumi, nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2008 m. vasario 6 d. UAB „Litmec“ projektų vadovu, nuo 2008 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. UAB „Litmec“ direktoriumi, iki 2010 m. gruodžio 1 d. UAB „Litmec“ valdybos pirmininku, nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2013 m. kovo 20 d. UAB „Astonbocas“ generaliniu direktoriumi, nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d. UAB „SVM Metal“ direktoriumi.

3610.

37Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės su atsakove UAB „HALINETA“ 2012 m. sausio 9 d. sudarytą pokraninio kelio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, pagrįstumo klausimą, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2992-566/2015, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „Litmec“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Būrai“, ieškinį atsakovams BUAB „NERIES VERSLAS“, UAB „HALINETA“, UAB „Beržupis“, BUAB „Astonbocas“ ir antstoliui R. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 1) UAB „Astonbocas“ 2007 m. rugsėjo 26 d. išrašytą kreditinį dokumentą Nr. ASB000630, suma 59 000 Lt (notarinio registro Nr. EP 1366); 2) 2007 m. rugsėjo 27 d. sutartį, kuria UAB „Astonbocas“ pardavė ieškovui UAB „Litmec“ ožinį kraną KK-525; 3) 2012 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2012/01, kuria UAB „HALINETA“ įsigijo iš UAB „NERIES VERSLAS“ susisiekimo komunikaciją-kelią po ožiniu kranu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane K3 su koordinatiniais taškais su teise naudotis pokranine aikštele 2 689 kv. m; 4) 2012 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 2012/01, kuria UAB „HALINETA“ pardavė UAB „Beržupis“ kelią po ožiniu kranu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane K3 su koordinatiniais taškais su teise naudotis pokranine aikštele 2 689 kv. m; 5) antstolio R. V. 2012 m. gruodžio 28 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0128/12/01707, kuriuo UAB „HALINETA“ buvo perduoti nuosavybėn kiti statiniai (inžineriniai) – kelias po ožiniu kranu, unikalus Nr. ( - ), pažymėtas plane K3, registro Nr. ( - ), esantis adresu ( - ); 6) taikyti restituciją, pripažįstant ginčo objektą (kelią po ožiniu kranu) trečiojo asmens T. M. nuosavybe. Išnagrinėjęs ši ginčą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. sprendime nurodė, kad UAB „Litmec“ ir UAB „Astonbocas“ sutartį dėl nekilnojamojo daikto (pokraninio kelio) pirkimo–pardavimo sudarė paprasta rašytine forma, t. y. nesilaikydamos privalomos notarinės formos reikalavimo, todėl ex officio konstatavo, kad toks sandoris negalėjo šalims sukurti teisinių pasekmių, t. y. minėtu sandoriu UAB „Litmec“ negalėjo įgyti, o UAB „Astonbocas“ perleisti nuosavybės teises į ginčo pokraninį kelią.

3811.

39Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad tiek ginčijama sutartis, tiek UAB „HALINETA“ ir UAB „Beržupis“ 2012 m. sausio 31 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl susisiekimo komunikacijos-kelio po ožiniu kranu 97,6 m, unikalus Nr. ( - ), pažymėto plane K3 su koordinatiniais taškais, su teise naudotis pokranine aikštele 2 689 kv. m, pardavimo, buvo sudarytos paprasta rašytine forma, teismas konstatavo, kad jos yra negaliojančios, nesilaikius įstatyme įtvirtinto notarinės formos reikalavimo (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), todėl ex officio teismo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), o kartu ir nesukeliančiomis sutarties šalims jokių teisinių pasekmių.

4012.

41Konstatavęs niekinį ieškovės ginčijamos sutarties pobūdį, teismas netaikė restitucijos atsižvelgęs į tai, kad aukščiau minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nekilnojamasis daiktas – pokraninis kelias, grįžo UAB „Astonbocas“ dispozicijon.

4213.

43Teismas netenkino ieškovės prašymo pripažinti negaliojančia ieškovės ir UAB „HALINETA“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytos atliktų darbų pirkimo–pardavimo sutarties pagal CK 1.91 straipsnį, iš bylos duomenų nenustatęs pagrindo daryti išvados apie vienos sutarties šalies UAB „NERIES VERSLAS“ atstovo R. S. kaltę tyčios forma.

4414.

45Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo R. S. pareigos ieškovei atlyginti žalą, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1941-464/2013, kuriuo nuspręsta BUAB „Litmec“ iš UAB „NERIES VERSLAS“ priteisti 672 000 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. rugsėjo 3 d.) iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo, konstatavus, kad H. B. G. 2007 m. spalio 2 d. sutartis su UAB „NERIES VERSLAS“ nėra paskolos sandoris, H. B. G. 672 000 Lt paskolos dalyko UAB „NERIES VERSLAS“ nuosavybėn neperdavė, o H. B. G. 2007 m. spalio 3 d. sudaryta paskolos sutartis su UAB „Litmec“ buvo akivaizdžiai tariamas (niekinis) sandoris, įsiteisėjo tik 2014 m. vasario 10 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties sudarymu, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo R. S. kaltės dėl nurodomų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio dėl neteisėtų veiksmų bei galbūt atsiradusios 10 058,81 Lt žalos.

4615.

47Tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl atsakovų pažeistos ĮBĮ įtvirtintos pareigos laiku inicijuoti bendrovei bankroto bylą pažeidimo ir iš dalies tenkino prašymą šiuo pagrindu priteisti žalos atlyginimą.

4816.

49Teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje buvo gauta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. B. 2015 m. gruodžio 7 d. užduotis Nr. 10-U-4582 atlikti UAB „NERIES VERSLAS“, UAB „Astonbocas“, UAB „SVM Metal“, UAB „Litmec“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00225-13. Pagal byloje pateiktą 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/93 dėl UAB „NERIES VERSLAS“, UAB „Astonbocas“, UAB „SVM Metal“, UAB „Litmec“ ūkinės finansinės veiklos (toliau – 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada), nustatyta, kad tyrimo metu visi UAB „NERIES VERSLAS“ įsipareigojimai buvo lyginami su visu į balansą įrašytu UAB „NERIES VERSLAS“ turtu, nes tyrimui nepateikti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus. Teismas, įvertinęs nustatytą UAB „NERIES VERSLAS“ turto ir įsipareigojimų santykį laikotarpiu nuo 2006 iki 2010 m., sprendė, kad UAB „NERIES VERSLAS“ visą šį laikotarpį buvo nemoki ĮBĮ prasme.

5017.

51Teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės nebuvo ginčijama nei ieškovės nurodoma aplinkybė dėl bendrovės turimų finansinių įsiskolinimų, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3363-640/2015, nei kad jie atsirado po to, kai bendrovė jau buvo faktiškai nemoki, nei kad UAB „NERIES VERSLAS“ bankroto byloje nebus patenkinti 27 506,73 Eur dydžio finansiniai reikalavimai, kuriuos sudaro: pirmąja eile tenkintini reikalavimai (N. S. – 538,85 Eur, M. V. – 1 508,54 Eur, A. M. – 2 273,15 Eur, L. G. – 2 497,96 Eur, V. B. – 951,71 Eur, J. A. – 915,03 Eur, R. S. – 1 020,76 Eur), antrąja eile tenkintini reikalavimai (VSDFV – 9 863,27 Eur ir VMI – 3 360,9 Eur), trečiąja eile tenkintini reikalavimai (UAB „Tojaris“ – 4 457,98 Eur, UAB „Vilniaus energija“ – 118,59 Eur).

5218.

53Teismas nurodė atmetantis reikalavimą dėl IĮ M. D. privačios įmonės patvirtintos 28 281,39 Eur finansinio reikalavimo sumos, nustatęs, kad ji prašymo dėl finansinio reikalavimo bankroto administratorei neteikė, jokių pretenzijų BUAB „NERIES VERSLAS“ dėl mokėjimų pagal pasirašytą projektavimo darbų rangos sutartį neturi.

5419.

55Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalimi, teismas iš atsakovų bendrovės vadovo R. S. ir įmonės valdybos pirmininko M. V. ieškovei solidariai priteisė 27 506,73 Eur žalos atlyginimą.

56III.

57Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5820.

59Apeliaciniame skunde atsakovas R. S. teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas iš jo priteisti 27 506,73 Eur žalos atlyginimą, ir bylos dalį dėl šio ieškovės reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6021.

61Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

6221.1.

63Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, nepagrįstai rėmėsi tik 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada ir nesivadovavo ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais (balansais), juolab kad 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta (tai sprendimo motyvuojamoje dalyje pažymėjo ir teismas), jog tyrimo metu visi UAB „NERIES VERSLAS“ įsipareigojimai buvo lyginami su visu į balansą įrašytu UAB „NERIES VERSLAS“ turtu, t. y. tyrimo metu nebuvo vertinti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus, nors bendrovės nemokumas turi būti nustatomas pagal pradelstų įsipareigojimų ir turto kriterijus, jų santykį, t. y. teismas turėjo nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.

6421.2.

65Nors pagal teismų praktiką balanso eilutėje „Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ nurodyti duomenys nepatvirtina bendrovės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydžio, tačiau net ir vertinant minėtą balanso eilutę matyti, kad bendrovė neatitiko nemokios įmonės statuso: 2009 m. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 880 806 Lt, kai turto vertė – 2 270 360 Lt; 2010 m. įsipareigojimai – 506 220 Lt, kai turto vertė – 2 027 678 Lt; 2012 m. įsipareigojimai – 554 341 Lt, kai turto vertė – 1 642 312 Lt; 2013 m. įsipareigojimai – 566 398 Lt, kai turto vertė – 1 392 336 Lt; 2014 m. įsipareigojimai – 284 289 Lt, kai turto vertė – 968 178 Lt.

6621.3.

67Teismas nevertino atsakovo veiksmų, kuriais buvo siekiama išsaugoti bendrovę, neatsižvelgė, kad bendrovės veiklos rezultatai 2009–2013 m. gerėjo, neatkreipė dėmesio į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų inicijavęs bankroto bylos iškėlimą 2008 m., tai kreditoriams būtų padaryta netgi didesnė žala (2009 m. bendrovė turėjo 2 673 648 Lt dydžio įsipareigojimų, o 2013 m. – 1 314 623 Lt, 2014 m. – 1 032 514 Lt), todėl nepagrįstai atsakovui taikė civilinę atsakomybę.

6821.4.

69Sprendžiant dėl atsakovo padarytos žalos dydžio turėjo būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra bendrovės skolų dalis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Šiuo atveju bendrovės įsipareigojimų mažėjimo kreditoriams tendencija laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. leidžia daryti išvadą, kad atsakovo nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo kreditoriams nesukėlė jokios žalos (finansinių įsipareigojimų dydis sumažėjo).

7021.5.

71Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas, įskaitant ir 27 506,73 Eur finansinių reikalavimų sumą, kuria rėmėsi teismas, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis žalos dydį. Šis dokumentas yra išvestinis, todėl neatspindi finansinių reikalavimų padidėjimo, susijusio su byloje pareikšto ieškinio pagrindu, t. y. pavėluotu bankroto bylos iškėlimu.

7221.6.

73Iš ieškovės bankroto administratorės į bylą pateiktos BUAB „NERIES VERSLAS“ kreditorių ir jų reikalavimų atsiradimo bei pradelsimo momento nustatymo lentelės, taip pat kreditorių reikalavimų atsiradimo pagrindo (sąskaitų, sutarčių, teismo sprendimų, kt.) matyti, jog ieškovės pradelsti įsipareigojimai, kuriais remdamasis teismas tenkino ieškinį, atsirado ne anksčiau kaip 2010 m. sausio mėnesį (išskyrus UAB ,,Tojaris“ reikalavimą), o šių pradelstų įsipareigojimų suma pagal byloje esančius duomenis, tikėtina, iki pat bankroto bylos iškėlimo neviršijo pusės į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.

7421.7.

75Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, privalėjo vertinti, kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises, t. y. prieš ar po to, kai vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neatsižvelgdamas į tai, kada teismo nutartimi tie kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kada atsirado UAB „Tojaris“ reikalavimas, todėl yra pagrindo manyti, kad jis susiformavo iki atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento. Be to, teismas nepašalino abejonių dėl UAB „Tojaris“ kaip kreditorės statuso.

7621.8.

77Iš teismui pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti ir kuriuo metu susiformavo VSDFV bei VMI patvirtinti finansiniai reikalavimai.

7821.9.

79Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovės vadovo asmeninę civilinę atsakomybę dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo nustatanti teisės norma atsirado tik 2008 m. gegužės 22 d., todėl sprendžiant dėl žalos atlyginimo nėra pagrindo nagrinėti laikotarpius iki įstatymo įsigaliojimo, taip pat, vadovaujantis ieškovės suformuluoto ieškinio pagrindu, ir už ankstesnius nei 2010 m. laikotarpius (ieškovė įrodinėjo, kad bendrovė buvo nemoki 2010 m.).

8021.10.

81Sprendžiant dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, jog atsakomybė tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiranda ir bendrovę kontroliuojančiam asmeniui, kuris nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2014 m. keitėsi. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai faktiškai nemokiai bendrovei skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi asmenys, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, jų atsakomybė turi būti individualizuota.

8221.11.

83Apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti tikslaus ieškovės nemokumo atsiradimo momento, kadangi bankroto administratorės pateikti duomenys, susiję su BUAB „NERIES VERSLAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų atsiradimo momentais, yra neišsamūs ir netikslūs, pirmosios instancijos teismo išsamiai nevertinti ir neanalizuoti, todėl ši bylos dalis turi būti panaikinta ir grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8422.

85Atsakovas M. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo R. S. apeliacinio skundo. Nurodė, kad visiškai sutinka su jame nurodytas argumentais ir reikalavimais bei juos palaiko.

8623.

87Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „NERIES VERSLAS“, atstovaujama bankroto administratorės, teismo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8824.

89Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

9024.1.

91Nesutiktina, kad bendrovės vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla tik bendrovei tapus nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Iš ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies turinio matyti, kad vadovų ir akcininkų pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo susieta ne su bendrovės nemokumu, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, o su negalėjimu dabar ar ateityje atsiskaityti su kreditoriumi. Plečiamai bendrovės nemokumo sąvoka (kaip ekonominė, o ne teisinė būklė) aiškintina ir teismų praktikoje. Įvertinus ieškovės finansinės atskaitomybės duomenis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad dėl nuostolingos veiklos bendrovė jau nuo 2012 m. pabaigos negalėjo atsiskaityti su daugeliu kreditorių (skola VSDFV susidarė nuo 2012 m. lapkričio mėn. ir nuolat didėjo, skola dukterinei bendrovei „Litmec“ susidarė dar 2007 m. spalio 4 d.). Taigi, atsakovai turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos ieškovei iškėlimą.

9224.2.

93Sprendžiant bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykį, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių jo nustatyti neįmanoma. Ieškovei keliant bankroto bylą atsakovai teismui nepateikė duomenų apie pradelstus įsipareigojimus ir turtą. Be to, kaip ieškovės bankroto administratorė yra nurodžiusi ieškinyje, bendrovės finansinė atskaitomybė jau nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo netinkamai sudaroma, į balansą įrašant nesantį turtą. Dėl šios priežasties (apelianto kaltės) bylą nagrinėjęs teismas negalėjo nustatyti pradelstų bendrovės įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto santykio atitinkamais laikotarpiais.

9424.3.

95Pagal 2011 m. balansą bendrovė turėjo 1 510 677 Lt vertės turto. Iš šios sumos atėmus jau nebesančio ar nebeturinčio vertės turto vertę (894 600 Lt), akivaizdu, kad bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. realaus turto turėjo už 616 077 Lt, o įsipareigojimų už 1 510 677 Lt.

9624.4.

97Daugelis bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, atsirado po to, kai registrui buvo pradėti teikti klaidingi bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat ieškovei jau esant nemokiai (nuo 2008 m. iki bankroto bylos iškėlimo). Pirmosios eilės kreditoriai (N. S., M. V., A. M., L. G., V. B., J. A., R. S.), antrosios eilės kreditoriai (VSDFV ir VMI), trečiosios eilės kreditoriai (UAB „Tojaris“, UAB „Vilniaus energija“) žalą patyrė dėl atsakovų R. S. ir M. V. neteisėtų veiksmų – apgaulingos finansinės atskaitomybės rengimo, tvirtinimo, teikimo registrams bei nesikreipimo dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

9824.5.

99Teismas pagrįstai rėmėsi 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada, kurioje, remiantis išsamia bendrovės ekonominių rodiklių analize, pagrindžiama, jog ieškovė realiai nemoki buvo visą laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m. Visą šį laikotarpį bendrovei vadovavo apeliantas, o valdybos pirmininku buvo M. V., todėl už bendrovei padarytą žalą atsakingi abu šie asmenys.

10024.6.

101Vien apelianto nurodomas įsipareigojimų dydžio mažėjimas, kai bendrovė tuo pat metu susijusiems asmenims perleido didžiąją dalį ar net visą į balansą įrašytą likvidų turtą, paliekant tik jau bankrutavusių ar bankrutuojančių bendrovių akcijų ar pajų, negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti bendrovę.

10224.7.

103Iki 2008 m. gegužės 22 d., kuomet įsigaliojo ĮBĮ norma dėl vadovo atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos iškėlimą, atsakomybė už bendrovei ir kreditoriams padarytą žalą kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

10424.8.

105Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog visą laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. iki 2014 m. spalio 31 d., bendrovei vadovavo apeliantas, kuris vykdė valdybos pirmininko M. V. nurodymus, nepriklausomai nuo to, kad jie bendrovei nebuvo naudingi. Šie veiksmai, taip pat nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovė ilgą laiką negali atsiskaityti su kreditoriais ir bendrovėje nėra likvidaus turto tokiems įsipareigojimams padengti, vertintini kaip lojalumo, fiduciarinių pareigų pažeidimas ir sukelia civilinę atsakomybę tiek CK, tiek ĮBĮ normų pagrindu. M. V., kaip bendrovės valdybos pirmininkas (ir kaip faktinis ieškovės vadovas), taip pat turėjo pareigą veikti bendrovės interesais, laiku reaguoti į atsiradusį bendrovės nemokumą, tačiau jos tinkamai nevykdė. Taigi, žala atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų (nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, lojalumo ir fiduciarinių pareigų pažeidimo), todėl ją atlyginti atsakovai privalo solidariai.

106Teisėjų kolegija

konstatuoja:

107IV.

108Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos objekto

10925.

110Iš byloje esančio išrašo iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad UAB „NERIES VERSLAS“ generaliniu direktoriumi laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. spalio 17 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) buvo atsakovas R. S.. Kitas byloje atsakovu patrauktas asmuo – M. V. laikotarpiu nuo 2005 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 17 d. (bankroto bylos ieškovei iškėlimo) buvo bendrovės valdybos pirmininku. Bendrovės akcininke laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 16 d. iki 2009 m. vasario 13 d. buvo H. B. G., laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 13 d. iki 2014 m. liepos 30 d. – UAB „K&N TRADING“, o nuo 2014 m. liepos 30 d. – K. V..

11126.

112Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi pagal pareiškėjos VSDFV pareiškimą bei trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Tojaris“ prašymą UAB „NERIES VERSLAS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrovita“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi pagal bankroto administratorės pateiktą prašymą patvirtinti 274 664,47 Eur dydžio bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai: 9 705,99 Eur I-osios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (538,85 Eur N. S. reikalavimas, 1 508,54 Eur M. V. reikalavimas, 2 273,15 Eur A. M. reikalavimas, 2 467,96 Eur L. G. reikalavimas, 957,71 Eur V. B. reikalavimas, 915,03 Eur J. A. reikalavimas, 1 020,76 Eur R. S. reikalavimas); 13 224,17 Eur II-osios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (9 863,27 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas, 3 360,9 Eur VMI prie FM reikalavimas); 251 734,31 Eur III-osios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai (4 457,98 Eur UAB „Tojaris“ reikalavimas, 28 281,39 Eur IĮ M. D. privačios įmonės reikalavimas, BUAB „LITMEC“ 218 876,35 Eur reikalavimas).

11327.

114BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. S., M. V., BUAB „HALINETA“ dėl sandorių nuginčijimo ir žalos atlyginimo, reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš fizinių asmenų – bendrovės vadovo R. S. bei bendrovės valdybos pirmininko M. V. grįsdama netinkamai vykdyta pareiga Juridinių asmenų registrui teikti teisingus bendrovės finansinius duomenis, taip pat pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nevykdymu, bankroto administratorės įsitikinimu, lemiančių pareigą atsakovams solidariai atlyginti 55 788,12 Eur žalą, siejamą su ieškovės bankroto byloje patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais, atsiradusiais po šių pareigų neįvykdymo (netinkamo vykdymo).

11528.

116Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl solidaraus žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų R. S. ir M. V. tenkino iš dalies – solidariai iš minėtų atsakovų priteisė 27 506,73 Eur žalos atlyginimo (iš 55 788,12 Eur sumos atėmė į kreditorių sąrašą įtrauktą IĮ M. D. privačios įmonės 28 281,39 Eur reikalavimą), konstatavęs, kad atsakovai pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei, kuri laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. atitiko nemokios įmonės būseną, iškėlimo ir toks atsakovų neveikimas lėmė 27 506,73 Eur kreditorių reikalavimų atsiradimą bendrovės bankroto byloje.

11729.

118Apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria žalos atlyginimas priteistas iš buvusio bendrovės vadovo, panaikinimo ir bylos dalies grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateikė R. S.. M. V. prisidėjo prie apeliacinio skundo.

11930.

120Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 309 straipsnyje įtvirtintą prisidėjimo prie apeliacinio skundo teisinį reguliavimą, taip pat įvertinusi tai, kad ieškovė atsakovams buvo pareiškusi solidarų reikalavimą, o teismas skundžiamu sprendimu 27 506,73 Eur žalos atlyginimą priteisė solidariai iš abiejų atsakovų, sprendžia, kad nepriklausomai nuo to, jog R. S. apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam nepalankia sprendimo dalimi dėl žalos atlyginimo priteisimo, nagrinėjamu atveju pagal apelianto R. S. apeliacinį skundą tikrintinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas turės teisinės reikšmės ir savarankiško apeliacinio skundo nepadavusiam atsakovui M. V., t. y. apeliacijos objektą sudaro sprendimo dalies, kuria iš atsakovų ieškovei priteistas solidarus žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 43 straipsnis). Absoliutūs skundžiamo sprendimo (jo dalies) negaliojimo pagrindai, taip pat aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 straipsnis). Dėl teisinio pagrindo atlyginti žalą už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo

12131.

122Pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ 8 straipsnio redakciją, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

12332.

124Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakingiems asmenims pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant įstatyme nurodytam atvejui (negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais) ĮBĮ egzistuoja nuo 2001 m. liepos 1 d., o šios normos esminis pakeitimas atliktas nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančioje redakcijoje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti bendrovės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją. Savo ruožu įmonių bankrotą reglamentuojantis įstatymas 8 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymą, kaip teisingai nurodo apeliantas, papildytas 2008 m. gegužės 22 d. įstatymu Nr. X-1557, o tokie ĮBĮ 8 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2008 m. liepos 1 d. Tačiau pažymėtina, kad tai nereiškia, jog iki šios nuostatos įsigaliojimo, asmuo, pažeidęs pareigą laiku inicijuoti bankroto bylą, neturi (neturėtų) atsakyti už šiuo neveikimu kreditoriams padarytą žalą. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies įsigaliojimas nuo 2008 m. liepos 1 d. negali paneigti iki šios normos įsigaliojimo egzistavusių Konstitucijos bei bendrųjų įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę įtvirtinusių teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

12533.

126Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galimybė atsakingiems asmenims taikyti atsakomybę ir priteisti žalą kreditoriams už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, egzistuojant civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, nėra siejama su ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies tiesioginiu įtvirtinimu įstatyme, todėl skundo argumentas, jog ginčo situacijoje nėra teisinio pagrindo nagrinėti laikotarpius iki šios normos įsigaliojimo (2008 m. gegužės 22 d.), atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl civilinės atsakomybės taikymo už pavėluotą kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

12734.

128Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems pagal įstatymą nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

12935.

130Be to, siekiant nustatyti padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

13136.

132Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų aukščiau nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės nemokumo momento, reikšmingo atsakingų asmenų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimui, bei dėl to kilusios žalos faktui ir dydžiui nustatyti, todėl nepagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl solidaraus 27 506,73 Eur žalos atlyginimo priteisimo už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, be kita ko ir skundžiamo teismo sprendimo motyvus, iš esmės sutinka su tokia apelianto pozicija.

13337.

134Kaip minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti asmenų, turėjusių ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą, t. y. atsakingų asmenų veiksmų neteisėtumą, pirmiausia turi būti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, t. y. kai atsirado pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad vadovas gali įvertinti, jog įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytinas būtent šioje normoje įtvirtintas apibrėžimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Atsižvelgiant į tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą, kad vadovo ir (ar) akcininko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra siejama su įmonės nemokumu, kaip tai numatyta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, taip pat, kad vien jos nurodomas bendrovės nuostolingas veikimas, skolų tam tikriems kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti ir bendrovės bankroto byloje, turėjimas yra pakankamas pagrindas bendrovės nemokumui, o kartu ir atsakovų neteisėtiems veiksmams įrodinėtinu pagrindu, konstatuoti.

13538.

136ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2008 m. liepos 1 d. ir aktualioje ginčo atveju, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

13739.

138Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ieškovės nemokumą ĮBĮ prasme konstatavo iš esmės remdamasis tik 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada, kurioje, nustatant UAB „NERIES VERSLAS“ turto ir įsipareigojimų santykį laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m., vadovautasi bendrovės balanso duomenimis ir juose nurodytu visu ieškovės turimu turtu ir visais turimais įsipareigojimais, o šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktų ieškovės balansų turinys.

13940.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik tokių teismo motyvų pagrindu padaryta išvada dėl ankstesnio, nei ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo momento, negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta, atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus, nes iš jų turinio negalima spręsti nei apie ieškovės pradelstų įsipareigojimų dydį, nei apie atitinkamais laikotarpiais ieškovės turėtą realų turtą, o kartu ir šių kriterijų santykį, nors ieškovės bankroto administratorė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, kvestionavo į ieškovės balansus įrašyto turto realumą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas sprendime nustatė bendrą ieškovės nemokumo laikotarpį (2006–2010 m.), nenurodant tikslios datos, kada atsakingiems asmenims kilo pareiga kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, nors, kaip minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, šis momentas yra itin reikšmingas, atsižvelgiant į žalos dydžio nustatymo specifiką – kreditorių reikalavimų padidėjimą.

14141.

142Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog šioje byloje ieškovės bankroto administratorė gina bendrovės kreditorių interesus (siekia patenkinti jų finansinius reikalavimus bendrovės bankroto byloje), nereiškia, jog bankroto administratorė yra atleidžiama nuo pareigos įrodyti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pačios ieškovės pozicijos nėra aišku, kokią datą ji laiko ieškovės nemokumo atsiradimo momentu (procesiniuose dokumentuose minimi 2008, 2010, 2012 m.), kokie konkretūs įrodymai leidžia spręsti apie ieškovės ankstesnį nemokumą, nes, kaip minėta, vien bendrovės patiriami nuostoliai, reikalavimų kreditoriams turėjimas, kuriais buvo įrodinėjamas ieškovės nemokumas, nesant pagrindo spręsti, kad atitinkamais laikotarpiais egzistavę kreditorių reikalavimai viršijo pusę į ieškovės balansą įrašyto realaus turto vertės, savaime nepatvirtina nemokumo fakto ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme ir, atitinkamai, nesuponuoja atsakingų pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį asmenų pareigos imtis veiksmų dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo egzistavimo.

14342.

144Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visų įmonės dokumentų perdavimo svarbą tinkamai nustatant atsakomybę už bendrovės kreditoriams padarytą žalą, pažymėjo, kad įmonės vadovui neperdavus visų dokumentų bankroto administratoriui ir neįrodžius priežasčių, pateisinančių jų neperdavimą, gali būti pagrindas taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją, pagal kurią, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti reikšmingus įrodymus, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

14543.

146Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės bankroto administratorė nurodo, kad iškeliant bankroto bylą buvę bendrovės vadovai teismui nepateikė išsamios informacijos apie pradelstų įsipareigojimų ir į bendrovės balansą įrašyto turto santykį, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš kurios matyti, kad buvęs ieškovės vadovas bankroto administratorei perdavė (bent jau dalį) bendrovės dokumentų (t. 1, b. l. 131–138, 140, 141), o ieškovė ieškinyje neįrodinėjo, kad jų nepakanka ir (ar) iš turimų duomenų neįmanoma nustatyti ieškovės nemokumo atsiradimo momento, šiuo metu neturi pagrindo spręsti, kad dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) – dokumentų neperdavimo – byloje neįmanoma nustatyti tikslaus ieškovės nemokumo atsiradimo momento.

14744.

148Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė kreditorių finansinius reikalavimus, kurių pagrindu jie buvo patvirtinti ieškovės bankroto byloje (t. 4, b. l. 5–75), taip pat 2014 m. spalio 31 d. kreditorių sąrašą, kuriame nurodytos ir kai kurių kreditorių reikalavimų atsiradimo datos, tačiau, įvertinus jų turinį, negalima daryti vienareikšmės išvados apie jų atsiradimo momentą (-us), o kartu ir pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jie atsirado bendrovei jau esant faktiškai nemokiai, byloje nesant nustatytam tiksliam bendrovės nemokumo atsiradimo momentui, nors, kaip minėta, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, už pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą nevykdymą galima priteisti tik su kreditorių reikalavimų padidėjimu siejamą žalą, o tai reiškia, kad teismas šioje byloje, be bendrovės nemokumo momento, turėjo nustatyti ir kada kreditoriai įgijo reikalavimo teises, su kuriomis siejamas žalos atsiradimas ir jos dydis, t. y. prieš ar po to, kai atsakingiems asmenims kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto administratorė – pateikti šiam faktui nustatyti reikšmingus duomenis (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorių reikalavimų, patvirtintų ieškovės bankroto byloje, atsiradimo momento nustatymas gali būti reikšmingas ir nustatant ieškovės nemokumo pradžią.

149Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

15045.

151Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

15246.

153Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir pagal byloje esančius duomenis nurodo negalinti nustatyti tikslaus ieškovės nemokumo atsiradimo momento, su kuriuo siejama atsakingų asmenų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, atitinkamai, sprendžiama dėl jos nevykdymo, kaip neteisėtų veiksmų egzistavimo sąlygos, taip pat nustatyti žalos atsiradimo fakto ir jos dydžio (kreditorių reikalavimų padidėjimo nuo pareigos kreiptis į teismą atsiradimo iki bankroto bylos iškėlimo), priežastinio ryšio, nes bankroto administratorės į bylą pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs ir tikslūs (neaiškus nei įrodinėjamas nemokumo momentas, nei įrodymai, kurių pagrindu galima daryti tokią išvadą, nei kreditorių reikalavimų atsiradimo momentas), be to, jie pirmosios instancijos teismo išsamiai nevertinti ir neanalizuoti (kaip minėta, bendrovės nemokumas laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2010 m. konstatuotas remiantis tik specialisto išvada, kurioje atsispindi tik balanse esantys duomenys, iš kurių nesimato pradelstų įsipareigojimų dydis), nesiaiškinta, ar balansuose įrašyti duomenys apie ieškovės finansinę padėtį atitiko faktinę situaciją, t. y. kokie faktiniai duomenys atitinkamu laikotarpiu turėjo būti įrašyti bendrovės balansuose, bankroto administratorei kvestionuojant juose esančio turto vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.) <...>, tačiau tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo; teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).

15447.

155Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl bylai tinkamai išnagrinėti nustatytinų reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių kiekio (ieškovės nemokumo momento ĮBĮ prasme, išaugusios kreditorių reikalavimų sumos dydžio) byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi bei naujais aspektais, reikalaujama naujų įrodymų ir (ar) pozicijos išgryninimo, o bylos nagrinėjimas tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apribotų šalių teisę į apeliaciją. Tai suponuoja pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas bankroto administratorės reikalavimas iš atsakovų solidariai priteisiant 27 506,73 Eur žalos atlyginimą (kreditorių finansinių reikalavimų sumą), ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15648.

157Teismui nusprendus bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas išspręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

158Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

159Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „NERIES VERSLAS“, atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovita“, iš atsakovų R. S. ir M. V. (M. V.) solidariai priteisti 27 506,73 Eur žalos atlyginimo, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė BUAB „NERIES VERSLAS“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto byla iškelta 2014 m.... 10. 2.1.... 11. Ieškovei bendrais atsakovų R. S. ir M. V. veiksmais padaryta 3 790 Lt (1... 12. 2.2.... 13. Ieškovei bendrais atsakovų R. S. ir M. V. veiksmais padaryta 101 058,34 Lt... 14. 2.3.... 15. Dėl atsakovo R. S. neveikimo ieškovė patyrė 163 362,72 Eur (46 356,24 Eur +... 16. 2.4.... 17. Likusi žala (117 006,48 Eur) ieškovės kildinama iš bendrovės apskaitoje... 18. 2.5.... 19. Ieškovės teigimu, atsakovai R. S. ir M. V. turi atlyginti kreditoriams... 20. 3.... 21. Atsakovė UAB „HALINETA“ su ieškiniu nesutiko. Jos teigimu, ieškovė... 22. 4.... 23. Atsakovas R. S. nesutiko su ieškovės ieškiniu. Atsakovas visų pirma... 24. 5.... 25. Atsakovas nesutiko, kad 2012 m. sausio 9 d. sandorio su UAB „HALINETA"... 26. 6.... 27. Atsakovo teigimu, 2011 m. skolos dalies grąžinimas H. B. G. buvo visiškai... 28. 7.... 29. Trečiasis asmuo L. G. nurodė, kad 1978 m. pradėjo dirbti AB „Neris"... 30. II.... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 32. 8.... 33. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 34. 9.... 35. Teismas nustatė, kad BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto byla iškelta 2014 m.... 36. 10.... 37. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovės su atsakove... 38. 11.... 39. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs tai, kad tiek... 40. 12.... 41. Konstatavęs niekinį ieškovės ginčijamos sutarties pobūdį, teismas... 42. 13.... 43. Teismas netenkino ieškovės prašymo pripažinti negaliojančia ieškovės ir... 44. 14.... 45. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo R. S. pareigos ieškovei atlyginti žalą,... 46. 15.... 47. Tačiau teismas sutiko su ieškovės pozicija dėl atsakovų pažeistos ĮBĮ... 48. 16.... 49. Teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos... 50. 17.... 51. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš esmės nebuvo ginčijama nei ieškovės... 52. 18.... 53. Teismas nurodė atmetantis reikalavimą dėl IĮ M. D. privačios įmonės... 54. 19.... 55. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio... 56. III.... 57. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 58. 20.... 59. Apeliaciniame skunde atsakovas R. S. teismo prašo panaikinti Vilniaus... 60. 21.... 61. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:... 62. 21.1.... 63. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos inicijuoti... 64. 21.2.... 65. Nors pagal teismų praktiką balanso eilutėje „Per vienerius metus... 66. 21.3.... 67. Teismas nevertino atsakovo veiksmų, kuriais buvo siekiama išsaugoti... 68. 21.4.... 69. Sprendžiant dėl atsakovo padarytos žalos dydžio turėjo būti vertinama... 70. 21.5.... 71. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtintas... 72. 21.6.... 73. Iš ieškovės bankroto administratorės į bylą pateiktos BUAB „NERIES... 74. 21.7.... 75. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, privalėjo... 76. 21.8.... 77. Iš teismui pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti ir kuriuo metu susiformavo... 78. 21.9.... 79. Teismas neįvertino aplinkybės, kad bendrovės vadovo asmeninę civilinę... 80. 21.10.... 81. Sprendžiant dėl atsakovų solidariosios atsakomybės, turėjo būti... 82. 21.11.... 83. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti tikslaus ieškovės nemokumo... 84. 22.... 85. Atsakovas M. V. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo R. S.... 86. 23.... 87. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „NERIES VERSLAS“,... 88. 24.... 89. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais... 90. 24.1.... 91. Nesutiktina, kad bendrovės vadovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos... 92. 24.2.... 93. Sprendžiant bendrovės pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto... 94. 24.3.... 95. Pagal 2011 m. balansą bendrovė turėjo 1 510 677 Lt vertės turto. Iš šios... 96. 24.4.... 97. Daugelis bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti Vilniaus... 98. 24.5.... 99. Teismas pagrįstai rėmėsi 2016 m. lapkričio 17 d. specialisto išvada,... 100. 24.6.... 101. Vien apelianto nurodomas įsipareigojimų dydžio mažėjimas, kai bendrovė... 102. 24.7.... 103. Iki 2008 m. gegužės 22 d., kuomet įsigaliojo ĮBĮ norma dėl vadovo... 104. 24.8.... 105. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog visą laikotarpį, t. y.... 106. Teisėjų kolegija... 107. IV.... 108. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 109. 25.... 110. Iš byloje esančio išrašo iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad UAB... 111. 26.... 112. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi pagal pareiškėjos... 113. 27.... 114. BUAB „NERIES VERSLAS“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su... 115. 28.... 116. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl solidaraus žalos... 117. 29.... 118. Apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria žalos atlyginimas priteistas... 119. 30.... 120. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 121. 31.... 122. Pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ 8 straipsnio redakciją, jeigu įmonė... 123. 32.... 124. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakingiems asmenims pareiga kreiptis į... 125. 33.... 126. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad galimybė... 127. 34.... 128. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti juridinio... 129. 35.... 130. Be to, siekiant nustatyti padarytos žalos dydį ir priežastinį ryšį turi... 131. 36.... 132. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamai duomenų... 133. 37.... 134. Kaip minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti asmenų, turėjusių ĮBĮ 8... 135. 38.... 136. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2008 m. liepos 1 d.... 137. 39.... 138. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas... 139. 40.... 140. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik tokių teismo motyvų pagrindu... 141. 41.... 142. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog šioje byloje ieškovės bankroto... 143. 42.... 144. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visų įmonės dokumentų perdavimo... 145. 43.... 146. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės bankroto administratorė nurodo,... 147. 44.... 148. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors bankroto administratorė... 149. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 150. 45.... 151. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas... 152. 46.... 153. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir... 154. 47.... 155. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 156. 48.... 157. Teismui nusprendus bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui... 158. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 159. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. sprendimo dalį, kuria iš...