Byla 2-521/2014
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Atrika“ bankroto byloje B2-218-227/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės ,,Atrika“ bankroto byloje B2-218-227/2014, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) prašė įtraukti jį į BUAB „Atrika“ kreditorių sąrašą su 3 040,44 Lt finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 2 784,44 Lt draudimo išmoka ir 256 Lt dokumentų vertinimo išlaidos.

4Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu UAB „Atrika“ priklausanti transporto priemonė Scania P 420, v.n. ( - ) vairuojama R. G., susidūrė su kita transporto priemone VW Golf 5, v.n. K-747EB, ir pastarąją apgadino. UAB „Atrika“ neatlygino nukentėjusiajam transporto priemone padarytos žalos. Be to, UAB „Atrika“ transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju draudimu. Pareiškėjas, gavęs Austrijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 806,43 EUR (2 784,44 Lt) dėl transporto priemonės Scania P 420, v.n. ( - ) padarytos žalos, reikalavimą įvykdė (TPVCAPDĮ 17 str. 5 d., Biuro tarybos Vidaus nuostatų 5 str.), todėl draudimo biuras, atlyginęs žalą, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą asmenį bei asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (CK 6.280 str., TPVCAPDĮ 23 str.). Reikalavimas reiškiamas R. G. darbdaviui bei transporto priemonės savininkui UAB „Atrika“ (CK 6.264 str., 6.265 str.), t. y., asmeniui, atsakingam už draudimo sutarties sudarymą.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi prašymo netenkino.

8Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad eismo įvykio metu (2012 m. vasario 29 d.) UAB „Atrika“ priklausanti transporto priemonė Scania P 420, v.n. ( - ) buvo neapdrausta.

9Teismas nurodė, kad Kernten šalies susisiekimo skyriaus Klagenfurto greitkelių policijos skyriaus 2012 m. kovo 4 d. dokumentas įrodo, kad eismo įvykis policijoje užfiksuotas 2012 m. kovo 3 d. (nurodyta tokia formos versija), tačiau policija įvykio metu nebuvo iškviesta į įvykio vietą, įvykio dalyviai nepildė eismo įvykio deklaracijos, nukentėjęs asmuo atsitrenkė į padangos dalis, gulėjusias dešinėje važiavimo juostoje ir, kaip teigiama, nesustojęs nuvažiavo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl eismo įvykio yra kaltas UAB „Atrika“ priklausančios transporto priemonės vairuotojas, vairavęs minėtą vilkiką, ir kad dėl to Draudikų biuras privalėjo atlyginti žalą nukentėjusiajam asmeniui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra teisinio pagrindo.

10III.

11Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Atskirojo skundo argumentai: teismas neatsižvelgė į užsienyje įvykusių eismo įvykių metu padarytų žalų administravimo, įrodymų rinkimo bei pateikimo, draudimo išmokų mokėjimo bei atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo ypatumus, nepakankamai įsigilino į pateiktų įrodymų turinį, nesilaikė įrodinėjimo civiliniame procese principų, dėl ko padarė esminius materialinės bei procesinės teisės normų pažeidimus. TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei biuro atgręžtinio reikalavimo teise. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu (kai eismo įvykis įvyksta užsienyje) patirtos žalos administravimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, yra Biurų tarybos vidaus nuostatai. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad biuras išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui atsižvelgiant tiek į Biurų tarybos vidaus nuostatus, tiek į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo atveju Austrijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Austrijos nacionalinis draudikų biuras, t. y., subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykiu šalyje (Biurų tarybos vidaus nuostatų 3 str. 4 p.). Būtent Austrijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į surinktus dokumentus bei į Austrijoje galiojančių teisės aktų nuostatas, nustatė visas sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei atsirasti, žalos dydį ir ją atlygino. Kadangi Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė, kuri padarė žalos, buvo neapdrausta, reikalavimą dėl žalos atlyginimo pateikė Biurui, kaip subjektui, kuriam Lietuvos valstybė delegavo pareigą prisiimti atsakomybę už minėtomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Biuro, išmokėjusio išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Austrijos nacionaliniam draudikų biurui), atgręžtinio reikalavimo teisė įtvirtinta TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje. Biuras yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro reikalavimą per du mėnesius nuo reikalavimo pateikimo dienos. Priešingu atveju Biurui skaičiuojami 12 proc. dydžio delspinigiai per metus (Biurų tarybos vidaus nuostatų 5 str. 4 p.).

14Atsakovas BUAB „Atrika“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Panevėžio bankroto administravimo biuras“, su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

15Byloje pateiktos faktinės aplinkybės yra nepakankamos pripažinti atsakovą kaltu dėl eismo įvykio. Apeliantas remiasi Biurų tarybos vidaus nuostatais, tačiau nurodyti nuostatai nustato žaliosios kortelės valstybių nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius, tačiau nėra privalomi Lietuvos Respublikos teismams, sprendžiant atgręžtinio reikalavimo teisės taikymą. Apeliantas, siekdamas atgręžtinio reikalavimo patenkinimo, privalėjo įrodyti atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, kurį užfiksavo kitos šalies policijos skyrius net netyręs įvykio aplinkybių ir išvadas padaręs tik iš nukentėjusio asmens parodymų. Nėra jokių duomenų ar nukentėjusio asmens automobilis buvo apgadintas ir ar tariamas apgadinimas įvyko dėl atsakovo automobilio padangos sprogimo. Kadangi atsakovas nėra kaltas dėl jam nežinomo automobilio apgadinimo, apelianto reikalavimas dėl įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą yra nepagrįstas.

16IV.

17Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas tenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

20Nors kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009), tačiau bankroto byloje, tvirtindamas finansinius reikalavimus, teismas dėl to priima nutartį (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Tokiai teismo nutarčiai taikytini turinio ir formos reikalavimai, numatyti CPK 290, 291 straipsniuose. Šių teisės normų pagrindu įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų, nes išvados nepagrįstos įrodymais, nemotyvuotos (CPK 291 str. 1 d. 5 p.). Skundžiamoje nutartyje teismas iš viso netyrė ir nevertino, kokiu pagrindu pareiškėjas Draudikų biuras reiškia finansinį reikalavimą BUAB „Atrika“; teismas nenurodė, kokie materialiniai teisiniai santykiai sieja pareiškėją ir atsakovą ir kokios teisės normos taikytinos ginčo teisiniam santykiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti bendrovė, nebuvo reikiamai aktyvus, neatliko pareigos rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu, neatskleidė bylos esmės (ĮBĮ, CPK 179 str. 2d., 327 str. 1 d. 2 p.).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą, tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

22Iš ginčijamos teismo nutarties turinio matyti, kad pareiškėjo Draudikų biuro finansinis reikalavimas atmestas dėl to, kad jis (pareiškėjas) neįrodė UAB „Atrika“ priklausančios transporto priemonės vairuotojo R. G. kaltės dėl eismo įvykio. Tokia teismo išvada nepagrįsta, padaryta neištyrus visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių (CPK 2, 6, 14, 176, 185 str.). Savo finansiniam reikalavimui pagrįsti Draudikų biuras be kitų įrodymų pateikė teismui Austrijos Klagenfurto miesto greitkelių policijos skyriaus 2012 m. kovo 4 d. pažymą, kurioje nurodyti duomenys apie 2012 m. vasario 29 d. eismo įvykio aplinkybes, jo dalyvius bei nukentėjusiojo patirtą žalą. Taigi šioje pažymoje eismo įvykio kaltininku įvardintas R. G., vairavęs UAB „Atrika“ priklausantį krovininį automobilį Scania P 420, v.nr. ( - ). Pareiškėjo pateiktas dokumentas, išduotas Austrijos valstybės ikiteisminio tyrimo institucijos, pripažintinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), jame nustatytos faktinės aplinkybės nenuginčytos. Atsakovo BUAB „Atrika“ administratoriaus, nesutikdamas su policijos pažymoje nurodytais faktais, privalėjo juos paneigti, pateikdamas įrodymus, o jų (įrodymų) negalintis gauti, prašyti teismą juos išreikalauti, tačiau to nepadarė. Minėta, kad nepaneigtas ir teismo aktyvumas tokio pobūdžio bylose, tačiau pirmosios instancijos teismas tokią pareigą ignoravo ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

23Pirmosios instancijos teismas suabejojo dėl vairuotojo R. G. kaltės dėl to, kad, policija nebuvo iškviesta į eismo įvykio vietą, įvyko dalyviai nepildė įvykio deklaracijos, tačiau paminėtoje pažymoje apie tai nepasisakyta. Jei teismui kilo abejonių dėl įvykio aplinkybių, teismas privalėjo tai aiškintis. Nors pažymoje apie eismo įvykį aiškiai įvardytas kaltas asmuo (R. G.), nurodytas jo vairuotas automobilis, automobilio savininkas, įmonės adresas, kiti reikšmingi bylai duomenys, teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu tokie tikslūs duomenys atsirado pažymoje. Teigdamas, kad pažymoje užfiksuota tik įvykio versija, kuri neįrodo vairuotojo R. G. kaltės, teismas nesiteikė net apklausi vairuotojo R. G. bei išsiaiškinti, kas buvo žinoma vilkiko, kurį vairavo R. G., savininkui (UAB „Artrika“) apie įvykį, kada ir kokią informaciją jį (įmonė) buvo gavusi, kaip į tai reagavo, ar skundė policijos veiksmus ir t.t.

24Kaip paminėta, teismas netenkino apelianto reikalavimo tuo pagrindu, kad neįrodyta UAB „Atrika“ transporto priemonę vairavusio R. G. kaltė, tačiau kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama, sprendžiant dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos atlyginimo (CK 6.270 str. 1 d.). Pareiškime dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo Draudikų biuras nurodė, kad reikalavimą CK 6.264 ir 6.265 straipsnių pagrindu reiškia ne vairuotojui R. G., o jo darbdaviui bei transporto priemonės savininkui UAB „Atrika“, kuris yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą (TPVCAPDĮ 4 str.). Kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra ir samdantis darbuotojus asmuo, o žala atsirado dėl darbuotojo kaltės, galima CK 6.264 straipsnio 1 dalyje ir 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų dviejų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų sutaptis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu valdytojo interesais ar tikslais didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, bet ne pagal CK 6.264 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008).

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti proceso teisės pažeidimai (neužtikrinimas tinkamo bylos išnagrinėjimo, neatskleista bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme) yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo Draudikų biuro finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

26Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 3 040,44 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras... 4. Nurodė, kad 2012 m. vasario 29 d. Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu... 5. II.... 6. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi prašymo... 8. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad eismo... 9. Teismas nurodė, kad Kernten šalies susisiekimo skyriaus Klagenfurto... 10. III.... 11. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atskiruoju skundu pareiškėjas Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 13. Atskirojo skundo argumentai: teismas neatsižvelgė į užsienyje įvykusių... 14. Atsakovas BUAB „Atrika“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 15. Byloje pateiktos faktinės aplinkybės yra nepakankamos pripažinti atsakovą... 16. IV.... 17. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas tenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Nors kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 22. Iš ginčijamos teismo nutarties turinio matyti, kad pareiškėjo Draudikų... 23. Pirmosios instancijos teismas suabejojo dėl vairuotojo R. G. kaltės dėl to,... 24. Kaip paminėta, teismas netenkino apelianto reikalavimo tuo pagrindu, kad... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 27. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir...