Byla 2A-1591-230/2015
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Inkaso“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4652-435/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 2 896,20 Eur skolą, 1729,03 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog 2008-03-03 atsakovas A. G. sudarė kredito limito be palūkanų su periodiniais mokėjimais sutartį su AB Sampo banku (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas), kuria remiantis bankas atsakovui suteikė 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumos kredito limitą sutartyje nurodytoje atsakovo atidarytoje banko sąskaitoje bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę. Sutartimi atsakovas įsipareigojo kreditoriui per numatytą laikotarpį neviršyti kredito limito sumos ir grąžinti jį bankui, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas, taip pat šalys susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui nevykdžius minėtų pareigų, 2011-09-10 sutartis buvo nutraukta. Suėjus nustatytam terminui atsakovas negrąžino 2 896,20 Eur (10 000 Lt) gauto kredito ir 1 729,03 Eur (5 970 Lt) delspinigių. Atsakovas nevykdė sutartyje su Danske Bank A/S Lietuvos filialas numatytų įsipareigojimų, pažeidė sutartyje numatytas mokėjimo sąlygas, nevykdė kredito dalinių mokėjimų ir kitų įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų, įgytų sutarties pagrindu, Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2013-02-25 su UAB „PlusPlus Inkaso“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, po sutarties sudarymo UAB „PlusPlus Inkaso“ tapo naujuoju kreditoriumi.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. G. 2 896,20 Eur skolą, 576,34 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 472,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „PlusPlus Inkaso“.

7Teismas byloje nustatė, kad AB Sampo bankas ir atsakovas 2008-03-03 sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią bankas suteikė atsakovui 10 000 Lt kreditą bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę. Atsakovui nevykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, 2011-09-10 sutartis buvo nutraukta. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: kredito sutartis, išrašas iš reikalavimo perleidimo sutarties, Danske Bank A/S raštas dėl kredito limito sutarties nutraukimo, pretenzijos dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir registruotos korespondencijos išrašai, pažyma dėl delspinigių apskaičiavimo. Teismas sprendė, jog ieškovė perdavė atsakovui paskolos sutarties dalyką – pinigus, tačiau atsakovas pareigos grąžinti pasiskolintų sumų ir mokėti palūkanas tinkamai nevykdė, todėl 2896,20 Eur skola priteistina iš atsakovo ieškovei. Teismas tai pat nurodė, jog netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovei nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Šiuo atveju atsakovas yra vartotojas, sudaręs parengtas standartines sutartis prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl bendrųjų sąlygų. CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, todėl remiantis CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d., teismas turi teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas. Teismas sprendė, jog prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė. Kadangi prašomi priteisti delspinigiai prilygsta 59,70 proc. skolos, o ieškovė į teismą su reikalavimu kreipėsi tik praėjus daugiau nei trejiems metams po sutarties nutraukimo, teismas, atsižvelgdamas į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydį sumažino tris kartus nuo 1 729,03 Eur iki 576,34 Eur ir juos priteisė iš atsakovo ieškovei. Teismas taip pat sprendė, jog atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo spendimo dalį, kuria sumažinti prašomi priteisti delspinigiai, pakeisti ir priteisti prašomą 1 729,03 Eur delspinigių sumą, taip pat priteisti žyminį mokestį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog kasacinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis, teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų yra Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Prašomi priteisti delspinigiai pačios ieškovės iniciatyva buvo sumažinti nuo 30 proc. per metus iki 0,05 proc. per dieną. Ir nors Vartojimo kredito įstatymo (įsigaliojo 2011-04-01) 11 str. 8 d. nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes jo 41 str. nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau vertinant galiojančiame įstatyme nustatytą netesybų dydį palyginamuoju aspektu pažymėtina, kad jis nesiskiria nuo ieškovės prašomo priteisti 0,05 proc., todėl nėra pagrindo ieškovės reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiškomis bei jas mažinti. Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatyme. Taigi prašomi priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigiai atitiko įstatymo reikalavimus. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, mažindamas prašomų priteisti delspinigių dydį, rėmėsi CK 6.188 str. 2 d. 5 p., nurodydamas, jog vartojimo sutarčių sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, yra nesąžiningos. Teismas nurodytu straipsniu remtis negalėjo, nes šis nuo 2014 m. birželio 13 d. neteko galios. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Akivaizdu, jog atsakovas, pasirašydamas sutartį, turėjo galimybę susipažinti su sutarties sąlygomis, turėjo visą informaciją, reikalingą apsispręsti dėl sutarties pasirašymo, ir būdamas bonus pater familias galėjo suprasti sutarties sąlygas bei priimti tinkamą spendimą. Apeliantė taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovė savo iniciatyva sumažino delspinigių dydį. Reikalavimo perleidimo dienos delspinigių dydis, skaičiuojamas remiantis sutarties 17 punktu, buvo 798,18 Eur (2 755,94 Lt). Nuo reikalavimo perleidimo dienos, t. y. nuo 2013-02-25 delspinigių suma išaugo dar 1 605,65 Eur. Bendra delspinigių suma 2 403,83 Eur. Skaičiuojant delspinigius pagal šalių sulygtas sutarties sąlygas, t. y. 30 proc. metinių delspinigių, jų dydis būtų lygus 2 403,83 Eur. Ieškovės prašomų priteisti sumažintų delspinigių dydis yra 1 729,03 Eur (0,05 proc. per dieną). Teismas priteisė 576,34 Eur. Tai reiškia, jog teismas keturis kartus sumažino sutartimi nustatytą delspinigių sumą. Teismo priteistas delspinigių dydis yra mažesnis už tą, kurį paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, nustato. Be to, kaip vieną iš delspinigių mažinimo pagrindų teismas nurodė aplinkybę, jog ieškovė į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau nei trims metams po sutarties nutraukimo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, jog sutartis nutraukta 2011-09-10, o bankas reikalavimo teisę perleido 2013-02-25, tai reiškia, jog apeliantės neturėjo teisinio pagrindo pradėti skolos išieškojimą bankui tik nutraukus sutartį su atsakovu. Be to, ieškovė siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją, suteikti šalims galimybę savarankiškai padengti susidariusį įsiskolinimą, suteikti galimybę derinti skolos mėnesinių įmokų dydį. Apeliantės nuomone, būtų nesąžininga delspinigių dydį mažinti tuo pagrindu, jog neskubėta kreiptis į teismą.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB Sampo bankas (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) ir atsakovas A. G. 2008 m. kovo 3 d. sudarė kredito limito be palūkanų su periodiniais mokėjimais sutartį (VISA GOLD) Nr. VISA G 784 (toliau – sutartis), pagal kurią bankas atsakovui suteikė 2 896,20 Eur (10 000 Lt) sumos kredito limitą sutartyje nurodytoje atsakovo atidarytoje sąskaitoje bei išdavė kreditinę mokėjimo kortelę, o atsakovas įsipareigojo per numatytą laikotarpį neviršyti kredito limito sumos ir grąžinti jį bankui, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Šalys taip pat susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų, atsakovas įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palūkanas bei delspinigius. Atsakovui nevykdžius minėtų pareigų, 2011 m. rugsėjo 10 d. sutartis buvo nutraukta. Atsakovui nevykdžius įsipareigojimų, įgytų sutarties pagrindu, Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir ieškovė UAB „PlusPlus Inkaso“ 2013 m. vasario 25 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 25/02/2013. 2013 m. gruodžio 4 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos pašto registruotos korespondencijos sąrašai rodo, kad ieškovė siuntė atsakovui pakartotinius reikalavimus įvykdyti prievolę, tačiau prievolė nebuvo įvykdyta ir mokėjimai nebuvo atlikti. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikalaudama priteisti iš atsakovo A. G. 2 896,20 Eur skolą, 1 729,03 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 2 896,20 Eur skolą, 576,34 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 472,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „PlusPlus Inkaso“. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas sumažino jos prašomą priteisti 1 729,03 Eur delspinigių sumą už negrąžintą kreditą iki 576,34, dėl kitos teismo sprendimo už akių dalies ginčo nėra.

13Dėl ieškovei priteistino delspinigių dydžio

14Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys sutarties 17 punktu sutarė, jog bankui nutraukus šią sutartį prieš terminą arba kredito gavėjui negrąžinus savo įsiskolinimo bankui iki 75 dienos nuo kredito limito panaudojimo, kredito gavėjas įsipareigoja bankui mokėti 30 proc. metų palūkanų delspinigius nuo bendro savo įsiskolinimo bankui sumos, įskaitant laiku nesumokėtas palūkanas. Taigi pagal šią sutarties nuostatą atsakovas įsipareigojo bankui mokėti 30 proc. metų palūkanų (0,083 % per dieną) delspinigius. Ieškovė, atsižvelgdama į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, savanoriškai sumažino delspinigius iki 0,05 % dydžio, skaičiuoja juos nuo neapmokėtos 2 896,20 Eur kredito sumos ir prašo priteisti 1 729,03 Eur sumą.

15Pagal Civilinio kodekso reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).

16Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

17Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad sutartis gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis tada, kai ji atitinka ne tik tokiai sutarčių rūšiai, bet ir bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus. Vartojimo sutartimi yra laikoma prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. v. AB ,,SEB lizingas“, bylos Nr.3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Citadele“ banko pareiškimą, bylos Nr.3K-3-189/2012; kt.).

18Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta kredito sutartimi. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Bigbank, AS v. A. B. B. J., bylos Nr. 3K-3-500/2014).

19Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog prašomi priteisti delspinigiai pačios ieškovės iniciatyva buvo sumažinti nuo 0,083 % iki 0,05 % per dieną. Vartojimo kredito įstatymo (įsigaliojusio 2011 m. balandžio 1 d.) 11 straipsnio 8 dalyje numatyta jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ir nors ši Vartojimo kredito įstatymo nuostata nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, nes įstatymo 41 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau vertinant galiojančiame įstatyme nustatytą netesybų dydį palyginamuoju aspektu, pažymėtina, kad jis nesiskiria nuo ieškovės prašomo priteisti – 0,05 %, todėl nėra pagrindo ieškovės reikalaujamas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir (ar) lupikiškomis bei jas mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009).

20Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Teismas, vykdymas teisingumą, privalo siekti šalių teisių ir teisėtų interesų protingos pusiausvyros ir, atsižvelgdamas tiek į teisės ir teisės principų, tiek į moralės reikalavimus, ginti tą šalį, kurios teisės ir teisėti interesai turi prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. vartotojų teisių apsaugos vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 30). Pažymėtina, kad šalių sutartis buvo sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), t. y. atsakovas, 2008 m. kovo 3 d. sudarydamas su AB Sampo banku (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) vartojimo kredito sutartį Nr. VISA G 784, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, sutarties sąlygų neginčijo. Atsakovas, žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams. Be to, atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie procesą, užėmė pasyvią poziciją, bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiškė priešieškinio dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ar bent atsiliepimo į ieškinį. Pirmosios instancijos teismas sumažino delspinigių dydį tris kartus. Tris kartus sumažinus netesybas iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Taigi teismui iš esmės nebuvo pagrindo savo iniciatyva kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiko tarpą nuo prievolės įvykdymo termino, t. y. paskola turėjo būti grąžinta iki 2011-12-31, tačiau iki šiol atsakovas nėra įvykdęs prievolės grąžinti paskolą ieškovei. Kadangi ieškovė negali naudotis jai priklausančiais pinigais ilgą laiką, patiria nuostolių, nes praranda galimybę pinigus investuoti ar kitaip juos panaudoti, todėl turi teisę reikalauti atlyginti patiriamus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės patirti nuostoliai, skolininkui ilgą laiką nevykdant įsipareigojimo grąžinti skolą, atitinka priteistų delspinigių sumą, todėl, nesant kitų svarių argumentų, patvirtinančių delspinigių nepagrįstumą, pirmosios instancijos neturėjo teisinio pagrindo juos sumažinti, remdamasis tik faktine aplinkybe, jog ieškovė savo teises gynė neoperatyviai. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad ir pats atsakovas, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, nereaguodamas į raginimus atsiskaityti, tokiais veiksmais pratęsė įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį, o aktyviai nedalyvaudamas teismo procese, pats savo valia atsisakė galimybės ginti savo teises reikalaujant taikyti ieškinio senatį.

21Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, padidinat priteistų delspinigių sumą (576,34 Eur) iki ieškiniu prašomos priteisti sumos (1 729,03 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis). Proporcingai padidintina priteista suma, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos (4 625,23 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė UAB „PlusPlus Inkaso“ apeliacinėje instancijoje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – sumokėtas 35 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantei UAB „PlusPlus Inkaso“ iš atsakovo A. G. priteistina 35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

24Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių pakeisti.

26Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PlusPlus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 302864103) iš atsakovo A. G. (asmens kodas ( - ) priteistą 576,34 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 34 euro centų) delspinigių sumą padidinti iki 1 729,03 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 3 euro centų); priteistą 3 472,54 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 54 euro centų) sumą, nuo kurios priteistos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinti iki 4 625,23 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų ir 23 euro centų).

27Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

28Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PlusPlus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 302864103) 35 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo A. G. 2 896,20 Eur... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių ieškinį... 7. Teismas byloje nustatė, kad AB Sampo bankas ir atsakovas 2008-03-03 sudarė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo spendimo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB Sampo bankas (dabar – Danske Bank A/S... 13. Dėl ieškovei priteistino delspinigių dydžio... 14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys sutarties 17 punktu... 15. Pagal Civilinio kodekso reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą... 16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos... 17. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad sutartis gali būti... 18. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra įvardyta kredito... 19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog prašomi priteisti delspinigiai... 20. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir... 21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 24. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3... 25. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą už akių pakeisti.... 26. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PlusPlus Inkaso“ (juridinio asmens... 27. Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.... 28. Priteisti iš atsakovo A. G. (asmens kodas ( - ) ieškovei uždarajai akcinei...