Byla 2S-983-340/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje Kauno apylinkės teismo teisėja S. P., buvęs Kauno apylinkės teismo pirmininkas D. K., Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., Kauno apygardos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas A. V., Kauno apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., Kauno apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31.

4Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

52.

6Teismas 2019-02-15 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos patikslinto ieškinio trūkumui pašalinti – pateikti patikslinto ieškinio priedus.

73.

8Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartimi pateikė byloje atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą teismo nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą, klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėjimui iš naujo.

94.

10Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi ieškovo V. J. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartį paliko nepakeistą.

115.

12Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-15 Vilniaus apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, tačiau nenustatė ieškovui naujo termino minėtoje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-01 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti 2019-02-15 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

136.

142019-04-15 ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog teismo 2019-04-01 priimta nutartis yra neteisėta, todėl naikintina, tačiau prie atskirojo skundo ieškovas pateikė patikslinto ieškinio popierinius priedus.

15II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

167.

17Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-19 nutartimi Nutarė priimti ieškovo V. J. byloje pateiktą patikslintą ieškinį ir jį išsiųsti atsakovę atstovaujančiai institucijai bei tretiesiems asmenims atsiliepimams pateikti per 20 d. nuo ieškinio gavimo; dėl išnykusio apeliacinio skundo dalyko atskirojo skundo dėl 2019-04-01 nutarties nesiųsti apeliacinės instancijos teismui; ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį teismą ir kitas instancijas atmesti; pašalinti iš proceso Kauno apylinkės teismo teisėją S. P., Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, buvusį Kauno apylinkės teismo pirmininką D. K., Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką A. V., Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. bei Lietuvos Respublikos prezidentę D. G..

188.

19Teismas atmetė ieškovo prašymą sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332, kuriuo buvo patvirtinti Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, CPK 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; kreiptis į administracinį teismą prašant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teisumui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos – atsitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį ir CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisinę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) NR. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos su pakeitimais pagal Protokolą Nr. 11 6 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio, 13 straipsnio ir 14 straipsnio nuostatoms. Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje aukštesnės instancijos teismams pasisakius dėl ieškovo nurodytų taisyklių taikymo, teismui nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-12-13 įsakymu patvirtintų Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo konstitucingumo, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą ar stabdyti bylą iki Konstitucinis Teismas priims nutarimą šiuo klausimu nėra pagrindo.

209.

21Teismas nurodė, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad į bylą neįtrauktam asmeniui res judicata efektas bendru atveju netaikomas, o byloje nustatyti faktai laikomi prejudiciniais faktais, kurių nebereikia įrodinėti kitoje byloje, tik asmenims, buvusiems įtrauktais į bylos procesą dalyvaujančiais byloje asmenimis, išskyrus išimtis, kai teismo sprendimas sukelia pasekmes nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nedalyvavusiam byloje asmeniui netaikomas prejudicinio fakto poveikis, todėl toks faktas, ketinant jį panaudoti prieš nedalyvavusį byloje asmenį, kitoje byloje turi būti įrodinėjamas iš naujo. Teismas konstatavo, kad dėl nurodomų priežasčių nagrinėjamos bylos išsprendimas negalėtų paveikti teisėjos S. P., Kauno apygardos teismo pirmininko N. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K., Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A. V., Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. bei Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G., kurių atliktų procesinių veiksmų neteisėtumu, kaip savo reikalavimo pagrindu, remiasi ieškovas, materialinių teisių ir / ar pareigų, jeigu minėti asmenys nebūtų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, privalės ne tik nustatyti, ar pagal CK 6.272 straipsnį numatyta valstybės civilinė atsakomybė dėl ieškovo nurodytų veiksmų, bet ir ar yra delikto sudėtis, tai yra ar yra teismo bei kitų valstybės institucijų neteisėti veiksmai, ar ieškovui padaryta žala ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pasitvirtinus visų ieškovo nurodomų juridiškai reikšmingų faktų visumai, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresą prieš procesinius veiksmus atlikusį pareigūną, tačiau reikšmingus faktus turėtų naujoje byloje įrodinėti iš naujo. Tuo tarpu nei procesinėms, nei materialinėms ieškovo teisėms tokia padėtis apskritai neturėtų jokios reikšmės. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas pašalino Kauno apylinkės teismo teisėją S. P., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., buvusį Kauno apylinkės teismo pirmininką D. K., Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką A. V., Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. bei Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G. iš trečiųjų asmenų byloje.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2310.

24Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-19 nutartį dalyse dėl atsisakymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir įtraukti trečiuosius asmenis ir klausimą šiose dalyse grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui; CPK 3 straipsnio pagrindu atlikti veiksmus: sustabdyti bylą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į administracinį teismą, prašant patikrinti, ar norminis aktas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos – atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalies, CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas; sustabdyti bylą, kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti preliminarų nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto taikymo Lietuvos Respublikoje atitikimo Europos Sąjungos teisės normoms – 2014-07-23 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 nuostatų 25 straipsnio ir 46 straipsnio reikalavimams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2510.1.

26Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovo skundą dėl teisinės elektroninio parašo galios ir procesinių dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra antikonstitucinė, nepatikrinta Konstitucinio Teismo.

2710.2.

28Teismai turi abejonių dėl Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos konstitucingumo.

2910.3.

30Bylos išsprendimas darys įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, ieškovas šį faktą įrodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 179 straipsniu, pats neatliko reikalingų veiksmų – nesirėmė valstybiniais registrais ir sistemomis.

3110.4.

32Byloje yra pakankamai duomenų, jog D. K. ir S. P. veiksmai yra akivaizdžiai tyčiniai, piktybiški, nes jie turi teisinį išsilavinimą ir suvokė bei turtėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą, tyčią ir jais ieškovui daromą žalą.

33Atskirasis skundas atmetamas.

3411.

35Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

3612.

37Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo 2019-04-19 nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teismų įstatymo, CPK nuostatoms, Europos Sąjungos teisės normoms, teisėtumas ir pagrįstumas.

3813.

39Ieškovo nurodomame Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu.

4014.

41Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas, siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro, kuriam buvo deleguotas šio klausimo kai kurių aspektų sureguliavimas, nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu. Teismui teikiami procesiniai dokumentai turi būti ne tik pasirašyti saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, tačiau jie taip pat turi būti pateikiami specialia tvarka – būtent per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiami teismui elektroniniu paštu (Lietuvos Apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019). Pažymėtina ir tai, jog dėl ieškovo nurodomo Aprašo ir jame reglamentuojamos procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos, yra gausiai pasisakę tiek Lietuvos apeliacinis teismas, tiek apygardų teismai savo nutartyse (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-39-178/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-761-614/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-764-413/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-612-254/2019 ir kt.). Aukštesnės instancijos teismams nekilo jokių abejonių dėl Apraše nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos taikymo ir atitikties Konstitucijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms ar Europos Sąjungos teisės normoms.

4215.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją, atsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų pateiktus išaiškinimus dėl ieškovo nurodytų taisyklių taikymo. Teismui nekilo abejonių dėl ieškovo nurodomo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto atitikimo Konstitucijai, kitiems norminiams teisės aktams, todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, į administracinį teismą, į Europos Sąjungos teisminę instituciją atmesti.

4416.

45Ieškovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-19 nutarties dalimi, kuria nutarta pašalinti iš proceso Kauno apylinkės teismo teisėją S. P., Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą, buvusį Kauno apylinkės teismo pirmininką D. K., Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką A. V., Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. bei Lietuvos Respublikos Prezidentę D. G..

4617.

47CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pirmiau minėta įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę spręsti ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

4818.

49Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Dėl to valstybė, bet ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014 ir kt.).

5019.

51Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė teisėjus, dėl kurių galimai neteisėtų veiksmų / neveikimo, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta žala. CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta, kad turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl teisėjo pareigų vykdymo, atlygina valstybė. Taigi įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į teismų ir teisėjų vykdomas funkcijas, suteikė teisėjams ir teismams imunitetą, užtikrinantį jų nepriklausomumą ir galimybę tinkamai atlikti savo pareigas bei įstatyme nustatytas funkcijas. Jeigu teisėjas, vykdydamas teisėjo pareigas, padaro žalos tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis).

5220.

53Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, privalės ne tik nustatyti, ar pagal CK 6.272 straipsnį numatyta valstybės civilinė atsakomybė dėl ieškovo nurodytų veiksmų, bet ir ar yra delikto sudėtis, tai yra ar yra teismo bei kitų valstybės institucijų neteisėti veiksmai, ar ieškovui padaryta žala ir ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; pasitvirtinus visų ieškovo nurodomų juridiškai reikšmingų faktų visumai, valstybė tam tikromis aplinkybėmis galėtų pasinaudoti savo teise į regresą prieš procesinius veiksmus atlikusį pareigūną, tačiau reikšmingus faktus turėtų naujoje byloje įrodinėti iš naujo; tuo tarpu nei procesinėms, nei materialinėms ieškovo teisėms tokia padėtis apskritai neturėtų jokios reikšmės.

5421.

55Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, užtikrindamas teisėjų turimą imunitetą nuo civilinės atsakomybės, šiuo konkrečiu atveju pagrįstai pašalino juos iš proceso.

5622.

57Kadangi iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad šios bylos išsprendimas turės tiesioginės įtakos ieškovo trečiaisiais asmenimis įtrauktų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. ir Lietuvos Respublikos Prezidentės D. G., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisėms bei pareigoms, todėl šie tretieji asmenys iš proceso pašalinti taip pat pagrįstai.

5823.

59Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog procesinis sprendimas pašalinti iš bylos minėtus trečiuosius asmenis sudaro sąlygas pagal ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (ieškinio faktinis pagrindas), tinkamai ir operatyviai nagrinėti valstybei pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir be teisėto pagrindo nesuvaržo kitų subjektų funkcijų vykdymo. Trečiųjų asmenų (teisėjų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro) pašalinimas iš proceso neturės įtakos sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo ieškovui.

6024.

61Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

6225.

63Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

65Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1.... 4. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. 2.... 6. Teismas 2019-02-15 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties... 7. 3.... 8. Ieškovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15... 9. 4.... 10. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-28 nutartimi ieškovo V. J. atskirąjį... 11. 5.... 12. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-02-15 Vilniaus... 13. 6.... 14. 2019-04-15 ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog... 15. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 16. 7.... 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-19 nutartimi Nutarė priimti... 18. 8.... 19. Teismas atmetė ieškovo prašymą sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į... 20. 9.... 21. Teismas nurodė, kad CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui... 22. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 23. 10.... 24. Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 25. 10.1.... 26. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovo skundą... 27. 10.2.... 28. Teismai turi abejonių dėl Teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332... 29. 10.3.... 30. Bylos išsprendimas darys įtaką trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms,... 31. 10.4.... 32. Byloje yra pakankamai duomenų, jog D. K. ir S. P. veiksmai yra akivaizdžiai... 33. Atskirasis skundas atmetamas.... 34. 11.... 35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo)... 36. 12.... 37. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo 2019-04-19... 38. 13.... 39. Ieškovo nurodomame Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai... 40. 14.... 41. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog... 42. 15.... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimas dėl individualią... 44. 16.... 45. Ieškovas atskiruoju skundu taip pat nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės... 46. 17.... 47. CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu... 48. 18.... 49. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272... 50. 19.... 51. Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl neturtinės ir... 52. 20.... 53. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jis, išnagrinėjęs... 54. 21.... 55. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia,... 56. 22.... 57. Kadangi iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, kad šios bylos... 58. 23.... 59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog procesinis sprendimas... 60. 24.... 61. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 62. 25.... 63. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 64. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 65. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti...