Byla e2-673-196/2017
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ZZZ.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priteisti nuostolius, civilinėje byloje Nr. e2-192-262/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NFQ Technologies“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 87 120 Eur skolos, 1 033,82 Eur delspinigių, 7,64 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Atsakovė 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: ieškinį palikti nenagrinėtą, nes tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas, nes šalys yra susitarusios ginčus spręsti arbitraže. Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, o atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl jas turi atlyginti ieškovė.
  3. Atsakovė 2016 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 18 220 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, nes šalys buvo susitarusios ginčus spręsti arbitraže. Kadangi ieškovė nepagrįstai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, tai laikinosios apsaugos priemonės taip pat buvo taikytos nepagrįstai. Dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patyrė nuostolių, kuriuos turi atlyginti ieškovas.
  4. Ieškovė 2016 m. gruodžio 29 d. atsiliepimu į prašymą dėl nuostolių atlyginimo nesutiko su atsakovės prašymu priteisti nuostolius. Nurodė, kad atsakovė jau kurį laiką prieš ieškinio pateikimą elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą, tam, kad apgintų savo interesus.
  5. Ieškovė sutiko su atsakovės prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovės naudai; ieškovė taip pat prašė grąžinti jai sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovė nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos, nes atsakovė ir pati delsė informuoti teismą apie tarp šalių esantį arbitražinį susitarimą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ prašymo atlyginti nuostolius; ieškovės UAB „NFQ Technologies“ ieškinį atsakovei UAB „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi (turto arešto akto Nr. 2016051320); priteisė atsakovei UAB „ZZZ.LT“ iš ieškovės UAB „NFQ Technologies“ 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei UAB „NFQ Technologies“ 1 530 Eur žyminio mokesčio.

8Dėl nuostolių atlyginimo

  1. Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų kreipusis tik į bendrosios kompetencijos teismą ar tik į arbitražą, ji turėjo teisę Vilniaus apygardos teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, negalima teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei buvo pritaikytos nepagrįstai.
  2. Nors atsakovė teigė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patyrė nuostolių, t. y. turėjo imti paskolą bei sumokėti UAB „Rolekspa“ už pateiktą gilių kavą, kurią būtų gavusi nemokamai, tačiau šį atsakovės argumentą teismas atmetė. Iš pateiktų paskolos dokumentų teismas nustatė, kad atsakovė ima paskolą dėl to, kad jai trūksta apyvartinių lėšų. Teismo vertinimu, apyvartinių lėšų atsakovei galėjo trūkti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas taip pat akcentavo, kad nors UAB „Rolekspa“ už pateiktą gilių kavą ir pareikalavo sumokėti, tačiau gilių kava liko atsakovės nuosavybėje, kurią atsakovė pardavusi galės padengti sumokėtą kainą. Teismas padarė išvadą, kad negalima teigti, jog atsakovė dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti pinigus patyrė nuostolių.
  3. Esant šioms aplinkybėms teismas atmetė atsakovės prašymą atlyginti nuostolius.

9Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu

  1. Teismas nustatė, kad šalių sutartyje, kuria yra grindžiamas ieškinys, yra nurodyta, kad jų ginčai yra sprendžiami arbitraže. Atsakovei prašius šiuo pagrindu ieškinį palikti nenagrinėtą, o ieškovei su tuo sutikus, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
  2. Teismas, ieškinį palikęs nenagrinėtą, panaikino atsakovei taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnis).
  3. Atsakovei patyrus bylinėjimosi išlaidas, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnis).
  4. Ieškinį palikus nenagrinėtą teismas ieškovei grąžino jos sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „ZZZ.LT“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „ZZZ.LT“ reikalavimas atlyginti taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytą žalą ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės UAB „NFQ Technologies“ atsakovės UAB „ZZZ.LT“ naudai 18 200 Eur nuostolių, patirtų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis civilinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12Dėl ieškovės nesąžiningumo ir sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą

    1. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad šalys buvo susitarusios dėl ginčų sprendimo arbitraže. Šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies XII skyriaus 2 punkte nustatyta, jog visi derybų būdu per 14 kalendorinių dienų nuo kilimo neišspręsti nesutarimai, ginčai ar reikalavimai turi būti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi.
    2. Sutarties sąlygas pasiūlė ieškovė, šalių sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, šalims susiderėjus tik dėl atskirų bendrosios dalies sąlygų pakeitimo. Dėl to ieškovei buvo gerai žinoma jos pačios rengtos sutarties bendrosios dalies sąlyga visus ginčus, kylančios iš sutarties, spręsti Lietuvos arbitražo teisme.
    3. Ieškovė sąmoningai nesikreipė į Lietuvos arbitražo teismą su ieškiniu siekdama pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir sukelti jai nuostolių, o kad šių tikslų pasiektų ieškovė nesąžiningai pasinaudojo CPK įtvirtintu laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Ieškovė nepagrįstai ieškiniu reikalavo Vilniaus apygardos teismo priteisti 88 153,82 Eur sumą, t. y. tarsi paslaugos atsakovei būtų teiktos keturis mėnesius, kai ieškovė jokių paslaugų atsakovei neteikė nuo 2016 m. liepos mėn. pabaigos. Tokia reikalavimo suma buvo nurodyta siekiant, kad teismas patenkintų ieškovės prašymą taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojant tuo, kad didelė ieškinio suma pati savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo tikimybę. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis iš esmės šiuo motyvu, 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien reikalavimas priteisti be pagrindo didelę ieškinio sumą rodo ieškovės nesąžiningus ketinimus ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes reikalaudama minėtos sumos ieškovė siekė, kad atsakovei būtų pritaikytos labiausiai varžančios laikinosios apsaugos priemonės, o ne realaus ginčo tarp šalių sprendimo.
    4. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ieškovė pati visiškai sutiko su atsakovės reikalavimu palikti ieškinį nenagrinėtu dėl šalių sudarytos arbitražinės išlygos. Ši aplinkybė patvirtinta ieškovės siekius pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir padaryti jai kuo daugiau žalos iki ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes esant šalių arbitražiniam susitarimui, bet kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą ieškovė efektyviai vilkino realų ginčo išsprendimą.
    5. Ieškovei buvo gerai žinoma atsakovės veiklos specifika, t. y. kad atsakovė užsiima maisto produktų prekyba internetu, kad atsakovė kiekvieną dieną gauna užsakymus iš vartotojų, o gautus pinigus naudoja atsiskaityti su prekių tiekėjais, kad lėšų banko sąskaitose areštas labai neigiamai paveiks atsakovės veiklą.
    6. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovė, pateikusi ieškinį arbitražo teismui, būtų galėjusi prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 145 straipsnį. Šie teismo teiginiai yra pagrįsti prielaidomis, kas būtų, jeigu būtų. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, turėjo vadovautis esamomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne hipotetinėmis prielaidomis. Priimant skundžiamą nutartį buvo aišku, kad ieškovė be pagrindo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, vietoj to, kad kreiptųsi į Vilniaus komercinį arbitražą, nepagrįstai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios be jokio pagrindo atsakovės turtui ir lėšoms buvo taikomos daugiau nei tris mėnesius. Dėl pritaikyti lėšų arešto, atsakovė patyrė didelius nuostolius, teismui pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis prielaidomis, kad ieškovė turto arešto taikymo būtų prašiusi ir ieškinį pateikus arbitražo teismui, atmetė atsakovės pagrįstą prašymą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius.
    7. Ieškovės akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis suteikia atsakovei teisę, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, prašyti atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl tokių neteisėtų veiksmų dar šiame procese, todėl atsakovės prašymas atlyginti nuostolius turėjo būti patenkintas.

13Dėl atsakovės patirtų nuostolių

    1. Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atsakovė patyrė didelių nuostolių. Kadangi atsakovės veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais internetu, pritaikius areštą, atsakovės banko sąskaitose esančioms lėšoms, atsakovės veikla buvo sutrikdyta. Atsakovė nedelsiant po to, kai sužinojo apie pritaikytą areštą, dar negavusi procesinių dokumentų, 2016 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovei visiškai be pagrindo buvo taikytos iki pat 2017 m. sausio 20 d.
    2. Atsakovė, siekdama išsaugoti veiklos tęstinumą, 2016 m. lapkričio 24 d. buvo priversta sudaryto paskolos sutartį, kurios pagrindu 6 mėn. laikotarpiui pasiskolino 90 000 Eur.
    3. Pagal paskolos sutarties 3.1 punktą atsakovė už naudojimąsi paskola paskolos davėjui privalės sumokėti 13 500 Eur palūkanų ir jau yra sumokėjusi 500 Eur sutarties sudarymo mokestį.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad sudarant paskolos sutartį atsakovei buvo taikytas areštas, paskolos sutarties įvykdymas buvo užtikrintas fizinio asmens laidavimu, už kurį atsakovė laiduotojui sumokėjo 900 Eur.
    5. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teigė, kad pagal pateiktus paskolos dokumentus matyti, kad atsakovė ima paskolą dėl to, kad jai trūksta apyvartinių lėšų, tačiau apyvartinių lėšų atsakovei galėjo trūkti ir dėl kitų priežasčių, ne vien tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga, paviršutiniška ir padaryta neįsigilinus į atsakovės padėtį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nors atsakovės sudarytos paskolos sutarties preambulėje pažymėta, kad paskolos gavėjai yra skubus apyvartinių lėšų poreikis, tačiau šis poreikis atsirado būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tai, kad pritaikytas piniginių lėšų areštas buvo vienintelė priežastis atsakovei sudaryti paskolos sutartį, patvirtina ir sutarties suma – 90 000 Eur, kuri padengia areštuotų lėšų sumą 88 153,82 Eur. Darytina išvada, kad dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų atsakovė buvo priversta sudaryti šį sandorį ir patirti išlaidas šio sandorio vykdymui. Dėl to ieškovė turi pareigą atlyginti šiuos atsakovės nuostolius.
    6. Atsakovės turtui taikytas areštas neigiamai paveikė atsakovės dalykinę reputaciją, tiekėjai suabejojo atsakovės patikimumu, per pirmąją savaitę nuo arešto taikymo dienos, didžioji dalis tiekėjų kreipėsi į atsakovę, išreikšdami savo nepasitikėjimą. Areštas atsakovės turtui be pagrindo buvo taikomas ilgiau nei tris mėnesius. Tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų sudariusi paskolos sutarties, atsakovės verslas galėjo būti sužlugęs.
    7. Tiekėja UAB „Rolekspa“, kuri 2016 m. rugsėjo 24 d. sutarties Nr. 2016/69-1 pagrindu marketingo tikslais buvo perdavusi atsakovei nuosavybės teise 4 000 gilių kavos pakuočių, už kurias atsakovė neturėjo pareigos atsiskaityti, o buvo įsipareigojusi reklamuoti UAB „Rolekspa“ gilių kavą parduodama savo internetinėje parduotuvėje. Tačiau nurodyta tiekėja, sužinojusi apie atsakovei taikytą areštą, atsisakė sutarties ir pareikalavo atsakovės sumokėti visą gilių kavos kainą – 3 320 Eur. Tuo atveju jei atsakovės turtui nebūtų buvęs pritaikytas areštas UAB „Rolekspa“ nebūtų turėjusi pagrindo reikalauti sumokėti už atsakovei margketingo tikslais perduotą kavą, o atsakovė nebūtų turėjusi pareigos sumokėti UAB „Rolekspa“ už perduotas 4000 gilių kavos pakuočių 3 320 Eur, taip atsakovė nebūtų patyrusi 3 320 Eur nuostolių.
    8. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymą priteisti atsakovės patirtus nuostolius dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti pinigus atsakovė nepatyrė nuostolių, nes gilių kava liko atsakovės nuosavybėje. Atsakovė dar iki UAB „Rolekpsa“ pareikalavimo sumokėti 3 320 Eur jau pardavinėjo gilių kavą, nes turėjo pareigą tai daryti pagal sutartį Nr. 2016/69-1. Todėl tik dėl UAB „Rolekspa“ reikalavimo sumokėti 3 320 Eur atsakovė patyrė nuostolius, kurių visiškai nedengia pinigai gauti parduodant gilių kavą, nes lėšos gaunamos už pardavimus yra atlygis atsakovei už reklamavimo paslaugų vykdymą pagal ekvivalentinę sutartį Nr. 2016/69-1.
    9. Atsakovė dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patyrė 18 200 Eur (13 500 + 500 + 900 + 3 320) nuostolių, kuriuos vadovaudamasis CPK 95 straipsniu pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš ieškovės atsakovės naudai.
  1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „NFQ Technologies“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors ieškovė neneigia, jog kilęs šalių ginčas yra teismingas Lietuvos arbitražo teismui, tačiau faktas, jog ieškovė pateikė bendrosios kompetencijos teismui ieškinį, savaime nereiškia, kad ji veikė nesąžiningai bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
    2. Iš teismų praktikos analizės matyti, jog atvejai, kuomet dėl ginčų, teismingų arbitražui, ieškinys yra pareiškiamas bendrosios kompetencijos teismui, nėra reti, tačiau nei viename iš jų ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis klausimas nėra keliamas.
    3. Nepaisant šalių sudaryto susitarimo dėl arbitražo, ieškovė nutarė ginti savo pažeistas teises ne Lietuvos arbitražo teisme, o bendrosios kompetencijos teisme, ir tokį jos apsisprendimą lėmė ne noras dirbtinai pakenkti atsakovei ar užvilkinti ginčo išsprendimą, o nesąžiningas atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo teisme, tiek po to.
    4. Nesąžiningas atsakovės elgesys, kuomet derybų metu kardinaliai kinta jos pozicija dėl apmokėjimo už paslaugas, suteiktas pagal šalių sudarytą sutartį, kuomet atsakovė remiasi tik dalimi sutarties nuostatų, tuo pačiu metu kitą jų dalį atvirai ignoruoja, leido ieškovei pagrįstai tikėtis, kad atsakovė ir toliau elgsis nesąžiningai bei ginčys arbitražinę išlygą siekdama to išvengti, ieškovė kreipėsi į teismą ir suteikė galimybę pačiai atsakovei pasirinkti – taikyti arbitražinę išlygą, dėl kurios šalys susitarė pasirašydamos sutartį, ar ne.
    5. Kai atsakovė nurodė, kad nori taikyti arbitražinę išlygą, ieškovė nedelsdama pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovės prašymu palikti ieškinį nenagrinėtą bei panaikinti atsakovės turtui galiojančias laikinąsias apsaugos priemones.
    6. Pateikdama teismui ieškinį bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones –atsakovės turto areštą, ieškovė nesiekė dirbtinai užvilkinti ginčo nagrinėjimą, juo labiau pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai. Vienintelis ieškovės tikslas buvo ir yra savo pažeistų teisių gynimas, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu buvo taikomos visiškai pagrįstai. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog pateikusi ieškinį Lietuvos arbitražo teismui, ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir toks ieškovės prašymas buvo patenkintas iš dalies. Taigi, kaip matyti, nors ieškovės ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtas, faktiškai nagrinėjant ginčą tiek teisme, tiek Lietuvos arbitražo teisme, atsakovės turtui taikomas analogiškas suvaržymas.
    7. Atsakovės elgesys nebuvo visiškai sąžiningas, nes pati delsė imtis veiksmų tam, kad procesas būtų nutrauktas ieškinį paliekant nenagrinėtu ir dėl to patyrė tiek nereikalingas bylinėjimosi išlaidas, tiek tariamus nuostolius, kuriuos dabar prašo priteisti iš ieškovės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie ieškovės ieškinį atsakovė sužinojo 2016 m. lapkričio 8 d. Sekančia dieną atsakovė pateikė teismui prašymą pakeisti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau jame neužsiminė apie tai, kad tarp šalių yra sudarytas arbitražinis susitarimas, apie kurį atsakovė jau žinojo tuomet.
    8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų kreipusis tik į bendrosios kompetencijos teismą ar tik į arbitražą, ji turėjo teisę Vilniaus apygardos teismo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
    9. Šiuo metu, ieškovės ir atsakovės ginčui sprendžiantis arbitraže, atsakovės turtui yra pritaikytas areštas, kurio mastas yra analogiškas arešto, taikyto ginčą nagrinėjant teisme, mastui.
    10. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti nuostolių realumą bei neišvengiamumą.

14

15IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priteisti atsakovės naudai iš ieškovės nuostolius už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

17Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. Atsakovė pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekia pagrįsti jos patirtų nuostolių dydį, o ieškovė pateikė įrodymus, kuriais ginčija atsakovės patirtų nuostolių dydį.
  3. Pažymėtina, kad šalys nesuformulavo prašymų juos priimti, jie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nėra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl juos atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).

18Dėl ieškovės rašytinių paaiškinimų

  1. Ieškovė UAB „NFQ Technologies“ 2017 m. kovo 22 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus.
  2. Nagrinėjamu atveju minėti ieškovės rašytiniai paaiškinimai pagal savo turinį laikytini atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymais, tuo tarpu terminas, per kurį galima keisti (pildyti) šį dokumentą, jo pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs (CPK 335 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai apeliacinis teismas ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti.

19Dėl atsakovės prašymo priteisti nuostolių atlyginimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

  1. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.
  2. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.
  3. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
  5. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis 18 200 Eur nuostolių. Atsakovė teigia, kad ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina tai, jog ji, žinodama apie šalių arbitražinį susitarimą, pateikė ieškinį ne Lietuvos arbitražo teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdama pakenkti atsakovės dalykinei reputacijai ir sukelti jai nuostolių.
  6. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2016 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės jos naudai priteisti 87 120 Eur skolos, 1 033,82 Eur delspinigių, 7,64 proc. procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė areštuoti atsakovei UAB „ZZZ.LT“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą neviršijant 88 153,82 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovei UAB „ZZZ.LT“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove, taip pat leidžiant mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytą areštą atsakovės UAB „ZZZ.LT“ lėšoms, kredito ir mokėjimo įstaigose esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose bei bendrovės kasoje arba leisti atsakovei UAB „ZZZ.LT“ atsiskaityti su tiekėjais pagal pateiktą tiekėjų sąrašą iš atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose ar kasoje esančių lėšų, kurias atsakovė UAB „ZZZ.LT“ gauna iš vartotojų, pateikusių per internetinę svetainę www.zzz.lt užsakymus maisto prekėms įsigyti, taip pat leisti atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, su kitomis valstybinėmis institucijomis, leidžiant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir panaikino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ piniginių lėšų areštą, palikdamas atsakovės kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą už 88 153,82 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „ZZZ.LT“ prašymo atlyginti nuostolius; ieškovės UAB „NFQ Technologies“ ieškinį atsakovei UAB „ZZZ.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paliko nenagrinėtą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi (turto arešto akto Nr. 2016051320); priteisė atsakovei UAB „ZZZ.LT“ iš ieškovės UAB „NFQ Technologies“ 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei UAB „NFQ Technologies“ 1 530 Eur žyminio mokesčio.
  7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atmesti atsakovės prašymą atlyginti nuostolius pagrįstumą, pažymi tai, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat – pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas šalims yra privalomas ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda) (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Arbitražinis susitarimas saisto ne tik jo šalis, bet ir teismą. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, teismų praktikoje yra atvejų, kai kyla šalių ginčas dėl atitinkamo ginčo sprendimo tvarkos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 2-1016/2013; Nr. 2-719/2014; Nr. e2A-554-381/2015, Nr. 2-648-157/2016).
  8. Kilus ginčui dėl tokio susitarimo turinio, teismas privalo nustatyti, ar šalys aiškiai susitarė ir kokia yra tikroji šalių valia dėl atitinkamo ginčo (ginčų) sprendimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą (pvz., susitarta dėl nearbitruotino ginčo perdavimo arbitražui; pažeidžiamos išimtinio teismingumo taisyklės ir kt.). Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
  9. Taigi vien faktas, jog ieškovė pateikė ieškinį ne Lietuvos arbitražo teismui, o bendrosios kompetencijos teismui, nors šalių sudarytos sutarties bendrosios dalies XII skyriaus 2 punkte nustatyta, jog visi derybų būdu per 14 kalendorinių dienų nuo kilimo neišspręsti nesutarimai, ginčai ar reikalavimai turi būti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kurį šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi, nesant pateiktų įrodymų, jog ieškovė nesąžiningai pareiškė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui siekdama atsakovei pakenkti, nesuteikia pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinį, kuriame išreiškė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė įgyvendindama jai įstatymo suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl, jos nuomone, pažeistos teisės gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas, gynimo. Taip pat ieškovė, pasinaudodama įstatymo suteiktomis teisėmis, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui (CPK 42, 135, 144 straipsniai).
  11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškinį, kuriame taip pat suformuluotas procesinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, ieškovė pateikė siekdama vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų. Dėl to ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepripažįsta ieškovės piktnaudžiavimo teise. Atsižvelgiant į tai, ieškovei netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnio 1 dalyje – įpareigojimas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą priteisti iš ieškovės 18 220 Eur nuostolius dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atkreipia dėmesį į tai, kad šių nuostolių susidarymą ir jų dydį atsakovė grindžia nepagrįstai pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad atsakovo teisė į nuostolių, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įgyvendinama CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju šia nutartimi nekonstatavus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovei išlieka teisė bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

20Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

  1. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatavus prašymo priteisti nuostolius už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstumą, atskirojo skundo argumentai dėl patirtų nuostolių dydžio teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.
  2. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir iš esmės pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai