Byla 2A-147-392/2013
Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui ADB „ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 7 684,76 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad apdraustasis V. M. nukentėjo 2008-07-28 pakeliui į darbą eismo įvykio metu. VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-12-24 sprendimu Nr. 6-15-2083 minėtas nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas V. P., kuris Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2008-11-06 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju V. M.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) 2009-01-27 pažyma DLN-2 Nr. 0020952 konstatavo, jog V. M. nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 yra netekęs 60 proc. darbingumo. 2010-02-02 pažyma DLN-2 Nr. 0021094 NDNT nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 V. M. buvo netekęs 50 proc. darbingumo. 2011-02-08 pažyma DLN-2 Nr. 0021211 NDNT nurodė, kad nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 V. M. taip pat netekęs 50 proc. darbingumo. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-02-12 sprendimu Nr. 6-18-425, 2010-02-19 sprendimu Nr. 6-18-349, 2011-02-22 sprendimu Nr. 6-18-552 V. M. buvo paskirta netekto darbingumo kompensacija už laikotarpį nuo 2009-01-17 iki 2013-01-23. VSDFV Vilniaus skyrius 2009-08-18 raštu Nr. (9.51) 3-58502, 2009-12-29 raštu Nr. (9.51) 3-93478, 2010-03-25 raštu Nr. (9.52) 3-21560, 2010-06-30 raštu Nr. (9.52) 3-42186, 2010-09-28 raštu Nr. (9.52) 3-63992 bei 2011-03-31 raštu Nr. (9.52) 3-19408 prašė ADB „ERGO Lietuva“, kuri 2008-07-28 eismo įvykio metu buvo apdraudusi automobilio valdytojo, V. P., civilinę atsakomybę, atlyginti Fondo biudžetui žalą, patirtą V. M. išmokėjus 4 508,65 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-05-31. Atsakovas ieškovui yra atlyginęs 3 323,98 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-08-31. Vadovaujantis NDNT 2009-01-27 pažyma DL-1 Nr. 0394379, kurioje pažymėta, kad V. M. nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 buvo netekęs 60 proc. darbingumo, 2010-02-08 pažyma DL-1 Nr. 0513224, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 V. M. buvo netekęs 50 proc. darbingumo, bei 2011-02-08 pažyma DL-1 Nr. 0596447, kurioje nurodyta, kad nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 V. M. taip pat netekęs 50 proc. darbingumo, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-03-30 sprendimu Nr. 11-17-6984, 2010-02-08 sprendimu Nr. 11-17-2549 bei 2011-02-17 sprendimu Nr. 11-17-3215 V. M. buvo paskirta netekto darbingumo pensija. Už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 V. M. buvo išmokėta 14 385 Lt netekto darbingumo pensijos. Ieškovas 2011-06-29 raštu Nr. (9.52) 3-41136 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti Fondo biudžetui 1 184,67 Lt (4 508,65 Lt – 3 323,28 Lt) žalą, atsiradusią už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31, V. M. paskyrus netekto darbingumo periodinę kompensaciją, bei 14 385 Lt žalą, nukentėjusiajam paskyrus netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30, iš viso 15 569,67 Lt. 2011-07-19 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad Fondo biudžetui bus atlyginta 7 884,91 Lt žala, nes išmokėtos išmokos kompensuotinos tik pagal CK 6.283 str., t. y. kompensuotini nuostoliai, sudaryti iš negautų pajamų, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimo susijusios išlaidos. Atsakovas nurodė, kad nukentėjusiojo V. M. vidutinis darbo užmokestis iki 2008-07-28 eismo įvykio buvo 709,47 Lt. Dėl patirtos traumos 2009-01-28 jis buvo atleistas iš darbo. Todėl, nustačius 40 proc. darbingumo lygį, V. M. per mėnesį neteko 425,68 Lt pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt pajamų. Už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 V. M. prarado 11 208,89 Lt pajamų, todėl, atlyginus 3 323,98 Lt žalą, likusi mokėtina draudimo išmoka sudaro 7 884,91 Lt. Tai reiškia, kad atsakovas, atsisakydamas atlyginti 7 684,76 Lt žalą, ieškovo 2010-06-29 reikalavimą patenkino tik iš dalies (15 569,67 Lt – 7 884,91 Lt). Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2006-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, kurioje nurodyta, kad pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintiną žalą yra įskaitomos nukentėjusiajam, kurio gyvybė ar sveikata yra apdrausta, sveikatos ar gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.), tai reiškia, kad CK 6.290 str. apima ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją bei netekto darbingumo pensiją. Nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad įstatyme, išskyrus CK 6.290 str. 3 d. nustatytą išimtį, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, nenustatyta kitų atvejų, kai regresas nėra galimas. Ieškovas nurodė, kad CK 6.283 str., kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė atlyginti visą žalą, taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymų nustatyta tvarka.

4Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2008-05-15 tarp automobilio „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ) kuriuo 2008-07-28 eismo įvykio metu buvo sužalotas V. M., savininko V. P. ir ADB „ERGO Lietuva“ buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-781551. Šios sutarties sąlygas, draudimo apsaugos apimtį, žalos nustatymo principus ir tvarką reglamentuoja Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPDĮ) ir LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės. Ieškovo reikalaujamą priteisti sumą sudaro nukentėjusiajam V. M. išmokėtos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos ir periodinės netekto darbingumo kompensacijos. Tai socialinio draudimo išmokos, kurios mokamos pagal valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. numatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Minėto įstatymo 19 str. 6 d. įtvirtinta, kad draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8 p. nustatyta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Asmenų dirbusių pagal darbo sutartis negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650. Atsakovas nurodė, kad nukentėjęs asmuo V. M. iki eismo įvykio dirbo UAB „Vilniaus parkai“. Vidutinis darbo užmokestis iki 2008-07-28 eismo įvykio buvo 709,47 Lt. Dėl patirtos traumos 2009-01-28 nukentėjusysis buvo atleistas iš darbo. Todėl, nustačius 40 proc. darbingumo lygį, V. M. per mėnesį neteko 425,68 Lt (60 proc.) pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt (50 proc.) pajamų. Taigi už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 atsakovas ieškovui išmokėjo 3 323,98 Lt draudimo išmoką. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. dėl sužalojimo neteko papildomų 7 684,76 Lt pajamų. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (NADPLSDĮ) 31 str. reglamentuoja, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigos iš draudimo bendrovių turi teisę reikalauti tik tų sumų, kurios yra įskaitytinos į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPVCAPDĮ, dydį. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios didesnę už pagal TPVCAPDĮ atlygintinos žalos išmoką, negali reikalauti socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, viršijančios civiliniu deliktu nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija apskaičiuojama ne pagal to asmens faktiškai prarastą darbo užmokestį, o atsižvelgiant į einamojo mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Be to, skiriant kompensaciją neatsižvelgiama į tai, ar išmokos gavėjas prieš gaudamas socialinę paramą dirbo, ar dirbs ją gaudamas, t. y. ar praras dėl netekto darbingumo pajamas, ar ne. Tokiu būdu tam tikrais atvejais pažeidžiami konstitucinio žalos atlyginimo instituto ir kiti principai, nes regreso teisę numatančių teisės aktų normos aiškiai nenustato, kokia apimtimi yra realizuojama atgręžtinio reikalavimo teisė. Atsakovas pažymėjo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos apdraustojo sužalojimo atveju, nėra tapačios tam žalos atlyginimui, kuris nustatomas ir įgyvendinamas vadovaujantis civilinės teisės reguliuojamo deliktinės civilinės atsakomybės instituto normomis. Pagal CK 6.283 str. 1 d. ir 2 d. ieškovo regreso teisė gali būti taikoma tik ta apimtimi, kokia atsako žalą padaręs asmuo. CK 6.113 str. įtvirtinta, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių negu jų turėjo pradinis kreditorius, todėl ieškovas negali turėti regreso teisės į tą išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį, kuri viršija nukentėjusiojo patirtus nuostolius. Nukentėjusįjį ir žalą padariusį asmenį sieja civilinis deliktas, o ne privalomojo socialinio draudimo sutartis, todėl reikalavimas skolininkui gali būti grindžiamas tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis.

5Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 857,95 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas konstatavo, kad ieškovo nukentėjusiajam V. M. išmokėta netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija pagal savo esmę priskirtinos socialinio draudimo išmokoms, mokamoms sveikatos sužalojimo atveju. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 8, 34, 55 punktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2012-04-18 nutarimu (byloje 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011 -24/2011), kuriame išaiškinta, kad CK 6.290 str. 1 d., numatanti, kad į atlygintinos žalos dydį yra įskaitomos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalą padaręs ar įstatymų numatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams turi atlyginti tą turtinės žalos dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtų socialinių draudimo išmokų dydį. Nurodė, jog pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam ar jo šeimos nariams padaryta žala. Teismas aiškinosi, ar dėl 2008-07-28 įvykusio eismo įvykio nukentėjęs V. M. laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir koks yra jų dydis. Nustatė, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų tapo tik iš dalies darbingu, todėl įstatymo nustatyta tvarka įgijo teisę į netekto darbingumo pensiją. Ieškovo nukentėjusiajam mokama netekto darbingumo kompensacija ir pensija iš dalies kompensuoja jo negautas pajamas. Byloje nėra duomenų, kad po eismo įvykio V. M. būtų kur nors įsidarbinęs. TPVCAPDĮ 19 str. 5 d., 6 d. numatyta, kad turi būti atlyginama ne hipotetinė, o reali žala. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 dėl eismo įvykio V. M. negautos pajamos sudaro 12 066,84 Lt. Kadangi atsakovas ieškovui sumokėjo 11 208,89 Lt, neatlyginta netektų pajamų dalis – 857,95 Lt. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė didesnių V. M. negautų pajamų laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 (CPK 178 str., TPVCAPDĮ 19 str. 6 d.). Konstatavo, kad 2008-10-21 pakvitavime nurodyta aplinkybė, jog V. P. atlygino įvykio metu V. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja (CK 6.252 str.). Minėtu pakvitavimu per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui buvo atlyginta padaryta turtinė ir neturtinė žala, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl žalos, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys.

7Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo nuomone, TPVCAPDĮ bei Vyriausybės nutarimu patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės, kuriais teismas išimtinai vadovavosi, reglamentuoja tarp draudiko, draudėjo ir per eismo įvykį nukentėjusio trečiojo asmens susiklosčiusius santykius ir negali būti taikomi santykiams, atsiradusiems socialinio draudimo įstaigai įgyvendinant CK 6.290 str. įtvirtintą regreso teisę. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LAT praktiką. Kasacinio teismo 2006-04-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006, išaiškinta, jog privalomojo draudimo teisiniai santykiai yra specifinė draudimo forma, dėl to valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai reglamentuojami socialinio aprūpinimo įstatymo normų. Ieškovas, paskirdamas V. M. netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją bei ADB „ERGO Lietuva“ pateikdamas reikalavimą atlyginti žalą, vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos kompensavimą valstybiniu socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, netekusiems dalies darbingumo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas remiasi CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d., 3 d. NADPLSDĮ 31 str. įtvirtinta: „Jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ Analogiška nuostata įtvirtinta ir LR Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 117 p. Žalą Fondo biudžetui sudaro ne V. M. dėl 2008-07-28 eismo įvykio negautos pajamos, o socialinio draudimo išmokos, išmokėtos vadovaujantis NADPLSDĮ bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymu, todėl teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir nepriteisė iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ visos 7 684,76 Lt žalos regreso tvarka.

8Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad LAT 2012-10-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 pakeitė iki tol egzistavusią praktiką ir išaiškino, kad, kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, o ne deliktiniai teisiniai santykiai, kaip buvo kvalifikuojama anksčiau. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog CK 6.290 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad socialinio draudimo įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą šią padariusiam asmeniui, įgyvendina regreso teisę, šiuo atveju, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių prigimtį ir esmę, aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek ir draudimo santykiuose. Atsakovas remiasi LAT 2007-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2007, kurioje nurodyta, kad socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmokas, regreso teisė į žalą padariusį asmenį nėra absoliuti, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (LRKT) 2012-04-18 nutarimu, kuriame išaiškinta, kaip socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisės apimties aspektu, turi būti aiškinamos ir taikomos CK 6.290 str. 3 d., TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., kad nebūtų abejonių dėl šių normų atitikties Konstitucijai. LRKT šiame nutarime konstatavo, jog asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Kadangi pagal Konstituciją konstitucinių nuostatų samprata, argumentai, išdėstyti Konstitucinio Teismo nutarimuose, taip pat kituose Konstitucinio Teismo aktuose – išvadose bei sprendimuose, saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas (pareigūnus), neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų, į apeliaciniame skunde nurodytas nutartis gali būti atsižvelgiama tiek, kiek jose suformuota praktika neprieštarauja LRKT 2012-04-18 nutarimui. TPVCAPDĮ 19 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Pagal TPVCAPDĮ 15 str. 4 d., kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Atsakovas nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo V. P. nukentėjusiajam V. M. yra sumokėjęs 10 300 Lt. Pasirašydamas 2008-10-21 pakvitavimą, V. M. patvirtino, kad jam atlyginta visa turtinė ir neturtinė žala. 2009-10-07 ADB „ERGO Lietuva“ patenkino 2009-08-20 iš ieškovo gautą pretenziją dėl apdraustajam V. M., remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, jo laikinojo nedarbingumo metu išmokėtų 4 906,25 Lt ligos pašalpų kompensavimo. Kitų įrodymų apie kitus dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius ieškovas nepateikė. Atsakovas ieškovui taip pat atlygino nukentėjusiajam išmokėtas socialinio draudimo išmokas, kuriomis buvo kompensuotos laikinojo nedarbingumo metu netektos pajamos (kadangi jis buvo nedarbingas). Ieškovo pagal NADPLSDĮ 20 str. nukentėjusiam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-01-27 iki ieškinio padavimo momento išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija bei pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą laikotarpiu nuo 2009-03-09 iki ieškinio padavimo momento išmokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija, ADB „ERGO Lietuva“ buvo vertinama žalos dėl V. M. negautų pajamų atlyginimo aspektu. Atsakovo paskaičiavimais pagal CK 6.290 str. 3 d. ieškovui kompensuoti jo nuo 2009-01-26 išmokėtas socialinio draudimo išmokas buvo išmokėta 11 208,89 Lt draudimo išmokų suma. Atsakovas pripažino, kad apskaičiuodamas vidutinį mėnesio, už kurį skaičiuojamos asmens negautos pajamos, darbo dienų skaičių, nesivadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-27 įsakymu Nr. A1-377, todėl teismas 857,95 Lt iš atsakovo ieškovui priteisė pagrįstai. Į likusią, ieškovo išmokėtų ir atsakovo nekompensuotų socialinio draudimo išmokų, dalį pagal CK 6.290 str. 3 d. reikalavimo teisės į atsakovą ieškovas neįgijo, kadangi neįrodė didesnių pradinio kreditoriaus, V. M., socialinio draudimo išmokų mokėjimo laikotarpiu prarastų pajamų.

9Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-07-28 Vilniuje ( - ) įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas pėsčiasis V. M., kuris ėjo į darbą. (b. l. 5-7). Dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų V. M. tapo iš dalies darbingu - 60 proc. netekto darbingumo lygis nustatytas nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 (b. l. 9, 22), 50 proc. netektas darbingumas nustatytas nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 (b. l. 11, 24), 50 proc. netektas darbingumas nustatytas nuo 2011-01-24 iki 2013-01-23 (b. l. 13, 26). VSDFV Vilniaus skyrius 2008-12-24 sprendimu Nr. 6-18-2083 2008-07-28 įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu (b. l. 8) ir 2009-02-12 sprendimu Nr. 6-18-425 nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 V. M. paskyrė bei mokėjo 200,88 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją (b. l. 10), nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 2010-02-19 sprendimu Nr. 6-18-349 (b. l. 12) ir nuo 2011-01-25 iki 2013-01-23 2011-02-22 sprendimu Nr. 6-18-552 (b. l. 14) – 131,63 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją. VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-03-30 sprendimu Nr. 11-17-6984 nuo 2009-01-27 iki 2010-01-31 V. M. paskyrė bei mokėjo 701,57 Lt netekto darbingumo pensiją (b. l. 23), nuo 2010-02-01 iki 2011-01-31 2010-02-08 sprendimu Nr. 11-17-2549 (b. l. 25) ir nuo 2011-02-01 iki 2013-01-31 2011-02-17 sprendimu Nr. 11-17-3215 (b. l. 27) – 350,79 Lt netekto darbingumo pensiją. Minėtų sprendimų pagrindu už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-05-31 ieškovas V. M. išmokėjo 4 508,65 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos, taip pat 14 385 Lt netekto darbingumo pensijos (už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30) (b. l. 30-34). Ieškovas dėl išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo pensijos atlyginimo 2009-08-18, 2009-12-29, 2010-03-25, 2010-06-30, 2010-09-28, 2011-03-31 raštais (b. l. 15-21) kreipėsi į atsakovą, nes eismo įvykio metu V. P. vairuojamą automobilį „Nissan Bluebird“, valst. Nr. ( - ) šis buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas ieškovui atlygino 3 323,98 Lt netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-08-31 (b. l. 35). 2011-06-29 raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas atlyginti 1 184,67 Lt (4 508,65 Lt – 3 323,28 Lt) žalą, susidariusią už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-05-31, paskyrus netekto darbingumo periodinę kompensaciją, bei 14 385 Lt žalą, nukentėjusiajam paskyrus netekto darbingumo pensiją už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30; iš viso 15 569,67 Lt (b. l. 28-29). 2011-07-19 raštu atsakovas informavo, kad nukentėjusio asmens iki eismo įvykio gautos pajamos (darbo užmokestis) sudarė 709,47 Lt. Nustačius 40 proc. darbingumo lygį, per mėnesį jis neteko 425,68 Lt pajamų, o nustačius 50 proc. darbingumo lygį – 354,74 Lt pajamų. Taigi V. M. už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2011-06-30 prarado 11 208,89 Lt pajamų. Kadangi VSDFV biudžetui atlyginta 3 323,98 Lt žala, likusi mokėtina draudimo išmoka sudaro 7 884,91 Lt (b. l. 35-36). Ši suma ieškovui išmokėta. Ieškovas nurodo, jog atsakovas jo reikalavimą patenkinto iš dalies ir prašo priteisti likusią 7 684,76 Lt žalą (15 569,67 Lt – 7 884,91 Lt).

13Byloje keliamas klausimas dėl d

14TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. numatyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011, nurodyta, kad CK 6.290 str. 1 d. nuostata aiškintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste. Palyginus Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą ir socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose, inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, nustatytą socialinio draudimo išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų teisinį reguliavimą matyti, kad pagal Civiliniame kodekse nustatytą žalos atlyginimo teisinį reguliavimą padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę; pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų kompensuojamos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų negautos pajamos, o išmokų dydis nustatomas šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi Civiliniame kodekse nustatytas žalos atlyginimo teisinis reguliavimas ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos socialinio draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų yra pagal paskirtį panašūs, tačiau pagal turinį skirtingi teisiniai institutai: Civiliniame kodekse nustatytu žalos atlyginimo teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos visiškai atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą; Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytomis socialinio draudimo išmokomis kompensuojamos dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautos pajamos šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams, t. y. atlyginama visa arba dalis turtinės žalos, atsiradusios dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų. Taigi dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis.

15Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

16Nagrinėjamos bylos atveju V. M. iki 2008-07-28 eismo įvykio, kurio metu jis buvo sužalotas, dirbo UAB „Vilniaus parkai“ ir jam buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 82-84). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu“, eismo įvykio dieną nukentėjusiojo vidutinis faktiškai gautas darbo užmokestis sudarė 709,47 Lt (b. l. 52). Pagal LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-12-27 įsakymą Nr. A1-377 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2008 m. patvirtinimo“ 2008 metais metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 20,75 darbo dienos, todėl V. M. vienos dienos vidutinis darbo užmokestis, kaip teisingai paskaičiavo pirmosios instancijos teismas, sudarė 34,19 Lt. Taigi V. M. už laikotarpį nuo 2009-01-27 iki 2010-01-26 neteko 5 108,16 Lt pajamų (709,47 Ltx60 proc. (netektas darbingumas)x12 mėn.), už laikotarpį nuo 2010-01-25 iki 2011-01-24 – 4256,88 Lt (709,47 Ltx50 proc. (netektas darbingumas)x12 mėn.), o už laikotarpį nuo 2011-01-24 iki 2011-06-30 – 2 701,8 Lt (34,19 Ltx50 proc. (netektas darbingumas)x158 dienos). Ginčui aktualiu laikotarpiu (2009-01-27 – 2011-06-30) V. M. dėl eismo įvykio negautos pajamas sudaro 12 066,84 Lt, ir tai nagrinėjamu atveju yra atlygintina turtinė žala. Kadangi atsakovas ieškovui sumokėjo 11 208,89 Lt (3 323,98 Lt+7 884,91 Lt) (b. l. 35-36), neatlyginta suma – 857,95 Lt (12 066,84 Lt-11 208,89 Lt), kurią ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teismas teisingai bei pagrįstai ir priteisė, nes ieškovas neįrodė didesnių V. M. negautų pajamų, t. y. atlygintinos turtinės žalos, laikotarpiu 2009-01-27 - 2011-06-30.

17Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Apelianto nurodyta teismų praktika yra ankstesnė nei LRKT d

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

19Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

20Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos... 4. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė... 5. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 6. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-09-19 sprendimu ieškinį patenkino... 7. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 2... 8. Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir... 9. Trečiasis asmuo V. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-07-28 Vilniuje ( - ) įvykusio eismo... 13. Byloje keliamas klausimas dėl d... 14. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. numatyta, jog asmenys, kurie teisės aktų nustatyta... 15. Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d.,... 16. Nagrinėjamos bylos atveju V. M. iki 2008-07-28 eismo įvykio, kurio metu jis... 17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 19. Ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą atmesti.... 20. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti...