Byla e2S-1657-264/2019
Dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-6655-1116/2019 pagal ieškovo Ž. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ginčas kilęs dėl atsisakymo priimti trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą, nenustačius jam atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto, teisėtumo ir pagrįstumo.

72.

8Trečiasis asmuo V. J. 2019 m. gegužės 28 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarties, kuria Ž. M. buvo iškelta bankroto byla.

93.

102019 m. gegužės 31 d. teismas nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Nutartis įteikta 2019 m. birželio 15 d., tačiau per teismo nustatytą terminą V. J. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą, nepateikė.

114.

122019 m. birželio 25 d. teisme gautas V. J. atskirasis skundas, kuriuo jis skundžia 2019 m. gegužės 31 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo. Šiuo skundu prašo panaikinti teismo 2019 m. gegužės 31d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas teismui išsiųstas elektroniniu paštu, pasirašytas elektroniniu parašu.

13II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

145.

15Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. liepos 1 d. nutartimi apelianto V. J. 2019 m. gegužės 28 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Taip pat atsisakė priimti 2019 m. birželio 25 d. teisme gautą V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties.

166.

17Teismas nurodė, kad apeliantas per teismo nustatytą ir per protingą terminą jam pasibaigus, 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl V. J. 2019 m. gegužės 28 d. atskirasis skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

187.

19Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatyti terminą 2019 m. birželio 25 d. pateikto atskirojo skundo dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties trūkumams pašalinti nėra tikslinga, kadangi 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi V. J. buvo išaiškinta, kad CPK nėra numatyta galimybė teismui procesinius dokumentus pateikti elektroniniu paštu, todėl 2019 m. birželio 25 d. pateiktą apelianto V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties atsisakytina priimti (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

218.

22Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo: 1) sustabdyti bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. bei Konstitucijos 30 str. nuostatas; 2) sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas - Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos – atitinka Teismų įstatymo 37-1 str. 3 d., CPK 5 str. 1 d. nuostatas; 3) sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 įsakymu patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 str. ir 46 str. reikalavimams. Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 str. 1 d., 10 str., 13 str., 14 str. nuostatoms. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad Kauno apylinkės teismas nepagristai bei neteisėtai nutarė neleisti šalinti atskirojo skundo trūkumų.

239.

24Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Ž. M. prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, jog apelianto prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo atitikimo Konstitucijai yra nesusijęs su byla, todėl nenagrinėtinas. Taip pat apelianto reikalavimas sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą dėl to paties įsakymo yra nepagrįstas, nes nesusijęs su ginčo dalyku, o prašymas sustabdyti bylą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo teisėtumo yra nepagrįstas ir neteismingas.

2510.

26Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo bankrutuojanti kredito unija „Taupkasė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, prašo spręsti apelianto atskirojo skundo pagrįstumo klausimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad trečiasis asmuo susipažinęs su apelianto atskirojo skundo turiniu, daro išvadą, jog apeliantas savo poziciją motyvuoja su trečiuoju asmeniu nesusijusiomis aplinkybėmis, dėl kurių pastarasis pasisakyti negali.

27Teismas

konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2911.

30Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

3112.

32Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto V. J. 2019 m. gegužės 28 d. atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, taip pat atsisakyta priimti 2019 m. birželio 25 d. teisme gautą V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo.

3313.

34Nustatyta, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2019 m. birželio 25 d. teisme gautą V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties, nenustatęs atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje dalyje dėl 2019 m. gegužės 28 d. atskirojo skundo, kurį pirmosios instancijos teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, nepasisako.

3514.

36Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti trečiojo asmens V. J. 2019 m. birželio 25 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties, CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, nurodęs, jog 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi V. J. buvo išaiškinta, kad CPK nėra numatyta galimybė teismui procesinius dokumentus pateikti elektroniniu paštu.

3715.

38Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).

3916.

40Pateiktas ieškinys (atskirasis turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

4117.

42Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai nutarė neleisti šalinti atskirojo skundo trūkumų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

43Dėl atskirojo skundo pateikimo elektroniniu paštu.

4418.

45Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

4619.

47CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

4820.

49Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

5021.

51Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

5222.

53Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiamus procesinius dokumentus turi pasirašyti ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau juos taip pat turi pateikti specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siųsti teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).

5423.

55Nagrinėjamu atveju apeliantas 2019 m. birželio 25 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties elektroniniu paštu, šios aplinkybės jis neneigia ir atskirajame skunde. Kaip matyti iš šioje nutartyje išdėstyto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, CPK nenumato galimybės procesinius dokumentus pateikti teismui elektroniniu paštu.

56Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą.

5724.

58Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo V. J. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto teiginiu nesutinka. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Lietuvos teismuose 2018-2019 metais pagal V. J. pateiktus ieškinius, atskiruosius skundus bei apeliacinius skundus yra užvestos apie 229 bylos. Ne vienoje iš šių bylų, ir ne kartą, apeliantui buvo išaiškinta procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-1169-560/2019, Nr. 2S-1301-273/2019, Nr. 2S-1239-259/2019, Nr. 2S-1205-264/2019, Nr. 2S-983-340/2019, Nr. 2S-1071-638/2019, Nr. 2S-761-614/2019, Nr. 2S-764-413/2019, Nr. 2-4-516/2019, Nr. 2S-696-413/2019, 2S-627-657/2019, 2S-612-254/2019 ir kt.), tačiau apeliantas ir toliau teikia procesinius dokumentus būdu, kuris nėra numatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, tokiu būdu ne tik netinkamai įgyvendindamas jam suteiktą teisę į teisminę gynybą, bet ir pažeisdamas CPK 7 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo principą.

5925.

60CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus yra nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Šiuo atveju nustačius, kad apeliantas, ignoruodamas teismų išaiškinimus, jau ne pirmoje byloje teikia procesinius dokumentus elektroniniu paštu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą, netaikydamas atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 str. 2 d.,316 str.1 d., 338 str.) . Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui bylose, kuriose jis teikia įvairius procesinius dokumentus analogišku būdu jau ne kartą buvo taikytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas, tačiau dėl pritaikyto ieškinio trūkumų šalinimo instituto, daugeliu atvejų, apeliantas teikė atskiruosius skundus, kurie netenkinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, akivaizdu, kad apeliantui šioje byloje pritaikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą nebūtų pasiekti šio instituto taikymo tikslai, kadangi apeliantas nepriklausomai nuo teismų išaiškinimų, iš esmės nesutinka su CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintoje Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše įtvirtintais procesinių dokumentų pateikimo būdais.

61Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją.

6226.

63Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtina individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, kitam norminiam teisės aktui.

6427.

65Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl tenkinti apelianto prašymą nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, ir tai nepaneigia CPK nuostatos, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant teismui procesinį dokumentą elektroniniu paštu.

6628.

67Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, pagrįstai atsisakė priimti trečiojo asmens V. J. atskirąjį skundą dėl 2019 m. gegužės 31 d. teismo nutarties. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

69Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

70Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ginčas kilęs dėl atsisakymo priimti trečiojo asmens V. J. atskirąjį... 7. 2.... 8. Trečiasis asmuo V. J. 2019 m. gegužės 28 d. pateikė teismui atskirąjį... 9. 3.... 10. 2019 m. gegužės 31 d. teismas nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo... 11. 4.... 12. 2019 m. birželio 25 d. teisme gautas V. J. atskirasis skundas, kuriuo jis... 13. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 5.... 15. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. liepos 1 d. nutartimi... 16. 6.... 17. Teismas nurodė, kad apeliantas per teismo nustatytą ir per protingą terminą... 18. 7.... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nustatyti terminą 2019 m.... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai... 21. 8.... 22. Atskirajame skunde apeliantas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m.... 23. 9.... 24. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Ž. M. prašo atskirojo skundo... 25. 10.... 26. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo bankrutuojanti kredito... 27. Teismas... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. 11.... 30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio... 31. 12.... 32. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 33. 13.... 34. Nustatyta, kad atskirajame skunde apeliantas iš esmės nesutinka su... 35. 14.... 36. Kaip matyti iš apelianto skundžiamos nutarties turinio pirmosios instancijos... 37. 15.... 38. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų... 39. 16.... 40. Pateiktas ieškinys (atskirasis turi atitikti bendruosius procesiniams... 41. 17.... 42. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei... 43. Dėl atskirojo skundo pateikimo elektroniniu paštu.... 44. 18.... 45. Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami... 46. 19.... 47. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau... 48. 20.... 49. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalis numato, kad asmenys, teikiantys... 50. 21.... 51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.... 52. 22.... 53. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui... 54. 23.... 55. Nagrinėjamu atveju apeliantas 2019 m. birželio 25 d. teismui pateikė... 56. Dėl atsisakymo priimti atskirąjį skundą.... 57. 24.... 58. Nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo V. J. atskirajame skunde nurodo, kad... 59. 25.... 60. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami... 61. Dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos... 62. 26.... 63. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos... 64. 27.... 65. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl... 66. 28.... 67. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas... 68. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.... 70. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....