Byla 3K-3-123/2013
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos išmokėtas sumas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalis).

6Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ 7208,00 Lt žalos atlyginimo, 292,28 Lt palūkanų (už laikotarpį nuo žalos atlyginimo (draudimo išmokos išmokėjimo) dienos – 2010 m. spalio 27 d. – iki ieškinio pareiškimo dienos), 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, CK 6.210 straipsnis, 6.288 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis). Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovas UAB „Cargo and go“ 2010 m. kovo 8 d. sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Sutartis įsigaliojo 2010 m. kovo 10 d. Vokietijoje, Malsch mieste, 2010 m. balandžio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykusio eismo įvykio ieškovas 2010 m. spalio 27 d. nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 7208 Lt (2087,58 euro) draudimo išmoką. Kadangi atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų, tai UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo (iki 2010 m. gruodžio 12 d.) iš atsakovo atlyginti žalą – 7208 Lt. Atsakovas į pretenziją nereagavo ir nurodytos sumos ieškovui nesumokėjo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė iš UAB „Cargo and go“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 7208 Lt skolos, 292,28 Lt palūkanų bei 679,28 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovui – 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7500,28 Lt sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011 m. liepos 15 – osios, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Atsakovas pateiktu prieštaravimu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo preliminarų sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti.

10Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš UAB „Cargo and go“ Lietuvos valstybei 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

11Teismas rėmėsi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Teismas konstatavo, kad atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokų pagal automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , draudimo sutartį. Susitarimas dėl skolos padengimo sudarytas tik 2010 m. spalio 18 d., t. y. praėjus neprotingai ilgam laiko tarpui nuo eismo įvykio, iki tol nebuvo sumokėta draudimo įmoka pagal sutartį ar įmokos dalis. Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktus mokėjimo pavedimus, konstatavo, kad jie neįrodo, jog yra sumokėta draudimo įmoka už automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 13 d. sprendimu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikino, ieškinį atmetė; priteisė atsakovui UAB „Cargo and go“ iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ 964 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei iš ieškovo – 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

13Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus; nurodė, kad 2010 m. kovo 8 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 1.5.2 punkte nustatyta, jog 3000 Lt draudimo įmoka turi būti sumokėta iki 2010 m. kovo 10 d., sutarties 5.2 punkte – kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką, iš esmės patvirtino, kad draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu, nors atsakovas nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų iki eismo įvykio Vokietijoje 2010 m. balandžio 9 d. Ieškovas nenurodė, kuo remdamasis vykdė šią sutartį, išmokėdamas draudimo išmoką. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, ieškovui nepateikus draudimo sutarties įsigaliojimo nuo 2010 m. kovo 10 d. įrodymų, draudimo sutarties galiojimą (negaliojimą) turi nulemti draudiko veiksmai po sutarties sudarymo. Teisė draudikui reikalauti iš draudėjo susigrąžinti išmokėtą išmoką gali atsirasti tik pagal galiojančią eismo įvykio metu draudimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad draudimo sutartyje buvo numatyti skirtingi jos galiojimo terminai – 1.2 punkte nurodyta, jog sutartis galioja 12 mėnesių, o 1.2.1 punkte – kad draudimo apsauga baigia galioti 2010 m. rugsėjo 9 d., 24 val. Teisėjų kolegija susitarimą priimti įmoką už draudimo sutartį, kurios galiojimo terminas galbūt jau buvo pasibaigęs, vertino kaip įmokos mokėjimo termino, nustatyto sutartyje, perkėlimą vėlesniam terminui; konstatavo, kad, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, draudikui sutikus priimti įmoką pagal sutartį, kuria remiantis išduotas polisas, ir po to sumokėjus draudimo išmoką dėl įvykusio eismo įvykio, draudikas pripažįsta, jog pakeitė draudimo sutartyje nustatytą įmokos sumokėjimo terminą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, sutikęs su įmokos mokėjimo termino pakeitimu, nepagrįstai teigė, jog atsakovas pažeidė draudimo sutartyje nustatytą įmokos sumokėjimo terminą. Teisėjų kolegija sprendė, kad vėlesnis sutarties šalies patvirtinimas kitokio sutarties įvykdymo termino, nei nurodyta sutartyje, pašalina terminą pažeidusios šalies atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą (kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas); priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

161. Dėl materialiosios teisės normos pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą. Kaip pažymi kasatorius, teismai šią teisės normą aiškina contra lege, dažniausiai teisės normos taikymą susiedami su papildomomis įstatyme nenustatytomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino įstatymų leidėjo valią, įtvirtinant draudiko regreso teisę prisiteisti išmokėtas sumas iš pavėlavusio sumokėti įmokas draudėjo, neatsižvelgdami į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo esmę, paskirtį ir funkcijas. Apeliacinės instancijos teismo pateiktas aiškinimas prieštarauja TPVCADĮ 9 straipsnio 1 dalies normai, imperatyviai nustatančiai, kad draudimo sutartis yra konsensualinė ir įsigalioja ne nuo įmokos sumokėjimo, o nuo draudimo sutartyje nurodytos datos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (Teismų praktika 34) pažymėjo, kad TPVCAPD sutartis – rašytinė, atlygintinė, konsensualinė, įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Kai draudėjas laiku nesumoka draudimo sumos ir per tą laiką įvyksta draudžiamasis įvykis, įstatymas suteikia teisę draudikui pareikšti atgręžtinį reikalavimą draudėjui dėl draudimo išmokos grąžinimo. TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta regreso teisė yra įstatymų leidėjo garantija draudikui, negalinčiam atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, kad netgi tuo atveju, kai draudikai laiku negauna draudimo įmokų, jie galėtų teikti draudimo apsaugą ir išmokėti draudimo išmokas nukentėjusiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies normą konstatuodamas, kad draudėjai gali laikyti draudimo sutartį neįsigaliojusia, jeigu nesumokėta draudimo įmoka.

17Kasatorius nurodo, kad pareiga vykdyti draudimo sutartį – sumokėti nurodytą draudimo įmoką – draudėjui atsiranda nuo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo momento. CK 6.189 straipsnyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Draudimo sutartimi draudėjo prisiimta prievolė sumokėti draudimo įmoką už teikiamą draudimo apsaugą turi būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar, pasirašius sutartį, draudžiamasis įvykis įvyko, ar draudikas naudojasi atgręžtinio reikalavimo teise pagal TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalį. Šios prievolės nevykdymas yra pagrindas kitai šaliai – draudikui – reikalauti įvykdyti prievolę.

18Įstatyme nenustatyta privaloma pareiga draudikui pranešti apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius, juolab kad šie aiškiai nurodyti draudimo sutartyje (5.3 punktas). Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 27 punkte nustatyta, kad, draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodyti TPVCADĮ 11 straipsnio 5, 7 dalyse nustatytas draudimo įmokos nesumokėjimo pasekmes. Kasatoriaus nuomone, įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyta sąlyga (pranešimo įteikimas draudėjui) negali apriboti įstatyme nustatytų asmens teisių, jeigu tokie apribojimai neįtvirtinti įstatymo. Pareiga pateikti tokį pranešimą negali būti siejama ir su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 80 straipsniu, nes transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas skiriasi nuo įprasto draudimo būtent tuo, kad draudimo apsauga negali būti stabdoma tokio pobūdžio pranešimu, kaip įprasto draudimo atveju.

19Kaip pažymi kasatorius, TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti padariniai taikomi laikotarpiui, per kurį draudėjas vėlavo sumokėti draudimo įmoką. Remiantis CK 6.996 straipsnio 3 dalimi, draudžiančia šalims susitarti dėl draudimo apsaugos jau įvykusiems eismo įvykiams, akivaizdu, kad šalių 2010 m. spalio 18 d. susitarimo negalima vertinti kaip šalių sutarties dėl praeityje taikytos draudimo apsaugos.

202. Dėl teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo nesuformuota. Apylinkių ir apygardų teismų praktika šios kategorijos bylose yra skirtinga. Kasatorius pažymi, kad ypatinga transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo svarba pabrėžiama ir ES teisėje (Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija)).

21Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti UAB „Cargo and go“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

221. Atsakovo teigimu, TPVCADĮ suteikia draudikui teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, jei yra dviejų sąlygų visuma: 1) jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Šios civilinės bylos ginčo esmė – ar buvo sutartyje nustatytu laiku sumokėtos draudimo įmokos per tą laikotarpį, kai pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Kaip pažymi atsakovas, teismai nustatė, kad 2010 m. spalio 18 d. susitarimu šalys pakeitė 2010 m. kovo 8 d. sutartyje nustatytus įmokų mokėjimo terminus, išdėstė mokėjimus laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. Kasatorius šio fakto neginčija. Teisė sutarties šalims pakeisti sudarytą sutartį nustatyta įstatyme (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Žala buvo padaryta 2010 m. balandžio 9 d., t. y. gerokai iki šalių 2010 m. spalio 18 d. susitarimu nustatyto įmokų mokėjimo termino pradžios, kai atsakovui dar nebuvo pareigos sumokėti draudimo įmokas ir jis (atsakovas) nebuvo praleidęs draudimo sutartyje nustatytų draudimo įmokos mokėjimo terminų.

232. Visi kiti kasaciniu skundu keliami teisės klausimai šioje byloje yra nereikšmingi, teismams nustačius faktą, kad šalys buvo sutarusios dėl draudimo įmokų mokėjimo atidėjimo, išdėstymo ir kad žala buvo padaryta, kai dar nebuvo suėję terminai įmokai mokėti. Šio fakto pakanka, kad būtų atsisakyta taikyti TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisės normą.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas

27TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B. S., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

28TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDĮ, yra rašytinė, terminuota ir konsensualinė. Dėl šio – konsensualaus – minėtos rūšies draudimo sutarties pobūdžio savo argumentuose pritaria ir kasatorius, pagrįstai kritikuodamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir jame išdėstytus argumentus dėl draudimo sutarties (ne)įsigaliojimo sąsajos su draudimo įmokos sumokėjimu. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Tai yra, įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai, t. y. pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Jeigu pažeidžiama sutartimi nustatyta draudimo įmokų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, draudimo įmoka mokama ne laiku arba ne visa, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Dėl pareigų nevykdymo gali būti ribojamos asmens teisės, nutraukiama sutartis, reikalaujama kompensacijų ar nuostolių atlyginimo ir kt. Tokios sankcijos yra nustatytos draudėjui už pareigos mokėti draudimo įmoką pažeidimą. Draudimo įmokos mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Svarbu tai, kad ši draudiko teisė savaime nėra ribojama (sąlygojama) TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimu draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo pasekmes (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas).

29Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ši TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDĮ 22 straipsnio normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, grąžinamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012).

30Dėl draudikui iš draudėjo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise priteistino žalos dydžio

31Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 8 d. šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS 01 7439864. Ji įsigaliojo 2010 m. kovo 10 d. 00:00 val. (b. l. 5). Draudimo sutarties 5.2 punkte nurodyta nuostata, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmoką (arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą, į ją neatsižvelgia (CK 6.157 straipsnio 1 dalis, taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrogimas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-442/2011; kt.).

32Byloje nustatyta, kad draudimo įmoka (3000 Lt) turėjo būti sumokėta iki 2010 m. kovo 10 d., tačiau to nebuvo padaryta. Šalys 2010 m. spalio 18 d. sudarė sutartį – suderinimo aktą Nr. 23/10-3595 (b. l. 54–55), kuriuo atsakovas pripažino įsiskolinimą ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ pagal atitinkamas, tarp jų ir 2010 m. kovo 8 d. draudimo sutartį (Sutarties 1 punktas); buvo suderinti skolos sumų sumokėjimo terminai ir sumos (Sutarties–suderinimo akto 2 punktas). Iš nurodytos 2010 m. spalio 18 d. sutarties–suderinimo akto 3 punkto taip pat matyti, kad šalys susitarė, jog, nustatytais terminais sumokėjus nurodytas sumas, ieškovas (draudimo bendrovė) neturės pretenzijų atsakovui dėl skolų už nurodytas draudimo sutartis. Nagrinėjamoje byloje susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyta šalių 2010 m. spalio 18 d. sutartis–suderinimo aktas buvo sudarytas jau po 2010 m. balandžio 9 d. įvykusio draudžiamojo įvykio ir informacijos draudikui (ieškovui) apie tai pateikimo iš Vokietijos bendrovės „InterEurope Germany AG European Law Service“ (b. l. 9–22). Šalys skirtingai aiškina 2010 m. spalio 18 d. sutarties–suderinimo akto reikšmę, sprendžiant dėl TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies taikymo ir draudiko teisės atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka išsiieškoti iš atsakovo (draudėjo) išmokėtą draudimo sumą. Bylą nagrinėję teismai taip pat skirtingai vertino šio susitarimo įtaką atsakovo prievolei atgręžtinio reikalavimo (regreso) tvarka atlyginti draudikui pastarojo išmokėtą draudimo išmoką. Kasaciniu skundu neginčijamas draudimo įmokos sumokėjimas, remiantis 2010 m. spalio 18 d. sutartimi–suderinimo aktu.

33Nagrinėjamoje byloje susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2010 m. spalio 18 d. sutartis–suderinimo aktas negali būti vertinamas kaip pašalinantis atsakovo (draudėjo) prievolę grąžinti draudikui pastarojo išmokėtą draudimo išmoką (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Tačiau sprendžiant dėl grąžintinos sumos dydžio, būtina įvertinti toliau nurodytas aplinkybes. Ginčo šalys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieškovui) draudimas yra jo įprasta ūkinė-komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovui) bendrovės pagrindinės veiklos inter alia yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimą, kt. Ginčo šalims yra (turi būti) žinomi šios rūšies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieštaraujančios imperatyviosioms įstatymo nuostatoms). Konkrečiu atveju šalys kilusius tarpusavio nesutarimus dėl draudimo sutarties tinkamo (ne)vykdymo sprendė sudarydamos 2010 m. spalio 18 d. sutartį–suderinimo aktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus išaiškinimus dėl kriterijų, reikšmingų sprendžiant dėl draudikui grąžintinos sumos dydžio (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis), pirmiau nurodytas aplinkybes (šalių tarpusavio santykius ir jų pasirinktą elgesio variantą) vertina kaip pagrindą per pusę (50 procentų) mažinti iš draudėjo draudikui TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu priteistiną sumą. Kasacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.

34Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė materialiosios teisės normas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 2 dalis), padaryti pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

35Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla gali būti pabaigta nagrinėti kasacinės instancijos teisme (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 4 dalis), ieškinį tenkinant iš dalies. Iš atsakovo – UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai priteistina 3604 Lt žalos atlyginimo (1/2 nuo 7208 Lt). Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6 proc. dydžio metinių (ikiteisminių kompensuojamųjų) palūkanų. Ieškovas skaičiuoja palūkanas nuo žalos atlyginimo (draudimo išmokos išmokėjimo) dienos (2010 m. spalio 27 d.), tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsiradusi regresinė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, pareikšdamas pretenziją, pareikalavo prievolę įvykdyti iki 2010 m. gruodžio 12 d. (b. l. 25), todėl šios (ikiteisminės kompensuojamosios) palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 2010 m. gruodžio 13 d. iki ieškinio priėmimo dienos (2011 m. liepos 13 d.) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (126,54 Lt). Iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistina 6 proc. dydžio metinių (procesinių) palūkanų (už priteistą 3730,54 Lt sumą) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis)

37CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal bylos baigtį kasacinės instancijos teisme ieškinys yra tenkinamas ½ dalimi. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

38Ieškovas sumokėjo: 113 Lt žyminio mokesčio (b. l. 30); 203,28 Lt dokumentų vertimo išlaidų (b. l. 32–33); 363 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 27) pirmosios instancijos teisme; 847 Lt (b. l. 124–126) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme; 225 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (b. l. 149); duomenų apie advokato atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka nepateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovas sumokėjo 1751,28 Lt, šios sumos ½ dalis (875,64 Lt) priteistina iš atsakovo.

39Atsakovas sumokėjo: 216 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 99); 726 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 134–135); duomenų apie advokato atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme įstatymų nustatyta tvarka nepateikta (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso atsakovas sumokėjo 942 Lt, šios sumos ½ dalis (471 Lt) priteistina iš ieškovo.

40Įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 404,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.

41Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) sudaro 33,53 Lt (16,90 Lt pirmosios instancijos teisme ir 16,63 Lt kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu); byloje nėra duomenų apie šias išlaidas apeliacinės instancijos teisme). Jos valstybės naudai priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (po 16,77 Lt).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti.

44Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. preliminarus sprendimas, pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

45„Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) patenkinti iš dalies.

46Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) (juridinio asmens kodas 300565668) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) naudai 3604 (tris tūkstančius šešis šimtus keturis) Lt žalos atlyginimo, 126,54 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 54 ct) palūkanų ir 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3730,54 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt litų 54 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47Kitą ieškinio dalį atmesti.

48Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) (juridinio asmens kodas 300565668) ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) naudai 404,64 Lt (keturis šimtus keturis litus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas 110057869) ir atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and go“) (juridinio asmens kodas 300565668) po 16,77 Lt (šešiolika litų 77 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660)“.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės... 6. Pareikštu ieškiniu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iš... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. preliminariu... 9. Atsakovas pateiktu prieštaravimu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo... 10. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. galutiniu... 11. Teismas rėmėsi TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies norma, kurioje nustatyta, kad... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. 1. Dėl materialiosios teisės normos pažeidimo. Kasatoriaus teigimu,... 17. Kasatorius nurodo, kad pareiga vykdyti draudimo sutartį – sumokėti... 18. Įstatyme nenustatyta privaloma pareiga draudikui pranešti apie draudimo... 19. Kaip pažymi kasatorius, TPVCADĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyti padariniai... 20. 2. Dėl teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl šios... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti UAB „Cargo and... 22. 1. Atsakovo teigimu, TPVCADĮ suteikia draudikui teisę reikalauti iš... 23. 2. Visi kiti kasaciniu skundu keliami teisės klausimai šioje byloje yra... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti iš... 27. TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės... 28. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja... 29. Tačiau kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką,... 30. Dėl draudikui iš draudėjo atgręžtinio reikalavimo (regreso) teise... 31. Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 8 d. šalių buvo sudaryta įprastinė... 32. Byloje nustatyta, kad draudimo įmoka (3000 Lt) turėjo būti sumokėta iki... 33. Nagrinėjamoje byloje susidėjusių faktinių aplinkybių kontekste teisėjų... 34. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai... 35. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla gali būti pabaigta... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis)... 37. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš... 38. Ieškovas sumokėjo: 113 Lt žyminio mokesčio (b. l. 30); 203,28 Lt dokumentų... 39. Atsakovas sumokėjo: 216 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l.... 40. Įskaičius sumas, kurias šalys turi viena kitai sumokėti, iš atsakovo... 41. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 44. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. galutinį... 45. „Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Cargo and go“... 46. Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and... 47. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 48. Priteisti iš atsakovo UAB „Cargo and go“ (šiuo metu – BUAB „Cargo and... 49. Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ (juridinio asmens kodas... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...