Byla 2-1095-943/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria spręstas ieškovų reikalavimų patvirtinimo klausimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M., V. J. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties, kuria spręstas ieškovų reikalavimų patvirtinimo klausimas atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Heles group“ iškelta bankroto byla.

6Ieškovas R. M. kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo reikalavimą, kurį sudaro 782,75 Eur trečios eilės reikalavimas – įvykdyta atsakovo ieškovo išrašytu vekseliu užtikrinta prievolė trečiajam asmeniui, ir 4 830,67 Eur pirmos eilės reikalavimą, kurį sudaro neišmokėtas atlyginimas, atostoginiai ir dviejų mėnesių išeitinė kompensacija. Dėl trečios eilės reikalavimo ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu V. J. 2013 m. spalio 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovo prievolių pagal šią sutartį vykdymas buvo užtikrintas ieškovo išrašytu vekseliu. Kadangi atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus, ieškovas grąžino už atsakovą trečiajam asmeniui dalį jo sumokėto avanso.

7Ieškovė V. J. kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydama patvirtinti jos 3 775,85 Eur pirmos eilės reikalavimą, kurį sudaro neišmokėtas atlyginimas, atostoginiai ir dviejų mėnesių išeitinė kompensacija.

8Atsakovo bankroto administratorius ieškovų pirmos eilės reikalavimų prašė netvirtinti, kadangi ieškovams darbo užmokestis buvo ženkliai padidintas (2014 m. balandžio 1 d.) po to, kai įmonės vadovei buvo įteiktas kreditorių įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad darbo užmokestis padidintas dirbtinai, t. y. siekiant pasipelnyti Garantinio fondo lėšomis. Ieškovo trečios eilės reikalavimo atsakovo bankroto administratorius taip pat prašė netvirtinti, kadangi trečiajam asmeniui išrašytu vekseliu ieškovas prisiėmė prievolę, nesusijusią su atsakovu. Atsakovas neturėjo prievolės grąžinti trečiajam asmeniui avanso pagal 2013 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi avansas įmonei nebuvo sumokėtas: piniginės lėšos pervestos į ieškovės V. J. asmeninę banko sąskaitą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovo pirmos eilės 263,58 Eur reikalavimą ir ieškovės – 275,34 Eur reikalavimą.

11Teismas nustatė, kad ieškovams nuo 2014 m. balandžio 1 d. buvo ženkliai padidintas darbo užmokestis: atsakovas ieškovui įsipareigojo vietoje 36,20 Eur mokėti 579,24 Eur darbo užmokestį per mėnesį, o ieškovei – 434,43 Eur. Bankroto byla atsakovui iškelta 2014 m. birželio 27 d., pripažinus, kad įmonė buvo nemoki nuo 2012 metų. Darbo užmokestis ieškovams padidintas po to, kai atsakovo vadovei įteiktas kreditorių įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovai neįrodinėja, kad darbo užmokestis jiems padidintas dėl pasikeitusių darbo sąlygų, masto. Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad darbo užmokestis ieškovams padidintas dirbtinai – nesąžiningai siekiant pasipelnyti Garantinio fondo lėšomis. Dėl to ieškovų darbo sutarčių pakeitimus teismas laikė niekiniais ir nesukeliančiais jokių teisinių pasekmių (CK 1.78 straipsnio 4 dalis, 1,82 straipsnis).

12Ieškovo trečios eilės reikalavimo teismas nutarė netenkinti konstatavęs, kad prievolė atsakovui grąžinti ieškovui avanso dalį neatsirado. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tuo, kad trečiasis asmuo V. J. avansą pervedė ne į atsakovo, o į ieškovės asmeninę banko sąskaitą. Teismas akcentavo, kad būtent iš šios sąskaitos ieškovė pervedė ginčo sumą už ieškovą trečiajam asmeniui pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014.

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Atskirajame skunde ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atmesti jo reikalavimai, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo reikalavimus visiškai; išspręsti klausimą dėl baudos BUAB „Heles Group“ administratoriui skyrimo bei priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Dėl 782,75 Eur trečios eilės reikalavimo. Ieškovo teigimu, jis už atsakovą įvykdė prievolę trečiajam asmeniui V. J. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą (CK 6.51 straipsnio 1 dalis). Pinigai trečiajam asmeniui buvo sumokėti, kadangi atsakovas neįvykdė jam savo įsipareigojimų, kurie buvo užtikrinti ieškovo išrašytu vekseliu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bankroto bylose egzistuojantį viešąjį interesą, turėjo būti aktyvus ir išreikalauti reikalavimo pagrįstumui nustatyti reikšmingus įrodymus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos bylos. To nepadaręs ir pakartotinai nustatinėjęs tapačias aplinkybes, teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą. Be to, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas apribojo jo procesines teises, kadangi laiku nepateikė susipažinti atsakovo administratoriaus 2015 m. vasario 27 d. paaiškinimų. Tai lėmė, kad ieškovas negalėjo pateikti įrodymų, paneigiančių administratoriaus paaiškinimus dėl trečiojo asmens veiksmų pervedant avansą į V. J. – atsakovo vadovės, banko sąskaitą. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti naujus įrodymus – atsakovo direktorės V. J. įsakymo dėl jos asmeninės banko sąskaitos naudojimo įmonės veikloje kopiją (CPK 314 straipsnis).

162. Dėl 4 830,70 Eur pirmos eilės reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas jau 2012 metų pabaigoje buvo nemokus, anot ieškovo, yra deklaratyvi. Įmonei bankroto byla iškelta tik 2014 m. birželio 27 d., o byloje duomenų apie jos pradelstus įsipareigojimus 2011–2012 metais nėra. Atsakovo administratorius nepateikė jokių įrodymų, kad atlyginimai įmonės darbuotojams minėtu laikotarpiu buvo padidinti nesąžiningai.

173. Dėl neišspręsto reikalavimo ir teismo nutarties motyvuojamosios dalies trūkumų. Ieškovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė jo reikalavimo paskirti atsakovo bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nesąžiningą ieškovo reikalavimo pagrįstumo neigimą. Ieškovas taip pat nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, nes joje tik pacituota atsakovo administratoriaus pozicija.

18Atskirajame skunde ieškovė V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atmestas jos reikalavimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos reikalavimus visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, analogiškais ieškovo atskirojo skundo argumentams dėl darbo užmokesčio padidinimo atsakovo darbuotojams.

19Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovas prašo skundų netenkinti. Atsiliepimuose nurodomi tokie atsikirtimai:

201. Dėl ieškovo trečios eilės 782,75 Eur reikalavimo. Atsakovas nurodo, kad, tikrinant įmonės sudarytus sandorius, nustatyta, jog trečiasis asmuo pinigines lėšas pervedė ne į įmonės, bet į asmeninę V. J. banko sąskaitą. Ieškovo pateikiamas naujas įrodymas yra nepatikimas, kadangi atsakovo bankroto administratoriui iki šios dienos nėra perduotas įmonės antspaudas bei visi dokumentai. Be to, AB DNB bankas pateikė atsakymą, kad jam nebuvo pateiktas minimas atsakovo direktorės įsakymas.

212. Dėl ieškovų pirmos eilės reikalavimų. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo finansinę padėtį, taip pat apie tai, kad įmonės vadovei buvo žinoma apie bankroto bylos iškėlimo inicijavimą ir įmonė neturėjo patalpų, kuriose galėtų vykdyti veiklą, patvirtina, jog darbo užmokestis įmonės darbuotojams buvo padidintas nesąžiningai. Tą įrodo ir aplinkybės, kad nepateikta įrodymų, jog nuo 2014 m. balandžio mėn. darbuotojų darbo našumas galėjo padidėti 16 kartų. Priešingai nei teigiama atskiruosiuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti nurodytus ieškovų reikalavimus, atsakovo nemokumo faktu vadovavosi tik kaip papildoma, bet ne pagrindine aplinkybe.

223. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymi, kad ieškovų reikalavimai yra ginčijami teisėtai.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB ,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012). Kreditorių reikalavimų pagrįstumo materialiąja prasme kontrolę atlieka teismas (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis).

26Šioje byloje paduotuose atskiruosiuose skunduose keliamas būtent pirmosios instancijos teismo atliktos apeliantų reikalavimų, pareikštų atsakovui, pagrįstumo kontrolės tinkamumo klausimas. Atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantams darbo užmokestis buvo padidintas neteisėtai, o apelianto trečios eilės reikalavimas yra nepagrįstas (CPK 320, 338 straipsniai).

27Dėl apeliantų darbo užmokesčio padidinimo aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo

28Byloje nustatyta, kad apeliantas ir atsakovas 2013 m. gegužės 10 d. sudarytoje darbo sutartyje sulygo, jog apelianto darbo užmokestis per mėnesį bus 0,125 minimalios mėnesinės algos (b. l. 15–16). Apelianto darbo trukmė buvo nustatyta – 1 valanda per dieną. Darbo užmokestis apeliantui nuo 2014 m. balandžio 1 d. buvo padidintas iki 579,24 Eur per mėnesį (b. l. 17). Kitos darbo sutarties sąlygos keičiamos nebuvo. Apeliantė ir atsakovas 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytoje darbo sutartyje sulygo, kad apeliantės darbo užmokestis per mėnesį bus ne mažesnis nei nustatytas minimalus valandinis atlyginimas (1,40 Eur) už valandą. Apeliantės darbo trukmė buvo nustatyta – 1 valanda per dieną (b. l. 21). Apeliantei darbo užmokestis, nekeičiant kitų darbo sutarties sąlygų, iki 434,43 Eur per mėnesį taip pat buvo padidintas nuo 2014 m. balandžio 1 d.

29Apeliantė buvo atsakovo akcininke ir direktore, o apeliantas įmonėje dirbo projektų vadovu. Taigi abu šie asmenys įmonėje užėmė vadovaujančias pareigas, o apeliantė, be kita ko, buvo ir įmonės dalyvė. Tokie apeliantų ryšiai su atsakovu suponuoja, kad jie galėjo kontroliuoti ir lemti įmonės priimamus sprendimus, įskaitant susijusius su darbuotojų darbo užmokesčio dydžio nustatymu (DK 95 straipsnio 3 dalis). Nors darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio dydžio nustatymas yra kiekvieno darbdavio pasirinkimo laisvės, neignoruojant derybų su darbuotoju reikšmės, klausimas, tačiau tai nereiškia, kad darbdavio veiksmai, nustatant konkretų darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, negali būti ginčo objektu tuo aspektu, ar jie laikytini teisėtais bei sukeliančiais teisines pasekmes, t. y. darbuotojo reikalavimo teisę į darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį ir darbdavio prievolę jį mokėti. Esminis darbo užmokesčio tikslas – teisingas atlyginimas už darbuotojo atliktas darbines funkcijas. Darbo užmokesčio keitimas negali būti laikomas teisėtu, jeigu tai atliekama kitu, nei nurodytas, tikslu (pvz., simuliuojant darbo užmokesčio padidinimą suteikti darbuotojui teisę į jo interesų platesnės apimties socialinę apsaugą nei jam turėtų priklausyti). Kadangi darbo sutartys yra vienos iš sutarčių rūšių, joms taip pat taikomos bendros sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) ir sandorių negaliojimo pagrindai (CK IV skyrius). Taigi atskiros darbo sutarčių sąlygos pagal suinteresuoto asmens reikalavimą gali būti kvalifikuojamos kaip neteisėtos ir pripažįstamos negaliojančiomis remiantis įstatyme įtvirtintais pagrindais.

30Tikrinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantų darbo užmokesčio padidinimo teisinės reikšmės pagrįstumą, būtina vadovautis kasacinio teismo praktikoje išplėtotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ prieš UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015, ir joje nurodytą teismo praktiką). Šioje nutartyje jau nurodyta, kad darbo užmokestis apeliantams buvo ženkliai padidintas – nekeičiant kitų darbo sąlygų, tą pačią dieną (2014 m. balandžio 1 d.). Bankroto byla atsakovui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi. Atsakovą teismas pripažino nemokiu pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį remdamasis įmonės finansinės būklės, buvusios 2012 metais, duomenimis. Teismo nustatytas atsakovo tapimo nemokiu momentas suponuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbo užmokestis apeliantams padidintas įmonei esant nemokiai, yra pagrįsta. Apeliantai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad jų ir kitų įmonės darbuotojų darbo sutarčių sąlygų dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimai buvo atlikti po to, kai įmonės vadovės pareigas ėjusi J. Č. buvo įteiktas atsakovo kreditorių įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nėra ginčijama ir išvada, kad 2014 m. balandžio 1 d. atsakovas nebevykdė realios ūkinės veiklos. Tokios aplinkybės, kai įmonės valią priimti tam tikrus sprendimus galintiems lemti asmenims, jai esant nemokiai ir nevykdant veiklos, be jokios aiškios ir konkrečios priežasties (pvz., darbo krūvio pasikeitimo) ženkliai padidinamas darbo užmokestis, teikia pagrindą abejoti tokių veiksmų ketinimų teisėtumu.

31Teisėjų kolegijos įsitikinimu, darbo užmokesčio apeliantams padidinimo visuminis kontekstas, taip pat paskesnis darbo sutarčių vykdymas – darbo užmokestis apeliantams nebuvo mokamas, ir kitos aptartos aplinkybės suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog darbo užmokesčio padidinimas buvo fiktyvus (CPK 178, 185 straipsniai). Fiktyvumas arba simuliacija šiuo atveju pasireiškė tuo, kad darbo užmokesčio pakeitimas turėjo suteikti apeliantams papildomą reikalavimo teisę į atsakovą bei teisę į atitinkamai didesnes išmokas iš Garantinio fondo lėšų (Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantai savo pozicijai dėl darbo užmokesčio sąžiningo padidinimo pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, nors proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo surinkta ir pateikta pakankamai duomenų, įrodančių apeliantų pareikštų reikalavimų neteisėtumą.

32Atsakant į kitus atskirųjų skundų argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jog ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ prieš AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirųjų skundų argumentai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo vertinant įrodymus padarytų proceso teisės pažeidimų ir dėl to yra atmestini. Remiantis tuo, skundžiamos nutarties dalis, kuria apeliantų pirmos eilės reikalavimai tenkinti iš dalies, paliekama nepakeista.

33Dėl apelianto 782,75 Eur reikalavimo ir naujų įrodymų priėmimo

34Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė patvirtinti jo trečia eile turimų tenkinti reikalavimų. Spręsdamas dėl pastarojo reikalavimo pagrįstumo, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, kadangi tinkamai neįvertino įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014, nustatytų faktinių aplinkybių.

35Byloje nustatyta, kad apeliantas atsakovo bankroto administratoriui pateikė 782,75 Eur reikalavimą, pagrįstą tuo, jog apeliantas iš dalies įvykdė atsakovo prievolę trečiajam asmeniui V. J., t. y. grąžino dalį avanso pagal 2013 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs šalių pateiktus įrodymus, konstatavo, kad apelianto trečiajam asmeniui V. J. sumokėtos lėšos nelaikytinos prievolės už apeliantą įvykdymu, kadangi trečiasis asmuo avansą pagal 2013 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį pervedė ne atsakovui, bet apeliantei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios teismo išvados prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014, nustatytoms aplinkybėms.

36Išnagrinėjęs apelianto ieškinį trečiajam asmeniui V. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir trečiojo asmens priešieškinį dėl vekselio dalies apmokėjimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė tokias aplinkybes: atsakovas ir trečiasis asmuo 2013 m. spalio 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią vykdydamas trečiasis asmuo 2013 m. spalio 28–30 d. sumokėjo atsakovui 2 896,20 Eur avansą; apeliantas 2013 m. gruodžio 23 d. išrašė vekselį, kuriuo įsipareigojo trečiajam asmeniui sumokėti 2 896,20 Eur; apeliantas 2014 m. rugpjūčio 4 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 465,42 Eur – mokėjimo paskirtį nurodęs „Grąžinama avanso dalis pagal pirkimo–pardavimo sutartį PPS Nr. 0092, 2013.10.28d.“. Vilniaus miesto apylinkės teismas apelianto išrašytą vekselį kvalifikavo kaip trečiojo asmens atsakovui sumokėto avanso grąžinimą užtikrinančią priemonę. Be to, iš dalies tenkindamas trečiojo asmens pareikštus reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas iš apelianto trečiajam asmeniui priteisė 310,77 Eur negrąžinto avanso. Aptartas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas šioje byloje apeliantų skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną buvo įsiteisėjęs, o atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014 dalyvavo trečiuoju asmeniu.

37Nurodyti duomenys reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendime nustatytos aplinkybės, taip pat šalių ketinimai ir atlikti vekselio turinio bei paskirties aiškinimai, nagrinėjant apelianto pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą turėjo būti vertinami kaip prejudiciniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prieš A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2012). Kadangi minimoje byloje dalyvavo ir atsakovas, joje įrodinėjimo dalyko dalis apėmė aplinkybes, susijusias su avanso pagal 2013 m. spalio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį mokėjimu, prievolės jį grąžinti vykdymu ir jos padalinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį pakartotinai nustatinėdamas tas pačias faktines aplinkybes. Susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo turiniu ir apelianto pateiktu 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo apeliantė už apeliantą trečiajam asmeniui V. J. sumokėjo teismo sprendimu priteistas sumas (b. l. 95), pirmosios instancijos teismas turėjo atlikti tik formalų procesinį veiksmą patvirtindamas apelianto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, sumokėdamas trečiajam asmeniui 782,75 Eur, apeliantas įvykdė prievolę už atsakovą, skundžiama teismo nutartis naikinama dalyje, kuria atsisakyta patvirtinti nurodytą apelianto reikalavimą, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apelianto reikalavimas tvirtinamas.

38Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – atsakovo direktorės 2013 m. spalio 4 d. įsakymo „Dėl asmeninės sąskaitos naudojimo įmonės finansinėje veikloje“ kopiją ir apeliantės banko sąskaitos išrašą (b. l. 140–187), kuriuos prašo priimti. Teisėjų kolegija nutaria šių įrodymų nepriimti remdamasi prieš tai išdėstytais argumentais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios.

39Nustatytų aplinkybių kontekstas teikia būtinybę pažymėti, kad atsakovo bankroto administratorius, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu bei juo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įskaitant vekselio ir jo išrašymo motyvų konstatavimu, turėjo skųsti tokį sprendimą apeliacine tvarka, bet ne ginčyti prejudicinę galią įgijusias aplinkybes šioje byloje.

40Dėl teismo nutarties netinkamo motyvavimo ir atsakovo bankroto administratoriaus procesinių veiksmų

41Atskirajame skunde apeliantas taip pat kelia abejones pirmosios instancijos teismo nutarties motyvavimo tinkamumu bei teismo veiksmų – neišnagrinėjant jo pareikšto prašymo skirti atsakovo bankroto administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumu.

42Dėl pirmojo argumento pažymėtina, kad apelianto išsakomas kritiškas požiūris dėl skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies kokybės yra teisiškai nereikšmingas. Tiek atskirųjų skundų, tiek atsiliepimo į juos turinys suponuoja, kad šalys suprato apeliantų reikalavimų dalinio tenkinimo priežastis, ir teismo išdėstytų samprotavimų eiga neužkirto kelio apeliantams pasinaudoti apeliacijos teise. Atsižvelgiant į tai, plačiau nurodyti apelianto argumentai neaptariami.

43Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs apelianto prašymą, pateiktą remiantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, turėjo jį išnagrinėti. Vis dėlto tokia procesinio pobūdžio klaida neturi jokios reikšmės proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumui ir teismo išvadų dėl ginčo esmės pagrįstumui, kiek tai nėra konstatuota priešingai šioje nutartyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, apelianto prašymas išnagrinėtinas apeliacinėje instancijoje – taip ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą. Apeliantas atsakovo bankroto administratoriaus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sieja išimtinai su administratoriaus pozicija, kad apelianto trečios eilės reikalavimas yra nepagrįstas ir neturėtų būti patvirtintas. Teisėjų kolegija piktnaudžiavimo požymių atsakovo bankroto administratoriaus veiksmuose nenustatė. Vien tik apelianto subjektyvi nuomonė nėra pakankama priežastis konstatuoti, kad atsakovo bankroto administratorius jam įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis ne pagal jų paskirtį (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 86,88 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 90). Patenkinus 18,63 procento (1 046,33 Eur / 5 613,42 Eur) apelianto reikalavimų, iš atsakovo administravimui skirtų lėšų apeliantui priteisiamas 16,19 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

47Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti ieškovo R. M. 782,75 Eur trečios eilės reikalavimą, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės:

48Patvirtinti ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) 782,75 (septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 75 ct) Eur trečios eilės reikalavimą atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ (juridinio asmens kodas 302683569) bankroto byloje.

49Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ administravimui skirtų lėšų ieškovui R. M. 16,19 (šešiolika eurų ir 19 ct) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

50Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei... 6. Ieškovas R. M. kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydamas... 7. Ieškovė V. J. kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių, prašydama... 8. Atsakovo bankroto administratorius ieškovų pirmos eilės reikalavimų prašė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtino ieškovo... 11. Teismas nustatė, kad ieškovams nuo 2014 m. balandžio 1 d. buvo ženkliai... 12. Ieškovo trečios eilės reikalavimo teismas nutarė netenkinti konstatavęs,... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Atskirajame skunde ieškovas R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 15. 1. Dėl 782,75 Eur trečios eilės reikalavimo. Ieškovo teigimu, jis už... 16. 2. Dėl 4 830,70 Eur pirmos eilės reikalavimo. Pirmosios instancijos teismo... 17. 3. Dėl neišspręsto reikalavimo ir teismo nutarties motyvuojamosios dalies... 18. Atskirajame skunde ieškovė V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 19. Atsiliepimuose į atskiruosius skundus atsakovas prašo skundų netenkinti.... 20. 1. Dėl ieškovo trečios eilės 782,75 Eur reikalavimo. Atsakovas nurodo, kad,... 21. 2. Dėl ieškovų pirmos eilės reikalavimų. Byloje pateikti duomenys apie... 22. 3. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovas pažymi, kad... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 26. Šioje byloje paduotuose atskiruosiuose skunduose keliamas būtent pirmosios... 27. Dėl apeliantų darbo užmokesčio padidinimo aplinkybių ir jų teisinio... 28. Byloje nustatyta, kad apeliantas ir atsakovas 2013 m. gegužės 10 d.... 29. Apeliantė buvo atsakovo akcininke ir direktore, o apeliantas įmonėje dirbo... 30. Tikrinant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl apeliantų darbo... 31. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, darbo užmokesčio apeliantams padidinimo... 32. Atsakant į kitus atskirųjų skundų argumentus, kad teismas pažeidė... 33. Dėl apelianto 782,75 Eur reikalavimo ir naujų įrodymų priėmimo ... 34. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė patvirtinti... 35. Byloje nustatyta, kad apeliantas atsakovo bankroto administratoriui pateikė... 36. Išnagrinėjęs apelianto ieškinį trečiajam asmeniui V. J. dėl vekselio... 37. Nurodyti duomenys reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2-29029-910/2014... 38. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus – atsakovo... 39. Nustatytų aplinkybių kontekstas teikia būtinybę pažymėti, kad atsakovo... 40. Dėl teismo nutarties netinkamo motyvavimo ir atsakovo bankroto... 41. Atskirajame skunde apeliantas taip pat kelia abejones pirmosios instancijos... 42. Dėl pirmojo argumento pažymėtina, kad apelianto išsakomas kritiškas... 43. Teisėjų kolegija pritaria apelianto pozicijai, kad pirmosios instancijos... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 45. Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 86,88 Eur advokato teisinės... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos, vadovaudamosi... 47. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria... 48. Patvirtinti ieškovo R. M. (asmens kodas ( - ) 782,75 (septynių šimtų... 49. Priteisti iš atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles... 50. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti...