Byla 2A-613-196/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MAPROSER“ ir atsakovo H. S. v. D. (H. S. v. D.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-964-479/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MAPROSER“ patikslintą ieškinį atsakovams H. S. V. D., I. v. D. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „MAPROSER“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „JURCONSULT GROUP“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo H. S. v. D. 1 484 160,70 Lt (429 842,65 Eur) žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas H. S. v. D. nuo 2008-08-26 iki 2012-05-29 buvo ieškovės akcininku. Nuo 2008-08-25 iki 2013-09-14 jis ėjo ieškovės vadovo pareigas. 2013 m. rugsėjo 3 d. ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau jau nuo 2008 metų ieškovė buvo nemoki. Pagal 2008 m. balanso duomenis ieškovės turtas sudarė 15 780 661 Lt, o skolos 17 110 431 Lt. Ieškovės įsitikinimu, jau 2008 metais atsakovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Nuo 2009 metų ieškovės finansinė atskaitomybė VĮ Registrų centrui nebuvo teikiama. Tai patvirtina, jog atsakovas nevykdė jam Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl UAB „MAPROSER“ bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, kai tik paaiškėjo įmonės nemokumas. Dėl to atsakovui H. S. v. D. atsirado pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą. Atsakovo padaryta žala įmonei laikytina Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti BUAB „MAPROSER“ kreditorių reikalavimai, kurių suma 1 484 160,70 Lt. Atsakovas padarė žalą ir dėl to, kad administratorei neperdavė ieškovės turto bei finansinės atskaitomybės dokumentų.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino.
  4. Atsakovas H. S. v. D. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
  6. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų H. S. v. D. bei I. v. D. priteisti 15 788 661 Lt (4 572 712,29 Eur) žalą.
  7. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės vadovo pareigas iš pradžių vykdė atsakovė I. v. D.. Pastarosios vadovavimo laikotarpiu ieškovė jau buvo nemoki. Dėl to žalą ieškovei privalo atlyginti atsakovai solidariai. Ieškovė pažymėjo, kad bankroto administratorei neperduotas ieškovės turtas, kurio vertė 15 788 661 Lt, o tai yra ieškovei padaryta žala, kurią privalo atlyginti atsakovai.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei BUAB „MAPROSER“ iš atsakovo H. S. v. D. 429 842,65 Eur (1 484 160,70 Lt) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas pagal priteistą 429 842,65 Eur (1 484 160,70 Lt) žalos dydį, nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei BUAB „MAPROSER“ iš atsakovo H. S. V. D. 75,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; priteisė valstybei iš atsakovo H. S. V. D. 5 457 Eur žyminio mokesčio ir 16,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

  1. Teismas nustatė, jog ieškovės vadove ir akcininke nuo įmonės įsteigimo dienos iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo atsakovė I. v. D.. Teismas pažymėjo, kad atsakovas H. S. v. D. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog ieškovės įmonę įsteigė jo sutuoktinė I. v. D., tačiau įmonei „MAPROSER“ vadovavo būtent jis, atsakovas H. S. v. D.. Teismas nurodė, kad tokias pačias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytoja J. K., dirbusi ieškovės buhaltere.
  2. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo nurodyta, jog 2006 metais UAB „MAPROSER“ veiklos nevykdė, o pirmieji sandoriai sudaryti 2007 metų viduryje (t. 2, b. l. 45). Nuo 2008 m. ieškovės vadovu įregistruotas atsakovas H. S. v. D..
  3. Teismas nenustatė nei aktyvių atsakovės I. v. D. veiksmų, nei jos didelio nerūpestingumo, kurie būtų nulėmę ieškovei padarytą žalą. Teismo įsitikinimu, būtina įvertinti tai, kad atsakomybę už ieškovės įmonės įsteigimą, jos veiklą, rezultatus prisiėmė atsakovas H. S. v. D.. Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pati pripažino, kad atsakovė I. v. D. vadovo ir akcininko pareigas vykdė formaliai, kad žalą ieškovei padarė atsakovas H. S. v. D. (t. 2, b. l. 162). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nenustatė sąlygų taikyti atsakovei I. v. D. civilinę atsakomybę, todėl ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš šios atsakovės atmetė.

9Dėl nevykdymo pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės nemokumui

  1. Teismas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos patikrinimo duomenų nustatė, kad ieškovė 2006 metais faktiškai veiklos nevykdė (t. 2, b. l. 45) ir didesnės vertės sandorius sudarė 2007 metų viduryje. Iš ieškovės 2008 m. balanso duomenų nustatė, kad ieškovė 2007 metus baigė nuostolingai ir kad nuostoliai sudarė 1 110 226 Lt (t. 1, b. l. 14). Teismas pažymėjo, kad atsakovė I. v. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog ieškovė didesnės vertės turto nuosavybės teise nebuvo įgijusi, o ieškovės tikslas buvo gauti lėšų už tarpininkavimo paslaugas (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-9-00054-14, t. 1, b. l. 72). Teismo vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nuo pat veiklos pradžios veikė rizikingai, nes, neturėdama didesnės vertės turto, prisiėmė didelės vertės įsipareigojimus. Teismas pažymėjo, kad sutartis su įmone „De Gerlien Van Tiem B.V“, kurios kreditinis reikalavimas sudaro visų kreditinių reikalavimų sumą, buvo sudaryta 2007 m. gegužės 30 d., t. y. pačioje ieškovės veiklos pradžioje (t. 2, b. l. 114). Teismas akcentavo, kad ieškovės veiklos rodikliai 2008 metais iš esmės nepakito, tai yra, kaip ir 2007 metais, įmonė turėjo panašios vertės turtines teises, įsipareigojimus, patyrė panašaus dydžio nuostolius (t. 1, b. l. 14). Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiklos nuostoliai paaiškėjo užbaigus 2007 metus, tačiau sutartis su ieškovės kreditore „De Gerlien Van Tiem B.V“ jau buvo sudaryta ir vykdoma. Nors, teismo vertinimu, nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nuo pat savo veiklos pradžios veikė itin rizikingai, tačiau šios aplinkybės, teismo įsitikinimu, nenulemia atsakovo H. S. v. D. atsakomybės dėl pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės nemokumui nevykdymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nuo kada ieškovė tapo nemoki. Teismas padarė išvadą, jog ieškovei nėra padaryta žala dėl pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės nemokumui nevykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

10Dėl civilinės atsakomybės už įmonės turto neperdavimą įmonės administratoriui

  1. Teismas nustatė, kad atsakovas H. S. v. D. nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos administratoriui perduoti ieškovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu, pažymėjo, kad atsakovas nesudarė ieškovės turto balanso nedelsdamas po bankroto bylos iškėlimo.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė jokio turto bankroto bylos iškėlimo metu neturėjo (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas rėmėsi tais duomenimis apie ieškovės turtinę padėtį ir skolas, kurie surinkti civilinėje byloje.
  3. Teismas nustatė, kad 2008 m. balanse ieškovė deklaravo turinti turto už 15 780 661 Lt. Vėliau ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai nustatyta tvarka nebuvo teikiami. Teismo vertinimu, ieškovės balansas yra svarbią reikšmę nagrinėjamoje byloje turintis įrodymas, patvirtinantis, jog ieškovė turėjo didelės vertės turto.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovės veikla buvo kelis kartus nutraukta ir tęsiama. Tokią išvadą teismas padarė, nes ieškovė 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, o nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. vasario 8 d. ieškovė vėl buvo įregistruota PVM mokėtojų registre (t. 2, b. l. 49).
  5. Teismas nustatė, kad ieškovės kreditorė yra tik viena įmonė – „De Gerlien Van Tiem B.V“, kurios kreditinis reikalavimas sudaro 1 484 160 Lt (t. 1, b. l. 8). Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas H. S. V. D. iš tikrųjų stengėsi atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, nutraukė neįvykdytas sutartis, sudarė skolų įskaitymo aktus. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog ieškovė iki jos veiklos nutraukimo turėjo turto, tačiau ieškovei trūko lėšų teisminiams procesams, kad ieškovės skolininkų dalis buvo nemokios įmonės (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-9-00054-14, t. 1, b. l. 73). Teismas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, jog išregistravimo iš PVM mokėtojų registro metu, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d., ieškovės turimas turtas ir prekių likutis sudarė 1 541 142 Lt (t. 2, b. l. 49).
  6. Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, ūkinių operacijų dalis buhalterinėje apskaitoje įforminta pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus.
  7. Teismas įvertino, kad atsakovo atstovas teismui pateikė ieškovės atsargų inventorizacijos apyrašą, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2009 m. birželio 30 d. turėjo atsargų, kurių vertė 1 713 188 Lt (t. 3, b. l. 29–38). Teismas akcentavo, kad nors atsakovas mokestinio patikrinimo metu siekė šiuos duomenis paneigti, tačiau to jam padaryti nepavyko.
  8. Teismas konstatavo, kad atsakovas H. S. v. D. bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu nebebuvo jokio turto iš 2008 m. balanse nurodytų išankstinių mokėjimų, nebaigtų vykdyti sutarčių, kurių vertė 2008 metų pabaigoje sudarė 13 631 376 Lt. Dėl to teismas padarė išvadą, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo, neišsaugojo ieškovės turto, nepagrįstai neperdavė jo ieškovės administratoriui ir privalo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis).

11Dėl žalos dydžio

  1. Teismas sprendė, jog atsakovas H. S. v. D. stengėsi sumažinti ieškovės skolas, nutraukė sutartis, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko, įmonės „De Gerlien Van Tiem B. V“ reikalavimas dėl 1 484 160 Lt skolos sumokėjimo yra neįvykdytas, reikalavimas yra pagrįstas ir neginčijamas. Teismas konstatavo ir tai, kad atsakovas H. S. v. D., gavęs daugiau kaip 200 000 Lt PVM mokesčio iš valstybės, šias lėšas panaudojo nesąžiningai, t. y. iš šių lėšų buvo tenkinami atsakovo įsteigtos UAB „Laivų projektai“ reikalavimai, tačiau įmonei „De Gerlien Van Tiem B.V“ nebuvo pervesta lėšų skolai padengti (t. 2, b. l. 52–90).
  2. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad bankroto byloje patvirtintas įmonės „De Gerlien Van Tiem B.V“ kreditinis reikalavimas ir sudaro ieškovei padarytą žalą, kurią atsakovas H. S. v. D. privalo atlyginti (CK 6.249 straipsnis).
  3. Teismas nesutiko su administratorės argumentu, kad atsakovas privalo atlyginti 15 788 661 Lt žalą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės veikla buvo vykdoma 2010, 2011 metais, todėl, teismo įsitikinimu, sprendžiant ginčą negalima vadovautis tik 2008 metų balanso duomenimis. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, rėmėsi iš dalies 2008 metų balanso duomenimis, mokesčių patikrinimo aktu, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir atsakovo H. S. v. D. pateiktais dokumentais.
  4. Teismas nesutiko su atsakovo H. S. v. D. nuostata, jog 2010 metais buvo atliktas ieškovės veiklos patikrinimas ir tuo paneigtos atsakovo atsakomybės sąlygos. Teismas pažymėjo, kad mokesčių patikrinimo metu buvo siekiama nustatyti duomenis apie atsakovo sumokėtus PVM, pelno mokesčius. Teismas akcentavo, kad mokesčių patikrinimo akte užfiksuota apie netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą, ūkinių operacijų dalis buvo nepatikrinta. Teismas atkreipė dėmesį, kad mokesčių patikrinimo metu nebuvo siekiama nustatyti atsakovo atsakomybės sąlygų, spręsti dėl žalos ieškovei. Dėl to teismas konstatavo, jog mokesčių patikrinimo akto duomenys atsakovo atsakomybės nepaneigia.
  5. Teismas, atsakydamas į atsakovo argumentus, jog atsakovas neprivalo atlyginti ieškovei žalos, nes atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiu negaliojo teisės normos, kuriomis nustatoma vadovo atsakomybė uždelsus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymėjo, jog atsakovo pareiga atlyginti žalą kilo kitu pagrindu, t. y. neperdavus ieškovei turto. Dėl to, teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės atsakovo atsikirtimai dėl įstatymų, kuriais nustatoma įmonės vadovo atsakomybė, galiojimo.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei bei žyminį mokestį valstybei. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista, tai iš atsakovo priteisė 5 457 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 75,47 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat iš atsakovo priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „MAPROSER“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „JURCONSULT GROUP“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl ieškinio atmetimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu ir ieškinio tenkinimo tik 429 842,65 Eur apimtimi ir priimti naują sprendimą tenkinant ieškovės ieškinį abiem pagrindais: dėl pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus UAB „MAPROSER“ nemokumui nevykdymo ir dėl pareigos perduoti įmonės turtą nevykdymo, priteisiant 4 572 712 Eur (15 788 661 Lt) žalos atlyginimą iš H. S. v. D.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes esą nėra galimybės nustatyti, nuo kada ieškovė tapo nemoki. Nemokumo faktas nustatytas bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatė, jog įmonės 2008 m. balansas patvirtina įmonės nemokumą. Minėtos nutarties atsakovas neginčijo. Taigi esant 2008 m. balanso duomenims atsakovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju bankroto bylos iškėlimas buvo inicijuotas kreditorės, su kuria nebuvo bandoma atsiskaityti. Tikėtina, jog tokių kreditorių yra daugiau, nes, atsakovui neperdavus įmonės skolininkų ir kreditorių sąrašų bankroto administratorei, įmonės kreditoriai nebuvo informuoti apie galimybę pareikšti finansinį reikalavimą. Be to, uždelstas kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo lėmė ir tai, kad nebuvo išreikalautos tam tikros sumos iš skolininkų, įmonės turtas nuvertėjo.
    2. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovas bandė atkurti įmonės mokumą. Atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl daugiau nei 15 mln. Lt, turėjo pateikti įrodymus, kaip jis naudojo įmonės turtą, tačiau teismas, mažindamas atsakovo atsakomybės apimtį, rėmėsi tik atsakovo žodiniais paaiškinimais, jog turtas buvo naudojamas atsiskaityti su kreditoriais, nors jokių rašytinių įrodymų, kad įmonės turtas buvo panaudotas išimtinai įmonės ir kreditorių interesais, nėra.
    3. Teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog bendrovei trūko lėšų teisminiams procesams ir kad įmonės skolininkų dalis buvo nemokios įmonės. Nors teismas konstatavo, jog mokestinio patikrinimo duomenys liudija, kad nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. vasario 8 d. ieškovė įsigijo prekių už 340 948 Lt, o nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. gavo 11 841 135 Lt pajamų, be to, atgavo daugiau nei 200 000 PVM, tačiau sau paprieštaravo teigdamas, kad įmonė neturėjo reikiamų lėšų, kurios galėtų būti panaudotos skoloms išieškoti. Be to, teismas skundžiamame sprendime nurodė nesąžiningus atsakovo veiksmus, siekiant nuslėpti įsipareigojimus kreditoriams ar įmonės turtą. Teismas nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovas bandė nuslėpti 858 736 Lt pajamas, siekė nuginčyti mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad įmonė turėjo atsargų už 1 713 188 Lt. Dėl šių atsakovo veiksmų pirmosios instancijos teismui turėjo kilti abejonių dėl atsakovo teiginių pagrįstumo ir atsirasti poreikis atidžiau vertinti šias aplinkybes, pareikalaujant iš atsakovo jo teiginius pagrindžiančių įrodymų.
    4. Teismas, nustatydamas žalos dydį, turėjo vadovautis 2008 m. balanso duomenimis, nes dokumentų, kurie leistų teigti, jog įmonės turtas sumažėjo dėl įmonės interesais sudarytų sandorių, nėra. Iš 2008 m. balanso matyti, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 17 110 431 Lt. Atsakovui nesudarius kreditorių sąrašo ir bankroto administratorei neturint visų duomenų apie kreditorius, pastarieji nebuvo informuoti apie bankroto procesą. Taigi kreditoriai, sužinoję apie ieškovės bankrotą, vis dar gali pareikšti ieškovei finansinius reikalavimus. Be to, žalos priteisimas pagal finansinius duomenis, kai jų tikrumas nėra paneigtas, atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1111-112/2015).
  1. Apeliaciniu skundu atsakovas H. S. v. D. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį dėl 429 842,65 Eur (1 484 160,70 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo H. S. v. D. ieškovės BUAB „MAPROSER“ naudai ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo

    1. Byloje pateikti priėmimo–perdavimo aktai įrodo, kad buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei. Byloje nenustatyta, kad būtų perduoti ne visi įmonės dokumentai arba kad nebūtų galima nustatyti įmonės pajamų, turto ar kitų duomenų iš buhalterinių registrų, todėl nustatyti, kad bankroto administratorė nesugebėjo rasti duomenų, jog bankrutuojanti įmonė turto neturi, teismas neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo.
    2. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis teismų nutartimis ir antstolio patvarkymais dėl neperduotų dokumentų ar turto pagal balansą bankroto bylos iškėlimo dieną, nes minėti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti atsakovui ar jo atstovui. Įteikimo fakto nepatvirtina jokie įrodymai, priešingai – byloje buvo pateikti įrodymai, kad atsakovas deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Teismas, remdamasis neteisingomis ir neįrodytomis prielaidomis, priėjo prie nelogiškos ir neteisėtos išvados, kuri turėjo įtakos sprendimo priėmimui.

16Dėl žalos dydžio ir atsakomybės

    1. Ieškovė nurodo, kad atsakovai neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir taip buvo padaryta 15 788 661 Lt (4 570 395,33 Eur) žala, o teismas priteisė 429 842,65 Eur žalą. Toks sprendimas nepagrįstas. Ieškovė nurodyto dydžio turto niekada nevaldė ir neturėjo, o apskaitoje užfiksuota suma ir jos praradimas negalėtų būti laikomas žala, padaryta direktoriaus veiksmais dėl įmonės dokumentų neperdavimo, nes tokiu atveju privaloma įrodyti, kad tokią sumą ar turtą įmonė turėjo. Apie šias aplinkybes teismas nepasisakė. Nei bankroto administratorė, nei jos atstovas nėra buhalterinės (finansinės) srities specialistai ar ekspertai, todėl jų pasisakymų ar procesiniuose dokumentuose surašytų vertinimų laikyti įrodymais teismas negalėjo.
    2. Ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nebuvo tinkamai nurodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų turto neperdavimo ir įmonei „De Gerlien Van Tiem B.V“ skolos susidarymo. Nenurodyta ir tai, kaip dokumentų neperdavimas turėjo įtakos minėtai žalai atsirasti. Procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodyta, kaip galimos žalos susidarymą nulėmė atsakovų veiksmai.
    3. Žala atsirado ne dėl atsakovo valinių veiksmų, o dėl pasaulinės finansų krizės.
    4. Iš pateiktų išrašų matyti, kad nė vienas iš atsakovų nepasisavino jokių sumų, PVM permoka mokesčių administratoriaus po patikrinimo buvo sugrąžinta. Šie ir kiti įrodymai teismo nebuvo vertinti ir todėl sprendime buvo nustatytas netinkamas faktas – žalos atsiradimas.

17Dėl civilinės bylos teismingumo

    1. Ieškiniui būdingas tarptautinis elementas, todėl bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal bendrąsias tarptautinio civilinio proceso taisykles. Ieškovės ieškinys atsakovui H. S. v. D., kuris nėra Lietuvos pilietis ar rezidentas, negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nesvarstė nurodytų aplinkybių ir jos buvo atmestos kaip nepagrįstos. Nustačius, kad teismas neturėjo jurisdikcijos nagrinėti bylos, sprendimas naikintinas absoliučiais negaliojimo pagrindais.

18Dėl šalių pusiausvyros ir įrodinėjimo naštos paskirstymo pažeidimo

    1. 2014 m. kovo 20 d. BUAB „MAPROSER“, atstovaujama bankroto administratorės, pareiškė ieškinį atsakovui, buvusiam vadovui H. S. v. D. dėl 1 484 160,70 Lt (429 842,65 Eur) žalos atlyginimo. Teismas bylą jau buvo išnagrinėjęs teismo posėdžio metu ir išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį. 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė, pareikšdama patikslintą ieškinį, padidino savo reikalavimus iki 15 788 661 Lt (4 570 395,33 Eur) iš abiejų atsakovų solidariai. Patikslinto ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas (atmestas), tačiau vėliau sprendimas pakeistas, o vėliau buvusio teismo proceso metu prieš tai buvę pasisakymai ar pateikti įrodymai nebuvo vertinami su naujai pateiktais įrodymais (buhalterės liudijimu ir pan.). Tokia situacija pažeidė šalių pusiausvyros principą civiliniame procese ir padarė įtaką netinkamo sprendimo priėmimui.
    2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl turto nebuvimo, nes tai, kad faktas buvo, turi įrodyti tas asmuo, kuris teigia, o ne tas asmuo, kuris neigia.
  1. Atsiliepimu į ieškovės BUAB „MAPROSER“ apeliacinį skundą atsakovas H. S. v. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į ieškovės BUAB „MAPROSER“ apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovė apeliaciniame skunde bando įrodyti atsakovo padarytą žalą, remdamasi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ieškovė nepateikia argumentų, koks priežastinis ryšys sieja atsakovo veiksmus su padaryta žala – tarp UAB „MAPROSER“ ir įmonės „De Gerlien Van Tiem B.V“ susidariusios skolos. Taip pat nenurodoma, kaip dokumentų neperdavimas turėjo įtakos nurodytai žalai atsirasti ar padidėti. Ieškovės nuostoliai 2007, 2008, 2009, 2010 ir vėlesniais metais neturėjo įtakos žalai atsirasti, nes sutartis su ieškovės kreditore „De Gerlien Van Tiem B. V“ jau buvo sudaryta ir vykdoma. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų aišku, nuo kada ieškovė tapo nemoki, ir apeliaciniame skunde ieškovei neįrodžius tokių aplinkybių egzistavimo galima daryti išvadą, jog ieškovei nėra padaryta žala dėl pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės nemokumui nevykdymo.
    2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priteistinos žalos dydis yra 4 572 712 Eur (15 788 661 Lt). Tačiau tokie reikalavimai nėra pagrįsti, nes ieškovė tokio turto nevaldė ir neturėjo, apskaitoje užfiksuota suma remiantis buhalteriniais dokumentais. Bankroto administratorei reikalaujant perduoti 15 788 661 Lt vertės turtą, reikia įskaičiuoti minėtas sumas į įsipareigojimus (17 110 431 Lt). Tai atsispindi ir sąskaitų registruose, apyvartos žiniaraščiuose bei didžiojoje knygoje.
    3. Ieškovė apeliaciniame skunde kartoja, jog žala kyla ir iš to fakto, kad atsakovas neperdavė įmonės buhalterinės informacijos, ir remiasi tai įrodančia teismų praktika, nors pateiktoje teismų praktikoje yra svarbiausias elementas, kuris šioje byloje nebuvo nustatytas – buhalterinių (apskaitos) dokumentų neperdavimo faktas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti įrodymai, kad ieškovės buhalteriniai dokumentai buvo pateikti ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai pagal pareikalavimą. Ieškovės atstovo teiginiai, jog dokumentai bankroto administratorei nebuvo pateikti, nepagrįsti, nes nėra įrodyta aplinkybė, jog bankroto administratorė kreipėsi į atsakovą su prašymu, reikalavimu, įsakymu pateiki buhalterinius dokumentus. Kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė tokią pareigą.
    4. Ieškovė apeliaciniame skunde, pagrįsdama savo reikalavimus, daugiausia remiasi netinkama informacija ar dokumentais, todėl žalos dydis, remiantis vien ieškovės teiginiais ir su jais nesusietais įrodymais, negali būti nustatytas. Byloje pateikti įrodymai, t. y. mokesčių patikrinimo aktas, ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kiti dokumentai, įrodo priešingą, nei teigia ieškovė, versiją. Kad būtų paneigti buhalterinės apskaitos dokumentai, reikalinga specialisto išvada arba perduotų dokumentų buhalterinės apskaitos ekspertizė, o tokios neatlikus įrodinėti žalos dydį, remiantis vien balanso eilute, nėra tinkama.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

22Dėl civilinės bylos teismingumo

  1. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti, kad bus pažeisti civilinio proceso teisės principai ir užkirstas kelias įgyvendinti civilinio proceso tikslus. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis).
  2. Kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl tarptautinės jurisdikcijos taikymo civilinėse ir komercinėse bylose, svarbu išsiaiškinti, į kurio teisės akto reglamentavimo sritį patenka byloje pareikštas ieškinys. Nagrinėjamoje byloje aktualūs šie teisės aktai: 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (t. y. nauja Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001, dar vadinamo „Briuselis I“ reglamentu, redakcija) ir nacionalinės teisės aktai (CPK ir ĮBĮ atitinkamos nuostatos, kuriomis nustatomas išimtinis teismingumas pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą).
  3. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo teisės aktų konkurencijos bei įtakos kilusio ginčo teismingumui, ši aplinkybė pati savaime nesuponuoja vertinimo, kad jurisdikcijos klausimas buvo išspręstas neteisingai.
  4. Atsakovui apeliaciniame skunde keliant klausimą dėl tarptautinės jurisdikcijos taikymo, teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu. Aplinkybė, kad apeliantas yra Nyderlandų pilietis ir yra deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos į Nyderlandus (t. 1, b. l. 111) bei kai kuriuose teismui siųstuose dokumentuose nurodęs savo adresą, esantį Nyderlanduose (t. 2, b. l. 108, 127, 129), lemia 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas arba Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų), kuriuo reglamentuojama bankroto bylų iškėlimo jurisdikcija ir šių bylų pagrindu priimti bei glaudžiai su bankroto bylomis susiję teismo sprendimai (Reglamento preambulės 6 punktas), taikymo būtinumą. Pažymėtina, kad ĮBĮ skirtas Reglamento taikymui užtikrinti (ĮBĮ 1 straipsnio 5 dalis) ir iš esmės suderintas su Reglamento nuostatomis, todėl ĮBĮ ir Reglamentas taikytini kartu, tokia teisės taikymo praktika suformuota Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-178/2009, 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1319/2011. Pagal minėtą Reglamentą valstybei narei, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, suteikiama tarptautinė kompetencija nagrinėti ieškinius, tiesiogiai kylančius iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusius, apimančius ir bankrutuojančios įmonės ieškinius skolininkams, esantiems (gyvenantiems) kitose valstybėse narėse. Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinys dėl įmonės įsiskolinimų padengimo, kurį pagal nacionalinę teisę gali pareikšti bankroto administratorius įmonės vadovams siekiant, kad būtų pripažinta jų atsakomybė, turi būti laikomas ieškiniu, kylančiu tiesiogiai iš bankroto bylos ir glaudžiai su ja susijusiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1979 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Nr. 133/78 H. G. v. F. N.). Kitoje šio teismo byloje (2009 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Nr. C-339/07 C. S. v D. M. Belgium NV) buvo pripažinta, kad visų ieškinių, tiesiogiai susijusių su įmonės bankrotu, sukoncentravimas valstybės narės teismuose, turinčiuose jurisdikciją iškelti bankroto bylą, atitinka Reglamento antroje ir aštuntoje konstatuojamosiose dalyse nurodytą tikslą padidinti tarpvalstybinius padarinius sukeliančių bankroto bylų veiksmingumą. Nurodytas teisinis reglamentavimas net ir tuomet, kai bankroto bylos iškėlimo valstybės teismas nesutampa su kitos glaudžiai susijusios bylos atsakovo gyvenamosios vietos valstybės teismu, paneigia apelianto poziciją dėl ginčo inicijavimo ne Lietuvos teismuose. Pažymėtina, kad atsakovas daugelyje savo procesinių dokumentų yra nurodęs savo adresą, esantį Lietuvoje, t.y. Pietinė g. 18-14, Klaipėda (t. 1, b. l. 105, t. 2, b. l. 19, 41, t. 3, b. l. 61).
  5. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalą, padarytą atsakovams netinkamai įvykdžius įstatyme nustatytas įmonės vadovo pareigas, t. y. neveikus įmonės interesais, nevykdant pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus įmonės nemokumui ir neperdavus įmonės turto ieškovei po bankroto bylos iškėlimo (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  6. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ši nuostata taip pat suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015).
  7. Vadinasi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylą dėl žalos atlyginimo inicijuojantį subjektą – reikalavimus reiškė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratorės, ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme turėjo būti sprendžiamas pirmiausia įvertinus, ar ĮBĮ nenustatytos specialiosios teismingumo taisyklės. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties iš bendrosios normos (CPK 29 straipsnis), t. y. kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, neaptarė, nepasisakė dėl jos (ne)taikymo klausimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams (buvusiems įmonės vadovams) reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenka į ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, nes juo siekiama žalos, atsiradusios atsakovams netinkamai vykdant ĮBĮ nustatytas pareigas, t. y. neperdavus įmonės turto po bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis), atlyginimo. Patenkinus tokį reikalavimą, akivaizdžiai padidėtų bankrutuojančios įmonės turtas, o kartu ir galimybė kreditoriams patenkinti savo reikalavimus bankroto byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir taip padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kitaip tariant, bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, tiesiogiai susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015).
  8. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė jurisdikcijos klausimo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Europos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, jog ieškovas ir teismas, į kurį kreiptasi, iš pirmųjų atsakovo pateiktų gynybos argumentų turi aiškiai suprasti, kad jais siekiama užginčyti jurisdikciją (Teisingumo Teismo 1981 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Elefanten Schuh, 150/80).
  9. Byloje nustatyta, kad atsakovas H. S. v. D. teikė procesinius dokumentus (pvz., pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 105–108), prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus (t. 2, b. l. 19), atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. 2, b. l. 190–192), buvo atstovaujamas advokato. Atsakovas iš esmės ginčijo ieškovės reikalavimą, tačiau nereiškė prieštaravimo dėl teismo, kuriame pareikštas ieškinys, jurisdikcijos. Tik pareikšdamas apeliacinį skundą atsakovas pirmą kartą užginčijo Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją, motyvuodamas tuo, kad gyvena Nyderlandų Karalystėje.
  10. Kaip jau minėta, ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalą, padarytą atsakovams netinkamai vykdžius įstatyme nustatytas įmonės vadovo pareigas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, tenkinus ieškinį dėl žalos atlyginimo, toks teismo procesinis sprendimas turėtų įtakos pačiai BUAB „MAPROSER“ bei jos kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų nuostatos, o tai reiškia, jog būtent Lietuvos nacionaliniai teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti šalių ginčą, juolab kad atsakovai pirmosios instancijos teisme šio klausimo nekėlė.

23Dėl vadovų civilinės atsakomybės

  1. Bankroto administratorė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti žalą dviem pagrindais: ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylą ir ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies pagrindu – dėl žalos atlyginimo neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto.
  2. Abu šie žalos atlyginimo pagrindai yra savarankiški, tačiau, neišnagrinėjus civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo, neperdavus bankroto administratoriui dokumentų ir turto pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalį, t. y. nenustačius žalos dydžio, kilusio dėl dokumentų ir turto neperdavimo, negalima nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą, t. y. negalima nustatyti, kiek žalos padarė įmonės vadovo vėlavimas inicijuoti bankroto bylą, ir spręsti dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų vėlavimo inicijuoti bankroto bylą ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „BG Baltija“ v. V. J. N., S. N., J. N. ir E. L., bylos Nr. e3K-3-300-611/2016).
  3. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, turi nustatyti laikotarpį, kuris yra ne ilgesnis kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  4. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai tvarkyti turto apskaitą, kasmet teikti finansinę atskaitomybę (metinių finansinių ataskaitų rinkinį) Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.
  5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kamvila“ v. M. M. ir kt., bylos Nr. e3K-3-60-687/2016).
  6. Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, nurodė, kad pareigos užtikrinti privalomos įmonės turto apsaugos nevykdė abu atsakovai. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtos pareigos nevykdė atsakovas H. S. v. D.. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme neliko šalių ginčo dėl I. v. D. civilinės atsakomybės.
  7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma būtent civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas yra kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. AB „Aviakompanija Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009).
  8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas H. S. v. D. nevykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto reikalavimų perduoti ieškovės turtą pagal įmonės balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesudarė ieškovės turto balanso nedelsdamas po bankroto bylos iškėlimo, kad balansas sudarytas tik 2008 m., todėl sprendė, kad nustatant, kokio dydžio turto neperdavė atsakovas, turi būti remiamasi ne tik 2008 m. balanso duomenimis, bet ir mokesčių patikrinimo aktu, ikiteisminio tyrimo medžiaga bei atsakovo H. S. v. D. pateiktais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas H. S. v. D. neperdavė bankroto administratorei turto už 1 484 160,70 Lt (429 842,65 Eur), todėl sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti tokio dydžio žalą.
  9. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas H. S. v. D. ieškovei padarė 1 484 160,70 Lt (429 842,65 Eur) dydžio žalą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė 15 788 661 Lt žalą, o atsakovas teigia, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl 429 842,65 Eur pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai.

24Dėl pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą bei visus dokumentus

  1. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantas H. S. v. D. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad jis pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintą pareigą perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir visus dokumentus.
  2. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalį įmonei vadovavusio direktoriaus atsakomybė galima, jei jis neteikė finansinės atskaitomybės ir dėl jo kaltės nėra išlikusių bendrovės dokumentų, kurie leistų nustatyti, koks turtas buvo faktiškai perduotas.
  3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė UAB „MAPROSER“ bankroto bylą, nes konstatavo įmonės nemokumą. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės duomenys už 2008 metus Juridinių asmenų registrui pateikti 2009 m. lapkričio 25 d. Už vėlesnį laikotarpį įmonės vadovas neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o po bankroto bylos iškėlimo ir toliau nevykdė pareigos perduoti administratoriui visus finansinius įmonės dokumentus ir turtą. Nors apeliantas H. S. v. D. nurodė, kad jis priėmimo–perdavimo aktais perdavė administratoriui visus turimus įmonės dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad priėmimo–perdavimo akte nurodyti dokumentai nėra finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl, juos vertinant, nėra galimybės nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį. Atsakovo tyrėjai ir administratorei pateikti finansinių dokumentų fragmentai neleidžia įvertinti bendrovės finansinės padėties, pagal juos negalima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų dydžio santykio už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė netinkamai. Šią teismo išvadą pagrindžia ir byloje pateiktas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo Nr. AC2-9, kuriame nurodyta, kad bendrovė mokestiniam patikrinimui nepateikė buhalterinės apskaitos ir registrų, kad bendrovės direktorius vengė bendradarbiauti ir teikti paaiškinimus (t. 2, b. l. 42–46).
  4. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu. Taigi, tinkamas buhalterinės apskaitos vedimas numatytas įstatymuose, ir atsakovas, kaip įmonės vadovas, atsako už tinkamą buhalterijos tvarkymą. Kadangi atsakovas nevykdė jam įstatymuose įtvirtintų pareigų, nuo 2009 m. neteikė jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pripažintini neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

25Dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

  1. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė dar ir tuo, jog atsakovas, matydamas blogą įmonės finansinę padėtį, nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad BUAB „MAPROSER“ nuo pat savo veiklos pradžios veikė rizikingai, kad byloje nėra duomenų, nuo kada ieškovė tapo nemoki, todėl sprendė, kad ieškovei nėra padaryta žala dėl pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės nemokumui nevykdymo. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka.
  2. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G., A. Š., K. Š., T. Š., bylos Nr. 3K-3-496/2013).
  3. Pažymėtina, kad, siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.
  4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „MAPROSER“ įregistruota 2006 m. sausio 18 d. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš 2006 m., 2007 m., 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad įmonė nuo pat savo veiklos pradžios veikė rizikingai. Atsakovas nuo 2009 m. iki pat 2013 m. rugsėjo 3 d., kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, neteikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonės veikla buvo laikinai nutraukta. Šią aplinkybę pagrindžia mokestinio patikrinimo duomenys, kad ieškovė 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Be to, aplinkybę, kad įmonės veikla 2009 m. buvo nutraukta, patvirtina ir atsakovo ikiteisminiam tyrimui teikti parodymai, kad nuo 2009 m. BUAB „MAPROSER“ nevykdo veiklos (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta byloje Nr. 1S-265-361/2015, t. 2, b. l. 55–56). Tai, kad įmonė vis dėlto tęsė veiklą, pagrindžia mokestinio patikrinimo duomenys, t. y. kad nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. vasario 8 d. vėl buvo įregistruota PVM mokėtojų registre, ieškovė nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 21 d. deklaravo gautas pajamas – 11 841 135 Lt, nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. vasario 8 d. deklaravo už 340 948 Lt įsigytas prekes (t. 2, b. l. 44). Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovė 2007–2008 metais nedeklaravo pajamų už 858 736 Lt. Apie veiklą, vykdytą po 2011 m. vasario 8 d., byloje duomenų nėra. Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad nors iki 2011 m. spalio 29 d. iš įmonės sąskaitos buvo atliekami mokėjimai, tačiau byloje pateikti įmonės sąskaitos išrašai nepagrindžia įmonės veiklos (t. 2, b. l. 52–90), t. y. patikimų įrodymų, jog įmonė vykdė veiklą po 2011 m. vasario 8 d., nėra. Remiantis nurodytais įrodymais darytina išvada, kad nuo šio momento įmonė daugiau jokios komercinės veiklos nevykdė, atsakovas išregistravo įmonę iš PVM mokėtojų, turėdamas kreditorių ir pradelstų įsiskolinimų, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, kaip nurodė pats apeliantas H. S. v. D., 2011–2012 m. jis paliko UAB „MAPROSER“ (Klaipėdos apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-0054-14, t. 1, b. l. 142) ir 2012 m. liepos 31 d. išvyko iš Lietuvos (gyvenamosios vietos deklaracija, pildoma asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, t. 1, b. l. 111).
  5. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, dar prieš nutraukdamas įmonės veiklą ir prieš išvykdamas iš Lietuvos, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „MAPROSER“. Atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, išaugo neprotinga rizika dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, o 2011 m. įmonės palikimas ir atsakovo išvykimas, turint kreditorių ir pradelstų įsiskolinimų, neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

26Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo

  1. Atsakovo neteisėti veiksmai (esant pradelstiems įmonės įsiskolinimams, viršijantiems įmonės turtą, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; iškėlus bankroto bylą, atsakovas netinkamai vykdė pareigą perduoti įmonės turtą bei dokumentus) padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl konstatuotina, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Matydamas, kad įmonė nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsakovas turėjo pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl minėtų ir analizuotų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliantas ir siekia paneigti savo atsakomybę dėl ieškovei ir jos kreditorei padarytos žalos, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o kartu ir paneigiančių jo kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, kurie atleistų atsakovą nuo atsakomybės atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo vengimo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo bankroto administratoriui.

27Dėl žalos dydžio

  1. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio momento nustatymas yra tiesiogiai susijęs su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, nes tokiu atveju žala laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Lostiras“ v. F. F. ir V. R., bylos Nr. 3K-3-111/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ONDUBALT“ v. T. N., bylos Nr. 3K-3-344/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju yra išskirtinė situacija, kai įmonės vadovas nuo 2009 m. nepateikė jokių finansinių dokumentų, nebuvo sudaromas įmonės balansas, aplaidžiai tvarkoma buhalterinė įmonės apskaita. Iš byloje esančių kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančių įrodymų matyti, kad įmonė 2010 m. turėjo pradelstų neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei, kuri teismine tvarka gynė savo interesus, pareikšdama ieškovei ieškinį (t. 2, b. l. 93). Be to, 2011 m. vasario 8 d. įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų registro, vadovas išvyko iš Lietuvos ir įmonė savo veiklą nutraukė. Kadangi nėra galimybės įvertinti įmonės turimų debitorių, pradelstų įsiskolinimų ir įmonės turimo (ar turėto) turto nuo 2009 m. iki bankroto bylos iškėlimo dienos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorės bankroto byloje patvirtintam finansiniam reikalavimui, t. y. 429 842,65 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo (CPK 185 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto H. S. v. D. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, jog UAB „MAPROSER“ turėjo 429 842,65 Eur vertės turtą, kurį privalėjo perduoti bankroto administratorei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. atsakovas turėjo ilgalaikio turto, kurio vertė 131 180,20 Eur, pinigų ir pinigų ekvivalentų – 12 686,80 Eur, o 2011 m. gavo 3 429 429,74 Eur pajamų. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo ir pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Dėl to atsakovo padaryta žala yra lygi kreditorės bankroto byloje patvirtintam finansiniam reikalavimui.
  3. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo padaryta žala sudaro 15 788 661 Lt (4 572 712 Eur). Pažymėtina, kad ieškovė šią sumą grindė ieškovės 2008 m balanse nurodyta turto suma. Teisėjų kolegija pastebi, kad minėtame balanse nurodytas ieškovės turtas sudaro 15 780 661 Lt (4 570 395,33 Eur), iš kurio atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 13 631 376 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 1 056 336 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 596 205 Lt (t. 1, b. l. 14). Tai reiškia, kad 15 788 661 Lt turto atsakovas bankroto administratorei negalėjo perduoti, nes ne visu balanse nurodytu turtu UAB „MAPROSER“ be apribojimų galėjo disponuoti. Be to, teisėjų kolegija šioje nutartyje pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus, kad dar 2008 m. atsakovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „MAPROSER“ iškėlimo, todėl jam nekilo pareiga perduoti visą į 2008 m. balansą įtrauktą turtą.
  4. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, nes padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kartu pažymi, kad šis proceso teisės normos pažeidimas neturėjo įtakos iš esmės teisingam procesiniam rezultatui – priteisti iš atsakovo ieškovei padarytą 429 842,65 Eur žalą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į draudimą naikinti iš esmės teisėtą teismo sprendimą formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė BUAB „MAPROSER“, atstovaujama bankroto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28... 8. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės
      1. Teismas... 9. Dėl nevykdymo pareigos kreiptis į teismą paaiškėjus ieškovės... 10. Dėl civilinės atsakomybės už įmonės turto neperdavimą įmonės... 11. Dėl žalos dydžio
        1. Teismas sprendė, jog... 12. Dėl bylinėjimosi išlaidų
          1. Teismas, tenkinęs... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14.
            1. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „MAPROSER“,... 15. Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo
                  16. Dėl žalos dydžio ir atsakomybės
                      17. Dėl civilinės bylos teismingumo
                          18. Dėl šalių pusiausvyros ir įrodinėjimo naštos paskirstymo pažeidimo 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21.
                          1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą... 22. Dėl civilinės bylos teismingumo
                            1. Civilinės... 23. Dėl vadovų civilinės atsakomybės
                              1. Bankroto... 24. Dėl pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui... 25. Dėl pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 26. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo 27. Dėl žalos dydžio
                                1. Kasacinio teismo suformuotoje... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...