Byla 2-1319/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Admivita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-2625-577/2011 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui OU ,,Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieškovo BUAB „Accuratus“ administratoriaus užsienio valstybės – Estijos – įmonei „OU Aquabaltia Group Estonia“ pareikštas ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, ar bylą turėtų būti nagrinėjama užsienio valstybės teisme.

4Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo „OU Aquabaltia Group Estonia“ 1 029 051 Lt skolą, 559 270,03 Lt palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03-2007, kurioje nepasirinko teismų jurisdikcijos bei taikytinos teisės. Mano, jog pagal CPK, ETT praktiką bei Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o vadovaujantis CPK 25 str. 4 d. – Vilniaus apygardos teismui. Kadangi tarp šalių susiklostė tarptautinio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, vadovaujantis 1980 m. Vienos konvencija, 1980 m. Romos konvencija bei CPK, tokiems santykiams taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė.

5Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo, be kita ko, prašė bylos nagrinėjimą nutraukti, kadangi, atsakovo nuomone, ieškovo BUAB „Accuratus“ ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, Vilniaus apygardos teismui. Mano, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatos negali būti taikomos, kadangi šis Reglamentas bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja; vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo turi būti reiškiamas kompetentingam Estijos teismui; taikytinos teisės klausimas taip pat turi būti sprendžiamas Estijos teismo pagal Estijos įstatymus.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė ieškovo BUAB „Accuratus“ ieškinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo palikti nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatos negali būti taikomos, kadangi šis Reglamentas bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja; šio Reglamento normos reglamentuoja jurisdikcijos klausimus, susijusius tik su bankroto bylų iškėlimu, eiga, užbaigimu, taip pat kitais su nagrinėjama bankroto byla tiesiogiai susijusiais teismo sprendimais. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymas neapima bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – kitos valstybės narės ūkio subjektams – jurisdikcijos klausimų, nes dėl tokiuose ieškiniuose pareikštų materialinių reikalavimų priimami sprendimai negali būti priskiriami tiesiogiai su bankroto bylos iškėlimu, jos eiga ar užbaigimu susijusiems sprendimams. Esant nurodytam, nagrinėjamu atveju Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ,,Dėl bankroto bylų“ nuostatos netaikytinos. Vadovaujantis Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo turi būti reiškiamas kompetentingam Estijos teismui.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo šiuos argumentus :

  1. Teismas neįvertino visų ieškinyje nurodytų argumentų ir Europos Teisingumo Teismo praktikos, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 netaikytinas. Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad vadovaujantis Reglamento ,,Dėl bankroto bylų“ 3 str. 1 d., bylos, kurios glaudžiai susijusios su bankroto byla, turi būti nagrinėjamos valstybėje narėje, kurioje yra nagrinėjama bankroto byla.
  2. Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas yra glaudžiai susijęs su bankroto byla, kadangi ieškinį ieškovo bankroto administratorius reiškia visų ieškovo kreditorių interesais, siekdamas prisiteisti susidariusią skolą ir patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių, tarp kurių yra ir valstybė, kreditorinius finansinius reikalavimus. Dėl to bylą yra tikslinga nagrinėti bankroto bylos vietos teisme. Tokiu būdu bus užtikrinti įmonės kreditorių interesai, minimizuojami bankrutavusios įmonės administravimo kaštai. Be to, sąsajumas tarp šios bylos dėl skolos pritesimo bankrutuojančios įmonės naudai ir pačios bankroto bylos, tai yra viso bankroto proceso, pasireiškia ir tuo, jog tol, kol nebus priimtas sprendimas šioje byloje ir bankrutuojanti įmonė buvo ieškovu, jos nebus galima likviduoti ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro, ir užbaigti bankroto proceso.

10Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 nustatytų išimčių, kurioms esant ši civilinė byla galėtų būti keliama ne atsakovo buvimo vietos teisme, nėra. Ieškovas netinkamai suformulavo atskirojo skundo reikalavimą, nes apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti ieškinio priėmimo klausimo. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 137 str. 1 d.).

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas tenkinamas.

13Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pagrindas ieškovo BUAB „Accuratus“ administratoriaus užsienio valstybės – Estijos – įmonei „OU Aquabaltia Group Estonia“ pareikštą ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, ar bylą turėtų būti nagrinėjama užsienio valstybės teisme.

14Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė taikyti Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimui spręsti. Apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams – užsienio valstybių subjektams – teismingumo klausimų nereglamentuoja. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai, kuriais skundžiamoje nutartyje rėmėsi apygardos teismas, būdingi Lietuvos teismų 2007–2008 metų praktikai, tačiau vėlesnėje teismų praktikoje jau pripažįstama, kad administratoriaus ieškiniai gali patekti į Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 taikymo sritį (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-178/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540/2009 ir kt.).

15Pažymėtina, kad CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Užsienio (tarptautinio) elemento civilinėje byloje buvimas lemia tam tikrus proceso teisės taikymo ypatumus. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja ne tik nacionalinė teisė, bet ir dvišalės bei daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Be to, Lietuvos Respublika, kaip ir Estija yra Europos Sąjungos narės. Europos Sąjungos institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis sprendžiant ginčus tarp šalių, kurios yra Europos Sąjungos valstybių narių subjektai, yra ir Europos Sąjungos teisės aktai. Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 13 d. įstatymu patvirtintas Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ skelbia, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Šioje byloje aktualus Europos Sąjungos teisės šaltinis yra Tarybos Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 2 dalį, Reglamentas yra taikomas visuotinai; jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuva, tiek Estija yra Europos Sąjungos narės, o Reglamentas Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ skirtas reguliuoti bankroto bylų iškėlimo jurisdikciją ir šių bylų pagrindu priimamus bei glaudžiai su bankroto bylomis susijusius teismo sprendimus (Reglamento preambulės 6 p.), teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimas turi būti sprendžiamas tiesiogiai taikant Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatas.

16Byloje kilo ginčas ir dėl to, pagal kurį reglamentą turi būti nustatomas ieškinio tarptautinis teismingumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 ir Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo srities santykio jau ne kartą yra pasisakęs Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), suformuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis turi būti atskiriamos bylos, pakliūnančios į kiekvieno šių dviejų teisės aktų taikymo sritį.

17Pirmasis, dar aiškinant 1968 m. Briuselio konvenciją, kuri yra Reglamento (EB) Nr. 44/2001 pirmtakė, priimtas, tačiau tebeaktualus (Reglamento (EB) Nr. 44/2001 konstatuojamosios dalies 19 punktas) Teisingumo Teismo sprendimas buvo priimtas 1979 m. vasario 22 d. byloje Gourdain prieš Nadler (bylos Nr. C-133/78). Šioje byloje teismas išaiškino, kad reikalavimais, kurie tiesiogiai kyla iš bankroto ar skolininko likvidavimo ir yra glaudžiai susiję su nemokumo procesu, galima laikyti tokius, kurie atitinka du kriterijus: a) ieškinio pagrindas turi būti nemokumo teisė ir b) ieškinys turi būti neatskiriamai susijęs su bankroto procesu.

182009 metais Teisingumo Teismas, toliau plėtodamas aiškinimą minėtoje Gourdain prieš Nadler byloje, 2009 m. priėmė dar du prejudicinius sprendimus, aiškindamas, kurie procesai laikytini tiesiogiai kylančiais iš bankroto ar skolininko likvidavimo ir glaudžiai susijusiais su nemokumu.

19Prejudiciniame sprendime byloje Christopher Seagon prieš Deko Marty Belgium NV (bylos Nr. C-339/07) Teisingumo Teismas ieškinį pripažindamas tiesiogiai kylančiu iš bankroto ir glaudžiai susijusiu su nemokumu svarbiomis tokiai išvadai aplinkybes laikė šias: ieškinį pareiškė nemokaus subjekto turto administratorius ir remdamasis skolininko nemokumu.

20Prejudiciniame sprendime German Graphics Graphische Maschinen GmbH prieš Alice van der Schee, Holland Binding BV bankroto administratorę (bylos Nr. C-292/08) Teisingumo Teismas kaip kriterijus, kuriems esant ieškinys laikytinas susijusiu su bankroto byla, paminėjo šiuos: a) reikalavimo grindimas bankroto teise ir b) bankroto bylos iškėlimas kaip ieškinio pagrindas, bankroto administratoriaus įsikišimas.

21Minėtose bylose nagrinėtos faktinės situacijos nėra identiškos nagrinėjamai šioje byloje, tačiau minėtose bylose suformuoti kriterijai, kuriais remiantis reikėtų spręsti, ar byla yra glaudžiai susijusi su bankroto procesu, aktualūs. Atsižvelgiant į aptartuose Teisingumo Teismo sprendimuose suformuluotus kriterijus ir paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 metų praktiką, darytina išvada, kad byloje nagrinėtinas ieškinys gali būti pripažįstamas glaudžiai susijusiu su bankroto procesu, todėl ieškovo bankroto administratorius galėjo jį pareikšti Lietuvos teisme.

22Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas skirtas Europos Sąjungos teisės akto, 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“, taikymui užtikrinti (ĮBĮ 1 str. 5 d.) ir iš esmės suderintas su reglamento nuostatomis, todėl ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normos turi būti taikomos kartu su Reglamento Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ nuostatomis. Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 23 punkto pagrindu imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų. Tokie reikalavimai Įmonių bankroto įstatyme buvo įtvirtinti ne atsitiktinai, o siekiant užtikrinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus bei sudaryti teismui galimybę nustatyti priežastis, kurios galėjo sąlygoti įmonės nemokumą, kai sprendžiamas tyčinio bankroto klausimas. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šitaip yra užtikrinamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, nes visi jie privalo dalyvauti, vykdant visas bankroto procedūras: iškeliant bankroto bylą, kreditoriams pareiškiant reikalavimus ir juos tvirtinant, tenkinant kreditorių reikalavimus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2005). Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad administratoriaus ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį palikdamas nenagrinėtu tuo pagrindu, kad, kad ieškinys yra nagrinėtina užsienio valstybės teisme, netinkamai išsprendė tarp šalių kilusio ginčo priskirtinumo klausimą, nepagrįstai netaikė Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ bei Įmonių bankroto įstatymo nuostatų.

23Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis panaikintina ir byla pagal ieškovo BUAB „Accuratus“ ieškinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

25Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal ieškovo BUAB „Accuratus“ ieškinį atsakovui „OU Aquabaltia Group Estonia“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar ieškovo BUAB „Accuratus“... 4. Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo, be kita ko, prašė bylos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė ieškovo... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 10. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 12. Atskirasis skundas tenkinamas.... 13. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas, ar yra pagrindas ieškovo BUAB... 14. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad... 15. Pažymėtina, kad CPK 782 straipsnyje yra nustatyta, jog bylą nagrinėjantis... 16. Byloje kilo ginčas ir dėl to, pagal kurį reglamentą turi būti nustatomas... 17. Pirmasis, dar aiškinant 1968 m. Briuselio konvenciją, kuri yra Reglamento... 18. 2009 metais Teisingumo Teismas, toliau plėtodamas aiškinimą minėtoje... 19. Prejudiciniame sprendime byloje Christopher Seagon prieš Deko Marty Belgium NV... 20. Prejudiciniame sprendime German Graphics Graphische Maschinen GmbH prieš Alice... 21. Minėtose bylose nagrinėtos faktinės situacijos nėra identiškos... 22. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas... 23. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir bylą...