Byla 2K-517/2011
Dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutarties.

2Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendžiu A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu. Iš A. L. priteista R. S. naudai 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; gautomis lėšomis uzufrukto teise iki R. S., gimusio 1997 m. liepos 5 d., pilnametystės naudosis įstatyminis atstovas V. S. Iš A. L. Valstybinei ligonių kasai, tenkinus šios civilinį ieškinį dėl gydymosi išlaidų, priteista 951,33 Lt.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą ir susipažinusi su byla,

Nustatė

5A. L. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 9 d., apie 14.45 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), veikdamas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, sukurstė jį padaryti nusikaltimą dėl tariamo sūnaus E. L. gynimo, palenkė šį asmenį panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį R. S., gimusį 1997 m. liepos 5 d.: atvežė jį į įvykio vietą ir laukė iš mokyklos grįžtančio nukentėjusiojo, o šiam pasirodžius, šis nenustatytas asmuo pristūmė R. S. prie darželio tvoros ir smogė jam kumščiu vieną kartą į krūtinę ir vieną kartą į galvą, taip sukėlė fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sukrėtimo, poodinės kraujosruvos dešiniojo skruosto srityje ir krūtinkaulio apačioje.

6Kasaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.

7Kasatorius nurodo, kad teismų procesiniai sprendimai jam priimti, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl turi būti panaikinti. Teismai, pasak kasatoriaus, nenustatė jo susitarimo su nenustatytu asmeniu sumušti mažametį, taigi nėra BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyto bendrininkų grupei būtinos nusikalstamos veikos sąlygos – susitarimo daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką. Nesant susitarimo padaryti nusikalstamą veiką, negali būti konstatuojamas jo, kaip kurstytojo, vaidmuo. Anot kasatoriaus, turi būti pripažinta, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas negalimas ir byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepime į nuteistojo A. L. kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

9Atsiliepime nurodoma, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo veiksmai teisingai įvertinti kaip kurstytojo; nenustatytas asmuo veikė ne savo, o kito asmens interesais, teismai, nustatę, kad nukentėjusysis buvo sumuštas dėl nuteistojo sūnaus, padarė pagrįstą išvadą, jog nusikalsti prieš mažametį nukentėjusįjį nenustatytą asmenį sukurstė A. L., jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Taip pat atsiliepime pažymima, kad iš bylos medžiagos, teismų priimtų sprendimų matyti, jog teismai pagrįstai nusprendė, kad asmuo, sukurstytas A. L. panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį, nebuvo tokio amžiaus, jog negalėtų atsakyti už sveikatos sutrikdymą, o jo elgesys nekėlė įtarimų dėl gebėjimo suvokti daromus veiksmus.

10Kasacinis skundas atmestinas.

11Kasatoriaus skunde minimos aplinkybės, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra. A. L. dalyvavimas bendros nusikalstamos veikos padaryme įrodytas, nusikalstamos veikos tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai nustatyti. Kasatoriaus A. L. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

12Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Kelių asmenų padarytos veikos bendrumas galimas keliomis formomis, viena iš jų – sudėtinga bendrininkavimo forma, kai be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., kurstytojas), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

13Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Kurstytojo veiksmai turi sukelti sąmoningą norą daryti nusikalstamą veiką. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį kurstytojas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 5 dalį. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą kurstymas yra priešinga teisei bendrininkavimo rūšis, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Asmuo, sukurstytas ir vėliau padaręs nusikalstamą veiką, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikaltimo vykdytojas, išskyrus atvejus, jei sukurstyto vykdytojo veiksmuose yra būtinojo reikalingumo požymių ar kitų aplinkybių, šalinančių jo baudžiamąją atsakomybę.

14Byloje nustatyta, kad tarp nuteistojo A. L. sūnaus E. L. ir nukentėjusiojo R. S. veikos padarymo išvakarėse (2010 m. kovo 8 d.) kilo konfliktas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad A. L. atvežė byloje nenustatytą asmenį į įvykio vietą ir laukė iš mokyklos grįžtančio R. S., stebėjo prieš jį naudojamą fizinį smurtą; A. L. turėjo tikslą ir motyvą palenkti tyrimo metu nenustatytą asmenį nusikalsti prieš R. S. – siekė jį „paauklėti“ dėl sūnaus. Ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiamas tyrėjo, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis nukentėjusysis R. S. davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jam ir jo draugui Er. U. einant iš mokyklos netoli vaikų darželio jis pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), Er. atpažino, kad tai E. L. tėvo automobilis, jame sėdėjo du vyriškiai, iš kurių vieną Er. atpažino kaip E. L. tėvą. Byloje nenustatytas asmuo smurtavo prieš jį ir pagrasino, jei dar lįsiąs prie E., išvešiąs į mišką. Kaip liudytojas apklaustas Er. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė apie nepažįstamą vyriškį, smurtavusį prieš nukentėjusįjį R. S., taip pat apie jo motyvą (dėl R. S. konfliktavimo su E. L.) naudoti fizinį smurtą; atpažinęs iš mašinos išlipusį E. L. tėvą, jis kažką surikęs nukentėjusiajam, lyg ir pagrasinęs; savo parodymus Er. U. patvirtino ir teisme. V. S., apklaustas kaip liudytojas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė apie A. L. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje prieš jo sūnų R. S.

15A. L. teisingai inkriminuotas kurstymas padaryti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką bendrininkaujant su byloje nenustatytu asmeniu – palenkimas jį panaudoti fizinį smurtą prieš mažametį R. S. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie nenustatyto asmens susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad svarbiausia bendrininkavimo funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius.

16Tiek A. L. susitarimas su byloje nenustatytu asmeniu, tiek jų veikos bendrumas tinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyti, įvertinus nukentėjusiojo R. S., liudytojų Er. U., V. S. parodymus kaip visumą, kitus įrodymus byloje, paneigiant A. L. iškeltą versiją dėl įvykio. Tarp nenustatyto asmens ir A. L. buvo akivaizdus bendras siekis įvykdyti tyčinius nusikalstamus veiksmus – sukelti fizinį skausmą ar sužaloti nukentėjusįjį R. S.; A. L. tam turėjo asmeninių paskatų – įvykio išvakarėse tarp R. S. ir E. L. įvyko konfliktas, berniukai ir anksčiau nesutarė; prieš nukentėjusįjį smurtavęs asmuo tiesiogiai išreiškė jam priekaištus dėl santykių su E. L., pagrasino dėl ateityje būsiančių neigiamų padarinių. Apie nenustatyto asmens pakankamą baudžiamajai atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kasatoriumi bei tyčios turinį buvo sprendžiama iš byloje surinktų įrodymų, atsižvelgta į faktinių aplinkybių specifiką.

17Sisteminis bendrininkavimo instituto nuostatų (BK 24-26 straipsniai, 23 straipsnio 3 dalis) aiškinimas suponuoja išvadą, kad organizatoriaus, kurstytojo, padėjėjo veiksmų pobūdis, paskirtis, kryptingumas, susitarimas veikti bendrai, jų veiklos rezultatai ir kt. rodo, kad šie bendrininkai siekia sudaryti galimybes BK specialiojoje dalyje numatytai bendrai nusikalstamai veikai padaryti, nori ir siekia, kad vykdytojas (vykdytojai) ją padarytų (kasacinės bylos Nr. 2K-485/2008). Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Nuteistojo A. L. kasacinį skundą atmesti.