Byla A-1871-146/2016
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 34–35), prašydamas panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 13 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus Sprendimas Nr. 1016) ir 2015 m. vasario 17 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 8SD-1044-(14.8.94.) (toliau – ir NŽT Kauno skyriaus Sprendimas Nr. 1044), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1066-(7.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas Nr. 1066) ir įpareigoti atsakovą atkurti B. F. V. vardu nuosavybės teises į visą savininko A. V. turėtą žemės sklypą (0,3731 ha), buvusį ( - ), Kaune.

6Pareiškėjas paaiškino, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. V. 0,3731 ha žemės sklypą, ( - ), Kaune, 1992 metais pateikė du pretendentai. 1992 m. vasario 27 d. prašymą pateikė savininko vaikaitis – pareiškėjo tėvas B. F. V. (mirė ( - )). 1992 m. kovo 9 d. prašymą pateikė savininko sūnus A. V. (mirė ( - )). Šiems pretendentams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos lygiomis dalimis (po ½ dalį), nes daugiau pretendentų nebuvo. Mirus pretendentui A. V., jo palikimą priėmė sutuoktinė S. V. Užtrukus restitucijos procesui, S. V. 2007 m. rugpjūčio 23 d. išdavė pareiškėjui įgaliojimą tvarkyti visus nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo po savo sutuoktinio mirties reikalus. S. V., veikdama per savo įgaliotinį (t.y. pareiškėją, 2009 m. birželio 19 d. pasirašė notarinį sutikimą, kuriuo išreiškė valią, kad nuosavybės teisė į visą buvusį A. V. 0,3731 ha sklypą būtų atkurta B. F. V. vardu (toliau – ir Sutikimas). Pareiškėjas teigė, kad Sutikimą jis tą pačią dieną pateikė tuometinei Kauno apskrities viršininko administracijai, tačiau jis dingo neaiškiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjas 2015 m. sausio 28 d. pateikė Sutikimą pakartotinai. 2015 m. sausio 26 d. ir 2015 m. sausio 28 d. pareiškėjas NŽT Kauno miesto skyriui pateikė prašymus, kad nuosavybės teisės į visą buvusiam savininkui A. V. priklausiusią 0,3731 ha žemę būtų atkurtos mirusio B. F. V. vardu, suteikiant lygiaverčius miško plotus Kauno rajono Lapių kadastrinėje vietovėje ir Jonavos rajono Upininkų kadastrinėje vietovėje. Prie prašymų pridėjo Sutikimą. NŽT Kauno miesto skyrius prašymų netenkino. 2015 m. vasario 13 d. sprendime Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) paaiškino, kad nesant abiejų pretendentų sutikimo, pateikto iki nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pradžios (Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 22 d. įsakymo Nr.01-3689 priėmimo), negalima vadovautis 2009 m. birželio 19 d. sutikimu, todėl B. F. V. nuosavybės teisės bus atkurtinos į sklypo ½ dalį (0,1866 ha). 2015 m. vasario 17 d. sprendime Nr. 8SD-1044-(14.8.94.) NŽT Kauno skyrius nurodė iš esmės analogiškai. Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1SS-1066-(7.5.) skundo netenkino, motyvuodama tuo, kad Sutikimas neatitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies nuostatos pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečiai teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. galėjo perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat, kad pateiktas sutikimas nėra sutartis, kaip to reikalauja teisės norma. Pareiškėjas nurodė, kad remiasi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktu ir 1 straipsnio 2 punktu. Pažymėjo, kad S. V., kuri yra įstatyminė mirusio sutuoktinio A. V. įpėdinė ir priėmė jo palikimą, perėjo visos mirusio sutuoktinio reikalavimo teisės, kuriomis ji, priėmusi palikimą, galėjo disponuoti savo nuožiūra. Tai iš esmės atitinka Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes nuosavybės teisė A. V. vardu dar nebuvo atkurta. S. V. Sutikimas yra vienasmenis sandoris (CK 1.63 straipsnis), kuriuo ji siekė atsisakyti savo turtinio reikalavimo teisės (nuosavybės teisės atkūrimo mirusio sutuoktinio vardu). Atsakovas, atsisakydamas tenkinti skundą, neteisingai taikė ir aiškino Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjo manymu šiuo atveju yra pagrindas atkurti B. F. V. vardu nuosavybės tesies į visą A. V. priklausiusį 0,3731 ha žemės sklypą.

7Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepime į skundą (b. l. 37–38) paaiškino, kad iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 4329 (toliau – ir NTAB Nr.4329) pateiktų dokumentų nustatyta, jog A. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,3731 ha žemės sklypą ( - ), Kaune. Prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę 1992 m. pateikė savininko sūnus A. V. ir vaikaitis B. F. V. Šie pretendentai mirė. B. F. V. atkurtinos nuosavybė dalis – 0,1866 ha, A. V. – 0,1865 ha. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. galėjo perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ž. V. NŽT Kauno miesto skyriui 2015 m. sausio 16 d. pateikė 2009 m. birželio 19 d. sutikimą, kuriame nurodyta, kad Ž. V., veikiantis S. V. vardu, pareiškia, jog ji sutinka, kad A. V. priklausęs žemės sklypas ( - ), Kaune, 0,3731 ha, būtų atkurtas B. F. V. vardo. Duomenų apie šį Sutikimą NŽT iki 2015 m. sausio 16 d neturėjo. Pagal Atkūrimo įstatymą iki minėtos datos teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimas kitiems asmenims galėjo būti įformintas sutartimi, o ne sutikimu. Atkūrimo įstatymas nenumatė ir nenumato piliečiams galimybės po nurodytos datos (2001 m. gruodžio 31 d.) teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims. Sudarydamas Sutikimą Ž. V. veikė 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimo pagrindu kaip S. V. atstovas. Įgaliojime yra nurodyta sąlyga, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.134 straipsnio 1 dalimi, atstovas negali sudaryti sandorių su pačiu savimi ar su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais, jeigu tai atskirai neaptarta įgaliojime. Sutikimas yra vieno asmens sutikimas, kuriuo Ž. V. S. V. vardu atsisako teisės atkurti nuosavybės teises savo paties naudai, todėl minėtas Sutikimas pažeidžia CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą. Pareiškėjo skundžiami NŽT Kauno miesto skyriaus ir NŽT sprendimai neprieštarauja jokiems aukštesnės galios teisės aktams, priimti kompetentingų subjektų, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises B. F. V. vardu į visą savininko A. V. žemės sklypą nėra pagrindo.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 49–52) pareiškėjo Ž. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad A. V. nuosavybės teise valdė 0,3731 ha žemės sklypą, buvusį ( - ), Kauno mieste. Prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę pateikė du pretendentai: 1992 m. kovo 9 d. prašymą pateikė savininko sūnus A. V. (mirė ( - )), o 1992 m. vasario 27 d. prašymą pateikė savininko vaikaitis (pareiškėjo tėvas) B. F. V. (mirė ( - )) (b. l. 15–16). B. F. V. tenkanti atkurtinos nuosavybės dalis – 0,1866 ha, A. V. – 0,1865 ha. Nors pretendentai prašymuose nurodė netinkamą savininką, tačiau atsakovas šiuos prašymus vertino kaip paduotus į A. V. turėtą žemę (b. l. 61, NTAB Nr. 4329). A. V. palikimą po jo mirties priėmė (b. l. 21) jo sutuoktinė S. V. (mirė ( - )), kuri 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojo pareiškėją Ž. V. tvarkyti visus nuosavybės teisių atkūrimo ir paveldėjimo po savo sutuoktinio mirties reikalus (b. l. 17). Šio įgaliojimo pagrindu S. V., veikdama per savo įgaliotinį (pareiškėją), 2009 m. birželio 19 d. pasirašė notarinį sutikimą, kuriuo išreiškė valią, kad nuosavybės teisė į visą buvusį A. V. 0,3731 ha sklypą būtų atkurta B. F. V. vardu (b. l. 18). Ginčijamais sprendimais atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises B. F. V. vardu į visą buvusią A. V. žemę (0,3731 ha), motyvuodamas tuo, kad Sutikimas neatitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies reikalavimų ir kad Sutikimas nėra sutartis, kaip to reikalauja teisės norma (b. l. 8–13, 19–20).

12Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl atsakovo atsisakymo atkurti nuosavybės teises B. F. V. vardu į visą buvusį A. V. 0,3731 ha sklypą teisėtumo ir pagrįstumo.

13Atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais (LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-18/2010, 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-976/2009).

14Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas piliečių ratas, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, o to paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia situaciją, kai piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę. Vadovaudamasis šiomis įstatymo nuostatomis, teismas priėjo prie išvadų, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko A. V. iki nacionalizacijos valdytą 0,3731 ha žemę turi būti atkuriamos po ½ dalį B. F. V. ir A. V. vardu ir perduotos įpėdiniams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

15Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teismas nustatė, kad 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimo pagrindu S. V., veikdama per savo įgaliotinį (pareiškėją), 2009 m. birželio 19 d. pasirašė notarinį sutikimą, kuriuo išreiškė valią, kad nuosavybės teisė į visą buvusį A. V. 0,3731 ha sklypą būtų atkurta B. F. V. vardu.

16Nors pareiškėjas įrodinėjo, esą Sutikimas tą pačią dieną buvo pateiktas tuometinei Kauno apskrities viršininko administracijai, o 2015 m. sausio 28 d. buvo pateiktas atsakovui pakartotinai, teismas šią aplinkybė vertino kaip nereikšmingą, nes teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo galima perleisti tik iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir tik Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims. Teismas konstatavo, kad vien šios aplinkybės pakanka atsakovo atsisakymą atkurti B. F. V. vardu nuosavybės teises į visą buvusį A. V. 0,3731 ha sklypą pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

17Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad 2009 m. birželio 19 d. sutikimas yra netinkamas dokumentas, nes Atkūrimo įstatymas numato sutarties formą. CK 6.154 straipsnis sutartį apibrėžia kaip dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. 2009 m. birželio 19 d. sutikimas yra vieno asmens sutikimas, kuriuo S. V. vardu Ž. V. atsisakė teisės atkurti nuosavybės teises savo naudai. Atsižvelgęs į tai, teismas vertino, kad minėtas Sutikimas pažeidžia CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, nes 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojime nurodyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais, jeigu tai atskirai neaptarta įgaliojime.

18Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti šiuos sprendimus nėra pagrindo. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdytina tik į B. F. V. tenkančią A. V. iki nacionalizacijos valdytos 0,3731 ha žemės dalį – 0,1866 ha, atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. sausio 28 d. prašymą, kuriame išreikšta valia gauti lygiavertį miško plotą (b. l. 14). 2015 m. kovo 27 d. buvo parengta Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-278, su kuria pareiškėjas susipažino ir sutiko (b. l. 65–66; NTAB 4329).

19Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises B. F. V. vardu į visą buvusio savininko A. V. 0,3731 ha žemės sklypą, teismas vertino kaip išvestinį iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus. Nepatenkinęs pareiškėjo skundo dėl šių sprendimų panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 88 straipsnio 1 punktu.

20III.

21Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 56) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. birželio mėn. jis buvo priėmime Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje pas V. D., konsultavosi dėl žemės nuosavybės atkūrimo ir gavo notarų biure sudaryto 2008 m. sudaryto susitarimo pavyzdį kaip turėtų veikti. 2009 m. birželio 19 d. gavęs notarinį sutikimą, tą pačią dieną pristatė jį į žemėtvarkos skyrių V. D., kuris patvirtino dokumento tinkamumą ir pridėjo jį prie bylos. Pasak apelianto, 2015 m sausio mėn. lankydamasis NŽT jis sužinojo, kad 2009 m. birželio 19 d. susitarimas dingęs, todėl 2015 m. sausio 16 d. pateikė jį pakartotinai. Apelianto teigimu, S. V. 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimas aiškiai išreiškia jos valią ir leidžia apeliantui veikti jos vardu, net parduoti nekilnojamąjį turtą savo nuožiūra, neįpareigojant perduoti už tai užmokesčio. Apeliantas sandorio su savimi nėra sudaręs. Jei NŽT byloje teigia, esą Sutikimas pažeidžia CK normas ir yra pateiktas pavėluotai, vadinasi žemėtvarkos skyrius 2009 metais apeliantą klaidino arba apgavo.

23Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 65–67) atsakovas remiasi argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad ginčijami sprendimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, juos priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti tokius sprendimus, taip pat nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija

konstatuoja:

26IV.

27Pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus 2015 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) ir 2015 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 8SD-1044-(14.8.94.), kuriuose atsakovas nurodė, kad negali atkurti nuosavybės teisių B. F. V. (mirusiojo vardu) į visą buvusio savininko A. V. žemę Kauno žemę ( - ), Kaune (iš viso į 0,3731 ha) ir kad nuosavybės teisės B. F. V. bus atkuriamos į jam priklausančią dalį ½ dalį – 0,1866 ha. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 1SS-1066-(7.5.), priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir įpareigoti atsakovą atkurti B. F. V. vardu nuosavybės teises į visą A. V. žemę – 0,3731 ha.

28Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Nustatęs, kad naikinti skundžiamus sprendimus nėra pagrindo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

29Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės teisės normų teisėjų kolegija primena, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo, todėl vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, nustatančia šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

30Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi (b.l.63) priimto pareiškėjo apeliacinio skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas panaikinti teismo sprendimą ir patenkinti jo skundą, iš esmės pakartotojo savo argumentus dėl 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimo ir 2009 m. birželio 19 d. sutikimo vertinimo, kuriuos buvo nurodęs patikslintame skunde ir atitinkamai papildęs pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių įstatymų ir aplinkybių, kuriomis pagal ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus apeliacinį skundą padavęs bylos proceso dalyvis turėtų pagrįsti (ABTĮ 130 str.1 d. 6 p.) skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo klausimo iš viso nekelia, o tik prašo panaikinti teismo sprendimą ir patenkinti skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas (įstatymo redakcija iki 2016 m. liepos 1 d.) numato ribotą apeliaciją, t.y. apeliacija administraciniame procese nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pakartotinis bylos nagrinėjimas, o yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (ABTĮ 136 straipsnis).Teisėjų kolegija patikrino bylą ABTĮ 136 straipsnyje nurodyta apimtimi, atsižvelgdama į pirmiau minėtą pareiškėjo apeliacinio skundo turinį.

311997 m. liepos 9 d. įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359. Įsigaliojus šiam įstatymui, neteko galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų.

32Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus byloje nustatė, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. V. nuosavybės teise iki nacionalizacijos Kauno mieste valdytą žemę (0,3731 ha) kreipėsi du pretendentai: 1992 m. vasario 27 d. prašymą padavė pareiškėjo (apelianto) Ž. V. tėvas, t.y. buvusio žemės savininko A. V. vaikaitis B. F. V. (mirusio savininko A. V. sūnaus F. V., mirusio ( - ), sūnus). 1992 m. kovo 9 d. prašymą padavė antrasis pretendentas – mirusio savininko A. V. sūnus A. V. Prašymuose pretendentai žemės savininke buvo nurodę A. V. (savininko A. V. sutuoktinę). Institucija, įgaliota nagrinėti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, iš archyvinių nuosavybę patvirtinančių dokumentų nustačiusi, kad sutuoktinių A. ir A. V. šeimoje žemės nuosavybė buvo įforminta A. V. vardu, pretendentų B. F. V. ir A. V. 1992 m. pateiktus prašymus pripažino paduotais į faktinio žemės savininko A. V. žemę. Minėti pretendentų prašymai, paduoti galiojant Atstatymo įstatymui ir laikantis jame nustatytų terminų, iki 1997 m. liepos 9 d. (Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo) nebuvo išnagrinėti ir pagal šiuos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimti jokie sprendimai.

33Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę padavę pretendentai yra mirę: B. F. V. mirė ( - ), A. V. – ( - ) Pareiškėjas (apeliantas) yra B. F. V. įstatyminis įpėdinis, priėmęs palikimą.

34Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Turto savininko, kuris mirė, vaikų, taip pat mirusio savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikų (t.y. turto savininko vaikaičių) teisė atkurti nuosavybės teises į atitinkamas mirusiajam tenkančio išlikusio nekilnojamojo turto dalis numatyta tiek pagal galiojusį Atstatymo įstatymą, tiek pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad įpėdinis turi teisę reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą ne savo vardu, o prašymą padavusio mirusiojo pretendento vardu į pretendentui tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

35Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas galutinis prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminas - iki 2001 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad mirus prašymus padavusiems pretendentams iki prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) atsirado ir prašymus atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę padavė kokie nors kiti pretendentai, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį galėtų turėti teisę atkurti nuosavybės teises į atitinkamas minėto savininko žemės dalis. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju yra aktuali Atkūrimo 2 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

36Iš pareiškėjo (mirusio pretendento B. F. V. įstatyminio įpėdinio) skundžiamų NŽT Kauno miesto skyriaus aktų (2015 m. vasario 13 d. Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) ir 2015 m. vasario 17 d. Nr. 8SD-1044-(14.8.94.)) bei NŽT 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinio bei nuosavybės teisių atkūrimo į A. V. žemę bylos Nr.4329 dokumentų pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai nustatė, kad atsakovas neatsisakė ir neatsisako atkurti B. F. V. (mirusiojo vardu) nuosavybės teises į jam tenkančią A. V. turėtos žemės (0,3731 ha) ½ dalį (0,1866 ha). Nagrinėdamas bylą teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad NŽT Kauno miesto skyrius yra parengęs 2015 m. kovo 27 d. išvadą Nr.81P-278 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada Nr.81P-278), kurioje konstatavo, kad B. F. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,1866 ha žemės, esančios Kauno miestui iki 1991 m. rugpjūčio 1 d. priskirtoje teritorijoje, priskirtos valstybės išperkamai žemei. Išvadoje Nr.81P-278, be kita ko, yra duomenys, kad 2015 m. kovo 27 d. su ja susipažino B. F. V. įpėdinis Ž. V. (apeliantas) savo parašu patvirtindamas, kad su šia išvada sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą Kauno apskrities Kauno rajono Lapių kadastro vietovės teritorijoje. Pagal NTAB Nr.4329 dokumentus, Išvada Nr.81P-278 buvo parengta atsižvelgiant į Ž. V. 2015 m. vasario 23 d. prašymus, kuriuos jis pateikė po to, kai NŽT Kauno miesto skyrius pareiškėjo šioje byloje skundžiamais 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) ir 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 8SD-1044-(14.8.94.)) informavo B. F. V. įpėdinį (apeliantą), kad abiems prašymus atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę padavusiems pretendentams nuosavybės teises į A. V. žemę atkurtinos į lygiomis dalimis (po ½ dalį).

37Pareiškėjas (apeliantas) šį administracinį ginčą iškėlė siekdamas, kad jo tėvo B. F. V. (mirusiojo vardu) būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą A. V. žemę (0,3731 ha), t.y. ir į tą dalį, kuri pagal piliečių prašymus atkurti nuosavybė teises nagrinėjančios institucijos nuoseklią poziciją tenka antrajam prašymą padavusiam ir po to mirusiam pretendentui A. V. (0,1865 ha).

38Pareiškėjas patikslintame skunde prašydamas panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus aktus (2015 m. vasario 13 d. Nr. 8SD-1016-(14.8.94.) ir 2015 m. vasario 17 d. Nr. 8SD-1044-(14.8.94.)) bei NŽT 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises B. F. V. (mirusiojo) vardu į visą A. V. turėtą žemę (0,3731 ha), savo reikalavimų faktiniu pagrindu nurodė 2009 m. birželio 19 d. sutikimą, o teisiniais pagrindais nurodė (pacitavo) Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Be to, pareiškėjas, nurodydamas Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 punktą (šis straipsnis apibrėžia įstatymo paskirtį ir sąvokas), faktiškai pacitavo Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagal kurį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams – asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus,- jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams. Be to, pareiškėjas patikslintame skunde teigė, kad atsakovas, atsisakydamas atkurti nuosavybės teises B. F. V. vardu į visą A. V. žemę (0,3731 ha), nepagrįstai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma nurodyta tik viename iš pareiškėjo skundžiamų sprendimų – Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. 1SS-1066-(7.5.), priimtame išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

39Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendime teisingai nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato asmenų ratą, kuriems pagal šį įstatymą gali būti atkurtos nuosavybės teisės, o Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kaip turi būti atkuriamos nuosavybės teisės piliečių, kurie iki nustatyto termino padavė prašymus atkurti nuosavybės teises ir po to mirė, t.y. kad tokių piliečių nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

40Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas (mirusio pretendento B. F. V. įpėdinis) nagrinėjamą ginčą iškėlė siekdamas nuosavybės teisių atkūrimo B. F. V. vardu į visą savininko A. V. turėtą žemę (0,3731 ha), t.y. ne tik į B. F. V. tenkančią ½ dalį, bet ir į antrajam pretendentui A. V., nustatytu laiku padavusiam prašymą ir po to mirusiam tenkančią žemės dalį (½), teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo patikslintame skunde cituojamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas nagrinėjamam ginčui neaktualus. Dėl šios įstatymo normos pažymėtina, kad ji taikoma tais atvejais, kad miręs turto savininkas testamentu palieka savo turtą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad miręs turto savininkas A. V. būtų palikęs testamentą. Prašymus atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę padavę pretendentai A. V. (turto savininko, kuris mirė, sūnus) ir B. F. V. (turto savininko vaiko, kuris yra miręs, vaikas) į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytą piliečių, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, pateko ne pagal pareiškėjo cituojamą Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o pagal kitus Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies punktus (atitinkamai pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra ginčo dėl to, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į A. V. žemę padavę A. V. (mirusio turto savininko sūnus) ir B. F. V. (mirusio turto savininko mirusio sūnaus F. V. sūnus) Atkūrimo įstatymo 1 dalies prasme yra asmenys, kurie pagal giminystės ryšį su savininku, turi teisę atkurti nuosavybės teises į atitinkamas jiems tenkančias minėto savininko žemės dalis. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas savo skunduose Nacionalinei žemės tarnybai ir teismui teigė, jog šiems prašymus padavusiems pretendentams nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos lygiomis dalimis, tačiau pretenzijas į A. V. tenkančią A. V. žemės ½ dalį (0,1866 ha) pareiškėjas (apeliantas) pagal NTAB Nr.4329 duomenis pradėjo reikšti nuo 2015 m. sausio mėnesio, remdamasis 2009 m. birželio 19 d. sutikimu.

41Byloje buvo nustatyta, kad Kauno 5-asis notarų biuras 2007 m. rugpjūčio 23 d. išdavė A. V., mirusio ( - ), sutuoktinei S. V. liudijimą, kad ji (įstatyminė įpėdinė) yra priėmusi palikimą po savo sutuoktinio A. V. mirties. Ši A. V. įpėdinė mirė ( - ) NTAB Nr.4329 dokumentuose ir kitoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas šį faktą sužinojo anksčiau nė 2015 m. pradžioje, nes NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyrius praėjus keliems metams po S. V. mirties rašė jai atitinkamus raštus dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaip mirusio pretendento A. V. įpėdinei (pvz., 2012 m. gegužės 4 d. raštas Nr.8SD-(14.8.94)-2734, 2014 m. spalio 6 d. raštas Nr.8SD-(14.8.94)-5438). Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovas iki pareiškėjo skundžiamų sprendimų priėmimo buvo gavęs kokius nors duomenis, jog po pretendento A. V. įpėdinės S. V. mirties, kreipėsi kokie nors jos įpėdiniai. Skundžiamuose sprendimuose, be kita ko, yra kalbama apie mirusio A. V. įpėdinių teisę į šiam pretendentui tenkančią savininko žemės ½ dalį. Tai atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas.

42Byloje nustatyta, kad S. V. notariškai patvirtintu 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimu Nr.5-I-1465 buvo įgaliojusi Ž. V. (apeliantą) atstovauti ją atkuriant mirusio A. V. nuosavybės teises į žemę, vesti mirusio sutuoktinio turto paveldėjimo bylą, parduoti jai priklausantį paveldėtą turtą. Įgaliojime buvo nurodyta, kad jis išduotas penkeriems metams, t.y. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.

43Civilinio kodekso 2.147 straipsnis nustato įgaliojimo pasibaigimo pagrindus. Pagal CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktą įgaliojimas pasibaigia mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Mirus fiziniam asmeniui išvyksta jo teisnumas (CK 2.2 straipsnio 1 dalis). Taigi S. V. 2007 m. rugpjūčio 23 d. įgaliojimas pasibaigė anksčiau (mirus įgaliojimą davusiam asmeniui) nė galėjo pasibaigti pagal jame nurodytą terminą CK 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (pasibaigus įgaliojimo terminui). Vadovaudamasis šiuo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių ir pareiškėjo patikslintame skunde teismui suformuluotų reikalavimų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas įgaliojimo turinį komentuoja pernelyg plačiai ir laisvai. Dėl apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad įgaliotoja buvo jam pavedusi net parduoti jai priklausantį jos paveldėtą turtą savo nuožiūra, teisėjų kolegija primena, kad įgaliojimas šiuo atveju pasibaigė įgaliojimą išdavusio asmens mirties dieną. Byloje nustatyta, kad iki įgaliojimą išdavusios S. V. mirties dienos, o tuo pačiu ir iki jos išduoto įgaliojimo pasibaigimo dienos, A. V. teisė pagal jo 1992 m. prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią A. V. žemės dalį nebuvo realizuota (nebuvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teisę), todėl S. V. iki savo mirties Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme negalėjo perimti nuosavybės teisių į konkretų nekilnojamąjį daiktą dėl kurio įgaliotas asmuo (apeliantas) būtų galėjęs sudaryti atitinkamą nekilnojamojo turto perleidimo kitam asmeniui sandorį.

44Paveldėjimo santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013; 3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007; Nr.3K-3-420/ 2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Minėtose nutartyse, be kita ko, pažymėta, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t.y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ar jo atitinkamą dalį (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti bylas ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių įgyvendinimui ir pan.) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-343/2013;3K-7-468/2009).

45Dėl palikimo atsisakymo turi būti sprendžiama CK 5.60 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju notaro išduotas S. V. 2007 m. rugpjūčio 23 d. liudijimas Nr.5-1-1464 apie mirusio sutuoktinio palikimo priėmimą ir 2007 m. rugpjūčio 23 d. S. V. įgaliojimas Ž. V. atstovauti ją atkuriant A. V. nuosavybės teisės į žemę ir vesti paveldėjimo bylą patvirtina, kad S. V. palikimo neatsisakė, ji priėmė palikimą ir siekė pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta įpėdinio teise perimti nuosavybės teisę į palikėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemę), į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės.

46Dėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pažymėtina, kad pirmosios instancijos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies turinį aiškino iš esmės teisingai, tačiau pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes byloje yra aktuali Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, o ne 3 dalis, nes po pretendentų atkurti nuosavybės teises mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies plačiau nepasisako. Pažymi tik tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei 2009 m. birželio 19 d. sutikimą būtų galima vertinti kaip teisės atkurti nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimą, jis nesuteiktų atsakovui pagrindo atkurti nuosavybės teises B. F. V. (mirusiojo vardu) į visą buvusio savininko A. V. žemę, nes Sutikimas įformintas notarine tvarka po Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisės atkurti nuosavybės teises perleidimo naikinamojo termino (po 2001 m. gruodžio 31 d.), o B. F. V. pagal giminystės su perleidėju ryšius nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų, kuriems gali būti perleista teisė atkurti nuosavybės teises, ratą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal giminystės ryšį miręs pirmasis pretendentas į A. V. žemę - apelianto tėvas B. F. V. yra mirusio antrojo pretendento į tą pačią žemę A. V. sūnėnas (A. V. įpėdinei S. V. B. F. V. yra jos mirusio sutuoktinio sūnėnas). Dėl nurodytų priežasčių byloje nėra svarbi data kada būtent pareiškėjas pateikė atsakovui 2009 m. birželio 19 d. sutikimą.

47Patikrinusi bylą ir remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo patikslinto skundo, priėmė iš esmės teisėtą sprendimą, nes pareiškėjo (apelianto) teisė, kurią jis įgijo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį kaip B. F. V. įstatyminis įpėdinis, nėra pažeista, kadangi atsakovas neatsisako atkurti B. F. V. (mirusiojo vardu) nuosavybės teisę į jam tenkančią A. V. žemės dalį ir ją perduoti palikėjo B. F. V. įpėdiniui (apeliantui). Pagal pareiškėjo patikslinto skundo argumentus ir bylos proceso šalių pateiktus į bylą įrodymus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

48Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

49Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

51Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio... 7. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė... 8. Atsiliepime į skundą (b. l. 37–38) paaiškino, kad iš nuosavybės teisių... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l.... 11. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad A. V. nuosavybės teise valdė... 12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl atsakovo atsisakymo atkurti... 13. Atkūrimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių... 14. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas piliečių ratas, kuriems... 15. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, piliečiai teisę... 16. Nors pareiškėjas įrodinėjo, esą Sutikimas tą pačią dieną buvo... 17. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad 2009 m. birželio 19 d. sutikimas yra... 18. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo... 19. Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės... 20. III.... 21. Pareiškėjas Ž. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 56)... 22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. birželio mėn. jis buvo... 23. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 24. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 65–67) atsakovas remiasi... 25. Teisėjų kolegija... 26. IV.... 27. Pareiškėjas Ž. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti NŽT Kauno... 28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino. Nustatęs, kad... 29. Dėl nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą taikytinų procesinės... 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 20... 31. 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojo 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos... 32. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus byloje nustatė, kad dėl... 33. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad prašymus atkurti... 34. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1... 35. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas galutinis prašymų... 36. Iš pareiškėjo (mirusio pretendento B. F. V. įstatyminio įpėdinio)... 37. Pareiškėjas (apeliantas) šį administracinį ginčą iškėlė siekdamas,... 38. Pareiškėjas patikslintame skunde prašydamas panaikinti NŽT Kauno miesto... 39. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendime teisingai nurodė,... 40. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas (mirusio pretendento B. F. V. įpėdinis)... 41. Byloje buvo nustatyta, kad Kauno 5-asis notarų biuras 2007 m. rugpjūčio 23... 42. Byloje nustatyta, kad S. V. notariškai patvirtintu 2007 m. rugpjūčio 23 d.... 43. Civilinio kodekso 2.147 straipsnis nustato įgaliojimo pasibaigimo pagrindus.... 44. Paveldėjimo santykius reglamentuoja civilinės teisės normos. Lietuvos... 45. Dėl palikimo atsisakymo turi būti sprendžiama CK 5.60 straipsnyje nustatyta... 46. Dėl Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies pažymėtina, kad pirmosios... 47. Patikrinusi bylą ir remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija... 48. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo... 49. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 50. Pareiškėjo Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.... 51. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti... 52. Nutartis neskundžiama....