Byla 2A-310-370/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS KRANAI“ ir atsakovo M. Dremliuko privačios įmonės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1200-513/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS KRANAI“ ieškinį atsakovui M. Dremliuko privačiai įmonei dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 265 105,05 Lt skolos, 4 270 Lt negrąžintos permokos, 132 706,12 Lt palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Tikrindamas ieškovo sudarytus sandorius bankroto administratorius nustatė, kad atsakovas nėra apmokėjęs ar yra apmokėjęs tik iš dalies 2008 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0036754 – nesumokėta 55 838 Lt suma, 2009 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0038270 – nesumokėta 1 618,40 Lt suma, 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263 – nesumokėta 172 248,65 Lt suma, 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0036754 – nesumokėta 35 400 Lt suma, iš viso 265 105,05 Lt. Be to, ieškovo teigimu, jis sumokėjo atsakovui už papildomus darbus avansu 20 000 Lt, o atsakovas darbų atliko tik už 15 730 Lt sumą, todėl susidarė 4 270 Lt permoka, kuri turėjo būti grąžinta 2011 m. spalio 13 d., šalims pasirašius 15 730 Lt sumos atliktų darbų aktą. Ieškovas taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą paskaičiavo atsakovui 132 706,12 Lt palūkanų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 172 248,65 Lt (49 886,66 Eur) skolos, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį.

7Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 265 105,05 Lt skolos teismas nurodė, kad PVM sąskaita faktūra yra ne šalių sudaryta sutartis, o mokėjimo dokumentas, kuris jame nurodytoms šalims pats savaime nesuponuoja jokių tarpusavio civilinių teisių ir pareigų. Teismas kaip neįrodytą vertino ieškovo reikalavimo dalį dėl 92 856,40 Lt skolos pagal PVM sąskaitas faktūras KLK Nr. 0036754, KLK Nr. 0038270 ir KLK Nr. 0036754 priteisimo, nes ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas perdavė (pardavė) atsakovui minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes (smėlio žvyro mišinį, tepalą ir kt.) ir suteikė paslaugas (išnuomojo kelio pamušimo richtavimo mašiną VPRS-500). Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad PVM sąskaita faktūra KLK Nr. 0039263 yra pasirašyta ieškovo atstovo ir atsakovo savininko, todėl, nustatęs, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šioje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų duomenų teisingumu, ją išrašiusio ir priėmusio asmenų parašų tikrumu, konstatavo, kad atsakovas, gavęs šią PVM sąskaitą faktūrą, turėjo pareigą ją apmokėti. Kadangi atsakovas PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263 neapmokėjo, teismas joje nurodytą 172 248,65 Lt sumą vertino kaip atsakovo skolą ieškovui. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad nagrinėjamu atveju yra priešinga situacija, t. y. ieškovas yra skolingas atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas reikalavimo dėl įskaitymo nereiškia, be to, teigdamas, jog jis yra ieškovo kreditorius, nėra pareiškęs ieškovui kreditorinio reikalavimo ir (ar) nesikreipė į teismą dėl skolos iš ieškovo priteisimo.

8Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 4 270 Lt negrąžintos permokos teismas nurodė, kad ieškovas šį reikalavimą grindžia dar 2008 m. rugsėjo 15 d. banko sąskaitos išrašu, juo ieškovas pervedė atsakovui 20 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „už paslaugas“, todėl atmetė ieškovo argumentus, jog tai avansas, sumokėtas už darbus, atliktus pagal šalių 2011 m. birželio 27 d. sutartį dėl geležinkelio kelio remonto darbų Nr. 009.2001. Teismas nurodyto mokėjimo nevertino kaip avanso, nes tiek mokėjimo paskirtis, tiek data (daugiau nei dveji metai iki nurodytos sutarties sudarymo), tiek sutarties 2.2 punktas, pagal kurį ieškovas sumoka už darbus per 20 dienų nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo, tiek byloje pateiktas 2011 m. spalio 13 d. atliktų darbų aktas 15 730 Lt sumai paneigia ieškovo argumentus, kad permoka turėjo būti grąžinta 2011 m. spalio 13 d., šalims pasirašius minėtą aktą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl negrąžintos permokos priteisimo.

9Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 132 706,12 Lt palūkanų teismas nurodė, kad ieškovas palūkanas skaičiuoja nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.240 straipsnio 1 dalimi ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Pažymėjo, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios, kad atsakovui laiku neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų bus skaičiuojamos palūkanos. Atkreipė dėmesį į tai, kad šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios, todėl nėra pagrindo spręsti dėl sutartinių palūkanų priteisimo.

10III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Dėl skolos priteisimo. Teismas nepagrįstai susiaurino PVM sąskaitos faktūros įrodomąją reikšmę, kvalifikuojant šalių teisinius santykius. Šis dokumentas atspindi dviejų ūkio subjektų teisinius santykius, t. y. šalims nesudarius rašytinės sutarties dėl prekių pirkimo ar paslaugų teikimo, PVM sąskaita faktūra patvirtina šį įvykusį faktą. Įstatymai nenumato pareigos sudaryti tik rašytines sutartis. Kasacinis teismas PVM sąskaitą faktūrą vertina kaip sutartinius santykius patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė keturias PVM sąskaitas faktūras, iš kurių teismas kaip skolą patvirtinantį įrodymą pripažino tik vieną, motyvuojant tuo, kad nepasirašytos PVM sąskaitos faktūros neįrodo prekių pateikimo ar paslaugų suteikimo. Teismas neatsižvelgė į atsakovo dalinį PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0036754 apmokėjimą (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas), pasirašytos PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263 ir PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039274 dalyko sutapimą, PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymo priežastį – jų išsiuntimą atsakovui paštu. Visos šios aplinkybės patvirtina ieškovo ir atsakovo sutartinius teisinius santykius bei atsakovo prievolę sumokėti skolą ieškovui.

132. Dėl negrąžinto avanso priteisimo. Teismas atmetė šį reikalavimą iš esmės vadovaudamasis mokėjimo nurodymo paskirtimi, ilgu laikotarpiu tarp pinigų pervedimo ir paslaugų suteikimo bei sutarties nuostata, numatančia atsiskaitymo sąlygas. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl mokėjimo paskirtis – „už paslaugas“ negali atspindėti avanso pervedimo. Ieškovas, nors ir avansu, pervedė atsakovui lėšas už būsimas paslaugas. Teisės aktais nereglamentuojama, prieš kokį terminą turi būti sumokamas avansas, todėl jo suteikimas prieš trejus metus iki paslaugų suteikimo negali būti vertinamas priešingai. Šiuo atveju teismas apskritai nepasisakė kaip kvalifikuotina ieškovo atsakovui pervesta 20 000 Lt suma. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tai buvo atlyginimas už kitas jau suteiktas paslaugas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad minėtas mokėjimas buvo paskutinis, atliktas atsakovui. Susiklosčiusi situacija, kai ieškovas perveda atsakovui tam tikrą sumą, o atsakovas jos negrąžina, tačiau vėliau atlieka tam tikrus darbus, parodo, kad atsakovas tokiu būdu grąžino dalį nepagrįstai gautų lėšų.

143. Dėl palūkanų priteisimo. CK 6.210 straipsnio 2 dalies ir 6.261 straipsnio turinys suponuoja atsakovo prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl termino įvykdyti prievolę praleidimo, kurie yra preziumuojami. Dėl to negalima sutikti su teismo išvada, kad, nesant rašytinės sutarties, palūkanos nepriteistinos. Ieškovas prašė priteisti ne sutartyje, bet CK numatytas palūkanas, kurių dydis įtvirtintas specialiame įstatyme.

15Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, kitu atveju – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir ieškinį atmesti visiškai, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161. Teismas išnaginėjo jam neteismingą bylą. Pagal CPK 29 straipsnį ieškovo ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (pagal atsakovo buveinę). Šiuo atveju Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos netaikytinos, nes ieškovas prašė priteisti skolą, o sandorių neginčijo.

172. Atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes visiškai su juo atsiskaitė. Priešingai, pats ieškovas yra skolingas atsakovui. Ieškovo ir atsakovo verslo santykiai tęsiasi nuo 2005 m. Atsakovas teikė ieškovui geležinkelio remonto paslaugas. Atsakovas atliko darbų už 385 070 Lt sumą, tačiau ieškovas sumokėjo atsakovui tik 264 980,73 Lt, todėl liko skolingas 120 089,27 Lt. Ieškovo 2009 m. spalio 2 d. rašte dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodyta, kad pagal 2009 m. spalio 2 d. finansinę atskaitomybę atsakovas yra ieškovo kreditorius, o ne priešingai. Kai kuriuos geležinkelio remonto darbus atsakovas atlikdavo su ieškovo mašina VPRS-500, būtina darbams atlikti, ir apie nuomą nebuvo kalbama. Ieškovas su atsakovu nebuvo sudaręs mašinos nuomos sutarties, todėl neturi pagrindo ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Teismas rėmėsi PVM sąskaita faktūra KLK Nr. 0039263, nors atsakovas teigė, kad jo parašas galbūt yra suklastotas. Teismas galėjo skirti rašysenos ekspertizę. Faktą, kad 2009 m. atsakovas nesinuomojo ieškovo mašinos, patvirtina ir UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, kurios gamybinėje bazėje ši mašina buvo saugoma. Teismas neišsireikalavo šios informacijos iš UAB „Visagino tiekimas ir statyba“. Esant ginčui dėl minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir nuomos teisinių santykių egzistavimo, teismas nebuvo aktyvus, nors byla yra susijusi su bankroto teisiniais santykiais. Teismas galėjo iškviesti minėtą PVM sąskaitą faktūrą išrašiusį asmenį ir ieškovo tuometį direktorių. Atsakovas būtų to reikalavęs, tačiau, pavėlavęs į teismo posėdį 20 minučių, posėdis buvo baigtas. Kita vertus, prašymą iškviesti ieškovo buvusį vadovą atsakovas buvo pareiškęs atsiliepime į ieškinį. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pats ieškovas yra skolingas atsakovui. Teismas nevertino atsakovo pateiktų sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų, gautų mokėjimų ir dėl jų visiškai nepasisakė. Teismo motyvai, kad atsakovas nereiškia reikalavimo dėl įskaitymo, yra nepagrįsti, nes jokie įskaitymai po bankroto bylos iškėlimo yra negalimi. Atsakovas nereiškė kreditorinio reikalavimo, nes toks yra jo apsisprendimas, kadangi šansų atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės nėra.

18Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Dėl teismingumo. Nagrinėjamu atveju bylos teismingumą nustato ne ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies 8 punktas, o 14 straipsnio 3 dalis, pagal kurią administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

202. Dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovui. Atsakovas painioja atsiskaitymą už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas su skolininko paslaugų suteikimu. Tuo atveju, jeigu viena šalis suteikia paslaugas, o jos kontrahentas taip pat suteikia paslaugas, nelaikoma, kad yra atsiskaityta, nebent būtų atskiras šalių susitarimas arba atliekamas įskaitymas CK 6.313 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju tokio šalių susitarimo nėra, kaip ir duomenų apie atliktus įskaitymus, todėl tariamas ieškovo įsiskolinimo faktas nepaneigia atsakovo įsiskolinimo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovo pateiktus dokumentus ieškovas sumokėjo 264 980,73 Lt, o paslaugų suteikta pagal priėmimo-perdavimo aktus 45 230 Lt sumai. Be to, atsakovas, nurodydamas, kad darbai pagal pateiktas sutartis perduoti priėmimo–perdavimo aktais, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pridėjo tik trijų sutarčių pagrindu išrašytus atliktų darbų perdavimo aktus, o PVM sąskaitų faktūrų nepridėjo. Taigi atsakovo teiginys dėl paslaugų suteikimo 385 070 Lt sumai laikytinas nepagrįstu.

213. Dėl atsakovo parašo autentiškumo ir teismo aktyvumo. Atsakovo argumentas, kad PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu ieškovui priteista dalis skolos, pasirašyta ne jo, laikytinas deklaratyviu. Atsakovas nepateikė prašymo ir įrodymo dėl parašo suklastojimo (CPK 184 straipsnio 1 dalis), t. y. nesiekė pagrįsti savo teiginių. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai minėtą PVM sąskaitą pripažino tinkamu įrodymu įsiskolinimui pagrįsti. Atsakovas nepagrįstai kaltina teismą pasyvumu, nes būtent atsakovas turėjo pareigą pagrįsti savo teiginius (CPK 178 straipsnis). Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ne proceso šalys, o teismas turi įrodinėjimo naštą. Atsakovas turėjo iš anksto suplanuoti savo atvykimą į teismo posėdį, kad nepavėluotų. Be to, nepateikė duomenų, kad buvo vėluojama dėl objektyvių priežasčių ir kad apie vėlavimą būtų informuotas teismas.

224. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovas nepagrindė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Dėl atsakovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

25Atsakovas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas savo prašymo dėl žodinio nagrinėjimo visiškai nemotyvuoja, nors nurodyti tokio prašymo motyvus įpareigoja CPK 322 straipsnis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl atsakovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka atmestinas.

26Dėl bylos teismingumo

27Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą, nes nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 29 straipsnis (teismingumas pagal atsakovo buveinę). Teisėjų kolegija nesutinka su šia atsakovo pozicija. CPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo (bankrutuojančios įmonės, atstovaujamos administratoriaus) ieškinys atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo pagrįstai buvo išnagrinėtas pagal ieškovo buveinės vietą Klaipėdos apygardos teisme (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, CPK 27 straipsnio 1 punktas).

28Dėl ginčo esmės neatskleidimo

29Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratorius, pareiškė atsakovui ieškinį dėl skolos, negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo. Nurodė, kad administratorius, tikrindamas ieškovo sudarytus sandorius, nustatė, kad atsakovas neapmokėjo (apmokėjo iš dalies) ieškovo išrašytų keturių PVM sąskaitų faktūrų: 2008 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0036754 – nesumokėta 55 838 Lt suma, 2009 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0038270 – nesumokėta 1 618,40 Lt suma, 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263 – nesumokėta 172 248,65 Lt suma ir 2009 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0036754 – nesumokėta 35 400 Lt suma, iš viso 265 105,05 Lt (b. l. 11–14). Be to, administratorius nustatė, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 15 d. pervedė atsakovui 20 000 Lt (b. l. 15). Ieškovo nuomone, tai buvo avansas už atsakovo pagal šalių 2011 m. birželio 27 d. sudarytą sutartį Nr. 009.2011 atliktinus darbus. Ieškovo teigimu, atsakovas pagal šią sutartį atliko darbų tik 15 730 Lt sumai (ieškovas pateikė 2011 m. spalio 13 d. atliktų darbų aktą ir atsakovo ieškovui išrašytą 2011 m. spalio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą DRN Nr. 000141, b. l. 16–17), todėl turi grąžinti ieškovui 4 270 Lt sumą (20 000 Lt – 15 730 Lt). Ieškovas taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą paskaičiavo atsakovui 132 706,12 Lt palūkanų.

30Atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus, nes, atsakovo teigimu, būtent ieškovas yra skolingas atsakovui. Nurodė, kad šalių santykiai susiklostė nuo 2005 m., atsakovas teikė ieškovui geležinkelio remonto paslaugas. Atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė šalių 2006 m. rugpjūčio 28 d., 2006 m. gruodžio 20 d., 2007 m. lapkričio 5 d., 2011 m. birželio 27 d. sudarytas sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo atlikti tam tikrus rangos darbus, o ieškovas – atsiskaityti su atsakovu, taip pat keletą šių sutarčių vykdymą patvirtinančių šalių pasirašytų atliktų darbų aktų ir atsakovo banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį ieškovo tam tikrų sumų pervedimą atsakovui (b. l. 44–76). Iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos yra išrašytos už prekių (smėlio žvyro mišinys, tepalas ir kt.) atsakovui pardavimą ir paslaugų (kelio pamušimo richtavimo mašinos nuoma ir jos transportavimas) atsakovui sutekimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė rašytinių sutarčių su atsakovu dėl nurodytų prekių pardavimo ar paslaugų suteikimo. Ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išskyrus PVM sąskaitą faktūrą KLK Nr. 0039263, atsakovo nepasirašytos, o išsiųstos atsakovui paštu. Atsakovas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, kad ir pasirašytoje PVM sąskaitoje faktūroje jo parašas galbūt yra suklastotas. Be to, iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ieškovui Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo iškelta restruktūrizavimo byla (b. l. 78). Atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui ieškovo, atstovaujamo restruktūrizavimo administratoriaus, 2009 m. spalio 2 d. pranešimą, adresuotą atsakovui, jame nurodyta, kad pagal finansinę ataskaitą atsakovas yra ieškovo kreditorius (b. l. 77). Iš Klaipėdos apygardos teismo išreikalautos ieškovo restruktūrizavimo bylos Nr. B2-735-123/2010 matyti, kad atsakovas nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu yra įvardijamas tai kreditoriumi, tai debitoriumi (t. 1, b. l. 40, 46, 109). Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad šalių teisiniai santykiai tęsėsi ir ieškovo restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos prieštaringos aplinkybės dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir tarpusavio atsiskaitymų pirmosios instancijos teismo turėjo būti išsamiai ištirtos, tačiau to nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas formaliai nesutiko su atsakovo pozicija, kad jis nėra skolingas ieškovui. Aplinkybė, kad atsakovas nereiškė ieškovui reikalavimo dėl įskaitymo, nebuvo pateikęs kreditorinio reikalavimo ieškovo restruktūrizavimo byloje arba kreipęsis į teismą dėl skolos iš ieškovo priteisimo, savaime nesudaro pagrindo atmesti minėtus atsakovo argumentus. Pirmosios instancijos teismas neišgrynino tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovas išrašė minėtas PVM sąskaitas faktūras, nepasisakė dėl atsakovo nurodomų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad jos buvo išrašytos be teisėto pagrindo (dėl ieškovo kelio pamušimo richtavimo mašinos VPRS-500 nuomos aplinkybių), nesprendė atsakovo prašymo dėl buvusio ieškovo vadovo, kuris galėtų padėti išsiaiškinti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apklausos teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-0841-15 pagal BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, t. y. dėl galbūt suklastotos 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos faktūros KLK Nr. 0039263, kuriame paskirta rašysenos ekspertizė (b. l. 176).

32Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokėjimą. Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų, ieškovas šalių susitarimu ir nesirėmė. Kita vertus, palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą gali būti nustatytos ne tik šalių susitarimu, tačiau ir įstatyme. Šiuo atveju konkretus palūkanų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, 6.240 straipsnio 1 dalyje ir specialiame įstatyme – Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti ne sutartyje, o įstatyme numatytas palūkanos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, kaip pagrindu atsisakyti priteisti ieškovo prašomas palūkanas.

33Išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos esmės ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Šioje byloje turi būti kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, sudėlioti įvykę tarpusavio atsiskaitymai ir tik tada padaryta išvada dėl atsakovo įsiskolinimo egzistavimo. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

35panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 265 105,05 Lt skolos, 4 270 Lt... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino... 7. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 265 105,05 Lt skolos teismas... 8. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo 4 270 Lt negrąžintos... 9. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 132 706,12 Lt palūkanų teismas nurodė,... 10. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 12. 1. Dėl skolos priteisimo. Teismas nepagrįstai susiaurino PVM sąskaitos... 13. 2. Dėl negrąžinto avanso priteisimo. Teismas atmetė šį reikalavimą iš... 14. 3. Dėl palūkanų priteisimo. CK 6.210 straipsnio 2 dalies ir 6.261 straipsnio... 15. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m.... 16. 1. Teismas išnaginėjo jam neteismingą bylą. Pagal CPK 29 straipsnį... 17. 2. Atsakovas nėra skolingas ieškovui, nes visiškai su juo atsiskaitė.... 18. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos... 19. 1. Dėl teismingumo. Nagrinėjamu atveju bylos teismingumą nustato ne ĮBĮ 11... 20. 2. Dėl ieškovo įsiskolinimo atsakovui. Atsakovas painioja atsiskaitymą už... 21. 3. Dėl atsakovo parašo autentiškumo ir teismo aktyvumo. Atsakovo argumentas,... 22. 4. Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsakovas... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Dėl atsakovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka... 25. Atsakovas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.... 26. Dėl bylos teismingumo... 27. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą... 28. Dėl ginčo esmės neatskleidimo... 29. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d.... 30. Atsakovas prašė atmesti ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus, nes,... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos prieštaringos aplinkybės dėl tarp... 32. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudaro pagrindą teisėjų... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir...