Byla e2A-596-221/2016
Dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. S., V. V. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-541-559/2015 pagal ieškovų G. B., D. J., J. M., V. K., R. K., R. M., E. M., G. P., V. P., R. S., V. V., J. K., B. B., Z. V., E. G. ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“, trečiajam asmeniui A. M. dėl darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai pareiškė ieškinius, kuriuose prašė priteisti iš atsakovės:

51) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 13,2 Eur žyminį mokestį, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

62) D. J. 6 139,94 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 141,12 Eur žyminį mokestį, 99,25 Eur įstatymines palūkanas nuo 5 734,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

73) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 13,28 Eur žyminį mokestį, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

84) V. K. 1 390,18 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 32,07 Eur žyminį mokestį, 22,47 Eur įstatymines palūkanų nuo 1 390,18 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

95) R. K. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 26,68 Eur žyminį mokestį, 18,73 Eur įstatymines palūkanas nuo 1 158,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

106) R. M. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 39,9 Eur žyminį mokestį, 18,73 Eur įstatymines palūkanas nuo 1 158,48 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

117) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

128) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 13,46 Eur žyminį mokestį, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

139) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 28,96 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 13,24 Eur žyminį mokestį, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo 579,24 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1410) R. S. 3 750,58 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 89,82 Eur žyminį mokestį, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 3 750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1511) V. V. 2 143,19 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 49,46 Eur žyminį mokestį, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 2 143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1612) J. K. 869,73 Eur skolą už neįvykusią kelionę (prašė 1 042,63 Eur, bet bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Ingrima“ jam grąžino dalį sumokėtos sumos – 172,9 Eur), 115,85 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 37,76 Eur žyminį mokestį, 61,84 Eur įstatymines palūkanas nuo 1 042,63 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo dienos, kada ieškovas turėjo išvykti į įsigytą kelionę į Egiptą (2013 m. lapkričio 26 d.), iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1713) Z. V. 521,32 Eur skolą už neįvykusią kelionę, 30,92 Eur įstatymines palūkanas nuo 521,32 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo dienos, kada ieškovė turėjo išvykti į įsigytą kelionę į Egiptą (2013 m. lapkričio 26 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1814) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 115,85 Eur išlaidas už advokato paslaugas, 20,01 Eur žyminį mokestį, 14,04 Eur įstatymines palūkanas nuo 868,86 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos;

1915) E. G. 5 792,4 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.

20Ieškovai nurodė, kad, norėdami su atsakove sudaryti turizmo paslaugų sutartis, kreipėsi į jos atstovę Raseinių mieste, trečiąjį asmenį A. M. Atsakovės darbuotoja A. M. priėmė ieškovų sumokėtus pinigus ir išrašė apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus. Ieškovams buvo nurodytos jų pageidaujamų kelionių kainos, kurias jie buvo įpareigoti sumokėti iki sutarties sudarymo. Su ieškovais nebuvo sudarytos rašytinės turizmo paslaugų teikimo sutartys. 2014 m. spalio 3 d. ieškovai sužinojo, kad jų užsakytos kelionės nėra organizuojamos, kadangi atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovų gautus pinigus. Atsakovė atsisakė organizuoti ieškovų apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovų patirtą žalą. Trečiasis asmuo A. M., dirbdama pagal darbo sutartį atsakovės, kaip darbdavės, nustatytoje darbo vietoje – atsakovės atstovybėje, esančioje ( - ), paklusdama atsakovės nustatytai darbo tvarkai, būdama materialiai atsakingu asmeniu, priiminėjo pinigines lėšas iš klientų už būsimas poilsines ir pažintines keliones, išduodavo atsakovės vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus, kurių vieną egzempliorių įteikdavo klientui, visa tai darė darbo valandomis, todėl laikytina, kad už trečiojo asmens A. M. padarytą žalą dėl nepakankamos piniginių lėšų apskaitos kontrolės yra atsakinga atsakovė. Ieškovė E. G. prašė atlyginti ir 2 000 Eur neturtinę žalą, nes dėl sužlugdytų kelionių patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, teko keisti kelionių operatorių, iš naujo planuoti keliones, žymiai pablogėjo jos sveikata, dėl to teko gydytis gydymosi įstaigose.

21II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinius patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovams:

231) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 246,61 Eur bylinėjimosi išlaidas;

242) D. J. 6 139,94 Eur žalai atlyginti, 99,25 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 6 139,94 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 428,48 Eur bylinėjimosi išlaidas;

253) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 179,05 Eur bylinėjimosi išlaidas;

264) V. K. 1 390,18 Eur žalai atlyginti, 22,47 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1 390,18 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 237,59 Eur bylinėjimosi išlaidų;

275) R. K. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1 158,48 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 253,13 Eur bylinėjimosi išlaidas;

286) R. M. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1 158,48 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 205,54 Eur bylinėjimosi išlaidas;

297) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 16,03 Eur bylinėjimosi išlaidas;

308) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 194,05 Eur bylinėjimosi išlaidas;

319) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 579,24 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 375,53 Eur bylinėjimosi išlaidas;

3210) R. S. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 868,86 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 74,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį;

3311) V. V. 1 071,59 Eur žalai atlyginti, 17,32 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 1 071,59 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 112,93 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį;

3412) J. K. 348,42 Eur žalai atlyginti, 5,63 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 348,42 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 83,91 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį;

3513) Z. V. 260,66 Eur žalai atlyginti, 4,21 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 260,66 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 9,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį;

3614) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur įstatymines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d., 5 procentų procesines palūkanas už priteistą žalos sumą 868,86 Eur nuo ieškinio padavimo 2015 m. vasario 10 d. iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, 216,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3715) E. G. 5 792,4 Eur turtinei žalai atlyginti, atmetė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

38Priteisė atsakovei iš ieškovų R. S. 227,3 Eur, V. V. 85,28 Eur, J. K. 45,23 Eur, Z. V. 22,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 155,72 Eur bylinėjimosi išlaidas.

39Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m. spalio 2 d. A. M., veikdama kaip atsakovės atstovė, pažadėdama suteikti ieškovams turizmo paslaugas palankiomis jiems sąlygomis, pažeisdama šių paslaugų teikimo tvarką ir suteikdama melagingą (klaidinančią) informaciją apie organizuojamą kelionę ir šios kelionės kainą, reikalaudavo iš klientų sumokėti grynaisiais pinigais jos nurodytą visą kelionės kainą, priimdama pinigus, išduodavo klientams (ieškovams) suklastotus pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus, priėmusi išankstinį apmokėjimą, ji nustatyta tvarka neįformindavo užsakymo, neperduodavo šios informacijos atsakovei ir nesudarė su klientais paslaugų teikimo sutarčių, kurios turėjo užtikrinti klientų teises. Atsižvelgęs į tai, kad aplinkybę, jog ieškovams išduoti pinigų priėmimo kvitai nebuvo atsakovės apskaitos dokumentai, patvirtina A. M. paaiškinimai, šiuos kvitus be darbdavio žinios ji įsigijo kanceliarinių prekių prekybos įmonėje, šių kvitų pirmi egzemplioriai atsakovei nebuvo perduoti, padarė išvadą, jog A. M. ieškovams išduoti pinigų priėmimo kvitai nebuvo apskaityti pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygoje. Įvertinęs ieškovų teismo posėdyje duotus paaiškinimus, kad jie už keliones mokėdavo apvalias pinigų sumas, niekada kelionės kainos nebuvo nurodytos su centais, sprendė, kad klientų faktiškai mokėtos pinigų sumos už keliones neatitiko A. M. atsakovei pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodytų piniginių sumų. Atsižvelgęs į tai, kad iki 2014 m. spalio mėnesio A. M. surinktų pinigų nepakako apmokėti ieškovams pažadėtas keliones, padarė išvadą, kad šias lėšas A. M. arba pasisavino, arba panaudojo anksčiau organizuotų kelionių išlaidoms ir jų kainos skirtumui padengti. Sprendė, kad dėl A. M. veiksmų ieškovai už jų avansu sumokėtą kainą negavo jiems siūlomų paslaugų, o paslaugų teikėjas (kelionių organizatorius) negavo užsakymų ir sumokėtų pinigų, todėl tokie A. M. veiksmai yra neteisėti. Konstatavo, kad ieškovų patirta žala yra A. M. neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl egzistuoja faktinis ir teisinis ryšys tarp turtinės žalos ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų. Nustatė, kad trečiasis asmuo A. M. dirbo atsakovės įmonėje vadybininke Raseinių mieste, ji atliko grynųjų pinigų operacijas, t. y. priimdavo iš klientų pinigines lėšas už keliones ir jas privalėjo įnešti į įmonės sąskaitą banke, priimdama pinigus, ji privalėjo išduoti klientams tai patvirtinančius finansinius dokumentus – kvitus, kurių apskaita buvo vykdoma įmonėje. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog priėmimo į darbą metu A. M. buvo supažindinta su Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklėmis, nors su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, A. M. darbo vieta buvo Raseinių mieste, t. y. 109 km atstumu nuo atsakovės buveinės vietos, ji dirbo viena, turėjo galimybę atlikti grynųjų pinigų operacijas, todėl tokio darbuotojo kontrolei turėjo būti taikomi padidinto atidumo ir kontrolės reikalavimai. Sprendė, kad atsakovė turėjo suvokti ir įvertinti, jog vienas darbuotojas, dirbdamas toli nuo įmonės buveinės vietos ir priimdamas pakankamai dideles grynųjų pinigų sumas, turėjo galimybę ir sąlygas piktnaudžiauti, atsakovė turėjo galimybę įgyvendinti tinkamą trečiojo asmens veiklos kontrolę apribodama grynųjų pinigų operacijas. Atsižvelgęs į tai, kad A. M., priimdama pinigus, veikė atsakovės vardu, savo darbo vietoje, darbo laiku, buvo įgijusi klientų pasitikėjimą, išduodamuose pinigų priėmimo kvituose ji nurodydavo atsakovės įmonės rekvizitus, todėl ieškovams nekilo abejonių, jog pinigus jie moka ne trečiajam asmeniui, o atsakovei, padarė išvadą, kad atsakovės padalinyje Raseiniuose buvo sudarytos tokios sąlygos, jog įmonės darbuotojas, veikdamas įmonės vardu darbo metu, turėjo galimybę piktnaudžiauti surenkamomis piniginėmis lėšomis, t. y. darbdavio kontrolė nebuvo pakankama, o tai iš dalies sąlygojo žalos atsiradimą. Nusprendęs, kad atsakovė neįrodė, jog žalos atsiradimo metu A. M. nevykdė darbo funkcijų, padarė išvadą, kad už žalą, atsiradusią dėl darbuotojo veiksmų, yra atsakingas darbdavys – atsakovė UAB „Ingrima“ (CK 6.246 str. 1 d.). Laikė, kad dėl atsakovės darbuotojos neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė turtinę žalą, nes sumokėję už būsimas keliones, jie nurodytą dieną į jas neišvyko, su jais nebuvo sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys, todėl dėl A. M. veiksmų ieškovai prarado pinigus, t. y. patyrė tiesioginius nuostolius. Sprendė, kad nors yra nustatyta, jog ieškovams išduoti pinigų priėmimo kvitai nebuvo apskaityti atsakovės įmonėje, galbūt jie buvo suklastoti A. M., tačiau pati A. M. patvirtino pinigų priėmimo faktą, todėl nėra abejonių, kad ieškovai buvo sumokėję A. M. pinigus už būsimas keliones. Nurodė, kad dalis ieškovų prašo priteisti jiems žalos atlyginimą remiantis pinigų priėmimo kvitais, kuriuose jie nėra nurodyti mokėtojais. Sprendė, kad nors pinigų priėmimo kvitus BUH Nr. 8119277, BUH Nr. 8119278 ir BUH Nr. 8119423 pasirašė ir galbūt pinigus A. M. perdavė R. S., tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad už kitus asmenis ieškovas R. S. pinigus mokėjo būtent iš savo asmeninių lėšų, t. y. asmenys, pinigų mokėjimo kvituose nurodyti mokėtojais, nebuvo perdavę kvituose nurodytų pinigų sumų, skirtų sumokėti už keliones. Laikė neįrodytomis aplinkybes, kad ieškovė V. V. pagal pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 8119241 iš savo asmenių lėšų sumokėjo 3 700 Lt už kelionę į Turkiją 2014 m. spalio 12 d., nes kvite mokėtoja yra nurodyta Ž. Č. Sprendė, kad ieškovo R. S. reikalavimo dalis dėl 2 881,72 Eur, o V. V. reikalavimo dalis dėl 1 071,6 Eur priteisimo yra nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmestini. Nustatė, kad ieškovai J. K. ir Z. V. 2013 m. liepos 5 d. sumokėjo A. M. 2 700 Lt avansą už būsimą kelionę, A. M. 2013 m. liepos 15 d. išrašė kitą pinigų priėmimo kvitą 597 Lt sumai, kurį pateikė atsakovei apskaitai. Atsakovei 2015 m. rugsėjo 7 d. grąžinus ieškovui J. K. jos įskaitytą 172,9 Eur (597 Lt) sumą (kasos išlaidų orderis Nr. 278), padarė išvadą, kad ieškovas J. K. patyrė 348,42 Eur turtinę žalą (521,32 Eur – 172,9 Eur = 348,42 Eur), o ieškovė Z. V. – 260,66 Eur. Ieškovų J. K. ir Z. V. reikalavimą priteisti likusią 2 700 Lt sumą, kurią, jų paaiškinimu, jie sumokėjo A. M. grynaisiais pinigais sutarties sudarymo dieną, laikė nepagrįstu, nes nebuvo nepateikti šių pinigų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovai dėl neteisėtų atsakovės darbuotojos A. M. veiksmų patyrė tokio dydžio turtinę žalą: G. B. – 579,24 Eur, D. J. – 6 139,94 Eur, J. M. – 579,24 Eur, V. K. – 1 390,18 Eur, R. K. – 1 158,48 Eur, R. M. – 1 158,48 Eur, E. M. – 579,24 Eur, G. P. – 579,24 Eur, V. P. – 579,24 Eur, R. S. – 868,86 Eur, V. V. – 1 071,59 Eur, B. B. – 868,86 Eur, J. K. – 348,42 Eur, Z. V. – 260,66 Eur, E. G. – 5 792,4 Eur. Netenkino ieškovės E. G. reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė E. G. nepateikė įrodymų, jog dėl trečiojo asmens veiksmų ji patyrė tam tikrus negatyvius padarinius, dėl neišvykimo į suplanuotas keliones žymiai pablogėjo jos sveikata. Ieškovų reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas nuo jų padalinio Raseiniuose veiklos sustabdymo momento (2014 m. spalio 9 d.), t. y. kai ieškovai sužinojo, kad į jie neišvyks į nurodytas keliones, laikė pagrįstu ir tenkintinu. Sprendė, kad ieškovai J. K. ir Z. V. patyrė žalą, kai jie prarado galimybę pakartotinai išvykti į kelionę 2014 m. rudenį, todėl palūkanas minėtiems ieškovams skaičiavo nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. vasario 4 d.

40III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

41Apeliacinius skundus pateikė ieškovai R. S. ir V. V. bei atsakovė UAB „Ingrima“.

42Apeliaciniame skunde ieškovai R. S. ir V. V. prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl R. S. ir V. V. reikalavimų, klausimą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės ieškovui R. S. likusią 2 881,72 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas, iš viso 3 750,58 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 3 750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovei V. V. likusią 1 071,59 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas, iš viso 2 143,19 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 2 143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovams R. S. ir V. V. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

43Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

441. Nagrinėjamas ginčas yra kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas šioje byloje turėjo būti aktyvus, savo iniciatyva rinkti byloje trūkstamus įrodymus arba pasiūlyti ieškovams pateikti įrodymus, kurie išsklaidytų tam tikras abejones, tačiau to nepadarė, tik sprendime nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog pinigai buvo sumokėti iš jų asmeninių lėšų.

452. Neatsižvelgta, kad be liudytojų parodymų, kurie liudijo davę priesaiką, todėl jų parodymais netikėti nėra pagrindo, byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog R. S. už save, V. S., V. M., V. S. ir A. K. atsakovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, taip pat V. V. už save ir draugę Ž. Č. atsakovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. R. S. pagal kvitą BUH Nr. 119423 A. K. yra grąžinęs 101,36 Eur, o pagal kvitą BUH Nr. 8119277 V. S. yra grąžinęs 57,92 Eur, iš viso 159,28 Eur, likusi pinigų suma R. S. nebuvo grąžinta. Atsižvelgdamas į tai, R. S. patikslintame ieškinyje sumažino savo reikalavimą nuo 3 909,87 Eur iki 3 750,58 Eur. V. V. pinigai nebuvo grąžinti visiškai. V. V. teismo posėdžių metu patvirtino, kad pinigus mokėjo iš savo asmeninių lėšų, o pinigus priėmusi A. M. pinigų priėmimo kvituose nurodydavo kitų asmenų pavardes. Trečiasis asmuo A. M. patvirtino, kad išrašydavo pinigų priėmimo kvitus nebūtinai pinigus mokėjusio asmens vardu, nes taip galėdavo atskirti, kas vyksta į keliones. Šie įrodymai nebuvo paneigti. Atsakovė įrodinėjo, kad pinigus už keliones sumokėję asmenys nebūtinai yra mokėtojai, tačiau neįrodinėjo aplinkybių, jog pinigus sumokėję asmenys mokėjo ne savo asmeninius pinigus. Atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė, kad ieškovai sumokėjo pinigus. Konstatuojant, kad ieškovai neįrodė dalies reikalavimo, išeita už ieškinio ribų, nesivadovauta byloje esančiais įrodymais, nukrypta nuo rungimosi principo, nesiaiškinta, kieno pinigus sumokėjo ieškovai. Kvituose nurodyti kitų asmenų vardai ir pavardės, bet teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad parašai yra ieškovų, atsakovė neginčijo šių aplinkybių, todėl labiau tikėtina, jog būtent ieškovai iš savo lėšų mokėjo už keliones.

46Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinius, priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, atmetus apeliacinio skundo dalį dėl žalos, padarytos neteisėtais darbuotojo veiksmais, priteisti atsakovei iš ieškovės E. G. 547,99 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme.

47Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

481. Netinkamai taikytos CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nesivadovauta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žala iš atsakovės priteista nenustačius darbdavio neteisėtos veiklos ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojo asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų, netinkamai vertinti įrodymai, nepasisakyta dėl ieškovų veiksmų, sąlygojusių šios žalos atsiradimą.

492. Byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, nes nevertinti atsakovės argumentai dėl ieškovų nesąžiningumo, jų neatidumo ir nerūpestingumo, galimo savanaudiško veikimo kartu su trečiuoju asmeniu.

503. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo kitame mieste dirbantį darbuotoją, taip pat neįrodė, jog žalos atsiradimo metu A. M. nevykdė darbo funkcijų. Trečiasis asmuo, dirbęs Raseinių padalinyje, buvo kontroliuojamas pakankamai, tiek tiesiogiai vykstant į padalinį, tiek kiekvieną dieną trečiajam asmeniui teikiant duomenis apie veiklos rezultatus. Byloje neginčytinai įrodyta, kad atsakovė nedavė nurodymo trečiajam asmeniui elgtis neteisėtai ieškovų atžvilgiu, trečiasis asmuo šiuos neteisėtus veiksmus atliko ne vykdydamas darbines pareigas ir ne atsakovės nurodymu ar jos naudai, o siekdamas sau asmeninės naudos. Tai, kad trečiasis asmuo veikė ne bendrovės interesais, patvirtina ir tai, kad neteisėtai veikdamas trečiasis asmuo naudojo ne atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitų blankus. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes pripažino ir trečiasis asmuo. Nors jis teigė, kad dideles, nesuderintas su atsakove nuolaidas klientams taikė siekdama kuo didesnio pelno darbdaviui, atsakovė šią aplinkybę paneigė pateiktais bendrovės padalinių rezultatais, iš kurių matyti, kad bendrovės padalinys Raseiniuose, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, 2013–2014 metais neišsiskyrė didesniu pelningumu.

514. Išvada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo trečiąjį asmenį, neapribojo jo galimybių dirbti su grynaisiais pinigais, todėl ji atsakinga už žalą, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Nors egzistuoja priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens neteisėtos veikos ir žalos, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės, kaip darbdavės, ir žalos padariusio asmens veiksmų, atsakovei negali kilti atsakomybė atlyginti žalą. Tai, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovų patirtą žalą patvirtina šie byloje surinkti duomenys: patys ieškovai nurodė, kad į atsakovę kreipėsi siekdami sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartis, tačiau tokios sutartys nebuvo sudarytos; sumokant pinigus, nebuvo sudaromos paslaugų teikimo sutartys, nors dalis ieškovų anksčiau yra pirkę analogiškas paslaugas iš atsakovės ir turizmo paslaugų teikimo sutartis buvo sudarę, be to, ieškovai pirmiausia sudarydavo turizmo paslaugų teikimo sutartis ir tik po to dažniausiai dalimis sumokėdavo kelionės kainą; tai, kad ieškovai trečiajam asmeniui mokėjo pinigus nesudarę turizmo paslaugų teikimo sutarčių, leidžia manyti buvus kažkokius jų tarpusavio susitarimus, apie kuriuos atsakovei nėra žinoma, todėl ji nėra už juos atsakinga; ieškovų pateikti pinigų priėmimo kvitai nėra atsakovės apskaitos dokumentai, pagal šiuos kvitus iš ieškovų priimtos piniginės lėšos nebuvo perduotos atsakovei; dalies ieškovų nurodyta aplinkybė, kad jie į A. M. išrašytus kvitus nekreipė dėmesio, turėjo būti įvertinta kaip priežastis nepriteisti šių lėšų, nes tai neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio. Trečiojo asmens veiksmai buvo daromi ne darbdavio nurodymu, be jo žinios, priešingais darbdaviui interesais, todėl nėra darbdavio neteisėtos veikos. Šių trečiojo asmens neteisėtų veiksmų darbdavys negalėjo kontroliuoti dėl pačių ieškovų kaltės, kadangi jie, turėdami pareigą reikalauti sutarties, to nedarė, taip savo veiksmais sudarydami trečiajam asmeniui galimybę veikti neteisėtai, o galbūt ir patys su trečiuoju asmeniu veikė neteisėtai.

525. Nevertinus pačių ieškovų elgesio, nepagrįstai nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl sutarties šalies pareigos būti apdairiam, rūpestingam, nevertinti ieškovų veiksmai (neveikimas), netaikyti protingumo, sąžiningumo, teisingumo principai (CK 1.5. str.), nepasisakyta dėl atsakovės pateiktų duomenų dėl anksčiau trečiojo asmens ieškovams taikytų nepagrįstai didelių nuolaidų, dėl kurių ieškovai turėjo materialinės naudos. Ieškovai pripažino, kad įsigytos kelionės atsakovės nebuvo viešai reklamuojamos, sumokėdami kelionės kainą, jie neprašė ir nereikalavo sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartis, dalis už kelionę į Egiptą sumokėjusių ieškovų anksčiau yra įgiję keliones, už kurias mokėjo mažiau, nei nurodyta turizmo paslaugų teikimo sutartyse, beveik visi ieškovai yra anksčiau įgiję kelionių ir jiems buvo žinoma, kad turi būti sudaroma turizmo paslaugų teikimo sutartis, dalis ieškovų pateiktų pinigų priėmimo kvitų yra be serijos ir numerio, tačiau ieškovams šie kvitai nesukėlė abejonių, nors dalis jų yra įmonių savininkai ar vadovai, keliauti pusvelčiui buvo naudinga tik ieškovams. Dalis ieškovų per trečiąjį asmenį yra gavę nepagrįstai dideles nuolaidas kelionėms, žinodami arba turėdami žinoti, kad šios nuolaidos jiems nepriklauso, kadangi turizmo paslaugų teikimo sutartyse buvo nurodyta reali kelionės kaina, kurią atsakovė sumokėjo kelionių organizatoriams. Tokių nepagrįstų nuolaidų taikymas sudarė pagrindą žalai atsirasti, nes trečiasis asmuo į bendrovės kasą įnešdavo tikrąją kelionės kainą, užfiksuotą sutartyje, o skirtumas buvo dengiamas bendrovės klientų, tarp jų ir ieškovų, sumokėtomis lėšomis, kurias trečiasis asmuo priimdavo iš ieškovų, nesudarydamas turizmo paslaugų teikimo sutarčių, šiems tokių sutarčių nereikalaujant.

536. Nepagrįsta išvada, kad atsakovė turėjo galimybę apriboti trečiojo asmens teisę gauti grynuosius pinigus. Tai būtų pažeidę dalies bendrovės klientų interesus, kadangi dalis asmenų neturi banko sąskaitų arba nesinaudoja elektronine bankininkyste. Be to, trečiajam asmeniui naudojant ne atsakovės buhalterinius apskaitos dokumentus, toks draudimas neturėtų įtakos.

547. Teismo sprendimo motyvai grįsti tik trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, visiškai neišvadovauta trečiojo asmens parodymais, duotais parengiamajame teismo posėdyje. Trečiasis asmuo nebuvo apklaustas teismo posėdyje, kadangi į jį neatvyko, o vėliau teismui pateikė tik rašytinius paaiškinimus. Nors trečiasis asmuo parengiamajame teismo posėdyje nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tai nėra kliūtis įvertinti šiuos trečiojo asmens duotus parodymus.

558. Netinkamai pritaikius CK 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas, nepagrįstai tenkintas ieškovų reikalavimas priteisti jiems kompensuojamąsias palūkanas nuo atsakovės Raseinių padalinio veiklos sustabdymo 2014 m. spalio 9 d. iki bylos teisme iškėlimo 2015 m. vasario 4 d. Atsakovės padalinys Raseiniuose neturėjo juridinio asmens statuso, jo veiklos sustabdymas ar nutraukimas niekaip neįtakoja atsakovės klientų lūkesčių, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Ieškovų pateiktuose trečiojo asmens išrašytuose pinigų priėmimo kvituose nurodoma, kad kelionė turėjo įvykti 2015 m. balandžio 11 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai iki bylos iškėlimo teisme dienos būtų siekę atgauti įmokėtas pinigines lėšas. Dalis ieškovų buvo atvykę į atsakovės buveinę Jonavoje, teiravosi dėl kelionės, tačiau nereikalavo grąžinti pinigų, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė praleido terminą prievolei įvykdyti, o ieškovai įgijo teisę reikalauti kompensacijos už pinginės prievolės įvykdymo termino praleidimą. Atsakovė pasiūlė ieškovams įsigyti pageidaujamą kelionę už kelionės organizatorių siūlomą kainą, sutikdama savo lėšomis kompensuoti trečiojo asmens pasisavintą piniginių lėšų sumą, tačiau ieškovai nepriėmė atsakovės pasiūlymo, patvirtindami neteisėto susitarimo (apgaule įgyti keliones pigiau) buvimą. Ieškovai nesudarė su atsakove turizmo paslaugų teikimo sutarčių, o tai reiškia, kad ieškovai nevykdė pareigų, todėl neįgijo ir teisių, tarp jų ir teisės reikalauti netesybų. Ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės kompensuojamąsias palūkanas grįstas prieštaringais motyvais, nes palūkanų ieškovai reikalavo už tai, kad atsakovė naudojasi jų pinigais, nors patys ieškovai pripažino, kad jų trečiajam asmeniui sumokėtos lėšos nebuvo perduotos atsakovei. Kompensuojamųjų palūkanų priteisimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes sudaryta galimybė ieškovams dar kartą pasipelnyti iš atsakovės: ieškovai pelnėsi gaudami neteisėtas nuolaidas, o vėliau, trečiajam asmeniui kompensavus šių neteisėtų nuolaidų skirtumą iš ieškovų paimtomis lėšomis, ieškovams leista iš to užsidirbti.

569. Neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės E. G. reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, t. y. teismas atmetė jos reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šiai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės E. G. atsakovei nebuvo priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atmestų ieškovės E. G. reikalavimų dalis sudaro 25,66 proc., todėl atitinkamai iš ieškovės E. G. atsakovei turėjo būti priteista 547,99 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

57Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai G. B., D. J., J. M., V. K., R. K., R. M., E. M., G. P., V. P., R. S., V. V., J. K., B. B., Z. V. prašo jį atmesti. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, jog jos vykdoma kontrolė trečiojo asmens atžvilgiu buvo tinkama, nors pareiga tai įrodyti tenka atsakovei. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovai patvirtino, kad nesiėmė priemonių pakankamai kontrolei užtikrinti, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimų. Per visus veiklos metus bendrovėje nebuvo atliekamos turto ir piniginių lėšų inventorizacijos. A. M. patvirtino, kad nebuvo supažindinta su pinigų apskaitos ir atsiskaitymo už gautus grynuosius pinigus tvarka. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta ir patvirtinta ūkio subjekto vadovo. Atsakovės atstovai patvirtino, kad tokia tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir nevykdydama pareigos tinkamai užtikrinti finansų ir turto apskaitos kontrolę, sudarė galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi. Dėl trečiojo asmens veiksmų naudą turėjo tik atsakovė, nes trečiasis asmuo dėl neva mažų kelionių kainų prisiviliodavo nemažai klientų ir pagal trečiojo asmens veikimo schemą parduodamos kelionės faktiškai vyko. Atsakovė neįrodė, jog žala ieškovams buvo padaryta trečiajam asmeniui neinant pareigų. Nagrinėjamoje byloje tarp trečiojo asmens veiksmais padarytos žalos ir atsakovės veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, pasireiškiantis nepakankama atsakovės vykdyta kontrole trečiojo asmens atžvilgiu. Pagal CK 6.264 straipsnį ir kasacinio teismo praktiką darbdavio civilinė atsakomybė dėl darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos kyla nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas neteisėtai veikė darbdavio nurodymu ar ne, pakanka konstatuoti darbuotojo kontrolės nebuvimą ar nepakankamą kontrolę. Tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, ieškovai žinojo, jog su jais turėjo būti sudaromos sutartys, tačiau, kaip buvo nustatyta byloje, ankstesniais laikotarpiais ieškovams naudojantis atsakovės teikiamomis paslaugomis, sutartys su jais buvo sudaromos likus savaitei arba kelioms dienoms iki kelionės pradžios, todėl ieškovams nebuvo pagrindo nepasitikėti oficialios atsakovės atstovės (trečiojo asmens) jiems pateikta informacija, jog sutartys su jais bus sudarytos vėliau. Trečiasis asmuo, iš ieškovų paimdamas pinigus, nors ir elgėsi neteisėtai, bet veikė atsakovės interesais, pakluso atsakovės įmonėje esančiai darbo tvarkai, t. y. į kasą įnešdavo tinkamą pinigų sumą tam tikroms kelionėms organizuoti, nepriklausomai nuo to, iš kokių pinigų tai buvo daroma. Analogiškos kaip ir nagrinėjamoje byloje situacijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo nagrinėjamos ir iš darbdavio buvo priteistas jo darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2011, 3K-3-298/2007. Tam, kad būtų taikoma darbdavio civilinė atsakomybė dėl jo darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, neturi būti įrodinėjami darbdavio neteisėti veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, jog kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos esant deliktinei civilinei atsakomybei. Ieškovai, perdavę pinigus trečiajam asmeniui, tikėjosi gauti kokybišką paslaugą ir nežinojo, jog kelionės, už kurias jie mokėjo, neįvyks, todėl palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovai sužinojo, jog atsakovės padalinio Raseiniuose veikla yra stabdoma ir jie negalės išvykti į keliones. Atsakovė klaidingai teigia, jog ji ieškovams siūlė sumokėti skirtumą tarp ieškovų sumokėtų sumų ir faktinių kelionių kainų, kad ieškovai išvyktų į norėtas keliones, nes atsakovė ieškovams siūlė pirkti naujas keliones su iki 200 Lt nuolaida, priklausomai nuo to, kiek ieškovai buvo sumokėję.

58Atsiliepime į ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą ieškovai G. B., D. J., J. M., V. K., R. K., R. M., E. M., G. P., V. P., J. K., B. B., Z. V. prašo jį patenkinti. Nurodo, kad, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, neturėjo kilti abejonių dėl to, jog R. S. ir V. V. už savo pažįstamus atsakovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Kilus tokioms abejonėms, ginant ieškovų, kaip vartotojų, interesus, teismas turėjo savo iniciatyva tai išsiaiškinti, pakviečiant ir apklausiant liudytojus, už kuriuos mokėjo apeliantai.

59Atsiliepime į ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti. Nurodo, kad turizmo paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas, kai įstatymas numato tokios sutarties, iš kurios sutarties šalims kyla atitinkamos teisės ir pareigos, privalomumą, leidžia teigti, kad ieškovai nesiekė su atsakove sudaryti tokią sutartį. Turizmo įstatymas ir CK nenumato ikisutartinių vartojimo teisinių santykių turizmo paslaugų srityje. Atsakovė negalėjo sudaryti su ieškovais turizmo paslaugų teikimo sutarčių, kadangi ji neplatino kelionių ieškovų nurodytomis sąlygomis. Priimdama pinigus iš ieškovų, trečiasis asmuo A. M. naudojo ne atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus, o parduotuvėje įsigytus pinigų priėmimo kvitus, todėl atsakovė nežinojo ir neturėjo galimybės sužinoti apie šių pinigų sumokėjimą. Atsakovė ginčijo apeliantų reikalavimo pagrįstumą, nes neaišku, ar šie asmenys yra įmokėję pinigus trečiajam asmeniui, o jeigu taip, kad būtent jie yra šių lėšų savininkai. Tai, kad apeliantas R. S. vėliau pasirašė ant kvitų, nereiškia, kad jis įgijo reikalavimo teisę pagal šiuos kvitus. Parašo buvimas ant kvito, kuriame mokėtoju nurodyta Ž. Č., nereiškia, kad V. V. yra šių lėšų savininkė. Teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tarp šalių susiklostę santykiai nelaikytini vartojimo. Apeliantai bylą vedė per kvalifikuotą teisininką – advokatą, todėl jiems turėjo būti žinomos CPK 12 ir 178 straipsnių nuostatos. Bylos pasirengimo stadijoje, bylos nagrinėjimo metu teismas buvo aktyvus, aiškindamasis ginčo aplinkybes, ieškovų pateiktus įrodymus ir atsakovų atsikirtimus, tačiau veikti ieškovų pusėje teismas neturėjo pagrindo, nes tai būtų teismo nešališkumo principo pažeidimas. Teismas tenkino kitų ieškovų reikalavimus, nes laikė juos įrodytais, kadangi jie buvo patvirtinti liudytojų arba kitų ieškovų parodymais. Apeliantai, teigdami, kad jie yra lėšų, sumokėtų už V. S., V. S., A. K., V. M., Ž. Č. savininkai, šių aplinkybių neįrodinėjo nurodytų asmenų parodymais, t. y. nevykdė jiems nustatytos įrodinėjimo pareigos, o atsakovės pateiktos kvitų kopijos be mokėtojų parašų teismui sukėlė pagrįstas abejones dėl jų reikalavimo pagrįstumo.

60Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

61IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

63Dėl prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu ar stabdyti bylą

64Prieš teismo posėdį apeliantė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, nes nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, atsisakius tenkinti minėtą prašymą, prašo bylą stabdyti iki įsiteisės sprendimas baudžiamojoje byloje dėl A. M. pareikštų kaltinimų CPK 163 straipsnio 3 ar 4 dalies pagrindu.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 323 straipsnyje įsakmiai nurodyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (pildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl pateiktų prašymų nenagrinėja. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra ir privalomo bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ir/ar 4 punkte. Civilinėje byloje atsakovė turėjo galimybę teikti visus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino. Tai, kad kai kurie ieškovai pareiškę ieškinius ir baudžiamojoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo bylą stabdyti, kadangi patenkinus ieškinius civilinėje byloje ir atlyginus žalą ieškovams, apeliantė turės galimybę regreso tvarka prisiteisti lėšas iš A. M.

66Dėl faktinių bylos aplinkybių

67Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, norėdami su atsakove sudaryti turizmo paslaugų sutartis, kreipėsi į jos atstovę Raseinių mieste, trečiąjį asmenį A. M. A. M. priėmė ieškovų sumokėtus pinigus ir išrašė apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitus. Su ieškovais nebuvo sudarytos rašytinės turizmo paslaugų teikimo sutartys. 2014 m. spalio 3 d. ieškovai sužinojo, kad jų užsakytos kelionės nėra organizuojamos, kadangi atsakovės darbuotoja A. M. pasisavino iš ieškovų gautus pinigus, o atsakovė atsisakė organizuoti ieškovų apmokėtas keliones, taip pat atsisakė atlyginti ieškovų patirtą žalą. Todėl ieškovai kreipėsi į teismą. Ieškinys patenkintas iš dalies. Apeliacinius skundus padavė ieškovai R. S. ir V. V. bei atsakovė UAB „Ingrima“.

68Dėl atsakovės apeliacinio skundo

69Atsakovės teigimu, netinkamai taikytos CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nesivadovauta suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, žala iš atsakovės priteista nenustačius darbdavio neteisėtos veiklos ir priežastinio ryšio tarp samdančio darbuotojo asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų, netinkamai vertinti įrodymai, nepasisakyta dėl ieškovų veiksmų, sąlygojusių šios žalos atsiradimą.

70Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, jog jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. CK 6.264 straipsnyje numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, t. y. įvirtinta netiesioginė civilinė atsakomybė. Netiesioginės atsakomybės atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 str. 1, 2 d.), o darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2013). Darbuotojus samdantis asmuo yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas (ir atsakovas – sprendžiant ginčus teisme) tais atvejais, kai žala atsiranda dėl jo darbuotojų kaltės, šiems atliekant darbines jų funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-27/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015; kt.).

71Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra šie: 1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas; 2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iš išvardytų požymių reiškia, kad darbuotojas vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Antrasis iš požymių reiškia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkciją, nėra savarankiškas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2006).

72Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. žalos padarymo metu dirbo atsakovės bendrovėje Raseinių padalinyje. Esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo. Tokiu atveju, esant ginčui dėl darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo veiksmais padarytą žalą taikymo sąlygų buvimo, pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas nevykdė darbo funkcijų, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

73Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad žalą ieškovams atsakovės darbuotoja A. M. padarė atlikdama darbines funkcijas, neginčytinai nustatytos visos trečiojo asmens veiksmais ieškovams padarytos žalos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, kurių neginčija ir pati apeliantė.

74Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankamai kontroliavo savo darbuotoją A. M. Apeliantės teigimu, iš jos pateiktų duomenų matyti, jog trečiasis asmuo dirbęs Raseinių padalinyje, buvo kontroliuojamas pakankamai, tiek tiesiogiai vykstant į padalinį, tiek kiekvieną dieną trečiajam asmeniui teikiant duomenis apie veiklos rezultatus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovai pripažino, jog nebuvo laikomasi Inventorizacijos taisyklių 3 punkto reikalavimų, t. y. per visus veiklos metus nei turto, nei piniginių lėšų inventorizacijos nebuvo atliekamos. A. M. patvirtino, kad nebuvo supažindinta su pinigų apskaitos ir atsiskaitymo už gautus grynuosius pinigus tvarka. Į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokia tvarka buvo nustatyta ir patvirtinta ūkio subjekto vadovo, ką sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Tai reiškia, kad apeliantė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir nevykdė pareigos tinkamai užtikrinti finansų ir turto apskaitos kontrolę, tokiais savo veiksmais sudarydama galimybę juridinio asmens darbuotojams piktnaudžiauti esama padėtimi. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina tokių apeliantės veiksmų ir jos darbuotojos (trečiojo asmens), padariusios ieškovams žalos, veiksmų priežastinį ryšį ir netiesioginės atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu atsiradimą (CK 6.247 str.). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 6.264 straipsnio nuostatas ir į byloje nustatytas aplinkybes, esančius įrodymus, atmestini apeliantės argumentai, kad priteisiant žalą nesivadovauta suformuota kasacinio teismo praktika, žala priteista nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų tarp samdančio darbuotojo asmens ir žalą padariusio asmens veiksmų. Konstatavus buvus nepakankamą darbuotojo kontrolę, teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad ji nedavė trečiajam asmeniui veikti neteisėtai, atmeta, kaip neturinčius teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

75Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad trečiasis asmuo neteisėtus veiksmus atliko ne atlikdamas darbines pareigas ir ne atsakovės nurodymu ar jos naudai, o siekdamas sau asmeninės naudos, t. y. veikė savo ir tų bendrovės klientų, tame tarpe ir ieškovų interesais, o ne darbdavio interesais. A. M. aiškinimu, jos darbe buvo svarbiausia prisivilioti ir turėti klientų, kuriuos prisiviliodavo didelėmis nuolaidomis. Kelionių skirtumą tarp realios kelionės kainos ir kliento mokamos sumos ji padengdavo iš kito kliento sumokėto avanso. Ieškovams tokie A. M. darbo principai nebuvo žinomi, o bendrovei turėjo būti netgi naudingi, nes buvo surandama nemažai klientų.

76Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo naudojo ne atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus – pinigų priėmimo kvitų blankus, beje, tai nurodęs ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau tokie apeliantės teiginiai nenuginčija fakto, jog trečiasis asmuo žalos ieškovams padarymo metu ėjo darbines pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad trečiajam asmeniui pinigai buvo perduodami ir pinigų priėmimo–perdavimo kvitai buvo išduodami apeliantei priklausančiose patalpose, kvituose buvo įrašyti apeliantės rekvizitai. A. M. bendravo su ieškovais kaip apeliantės atstovė.

77Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių ieškovų elgesio, šalies pareigos būti apdairiam rūpestingam, kadangi sumokant pinigus nebuvo sudarytos turizmo paslaugų teikimo sutartys.

78Turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.2283 str. 1 d. 8 p.), kuri sudaroma tarp stipresnės šalies (verslininko) ir silpnesnės šalies (vartotojo), todėl pareiga pasiūlyti sudaryti turizmo paslaugų teikimo sutartį yra numatoma verslininkui, šiuo atveju apeliantei. Iš bylos duomenų galima spręsti, kad ieškovai naudojosi apeliantės teikiamomis paslaugomis ankstesniais laikotarpiais, sumokėdavo pinigus avansu, gaudavo grynųjų pinigų priėmimo kvitus, o sutartys su jais buvo sudaromos likus savaitei arba kelioms dienoms iki kelionės pradžios, todėl sutiktina su ieškovais, kad nepasitikėti apeliantės darbuotoja, jog sutartys su jais bus sudarytos vėliau, nebuvo pagrindo.

79Apeliantės teigimu, būtent trečiojo asmens nepagrįstų ir su apeliante nesiderintų nuolaidų taikymas ir sąlygojo ieškovų nuostolių atsiradimą. Nurodo, kad trečiasis asmuo realiai į bendrovės kasą įnešdavo tikrąją kelionės kainą, užfiksuotą sutartyje, o skirtumas buvo dengiamas bendrovės klientų, tame tarpe ir ieškovų sumokėtomis lėšomis, kurias trečiasis asmuo priimdavo iš ieškovų, nesudarydamas turizmo paslaugų teikimo sutarčių, šiems tokių sutarčių nereikalaujant. Tokie teiginiai leidžia pripažinti, kad apeliantė patvirtina, jog trečiasis asmuo iš ieškovų paimdamas pinigus, nors ir elgėsi neteisėtai, bet veikė apeliantės interesais, pakluso įmonėje esančiai darbo tvarkai, t. y. į kasą įnešdavo tinkamą pinigų sumą tam tikroms kelionėms organizuoti, nepriklausomai nuo to iš kokių pinigų tai buvo daroma (tame tarpe ir iš ieškovų, kaip nurodo pati apeliantė, pinigų).

80Atmestinas apeliantės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šios kategorijos bylose, analogiškos situacijos, kuomet darbuotojas padarė žalą, kurią atlyginti teismo sprendimu buvo įpareigotas darbdavys, nerasta. Analogiškos, kaip ir nagrinėjamoje byloje, situacijos buvo nagrinėjamos ir iš darbdavio buvo priteistas jo darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2007, Nr. 3K-3-114/2011 ir kt.

81Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovams yra priteistos kompensacinės palūkanos nuo Raseinių padalinio veiklos sustabdymo dienos, t. y. nuo 2014 m. spalio 9 d. iki bylos iškėlimo teisme, nes padalinio veiklos sustabdymas ar nutraukimas, anot apeliantės, neįtakoja apeliantės klientų lūkesčių, prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ieškovai nereikalavo grąžinti pinigų.

82Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 str.), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia, gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 str.). Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 str. 1 d.).

83Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sustabdžius Raseinių padalinio veiklą, pačios bendrovės veikla sustabdyta nebuvo, tačiau negalima nesutikti ir su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovai žalą patyrė nuo to momento, kai buvo sustabdyta apeliantės padalinio Raseiniuose veikla, nes būtent tada ir sužinojo, kad į keliones, už kurias buvo įmokėję pinigus, jie negalės išvykti. Apeliantė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad siūlė sumokėti skirtumą tarp ieškovų sumokėtų sumų ir faktinių kelionių kainų ir tokiu būdu išvykti į ieškovų norėtas keliones, nepateikė, ieškovams pinigai už neįvykusias keliones negrąžinti. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė nurodo, jog trečiasis asmuo iš ieškovų priimtas lėšas panaudojo padengdamas kitiems klientams, tame tarpe ir ieškovams, neteisėtai taikytų nuolaidų skirtumą. Taigi pervesdavo pinigus atsakovei. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, atmestini apeliantės argumentai dėl neteisingo kompensacinių palūkanų priteisimo.

84Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl apeliantės keliamų teiginių padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

85Apeliantės teigimu, nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos iš E. G., nors jos reikalavimas patenkintas tik iš dalies, todėl prašo priteisti iš E. G. 547,99 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad iš ieškovės E. G. nepagrįstai apeliantės nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, nors jos ieškinio reikalavimas patenkintas iš dalies. Todėl bylinėjimosi išlaidos perskaičiuotinos.

86Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako ir prieina išvados, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentais priimto sprendimo keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.

87Dėl ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinio skundo

88Apeliantai prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį dėl R. S. ir V. V. reikalavimų, klausimą išnagrinėti iš esmės ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovės ieškovui R. S. likusią 2 881,72 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas, iš viso 3 750,58 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 3 750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovei V. V. likusią 1 071,59 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas, iš viso 2 143,19 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 2 143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo UAB „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovams R. S. ir V. V. jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

89Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, nes reikalavimai kildinami iš vartojimo santykių, savo iniciatyva rinkti byloje trūkstamus įrodymus arba pasiūlyti ieškovams pateikti įrodymus, kurie išsklaidytų tam tikras abejones, tačiau to nepadarė, tik sprendime nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog pinigai buvo sumokėti iš jų asmeninių lėšų; neatsižvelgė, kad be liudytojų parodymų yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, jog R. S. už save, V. S., V. M., V. S. ir A. K. atsakovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, taip pat V. V. už save ir draugę Ž. Č. atsakovei sumokėjo iš savo asmeninių lėšų.

90Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog mokėjimo kvitus ieškovai pasirašė ir už kitus asmenis: V. K. kvite pasirašė jos sutuoktinis, D. J. pasirašė už J. M., R. M. – už E. M., R. S. kvite BUH Nr. 8119249 (sumokėta suma 3 000 Lt) pasirašė už V. S., kvite Nr. 8119277 (sumokėta suma 1 500 Lt) – už V. S., kvite Nr. 8119278 (sumokėta suma 3 000 Lt) – už V. M., kvite Nr. 8119423 (sumokėta suma 3 000 Lt) – už A. K., G. B. sumokėjo už V. P., V. V. kvite Nr. 8119241 (sumokėta suma 3 700 Lt) pasirašė už Ž. Č., Z. V. pasirašė už J. K. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta ir aplinkybę, kad kvituose nurodytos pinigų sumos buvo sumokėtos, tačiau laikė neįrodyta aplinkybę, kad R. S. už V. S., V. S., V. M. ir A. K., o V. V. už Ž. Č. sumokėjo savo asmeninius pinigus, kitų minėtų ieškovų, pasirašiusių už kitus asmenis, ieškinio reikalavimus teismas laikė pagrįstais ir įrodytais. Nors šie asmenys (V. S., V. S., V. M., A. K. ir Ž. Č.) ir nebuvo apklausti teismo posėdyje, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad R. S. ir V. V. mokėjo savais pinigais. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas iš minėtų asmenų pats nesikreipė į teismą dėl žalos atlyginimo, kas leidžia manyti, kad ne jie sumokėjo ir ne jų pinigai buvo sumokėti A. M.. Tai netiesiogiai pagrindžia ir tokia aplinkybė, kad, kaip minėta, ne tik šie ieškovai kvituose pasirašę ir sumokėję pinigus už kitus asmenis – G. B. pasirašęs už V. P., kuri pastarajam pinigus vėliau grąžino, ir ieškinį teismui pareiškė pati V. P. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. ir V. S. yra grąžinę tam tikras pinigų sumas R. S., kuris tomis sumomis sumažino savo ieškinio reikalavimą. Trečiasis asmuo A. M. patvirtino, kad išrašydavo pinigų priėmimo kvitus nebūtinai pinigus mokėjusio asmens vardu, nes taip galėdavo atskirti, kas vyksta į keliones. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė įrodinėjo, kad pinigus už keliones sumokėję asmenys, galimai yra nebūtinai mokėtojai, tačiau neįrodinėjo aplinkybių, kad pinigus sumokėję asmenys mokėjo ne savo asmeninius pinigus.

91Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai pakankami konstatuoti, kad R. S. ir V. V. už anksčiau minėtus asmenis sumokėjo pinigus ir tai padarė savo asmeninėmis lėšomis. Pažymėtina, kad išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009.).

92Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų R. S. ir V. V. apeliaciniai skundai tenkintini, jiems priteista suma (atitinkamai 868,68 Eur ir 1 071,59 Eur) padidintina iki 3 750,58 Eur R. S. ir iki 2 143,19 – V. V. ir perskaičiuotinas priteistinų palūkanų dydis ir bylinėjimosi išlaidos.

93Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei. Kadangi ieškinys tenkinamas 10 procentų, todėl 213,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistinos atsakovei, paskirstytinos proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d.) iš ieškovų R. K. (62 procentai), iš Z. V. – 52,04 procento ir iš E. G. – 26,67 procento, atitinkamai: 94,77 Eur, 79,55 Eur ir 39,24 Eur.

94Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, tačiau tenkina ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą, dėl ko sprendimas keistinas, padidinant apeliantams priteistas sumas ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

95Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, tenkintinas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovai už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo: R. S. 150 Eur, V. V. – 100 Eur. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.10. 8.11 punktuose nurodytų sumų.

96Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,

Nutarė

97atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

98Tenkinti ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą ir 2015 m. lapkričio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriomis R. S. ir V. V. ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, pakeisti juos tenkinant visiškai:

99priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a. k.156869689, ieškovui R. S., a. k. ( - ), likusią 2 881,72 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas (iš viso 3 750,58 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 3 750,58 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos), 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 321,55 Eur bylinėjimosi išlaidas;

100priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a. k.156869689, ieškovei V. V., a. k. ( - ), likusią 1 071,59 Eur sumą žalai atlyginti, 20,6 Eur palūkanas (iš viso 2 143,19 Eur žalai atlyginti, 34,64 Eur įstatymines palūkanas nuo 2 143,19 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo uždarosios akcinės bendrovė „Ingrima“ Raseinių padalinio veiklos sustabdymo (2014 m. spalio 9 d.) iki kreipimosi į teismą dienos), 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir 225,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

101Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, ją išdėstant taip: priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ingrima“, j. a. k.156869689, iš ieškovės Z. V., a. k. ( - ), 79,55 Eur, iš ieškovo J. K., a. k. ( - ), 94,77 Eur ir iš ieškovės E. G., a. k. ( - ) 39,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

102Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

103Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a. k.156869689, ieškovams: V. V., a. k. ( - ), 100 Eur, R. S., a. k. ( - ), 150 Eur, G. B., a. k. ( - ), 40 Eur, D. J., a. k. ( - ), 40 Eur, V. K., a. k. ( - ), 40 Eur, R. K., a. k. ( - ), 40 Eur, R. M., a. k. ( - ), 40 Eur, G. P., a. k. ( - ), 40 Eur, V. P., a. k. ( - ), 40 Eur, J. K., a. k. ( - ), 40 Eur, Z. V., a. k. ( - ), 40 Eur, B. B., a. k. ( - ), 40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai pareiškė ieškinius, kuriuose prašė priteisti iš atsakovės:... 5. 1) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 6. 2) D. J. 6 139,94 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 7. 3) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 8. 4) V. K. 1 390,18 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 9. 5) R. K. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 10. 6) R. M. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 11. 7) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas nuo... 12. 8) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 13. 9) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 28,96 Eur išlaidas už advokato... 14. 10) R. S. 3 750,58 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 15. 11) V. V. 2 143,19 Eur žalai atlyginti, 144,81 Eur išlaidas už advokato... 16. 12) J. K. 869,73 Eur skolą už neįvykusią kelionę (prašė 1 042,63 Eur,... 17. 13) Z. V. 521,32 Eur skolą už neįvykusią kelionę, 30,92 Eur įstatymines... 18. 14) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 115,85 Eur išlaidas už advokato... 19. 15) E. G. 5 792,4 Eur turtinei žalai atlyginti, 2 000 Eur neturtinei žalai... 20. Ieškovai nurodė, kad, norėdami su atsakove sudaryti turizmo paslaugų... 21. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 22. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinius... 23. 1) G. B. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už... 24. 2) D. J. 6 139,94 Eur žalai atlyginti, 99,25 Eur įstatymines palūkanas už... 25. 3) J. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už... 26. 4) V. K. 1 390,18 Eur žalai atlyginti, 22,47 Eur įstatymines palūkanas už... 27. 5) R. K. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur įstatymines palūkanas už... 28. 6) R. M. 1 158,48 Eur žalai atlyginti, 18,73 Eur įstatymines palūkanas už... 29. 7) E. M. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už... 30. 8) G. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už... 31. 9) V. P. 579,24 Eur žalai atlyginti, 9,36 Eur įstatymines palūkanas už... 32. 10) R. S. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur įstatymines palūkanas už... 33. 11) V. V. 1 071,59 Eur žalai atlyginti, 17,32 Eur įstatymines palūkanas už... 34. 12) J. K. 348,42 Eur žalai atlyginti, 5,63 Eur įstatymines palūkanas už... 35. 13) Z. V. 260,66 Eur žalai atlyginti, 4,21 Eur įstatymines palūkanas už... 36. 14) B. B. 868,86 Eur žalai atlyginti, 14,04 Eur įstatymines palūkanas už... 37. 15) E. G. 5 792,4 Eur turtinei žalai atlyginti, atmetė ieškinio dalį dėl... 38. Priteisė atsakovei iš ieškovų R. S. 227,3 Eur, V. V. 85,28 Eur, J. K. 45,23... 39. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. iki 2014 m.... 40. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 41. Apeliacinius skundus pateikė ieškovai R. S. ir V. V. bei atsakovė UAB... 42. Apeliaciniame skunde ieškovai R. S. ir V. V. prašo pakeisti Jonavos rajono... 43. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 44. 1. Nagrinėjamas ginčas yra kildinamas iš vartojimo teisinių santykių,... 45. 2. Neatsižvelgta, kad be liudytojų parodymų, kurie liudijo davę priesaiką,... 46. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės... 47. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 48. 1. Netinkamai taikytos CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos, nesivadovauta... 49. 2. Byla išnagrinėta neobjektyviai ir nevisapusiškai, nes nevertinti... 50. 3. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo kitame mieste... 51. 4. Išvada, kad atsakovė nepakankamai kontroliavo trečiąjį asmenį,... 52. 5. Nevertinus pačių ieškovų elgesio, nepagrįstai nesivadovauta Lietuvos... 53. 6. Nepagrįsta išvada, kad atsakovė turėjo galimybę apriboti trečiojo... 54. 7. Teismo sprendimo motyvai grįsti tik trečiojo asmens atsiliepime... 55. 8. Netinkamai pritaikius CK 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas, nepagrįstai... 56. 9. Neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės E. G.... 57. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai G. B., D. J., J. M., V.... 58. Atsiliepime į ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą ieškovai G. B., D.... 59. Atsiliepime į ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą atsakovė prašo... 60. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 61. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 62. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 63. Dėl prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu ar stabdyti bylą... 64. Prieš teismo posėdį apeliantė pateikė prašymą palikti ieškinį... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 323 straipsnyje įsakmiai nurodyta, jog... 66. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 67. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, norėdami su atsakove sudaryti... 68. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 69. Atsakovės teigimu, netinkamai taikytos CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalies... 70. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, jog jo darbuotojai,... 71. Esminiai DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys ją... 72. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. žalos... 73. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš įrodymų... 74. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankamai... 75. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad trečiasis asmuo... 76. Apeliantės teigimu, trečiasis asmuo naudojo ne atsakovės buhalterinės... 77. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačių... 78. Turizmo paslaugų teikimo sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi (CK 6.2283... 79. Apeliantės teigimu, būtent trečiojo asmens nepagrįstų ir su apeliante... 80. Atmestinas apeliantės argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 81. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria... 82. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kompensuojamosios... 83. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sustabdžius Raseinių padalinio... 84. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad pirmosios... 85. Apeliantės teigimu, nepagrįstai nepriteistos bylinėjimosi išlaidos iš E.... 86. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi,... 87. Dėl ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinio skundo... 88. Apeliantai prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio... 89. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, nes... 90. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta... 91. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai pakankami konstatuoti, kad R.... 92. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų R. S. ir V. V. apeliaciniai... 93. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, perskaičiuotinos bylinėjimosi... 94. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 95. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, tenkintinas jų prašymas priteisti... 96. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331... 97. atsakovės apeliacinį skundą atmesti.... 98. Tenkinti ieškovų R. S. ir V. V. apeliacinį skundą ir 2015 m. lapkričio 18... 99. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a.... 100. priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a.... 101. Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovei priteistos bylinėjimosi... 102. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 103. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ingrima“, j. a....