Byla 2-163-471/2012
Dėl skolos priteisimo

1Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis sekretoriaujant Redai Mišeikytei dalyvaujant atsakovui P. D. jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „DNB lizingo“ ieškinį atsakovams P. D. ir R. D. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2Ieškovas AB „DNB lizingas“ pareiškė kreipėsi į teismą su ieškiniu / 3-6 l. / prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų P. D. ir R. D. 1635,40 lt. baudą, 2692,69 lt. pradelstų lizingo mokėjimų ir 362,93 lt. delspinigių, viso 4691,02 lt. skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3Ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovo atstovė paaiškino, kad 2008-06-05 tarp ieškovo ir atsakovo P. D. buvo sudaryta automobilio „Hyundai Matrix“ lizingo sutartis, o R. D. pasirašė laidavimo sutartį. Atsakovas P. D. nustatytu grafiku nevykdė mokėjimų, todėl 2011-10-18 pranešimu ieškovas nutraukė sutartį ir susigrąžino automobilį. Atsakovas liko skolingas ieškovui 1635,40 lt. baudos / paskaičiuotos 20 proc. nuo neapmokėtos automobilio vertės, t.y. nuo 8176,99 lt. /, 2692,69 lt. pradelstų mokėjimų už naudojimosi automobiliu laikotarpį iki sutarties nutraukimo ir 362,93 lt. delspinigių, viso 4691,20 lt. Atsakovo P. D. ir laiduotojos R. D. prievolė yra solidari, todėl prašė šią sumą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

4Atsakovas P. D. ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžiuose atsakovas pripažino, kad pažeidė lizingo sutartimi nustatytą mokėjimų grafiką, dėl ko ieškovas nutraukė sutartį, susigrąžino automobilį ir vėliau pardavė kitam pirkėjui. Jei lizingo sutartis būtų įvykdyta pilnai, jis ieškovui būtų iš viso sumokėjęs apie 30.000 lt. Iki sutarties nutraukimo jis sumokėjo daugiau kaip 19000 lt., dar 12000 lt. ieškovas gavo pardavęs automobilį naujam pirkėjui. Iš viso ieškovas gavo daugiau nei 31000 lt., todėl jokios žalos nepatyrė ir papildomai iš atsakovų kaip skolą nurodomas sumas nori prisiteisti be pagrindo.

5Atsakovė R. D. į teismo posėdžius neatvyko, rašte / 67 l. / nurodė su ieškiniu nesutinkanti, nes reikalavimai nepagrįsti.

6Ieškinys tenkintinas dalinai.

7Byloje surinktais įrodymais – ieškovo atstovės ir atsakovo P. D. paaiškinimais, bylos medžiaga - nustatyta, kad 2008-06-05 lizingo sutartimi Nr. 200806F-4594 / 7-11 l. / ieškovas - tuometinis UAB „DnB NORD lizingas“, įgijęs atsakovo P. D. nurodytą turtą – 2005m. laidos automobilį „Hyundai Matrix“, valst. Nr. ( - ) / 57 l. / - išperkamosios nuomos pagrindu perdavė valdyti ir naudotis atsakovui, o šis įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus / sutarties 1.1.p. – 8 l. / pagal mokėjimų grafiką / 11 l. /. Tos pačios dienos laidavimo sutartimi Nr. 200806F-4594-G atsakovė R. D. kaip solidarinis skolininkas įsipareigojo įvykdyti pagal lizingo sutartį P. D. atsirandančias prievoles ieškovo naudai, jei šis neįvykdys visų ar dalies prievolių / 2.1.p. – 12 l. /.

8Atsakovui P. D. vėluojant mokėti pagal mokėjimų grafiką / ką šis pripažįsta - 84 l., Lietuvos CPK 187str. 1d. / ieškovas 2011-07-18 pateikė pretenziją / 13 l. / bei 2011-10-03 / 14 l. / ir 2011-10-18 / 15 l. / pranešimus dėl lizingo sutarties nutraukimo. Pagal 2011-11-11 priėmimo-perdavimo aktą / 56 l. / atsakovas P. D. grąžino automobilį ieškovui; šis automobilį 2012-01-11 pardavė kitam pirkėjui už 12000 lt. / 88 l. /. Pagal atsakovo P. D. prašymą Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-12-28 sprendimu Nr. 10-795 / 48-53 l. / nutarė pasiūlyti ieškovui perskaičiuoti delspinigių dydį ir netaikyti baudos.

9Ieškovas savo reikalavimus grindžia Lietuvos CK 6.81str. / nustatančiu laiduotojo atsakomybę neįvykdžius prievolės /, CK 6.258str. / nustatančiu netesybas ir nuostolių atlyginimą / bei CK 6.574str. / nustatančiu lizingo sutarties nutraukimo pasekmes /.

10Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad lizingo gavėjas iš esmės ją pažeidė, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad būtų grąžintas į tokią pat padėtį, jei lizingo gavėjas sutartį būtų įvykdęs tinkamai / Lietuvos CK 6.574str. /. Už prievolė neįvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas / baudą, delspinigius /, nustatytus įstatyme ar sutartyje / Lietuvos CK 6.258str. 1d. /.Nustačius netesybas kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolius / Lietuvos CK 6.258str. 2d. /.

11Ieškovo atstovės teigimu, reikalauti nuostolių atlyginimo Lietuvos CK 6.574str. pagrindu yra lizingo davėjo teisė, bet ne pareiga. Jei lizingo sutartis nutraukiama dėl įmokų nemokėjimo, tai lizingo davėjas turi teisę : 1. išreikalauti jam nuosavybės teise priklausantį lizinguojamą daiktą ir 2. reikalauti sumokėti nesumokėtas įmokas ir sutartines netesybas kaip minimalius nuostolius, kurių dydžio įrodinėti nereikia arba 3. reikalauti atlyginti nuostolius pagal Lietuvos CK 6.574str. Šiuo atveju ieškovas prašo sumokėti nesumokėtas įmokas ir sutartines netesybas, neįrodinėdamas turėtų nuostolių dydžio / 80-81 l. /.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs / 2008-12-16 nutartis Nr. 3K-3-572/2008, 2009-01-22 nutartis Nr. 3K-3-19/2009 /, kad ieškinio reikalavimas įvykdyti prievolę natūra turi būti atskirtas nuo reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę ir kad priteisimas įvykdyti pareigą natūra yra atskiras civilinių teisių gynybos būdas, kuris nelaikomas civiline atsakomybe; šie abu būdai gali būti taikomi kartu, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Lietuvos CK 6.258str. 2d. taip pat nustatyta, kad kreditorius gali reikalauti ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę / šiuo atveju – apmokėti už faktinį naudojimosi daiktu laikotarpį /, kai skolininkas praleidžia šios prievolės įvykdymo terminą ir šio reikalavimo tenkinimas / ar netenkinimas / negali būti siejamas su ieškovo patirtais / ar nepatirtais / nuostoliais dėl sutarties nutraukimo, kuo grindžiamas atsakovo P. D. nesutikimas su reikalavimu. Priešingu atveju ieškovui sėkmingai pardavus daiktą kitam pirkėjui atsakovui atsirastų galimybė neapmokėti už faktinio naudojimosi juo laikotarpį, kas akivaizdžiai pažeistų lizingo davėjo ir gavėjo teisių bei pareigų pusiausvyrą, o tuo pačiu – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principą / Lietuvos CK 1.5str. 4d. /.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pripažinęs, kad lizingo gavėjui nemokant įmokų lizingo davėjas pagal Lietuvos CK 6.574str. turi teisę ne tik nutraukti lizingo sutartį, bet ir reikalauti sumokėti jam sutartimi sulygtas įmokas už tą laikotarpį, kada šis naudojosi lizingo daiktu – transporto priemone / 2010-01-10 nutartis Nr. 3K-3-31/2010 /. Nutraukus sutartį atgavęs lizingo sutarties dalyką lizingo davėjas turi teisę disponuoti šiuo daiktu savo nuožiūra, tame tarpe – parduoti kitam pirkėjui ir tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad lizingo davėjas nepagrįstai praturtėja / LAT 2010-01-11 nutartis Nr. 3K-3-31/2010 /. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti pradelstus lizingo mokėjimus už laikotarpį iki sutarties nutraukimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas. Nors byloje kyla ginčas dėl lizingo sutarties nutraukimo momento / po 10d. nuo 2011-10-03 ar 2011-10-18 pranešimų – 14, 16 l. /, lizingo objektas ieškovui grąžintas tik 2011-11-11 / 56 l. /, todėl ši aplinkybė pripažįstama neturinčia įtakos reikalavimo tenkinimui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo P. D. pagal orderius / 99-101 l. / sumokėtos sumos ieškovo yra įskaitytos / 125-126 l. /, kitų prieštaravimų dėl šio reikalavimo dydžio atsakovai nepareiškė. Iš pateikto mokėjimų grafiko matyti, kad atsakovas ieškovui nuo 2011.04.20 iki 2011.10.20 nesumokėjo ne 2692,69 lt. įmokų / kaip nurodoma ieškinyje – 3-6 l. /, bet 2694,68 lt. / ką rašytiniuose paaiškinimuose pripažino atstovė – 125 l. /, tačiau reikalavimo dydžio ieškovas nepakeitė / 124 l. /, todėl jam priteisiama prašoma 2692,69 lt. suma.

14Ieškovas taip pat prašo priteisti sutartines netesybas, neįrodinėdamas turėtų nuostolių dydžio, t.y. 362,93 lt. delspinigių už neapmokėtą sumą / po 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną pagal lizingo sutarties 7.4p. – 10, 18 l. / ir 1635,40 lt. baudą / 20 proc. nuo sutarties nutraukimo metu neapmokėtos 8176,99 lt., atitinkančios 2368,22 eur., sumos pagal lizingo sutarties 8.9p. - 10, 84 l. /. Ieškovo ir atsakovo P. D. sudarytoje lizingo sutartyje tokio dydžio netesybos yra nustatytos, sutartis nenuginčyta, todėl formaliai šie ieškovo reikalavimai laikytini pagrįstais.

15Teismas sutinka su Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo Nr. 10-795 išvada, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromoms sutartims dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi bei užmokant už jį periodinėmis išmokomis, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos / 50 l. /. Tokios sutarties sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio / Lietuvos CK 6.188str. /, todėl pripažįstama būtinu kontroliuoti ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį ir esant pagrindui mažinti aiškiai per didelius delspinigius / Lietuvos CK 6.188str. 2d. 5p., LAT nutartis Nr. 3K-3-502-2009 /. Aptartais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp bylos šalių lizingo sutartis buvo sudaryta nederinant sutarties sąlygų, o prisijungimo būdu, atsakovui pasirašant iš anksto ieškovo parengtą sutartį su visomis jos sąlygomis, kas matyti iš standartinio sutarties turinio ir atsakovo P. D. paaiškinimo / jog jis turėjo galimybę tik pasirašyti pateiktą sutartį arba išvis nesudaryti sutarties /.

16Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atstatyti teisingumą tarp teisinių santykių šalių, t. y. turi kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir pastatyti jį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei kita šalis būtų tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus / LAT 2003-02-05 nutartis Nr. 3K-3-218/2003 /.

17Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais / ieškovo atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos LAT nutartys – 82 l. /. Tačiau ši taisyklė suformuluota bylose, kuriose spręsti ginčai tarp lygiaverčių ūkio subjektų, sudarančių individualias tarpusavio sutartis ir negali būti taikoma ginče šioje byloje. Lietuvos CK 6.73str. 2d. ir 6.258str. 3d. taip pat nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo / Lietuvos CK 6.73str. 2d., 6.258str. 3d. /. Šiuo atveju šalių sutartimi nustatytų netesybų / delspinigių / dydis – 0,1 proc. dydžio nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurias priteisti ieškiniu prašė ieškovas, sudaro 36,5 proc. metinių palūkanų. Tokio dydžio sutartinės netesybos laikytinos akivaizdžiai neprotingai didelėmis, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio ginčuose / LAT 2005-06-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-316/2005, 2007-10-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2007 ir kt. /, todėl jos turi būti mažinamos.

18Mažinant sutartinių netesybų dydį, būtina vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes / šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį / ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismui įrodymai apie ieškovo turėtų nuostolių dydį nėra pateikti, todėl atsižvelgiant į sandorio turinį / lizingo sutartis /, jo sudarymo bei nutraukimo aplinkybes, negrąžintų sumų ir sutartyje numatytų delspinigių dydžius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus / Lietuvos CK 1.5str. /, ieškovo prašomi priteisti delspinigiai pripažįstami aiškiai per didelio dydžio ir yra mažinami, priteisiant 0,02 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos / Lietuvos CK 6.73str. ir 6.258str. 3d. /, t.y. priteisiant 72,59 lt. / 362,93 : 5 = 72,59 lt. / dydžio delspinigius.

19Jokių įrodymų dėl realiai turėtų nuostolių dydžio ieškovas nepateikė ir šia aplinkybe savo reikalavimų išvis negrindžia. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tinkamai vykdydamas lizingo sutarties sąlygas už 26900 lt. vertės automobilį / 11 l. / atsakovas P. D. iš viso būtų turėjęs sumokėti 30009 lt. / 84, 107-108 l. /. Faktiškai jis sumokėjo apie 18850 lt. / 108 l. /, dar 12000 lt. ieškovas gavo pardavęs susigrąžintą automobilį kitam pirkėjui 88 l. /. Be to, šiuo sprendimu ieškovui priteisiama beveik 2700 lt. pradelstų mokėjimų. Todėl net ir atsižvelgiant, kad dalis P. D. įmokėtų sumų buvo skirtos delspinigiams padengti / 84, 125-126 l. / ir įvertinant ieškovo neabejotinai turėtas papildomas išlaidas / automobilio susigrąžinimo iš atsakovų gyvenamosios vietos, jo išlaikymo iki pardavimo kitam pirkėjui ir pan. / pagal ieškovo pateiktus įrodymus / Lietuvos CPK 178str. / akivaizdžiai nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas nebūtų grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį / jis iš viso yra gavęs apie 33550 lt. - Lietuvos CK 6.574str. /. Todėl pagal lizingo sutarties sąlygas formaliai teisingas reikalavimas priteisti numatyto dydžio baudą dėl aukščiau nurodomų motyvų netenkinamas.

20Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo / Lietuvos CK 6.37str. 2d. ir 6.210str. 2d. /, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

21Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų / CK 6.70str. /. Neįvykdžius prievolės skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita / Lietuvos CK 6.81str. /. Esant laidavimui, yra dvi prievolės : pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios prievolės akcesorinė / papildoma / prievolė, siejanti kreditorių ir laiduotoją Lietuvos CK 6.76str. 2d. /. Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad, tik pagrindiniam skolininkui prievolės neįvykdžius, atsiranda laiduotojo solidarioji pareiga. Laidavimas, kaip skolininko prievolės užtikrinimo priemonė, įgalina kreditorių gauti visų savo reikalavimų / t. y. ir papildomų - palūkanų, netesybų ir pan. / patenkinimą tuo atveju, jei skolininkas pažeidžia savo sutartinę prievolę, nebent laiduotojo įsipareigojimų apimtis sumažinama laidavimo sutartyje. Laiduotojas pagal sutartį atsako tiek pat, kiek ir skolininkas / už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, t. y. už skolininko prievolę visa apimtimi /, nebent laidavimo sutartis nustatytų kitaip / Lietuvos CK 6.81str. 1d. ir 2d. /. Laidavimo sutartis Nr. 200806F-4594-G kitokios atsakovės R. D. atsakomybės nenustato / jos 2.1.p. – 12 l. /, todėl ieškovo reikalavimai dėl pradelstų mokėjimų, delspinigių / kuris tenkinamas dalinai / ir palūkanų priteisimo tenkinami solidariai abiejų atsakovų atžvilgiu.

22Dalinai tenkinant ieškinį / 2692,69+72,59=2765,28:4691,02=0,59, t.y. 59 procentai / iš atsakovų lygiomis dalimis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos : po 41,59 lt. žyminio mokesčio / 1 l. / ir po 428,34 lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti / 24 l. /, viso po 511,52 lt., ieškovui / Lietuvos CPK 93str. 2d. ir 98str. / bei visos - 29,30 lt. - procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei / nes padalinus šias išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams jos nesiektų nustatytos minimalios ribos - 1 l., Lietuvos CPK 96str. 1d., 5d. ir 6d. /.

23Ieškinys tenkinamas dalinai, tačiau visos ieškovui priteistos sumos, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, siekia beveik 4000 lt., todėl 2012m. sausio 27d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės / 28-29 l. / paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo / Lietuvos CPK 150str. /.

24Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas

Nutarė

25Ieškinį tenkinti dalinai.

26Priteisti solidariai iš atsakovų P. D. ir R. D. ieškovui AB „DNB lizingas“ 2692,69 lt. pradelstų mokėjimų ir 72,59 lt. delspinigių, viso du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 28ct. / 2765,28 lt. / ir penkių / 5 / procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012m. sausio 27d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27Priteisti iš atsakovų P. D. ir R. D. po penkis šimtus vienuolika litų 52ct. / 511,52 lt. / bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB „DNB lizingas“ ir po keturiolika litų 65ct. / 14,65 lt. / bylinėjimosi išlaidų valstybei.

28Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Rudaitis sekretoriaujant... 2. Ieškovas AB „DNB lizingas“ pareiškė kreipėsi į teismą su ieškiniu /... 3. Ankstesniuose teismo posėdžiuose ieškovo atstovė paaiškino, kad 2008-06-05... 4. Atsakovas P. D. ir jo atstovė su ieškiniu nesutinka. Teismo posėdžiuose... 5. Atsakovė R. D. į teismo posėdžius neatvyko, rašte / 67 l. / nurodė su... 6. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 7. Byloje surinktais įrodymais – ieškovo atstovės ir atsakovo P. D.... 8. Atsakovui P. D. vėluojant mokėti pagal mokėjimų grafiką / ką šis... 9. Ieškovas savo reikalavimus grindžia Lietuvos CK 6.81str. / nustatančiu... 10. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad lizingo gavėjas iš esmės ją... 11. Ieškovo atstovės teigimu, reikalauti nuostolių atlyginimo Lietuvos CK... 12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs / 2008-12-16... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pripažinęs, kad lizingo... 14. Ieškovas taip pat prašo priteisti sutartines netesybas, neįrodinėdamas... 15. Teismas sutinka su Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo Nr. 10-795... 16. Pagal teismų praktiką priteistų delspinigių dydis turi atstatyti... 17. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 18. Mažinant sutartinių netesybų dydį, būtina vadovautis teisingumo,... 19. Jokių įrodymų dėl realiai turėtų nuostolių dydžio ieškovas nepateikė... 20. Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminą skolininkas privalo mokėti... 21. Laidavimas yra vienas iš prievolės užtikrinimo būdų / CK 6.70str. /.... 22. Dalinai tenkinant ieškinį / 2692,69+72,59=2765,28:4691,02=0,59, t.y. 59... 23. Ieškinys tenkinamas dalinai, tačiau visos ieškovui priteistos sumos,... 24. Vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., teismas... 25. Ieškinį tenkinti dalinai.... 26. Priteisti solidariai iš atsakovų P. D. ir R. D. ieškovui AB „DNB... 27. Priteisti iš atsakovų P. D. ir R. D. po penkis šimtus vienuolika litų 52ct.... 28. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...