Byla e2A-562-881/2019
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-954-619/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui V. M., D. Ž., akcinei bendrovei „Swedbank, dalyvaujant trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ) vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/06228; taikyti restituciją – V. B. priteisti administracines patalpas, unikalus Nr. ( - ); D. Ž. iš AB „Swedbank“ 128 232,86 Eur, o iš antstolio V. M. 5 919,12 Eur.

72.

8Nurodė, kad antstolis V. M. 2016 m. spalio 18 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ) vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/06228, kuriuo 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 59385 antstolis už 134 151,99 Eur D. Ž. pardavė V. B. nuosavybės teise priklausantį turtą (administracines patalpas, unikalus Nr. ( - )). Minėto akto pagrindu Nekilnojamo turto registre nuo 2016 m. spalio 19 d. įregistruota D. Ž. nuosavybės teisė į ginčo turtą.

93.

10Antstolis vykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. gegužės 23 d. išduotą nutartį Nr. I-1239V/2010 dėl 289 620 Eur skolos, 38,52 Eur žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš ieškovo, hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S (teisių perėmėjas AB „Swedbank“) naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą turtą. 2014 m. liepos 21 d. antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, pavedant ją atlikti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“. 2014 m. rugsėjo 25 d. turto vertintoja K. V. surašė nekilnojamo turto ekspertizės aktą Nr. 14/09-E07, kuriuo nustatė, kad ginčo turto vertė yra 579 000 Lt (167 690 Eur). Ieškovui 2014 m. lapkričio 12 d. įteiktas antstolio 2014 m. lapkričio 10 d. pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės. Ieškovui Vertinimo aktas įteiktas nebuvo. Ieškovas 2014 m. lapkričio 17 d. antstoliui pateikė 2014 m. lapkričio 13 d. pareiškimą dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, nurodydamas, kad nesutinka su 2014 m. rugsėjo 25 d. turto vertintojos K. V. nustatyta turto verte. Ekspertė dėl turto apžiūros ir įvertinimo su ieškovu nesusisiekė, laiko ir apžiūros nederino, patalpų apžiūrėti neatvyko, todėl nėra aišku kokiu būdu buvo atliktas patalpų vertinimas. 2014 m. lapkričio 18 d. raštu antstolis nurodė, kad neturi pagrindo abejoti turto vertintojos nustatyta turto verte. Ginčijamo turto varžytynės buvo paskelbtos 2014 m. lapkričio 19 d. patvarkymu „Dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių“, nustatant varžytynių pradžią 2014 m. lapkričio 19 d., o pabaigą 2014 m. gruodžio 19 d. Turto varžytines (Nr. 59385) laimėjo D. Ž., pasiūlęs 134 151,99 Eur. 2015 m. sausio 6 d. antstolis gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį Nr. 2-49582-608/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria teismas nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-49582-608/2014 pagal ieškovo ieškinį hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Vykdymo veiksmai buvo sustabdyti. 2016 m. spalio 11 d. antstolis patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 0240/11/06228 varžytynių laimėtojui D. Ž. nurodė už turtą sumokėti iki 2016 m. lapkričio 25 d. 2016 m. spalio 18 d. surašytas aktas, kuriuo 2014 m. gruodžio 19 d. įvykusiose varžytynėse antstolis už 134 151,99 Eur sumą D. Ž. perdavė turtą. 2016 m. spalio 18 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotojui AB „Swedbank“ išmokėta 128 232,86 Eur skola, o antstoliui 5 919,12 Eur vykdymo išlaidų.

114.

12Antstolis ieškovo prieštaravimus dėl turto vertės išsprendė pažeisdamas CPK 682 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl ieškovui buvo apribotos teisės ginčyti nustatytą turto vertę. Antstolis ieškovo 2014 m. lapkričio 13 d. pareiškimą išsprendė ne priimdamas patvarkymą, kuris įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui, o 2014 m. lapkričio 18 d. informaciniu raštu ir jau kitą dieną (2014 m. lapkričio 19 d.) patvarkymu paskelbė varžytynes. Taigi antstolis savo veiksmais eliminavo galimybę ieškovui veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis ginčijant vykdomoje byloje nustatytą turto vertę, pažeidė ieškovo teisėtus interesus. Ieškovo pareiškimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės buvo išspręstas formaliai, nepagrįstai nusprendus, kad ieškovo prieštaravimai buvo nemotyvuoti. Be to, turto vertinimo aktas su 2014 m. lapkričio 10 d. pranešimu ieškovui nebuvo pateiktas, todėl išsamių argumentų per įstatyme nustatytą terminą ieškovas objektyviai negalėjo pateikti.

135.

14Taip pat abejones dėl turto vertės pagrįstumo antstoliui turėjo sukelti aplinkybė, kad pagal vykdomojoje byloje esantį Hipotekos registro išrašą turto įkeitimo metu (2006 m. gruodžio 22 d.), turtas buvo įkainotas 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur). Ieškovas netinkamai nustatytą turto vertę grindžia eksperto T. M. turto vertinimo ataskaita, kurioje nustatyta, kad turto rinkos vertė varžytynių paskelbimo dieną buvo 206 000 Eur. Taigi, turtas vykdymo procese įkainotas pažeidžiant procesinės teisės normas ir realizuotas (parduotas) už nepagrįstai mažą kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

187.

19Teismas nustatė, kad antstolis byloje 2014 m. liepos 21 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę administracinių patalpų rinkos vertei nustatyti, ją pavesdamas atlikti UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ turto vertintojai K. V.; patvarkymas ieškovui buvo įteiktas; vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertei nereiškė; ieškovas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertei apžiūrėti turtą bei pateikti vertinimui būtinus dokumentus, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.

208.

21Teismas, įvertinęs ieškovo 2014 m. lapkričio 17 d. pareiškimą antstoliui (nesutiko su nustatyta turto verte) ir 2014 m. lapkričio 18 d. antstolio raštą Nr. 0240/11/06228 į ieškovo pareiškimą dėl turto vertės nustatymo, atmetė ieškovo argumentus, kad jo pareiškimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės buvo išspręstas formaliai ir neteisingai, buvo eliminuota ieškovo galimybė veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis ginčijant vykdomojoje byloje nustatytą turto vertę, tuo pažeidžiant teisėtus interesus.

229.

23Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė 2014 m. liepos 21 d. antstolio patvarkymu nustatytos pareigos sudaryti sąlygas ekspertei apžiūrėti patalpas bei pateikti būtinus turto vertinimui reikalingus dokumentus, tokiu būdu ieškovas nevykdė proceso šalių bendradarbiavimo pareigos. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios kliudė jam leisti ekspertei apžiūrėti patalpas.

2410.

25Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad ieškovas pateikė nemotyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo, todėl antstoliui nebuvo teisinio pagrindo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Taip pat teismas konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 19 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių, kaip ir kitų antstolio veiksmų vykdymo procese specialia nustatyta tvarka, ieškovas neskundė, taigi ieškovas buvo pasyvus įgyvendinant savo teises.

2611.

27Antstolis turėjo teisinį pagrindą laikyti, jog vykdomosios bylos šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto verte, nes dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą prieštaravimų nereiškė. Antstolio paskirtos ekspertizės aktu, turto rinkos vertė buvo įvertinta lyginamuoju ir pajamų metodais, tačiau teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nurodyta, jog turto būklė vertinama kaip „labai gera“, o pastabose nurodyta, jog „vertintojas neturėjo galimybės apžiūrėti patalpas iš vidaus, turtas buvo apžiūrėtas iš išorės, nustatant patalpų būklę, vertintojas darė prielaidą, kad patalpų įrengimas yra analogiškas greta esančių (apžiūrėtų) patalpų įrengimui“. Be to, teismo posėdžio metu apklausta ekspertė nurodė, kad ji yra dariusi ne vieną greta esančių patalpų vertinimą, šios patalpos ir jų būklė jai yra gerai žinomos.

2812.

29Dėl turto vertintojo T. M. atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos (turto vertė nustatyta 206 000 Eur), teismas nurodė, kad buvo naudojamas lyginamasis metodas, o pats turto vertinimas atliktas vėliau bei ieškovo užsakymu. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Euristika“ parengtas ekspertizės aktas ir konsultacinė pažyma dėl turto vertės nustatymo analogiškų administracinių patalpų komplekse Šv. Ignoto 5, Vilniuje, buvo vertinama 2016 m. gruodžio 4 d., t. y. ne ginčui aktualiu laikotarpiu. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad minėti rašytiniai įrodymai gali patvirtinti, kad tokia ginčo turto vertė galėjo būti 2016 m. pabaigoje, tačiau jokiu būdu negali leisti daryti išvados, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį atlikta ekspertizė galėtų būti atlikta netinkamai, dėl ko galėjo būti nustatyta pernelyg maža ir neprotinga ginčo turto kaina. Antstolio paskirto eksperto atliktas ekspertizės aktas laikytinas gilesniu ir įvairiapusiškesniu, nei eksperto T. M. ir UAB „Euristika“ ekspertizės aktai. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovas ekspertizės atlikti neprašė.

3013.

31Teismas nurodė, kad varžytynės yra viešos, čia dalyvauja visi norintys asmenys, ir jeigu parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų ženkliai mažesnė nei reali turto vertė, neabejotinai būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų dalyvavę ir siūlę kainą iki realios turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kad iš varžytynių parduodamu turtu susidomėjo tik vienas dalyvis (atsakovas), teismas darė išvadą, kad reali turto rinkos vertė tuo metu nebuvo didesnė, nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė ar turtas buvo parduotas iš varžytynių už esmingai mažesnę kainą.

3214.

33Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą. Tuo atveju, jei ieškovas manė, kad jam priklausantis turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už skolininkui priimtiną kainą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka.

3415.

35Teismas sprendė, kad antstolis ginčo turtą įkainojo (579 000 Lt) teisingai, nepažeisdamas CPK 681 straipsnio nuostatų, taip pat antstolis teisingai nustatė turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kainą – 463 200 Lt, nes pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos.

3616.

37Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog antstolis, areštuodamas ginčo turtą, pažeidė pareigą įkainoti jį objektyviai. Nustatyta turto kaina yra maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog turtas buvo parduotas už per žemą kainą.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3917.

40Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4117.1.

42Antstolis turėjo duomenis apie hipoteka įkeisto turto vertę hipotekos metu. Hipotekos metu patalpų vertė turėjo padengti daugiau nei visą ieškovo įsiskolinimą kreditoriui. Nepaisydamas turimų duomenų, antstolis patvirtino vertintojos nustatytą neadekvačiai mažą patalpų rinkos vertę ir nesudarė sąlygų tinkamų sąlygų skųsti antstolio veiksmus. Patalpų kaina buvo esmingai mažesnė nei jos rinkos vertė (35 proc. mažesnė ir tai yra esminis pažeidimas).

4317.2.

44Turto vertintoja K. V. nesikreipė nei į ieškovą, nei į kitus faktinius patalpų valdytojus (nuomininkus) dėl patalpų apžiūros. Pats antstolis buvo pasyvus vykdymo procese ir nesinaudojo savo teisėmis apžiūrėti skolininko turtą (CPK 615 straipsnio 1 ir 4 dalys).

4517.3.

46Ieškovas buvo aktyvus ir teikė motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės. Ieškovas nurodė antstoliui, kad patalpos yra neapžiūrėtos, todėl pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką vertintoja negalėjo tinkamai vertinti patalpų bei pateikti objektyvių išvadų apie patalpų vertę.

4717.4.

48Ieškovas byloje yra pateikęs vertintojos K. V. nustatytą kainą paneigiančius rašytinius įrodymus (teismo eksperto atliktą turto vertinimą ir tame pačiame pastatų komplekse esančio analogiško turto vertinimo aktus). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad vertintojos pateiktos išvados yra išsamesnės, nes lyginant su ieškovo pateiktais įrodymais, K. V. pateiktoje ataskaitoje yra klaidų, netikslumų, prieštaravimų, ji vadovavosi neaktualiais duomenimis.

4917.5.

50Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad varžytynėse dalyvavo vienas dalyvis, nei patvirtina, nei paneigia ginčijamo turto vertę. Varžytynių rezultatai neparodo tikrosios turto rinkos vertės.

5117.6.

52Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo elgesį vykdomosios bylos metu ir tam suteikė labai didelę reikšmę. Nepriklausomai nuo skolininko elgesio antstolis vis tiek privalo įkainoti turtą objektyviai ir rinkos kainomis. Pirmosios instancijos teismas patalpų įkainojimą susiejo su tariamu ieškovo pasyvumu, nors tai neturi jokio ryšio su patalpų verte, o antstolio akcentuotas ieškovo pasyvumas neatitiko tikrovės.

5318.

54Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5518.1.

56Nagrinėjamoje byloje buvo ištirti visi įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto argumentus, kad jo pareiškimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės buvo išspręstas formaliai ir neteisingai, todėl buvo eliminuota jo galimybė veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis ginčijant vykdomojoje byloje nustatytą turto vertę, tuo pažeidžiant teisėtus interesus.

5718.2.

58Antstolis V. M. 2016 m. spalio 19 d. išmokėjo AB „Swedbank“ pinigus, gautus pardavus iš varžytynių ginčo turtą, todėl tuo atveju, jeigu teismas tenkintų apeliacinį skundą dalyje dėl 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nebūtų teisinio pagrindo taikyti restituciją tokiu būdu, kaip prašo taikyti V. B.. Iš AB „Swedbank“ negali būti priteistos jokios pinigų sumos, kurias bankas gavo kaip išieškotojas vykdomojoje byloje.

5919.

60Atsakovas D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6119.1.

62Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl patalpų vertės. Apeliantas antstoliui nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių antstolis būtų galėjęs spręsti, kad vykdomojoje byloje paskirto eksperto atlikta ekspertizė yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, turto vertė nustatyta netinkamais metodais ar pan.

6319.2.

64Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nenurodė kokia turėjo būti nustatyta turto kaina, ar antstolio paskirto eksperto nustatyta kaina per didelė ar per maža, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliantas, gavęs informaciją apie ketinamas skelbti varžytynes, nepasiūlė patalpų pirkėjo, neskundė turto vertinimo akto ir antstolio veiksmų dėl turto pardavimo kainos nustatymo, taip pat neskundė patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių. Be to, nesudarė sąlygų antstolio paskirtai turto vertintojai apžiūrėti patalpų.

6519.3.

66Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atliekant turto ekspertizę patalpos nebuvo apžiūrėtos iš vidaus, nepagrįstai vertinama kaip turėjusi įtakos turto vertinimo rezultatui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad patalpos galėjo būti įvertintos aukštesne kaina, jei jose būtų buvę grindys iš ąžuolo masyvo, sirenos su unikaliais istoriniais ornamentais ir pan., tačiau šios skunde dėstomos prielaidos jokios įtakos atliktam vertinimui negali turėti, nes tokių dalykų patalpose nėra. Atsakovo teigimu, jeigu patalpos būtų apžiūrėtos, jų vertė būtų įvertinta prasčiau nei „labai gerai“, nes atsakovui D. Ž. įsigijus patalpas, 2017 m. vasario 1 d. antstolio D. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 32-17-455 buvo konstatuota, kad patalpų lubos ir sienos yra išdažytos, vietomis suskilę bei matosi pelėsio pėdsakų. 2017 m. vasario 2 d. patalpų ir kito turto perdavimo-priėmimo akte taip pat užfiksuoti patalpų trūkumai. Tokio pobūdžio trūkumai negalėjo atsirasti per trumpą laikotarpį nuo 2014 m.

6719.4.

68Apelianto argumentas, kad negalima vadovautis turto vertintojos K. V. antstoliui pateiktame nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodyta patalpų kaina, nes ji nustatyta neapžiūrėjus patalpų, yra formalus. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

6919.5.

70Apeliantas remiasi teismo eksperto T. M. išvada dėl turto vertės privačiai ne teismo tvarka užsakytame vertinime, tačiau ekspertas T. M. taip pat įvertino patalpas jų neapžiūrėjęs. Be to, buvo praėję nemažai laiko nuo antstolio užsakytos turto vertinimo ekspertizės, todėl T. M. atliktas vertinimas negali būti laikomas išsamesniu nei vertintojos K. V..

7119.6.

72Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto kainos 2006 m. ir 2014 m. negali žymiai skirtis, nes tuo metu buvo tas pats ekonominis ciklas, tačiau skunde nenurodoma kokiu pagrindu remiantis yra daroma tokia išvada. UAB „Euristika“ parengtu ekspertizės aktu ir konsultacine pažyma dėl tame pačiame pastatų komplekse esančių patalpų vertės taip pat negalima vadovautis, nes šie vertinimai atlikti ne 2014 m., o 2015 m. ir 2016 m.

7319.7.

74Apeliantas, teikdamas savo pastabas dėl nustatytos patalpų vertės, nenurodė antstoliui, kad jam reikalingas papildomas laikas įrodymams rinkti, taip pat neprašė antstolio skirti papildomą ekspertizę. Be to, laiko įrodymams apie patalpų vertę rinkti apeliantas turėjo, nes apie antstolio sprendimą skirti ekspertizę jam buvo žinoma nuo 2014 m. liepos 23 d. Pats apeliantas pripažįsta, kad neskundė antstolio patvarkymo dėl patalpų vertės nustatymo, nes tuo metu vykdomoji byla buvo sustabdyta dėl kitoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

7519.8.

76Apeliantas teigia, kad lyginant su T. M. nustatyta patalpų verte (206 000 Eur) patalpos parduotos už kainą, kuri yra 35 proc. mažesnė (134 151,99 Eur) ir teigia, kad tai yra esminis skirtumas. Šiuo atveju, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 14/09-E07 nurodyta patalpų kaina buvo 167 690 Eur, taigi didžioji dalis apelianto nurodomo 35 proc. kainų skirtumo susidarė dėl CPK normų taikymo.

7720.

78Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7920.1.

80Apelianto argumentas, kad antstolis esą turėjo duomenis apie realią turto vertę ir elgėsi nesąžiningai, yra nepagrįstas. Antstolis neturi teisės vertinti nei kredito sutarties, nei hipotekos sutarties, kurios pagrindu užtikrintas kredito sutarties vykdymas, sąlygų, nei hipotekos teisėjo nutartyje nurodytų faktinių aplinkybių. Antstolis nevertina, kad 289 620 Eur dydžio kredito sutarties užtikrinimui yra įkeistas analogiškos ar panašios vertės turtas. Antstolis, veikdamas savo įgaliojimų ribose, vykdo tik įstatymų jam numatytas funkcijas.

8120.2.

82Ginčo turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Ekspertė turtą 2014 m. rugsėjo 24 d. pajamų metodu įvertino 167 690 Eur suma, o lyginamuoju metodu – 596 000 Lt (172 613,53 Eur). Apeliantas į bylą pateikė 2017 m. spalio 16 d. turto vertės nustatymo ekspertizę, kuria ginčo turtas 2014 m. lapkričio 19 d. pajamų metodu įvertintas 181 000 Eur suma, o lyginamuoju metodu – 206 000 Eur. Taigi, į bylą yra pateiktos dvi skirtingos ginčo turto vertinimo ekspertizės, tačiau nėra pagrindo abejoti, kad turtas buvo įkainotas CPK nustatyta tvarka.

8320.3.

84Apeliantas nesinaudojo teise pareikšti nušalinimus antstolio paskirtai ekspertei, taip pat nesinaudojo teise ginčyti turto vertinimo. Apeliantas, gavęs antstolio pranešimą apie nustatytą ginčo turto vertę pateikė antstoliui pranešimą, kuriuo nurodė, jog nesutinka su nustatyta ginčo turto verte, nurodydamas, jog vertintoja su juo nesusisiekė, neapžiūrėjo patalpų. Tokie apelianto prieštaravimai dėl turto vertės negali būti laikomi motyvuotais, nes jie yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Apeliantas apsiribojo tik formaliu antstolio pavedimu atliktos ekspertizės kvestionavimu ir nesutikimo su ja išreiškimu, nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios paneigtų atliktos ekspertizės objektyvumą.

8520.4.

86Apeliantas klausimą dėl tariamo netinkamo turto įvertinimo pradėjo kelti tik prašydamas pripažinti turto perdavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu. Prieš tai daugiau nei tris metus apeliantas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant kiek galima operatyviau nustatyti arčiausiai rinkos esančią turto vertę ir jį realizuoti.

8720.5.

88Jeigu turto kaina būtų buvusi iš tiesų per maža, tai varžytynėse būtų dalyvavę daug pirkėjų ir jie būtų siūlę didesnę kainą, tačiau turto pardavimo pirmosiose varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas ir tai patvirtina, jog turto kaina nebuvo per maža, atitiko tuometinę nekilnojamojo turto rinkoje buvusią kainą.

8920.6.

90Apeliantas tik praėjus daugiau nei trims metams į bylą pateikė duomenis apie tai, kad ginčo turtas esą galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Apelianto pateikti įrodymai dėl turto vertės negali paneigti antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Apelianto pateiktas vertinimas buvo atliktas jo pasamdyto turto vertintojo, o ne nepriklausomo eksperto, todėl tikėtina, kad šis vertintojas galėjo ne visiškai objektyviai vertinti turtą. Apeliantas neteikė skundų dėl antstolio veiksmų, susijusiu su turto įvertinimu bei varžytynių skelbimu, o aktyviai dalyvauti vykdymo procese pradėjo tik inicijuodamas šią bylą.

9120.7.

92Ginčo turtas buvo parduotas laikantis CPK nustatytų terminų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 (dvidešimties) dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Ginčo turto vertė nustatyta 2014 m. spalio 10 d. pranešimu, kuris išsiųstas apeliantui. Pirmosios varžytynės paskelbtos 2014 m. lapkričio 19 d., taigi 20 dienų imperatyvus terminas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo nebuvo pažeistas.

9320.8.

94Aplinkybės, kad apeliantas įstatymo nustatytu terminu nepareiškė nušalinimo ekspertui, įstatymo nustatytu terminu neskundė antstolio priimto procesinio dokumento dėl turto vertės nustatymo, nepasinaudojo teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją ar pasiūlyti savo pirkėją, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas siekia vilkinti vykdymo procesą.

9520.9.

96Apeliantas turėjo teisę prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, kuria būtų nustatyta turto vertė arba patikrinta, ar antstolio pavedimu atlikta ekspertizė buvo teisinga, ar ne. Apeliantas šiais argumentais nesiremia net savo apeliaciniame skunde, todėl galima daryti išvadą, kad byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti antstolio ekspertizės teisingumu.

9720.10.

98Antstolio ir apelianto pasirinkti ekspertai ginčo turtą įvertino skirtingais metodais (antstolio – pajamų, o apelianto – lyginamuoju), tačiau abu ekspertai turtą įvertino iš esmės labai panašiai. Antstolio paskirta ekspertė turtą pajamų metodu įvertino 167 690 Eur suma, o apelianto paskirtas ekspertas turtą pajamų metodu įvertino – 181 000 Eur suma. Skirtumas tarp verčių yra – 13 310 Eur. Lyginamuoju metodu antstolio paskirta ekspertė turtą įvertino 172 613,53 Eur, o apelianto – 206 000 Eur, t. y. 33 386,47 Eur daugiau. Taigi, nors abu ekspertai ir parinko skirtingą vertinimo metodą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto užsakymu ekspertizė buvo atlikta po daugiau nei trijų metų, skirtumai tarp nustatytų turto verčių nėra esminiai ir pažeidžiantys apelianto interesus.

9921.

100Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic insurance Company“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, išsamiai ištirti įrodymai. Apeliantas skundu siekia dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybės ir pagrįstai atmetė apelianto argumentus susijusius su tuo, jog tariamai apelianto pareiškimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės buvo išspręstas formaliai ir neteisingai, todėl buvo eliminuota jo galimybė pasinaudoti savo teisėmis ginčijant vykdomoje byloje nustatytą turto vertę. Apeliantas neįrodė aplinkybės, kad antstolis pažeidė pareigą objektyviai įkainoti ginčo turtą. Ginčijamo turto nustatyta kaina yra artima esančiai laisvoje rinkoje, t. y. nebuvo per žema.

101IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10222.

103Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10423.

105Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/11/6228, kuriuo antstolis V. M. perdavė atsakovui D. Ž. administracines patalpas (unikalus Nr. ( - )), teisėtumo. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad antstolis patvirtino vertintojos nustatytą per mažą patalpų rinkos vertę ir nesudarė sąlygų skųsti antstolio veiksmus. Antstolio paskirta turto vertintoja nesikreipė į ieškovą dėl ginčo patalpų apžiūros, todėl buvo pažeistos Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatos. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo elgesį vykdomosios bylos metu, nes ieškovas buvo aktyvus ir teikė motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, nurodydamas, kad patalpos buvo įvertintos neapžiūrėjus jų. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, jog vertintojos K. V. pateiktos išvados yra išsamesnės, nes lyginant su ieškovo pateiktais įrodymais, vertintojos K. V. pateiktoje ataskaitoje yra klaidų, netikslumų, prieštaravimų, ji vadovavosi neaktualiais duomenimis.

10624.

107CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10825.

109Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

11026.

111Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytinių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

11227.

113Būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

11428.

115Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytą aktualią teismų praktiką, prieina išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog ginčo turtas buvo įkainotas netinkamai ir parduotas už nepagrįstai mažą kainą, o kartu, kad buvo pažeistos areštuoto turto vertinimo ir pardavimo iš varžytynių procedūros.

11629.

117Apelianto nurodomi argumentai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės skųsti antstolio veiksmus; antstolio paskirta turto vertintoja nesikreipė į jį dėl ginčo patalpų apžiūros; nustatyta per maža ginčo turto kaina; buvo pažeista Turto ir verslo vertinimo metodika yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų teikęs skundą dėl antstolio 2014 m. liepos 21 d. patvarkymo skirti ekspertizę Nr. 0240/11/06228. Be kita ko, minėtu patvarkymu būtent apeliantas buvo įpareigotas per 5 (penkias) darbo dienas sudaryti tinkamas ir realias sąlygas ekspertizę atliekančiam turto vertintojui apžiūrėti vertinamą turtą bei pateikti turto vertinimui atlikti būtinus dokumentus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į antstolio paskirtą turto vertintoją, siekdamas sudaryti jai sąlygas patekti į ginčo patalpas ir jas įvertinti. Taip pat apeliantas neskundė ir kitų antstolio priimtų patvarkymų dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės (2014 m. spalio 10 d. patvarkymas Nr. 0240/11/06228), o tik pateikė pareiškimą, nurodydamas savo nesutikimą su nustatyta turto verte. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad toks apelianto nesutikimas yra nemotyvuotas, nes apeliantas neteikė kitų turto vertinimo duomenų, įrodančių, jog turto kaina buvusi esmingai mažesnė už rinkos kainą. Apeliantas į bylą yra pateikęs eksperto T. M. ir UAB „Euristika“ atliktus turto vertinimo aktus, iš kurių matyti, kad apeliantas į minėtus ekspertus kreipėsi 2016 m. ir 2017 m., t. y. praėjus daugiau nei 2 (dvejiems) metams po antstolio paskirtos ginčo turto vertinimo ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kodėl apeliantas neskundė antstolio patvarkymo dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, kodėl į ekspertą T. M. ir UAB „Euristika“ kreipėsi tik po kelių metų, o su ieškiniu į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu kreipėsi tik 2017 metais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tuo atveju, jei apeliantas manė, jog ginčo turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti, jog ginčo turto vertė yra žymiai didesnė, arba iki varžytynių pradžios surasti ir pasiūlyti turto pirkėją, kuris nupirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą (CPK 704 straipsnis).

11830.

119Be to, apelianto skunde dėstomi teiginiai, kad turto vertintojos K. V. ataskaitoje yra klaidų, netikslumų ir prieštaravimų, taip pat yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti vien tik apelianto subjektyvia nuomone, nepateikiant jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad vertintojos K. V. turto vertinimo ataskaita neatitiktų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimų. Apeliantas, kvestionuodamas vertintojos K. V. turto vertintojos ataskaitą, remiasi išimtinai tik jo samdyto eksperto T. M. ir UAB „Euristika“ parengtomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose nurodyta kitokia turto vertė. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto pateiktos minėtų ekspertų turto vertinimo ataskaitos nepatvirtina ginčo turto vertės 2014 m. rugsėjo mėnesį, nes jos buvo sudarytos ne ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po K. V. atlikto turto vertinimo, todėl akivaizdu, jog parduodamo turto vertė 2014 ir 2016 metais galėjo skirtis.

12031.

121Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto argumentus, kad ginčo turtas buvo įkainotas netinkamai ir parduotas už per mažą kainą, sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su atsakovo D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybe, jog didžioji dalis apelianto nurodomo 35 proc. kainų skirtumo susidarė dėl CPK normų taikymo. CPK 718 straipsnis nustato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Turto vertintojos K. V. 2014 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 14/09-E07 nustatyta ginčo turto vertė sudarė 167 690 Eur sumą. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, pradinė ginčo turto varžytynių kaina sudarė 134 152 Eur, už kurią ir buvo išvaržytas ginčo turtas. Apelianto teigimu, ginčo turto vertė turėtų sudaryti 206 000 Eur sumą (kaip buvo nustatyta eksperto T. M. ekspertizės akte). Apeliantas 35 proc. kainų skirtumą skaičiuoja tarp eksperto T. M. nustatytos turto kainos (206 000 Eur) ir varžytynių metu parduoto ginčo turto kainos (134 152 Eur), nors iš esmės tarp turto vertintojos K. V. nustatytos ginčo turto vertės (167 690 Eur) ir eksperto T. M. nustatytos turto vertės (206 000 Eur) skirtumas sudaro tik 19 proc. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad ginčo turtas parduotas už esmingai mažesnę kainą, juolab, kad turto varžytynėse dalyvavo tik vienas dalyvis, vadinasi, ginčo laikotarpiu nustatyta turto vertė apytiksliai atitiko rinkos vertę.

12232.

123Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, šalių paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tvarką. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis grindė savo procesinius dokumentus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujų reikšmingų bylai įrodymų, kurie patvirtintų apelianto argumentus dėl ginčijamo 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/11/6228 neteisėtumo, apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

12433.

125Aplinkybė, kad apeliantas V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina byloje esančius įrodymus, nėra pagrindas, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių naujų įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovui, nereiškia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

12634.

127Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

128Dėl bylinėjimosi išlaidų

12935.

130Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Netenkinus ieškovo V. B. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jis nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl šis prašymas nesvarstomas.

131Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

132Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 7. 2.... 8. Nurodė, kad antstolis V. M. 2016 m. spalio 18 d. surašė turto pardavimo iš... 9. 3.... 10. Antstolis vykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos teisėjo... 11. 4.... 12. Antstolis ieškovo prieštaravimus dėl turto vertės išsprendė pažeisdamas... 13. 5.... 14. Taip pat abejones dėl turto vertės pagrįstumo antstoliui turėjo sukelti... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad antstolis byloje 2014 m. liepos 21 d. patvarkymu paskyrė... 20. 8.... 21. Teismas, įvertinęs ieškovo 2014 m. lapkričio 17 d. pareiškimą antstoliui... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįvykdė 2014 m. liepos 21 d. antstolio... 24. 10.... 25. Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad ieškovas pateikė nemotyvuotus... 26. 11.... 27. Antstolis turėjo teisinį pagrindą laikyti, jog vykdomosios bylos šalys... 28. 12.... 29. Dėl turto vertintojo T. M. atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos (turto... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad varžytynės yra viešos, čia dalyvauja visi norintys... 32. 14.... 33. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad vykdymo procese skolininkui... 34. 15.... 35. Teismas sprendė, kad antstolis ginčo turtą įkainojo (579 000 Lt) teisingai,... 36. 16.... 37. Būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog antstolis, areštuodamas ginčo... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 39. 17.... 40. Ieškovas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 41. 17.1.... 42. Antstolis turėjo duomenis apie hipoteka įkeisto turto vertę hipotekos metu.... 43. 17.2.... 44. Turto vertintoja K. V. nesikreipė nei į ieškovą, nei į kitus faktinius... 45. 17.3.... 46. Ieškovas buvo aktyvus ir teikė motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės.... 47. 17.4.... 48. Ieškovas byloje yra pateikęs vertintojos K. V. nustatytą kainą... 49. 17.5.... 50. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad varžytynėse dalyvavo vienas... 51. 17.6.... 52. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ieškovo elgesį vykdomosios bylos... 53. 18.... 54. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį... 55. 18.1.... 56. Nagrinėjamoje byloje buvo ištirti visi įrodymai, nustatytos faktinės... 57. 18.2.... 58. Antstolis V. M. 2016 m. spalio 19 d. išmokėjo AB „Swedbank“ pinigus,... 59. 19.... 60. Atsakovas D. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir... 61. 19.1.... 62. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepateikė... 63. 19.2.... 64. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu nenurodė kokia turėjo būti nustatyta... 65. 19.3.... 66. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atliekant turto ekspertizę... 67. 19.4.... 68. Apelianto argumentas, kad negalima vadovautis turto vertintojos K. V.... 69. 19.5.... 70. Apeliantas remiasi teismo eksperto T. M. išvada dėl turto vertės privačiai... 71. 19.6.... 72. Apeliaciniame skunde teigiama, kad turto kainos 2006 m. ir 2014 m. negali... 73. 19.7.... 74. Apeliantas, teikdamas savo pastabas dėl nustatytos patalpų vertės, nenurodė... 75. 19.8.... 76. Apeliantas teigia, kad lyginant su T. M. nustatyta patalpų verte (206 000 Eur)... 77. 20.... 78. Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus... 79. 20.1.... 80. Apelianto argumentas, kad antstolis esą turėjo duomenis apie realią turto... 81. 20.2.... 82. Ginčo turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. Ekspertė turtą 2014... 83. 20.3.... 84. Apeliantas nesinaudojo teise pareikšti nušalinimus antstolio paskirtai... 85. 20.4.... 86. Apeliantas klausimą dėl tariamo netinkamo turto įvertinimo pradėjo kelti... 87. 20.5.... 88. Jeigu turto kaina būtų buvusi iš tiesų per maža, tai varžytynėse būtų... 89. 20.6.... 90. Apeliantas tik praėjus daugiau nei trims metams į bylą pateikė duomenis... 91. 20.7.... 92. Ginčo turtas buvo parduotas laikantis CPK nustatytų terminų. Sprendimų... 93. 20.8.... 94. Aplinkybės, kad apeliantas įstatymo nustatytu terminu nepareiškė... 95. 20.9.... 96. Apeliantas turėjo teisę prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, kuria... 97. 20.10.... 98. Antstolio ir apelianto pasirinkti ekspertai ginčo turtą įvertino skirtingais... 99. 21.... 100. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic insurance Company“ atsiliepime į... 101. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 102. 22.... 103. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 104. 23.... 105. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. spalio 18 d. turto pardavimo... 106. 24.... 107. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto... 108. 25.... 109. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju... 110. 26.... 111. Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir... 112. 27.... 113. Būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas... 114. 28.... 115. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei... 116. 29.... 117. Apelianto nurodomi argumentai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės skųsti... 118. 30.... 119. Be to, apelianto skunde dėstomi teiginiai, kad turto vertintojos K. V.... 120. 31.... 121. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto... 122. 32.... 123. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 124. 33.... 125. Aplinkybė, kad apeliantas V. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 126. 34.... 127. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų... 128. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 129. 35.... 130. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 131. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 132. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....