Byla e2A-1072-440/2017
Dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo A. G. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4309-1004/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. G. dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

        1. Byloje kilo ginčas dėl draudiko teisės reikalauti grąžinti nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką.
        2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 3 370,05 Eur žalos atlyginimo, 115,41 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 79,00 Eur dydžio žyminis mokestis bei 70,08 Eur išlaidos advokatui už ieškinio surašymą. Nurodė, kad 2015 m. sausio 24 d. apie 20 val. Šiauliuose, Aido g. 8, prekybos centro „Akropolis“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje A. Z. vairuojamas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. ( - ), susidūrė su automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo atsakovas A. G.. Eismo įvykio metu automobilis „BMW 320“ buvo apdraustas ieškovės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl pripažinus, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „BMW 320“ valdytojas, šis įvykis yra draudiminis, todėl ieškovė kompensavo eismo įvykio metu A. G. patirtą žalą, t. y. išmokėjo 695,50 Eur draudimo išmoką už žalą automobiliui „Renault Megane Scenic“ padarytą žalą. Ikiteisminį tyrimą dėl eismo įvykio atlikęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius (toliau – Šiaulių PK) 2015 m. gegužės 22 d. raštu informavo ieškovę kaip eismo įvykio kaltininko draudikę, kad 2015 m. gegužės 12 d. specialisto išvadoje Nr. pG 27/15-113/15(04) konstatuota, kad 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio metu A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo atsakovui 3 370,05 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 145,62 Eur gydymo išlaidos, 24,43 Eur – kelionės (kuro) išlaidos ir 3 200 Eur – neturtinės žalos kompensaciją. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ekspertizė ir ekspertinės akte Nr. ( - ) nustatyta, kad eismo įvykio metu nebuvo sutrikdyta A. G. sveikata, todėl prokuroro 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Ieškovė remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 3 dalimi reikalauja grąžinti atsakovui išmokėta 3 370,05 Eur draudimo išmoką, nes ji išmokėta nesant pagrindo (el. b. l. 1?3).
        3. Atsakovas A. G. nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė įvykus draudiminiam įvykiui, dėl kurio kaltas ieškovės klientas, pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką ir neturi teisės reikalauti jos grąžinimo. Ieškovė nenurodė, kuo pasireiškė klaidingos informacijos pateikimas ieškovei, nes atsakovas geranoriškai bendradarbiavo su ieškove. Paaiškino, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir sužalota atsakovo sveikata, patyrė šoką, nes A. Z. automobilis dideliu greičiu trenkėsi į jo vairuojamo automobilio kairįjį šoną. Nuo smūgio jo į salono vidų įlinko automobilio kairės pusės durelės, išsiskleidė šoninė (vairuotojo pusės) automobilio saugos pagalvė, patyrė tiesioginius smūgius į kūno kairiąją pusę, t .y kairį petį, kairį šoną, kairį klubą, blauzdą ir pan. Po eismo įvykio tą pačią dieną apsilankė pas medikus dėl kairiojo peties skausmų, tačiau lūžio nenustatė, kitą dieną medikai nustatė skausmingumą čiuopiant kairiojo peties srityje. Vėliau lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č. dėl kairiojo peties skausmų, 2015 m. vasario 12 d. dėl peties konsultavosi su ortopedu traumatologu ir gavęs siuntimą nuvyko į Panevėžio miesto gydymo įstaigą, kurioje 2015 m. vasario 26 d. jam buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Atlikus kairiojo peties sąnario magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą nustatyta viršdyglinio raumens priekinės sausgyslės dalies „kiauryminis“ 10 mm pločio plyšimas. Gydytojas chirurgas Ž. V. traumą įvertino kaip šviežią ir 2015 m. kovo 18 d. atliko operaciją, po kurios ilgą laiką (apie 6 mėn.) buvo nedarbingas, jam buvo skirta reabilitacija. Baudžiamosios bylos kontekste padaryta išvada, kad kairiojo peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas laikomas lėtinės kairiojo peties sąnario ligos išraiška ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas, neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Pripažino, kad 2014 m. gruodžio 1 d. lankėsi pas gydytoją L. Č., nes jautė skausmą širdies plote, kuris nervais persiduoda į kairę ranką ir petį, tačiau tuomet periartritas nebuvo diagnozuotas, nebuvo atlikta jokie tyrimai (el. b. l. 50?57).

6II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

7

        1. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo A. G. 2 870,05 Eur žalos atlyginimą, 98,29 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 870,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 51,72 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 90?96).
        2. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 24 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes A. Z. pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo. A. Z. pripažino, kad jis yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl atsakovas kreipėsi į A. Z. civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką AB „Lietuvos draudimas“ prašydamas atlyginti patirtus nuostolius. Draudikas nustatė, kad avarija yra draudiminis įvykis, todėl sumokėjo atsakovui 695,50 Eur už žalą automobiliui bei 3 370,05 Eur dydžio draudimo išmoką atlyginant sveikatai padarytą žalą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos dvi prieštaringos specialisto išvados, kuriose skirtingai nustatyti A. G. sveikatos sužalojimai bei jų mastas, todėl buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadoje nurodyta, kad kairiojo peties viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo yra lėtinio kairio peties sąnario ligos išraiška, o ne eismo įvykio pasekmė. Prokuroro 2016 m. balandžio 25 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. ( - ), nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.
        3. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje skirtingai suvokiami asmens neteisėti veiksmai, tačiau daugelis ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktų sudaro įrodinėjimo dalyką šioje civilinėje byloje. Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas įvertinus ekspertizės akto išvadą, kad atsakovo kairiojo peties sąnario patologija ir vėlesnis gydymas nėra siejamas su eismo įvykiu, tačiau ekspertizės aktas yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuriais remiantis nagrinėjama ši civilinė byla, eksperto išvados vertintinos visų bylos duomenų kontekste.
        4. Teismo vertinimu, ekspertizės aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog nėra priežastinio ryšio dėl eismo įvykio metu atsakovui sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų bei jam paūmėjusios esamos ligos simptomų. Nutrauktas ikiteisminis tyrimas neeliminuoja ieškovės prievolės atlyginti atsakovui neturtinę žalą.
        5. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad medicinos ekspertų išvada Nr. ( - ) yra neteisėta, nes naujų medicininių duomenų į bylą nebuvo pateikta, teismo posėdyje apklausti liudytojai L. Č. ir Ž. V. nepaneigė šios ekspertizės akto išvadų.
        6. Teismas pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad eismo įvykio metu A. G. nebuvo sutrikdyta sveikata, atsakovas kaip nukentėjęs trečiasis asmuo prarado teisę gauti draudimo išmoką.
        7. Teismas konstatavo, kad atsakovo pateikta klaidinga informacija šiuo atveju pasireiškė ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Atsakovui buvo žinoma apie nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimą, tačiau jis apie ikiteisminio tyrimo rezultatus ieškovei nepranešė, todėl ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentus apie geranorišką bendradarbiavimą su ieškove. Pažeidus TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus atsakovui atsirado pareiga gražinti dalį ieškovo sumokėtos draudimo išmokos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 65.3 punktą.
        8. Teismas įvertinęs atsakovo paaiškinus apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, fotonuotraukas, liudytojų L. Č. ir Ž. V. paaiškinimus teismo posėdyje pripažino, kad susidūrus automobiliams dėl pakankamai didelio smūgio atsakovas A. G. patyrė tiesioginius smūgius (sumušimus) į kairiąją kūno pusę, t. y. kairį petį, kairį šoną, kairį klubą, blauzdą ir pan., tai lėmė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei ligos paūmėjimą.
        9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atlygino turtinę žalą dėl apgadintos transporto priemonės, todėl padarė išvadą, kad ieškovė turėtų kompensuoti atsakovo patirtą neturtinę žalą.
        10. Siekdamas nustatyti teisingą neturtinės žalos kompensaciją teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kad žala padaryta dėl neatsargumo, byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat į Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiajam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas, ir ją įvertino 500 Eur suma. Teismas konstatavo, kad neturtinės žalos dydžiu (500 Eur) mažinama ieškovei priteistina draudimo išmokos suma.
        11. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsniu ieškovė turi teisę gauti kompensacines palūkanas, todėl priteisė iš atsakovo 98,29 Eur palūkanų. Taip pat pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų pagrįstas, todėl priteisė 5 procentų procesines palūkanas už priteistą 2 870,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
        12. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų (85 procentai) ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

9

        1. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (el. b. l. 101?114). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1016.1.

11Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai įpareigojo atsakovą grąžinti dalį draudimo išmokos. Neteisingai nustatė, kad peties patologija konstatuota 2014 m., nes visi instrumentiniai tyrimai (t. y. rentgenas ir magnetinis rezonansas) buvo atlikti po eismo įvykio. Prieš avariją šeimos gydytoja padarė įrašą medicininiuose dokumentuose apie atsakovo vizitą, spėjamą diagnozę, tačiau jokie tyrimai nebuvo atlikti, kairiojo peties skausmų priežastis nebuvo nustatyta, nes tai gali padaryti tik atitinkamo skirties specialistas atlikęs nuodugnius tyrimus. Pažymėjo, kad iškart po avarijos atsakovas skundėsi kairiojo paties skausmu, ta pačią dieną lankantis ligoninėje, tačiau dėl medikų aplaidumo buvo tiriama ar nėra lūžių, tačiau jau kitą dieną Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertas nustatė, kad čiuopiant atsakovas jaučia skausmą kairiojo peties srityje, konstatavo kairiojo peties sumušimą. Dėl kairiojo peties skausmų 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. vasario 11 d. lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č., 2015 m. vasario 12 d. pas ortopedą traumatologą V. M., o 2015 m. vasario 26 d. atlikus magnetinį rezonansą konstatuotas kairioje peties sausgyslinės dalies 10 mm plyšimas. 2015 m. kovo 18 d. chirurgas Ž. V. nustatė, kad plyšimas yra aštrus ir nesenas, nes trūkę kraštai nespėjo parambėti. Po kairiojo peties operacijos buvo nedarbingas 6 mėn., negalėjo dirbti taksi vairuotoju, iki šiol jaučia didelį diskomfortą, negali atlikti ūkio darbų. Be to, teismo posėdyje apklausti medikai patvirtino, kad avarijos metu patirti kairiojo peties sumušimai negalėjo praeiti be pasekmių, kad tokio pobūdžio plyšimas yra būdingas trauminei kilmei, negali išsivystyti dėl lėtinio susirgimo.

1216.2.

13Teismo išvados prieštaringos: nors pripažino, kad susidūrus transporto priemonėms dėl pakankamai didelio greičio atsakovas patyrė tiesioginius smūgius į kūno kairę pusę ir dvasinius išgyvenimus, kad turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau nepagrįstai atsakovo patirtus nepatogumus, fizines ir dvasines kančias įvertino tik 500 Eur suma ir įpareigojo grąžinti didžiąją dalį draudimo išmokos.

1416.3.

15Teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes atsakovas nepateikė klaidingos informacijos draudikui, o geranoriškai bendradarbiavo, teikdavo informaciją. Ieškovė neįrodė, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovas ir taip suklaidino ieškovę. Nors ikiteisminio tyrimo metu konstatuota, kad A. Z. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tai nereiškia, kad avarijos kaltininko draudikei nekyla pareiga atlyginti žalos. Pripažino, kad neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadų, nes nesuvokė jų teisinės reikšmės, nesitikėjo, kad dėl to ieškovas įgis teisę reikalauti sumokėtų draudimo išmokų grąžinimo. Ieškovė nepagrįstai žalą sieja su išmokėta draudimo išmoka. Nesant neteisėtų veiksmų ir žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės, atsakovui nekyla pareiga grąžinti draudimo išmokos.

1616.4.

17Ieškovė savo reikalavimą grindė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalimi, tačiau teismas iš dalies tenkindamas ieškinį papildomai rėmėsi ir kitu teisės aktu, t. y. Taisyklių 65.3 punktu. Atsakovo manymu, tokiu būdu teismas pakeitė ieškinio pagrindą, pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir teismo nešališkumo principus.

        1. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta sumažinti ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį bei procesines palūkanas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (el. b. l. 118?122). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1817.1.

19Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad eismo įvykio metu atsakovas patyrė 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Prokuratūros išduoti dokumentai turi didesnė įrodomąją galią remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų L. Č. ir Ž. V. paaiškinimais konstatuodamas, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai paspartino ligos paūmėjimą, nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, t. y. teismo medicinos ekspertų išvada, kad kairiojo peties sąnario patologija buvo konstatuota iki eismo įvykio, kad ilgalaikį gydymą lėmė lėtinių simptomų progresavimas, o ne eismo įvykio metu patirti sužalojimai.

2017.2.

21Teismas, priteisdamas procesines palūkanas tik nuo grąžintinos draudimo įmokos dalies, į ją neįskaitydamas kompensacinių palūkanų, pažeidė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos, tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

        1. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo ieškovės skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą (el. b. l. 136?142). Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo A. G. apeliacinis skundas.

22Teismas,

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

24Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
        2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

        1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. sausio 24 d. apie 20 val. Šiauliuose, Aido g. 8, prekybos centro „Akropolis“ požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Z. vairuojamas automobilis „BMW 320“, valst. Nr. ( - ), sukdamas į kairę nepraleido iš dešinės pusės tiesiai važiuojančio automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo atsakovas A. G., todėl transporto priemonės susidūrė. Apie eismo įvykį buvo pranešta policijai (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 90–93), į įvykio vietą atvykę Šiaulių PK pareigūnai nustatė, kad abu vairuotojai įvykio metu buvo blaivūs, paklausus ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, jos atsisakė. A. Z. pripažino, jis yra kaltas dėl eismo įvykio, nes nepraleido atsakovo A. G. automobilio. Eismo įvykio deklaracija, fotonuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos A. G. vairuojamo automobilio „Renault Megane Scenic“ kairės puses durelės ir slenkstis, nuo susidūrimo išsiskleidė šoninės vairuotojo pusės oro pagalvės (el. b. l. 5, 36, ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 15, 136–138, 163–168). Dėl eismo įvykio Šiaulių PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. pažeidus kelių saugaus eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 1–2).
        2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Z. patvirtino, kad po susidūrimo A. G. skundėsi šono skausmais, tačiau medicininės pagalbos atsisakė (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 22, 87–89), tačiau tos pačios dienos vakare, t. y. 2015 m. sausio 24 d. apie 22 val., atsakovas A. G. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo pagalbos skyrių. Budintis chirurgas pažymėjo, kad ligonis skundėsi kairiojo juosmens skausmais, nes apie 20 val. pateko į autoįvykį. Nustatyta, kad temperatūra normali, pilvas minkštas, kiek jautrus kairiame flange, be peritonito. Atlikus pilvo ultragarsinį tyrimą parenchiminių organų sužalojimo požymių nenustatyta, nerasta skysčio sankaupų ar laisvo skysčio pilvo ertmėje. Atlikus kairės krūtinės ląstos pusės rentgenogramą lūžių nebuvo nustatyta. Po medikų apžiūros A. G. buvo išleistas gydytis ambulatoriškai.
        3. Gavus duomenų, kad po eismo įvykio A. G. lankėsi pas medikus dėl pablogėjusios sveikatos, todėl buvo atlikta paskirta ekspertizė siekiant nustatyti eismo įvykio metu A. G. patirtus sveikatos sužalojimus ir jų mastą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas T. S. 2015 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) apžiūrėjęs atsakovą nustatė, kad liečiant kairiojo peties srityje, krūtinės kairiame išoriniame paviršiuje, kairiame kelyje A. G. skauda, tačiau išorinių kūno sužalojimo žymių nėra. Įvertinęs atsakovo medicininius dokumentus, kuriuose yra įrašai apie 2015 m. sausio 24 d. atsakovo vizitą VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje ir jam atliktus tyrimus, ekspertas pateikė išvadą, kad nenustatyta objektyvių duomenų apie A. G. kūno sužalojimą. Ligoninėje nustatytas kairiojo peties ir kairiojo kelio sumušimas sužalojimu nevertinami, nes diagnozės paremtos tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais, tačiau nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 28).
        4. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 1 d. A. G. lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č., nes skauda kairį petį, kaklą. Nustatyta, kad kairiojo peties judesiai skausmingi, čiuopiasi skausmingi kairio peties brachialiniai raumenys, įtariamas kairiojo peties periartritas. Po eismo įvykio atsakovas A. G. lankėsi pas šeimos gydytoją L. Č. dėl kaklo, kairiojo peties, šlaunies, kairiojo krūtinės ląstos skausmų, t. y. 2015 m. sausio 26 d. jam buvo diagnozuoti daugybiniai kūno sumušimai (kairės krūtinės ląstos pusės, peties, šlaunies), 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. vasario 9 d. ir vėl lankėsi pas šeimos gydytoją, nes jautė kairiojo peties skausmą, 2015 m. vasario 11 d. šeimos gydytoja išrašė siuntimą dėl kairiojo peties periatrito. 2015 m. vasario 12 d. A. G. lankėsi pas ortopedą traumatologą V. M., nes nuo autovykio skauda petį, funkcija ribota, todėl paskirta radiologo konsultacija, 2015 m. vasario 12 d. gydytojas T. B. įtarė kairiojo žastikaulio galvos gumburėlio atskirimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 37–53). 2015 m. kovo 5 d. atsakovui A. G. buvo atliktas branduolinio magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas ir nustatytas kairiojo viršdyglinio raumens tendinozė, priekinės sausgyslinės dalies „kiauryminis“ 10 mm pločio plyšimas, raumens pilvelis nedislokuotas, taip pat nustatytos žastikaulio didžiojo gumburo srityje degeneracinės cistos. Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad kairio peties judesiai skausmingi, riboti (ypač į priekį), diagnozė – peties sukamosios manžetės sužalojimas. 2015 m. kovo 18 d. 8 val. atsakovą apžiūrėjo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedas traumatologas Ž. V. ir diagnozavo kairės pusės viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimą, kairiojo žastikaulio-mentės sąnario ankštumą. 2015 m. kovo 18 d. 12.30 val. atsakovui buvo atlikta operacija, kurios metu įeita į sąnarį, rastas viršdyglinio raumens pilno storio plyšimas prisiūta viena inkasuojančia Allen-Mason siūle, atlikta subakromialinio ankštumo dekompresija. Pooperacinė diagnozė: kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, kairiojo žastikaulio-mentės sąnario ankštumas. 2015 m. kovo 19 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas nusprendė, kad siūlus šalinti po 10 dienų, kad imobilizacija tęsis 6 savaites, o jai pasibaigus paskyrė ambulatorinę reabilitaciją. 2015 m. kovo 20 d. buvo atliktos kairiojo peties dviejų krypčių rentgeno nuotraukos, kurių metu nustatyta, jog kairiojo žastikaulio galvoje didžiojo gumburėlio srityje sraigtas po operacijos, atsakovas išleistas gydytis į namus.
        5. Paaiškėjus, kad atsakovui buvo diagnozuotas kairės pusės viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, todėl buvo atlikta papildomas objektų tyrimas, siekiant nustatyti kūno sužalojimus, jų atsiradimo aplinkybes ir laiką, sužalojimų mastą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas T. S., įvertinęs papildomai pateiktus duomenis iš A. G. medicininių dokumentų, 2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) pripažino, kad A. G. nustatytas kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas. Šis sveikatos sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. A. G. nustatyti kairės krūtinės ląstos pusės, kairiojo peties, šlaunies sumušimai sužalojimu nevertinami, kadangi diagnozės yra paremtos tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįstos objektyviais traumavimo požymiais. Specialistas nurodė, kad nėra galimybės atsakyti į užduoties klausimą, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir diagnozuoto sausgyslės plyšimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 63–66). Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 81), įtariant, kad buvo padaryta BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, A. Z. 2015 m. gegužės 27 d. buvo pareikštas įtarimas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 86).
        6. Eismo įvykio metu A. Z. vairuota transporto priemonė „BMW 320“, valst. Nr. ( - ) buvo apdrausta transporto savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (el. b. l. 37–39; ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 73). 2015 m. sausio 28 d. atsakovas A. G. kreipėsi į A. Z. civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką AB „Lietuvos draudimas“ (ieškovę) dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo (el. b. l. 25). Ieškovė kaip A. Z. draudikė pripažino, kad eismo įvykis yra draudiminis ir 2015 m. vasario 6 d. išmokėjo nukentėjusiajam 695,50 Eur už sugadintą automobilį „Renault Megane Scenic“ (el. b. l. 23, 35, 41). Šiaulių PK informavo ieškovę apie specialisto išvados Nr. ( - ) rezultatus, t. y. A. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 95). Įvertinusi atsakovo prašyme dėl žalos atlyginimo nurodytas aplinkybes bei turimus duomenis ieškovė 2015 m. liepos 17 d. nusprendė išmokėti atsakovui 3 370,05 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 24, 29). Pranešime paaiškinama, kad 3 370,05 Eur sumą sudaro 145,62 Eur gydymo išlaidos, 24,43 Eur – kelionės (kuro) išlaidos ir 3 200 Eur – neturtinė žala (el. b. l. 22).
        7. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas T. S., kuris šioje byloje pateikė dvi specialisto išvadas dėl A. G. sveikos sutrikdymo masto. Apklausos metu specialistas paaiškino, kad negali atsakyti ar magnetinio rezonanso nustatytas kairiojo viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas įvyko dėl eismo įvykio, nes nuo įvykio iki diagnozės praėjo ilgas laiko tarpas. Taip pat nurodė, kad viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas dažniausiai įvyksta dėl lėtinės ligos (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 151–153). Siekiant atsakyti į klausimą ar kairiojo peties sausgyslė plyšimo dėl 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio ikiteisminio tyrimo teisėjas paskyrė ekspertizę (ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 176–177). Ekspertizę atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. – Čobot, turinti ekspertinio darbo patirtį nuo 2008 m. ir gydytojos radiologės specialybę nuo 2012 m., ir Vilniaus skyriaus vyriausiasis teismo medicinos ekspertas J. M. P., turintis ekspertinio darbo patirtį nuo 1974 m., kurie įvertinę pirmų dviejų specialisto išvadas, A. G. medicininius duomenis, ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto T. S. paaiškinimus, liudytojos L. Č. parodymus 2015 m. lapkričio 4 d. pateikė ekspertizės išvadą. Ekspertizės akte Nr. ( - ) nurodoma, 2015 m. sausio 24 d. ligoninėje apžiūrėjus A. G. nebuvo nustatyti kairiojo peties sąnario raiščio plyšimo požymiai, o peties sąnario patologija ir jai būdinga simptomatika konstatuojama dar 2014 m. Instrumentinių tyrimų duomenimis nustačius degeneracinius kairio peties sąnario pakitimus, kairio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimas laikomas lėtinės kairio peties sąnario ligos išraiška ir su patirtu eismo įvykiu nesiejamas. Ilgalaikis gydymas siejamas su dėsningu kairio peties sąnario patologijos, konstatuotos iki eismo įvykio, simptomų progresavimu. Po 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio A. G. objektyvių išorinių traumavimo požymių nenustatyta, todėl nėra pagrindo sveikatos sutrikdymo fakto ir masto nustatymui (el. b. l. 8–15; ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2 t., b. l. 17–20). Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis prokuroras 2016 m. balandžio 25 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), nes ekspertai A. G. sužalojimą – kairiojo peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimą – sieja su kairiojo peties patologija, kuri konstatuota iki 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio. Nenustačius, kad eismo įvykio metu A. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, konstatuota, kad įvykio metu nekilo padariniai, kurie būtini A. Z. veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė nesant nusikaltimo sudėties (el. b. l. 31–33; ikiteisminio tyrimo medžiaga, 1 t., b. l. 25–28). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo gauta skundų dėl prokuroro nutartimi nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl jis įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui.
        8. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ieškovė perskaičiavo atsakovui išmokėtinos draudimo kompensacijos dydį ir 2016 m. birželio 2 d. gydytojo eksperto išvadoje konstatavo, kad nėra pagrindo kompensuoti A. G. 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio metu patirtos žalos, nes jo sveikata nebuvo sutrikdyta (el. b. l. 7). Ieškovė 2016 m. birželio 15 d. kreipėsi į atsakovą prašydama per 15 dienų grąžinti 3 370,05 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 26), tačiau atsakovas atsisakė grąžinti jam išmokėtą draudimo išmoką (el. b. l. 16–17), taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo pareigos grąžinti gautą draudimo išmoką transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui, t. y. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

26Dėl atsakovo pareigos grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui

        1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalis). Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato ne tik draudimo išmokų išmokėjimą, bet ir draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą tais atvejais, jei paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp neteisėtai draudimo išmoką gavusio nukentėjusiojo trečiojo asmens (nagrinėjamu atveju, atsakovo A. G.) ir ją išmokėjusio draudiko (ieškovės AB „Lietuvos draudimas“), yra draudimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016).
        2. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad žalos nustatymo, išmokų mokėjimo ir draudiko teisė reikalauti nepagrįstai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo tvarką detalizuoja Taisyklės, todėl nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo vadovautis Taisyklių 65.3 punktu, kuriame numatyta, kad draudikui turi būti grąžinta nukentėjusio trečiojo asmens neteisėtai gauta draudimo išmoka, jei draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą šios išmokos gauti asmeniui.
        3. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžią šalys, formuodamos reikalavimus teismui, tai išplaukia iš civiliniame procese vyraujančių rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12 ir 13 straipsniai). Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Taigi vien aplinkybės, kad ieškovė ieškinyje nurodė, tik TPVCAPDĮ normas, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, tačiau nenurodė kitų teisės aktų, kurie detalizuoja minėtą įstatymo normą, o tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi Taisyklėmis, nereiškia, kad buvo pažeisti rungimosi, dispozityvumo principai, kad teismas išplėtė bylos nagrinėjimo ribas ir tokiu būdu neužtikrino, kad bylą nagrinėtų nešališkas teismas, nes bylą nagrinėjantis teismas tik teisiškai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir taikė tas įstatymo normas, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.
        4. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje įvardyta sąlyga tokiai teisei kilti – trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka, – nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Lietuvių kalbos žodyne pateikiamas žodžio „klaidingas“ apibrėžiamas „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“ (http://www.lkz.lt). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą minėtos įstatymo normos aiškinimo ir taikymo praktiką yra pabrėžęs, kad tokia informacija gali būti pateikta nebūtinai dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Vien aplinkybė, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę (pavyzdžiui, policijos pareigūnų nutarimas), bet vėliau šie duomenys yra nuginčijami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016), todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad teismas negalėjo taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalies šiuo atveju, nes atsakovas nepateikė klaidingos informacijos ieškovei. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad kairiojo paties sausgyslė plyšo dėl lėtinių ligų, o ne dėl eismo įvykio, draudikas galėjo pagrįstai manyti, kad išnyko pagrindas, dėl kurio atsakovui buvo išmokėta 3 370,05 Eur draudimo išmoka.
        5. Nors vienu veiksmu gali būti padaroma žalos skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė, todėl tas pats veiksmas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas, ir kaip deliktas, o asmeniui už tą patį veiksmą gali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, tačiau faktas, kad asmuo pažeidė vienos teisės šakos normas, savaime nesuponuoja išvados, jog yra pažeistos kitos teisės šakos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Taigi teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Z. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tai savaime nereiškia, kad nėra delikto, nes baudžiamojoje teisėje ir civilinėje teisėje skirtinai suprantami neteisėti veiksmai bei kaltė, nes taikant transporto priemonės valdytojui civilinę atsakomybę, jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojama ne tik dėl konkrečios normos (kelių eismo taisyklių) pažeidimo, bet ir dėl nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant su transporto priemone eisme. Vis dėlto daugelis ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų faktų įeina ir į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016). Todėl baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, ir jų nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016).
        6. Bylos šalys pripažįsta, kad dėl 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio yra kaltas A. Z., kad šis įvykis yra draudiminis, todėl ieškovė, kuri apdraudė A. Z. civilinę atsakomybę, turi kompensuoti nukentėjusiojo nuostolius, atsiradusius dėl eismo įvykio. Tam, kad asmuo turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o skolininkas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatytas civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria, ar kairiojo peties plyšimas gali būti kvalifikuojamas kaip eismo įvykio padarinys.
        7. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principais, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vien aplinkybė, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.
        8. Pažymėtina, kad bylose, kuriose keliamas klausimas dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką, būtent draudikė (ieškovė) turi aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-313/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovės teigimu, pagrindą susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką patvirtina aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta A. G. sveikata. Tokią išvadą ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė įvertinę ekspertizės akto Nr. (( - )) išvadą, kad kairio peties sąnario viršdyglinio raumens sausgyslės plyšimo dėl lėtinių ligų, o ne dėl eismo įvykio.
        9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aktai, gauti atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, yra rašytiniai įrodymai. Tai įvairūs ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po atlikto tyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, – kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ekspertizės aktas Nr. (( - )) yra rašytinis įrodymas, kuriame yra specialiųjų žinių, tačiau siekiant nustatyti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, šis ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Siekiant paneigti ekspertizės akto išvadas, kad atsakovo kairiojo peties sausgyslės plyšo ne dėl eismo įvykio, atsakovas pasitelkė liudytojus.
        10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo apklausta L. Č., kuri paaiškino, kad jau 15 m. yra A. G. šeimos gydytoja, 2014 m. gruodžio 1 d. atsakovas pirmąkart pas ją apsilankė, nes jautė kairiojo paties skausmus. Ji tik įtarė periatritą, tačiau tiksli diagnozė nebuvo nustatyta, nes reikia atlikti specialius tyrimus ir galutinę diagnozę nustato tos srities medikas, todėl ji išrašė A. G. siuntimą skausmų priežasčiai nustatyti ir davė priešuždegiminių vaistų. Kadangi daugiau A. G. nebuvo atėjęs pas, mano, kad vaistai padėjo ir uždegimas praėjo (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 40 min. 20 sek. – 58 min.). Liudytojas Ž. V. teismo posėdyje paaiškino, kad periatritas anksčiau buvo suprantamas kaip bet koks skausminis sindromas, tačiau tobulėjant medicinai buvo atsisakyta šio termino, nes jis pernelyg abstraktus galimų (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 16 min. 50 sek. – 1 val. 17 min.), šeimos gydytojas gali diagnozuoti susirgimą apžiūrėjęs pacientą, tačiau tiksli diagnozė gali būti nustatyta tik atliekant išsamius tyrimus, pavyzdžiui, net ir magnetinio rezonanso metu ne visais atvejais matyti sausgyslių plyšimai, viską galima pamatyti tik atliekant operaciją (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min. – 1 val. 19 min.).
        11. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ortopedas traumatologas Ž. V. teismo posėdyje patvirtino, kad atliko atsakovui kairiojo paties operaciją, paaiškino, kad peties sausgyslės gali plyšti dėl dviejų priežasčių: dėl lėtinių ligų arba po trauminio poveikio. Paprastai vyresnio amžiaus žmonėms (apie 60 m.) prasideda degeneraciniai procesai, retėja kaulai, tai pažeidžia raumenis ir sausgysles. Kadangi šie procesai vyksta iš lėto paprastai lėtinių ligų atveju plyšus sausgyslėms skausmas būna ne toks aštrus, tačiau tai labai individualus, nes kiekvieno asmens skausmo slenkstis skiriasi. Trauminis poveikis kaip sausgyslių plyšimo priežastis paprastai būna skausmingesnis, nes tai įvyksta staiga, tačiau trauminis poveikis gali būti ne tik eismo įvykio metu, bet toks staigesnis smūgis (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. 36 sek. – 1 val. 16 min. 29 sek.). Pabrėžė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, bet paprastai trauminio poveikio metu dėl staigaus smūgio nutrūkusių sausgyslių kraštai būna aštresni, o degeneracinio susirgimo atveju sausgyslės išplonėja iš lėto (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 20 min. 11 sek. – 1 val. 21 min. 9 sek.).
        12. Liudytoja L. Č. mano, kad eismo įvykis turėjo įtakos A. G. sveikatai, nes įvyko labai netikėtai, todėl patyrė psichologinę traumą. Jos nuomone, eismo įvykis galėjo turėti įtakos kairiojo peties sausgyslės plyšimui, nes sausgyslės nuo uždegimo neplyšta, be to, A. G. jautė labai stiprų skausmą, jį vertinant balais būtų 9 iš 10 galimų (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 40 sek. – 58 min.). Liudytojas Ž. V. pripažino, kad eismo įvykis negali būti visiškai be pasekmių, tačiau ar šiuo atveju A. G. kairiojo peties sausgyslė plyšo dėl eismo įvykio, jis negali pasakyti, nes tai labai individualu (2017 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 40 sek. – 58 min.). Įvertinęs liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jie nepaneigė ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų, kad kairiojo peties sausgyslės plyšo dėl lėtinių, iki eismo įvykio diagnozuotų, susirgimų.
        13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ekspertizės metu buvo analizuojami objektyvūs duomenys, esantys atsakovo medicininiuose dokumentuose, t. y. įrašai apie sveikatos nusiskundimus, kuriuos jaučia atsakovas, atliktus diagnostinius tyrimus ir paskirtą gydymą. 2014 m. gruodžio 1 d. įrašas medicininiuose dokumentuose tik patvirtina, kad atsakovas iki avarijos jautė kairiojo peties skausmus, kad dėl to kreipėsi pagalbos į medikus, jam buvo taikytas medikamentinis gydymas. Nors tiksli skausmų priežastis nebuvo nustatyta, t. y. iki avarijos atsakovas neatliko instrumentinių tyrimų, tačiau vien aplinkybė, kad kairiojo peties sausgyslės plyšimas nustatytas po eismo įvykio atlikus magnetinį rezonansą, savaime nereiškia, kad patologija atsirado po 2015 m. sausio 24 d. įvykio. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertai įvertino, kad magnetinio rezonanso metu buvo nustatyti lėtiniai susirgimai, t. y. degeneracinės cistos, operaciją atlikusio mediko įrašus apie operacijos eigą ir padarė išvadą, kad kairiojo paties sausgyslė plyšo ne dėl eismo įvykio, o dėl lėtinių susirgimų. Taigi teismo medicinos ekspertai, turintys ne tik atitinkamos srities aukštąjį išsilavinimą bet ir išlaikę teisinių žinių egzaminą (Lietuvos Respublikos teismo medicinos ekspertizės įstatymo 5 straipsnis), nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę ? priežastinį ryšį, kas sukėlė atsakovo sveikatos sutrikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo posėdyje apklausti liudytojai išreiškė savo subjektyvią nuomonę dėl to, ar eismo įvykis galėjo turėti įtakos kairiojo peties sausgyslės plyšimui, be to, liudytojų parodymai yra teoriniai ir abstraktūs, nes liudytojai paaiškino, kaip diagnozuojami susirgimai, kas gali sukelti peties sausgyslių plyšimą, liudytojas Ž. V. pripažino, kad be medicininių dokumentų negali plačiau pakomentuoti atsakovo atvejo, nes jis kasdien turi begales pacientų. Nenustačius teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad kairiojo peties sausgyslė plyšo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, daroma išvada, kad pagrįstai ieškovė reikalavo grąžinti visą 3 370,05 Eur draudimo išmoką, turi buvo išmokėta kompensuojant atsakovo nuostolius dėl sveikatos sužalojimo.
        14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad eismo įvykio metu atsakovas galėjo patirti tam tikras neigiamas emocijas, tačiau būtent atsakovas turėjo įrodyti, kokius nepatogumus jis patyrė dėl 2015 m. sausio 24 d. eismo įvykio. Įvertinus aplinkybę, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: pirma, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); antra, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; trečia, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių, tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį nei reikalauja nukentėjusysis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Svarbi aplinkybė kompensuojamos neturtines žalos dydžiui mažinti yra asmens patirtų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų laikinumas, ilgalaikių padarinių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
        15. Kaip minėta nutarties 41 punkte, pripažinus, kad kairiojo peties sausgyslė plyšo ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, todėl atmestini atsakovo argumentai, susiję su ilgu gydymu, fiziniu skausmu, patirtais nepatogumais dėl skaudančio kairio peties, nes šie dvasiniai nepatogumai nelaikytini eismo įvykio padariniais, juos sukėlė lėtinė liga. Vien tai, kad atsakovas patyrė stresą dėl netikėtai į jo vairuojamą automobilį atsitrenkus kitam automobiliui, kelias dienas po avarijos atsakovui skaudėjo kairę kūno pusę, šie nepatogumai vertintini kaip laikini, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad teisinga šių išgyvenimų kompensaciją galėtų būti įvertinta 500 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neįrodė neturtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo išgyvenimus įvertino 500 Eur suma ir atitinkamai sumažino ieškovei priteistinos draudimo išmokos dydį.

27Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo

        1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievoles – finansinio įsipareigojimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą). Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių.
        2. Kompensuojamosios palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai (negautos pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kaip kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos. Palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Taigi ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).
        3. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 1 d., t. y. pasibaigus ieškovės pretenzijoje numatytam 15 d. terminui grąžinti neteisėtai išmokėtą draudimo įmoką) iki kreipimosi į teismą. Taigi pasibaigus ieškovės rašte numatytam terminui grąžinti draudimo išmoką, atsakovas suprato arba turėjo suprasti, kad dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės gali kilti papildomų neigiamų padarinių, t. y. ieškovė turi teisę reikalauti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų 5 procentų dydžio metinių palūkanų.
        4. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir 3 370,05 Eur sumą skaičiuotinos 5 procentų metinės palūkanos nuo 2016 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. už 250 dienas. Taigi ieškovei priteistina 115,41 Eur palūkanų (3 370,05 Eur × 5 procentai : 100 procentų : 365 dienų × 250 dienos = 115,41 Eur).

28Dėl procesinių palūkanų

        1. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje normoje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Aiškindamas procesinių palūkanų institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda pagal įstatymą, jos turi būti skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
        2. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant sutartinei ir deliktinei civilinei atsakomybei. Preziumuojama, kad CK 6.210 straipsnyje numatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiui yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, patiriami dėl negalėjimo naudotis pinigais (CK 6.261 straipsnis), todėl šių nuostolių kreditorius neprivalo įrodyti.
        3. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra fizinis asmuo, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
        4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos. Nagrinėjamu atveju procesas teisme prasidėjo pirmosios instancijos teismui priėmus ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas išspręstas tik 2017 m. kovo 17 d., todėl procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šios datos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

29Dėl bylos procesinės baigties

        1. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti neteisėtai išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, tačiau nepagrįstai sumažino ieškovei grąžintiną sumą, nes atsakovas neįrodė neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo A. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad nagrinėjamu yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ? ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

        1. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeitus teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
        2. Ieškovė byloje reiškė prašymą priteisti jai iš atsakovo 79,00 Eur žyminio mokesčio bei 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. sąskaitą faktūrą bei pinigų sumokėjimo kvitą (el. b. l. 27, 60, 62). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiai, t. y. pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo 838,70 Eur). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, jog ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 2,5 koeficiento. Įvertinęs Rekomendacijose numatytą leistiną advokato darbo užmokestį (838,70 Eur × 2,5 = 2 096,75 Eur), nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, procesinio dokumento apimtį, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiant ieškinį teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu ieškovei priteistina iš atsakovo 70,08 Eur išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, taip pat 79,00 Eur žyminio mokesčio.
        3. Tenkinus ieškinį visiškai, atsakovo A. G. pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalimis).

31Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

        1. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinus visiškai atlygintinos ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 15 Eur žyminio mokesčio (el. b. l. 118?122, 133), tačiau kitų duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
        2. Atsakovas A. G. apeliacinės instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė duomenis, patvirtinančius 86 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, taip pat 750 Eur advokato išlaidų, t. y. 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 250 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą (el. b. l. 115, 131, 143). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, todėl jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlygintinos.

32Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

33Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.

34„Ieškinį tenkinti visiškai.

35Priteistą ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo A. G., asmens kodas ( - ), 3 370,5 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt eurų 5 ct) neteisėtai išmokėtos draudimo išmokos, 115,41 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 41 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų skaičiuojant už priteistą 3 485,46 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 46 ct) sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio bei 70,08 Eur (septyniasdešimt eurų 8 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.“

36Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo A. G., asmens kodas ( - ), 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

37Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

38Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5.
        1. Byloje kilo ginčas... 6. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
                8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 9.
                      10. 16.1.... 11. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl... 12. 16.2.... 13. Teismo išvados prieštaringos: nors pripažino, kad susidūrus transporto... 14. 16.3.... 15. Teismas netinkamai aiškino ir taikė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalies... 16. 16.4.... 17. Ieškovė savo reikalavimą grindė TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalimi, tačiau... 18. 17.1.... 19. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl... 20. 17.2.... 21. Teismas, priteisdamas procesines palūkanas tik nuo grąžintinos draudimo... 22. Teismas,... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 24. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovo apeliacinis skundas... 25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
                        26. Dėl atsakovo pareigos grąžinti neteisėtai gautą draudimo išmoką... 27. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
                          28. Dėl procesinių palūkanų
                              29. Dėl bylos procesinės baigties
                                  30. Dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų... 31. Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų... 32. Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 33. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. sprendimą pakeisti.... 34. „Ieškinį tenkinti visiškai.... 35. Priteistą ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio... 36. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio... 37. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 38. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims....