Byla 2-4-516/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4749-232/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 157 503,63 Eur turtinės žalos ir 57 688 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

72.

8Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

93.

10Teismas konstatavo, kad ieškovas neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia reikalavimą. Pareikštas ieškinys, teismo vertinimu, neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad priėmus ieškinį, kurio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tikslias aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad ieškovas turėtų aiškiai išdėstyti ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atkreipė ieškovo dėmesį, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo, nes tokios aplinkybės yra tikrinamos instancine tvarka, skundžiant teismo sprendimą, ir negali būti savarankiško ieškinio pagrindu.

114.

12Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys yra pateiktas elektroniniu paštu, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nenumato galimybės pateikti dokumentus vien tik elektroniniu paštu, nes tokiu atveju neįmanoma identifikuoti dokumentą pateikusio asmens. Teismui turi būti pateikiamas ieškinio ir jo priedų originalas, su jį pateikiančio asmens parašu (ieškinį galima atsiųsti paštu arba pateikti tiesiogiai teismui) arba ieškinys gali būti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Be to, teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų (ieškinių) kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai ir tretiesiems asmenims.

13III. Atskirojo skundo argumentai

145.

15Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

165.1.

17Ieškovas aiškiai išdėstė ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes. Jei Vilniaus apygardos teismas mano kitaip, jis privalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kurias ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas išdėstė neaiškiai. Ieškovas ieškiniu neprašė vertinti ginčo pagrįstumo ar tikrinti byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo. Teismas konkrečiai ir suprantamai nenurodė, kurių materialinės teisės normų pagrįstumą turėjo galvoje, nenurodė įstatymų nuostatų, kuriomis grindžia savo teiginius.

185.2.

19Trūkumais, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, reikėtų laikyti esminius ieškinio trūkumus, kurie neleidžia suprasti pareikšto reikalavimo esmės arba nustatyti asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas, arba dėl kitų priežasčių iškelti civilinės bylos. Iš ieškovo V. J. ieškinio galima suprasti pareikšto reikalavimo esmę ir nustatyti asmenį, kuriam pareiškiamas reikalavimas. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne bylos iškėlimo stadijoje, kuomet sprendžiamas klausimas dėl ieškinio priėmimo. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Negalima atsisakyti priimti ieškinio dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t. y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių ieškinio trūkumų arba jie nebuvo esminiai ir nesudarė kliūčių priimti ieškinį, todėl teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, jų nekonkretizavo, o jų nepašalinus, ieškovo ieškinį laiko nepaduotu ir grąžina padavusiam asmeniui, taip nepagrįstai suvaržydamas ieškovo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė, neužtikrindamas operatyvaus teismo proceso byloje. Teismas nepagrįstai atsisakė privalomai nurodyti, kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

205.3.

21Ieškovas V. J. ieškinį pateikė pasirašytą saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu, kurio galiojimą teisme įtvirtina 2014 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 punktai. Vilniaus apygardos teismas diskriminuoja pareiškėją dėl jo vadovavimosi Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Teismas veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą procesą. Vilniaus apygardos teismo reikalavimai procesinius dokumentus teikti tik naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema yra diskriminaciniai, pažeidžia ieškovo teises ir laisves (taip pat ir judėjimo laisvę, teisę kreiptis į teismą, gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai), jį diskriminuoja, nes ieškovas nesutinka su Nacionalinės teismų administracijos prievartinės sutarties sąlygomis, kurios ieškovą, kaip politinį kalinį ir disidentą, diskriminuoja, pažeidžia jo teises ir laisves.

225.4.

23Teismas turėjo ir turi galimybę įsitikinti V. J. valia – tą aplinkybę įrodo ir skundžiamos nutarties siuntimas ieškovo adresu, ir ieškovo parašas AB Lietuvos pašto registracijos dokumentuose apie teismo nutarties gavimą. Teismų įstatymo nuostatos yra aukštesnės galios aktas nei Teisingumo ministro aprašai. Teismo nurodomas Teisingumo ministro aprašas nepanaikina ir negali panaikinti Teismų įstatymo, Konstitucijos, Konvencijos nuostatų. Teismas tyčia piktnaudžiauja teise, tyčia didinama ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala.

24Teismas

konstatuoja:

25IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

266.

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

287.

29Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

308.

31Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais jo pateikto ieškinio trūkumais, atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog jis aiškiai išdėstė ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines aplinkybes, neprašė vertinti išspręsto ginčo pagrįstumo, o pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas ir nekonkretizuodamas esminių ieškinio trūkumų, suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą, neužtikrino operatyvaus teismo proceso byloje. Be to, ieškovo įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismas diskriminuoja pareiškėją, veikia prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą procesą, reikalaudamas procesinius dokumentus teikti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema, nors pateiktas ieškinys pasirašytas saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu elektroniniu parašu ir teismas, apelianto nuomone, turėjo galimybę identifikuoti ieškinį pasirašiusį asmenį bei jo valią.

329.

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto V. J. atskirajame skunde dėstoma pozicija. Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos

3410.

35Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad CPK nenustatyta galimybė pateikti teismui procesinius dokumentus vien tik elektroniniu paštu, kaip kad padarė ieškovas, bet teismui turi būti pateikiamas ieškinio ir jo priedų originalas, su jį pateikiančio asmens parašu, atsiunčiant paštu arba pateikiant tiesiogiai teismui, arba ieškinys gali būti pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

3611.

37Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išaiškinimas atitinka šiuo metu galiojantį ir aktualų teisinį reguliavimą.

3812.

39Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau Konstitucijos nuostatose įtvirtinta tik teisė kreiptis į teismą, o šios teisės realizavimo tvarka nenustatyta. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Kitaip tariant, kreipimasis į teismą pozityvius teisinius padarinius suinteresuotam asmeniui gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų.

4013.

41Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir ieškinys) teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas.

4214.

43CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 1751 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.

4415.

45Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

4616.

47Taigi, pačiame Teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieškovas savo atskirajame skunde, teigdamas neva jis, pasirašydamas ieškinį elektroniniu parašu ir pateikdamas jį elektroniniu paštu, laikosi būtent šio aukštesnės galios akto, o ne Teisingumo ministro, nustatytų reikalavimų, funkcija nustatyti asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus, teikiant teismui procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, deleguota būtent Teisingumo ministrui, kuris pastarąją funkciją įgyvendino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei supranta apeliantas, Teismų įstatymo reikalavimų laikymasis, be kita ko, reiškia ir normų, į kurias šis įstatymas nukreipia, laikymąsi.

4817.

49Savo ruožtu Apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie minėto posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę vienu iš dviejų Aprašo 5 punkte nurodytų būdų: 1) naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (t. y. per elektroninius valdžios vartus jungiantis internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis ar su elektronine atpažinties priemone (pavyzdžiui, sertifikuotu elektroniniu parašu); arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

5018.

51Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). LITEKO VEP posistemyje teismui pateikti procesiniai dokumentai automatiškai gaunami teismo LITEKO paskyroje (Aprašo 17 punktas).

5219.

53Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl ieškovas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 1751 straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, sau palankia linkme interpretuodamas iš bendro konteksto ištrauktas atskiras Teismų įstatymo ar kitų teisės aktų normas. Remiantis šiuo metu galiojančiu ir ginčo klausimui aktualiu, pirmiau šioje nutartyje išdėstytu teisiniu reguliavimu, teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, ką akcentuoja ieškovas, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovo atskirajame skunde minimos 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 25 ir 46 straipsnių normos, kuriuose kalbama apie elektroninių parašų ir elektroninių dokumentų teisinę galią, o ne procesinių dokumentų nacionaliniams teismams pateikimo būdus, iš esmės nesusijusios ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad V. J. ieškinio pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia, reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes, kaip jau minėta, asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros vienu iš Aprašo 5 punkte nurodytų būdų, o ne siunčiant elektroniniu paštu teismui ieškinį bei momentinę kompiuterio ekrano vaizdo, kuriame užfiksuotas V. J. suteiktas skaitmeninio parašo sertifikatas, nuotrauką.

5420.

55Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros asmeniui suteiktos teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų savaime nėra laikomas to asmens diskriminavimu, o jokių konkrečių argumentų, kaip šiuo atveju reikalavimas teikti elektroninės formos procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį diskriminuoja būtent ieškovą, kai toks reikalavimas nustatytas visiems be išimties asmenims, fiziniams ir juridiniams, nepriklausomai nuo jų statuso ir (ar) sutikimo su galiojančia tvarka, apeliantas, deklaratyviai teigdamas neva yra diskriminuojamas, nenurodė.

5621.

57Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstą, V. J. argumentą, kad reikalavimas teikti procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį pažeidžia jo teisę gauti procesinius dokumentus realiai, o ne virtualiai. Kaip teisingai buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovas gali pateikti teismui dokumentus ne tik elektroninių ryšių priemonėmis, bet ir pasirašydamas popierinį variantą fiziškai ir jį atsiųsdamas paprastu paštu teismui ar tiesiogiai pats ateidamas į teismą, t. y. įstatymo leidėjas suteikė į teismą besikreipiančiam asmeniui galimybę pasirinkti, kokiu būdu (elektronine forma ar popierine) jis teiks ir, atitinkamai, gaus procesinius dokumentus, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieškovo teisės gauti realiai, kaip kad jis įvardija, procesinius dokumentus apribojimą ir (ar) apelianto vertimą naudotis LITEKO VEP posistemiu. Dėl ieškinio faktinio pagrindo (ne)tinkamo suformulavimo

5822.

59CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.

6023.

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

6224.

63Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos aplinkybės, kuriomis V. J. grindžia savo reikalavimą, be to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis netiria ir nevertina įsiteisėjusiu bei galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo pritaikytų materialinės teisės normų pagrįstumo, nes ieškovas ieškinyje to atlikti neprašė. Apelianto įsitikinimu, teismas nenustatė jokių esminių ieškinio trūkumų ir todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai riboja jo teisę į teismą.

6425.

65Nesutikdama su ieškovo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje V. J. dėsto savo nesutikimą su teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėse bylose Nr. 2-758-528/2015, 2A-1647-260/2015, teigdamas, jog teismai minėtoje byloje netinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei pažeidė proceso teisės normas ir dėl šių pažeidimų, V. J. nuomone, buvo neteisingai išspręsta byla, o kasacinis teismas, ieškovo įsitikinimu, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti kasacinį skundą dėl pirmiau nurodytų procesinių sprendimų. Taigi, ieškovas, teikdamas ieškinį dėl žalos, padarytos teismų ir teisėjų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, grindžia jo paties nesutikimu su jau įsiteisėjusiais ir instancine tvarka nepanaikintais teismų procesiniais sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl ieškinio faktinio pagrindo formulavimo, visiškai pagrįstai atkreipė V. J. dėmesį, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo teisingumo.

6626.

67Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad V. J. pateikto ieškinio faktinis pagrindas negali būti laikomas aiškiai ir tinkamai suformuluotu, leidžiančiu teismui nustatyti bylos esmę, teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Apeliantas ieškinyje vardija daugybę, jo nuomone, civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 padarytų pažeidimų ir kasacinio teismo teisėjų atliktų neteisėtų veiksmų, kurie nepagrįstai, apelianto nuomone, nebuvo konstatuoti ir pripažinti civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015, taip pat įvairius, jo įsitikinimu, pačioje civilinėje byloje Nr. 2-758-528/2015 padarytus pažeidimus, tačiau nepateikia aiškių argumentų, kaip konkrečiai tokie neteisėti veiksmai, kuriuos jis išvardijo, pasireiškė. Pavyzdžiui, apeliantas teigia, kad teisėja J. J. civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 turėjo nusišalinti, tačiau nepaaiškina, kodėl ji tai, ieškovo nuomone, turėjo padaryti. Ieškovas taip pat teigia neva kasacinio teismo teisėjai siekė padėti G. V. bei Ž. V. ginčyti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. sausio 27 d. nutartį byloje Nr. 2-4090-285/2011, tačiau vėlgi aiškiai nenurodo, kaip tas teisėjų siekis, jo nuomone, pasireiškė ir kokios aplinkybės pagrindžia iš tikrųjų buvus tokiam siekiui, tiesiog abstrakčiai pareikšdamas, jog tuo jam sistemingai daryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Pirmiau nurodyti tik keli pavyzdžiai iš 47 psl. dydžio V. J. ieškinio, apeliantui papildomai paaiškinantys, kuo pasireiškia konstatuotas ieškinio faktinio pagrindo netinkamas suformulavimas, tačiau, teisėjų kolegijos, sutinkančios su pirmosios instancijos teismo pozicija, vertinimu, iš esmės absoliučiai visas V. J. Vilniaus apygardos teismui pateiktas ieškinys (jo faktinis pagrindas) nėra tinkamai suformuluotas, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jo prašoma priteisti žala.

6827.

69Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad vien tik deklaratyvus pareiškimas buvus neteisėtiems veiksmams, nepaaiškinant jų turinio, t. y. nenurodant, kaip konkrečiai tas neteisėtumas, ieškovo nuomone, pasireiškė, ir neišdėstant tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių, kurias teismas galėtų, bylą nagrinėdamas iš esmės, vertinti, nelaikytinas tinkamu faktinio pagrindo suformulavimu, nes tokiu atveju tiek teismui nėra aišku, kokius konkrečiai veiksmus, jų atlikimo aplinkybes ir kokiu aspektu jis turėtų analizuoti, tiek ir atsakovui nėra aišku, į ką konkrečiai atsikirsti. Be to, ieškinyje turi būti aiškiai įvardijami ir įrodymai, kurie, ieškovo nuomone, pagrindžia jo dėstomas aplinkybes, o ne daromos nuorodos į prie kitose bylose pateiktų procesinių dokumentų pridėtų priedų numerius. Šiuo atveju, priešingai nei interpretuoja apeliantas atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo konstatuotas ne įrodymų nepakankamumas ieškovo reikalavimams pagrįsti, o apskritai ieškovo teiginius pagrindžiančių aiškių faktinių aplinkybių ir įrodymų nenurodymas, trukdantis teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suprasti reikalavimo ir visos bylos esmę. Savo ruožtu netinkamas ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas, neleidžiantis teismui nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir suprasti jos esmę, bei trukdantis atsakovui parengti atsikirtimus, laikytinas esminiu ieškinio trūkumu CPK 115 straipsnio prasme, todėl apeliantas atskirajame skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminių, sudarančių kliūtis priimti ieškinį, trūkumų ir priimdamas skundžiamą nutartį suvaržė ieškovo teisę kreiptis į teismą. Dėl bylos baigties

7028.

71Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. J. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konstatuoti apelianto ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti, todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7229.

73Kadangi pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi V. J. nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė dar iki buvo išnagrinėtas jo pateiktas atskirasis skundas, apeliantui nustatytinas naujas terminas iki 2019 m. sausio 25 d. įskaitytinai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodytiems ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje papildomai paaiškintiems trūkumams pašalinti bei pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad to nepadarius per nustatytą terminą, ieškinys, kaip ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje, bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

74Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

76Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2019 m. sausio 25 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė ieškovui... 9. 3.... 10. Teismas konstatavo, kad ieškovas neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo... 11. 4.... 12. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys yra pateiktas elektroniniu paštu,... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. 5.... 15. Ieškovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 16. 5.1.... 17. Ieškovas aiškiai išdėstė ieškinio dalyką pagrindžiančias faktines... 18. 5.2.... 19. Trūkumais, kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą teisme... 20. 5.3.... 21. Ieškovas V. J. ieškinį pateikė pasirašytą saugiu, kvalifikuotu,... 22. 5.4.... 23. Teismas turėjo ir turi galimybę įsitikinti V. J. valia – tą aplinkybę... 24. Teismas... 25. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 26. 6.... 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 28. 7.... 29. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 30. 8.... 31. Apeliantas V. J., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje... 32. 9.... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos... 34. 10.... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad CPK... 36. 11.... 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo... 38. 12.... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo,... 40. 13.... 41. Pagal CPK 111 straipsnio 1 dalį visi procesiniai dokumentai (taigi, ir... 42. 14.... 43. CPK 1751 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau... 44. 15.... 45. Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys... 46. 16.... 47. Taigi, pačiame Teismų įstatyme, į kurį apeliuoja ieškovas savo... 48. 17.... 49. Savo ruožtu Apraše įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių... 50. 18.... 51. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali... 52. 19.... 53. Taigi, kaip matyti iš pirmiau išdėstyto teisinio reguliavimo, galimybė... 54. 20.... 55. Pažymėtina, kad reikalavimas laikytis teisės aktuose nustatytos tam tikros... 56. 21.... 57. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip... 58. 22.... 59. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita... 60. 23.... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas... 62. 24.... 63. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad pateiktame... 64. 25.... 65. Nesutikdama su ieškovo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje... 66. 26.... 67. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad V. J.... 68. 27.... 69. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad vien tik deklaratyvus... 70. 28.... 71. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais teisiniais motyvais ir... 72. 29.... 73. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi V. J.... 74. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 75. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.... 76. Nustatyti ieškovui V. J. terminą iki 2019 m. sausio 25 d. (įskaitytinai)...