Byla 2A-735/2013
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1107-605/2012 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešajai įstaigai Kauno klinikos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BTA „Insurance Company“ SE, J. G., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nėštumo metu bendrą sveikatos priežiūrą vykdė UAB ,,Jūsų sveikata“, kuri teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M. 2010-10-27 ieškovės pakartotinio apsilankymo metu atliko ultragarsinį tyrimą, kurio metu pasitvirtino įtarimai dėl vaisiaus vandenų kiekio didėjimo. Ieškovė iš karto buvo nukreipta į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“. Siuntime buvo užfiksuotas padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis gimdoje. Tuo metu buvo trisdešimt septinta ieškovės nėštumo savaitė. 2010-10-29 VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ ultragarso tyrimą atlikusi gydytoja J. G. nustatė, kad vaisiaus vandenų kiekis gimdoje atitinka normą. Jokių kitų papildomų tyrimų - širdies tonusų, kraujotakos – ji neatliko. Apie tai, kad vaisiaus virkštelė yra apsisukusi apie savo ašį, ieškovė nežinojo. Grįžusi iš klinikų 2010-10-29 – 2010-10-30 jautėsi gerai, jautė kūdikio judesius. 2010-10-31 pasijuto blogai, labai skaudėjo pilvą, nugarą, pykino, užėjo sąrėmiai. Vienu momentu pajuto, kad kūdikis gimdoje labai įsitempė. Pablogėjusios savijautos nesureikšmino, nes žinojo, kad nėštumo pabaigoje visos nėščiosios blogai jaučiasi. 2010-10-31 apie 19 val. ieškovei nuvykus į VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai“, prieš gimdymą gydytojai nustatė, kad kūdikio širdis neplaka. Ieškovei buvo dirbtinai nuleisti vaisiaus vandenys ir ji pagimdė išnešiotą negyvą kūdikį. Ieškovės manymu, jei gydytojai būtų paskatinę gimdymą ar atlikę „Cezario pjūvį“, kūdikis būtų gimęs sveikas, nes buvo visiškai išsivystęs. Tragiška gimdymo baigtis ieškovei sukėlė labai skaudžių pergyvenimų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2010-10-28 UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M., ieškovei diagnozavusi per didelį vaisiaus vandenų kiekį gimdoje (lot. - polihydramnionas), nukreipė pastarąją į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ Akušerijos ir ginekologijos kliniką Rizikingų nėštumų kabinetą diagnozės patikslinimui ir vaisiaus būklės įvertinimui. VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ Akušerijos ir ginekologijos klinikos 2010-10-29 antrojo ir trečiojo nėštumo trimestro ultragarsinis tyrimas patvirtina, kad gydytoja akušerė – ginekologė J. G., atlikusi ultragarsinį tyrimą, nustatė normalų vaisiaus vaizdą, nepastebėjo jokių vaisiaus raidos anomalijų, konstatavo normalų vaisiaus vandenų kiekį – 160 mm. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovo darbuotojos gydytojos akušerės – ginekologės J. G. veiksmų teisėtumo, reikšmingu įrodymu laikytinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 56-67 „Dėl R. J. pareiškimo“, kuriame užfiksuota, kad abiejų ieškovės konsultacijų metu buvo atlikti vaisiaus ultragarsiniai ištyrimai, kurių metu nenustatyta patologinių pakitimų, dėl ko papildomų tyrimų atlikti nereikėjo. Ultragarsinis vaisiaus ištyrimas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ buvo atliktas kokybiškai, ultragarsinio tyrimo metu nėra galimybių įvertinti vaisiaus vandenų spalvos ir tirštumo bei virkštelės apsisukimo apie savo ašį. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ nebuvo padaryta diagnostikos ir gydymo klaidų, šios paslaugos neturėjo įtakos R. J. kūdikio mirties priežasčiai, kadangi vaisius gimdoje žuvo dėl staigios ir neprognozuojamos priežasties – daug kartų tampriai apie savo ašį apsisukusios virkštelės, kuri lėmė placentinės kraujotakos nepakankamumą ir vaisiaus žūtį gimdoje. Teismo teigimu, šie duomenys paneigia ieškovės teiginius apie netinkamą vaisiaus ištyrimą atsakovo gydymo įstaigoje. Padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis gimdoje nenurodytas ir VšĮ „Krikščioniškieji gimdymo namai“ gimdymo istorijoje. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, nurodydamas, kad jų objektyvumu netikėti nėra jokio pagrindo, nes minėtą sprendimą pagal gautas gydytojų specialistų išvadas balsų dauguma priėmė septyni komisijos nariai, o taip pat atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimus teisme, liudytojo parodymus, į ieškovės medicininius dokumentus, padarė išvadą, jog gydytojos J. G. elgesys negali būti vertinamas kaip rūpestingumo, atidumo bei maksimalių pastangų pacientės atžvilgiu stoka. Gydymo įstaigos pareiga atlyginti pacientui turimą žalą atsiranda tik esant bendroms deliktinės žalos atlyginimo sąlygoms, t.y. tik esant priežastiniam ryšiui tarp gydymo įstaigos darbuotojų veiksmų ir pacientui žalos atsiradimo (CK 6.247 str.) ir kai konstatuojama darbuotojų kaltė dėl atsiradusios pacientui žalos (CK 6.248 str.). Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą konkrečių įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp kūdikio mirties ir atsakovo darbuotojos kaltės, nepateikė, patvirtino, jog po VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ atlikto ultragarsinio tyrimo keletą dienų jautėsi gerai, jautė vaisiaus judesius gimdoje, savijauta pradėjo blogėti tik praėjus dviem dienoms po atlikto tyrimo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės vyras V. D.. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad ieškovei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos laikantis teisės aktų patvirtintos tyrimų metodikos, taikant medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus, teismas padarė išvadą, kad dėl R. J. kūdikio mirties nėra atsakovo darbuotojos kaltės. Teismas taip pat nurodė, jog neabejotina, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pergyveno skausmą dėl kūdikio žūties, tačiau nenustačius atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio, nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo (CK 6.250 str. 1 d.), šiuo atveju atsakovui neatsirado prievolė dėl žalos atlyginimo (CK 6.264 str.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė J. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, priimdamas sprendimą, pervertino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodomąją reikšmę ir nepakankamai atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Komisijos sprendime nurodytas faktas, kad VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ ultragarsinis tyrimas buvo atliktas kokybiškai dar nereiškia, kad atsakovo darbuotoja toje situacijoje padarė viską, ką buvo galima padaryti, siekiant išvengti tragiškų pasekmių. Nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, nei teismas sprendime neanalizavo, ar atsakovo darbuotoja neturėjo atlikti kitų papildomų tyrimų, kad įsitikintų, jog ieškovės būklė yra tikrai gera. Siuntime, kuris buvo pateiktas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytojai, buvo galima matyti, kad ieškovė ją prižiūrinčios gydytojos dėl galimos nėštumo patologijos buvo stebima jau kurį laiką ir gydytojos sprendimas siųsti ieškovę ištyrimui buvo priimtas per atitinkamą laikotarpį stebint įtarimą keliančius požymius. Byloje yra įrodymų, kuriuose užfiksuoti gimdymo eigoje gauti duomenys, patvirtinantys faktą, kad vaisiaus vandenys buvo padidėję ir pakitusios spalvos. Tai akivaizdūs komisijos sprendime nurodytas aplinkybes paneigiantys įrodymai.

122. Teismas nusprendęs, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo suteiktos tinkamai, rėmėsi Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nurodytu motyvu, jog ultragarsinio tyrimo metu nėra galimybių įvertinti vaisiaus vandenų spalvos ir tirštumo bei virkštelės apsisukimo apie savo ašį. VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja, būdama savo srities specialistė ir žinodama, kad ultragarsinis tyrimas gali nesuteikti pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtai įsitikinti gera pacientės būkle, turėjo atlikti papildomus tyrimus. Ieškovė ją prižiūrinčios gydytojos į KMUK buvo nusiųsta tam, kad būtų patikslinta įtariama diagnozė – polihydramnionas. Šiuo atveju teisės aktai aiškiai nurodo, kokie tyrimai turi būti atlikti. Vienas iš jų yra akušerinė doplerometrija. Be to, Potologoanatominio tyrimo protokole yra nurodyta, kad ieškovės vaisius žuvo nuo placentinės kraujotakos nepakankamumo, o akušerinės doplerometrijos metu kaip tik ir yra diagnozuojami kraujotakos sutrikimai.

133. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės gimdymo istorijoje nėra nurodytas padidėjęs vandenų kiekis. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovės nėštumo metu komplikacija polyhidramnionas egzistavo.

144. Teismas nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nėra jokio pagrindo abejoti, tačiau ieškovė buvo pateikusi įrodymų, kad net keli komisijos nariai galėjo būti šališki. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos 2011-12-28 sprendime Nr. KS-87 konstatuota, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkė N. S. nesilaikė įstatymų reikalavimų ir spręsdama su VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ atsakomybe susijusius klausimus sukėlė abejonių dėl savo objektyvumo. Taip pat komisijos pirmininkės pavaduotojas A. Ž., kuris yra atsakovo darbuotojas, turėjo privačių interesų atsakovo atžvilgiu ir galėjo būti šališkas.

155. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priežastinio ryšio tarp kūdikio mirties ir atsakovo darbuotojo kaltės egzistavimą. Prieš ieškovės gimdymą pildyti medicininiai dokumentai, gimdymo baigtis ir po gimdymo pildyti medicininiai dokumentai patvirtina, kad grėsmė kūdikiui egzistavo ir ta grėsmė egzistavo tam tikrą laiko tarpą. 2010-10-29 atlikus akušerinę doplerometriją galėjo būti diagnozuotas vaisiaus kraujotakos nepakankamumas, tačiau šio tyrimo VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja neatliko. 2010-10-29 kūdikis buvo išnešiotas ir pakankamai išsivystęs, todėl tą pačią dieną buvo galima atlikti dirbtinį gimdymo skatinimą, tačiau tokių veiksmų nebuvo imtasi, nes VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja pilnai neištyrė pacientės.

16Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teikiant VšĮ Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei, jos buvo suteiktos savalaikiai ir tinkamai, gydytoja J. G. pacientės apžiūros metu savo pareigas atliko kvalifikuotai. Todėl nesant atsakovo darbuotojų kaltės bet kokia forma, ieškovės reikalavimas atlyginti jai neturtinę žalą yra nepagrįstas.

17Trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo darbuotojų veiksmuose nėra neteisėtos veikos nei priežastinio ryšio su ieškovės nėštumo baigtimi, todėl nėra ir civilinės atsakomybės sąlygų.

18IV. Apeliacinio teismo argumentai

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

21Byloje keliamas teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas.

22Dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės atsakomybės

23Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

24Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai. Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiūros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl šio tikslo turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

25Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. J. savo ieškinį grindė tuo, kad 2010-10-27 UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M., ieškovei R. J. diagnozavusi per didelį vaisiaus vandenų kiekį gimdoje (lot. - polihydramnionas), nukreipė ją į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ diagnozės patikslinimui ir vaisiaus būklės įvertinimui, ieškovei 2010-10-29 atvykus į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ ultragarso tyrimą atlikusi gydytoja J. G. nustatė, kad vaisiaus vandenų kiekis gimdoje atitinka normą ir jokių kitų papildomų tyrimų nepaskyrė bei neatliko, dėl šių gydytojos veiksmų (neveikimo), ieškovė jau po dviejų dienų (2010-10-31) pagimdė negyvą naujagimį.

26Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus ieškovės medicininius dokumentus, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimus teisme, liudytojo parodymus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, sprendė, kad ieškovei teiktos sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ buvo tinkamos kokybės ir šios paslaugos neturėjo įtakos R. J. kūdikio mirties priežasčiai, o vaisiaus žuvimas buvo sąlygotas dėl staigios ir neprognozuojamos priežasties – daug kartų tampriai apie savo ašį apsisukusios virkštelės, kuri lėmė placentinės kraujotakos nepakankamumą ir vaisiaus žūtį gimdoje.

27Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011; kt.). Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.

29Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 56-67 „Dėl R. J. pareiškimo“ (t. 1, b. l. 29-31), kuriame konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ ieškovei buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai, jos neturėjo įtakos R. J. kūdikio mirties priežasčiai, nes vaisius gimdoje žuvo dėl staigios ir neprognozuojamos priežasties – daug kartų tampriai apie savo ašį apsisukusios virkštelės, kuri lėmė placentinės kraujotakos nepakankamumą. Minėtame sprendime nurodyta, kad R. J. VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ konsultuota du kartus ir abiejų ieškovės konsultacijų metu buvo atlikti vaisiaus ultragarsiniai ištyrimai, kurių metu nenustatyta patologinių pakitimų, dėl ko papildomų tyrimų atlikti nereikėjo, ultragarsinis vaisiaus ištyrimas VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ buvo atliktas kokybiškai, ultragarsinio tyrimo metu nėra galimybių įvertinti vaisiaus vandenų spalvos ir tirštumo bei virkštelės apsisukimo apie savo ašį.

30Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pervertino Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodomąją reikšmę ir nepakankamai atsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas, priimtas gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt. ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 218 str.). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, aptarė visų įrodymų įrodomąją reikšmę, darydamas galutinę išvadą dėl gydytojos veiksmų tinkamumo rėmėsi ne tik Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, bet ir byloje pateiktais ieškovės medicininiais dokumentais, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu.

31Niekuo nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad yra pagrindas abejoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, nes neva du komisijos nariai galėjo būti šališki. Iš Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo matyti, kad komisija, remdamasi pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, kreipėsi į VšĮ Vilniaus gimdymo namus, kad vadovaujantis medicininiais dokumentais, būtų komisijai atsakyta dėl VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ teiktų R. J. sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo ir kokybiškumo (t. 1, b. l. 127). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į gautas gydytojų specialistų išvadas bei septynių komisijos narių nuomonę. Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti minėtu komisijos sprendimo objektyvumu.

32Apeliantė skunde teigia, kad 2010-10-29 atlikus akušerinę doplerometriją galėjo būti diagnozuotas vaisiaus kraujotakos nepakankamumas, tačiau šio tyrimo atsakovo VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja J. G. neatliko. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovas, pagal medicinos suformuotą praktiką kiekvienam pacientui visi įmanomi tyrimai, jei nėra tam indikacijų, neatliekami. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Jūsų sveikata“ gydytoja Z. M., nustačiusi vaisiaus vandenų indeksą 170 mm ir įtardama vaisiaus vandenų kiekio padidėjimą, nukreipė ieškovę į VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ diagnozės patikslinimui ir vaisiaus būklės įvertinimui (t. 1, b. l. 15-17). VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos“ gydytoja J. G., atlikusi ultragarsinį tyrimą, nustatė normalų vaisiaus vaizdą, nepastebėjo jokių vaisiaus raidos anomalijų, konstatavo normalų vaisiaus vandenų kiekį – 160 mm (t. 1, b. l. 18). Apžiūros metu ieškovė nusiskundimų neturėjo, ką pati patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 144). Gydytojai J. G., nustačius, kad ieškovės vaisius normalaus svorio ir vaisiaus vandenų kiekis neviršija normos, bei taip atmetus ieškovę siuntusios gydytojos įtarimus, taip pat nesant kitų ieškovės nusiskundimų dėl sveikatos būklės, sutiktina su atsakovo argumentu, kad gydytoja neturėjo pagrindo atlikti vaisiaus kraujotakos tyrimą. Be to, kaip nurodo atsakovas, net ir atlikus vaisiaus kraujotakos tyrimą dopleriu, jokios papildomos informacijos šiuo atveju nebūtų galima gauti – nustatyti per didelį virkštelės sukimąsi aplink savo ašį neįmanoma nei paprastu ultragarsiniu tyrimu, nei dopleriu. Ieškovė šių aplinkybių paneigiančių įrodymų nepateikė.

33Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo pripažinti atsakovo darbuotojos (gydytojos) nepakankamą atidumą, dėmesingumą ar profesionalumo stoką, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. Todėl nenustačius gydytojo neteisėtų veiksmų ar nepateisinamo neveikimo, net ir esant nepageidaujamam galutiniam rezultatui, gydytojų civilinė atsakomybė negalima.

34Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

36Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė J. J. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m.... 11. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, pervertino Pacientų sveikatai padarytos... 12. 2. Teismas nusprendęs, kad sveikatos priežiūros paslaugos ieškovei buvo... 13. 3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovės gimdymo istorijoje nėra... 14. 4. Teismas nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 15. 5. Byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priežastinio ryšio tarp... 16. Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno... 17. Trečiasis asmuo BTA „Insurance Company“ SE atsiliepimu į apeliacinį... 18. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 21. Byloje keliamas teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir gydymo... 22. Dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės... 23. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai... 24. Spręsdamas klausimą dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, Lietuvos... 25. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. J. savo ieškinį grindė tuo, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus ieškovės... 27. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų... 29. Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 30. Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas,... 31. Niekuo nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad yra pagrindas abejoti... 32. Apeliantė skunde teigia, kad 2010-10-29 atlikus akušerinę doplerometriją... 33. Atsižvelgdama į šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 34. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 36. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....