Byla 2-465-370/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, ir pareiškėjų UAB TeraMax bei UAB „Šilavoto B&B“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriumi paskirtas G. V., o pareiškėjas atsisakyta įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, priimtų civilinėje byloje Nr. B2-5834-340/2017 pagal ieškovo Lietuvos banko pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškėlimo (trečiasis asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Lietuvos bankas teismo prašė iškelti bankroto bylą kredito unijai „Vilniaus kreditas“. Nurodė, kad Lietuvos banko valdyba 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 03-182 atsakovę pripažino nemokia ir visam laikui atšaukė kredito unijos licenciją.
  2. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo pareiškimas priimtas, o Lietuvos banko išvada dėl kredito unijos nemokumo bei tarpinėse finansinėse ataskaitose nurodyta informacija (pareiškimo priedas Nr. 2) pripažinta nevieša bylos medžiaga, kurią draudžiama teikti susipažinti ir kopijuoti.
  3. Kredito unija „Vilniaus kreditas“ sutiko su Lietuvos banko pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 82–84).
  4. Vilniaus apygardos teisme 2017-11-30 gautas VĮ Indėlių ir investicijų draudimo prašymas įtraukti ją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; tenkinti Lietuvos banko pareiškimą bei, esant galimybei, neskirti kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriais UAB „Verslo konsultantai“, V. J., R. G. tuo atveju, jei bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa atrinktų juos kaip kandidatus į bankroto administratoriaus poziciją.
  5. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas nurodė, kad ji yra kredito unijos kreditorė ne mažesnei kaip 20 358 480,7 Eur sumai IĮIDĮ 9 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl turi tiesioginį suinteresuotumą nagrinėjama byla ir jos baigtimi.
  6. Prašymą bankroto administratoriais neskirti UAB „Verslo konsultantai“ ir jos buvusių / esamų įgaliotų asmenų V. J. ir R. G. (toliau kartu – bankroto administratoriai), VĮ Indėlių ir investicijų draudimas grindė tuo, kad šie asmenys, kaip bankroto administratoriai, jau yra netekę kreditorių pasitikėjimo Švyturio taupomosios kasos, Laikinosios sostinės kredito, Vilniaus taupomosios kasos ir Nacionalinės kredito unijos, kurių kreditorė yra VĮ Indėlių ir investicijų draudimas, bankroto procesuose dėl netinkamo ir neoperatyvaus bankroto procedūrų vykdymo parduodant pagrindinį unijų turtą – paskolų portfelį. Taip pat pažymėjo, kad jiems administruojant Švyturio taupomosios kasos, Laikinosios sostinės kredito, Vilniaus taupomosios kasos bankroto procesus, buvo neteisėtai viršytos kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidų sąmatos, o duomenų apie lėšų grąžinimą nėra. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas nurodė, kad dėl šių bankroto administratorių veiksmų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-11-07 įsakymu UAB „Verslo konsultantai“ skyrė nuobaudą-įspėjimą. Šios aplinkybės, VĮ Indėlių ir investicijų draudimo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi būtų paskirtas vienas iš aukščiau nurodytų asmenų, kurie kreditorės nuomone, nėra kvalifikuoti ir patikimi, bankroto procese susidurtų su tomis pačiomis problemomis, kaip kitos minėtų bankroto administratorių administruojamos kredito unijos.
  7. UAB „Šilavoto B&B“ teismo prašė: 1) ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 2) kredito unijai iškelti bankroto bylą; 3) atkurti bankroto administratoriaus atrankos rezultatą, pagal kurį atsakovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi atrinktas, bet nepatvirtintas V. J. (b. l. 86–91).
  8. Pareiškėja nurodė, kad ji yra kredito unijos kreditorė, turinti 5 317,95 Eur dydžio reikalavimą, atsiradusį 2013-12-16 sindikuoto kredito sutarties Nr. VK-SR/2013-12/1 ir jos 2014-09-23 pakeitimo pagrindu bei 2015-10-01 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. VK-SR/2013-12/1 pagrindu, todėl, vadovaudamasi CPK 37 straipsnio 1 dalimi, ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, teismo prašė ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  9. Pareiškėja, teismo prašydama atkurti bankroto administratoriaus atrankos rezultatą, nurodė, kad G. V., naujas atsakovės bankroto administratorius, atrinktas pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies nuostatas, be to, jis turi suinteresuotumą atsakovės bankroto bylos baigtimi, nes yra UAB „Insolvensa“, kuri ėjo atsakovės laikinojo atstovo pareigas (laikinai veikė kartu su atsakovės valdyba ir vadovu bei kontroliavo ir prižiūrėjo atsakovės valdybos bei vadovo veiksmus ir priimamus sprendimus), darbuotojas ir, kaip UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo, yra baigęs 3 UAB „Insolvensa“ administruojamų įmonių bankroto procedūras. Tai reiškia, kad jis, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą, be kita ko vertins savo darbdavio UAB „Insolvensa“, kaip atsakovės laikinojo atstovo, priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus.
  10. Pareiškėja UAB TeraMax teismo prašė: 1) įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 2) iškelti kredito unijai „Vilniaus kreditas“ bankroto bylą; 3) patvirtinti pagal administratorių atrankos kompiuterinę programą atrinkto administratoriaus V. J. kandidatūrą administruoti kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto procesą.
  11. Pareiškėja nurodė, kad jos turimą reikalavimo teisę, o kartu ir teisinį suinteresuotumą kredito unijos bankroto byla, patvirtina jos ir kredito unijos 2015-09-21 sudaryta pastato administravimo ir įrengimų bei priešgaisrinės signalizacijos techninės priežiūros sutartis, kurios pagrindu pareiškėja atsakovei teikė pastato priežiūros paslaugas, tačiau kredito unija neatsiskaitė pagal 2017-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000823 ir liko skolinga 458,77 Eur sumą.
  12. Pareiškėjos teigimu, naujai vykdyta bankroto administratoriaus atranka, kurios metu kredito unijos administratoriumi parinktas G. V., pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus atranką.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėja VĮ Indėlių ir investicijų draudimas įtraukta į bylą dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai „Vilniaus kreditas“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taip pat šia nutartimi nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, pratęsti pasirengimo nagrinėti bylą terminą ir skirti teismo posėdį 2017 m. gruodžio 8 d.
  2. Teismas nurodė, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa bankroto administratoriumi parinko V. J. (sąrašo eilės Nr. B-FA233), tačiau kartu pažymėjo, kad atrinktas bankroto administratorius gali būti skiriamas, jeigu nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl atrinkto administratoriaus kandidatūros. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs VĮ Indėlių ir investicijų draudimo pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios grindžiamos pridėtais rašytiniais įrodymais, sprendė esant pagrindą vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką ir dėl to pratęsti pasirengimo nagrinėti bylos terminą bei skirti naują teismo posėdį.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas G. V.. Teismas taip pat pripažino atsakovės kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus dokumentus nevieša medžiaga, kurią draudžiama teikti susipažinti ir kopijuoti, o pareiškėjų UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ prašymus dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, atmetė.
  4. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ normomis bei kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad atrinktas bankroto administratorius gali būti skiriamas, jeigu nėra duomenų, kurie keltų abejonių dėl atrinkto administratoriaus kandidatūros.
  5. Teismas pažymėjo, kad vykdant pirminę bankroto administratoriaus atranką, bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa bankroto administratoriumi parinko V. J. (sąrašo eilės Nr. B-FA233). Tačiau teismas, įvertinęs VĮ Indėlių ir investicijų draudimo prašyme neskirti atsakovės bankroto administratoriais UAB „Verslo konsultantai“, V. J. ir R. G. nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi nutarė vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, kurios metu kompiuterinė programa administratoriumi parinko G. V. (sąrašo eilės Nr. B-FA419). Šis asmuo paskirtas kredito unijos bankroto administratoriumi, teismui nenustačius duomenų, kurie galėtų kelti abejonių dėl jo paskyrimo.
  6. Teismas atmetė 2017-12-07 (t. y. dieną iki teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo) UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ gautus prašymus juos įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šie juridiniai asmenys turės teisę kreiptis į paskirtą bankroto administratorių ir jam perduoti savo reikalavimus, taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ visų kreditorių teisės yra ginamos vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvauja byloje nuo pareiškimo pateikimo momento, ar įstojo į bylą po bankroto bylos iškėlimo.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Atskirajame skunde V. J. teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta paskirti programa atrinktą asmenį V. J. kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi, ir klausimą išspręsti iš esmės – atkurti kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratorių atrankos rezultatą į padėtį, buvusią iki 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo, kuomet kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi yra atrinktas, bet nepatvirtintas V. J.; 2) tuo atveju, jei iki atskirojo skundo nagrinėjimo kredito unijai bus iškelta bankroto byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, klausimą išspręsti iš esmės ir kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi paskirti V. J..
  2. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nuo sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę pateikimo per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą momento atsiranda bankroto administratoriaus teisėtas lūkestis būti paskirtam įmonės bankroto administratoriumi atrankoje ir, atitinkamai, iš šios veiklos gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, teismas turi griežtai vadovautis atrankos taisyklėmis. Teismui pažeidus imperatyvias ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias baigtinį sąrašą atvejų, kada teismas gali atsisakyti tvirtinti programa atrinktą bankroto administratorių, toks asmuo įgyja teisinį suinteresuotumą, todėl apeliantas nurodo turintis teisę teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iš esmės buvo atsisakyta skirti V. J. kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi.
    2. Teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti tvirtinti V. J. kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi. Vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimu Nr. 647 (toliau – taisyklės) 29 punktu, akivaizdu, kad bankroto administratoriumi turėjo būti patvirtintas V. J., o ne G. V..
    3. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje aiškiai išskirti du atvejai, kuomet teismas atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, todėl nesant duomenų apie administratoriaus pateiktame sutikime-deklaracijoje nurodytų duomenų neteisingumą ir (ar) administratoriui neturint sąsajų su bankroto bylą nagrinėjančiu teismu, nėra teisinio pagrindo atsisakyti paskirti programa atrinktą asmenį. Apeliantas patvirtina, kad nėra (nebuvo) ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių, suponuojančių pagrindą jo neskirti kredito unijos bankroto administratoriumi.
    4. Teismas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai pranešti apie nutartį neskirti programa atrinkto administratoriaus.
    5. Nors, tikėtina, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atsakovės bankroto byloje bus viena didžiausių kreditorių, tai nesuteikė teisės jai reikšti nuomonės dėl bankroto byloje skiriamo bankroto administratoriaus, o teismui – ja vadovautis, pažeidžiant imperatyvias ĮBĮ normas. Kredito unijos kreditorei VĮ Indėlių ir investicijų draudimui manant, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo pareigas, ji turi teisę prašyti bankroto administratorių atstatydinti, tačiau ne reikšti jam nušalinimą bankroto bylos kėlimo stadijoje. Tokia situacija kelia abejones dėl valstybės įmonės skaidrumo bei teismo nešališkumo, taip pat suponuoja galimybes kreditoriams vėl dalyvauti bankroto administratorių atrankoje bei įtvirtina prielaidas ir ateityje teismams nesivadovauti kompiuterinės bankroto administratorių atrankos sistemos rezultatais.
    6. Skundžiama nutartimi teismas suteikė pranašumą vienam iš atsakovės kreditorių, taip pažeisdamas ne tik imperatyvias ĮBĮ normas, bet ir kreditorių lygiateisiškumo principą.
    7. Teismas atranką vykdė ne ĮBĮ nustatytais terminais. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 10 straipsnio 4 dalies 1 punktu, darytina išvada, kad bankroto administratorius atrenkamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą, t. y. atranka vykdoma tik esant teismo sprendimui iškelti bankroto bylą, todėl nagrinėjamu atveju administratorių atranka, vykdyta ne tą dieną, kada buvo keliama bankroto byla, neatitinka imperatyvių ĮBĮ normų.
  3. Atsiliepime į V. J. atskirąjį skundą, G. V. teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apelianto skundžiama nutartis nėra apeliacijos objektas, dėl to, kad ši nutartis buvo priimta pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, kurios metu vykdoma tik programinė atranka, tačiau nesprendžiamas bankroto administratoriaus (ne)paskyrimo klausimas (CPK 233, 263 str., ĮBĮ 9 str. 6 d.). Be to, ĮBĮ taip pat nėra įtvirtinta galimybė skųsti nutartį, kuria teismas inicijuoja naują bankroto administratoriaus atranką programa (skundžiama tik nutartis neskirti administratoriaus), o skundžiama nutartimi nebuvo užskirstas kelias tolesniam bylos nagrinėjimui (CPK 334 str.).
    2. V. J. neskyrimo bankroto administratoriumi klausimas išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, todėl jis turėjo (galėjo) skųsti šią, o ne 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį.
    3. Apelianto skundas paliktinas nenagrinėtas, nesant sumokėtam žyminiam mokesčiui (CPK 296 str. 1 d. 7 p., 83 str. 1 d. 8 p., 37 str. 2 d., 80 str. 1 d. 5 p.).
  5. Atsiliepime į V. J. atskirąjį skundą VĮ Indėlių ir investicijų draudimas teismo prašo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Skundžiama nutartis nėra apeliacijos objektas, nes skundas pateiktas dėl įsiteisėjusios nutarties. Be to, skundžiama nutartis priimta pasirengimo bylą nagrinėti metu, todėl, vadovaujantis CPK 233 straipsniu, yra neskundžiama. Sisteminė ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalies ir 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto analizė leidžia daryti išvadą, kad skųstina ta teismo nutartis, kuria iškeliama juridinio asmens bankroto byla ir jo bankroto administratoriumi paskiriamas kitas, nei parinktas kompiuterine programa, bankroto administratorius.
    2. Skunde dėstomi argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties turiniu. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiama nutartimi nebuvo paskirtas kitas bankroto administratorius G. V., todėl 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria nebuvo sprendžiamas bankroto administratoriaus (ne)paskyrimo klausimas, neskundžiama. Be to, nei CPK, nei ĮBĮ nenumato galimybės skųsti nutarties, kuria inicijuojama nauja bankroto administratoriaus atranka, o tokia nutartis neužkerta kelio administratoriui savo teises ginti teikiant skundą dėl nutarties, kuria juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ir paskiriamas bankroto administratorius (CPK 334 str.).
    3. Kredito unijos administratoriumi paskiriant V. J. būtų pažeistas viešasis interesas ir jos kreditorių interesai. Šis argumentas grindžiamas aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui teikiant prašymą V. J. neskirti kredito unijos bankroto administratoriumi, todėl dar kartą nekartojamos.
    4. Nesutiktina su apelianto teigimu, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojus naujai bankroto administratoriaus atrankos sistemai, teismas nerenka, o tik tvirtina sistemos parinktą bankroto administratoriaus kandidatūrą. Iš ĮBĮ nuostatų matyti, kad skirti bankroto administratorių pavesta teismui, o programa yra tik įrankis, kuriuo naudojamasi skiriant administratorių.
  7. Lietuvos bankas atsiliepime į V. J. atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
  8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tai, kad bankroto administratoriaus skyrimo procese teismas neatlieka tik techninės kompiuterinės bankroto administratorių atrankos rezultato tvirtinimo funkcijos patvirtina ĮBĮ 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos.
    2. Bankroto administratorius gali būti skiriamas tik tuo atveju, jeigu nėra duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl kompiuterine programa atrinkto administratoriaus kandidatūros, jo pasirengimo ir galimybių tinkamai įgyvendinti konkretaus juridinio asmens bankroto procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra duomenų, patvirtinančių apelianto netinkamą administravimo išlaidų naudojimą administruojant kitų kredito unijų bankrotą, kyla tokio administratoriaus atstatydinimo grėsmė, galinti sutrukdyti bankroto procedūrų eigą, pažeisti kreditorių bei viešąjį interesą.
  9. Apeliantė UAB TeraMax atskirajame skunde teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir dalį, kuria kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi yra patvirtintas G. V.; 2) įtraukti į bylą UAB TeraMax trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 3) patvirtinti pagal administratorių atrankos kompiuterinę programą atrinktą administratoriaus V. J. kandidatūrą administruoti kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto procesą; 3) kredito unijos bankroto administratoriumi patvirtinti V. J..
  10. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, atsisakydamas į bylą įtraukti UAB TeraMax pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį, taip pat kasacinio teismo praktiką, pagal kurią kreditorių, kurie kreipėsi į teismą bankroto bylos iškėlimo stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Asmuo į procesą neįtraukiamas tik tuo atveju, jeigu tas asmuo iš tikrųjų neturi teisinio ryšio su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Atsižvelgiant į tai, apeliantės teismui 2017-12-07 (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo) pateiktas prašymas turėjo būti tenkintas, juolab kad kartu su prašymu buvo pateikti ir įrodymai, patvirtinantys reikalavimo į kredito uniją turėjimą.
    2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atrankos programos parinktos administratoriaus kandidatūros tvirtinimo, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą imperatyvą, lygiateisiškumo principą, sukėlė pagrindą abejoti teismo nešališkumu. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį teismas gali atsisakyti paskirti programa atrinktą asmenį tik jeigu paaiškėja, kad administratorius, teikdamas sutikimą-deklaraciją dėl atitinkamos įmonės administravimo, pateikė klaidingą informaciją, nurodytą ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalyje, arba yra susijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju. Nagrinėjamu atveju apeliantei tokios aplinkybės nėra žinomos. Vien tik vieno iš kreditorių pateiktas prašymas netvirtinti pagal atrankos programą parinkto administratoriaus kandidatūros, negali būti laikomas pagrindu atsisakyti tvirtinti atrankos programos parinkto administratoriaus kandidatūros.
    3. Nepaisant to, kad teismas apeliantės neįtraukė į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, ji vis tiek turi teisę skųsti ir nutarties dalį, kuria bendrovės bankroto administratoriumi patvirtintas G. V. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-394-381/2015).
    4. Nesutiktina, kad apeliantės įtraukimas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtų pažeidęs proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.
  11. Atskirajame skunde UAB „Šilavoto B&B“ teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir dalį, kuria kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi yra patvirtintas G. V.; 2) įtraukti į bylą UAB „Šilavoto B&B“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 3) pripažinti bankroto administratoriaus G. V. paskyrimą kredito unijos administratoriumi neteisėtu; 4) patvirtinti bankroto administratorių atrankos rezultatą, pagal kurį kredito unijos administratoriumi buvo atrinktas V. J.; 5) kredito unijos bankroto administratoriumi patvirtinti V. J..
  12. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė nepagrįstai neįtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismui kartu su 2017-12-07 prašymu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys apeliantės turimą reikalavimo teisę į kredito uniją, taip pat prašyme buvo išdėstytas teisinis tokio prašymo pagrindas, o pats prašymas pateiktas iki bankroto bylos kredito unijai iškėlimo. Vien dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai suabsoliutinto operatyvumo principo, pažeistų imperatyvių ĮBĮ normų, nesivadovavimo teismų praktika, apeliantei negali būti užskirsta galimybė dalyvauti kredito unijos bankroto byloje, kartu ir teisė skųsti teismo nutarties dalį, kuria paskirtas bankroto administratorius, turintis akivaizdų suinteresuotumą atsakovės bankroto bylos baigtimi.
    2. Bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas yra procedūrinio pobūdžio, todėl teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali ir asmuo nebūdamas byloje dalyvaujančiu asmeniu, bet tenkinantis ĮBĮ 5 straipsnio ir 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
    3. Kredito unijos bankroto administratoriumi G. V., kurio akivaizdus suinteresuotumas unijos bankroto bylos baigtimi buvo aiškiai išdėstytas 2017-12-07 prašyme, paskirtas pažeidžiant ĮBĮ 11 straipsnio 4 d. normas. Atitinkami šios imperatyvios normos buvo pažeistos atsisakant skirti V. J. kredito unijos bankroto administratoriumi. VĮ Indėlių ir investicijų draudimo išsakyta subjektyvi pozicija nėra ir negali būti teisėtas pagrindas netvirtinti kompiuterinės bankroto administratorių programos rezultato ir parinkti kitą administratorių.
    4. Apeliantės argumentai dėl G. V. akivaizdaus suinteresuotumo kredito unijos bankroto bylos baigtimi, kaip pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl G. V. patvirtinimo atsakovės bankroto administratoriumi, buvo nurodyti jos pareiškime, teiktame pirmosios instancijos teismui, todėl papildomai nekartojami.
  13. G. V. atsiliepimuose į UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties teismo prašo juos atmesti, o skundžiamą nutartį (jos dalis) palikti nepakeistą.
  14. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai atsisakė apeliantes įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek kasacinio teismo praktika kreditoriaus teisę įstoti į bankroto bylą bylos iškėlimo stadijoje išimtinai sieja su proceso operatyvumu. Proceso operatyvumo, ekonomiškumo principą įtvirtina ir CPK 7 straipsnis. Nagrinėjamu atveju apeliančių prašymai dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis pateikti dieną prieš nutarties dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo priėmimą, nors apeliantėms buvo žinoma posėdžio data.
    2. Atskirųjų skundų motyvai dėl to, kad apeliantės nebuvo įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, šiuo metu neturi jokios teisinės reikšmės, nes bet kokiu atveju jų tikslas buvo bankroto bylos kredito unijai iškėlimas, o tai skundžiama nutartimi ir buvo padaryta.
    3. Kredito unija paskirtam bankroto administratoriui perdavė kreditorių ir debitorių sąrašus, į kuriuos apeliantės nėra įtrauktos. Unijos pajininkų sąraše yra nurodyta apeliantė UAB „Šilavoto B&B“, tačiau pagal teismų praktiką, pajininkas nėra laikomas unijos kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-564-236/2015).
    4. Kreditoriai neturi teisės skųsti nutarties dėl bankroto administratoriaus skyrimo, todėl apeliacinis procesas dėl šios skundžiamos nutarties dalies, nutrauktinas. Teisė pateikti atskirąjį skundą ĮBĮ pagrindu suteikta tik programos išrinktam, tačiau teismo nepaskirtam bankroto administratoriui. Teismas administratorių iš pareigų atstatydina, kai teismas patenkina asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą.
    5. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į VĮ Indėlių ir investicijų draudimo, kuri bus didžiausia unijos kreditorė, prašymą dėl V. J. neskyrimo unijos administratoriumi, veikė išimtinai siekdamas apsaugoti visų kreditorių interesus bei viešąjį interesą, išvengti ginčų ir bankroto procedūros vilkinimo.
    6. Nesutiktina su UAB „Šilavoto B&B“ argumentais, kad G. V. negali administruoti unijos bankroto proceso dėl to, kad yra susijęs su UAB „Insolvensa“. ĮBĮ nedraudžia fiziniam asmeniui, paskirtam administruoti juridinio asmens bankrotą, dirbti įmonėje, kuri taip pat teikia bankroto administravimo paslaugas. Be to, aplinkybė, kad UAB „Insolvensa“ Lietuvos banko buvo paskirta būti unijos laikinuoju atstovu, tik patvirtina, kad Lietuvos bankas, atlikęs išsamų patikrinimą, padarė išvadą, kad UAB „Insolvensa“ nėra susijusi su unija ir jos veikla.
  15. Atsiliepime į UAB TeraMax atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties, VĮ Indėlių ir investicijų draudimas teismo prašo skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
  16. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais bei FĮĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu sutrumpintu terminu bankroto bylai iškelti, atmetė apeliantės prašymą, pateiktą 2017-12-07, dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai teismas tokio pobūdžio prašymą gauna likus mažai laiko iki paskirto teismo posėdžio dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra duomenų, pagrindžiančių, kad asmuo tokio prašymo negalėjo pateikti anksčiau, teismas turi teisę tokio prašymo netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-561-196/2015).
    2. Apeliantė neturi pagrindo skųsti šios nutarties dalies, nes ji apeliantei nesukuria jokių neigiamų pasekmių. Apeliantė turi teisę kreiptis į bankroto administratorių dėl jos įtraukimo į unijos kreditorių sąrašą.
    3. Teismo nutartis paskirti bankroto administratorių neskundžiama ir neturi būti motyvuota. Atsižvelgiant į tai, apeliantė neturi teisės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria paskirtas unijos bankroto administratorius.
    4. Nesutiktina su apeliantės argumentais dėl teismo pažeistų imperatyvių ĮBĮ normų, atsisakant paskirti V. J. kredito unijos bankroto administratoriumi. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jam pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes apie V. J., dėl kurių jis negalėjo būti skiriamas unijos bankroto administratoriumi.
  17. VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pateikė atsiliepimą į UAB „Šilavoto B&B“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties. Atsižvelgiant į tai, kad jis grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į UAB TeraMax atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas tų pačių argumentų dar kartą nekartoja. Papildomai šiame atsiliepime VĮ Indėlių ir investicijų draudimas nurodė nesutinkanti su apeliantės argumentu dėl negalėjimo G. V. būti kredito unijos administratoriumi dėl to, kad jis yra UAB „Insolvensa“, kuri buvo paskirta kredito unijos laikinuoju atstovu, darbuotojas. Priešingai, nurodoma, kad ši aplinkybė patvirtina ryšių su kredito unija neturėjimą.
  18. Lietuvos bankas atsiliepime į UAB „Šilavoto B&B“ atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti.
  19. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai atsisakė apeliantę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, dėl to, kad ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi nerūpestingai. FĮĮ įtvirtintas įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl bankroto bylos finansų įstaigai iškėlimo. Pranešimas apie 2017-11-21 pareiškimo dėl bankroto bylos kredito unijai priėmimą, teismo buvo skelbiamas viešai, be to, 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi pratęstas pasirengimo nagrinėti bylą terminas. Nepaisant to, apeliantė savo prašymą pateikė tik 2017-12-07.
    2. Apeliantės teiginiai dėl jos teisių pažeidimo deklaratyvūs. Ji turi teisę kreiptis į bankroto administratorių su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą kredito unijos bankroto byloje.
    3. Nesutiktina, kad teismas nepagrįstai V. J. nepaskyrė kredito unijos bankroto administratoriumi. Bankroto administratoriaus skyrimo procese teismas neatlieka tik techninės kompiuterinės administratorių atrankos rezultato tvirtinimo funkcijos. Priešingai, teismo vaidmuo, kaip ir viso bankroto proceso metu, yra aktyvus. Todėl administratoriumi skiriamas tik toks asmuo, apie kurį nėra duomenų, keliančių pagrįstų abejonių dėl kompiuterine programa atrinkto administratoriaus kandidatūros, jo pasirengimo ir galimybių tinkamai įgyvendinti kreditoriaus juridinio asmens bankroto procedūras. Byloje esantys duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl V. J. kandidatūros tinkamumo, todėl teismas pagrįstai atsisakė pastarąjį skirti kredito unijos administratoriumi.
    4. Nesutiktina su skundo argumentu, kuriuo ginčijamas G. V. paskyrimas bankroto administratoriumi dėl jo darbo fakto UAB „Insolvensa“. Aplinkybė, kad UAB „Insolvensa“ Lietuvos banko buvo paskirta kredito unijos laikinuoju atstovu savaime nepatvirtina G. V. šališkumo ar teisinio suinteresuotumo. Be to, pagal KUĮ, paskirtas laikinasis atstovas neperima kredito unijos valdybos ar vadovo funkcijų, jam nėra suteikiama sprendimų priėmimo teisė, laikinasis atstovas unijos vardu nesudaro sandorių. Laikinasis atstovas buvo paskirtas ne tam, kad veiktų kartu su kredito unijos valdyba ir vadovu, o tam, kad užtikrintų, jog valdymo organų priimami sprendimai nekeltų grėsmės kredito unijos veikos stabilumui ir patikimumui.
    5. Apeliantės teiginiai dėl G. V. nešališkumo yra subjektyvūs, negrindžiami jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.).
  20. Lietuvos bankas pateikė atsiliepimą į UAB TeraMax atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties. Atsižvelgiant į tai, kad jis grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į UAB Šilavoto B&B“ atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas tų pačių argumentų dar kartą nekartoja.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5Dėl apeliacijos objekto

  1. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro dviejų Vilniaus apygardos teismo priimtų nutarčių (jų dalių) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas: 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką (dėl šios nutarties atskirąjį skundą pateikė V. J.) ir 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria, kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriumi paskirtas G. V., o pareiškėjas UAB TeraMax ir UAB Šilavoto B&B“ atsisakyta įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų (atskiruosius skundus dėl šios nutarties pateikė UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“).
  2. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus bylos medžiagą ir atskirųjų skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju keliami bankroto administratoriaus skyrimo administruoti juridinį asmenį bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, galimybės dalyvauti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, klausimai.

6Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-01-17 gauti apelianto V. J. rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma pridėti prie bylos bei tenkinti pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies bei UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ atskiruosius skundus. Paaiškinimuose nurodoma, kad jam iki nutarties apskundimo dienos nebuvo žinomas nei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, nei VĮ Indėlių ir investicijų draudimo 2017-11-30 teisme registruoto prašymo (nušalinimo) turinys, dėl to apeliantas neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti atskirajame skunde. Kartu su paaiškinimais pridėtas Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, 2015-12-14 raštas bei 2015-12-15 elektroninio pašto pranešimas Įmonių bankroto valdymo departamentui.
  2. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK nenumatyta galimybė teikti papildomus paaiškinimus, kuriais būtų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirasis skundas (CPK 323 str., 338 str.). Pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas išeina ne tik už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų (CPK 306 str. 2 d., 320 str.), bet ir imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-970-798/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismui 2017 m. gruodžio 1 d. priėmus nutartį, kuria nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, tą pačią dieną teisme registruotas kaip gautas V. J. prašymas skubiai pateikti minėtą nutartį, prašyme, be kita ko, nurodant, kad paskambinus telefonu į teismą tapo žinoma, kad V. J. nušalintas, todėl nuspręsta vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką. Iš byloje esančios įteikimo pažymos matyti, kad V. J. 2017-12-07 pasirašytinai įteikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis. Tą pačią dieną (2017-12-07) teisme gautas V. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies panaikinimo. Savo ruožtu rašytiniai paaiškinimai, kurie iš esmės vertintini kaip atskirojo skundo papildymas, Lietuvos apeliaciniame teisme gauti tik 2018-01-17. Be to, nustatyta, kad aplinkybės, jog V. J. nebėra nei UAB „Verslo konsultantai“ direktorius, nei įgaliotas asmuo, jau buvo nurodytos VĮ Indėlių ir investicijų draudimo procesiniuose dokumentuose.
  4. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y., kad V. J. apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį žinojo nuo jos priėmimo dienos, taip pat, kad nutartis apeliantui įteikta 2017-12-07, t. y. tą pačią dieną, kai teismui buvo pateiktas atskirasis skundas, tačiau papildomi paaiškinimai dėl VĮ Indėlių ir investicijų draudimo nurodytos informacijos pateikti tik 2018-01-17 tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, nenurodant jokių objektyvių ankstesnio paaiškinimų ir įrodymų nepateikimo priežasčių, taip pat vadovaujantis CPK normomis, draudžiančiomis pildyti atskirąjį skundą, bei bankroto procese vyraujančiu operatyvumo principu, V. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus su įrodymais atsisakytina priimti ir vertinti kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 185 str.).

7Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

  1. V. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas nutartimi, kuria nuspręsta toliau vykdyti bankroto administratoriaus atranką, pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas, reglamentuojančias administratorių skyrimo procedūrą, t. y. nesant teisinio pagrindo atsisakė jį patvirtinti kredito unijos bankroto administratoriumi. Savo ruožtu atsiliepimuose į V. J. atskirąjį skundą naujai paskirtas kredito unijos administratorius G. V., trečiasis asmuo VĮ Indėlių ir investicijų draudimas bei Lietuvos bankas nesutinka su tokia V. J. pozicija, kvestionuoja jo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri priimta pasirengimo svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje ir kuria nėra išspręstas jo neskyrimo klausimas, taip pat nesutinka, kad skundžiama nutartimi buvo pažeistos ĮBĮ normos.
  2. Nuo 2015-01-01 įsigaliojus ĮBĮ atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui buvo iš esmės pakeista iki tol galiojusi ĮBĮ įtvirtinta administratorių skyrimo tvarka, pagal kurią bankroto administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašą ir ĮBĮ nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę, parenka bankroto bylą nagrinėjantis teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).
  3. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus, taip pat į ĮBĮ 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi 11 straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo nėra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje (ĮBĮ 11 str. 2 d.)
  4. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį, teismas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parinkęs administratoriaus kandidatūrą, tą pačią dieną priima nutartį dėl administratoriaus paskyrimo. Teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Teismas motyvuota nutartimi atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu paaiškėja, kad sutikime-deklaracijoje administruoti įmonę buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teismas nustato, kad programa atrinktas asmuo yra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi. Teismo nutartis neskirti atrinkto asmens administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Priėmęs nutartį neskirti parinkto asmens administratoriumi, teismas nedelsdamas apie tai praneša šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, o ši ne vėliau kaip kitą darbo dieną savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie tai, kad motyvuota teismo nutartimi programa atrinktas asmuo įmonės administratoriumi nepaskirtas, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parenka kitą administratoriaus kandidatūrą.
  5. Bankroto administratorių atrankos taisyklių 38 punkte įtvirtinta, kad teismas parenka įmonei administratorių pagal aktualius atrankos duomenis atlikdamas šiuos veiksmus: jeigu programa atrinktas administratorius yra pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę, teismas, pagal sutikimo-deklaracijos duomenis nustatęs, kad nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių atrinktas administratorius negalėtų būti paskirtas įmonės administratoriumi, programoje patvirtinta įmonės administratoriaus paskyrimą (38.1 p.); jeigu teismas pagal sutikimo-deklaracijos duomenis nustato, kad yra įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių taisyklių 38.1 papunktyje nurodytas administratorius negali būti paskirtas įmonės administratoriumi, teisėjas pagal taisyklių 31 ir 32 punktuose nustatytą programoje pateikiamą administratorių atrankos eiliškumą paskiria kitą administratorių iš atrankoje dalyvavusių, pateikusių sutikimus-deklaracijas, administratorių ir programoje patvirtina atrankos rezultatą, nurodydamas nutarties neskirti programa atrinkto administratoriaus įmonės administratoriumi motyvus ir pateikusio sutikimą-deklaraciją įmonės administratoriaus paskyrimą (38.2 p.).
  6. Iš bylos medžiagos, taip pat teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priėmęs Lietuvos banko pareiškimą dėl bankroto bylos kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškėlimo teismo posėdį paskyrė 2017-12-01. Informacija apie priimtą pareiškimą ir bylos nagrinėjimo laiką bei vietą paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, remdamasis pareiškėjos VĮ Indėlių ir investicijų draudimo prašymu, teisme gautu 2017-11-30, ir jame pateikta informacija, nutarė vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką, nepaisant to, kad Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa administratoriumi buvo atrinkusi V. J., ir pratęsė pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą iki paskirtos teismo posėdžio datos – 2017-12-08. Nutartyje teismas nurodė, kad atrinktas bankroto administratorius gali būti skiriamas tik nesant duomenų, keliančių abejonių dėl jo kandidatūros, o šioje byloje administratoriui V. J. reiškiamas nušalinimas teismo įvertintas kaip pagrįstas. Teismo motyvai nurodyti 2017-12-01 sistemos siūlomos administratoriaus kandidatūros atrankos protokole (CPK 179 str. 3 d.).
  7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas ir šios bylos duomenų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti kelias išvadas, reikšmingas sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumą klausimą.
  8. Pirma, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria teismui nusprendus vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką, nors programa jau buvo atrinkusi V. J., kurio tvirtinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas priėmus nutartį kredito unijai iškelti bankroto bylą (2017-12-01) (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.), ir šiuo pagrindu pratęsus pasirengimo nagrinėti bankroto bylą terminą iki 2017-12-08, vertintina kaip nutartis neskirti atrinkto V. J. bankroto administratoriumi, todėl ji, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalimi, yra apeliacijos objektas, o V. J. – tinkamas subjektas atskirajam skundui dėl tokios nutarties pateikti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015), todėl ĮBĮ esant įtvirtintai specialiajai normai dėl teisės teikti skundą dėl nutarties, kuria neskiriamas atrinktas asmuo administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), konstatuotina, kad tiek G. V., tiek VĮ Indėlių ir investicijų draudimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai remiasi bendrąja CPK 233 straipsnio norma, pagal kurią teismo nutartys, priimtos pasirengimo nagrinėti teisme metu, atskiraisiais skundais neskundžiamos. Taip pat nesutiktina ir su G. V. atsiliepime nurodytu argumentu, kad apelianto skundas paliktinas nenagrinėtas, nesumokėjus žyminio mokesčio, nes, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, žyminis mokestis už atskiruosius skundus, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nemokamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad V. J. turėjo teisę teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies.
  9. Antra, iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties motyvų spręstina, kad teismas, nutardamas vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, rėmėsi ne ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais pagrindais neskirti atrinkto administratoriaus (žr. į šios nutarties 51 p.), bet išsprendė jam reiškiamo nušalinimo (prašymo neskirti programos parinkimo atveju) pagrįstumo klausimą pagal VĮ Indėlių ir investicijų draudimo dar iki atrankos programos rezultatų pateiktą informaciją apie bankroto administratorius V. J., R. G., UAB „Verslo konsultantus“ ir jų vykdytas (vykdomas) kitų kredito unijų bankroto procedūras, kuriose šie asmenys yra netekę kreditorių pasitikėjimo dėl netinkamai atliekamų funkcijų bei neteisėtai viršytų administravimo išlaidų sąmatų.
  10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Bankroto administratorius turi veikti taip, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei, bankroto procedūros būtų vykdomos sklandžiai, skaidriai, ekonomiškai. Taigi, bankroto administratoriaus paskyrimo procedūra yra reikšminga visam bankroto procesui, nes nuo jo priklauso visos juridinio asmens bankroto procedūros sėkmė, pagrindinių bankroto proceso tikslų bei viešojo intereso tinkamas įgyvendinimas.
  11. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas bankroto administratoriaus atstatydinimo institutas, nurodant konkrečius atvejus, kuomet teismas nutartimi turi teisę bankroto administratorių atstatydinti iš užimamų pareigų. Pagal formuojamą teismų praktiką, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015).
  12. Pažymėtina ir tai, kad klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo gali būti sprendžiamas ir tuo atveju jei nė vienas iš ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų šio klausimo nekėlė, tačiau teismas turi duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu atlikimu. Tokią informaciją (duomenis) teismui gali pateikti asmuo, neturintis savarankiškos iniciatyvos teisės inicijuoti bankroto administratoriaus atstatydinimą, o teismas tokius prašymus turi apsvarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-286-330/2017).
  13. Toks teisinis reguliavimas ir byloje nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei tais pačiais argumentais būsimas įmonės kreditorius (tikėtina – didžiausias) ateityje (nutartimi paskyrus bankroto administratorių) keltų jo atstatydinimo klausimą ir būtų pagrindas turimų duomenų pagrindu bankroto administratorių atstatydinti (ĮBĮ 11 str. 10 p.), siekiant nepažeisti viešojo intereso, užtikrinti sklandų bankroto procedūrų vykdymą, operatyvumo principą, nepaskirto bankroto administratoriaus nušalinimo (neskyrimo) klausimą tikslinga patikrinti toje stadijoje, kurioje yra gauti atitinkami duomenys, o tokie veiksmai nelaikytini kaip prieštaraujantys ĮBĮ normoms ar teismų praktikai. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukęs VĮ Indėlių ir investicijų draudimą, pagrįstai vertino jos pateiktą prašymą neskirti kredito unijos bankroto administratoriais nurodytų asmenų tuo atveju, jei jie programos būtų atrinkti, kartu su pridėtais įrodymais, nepriklausomai nuo to, kad toks bankroto administratoriaus nušalinimo (pareikšto nepasitikėjimo) pareiškimas pateiktas pasirengimo svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo stadijoje (iki programa atrinkto bankroto administratoriaus paskyrimo), o tokio klausimo išsprendimas netraktuotinas kaip plečiamasis ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų atsisakyti tvirtinti programa atrinktą asmenį, aiškinimas, ar, nagrinėjamu atveju, netinkamas jų pritaikymas. Nurodyti motyvai kartu sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su imperatyvių ĮBĮ normų taikymo pažeidimu.
  14. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas pirmosios instancijos teismui pateikė informaciją, kad UAB „Verslo konsultantai“, kurio įgaliotu asmeniu anksčiau buvo V. J., o šiuo metu – R. G., netinkamai administruoja Švyturio taupomosios kasos, Laikinosios sostinės kredito, Nacionalinės kredito unijos ir Vilniaus taupomosios kasos bankroto procesus, kuriuose VĮ Indėlių ir investicijų draudimas turi absoliučią daugumą balsų, t. y. jie yra netekę kreditorių pasitikėjimo dėl netinkamo ir neoperatyvaus unijų bankroto proceso vykdymo, be kita ko, ir parduodant pagrindinį unijų turtą (paskolų portfelį). Taip pat nurodyta, kad administruojant Švyturio taupomosios kasos, Laikinosios sostinės kredito, Nacionalinės kredito unijos bankroto procesus buvo viršytos kreditorių susirinkimo nustatytos administravimo išlaidų sąmatos, už ką Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V4-234 Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiklos patikrinimo (toliau – įsakymas) UAB „Verslo konsultantai“ skirta nuobauda – įspėjimas. Šios aplinkybės, VĮ Indėlių ir investicijų draudimo teigimu, pagrindžia minėtų asmenų kvalifikacijos ir patikimumo trūkumą, todėl, siekiant užtikrinti viešąjį interesą bei finansų sistemos stabilumą, teismo prašė neskirti atsakovės bankroto administratoriais šių asmenų.
  15. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje detaliai įvardytos bankroto administratoriaus pareigos, kurias jis privalo atlikti, siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą ir pagrindinio tikslo – kuo didesne apimti ir vadovaujantis operatyvumo bei koncentracijos principais patenkinti įmonės kreditorių reikalavimus, įgyvendinimą. Be kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų funkcijų bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja (ĮBĮ 11 str. 5 d. 3 p.), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.), vykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p.). Savo ruožtu viena iš kreditorių susirinkimo teisių – tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p., 36 str.). Pažymėtina, kad išlaidų sąmatos dydis, jos panaudojimas tiesiogiai lemia kreditorių galimybes kuo didesne apimtimi patenkinti savo finansinius reikalavimus, nes pagal esamą reguliavimą pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos (ĮBĮ 36 str. 1 d.).
  16. Iš kartu su VĮ Indėlių ir investicijų draudimo pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu pateiktų priedų (įsakymo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-11-03 išvados Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, administruojant bankrutavusias KU „Vilniaus taupomoji kasa“, KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“, KB KU „Laikinosios sostinės ekspertas“ Nr. D4-1628 (toliau – išvada) matyti, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimas konstatuotas atlikto tyrimo metu nustačius, kad UAB „Verslo konsultantai“ nepagrįstai viršijo 2015-09-29 ir 2015-10-01 KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa““, KB „Laikinosios sostinės kreditas“ kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketvirčio išlaidų sąmatų ribas. Išvadoje taip pat pažymėta, kad bankroto administratorius, įvertinęs, kad kreditorių susirinkimo priimami nutarimai dėl administravimo sąmatų neužtikrina tinkamo minėtų juridinių asmenų bankroto proceso administravimo, turėjo imtis aktyvių veiksmų bei skųsti tokius nutarimus teismams (ĮBĮ 24 str. 5 d.), tačiau tokie duomenys nustatyti nebuvo.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie į bylą pateikti duomenys, kartu atsižvelgiant ir į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, bankroto administratoriams keliamus aukštus reikalavimus dėl jų reikšmės ir svarbos visame bankroto procese, taip pat įvertinus tai, kad tarp UAB „Verslo konsultantai“, V. J., R. G. ir VĮ Indėlių ir investicijų draudimo akivaizdžiai yra susiklostę konfliktiniai santykiai kitų kredito unijų (finansų įstaigų) bankroto bylose (UAB „Verslo konsultantai“ patikrinimas pradėtas VĮ Indėlių ir investicijų draudimo skundų pagrindu), o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tikėtina, kad ir šioje atsakovės bankroto byloje bus vienas iš didžiausių kreditorių (šią aplinkybę pripažįsta ir apeliantas), leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai, esant šiems duomenims, neskyrė programa atrinkto V. J. atsakovės bankroto administratoriumi.
  18. Atskirajame skunde nurodomi procesiniai pirmosios instancijos teismo atlikti pažeidimai (duomenų apie nutarties pateikimą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai nebuvimas, atrankos vykdymo laikotarpis), laikytini kaip nesantys teisiškai reikšmingi tikrinant skundžiamos nutarties, kuria nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką (2017-12-01 13:16:25 protokole aiškiai matyti atsisakymo patvirtinti motyvai ir atitinka teismo nutartyje nurodytus motyvus), teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat nesudarantys pagrindo tokią nutartį naikinti (CPK 329 str. 1 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad į bylą gautų duomenų apie bankroto administratorius įvertinimas ir vadovavimasis jais kokiu nors būdu lemtų kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimą ar kitokį būsimų kredito unijos kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą.
  19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką.

8Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kredito unijai „Vilniaus kreditas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė G. V., pareiškėjų UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų atmetė. Atskiruosius skundus dėl šios nutarties (jos dalies dėl bankroto administratoriaus paskyrimo bei pareiškėjų neįtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis) pateikė UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“.
  2. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
  3. ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo nutartis paskirti administratorių neskundžiama ir neprivalo būti motyvuota. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal apeliančių atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria kredito unijai iškėlus bankroto bylą bankroto administratoriumi paskirtas G. V., nutrauktinas, nesant apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 338 str.). Nutraukus apeliacinį procesą, plačiau dėl apeliančių argumentų, susijusių su bankroto administratoriaus skyrimo procedūra, taip pat dėl išvestinių atskirojo skundo reikalavimai (bankroto administratoriumi patvirtinti V. J.) nepasisakytina, juolab kad dėl V. J. neskyrimo kredito unijos bankroto administratoriumi šioje nutartyje jau pasisakyta, nagrinėjant paties nepaskirtojo bankroto administratoriaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalies. Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-394-381/2015, kuria savo atskirąjį skundą grindžia UAB TeraMax, nagrinėjamu atveju netaikytina, nes priimta vadovaujantis ĮBĮ redakcija, galiojusia iki 2015-01-01, t. y. ginčui neaktualiomis teisės normomis (žr. į šios nutarties 47 p.).
  4. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriai gali įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis bankroto bylos iškėlimo stadijoje tik iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors tam tikri padariniai, nustatyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tačiau kreditoriaus galimybei įstoti į bylą ir jo procesinei padėčiai bankroto bylos iškėlimo stadijoje esminiu laikytinas nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo momentas. Kreditorių, kurie kreipėsi į teismą šioje stadijoje, įstojimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas turi būti sprendžiamas iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Po nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo kreditorius byloje dalyvaujančiu asmeniu tampa tik teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012).
  6. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos į teismą su pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis kreipėsi 2017-12-07, kai posėdis dėl bankroto bylos kredito unijai iškėlimo paskirtas nagrinėti 2017-12-08. Taigi, nors apeliančių kreipimasis į teismą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, formaliai atitiko ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies reikalavimus, t. y. pateikti iki bankroto bylos iškėlimo kartu su duomenimis, kuriais buvo grindžiamas jų teisinis suinteresuotumas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl žemiau nurodytų motyvų.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su UAB TeraMax atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė aukščiau cituotą kasacinio teismo praktiką dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą momento, nes Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi išsprendė prašymus, atsisakydamas pareiškėjas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Be to, iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) matyti, kad pranešimas apie priimtą Lietuvos banko pareiškimą teismų internetiniame tinklapyje paskelbtas dar 2017-11-21 (CPK 133 str. 3 d., 179 str. 3 d.), nurodant, kad Vilniaus apygardos teisme 2017-12-01 11 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla pagal Lietuvos banko pareiškimą atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“, tačiau prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų iki paskirto teismo posėdžio pateikė tik VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. Be to, teismui 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi nusprendus iš naujo vykdyti bankroto administratoriaus atranką ir pratęsus pasirengimo nagrinėti bylą terminą, internetiniame tinklapyje 2017-12-04 buvo paskelbta apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kredito unijai „Vilniaus kreditas“ nagrinėjimą, vyksiantį 2017-12-08 11 val. Pareiškėjos į teismą dėl jų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, kreipėsi 2017-12-07, nenurodydamos priežasčių, dėl kurių tokių prašymų nebūtų galėjusios į bylą pateikti anksčiau, o iš jų (prašymų) turinio, taip pat pateikimo termino spręstina, kad į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, buvo prašoma įtraukti, siekiant pateikti poziciją dėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria nuspręsta vykdyti naują bankroto administratoriaus atranką. Tokia apeliančių pozicija atsispindi ir atskiruosiuose skunduose, kuriuose dalyvavimo bankroto byloje iš esmės siekiama tam, kad būtų galima skųsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirtas G. V. (nutarties dalis, kuria kredito unijai iškelta bankroto byla neapskųsta), nors, kaip minėta, tokia nutartis pagal esamą reguliavimą, nėra apeliacijos objektas (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Paskirtas bankroto administratorius gali būti atstatydintas teismui patenkinus asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę (ĮBĮ 11 str. 10 d. 5 p.), tačiau tokia situacija nagrinėjamu atveju nesusiklostė.
  8. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įstatymuose griežtai reglamentuotus terminus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo (atsisakymo iškelti) priimti (FĮĮ 57 str. 6 d., ĮBĮ 9 str. 6 d.), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nepagrįstai ilgai delsė pateikti prašymus dėl jų įtraukimo į kredito unijos bankroto bylą. Be to, susiklosčiusi faktinė situacija, t. y., kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi kredito unijai jau iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas G. V., o nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus paskyrimo nėra apeliacijos objektas, taip pat, kad V. J. neskyrimo atsakovės bankroto administratoriumi teisėtumas patikrintas šia nutartimi, lemia, jog atskirųjų skundų argumentai dėl teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta pareiškėjas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nagrinėjamu atveju nebėra teisiškai reikšmingi, nes klausimo dėl apeliančių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nagrinėjamu atveju nesukurtų tų teisių, kurių buvo siekiama pirmosios instancijos teismui teikiant prašymus, t. y. išsakyti savo poziciją bankroto administratorių skyrimo klausimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis neįtraukti jų į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neužkerta kelio apeliantėms įstoti į kredito unijos bankroto bylą pasinaudojant įstatyme įtvirtinta finansinių reikalavimų tvirtinimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kad jos savo suinteresuotumą bankroto byla grindė turima reikalavimo teise į atsakovę. Taip pat nurodytina, kad apeliantės savo teise teismui pateikti duomenis, kurie, jų teigimu, patvirtina negalimumą G. V. būti kredito unijos bankroto administratoriumi, galės pasinaudoti bankroto proceso metu per bankroto administratoriaus atstatydinimo institutą (ĮBĮ 11 str. 10 d.), todėl šiuo aspektu taip pat nenustatytas pareiškėjų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimas, pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi jų neįtraukus į bankroto bylą.

9Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė aktualių įstatymų normas, todėl 2017 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. priėmė teisėtas nutartis, kurių naikinti, remiantis atskirųjų skundų argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 185 str.).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

11atsisakyti priimti ir grąžinti V. J. 2018-01-17 į bylą pateiktus rašytinius paaiškinimus juos padavusiam asmeniui.

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta vykdyti naują bankroto administratoriaus kandidatūros atranką, palikti nepakeistą.

13Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalies, kuria kredito unijos „Vilniaus kreditas“ bankroto administratoriumi paskirtas G. V., nutraukti.

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjų UAB TeraMax ir UAB „Šilavoto B&B“ prašymai dėl įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai