Byla e2-679-372/2015
Dėl piniginių lėšų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Arisanda“ priešieškinį ieškovui ASS „Baltikums“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant Redai Krisiukėnienei, Irenai Dominauskienei, Dianai Tarozienei,

2dalyvaujant ieškovo AAS „Baltikums“ atstovei advokato padėjėjai D. J.,

3atsakovo UAB „Arisanda“ atstovui advokatui P. G.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Baltikums“ ieškinį atsakovei UAB „Arisanda“, trečiajam asmeniui BUAB „Dovirma“ dėl piniginių lėšų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Arisanda“ priešieškinį ieškovui ASS „Baltikums“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo nesudaryta ir negaliojančia.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6Ieškovas AAS „Baltikums“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Arisanda“ 126 820,26 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Telšių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Dovirma“ 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarė rangos sutartį (su vėlesniais pakeitimais bei papildymais), pagal kurią UAB „Dovirma“, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti Telšių miesto centrinio stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbus. UAB „Dovirma“ savo įsipareigojimų pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. sudarytos rangos sutarties įvykdymo užtikrinimui Telšių rajono savivaldybės administracijai pateikė AAS „Baltikums“ darbų atlikimo laidavimo raštą, išduotą pagal draudimo liudijimą (polisą) statybinei garantijai. UAB „Arisanda“ su AAS „Baltikums“ 2011 m. gegužės 2 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria UAB „Arisanda“, kaip laiduotojas, visu savo turtu laidavo už UAB „Dovirma“ prievolių pagal rangos sutartį tinkamą įvykdymą. 2013 m. balandžio 26 d. Telšių rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad rangos sutartis nėra vykdoma, darbus vėluojama atlikti, vienašališkai nutraukė su UAB „Dovirma“ sudarytą rangos sutartį. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Dovirma“ bankroto bylą. Telšių rajono savivaldybės administracija 2013 m. birželio 7 d. raštu kreipėsi į AAS „Baltikums“ dėl 418 765 Lt draudimo išmokos išmokėjimo, įvykus draudiminiam įvykiui, tačiau, 2013 m. birželio 20 d. raštu AAS „Baltikums“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Telšių rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą ir Šiaulių apygardos teismas visiškai tenkino Telšių rajono savivaldybės administracijos ieškinį, pripažindamas darbų pagal rangos sutartį neatlikimą draudiminiu įvykiu pagal 2011 m. gegužės 2 d. draudimo liudijimą statybinei garantijai ir priteisdamas iš AAS „Baltikums“ 418 761 Lt draudimo išmoką ir 17 625 Lt bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. vasario 27 d. Telšių rajono savivaldybės administracija ir AAS „Baltikums“ sudarė susitarimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėjo, kad UAB „Dovirma“ įsipareigojo AAS „Baltikums“, pagal draudimo sutartį įvykus draudiminiam įvykiui ir AAS „Baltikums“ išmokėjus Telšių rajono savivaldybės administracijai draudimo išmoką, per 15 dienų grąžinti išmokėtą draudimo išmoką AAS „Baltikums“. Mano, kad kadangi pagrindinio skolininko (trečiojo asmens) prievolės, kilusios iš draudimo sutarties, įvykdymas buvo užtikrintas atsakovės UAB „Arisanda“ laidavimu pagal laidavimo sutartį, įtvirtinančią jo solidariąją prievolę, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

7Atsakovė UAB „Arisanda“ prašo ieškovo AAS „Baltikums“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. rangos sutartis buvo nutraukta 2013 m. gegužės 26 dieną, t. y. minėtą dieną nutrūko sutartiniai teisiniai santykiai tarp Telšių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Dovirma“ ir pasibaigė pagrindinė prievolė. Tvirtina, kad draudiminis įvykis įvyko dar iki draudimo sutarties nutraukimo, t. y. iki 2013 m balandžio 24 dienos. Atsakovės vertinimu, ieškovas atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui, t.y. Telšių rajono savivaldybės administracijai, pats prisiėmė dėl tokių savo veiksmų jam galimai kilsiančių neigiamų teisinių pasekmių riziką. Be to, praleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimams atsakovui pareikšti. Pažymi, kad iš ieškovo nėra gavęs nė vieno raginimo dėl atsiskaitymo pagal laidavimo sutartį ar kitokio sutarties įvykdymo, ir tai patvirtina aplinkybę, jog laidavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atkreipia dėmesį į tai, kad AAS „Baltikums“ ir Telšių rajono savivaldybės administracija susitarė dėl piniginių sumų išmokėjimų ir tokių išmokėjimų terminų, ir didžioji dalis iš 126 820,26 Eur piniginės sumos, kurią reikalaujama priteisti dar nėra sumokėta Telšių rajono savivaldybės administracijai. Atsakovo vertinimu, ginčui spręsti turi būti taikoma Latvijos Respublikos teisė. Priešieškiniu atsakovė vėliau prašė pripažinti nesudaryta ir negaliojančia Laidavimo sutartį Nr. ( - ) bei taikyti restituciją, grąžinant iki teisės pažeidimo buvusią teisinę padėtį. Ji nurodė, kad nebuvo atsakovės valios sudaryti laidavimo sutartį, šią sutartį vadovas pasirašė apgaulės būdu, prašant trečiojo asmens vadovui suteikti pagalbą.

8Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.

9Dėl užsienio teisės taikymo

10Byloje nėra ginčo dėl to, kad civilinė byla turi tarptautinį (užsienio) elementą. Ieškovas yra Latvijos Respublikoje registruota įmonė, o tarp šalių kilęs ginčas kildinamas iš sutartinių santykių – tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos Laidavimo sutarties. Jos 5.3 punkte nustatyta, kad visi iš laidavimo sutarties kilę ginčai bus sprendžiami bendra civilinio proceso tvarka pagal Latvijos Respublikos norminius aktus (b.l.15, 1 t.). Pateikdamas ieškinį, ieškovas grindė jį Lietuvos Respublikos norminiais aktais. Pagal CPK 808 straipsnio 2 dalį, jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismui ar šaliai, kuri remiasi užsienio teise, nepavyksta įvykdyti šio šiame straipsnyje numatytos pareigos, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Analogiškos nuostatos nurodytos ir CK 1.12 straipsnyje. Teismas nagrinėjamoje byloje neturi pareigos rinkti įrodymus, kadangi šalys yra privatūs juridiniai asmenys. Kadangi atsakovė atsiliepime į ieškinį reikalavo taikyti Latvijos Respublikos teisės normas, teismas suteikė jai galimybę pateikti visus įrodymus, susijusius su taikomos Latvijos Respublikos teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną. To nepadarius, teismas ginčą sprendžia Lietuvos Respublikos teisės normų pagrindu. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovė patvirtino savo valią ginčą spręsti pagal Lietuvos Respublikos teisės normas, kadangi priešieškinį grindė būtent nacionalinės teisės normomis.

11Dėl laidavimo sutarties ginčijimo

12CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88, 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško skolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa skola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2011; kt.). Ginčijamoje Laidavimo sutartyje Nr. ( - ) numatyta, kad laiduotojas (atsakovė UAB “Arisanda”) yra atsakinga ieškovui AAS “Baltikums” kaip pats skolininkas (trečiasis asmuo BUAB “Dovirma”). Atsakovė laiduoja ieškovui už BUAB “Dovirma” prievolę, kurios suma sudaro 418761 Lt (b.l.14, 1 t.). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovė įsipareigojo ieškovei atlyginti visą BUAB “Dovirma” skolą, neribojant prievolės laidavimo pasibaigimo terminu.

13Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Kreditorius turi teisę rinktis, kam nukreipti reikalavimą solidariojo laidavimo atveju (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

14Nagrinėjant priešieškinį, teismas nustatė, kad atsakovė reikalauja ginčijamą laidavimo sutartį pripažinti nesudaryta ir negaliojančia. Pasisakant dėl reikalavimo laidavimo sutartį pripažinti nesudaryta, teismas visų pirma pažymi, kad pats liudytoju apklaustas buvęs atsakovės vadovas A. P. nurodė, kad viešąjį konkursą laimėjusi BUAB “Dovirma” sutarė, kad atsakovė taps subrangovu,o už tai atsakovė laiduos už BUAB “Dovirma” prievolių vykdymą. Tokia šalių sąlyga buvo atsakovei žinoma, tai nėra siurprizinė situacija. Liudytojas patvirtino, kad tai paplitusi praktika, nes priešingu atveju atsakovė neturėtų galimybės tapti subrangovu. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pirmajame užsakytų darbų etape atsakovė taip pat buvo sudariusi su ieškovu analogišką laidavimo sutartį (b.l.132-135, 2 t.). Trečiajam asmeniui BUAB “Dovirma” sėkmingai atliekant pirmojo etapo darbus, atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl šios laidavimo sutarties sudarymo teisėtumo, nors joje taip pat egzistavo analogiškos sąlygos, kurias ji nagrinėjamoje byloje nurodo kaip visiškai nepriimtinas. Turėdamas pakankamos verslo praktikos, neabejotino sugebėjimo tinkamai vertinti situaciją, atsakovės vadovas neturėjo teisės pasirašyti laidavimo sutarties, jei ji jam nebuvo suprantama ir neperskaitoma rusų kalba (b.l.139-143, 2 t.). Teismas įvertina, kad atsakovės vadovas A. P. patvirtino mokėjęs rusų kalbą (b.l.137,2 t.). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė turėjo galimybę šią laidavimo sutartį ginčyti iš karto, juolab, kad ji buvo įtraukta trečiuoju asmeniu į Šiaulių apygardos teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr.2-432-267/2014. Būtent šioje byloje UAB “Arisanda” vadovas A. P. patvirtino, kad antrajame darbų etape buvo pareikalauta laiduotojo, kadangi BUAB “Dovirma” finansinė būklė pablogėjo, buvo siekiama šiai įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai, visiškai suvokusi realią situaciją, sutiko būti laiduotoja už BUAB “Dovirma” įsipareigojimus. Atsakovės argumentai, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės būdu, neįrodyti (CK 1.91 straipsnis). Be to, šiuo atveju net negalima spręsti apie apgaulę, kadangi iš atsakovės argumentų priešieškinyje matyti, kad laidavimo sutarties sudarymo iniciatorius buvo ne ieškovas, o trečiasis asmuo BUAB “Dovirma”, kurio vadovas D. K., atsakovės teigimu, paprašė pagalbos. Atlikus rašysenos ekspertizę, neliko abejonių, kad laidavimo sutartį pasirašė ne kas kitas, kaip atsakovės vadovas A. P.. Nors liudytojas

15Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011). Įvertinęs liudytojo A. P. parodymus, rašysenos ekspertizės išvadas, teismas daro išvadą, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta, ją pasirašė atsakovės vadovas, turėjęs įgaliojimus tai daryti. Priešieškinyje yra nurodoma, kad atsakovės prašymu pasirašytų dokumentų jos vadovas neanalizavo, jų turinys jam nebuvo tada žinomas pasirašant laidavimo sutartį ir dabar nežinomas. Tuo tarpu remdamasis prijungtos bylos Nr.2-432-267/2014 garso įrašais, teismas turi pagrindo netikėti šiais liudytojo A. P. teiginiais, kadangi pastarojoje byloje šis liudytojas patvirtino, kad pačios rangos sutarties vykdymas ir jos problemos jam buvo žinomos nuo pat rangos sutarčių sudarymo. jam taip pat buvo žinomos trečiojo asmens galimybės baigti darbus pagal antrąjį jų etapą. Teismo apklaustas liudytojas R. G. neprisiminė, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta ginčijama laidavimo sutartis, tačiau teismas sprendžia, kad byloje pakanka įrodymų, kasd ji buvo pasirašyta atsakovės vadovo.

16Atsakovės atstovo teiginiai, kad rašysenos ekspertas nustatė laidavimo sutarties pasirašymo prieštaringumą (1 ir 2 puslapiai išspausdinti ne tuo pačiu spausdinimo veiksmu, skirtingos sudėties tuneriu skirtingu metu), todėl yra pagrindo abejoti laidavimo sutarties teisėtumu, atmestini dėl jau nurodytų teismo argumentų. Atsakovė turi galimybę kreiptis į kompetetingus organus, jei mano, kad ieškovas padarė nusikaltimą, paruošdamas du to paties dokumento skirtingus lapus (b.l.43-48, 3 t.). Jei ikiteisminio tyrimo organai, į kuriuos nebuvo kreipiamasi, nustatytų ieškovo nusikalstamus veiksmus, būtų pagrindo prašyti atnaujinti procesą šioje byloje. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo spręsti, kad Laidavimo sutartis yra suklastota ir nelaikytina įrodymu.

17Dėl reikalavimo, neišmokėjus visos išmokos savivaldybei

18Kaip matyti iš teismui pateikto Susitarimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (b.l.25-29, 1 t.), ieškovas ir Telšių rajono savivaldybės administracija susitarė dėl teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-432-267/2014 priteistos draudimo išmokos sumokėjimo tvarkos. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad draudimo išmoka Telšių rajono savivaldybei išmokėta (b.l.32-41,61-66, 2 t.). Ieškinys pateiktas dar nebaigus dalies išmokų, tačiau sprendimo priėmimo momentu tai padaryta visiškai, todėl atsakovės argumentas dėl ieškovo teisės kreiptis į teismą atmetamas.

19Dėl procesinių palūkanų priteisimo

20Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstai laiku skolos pagal laidavimo sutartį nesumokėjusi atsakovė pažeidė pareigą prievolę vykdyti sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nesumokėdama skolos, atsakovė nepagrįstai naudojosi pastarojo lėšomis, gavo iš jo naudos. Jei atsakovė būtų laiku įvykdžiusi pareigą sumokėti skolą, ieškovas būtų turėjęs galimybę šiomis lėšomis pasinaudoti savo nuožiūra. Tuo tarpu ši galimybė buvo suvaržyta.

21Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad jis yra sumokėjęs 9733,59 Eur už teisinę pagalbą, 1820 Eur žyminio mokesčio ir 79 Eur už vertimo paslaugas. Teismas neturi pagrindo nepriteisti išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą bei už vertimo išlaidas. Ši suma bendrai sudaro 1899 Eur. Reikalavimas priteisti 9733,59 Eur už teisinę pagalbą turi būti vertinama kaip neprotingas ir nesąžiningas, ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-16 nutarimu ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžius. Teisinės pagalbos išlaidos neturi būti laikoma galimybe šalies pasipelnymui priešingos šalies atžvilgiu. Teismas neturi jokio pagrindo priteisti iš atsakovės 780 Eur už atskirojo skundo pateikimą dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atskirasis skundas nebuvo patenkintas apeliacinėje instancijoje (b.l.68, 3 t.). Teismas sprendžia, kad elektroninių laiškų ieškovui dėl informacijos apie bylos eigą pateikimas negali būti įvertinamas tokio neprotingo dydžio sumomis. Taip pat aiškiai neprotinga 80 Eur suma už turtinės padėties analizės pateikimą ieškovui (b.l.65, 3 t.), kai pati analizė jau padaryta ir apmokama. Byla nebuvo tokia sudėtinga ir dėl jos nebūtų suformuotos teismų praktikos, kad jos analizė būtų reikalavusi specialių žinių, naujų įstatymų taikymo. Teismas sprendžia, kad 5000 Eur suma yra pakankama ieškovui atlyginti jo turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

23Atsakovei atmetus priešieškinį ir patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos sudaro 16,18 Eur (b.l.162, 1 t.).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais, 279 straipsniu,

Nutarė

25Ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.

26Priteisti iš atsakovės UAB „Arisanda“ (įmonės kodas 180292254,buveinė Iždinės g. 7 LT-87122 Telšiai) ieškovui ASS „Baltikums“( asmens kodas 40003387032, buveinė Ūdens 12 Ryga, LV1007 Latvija) 126820,26 Eur ( vieną šimtą dvidešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt Eur 26 centus) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 126820,26 Eur skolos nuo bylo iškėlimo teisme dienos (2015-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6899 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

27Priteisti iš atsakovės „Arisanda“ (įmonės kodas 180292254,buveinė Iždinės g. 7 LT-87122 Telšiai) 16,18 Eur (šešiolika Eur 18 cnetų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. dalyvaujant ieškovo AAS „Baltikums“ atstovei advokato padėjėjai D. J.,... 3. atsakovo UAB „Arisanda“ atstovui advokatui P. G.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. Ieškovas AAS „Baltikums“ prašo priteisti iš atsakovės UAB... 7. Atsakovė UAB „Arisanda“ prašo ieškovo AAS „Baltikums“ ieškinį... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai, o priešieškinis atmestinas.... 9. Dėl užsienio teisės taikymo... 10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad civilinė byla turi tarptautinį (užsienio)... 11. Dėl laidavimo sutarties ginčijimo... 12. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už... 13. Laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad... 14. Nagrinėjant priešieškinį, teismas nustatė, kad atsakovė reikalauja... 15. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 16. Atsakovės atstovo teiginiai, kad rašysenos ekspertas nustatė laidavimo... 17. Dėl reikalavimo, neišmokėjus visos išmokos savivaldybei... 18. Kaip matyti iš teismui pateikto Susitarimo dėl teismo sprendimo vykdymo... 19. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 20. Ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės procesines palūkanas... 21. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 22. Ieškovas teismui pateikė įrodymus, kad jis yra sumokėjęs 9733,59 Eur už... 23. Atsakovei atmetus priešieškinį ir patenkinus ieškovo ieškinį, iš... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 25. Ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš atsakovės UAB „Arisanda“ (įmonės kodas 180292254,buveinė... 27. Priteisti iš atsakovės „Arisanda“ (įmonės kodas 180292254,buveinė... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...