Byla 1A-281-458/2016

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, nuteistajam D. G., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, nukentėjusiajai A. G., jos atstovui advokatui Aivarui Surbliui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas keturiasdešimt dviejų parų areštas. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, D. G. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir jam paskirtas dvidešimt aštuonių parų areštas. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, 66 straipsnį, į paskirtą bausmę įskaičius laiką, D. G. išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2015-05-26 22.30 val. iki 2015-05-28 9.35 val., vieną sulaikymo dieną prilyginus vienai arešto parai – iš viso dvi arešto paros, galutinė bausmė buvo nustatyta – dvidešimt šešios arešto paros. Bausmę paskirta atlikti areštinėje ir jos pradžia turi būti skaičiuojama nuo D. G. faktinio sulaikymo dienos.

3Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti panaikinamos.

4Tuo pačiu nuosprendžiu teismas iš dalies tenkino A. G. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš D. G. 600 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

5A. G. iš D. G. buvo priteista 250 Eur proceso išlaidų.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7D. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų: 2015 m. gegužės 26 d., apie 20.00 val., ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r., nuteistajam D. G. ir buvusiai jo sutuoktinei A. G. dalimis priklausančio namo bendro naudojimo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su buvusia sutuoktine A. G. tyčia vieną kartą ranka griebė jai į krūtinės sritį ir kita ranka tyčia pastūmė į krūtinę, padarydamas buvusiai sutuoktinei A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. smulkias poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje priekiniame paviršiuje.

8Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę – neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, o priteistą žalą sumažinti iki 300 Eur. Nuteistasis nurodo, jog yra dirbantis, o reali laisvės atėmimo bausmė jam užkerta galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir gailėjosi, savo noru siūlė atlyginti padarytą žalą ne tik iki teismo posėdžio, bet ir bylos nagrinėjimo metu, atsiprašė nukentėjusiosios, už tokią veiką anksčiau teistas tik vieną kartą ir paskirtą bausmę yra atlikęs, administracine tvarka neteistas, taigi pasitaisyti jis gali ir būdamas laisvėje, nes paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo areštinėje. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apeliantas mano, jog bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus baudą, kadangi dirba ir gali ją sumokėti.

9Apeliantas tvirtina, kad šios bylos atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys, 62 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo metu įvykusias aplinkybes ir klaidingai pasisakė, kad nuteistasis „<...> tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją <...> tyčia pastūmęs į krūtinę, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia fizinį skausmą ir stresą, žalojo nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis <...>“. Anot nuteistojo, padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo niekada ir nebūtų buvę, jei abi konfliktuojančios šalys nebūtų buvusios ištiktos šoko dėl mylimo vaiko sveikatos sutrikimo ir patirto išgąsčio. Abu tėvai patyrė fiziologinio afekto būseną – tai yra labai stiprią emocinę reakciją į vaiko dusimą.

10Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje klaidingai pasisakė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis atsiprašė, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, o teismui prisipažinimas atrodo tik formalus, nes anksčiau nepripažino kaltės, kadangi jam, tuo metu dar kaltinamajam, buvo netinkamai paaiškinta BK 140 straipsnio nuostatos esmė – „veikdamas tiesiogine tyčia“. Teisinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui tokia frazė skamba kaip iš anksto suplanuotas tyčinis nusikaltimas, tačiau niekada neneigė, jog nesuplanuotas atsitiktinis konfliktas buvo. Kita lengvinanti aplinkybė – nuteistasis iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu iš dalies norėjo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusioji pinigus priimti atsisakė. Tikėtina, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo ir, kaip užfiksuota kaltinamajame akte, nukentėjusioji pati paėmė iš sūnaus telefoną ir metė jį tupinčiam nuteistajam ant kelnių, taip pat išvadino nuteistąjį negražiais žodžiais.

11Apeliantas mano, jog teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nors tokių buvo, todėl priimdamas nuosprendį netaikė BK 62 straipsnio – nepaskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Jei teismas būtų atsižvelgęs į visas reikšmingas aplinkybes, galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui. Apeliantas tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, vaikų išlaikymo klausimą (iki šiol teikia išlaikymą, nors ir suvaržyta teisė išvykti į darbą Norvegijoje) bei lengvinančias aplinkybes. Vien tai, kad teismas vertino kaip sunkinančią aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrįsta. Girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, yra žinomas tik faktas, kad įvykio (savaitgalio) dieną rūkydamas nuosavame kieme žuvį kaip ir daugelis žmonių galėjo išgerti apie vieną butelį alaus, konfliktas įvyko 20.00 val. vakaro, todėl tikėtina, kad nuteistasis jau buvo visiškai blaivus (priešingai įrodyta nebuvo). Teismas neteisingai konstatuoja, kad nuteistasis nuolat girtauja, jis nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą. Taigi šios veikos pavojingumas nėra didelis, nuteistojo asmenybė nepavojinga ir veika atsitiktinio pobūdžio.

12Bausmė akivaizdžiai neproporcinga nusikaltimo aplinkybėms ir prieštarauja teisingumo principui, gali tiek morališkai, tiek finansiškai sužlugdyti nuteistąjį, kadangi atsiranda realus pavojus netekti darbo Norvegijoje, nes kalėjusio asmens reputacija gali būti nepageidaujama įmonei, su kuria nuteistasis turi nenutrūkusius darbo santykius.

13Nuteistasis taip pat pažymi, kad šios nusikalstamos veikos padarymo atvejis yra netyčinis (atsitiktinis), nes įvykio aplinkybės aiškiai nurodo, kad abi konfliktą išgyvenusios šalys buvo vienodai sudirgusios ir susijaudinusios dėl vaiko gyvybės. Nuteistasis nebuvo iš anksto suplanavęs nusikaltimo ir neveikė tyčia. Sutiktina su teismo pozicija, kad sukelti padariniai nukentėjusiajai nėra sunkūs, taip pat nėra nustatyta, kad nuteistojo veiksmai būtų sukėlę negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. Nukentėjusioji nepatyrė ir didelių finansinių nuostolių, kurie būtų atsiradę dėl faktinio sužalojimo, todėl tiek prašoma 2 000 Eur, tiek priteista 600 Eur suma žalos atlyginimui yra per didelė. Nuteistasis teismo posėdžio metu norėjo sumokėti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kuri dėl atsitiktinai susiklosčiusios situacijos būtų protinga ir proporcinga padarytai veikai, tačiau nukentėjusioji atsisakė. Taigi nuteistasis prašo priteistą žalą sumažinti iki 300 Eur.

14Nukentėjusioji A. G. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad formaliai nuteistasis D. G. ginčija (nesutinka) su jam paskirtos bausmės rūšimi ir priteistos neturtinės žalos dydžiu, tačiau iš paties apeliacinio skundo turinio aiškiai matyti, kad jis kvestionuoja ir patį jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, jos aplinkybes.

15Pažymėtina, kad D. G. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir teisiamojo posėdžio metu verčiamas surinktų įrodymų ir tai formaliai, siekdamas švelnesnės gresiančios bausmės paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikė, kad toks D. G. prisipažinimas negali būti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusioji pritaria, kad D. G. parodymai dėl kaltės prisipažinimo nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo pozicija išliko gynybiška, savo elgesio kritiškai nevertino, iškart po įvykio, sužalojęs nukentėjusiąją savo vaikų akivaizdoje, nuėjo toliau vartoti alkoholinių gėrimų kartu su kaimynu. Tiesa, vėliau D. G. bandė nukentėjusiosios atsiprašyti ir siūlė pinigų neva žalos atlyginimui, tačiau pinigus D. G. būtų sumokėjęs tik tuo atveju, jei nukentėjusioji sutiktų, kad byla jam būtų nutraukta ir jis, išvengdamas neigiamų pasekmių, galėtų išvykti į Norvegiją. Po įvykio yra praėję daugiau kaip metai, tačiau D. G. iki šiol žalos neatlygino.

16Nukentėjusioji dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pažymi, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

17Nukentėjusioji atsikirtime pažymi, kad D. G. dar 2014-03-07 Skuodo rajono apylinkės teismo buvo nuteistas viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 20 val. visuomenės labui dėl panašios nusikalstamos veikos prieš ją padarymo (BK 140 straipsnio 2 dalis). Jis išvadų nepasidarė, bausmės atlikimas jam įtakos neturėjo, nes praėjus metams vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Tai parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą savo vaikams bei jų motinai, aplinkiniams.

18Nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo susiformavusios teismų praktikos, priimtame nuosprendyje labai motyvuotai pasisakė dėl priteistinos iš D. G. neturtinės žalos – 600 Eur – dydžio. Tokia satisfakcija, nors ji iki galo ir nekompensuoja nukentėjusiosios išgyvento fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų bei sukrėtimų, tikrai nėra per didelė. Kartu nukentėjusioji pažymi, kad D. G. smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, tyčiniais veiksmais trenkdamas į krūtinę padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be kita ko, smurtinius veiksmus atliko savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, kaip minėta anksčiau, prieš nukentėjusiąją D. G. smurtavo nebe pirmą kartą.

19Teismo posėdyje nuteistasis D. G., jo gynėja advokatė Kristina Pralgauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

20Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į ekonomiškumo, protingumo, teisingumo principus, bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam D. G. paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu taikant baudžiamojo poveikio priemones.

21Nukentėjusioji A. G., jos atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė apeliacinį skundą atmesti.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

24Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. G. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nei nuteistasis, nei jo gynėja nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės pasisako tik tiek, kiek tai reikšminga skiriant bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

  1. Dėl nuteistajam D. G. paskirtos bausmės

25Apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Tačiau apeliantas klaidingai nurodo, kad šios bylos atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, galėjo paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1 ir 3 dalys, 62 straipsnis). Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Nuteistasis D. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nusikaltimo padarymo metu buvusias įvykio aplinkybes, t. y. kad padaryto sveikatos sutrikdymo niekada ir nebūtų buvę, jei abi konfliktuojančios šalys nebūtų buvusios ištiktos šoko dėl mylimo vaiko sveikatos sutrikimo ir patirto išgąsčio. Pažymėtina, jog teismai vertina konkrečias realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes ir sprendžia, ar jos atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau nėra įpareigoti vertinti hipotetines situacijas. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos padarymo metu abu tėvai buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi patyrė labai stiprią emocinę reakciją dėl vaiko dusimo. Fiziologinio afekto būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Teismų praktikoje veikos kvalifikavimą, esant fiziologinio afekto būsenai, lemia: 1) neteisėtas ar itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis; 2) staiga kilęs didelis kaltininko susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimas); 3) nedelsiant įvykdytas atsakas. Veika kvalifikuojama kaip padaryta labai susijaudinus, tik esant šių sąlygų visumai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/1999, 2K-604/2005, 2K-271/2008, 2K-419/2009, 2K-226/2011). Pažymėtina, kad vaiko dusimas nepatvirtina fakto, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo fiziologinio afekto būsenos, kadangi tai nėra susiję su nukentėjusio asmens, A. G., neteisėtu ar įžeidžiančiu elgesiu, kuris būtų nukreiptas į buvusį sutuoktinį D. G. Taip pat svarbu, jog fiziologinio afekto būsena nėra nežymų sveikatos sutrikdymą privilegijuojantis požymis ir nenumatyta šios nusikalstamos veikos sudėtyje, todėl nežymaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavimui tokia aplinkybė reikšmės neturi.

26Vis dėlto BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, ji turi reikšmės skiriant bausmę kaltininkui. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos galėjo turėti ir provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes nusikaltimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, o kaltinamajame akte užfiksuota, kad nukentėjusioji pati paėmė iš sūnaus telefoną ir metė jį tupinčiam nuteistajam prie pilvo, ant kelnių, taip pat nuteistąjį išvadino negražiais žodžiais. Vis dėlto tai, kad nukentėjusioji ant nuteistojo pradėjo šaukti ir išvadino jį negražiais žodžiais, kaltinamajame akte nurodyta kaip aplinkybės, kurias apklausos metu nurodė pats nuteistasis D. G., kitų duomenų, patvirtinančių tokius nukentėjusiosios veiksmus, nenustatyta (t. 2, b. l. 23–26). Teismų praktikoje pažymima, kad provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Tačiau tai, kad nukentėjusioji pametė nuteistojo telefoną jam prie pilvo, ant kelnių, negali būti laikoma nei provokuojančiu, nei rizikingu elgesiu, kadangi nukentėjusioji tokiais veiksmais neskatino D. G. pradėti nusikalstamą veiką prieš ją, ypač atsižvelgiant į tai, jog pats D. G. paprašė sūnaus, kad šis grąžintų jam telefoną kaip tik tuo metu, kai nukentėjusioji stengėsi padėti sūnui, užspringusiam žuvies ašaka (t. 1, b. l. 90, 96; t. 2, b. l. 24, 25). Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, akivaizdu, jog įvykio aplinkybės nėra išimtinės, dėl kurių įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra ir pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį.

27Dėl BK 62 straipsnio taikymo pasakytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad yra vienas iš pagrindų, nurodytų BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tenkinti nuteistojo prašymą ir, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį, pagrindo nėra, t. y. nėra sąlygų, būtinų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. BK 62 straipsnio 1 dalies negalima taikyti, kadangi nuteistasis D. G. pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, ji paaiškėjo nukentėjusiajai A. G. su skundu kreipusis į Skuodo rajono PK (t. 1, b. l. 1). BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui yra būtina nustatyti bent dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad šis klausimas nutartyje dar bus aptariamas plačiau. BK 62 straipsnio 4 dalies taikymas taip pat negalimas, kadangi D. G. nuteistas ne už nužudymo, bet už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Kadangi teismas nenustatė aptariamame straipsnyje numatytų aplinkybių, nėra pagrindo skirti švelnesnės, nei numatyta įstatyme, bausmės.

28Pastebėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis išlaiko vaikus, nėra išimtinė ir nesudaro pagrindo skirti D. G. švelnesnę bausmę. Tai yra jo, kaip vieno iš tėvų, konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), o taip pat šią pareigą nuteistajam numatė teismas, išskirdamas jį su buvusia sutuoktine ir spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą (t. 1, b. l. 119-123).

29Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai pasisakė, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pastebėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimasis savaime negali būti laikoma baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai pažymėjo, kad nors D. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išdėstė esmines įvykio aplinkybes, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. kaltu neprisipažino, akistatos su nukentėjusiąja A. G. metu savo kaltę neigė, ir tik po to, kai du kartus nutrauktas ikiteisminis tyrimas, apeliacinės instancijos teismui konstatavus ikiteisminio tyrimo nutraukimus nepagrįstais, buvo tęsiamas, D. G., 2016-03-22 apklaustas kaip įtariamasis pakartotinai (t. 1, b. l. 165) bei nagrinėjant bylą teisme, nors ir išdėstė esmines įvykio aplinkybes ir kaltu prisipažino, tačiau tik verčiamas objektyvių aplinkybių dėl surinktų įrodymų. Taigi D. G. formalus prisipažinimas teisme negali būti vertinamas kaip savanoriškas prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, o juo labiau padėjimas šią veiką išaiškinti. Taip pat teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir nukentėjusiosios A. G. atsikirtimuose į apeliacinį skundą, kad D. G. parodymai dėl kaltės pripažinimo nebuvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jo pozicija išliko gynybiška, savo elgesio kritiškai nevertino, o ta aplinkybė, kad iškart po įvykio, sužalojęs savo buvusią sutuoktinę savo vaikų akivaizdoje, nuėjo vartoti alkoholinių gėrimų kartu su kaimynu, tik rodo, kad nuteistasis po padarytų nusikalstamų veiksmų visiškai nesikrimto dėl savo elgesio, savo veiksmais niekaip neišreiškė nuoširdaus gailėjimosi ir net nebandė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Atsižvelgtina į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, jog konfliktas buvo atsitiktinis, įtakos jam turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nuteistojo asmenybė nėra pavojinga. Šie teiginiai parodo, kad nuteistojo pozicija ir toliau išlieka gynybiška, dalį kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo jis nori perkelti savo buvusiai sutuoktinei ir taip sumenkinti savo veiksmų pavojingumą. Anksčiau aptartų aplinkybių visuma parodo, kad nuteistasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik siekdamas, jog jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tai negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

30Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad turėtų būti konstatuota ir kita baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu D. G. iš dalies norėjo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusioji pinigus paimti atsisakė. Tačiau atsikirtimuose į apeliacinį skundą A. G. pažymėjo, kad žadėtus pinigus D. G. būtų sumokėjęs tik tuo atveju, jei nukentėjusioji sutiktų, kad byla jam būtų nutraukta ir jis, išvengdamas neigiamų pasekmių, galėtų išvykti į Norvegiją. Tokios aplinkybės buvo nurodytos ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 73). Objektyviai vertinant, nors po įvykio praėjo daugiau nei vieneri metai, tačiau nuteistasis, pripažindamas, kad visgi yra padaręs nukentėjusiajai žalos, iki šiol jos nė dalies nėra atlyginęs. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstyta išvada, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

31BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, be kitų aplinkybių, taip pat turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog „traktuoti, kad nuteistasis yra recidyvistas tik todėl, kad neišnykęs teistumas, dar nereiškia, kad tai pagrindinis faktorius charakterizuojantis nuteistojo asmenybę. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama neigiamai, anaip tol jis nėra įrašytas psichiatrijos kabineto ar priklausomybės ligų įskaitoje, dirbantis ir turintis legalų darbą Norvegijoje (apie 10 metų).“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad D. G. yra teistas, bausmę atlikęs, tačiau, būdamas teistas už smurtą artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 140) prieš tą patį asmenį – savo buvusią sutuoktinę, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Tiesa, jog vien ši aplinkybė nuteistojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, kadangi, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi, kadangi ankstesnė viešųjų darbų bausmė už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, D. G. nepadarė tinkamo poveikio, nes, nepraėjus nė metams po viešųjų darbų bausmės atlikimo, jis vėl padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš buvusią sutuoktinę A. G., pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, todėl pagrįstai jam skyrė griežtesnę bausmę. Vien tai, kad nuteistasis nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (t. 1, b. l. 137), nereiškia, jog D. G. charakterizuojamas teigiamai. Kaltininko asmenybę apibūdina ir tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą buvusiai sutuoktinei padarė matant vaikams, būdamas neblaivus, o tai laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apeliaciniame skunde teisingai yra pažymėta, kad nuteistojo blaivumas po įvykio nebuvo patikrintas išmatuojant alkoholio kiekį matuokliu, tačiau pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog D. G. nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas neblaivus. Pirmiausia pažymėtina, kad pats nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumą (t. 1, b. l. 76), tačiau tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo grupės specialistė Aurelija Dirkstytė pažymėjo, kad D. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (t. 1, b. l. 76), A. G. apklausos metu pažymėjo, kad nuteistasis nuolat vartoja alkoholį ir nusikalstamos veikos padarymo dieną namo grįžo girtas (t. 1, b. l. 90), akistatos metu pats D. G. nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo išgėręs apie keturis 0,5 l talpos alaus butelius (t. 1, b. l. 96), liudytojas V. R. apklausos metu nurodė, jog rūkant žuvį D. G. kieme, ( - ), ( - ) mstl., ( - ) r., su D. G. gėrė alų, o vėliau dar buvo nuėję į parduotuvę nusipirkti keturis 0,5 l talpos alaus butelius (t. 1, b. l. 102). Taigi baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nuteistojo D. G. neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams: jis, nepaisydamas žmonos nuomonės, kad rūkyta žuvis gali būti nešviežia, maitino ja dvejų metų vaiką, aiškinosi santykius su buvusia sutuoktine, kai ji stengėsi padėti žuvimi užspringusiam vaikui, kaip tik tuo metu prašė vaiko grąžinti jam jo telefoną, sviedė į grindis A. G. priklausantį telefoną, po to griebė A. G. į krūtinės sritį ir kita ranka ją pastūmė. Iš visų aptartų aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis elgėsi neapgalvotai, neapdairiai, pasiduodamas impulsams ir emocijoms, į aplinką reaguodamas neadekvačiai, buvo nusiteikęs grėsmingai, aršiai, pats savo veiksmais ir žodžiais stengėsi sukelti konfliktą. Taigi iš aptartų aplinkybių teismas susiformavo vidinį įsitikinimą, kad būdamas blaivus nuteistasis D. G. nebūtų kėlęs pavojaus buvusiai sutuoktinei bei savo vaikams ir tokios nusikalstamos veikos kaip nagrinėjamu atveju atlikęs nebūtų.

32Dėl nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015, 2K-86-648/2016). Šiuo atveju nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 straipsnio 1 dalis), t. y. smulkios poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos dešinėje priekiniame paviršiuje. D. G., atlikdamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo padaryta esant neapibrėžtai tyčiai. Teismų praktikoje nurodoma, jog esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Aptarti nuteistojo smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-265-361/2016). Kaip matyti iš teismų praktikos, sveikata pripažintina viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, taigi nors nagrinėjamu atveju nuteistasis D. G. nukentėjusiajai sveikatą sutrikdė tik nežymiai, tačiau dėl jau aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde dėstomais argumentais, kad tokia veika nelaikytina pavojinga.

33Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi sunkinančios aplinkybės, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, nepakeitė jo polinkio nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. G. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę, tačiau ne pačią griežčiausią bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį negu šios bausmės vidurkis.

34Apeliacinės instancijos teismas trumpai pažymi, kad teismo posėdžio metu D. G. gynėja advokatė K. Pralgauskaitė pasisakė apie alternatyvą nuteistajam, remiantis BK 75 straipsniu, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...>, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi akivaizdu, kadangi nuteistajam paskirta būtent arešto bausmė ir apeliacinės instancijos teismas jos nekeičia, galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra, nes jis siejamas tik su terminuoto laisvės atėmimo bausme.

  1. Dėl neturtinės žalos

35BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji A. G. dėl jos patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, didelio streso pateikė ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 192). Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-06-27 nuosprendžiu iš dalies tenkino nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį ir iš D. G. priteisė 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

36Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

37Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė, kaip jau minėta anksčiau, yra vienos svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra pažymėta, kad nuteistasis D. G. smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, nukentėjusiąją A. G., tyčiniais veiksmais trenkdamas į krūtinę, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, be kita ko, smurtinį nusikaltimą padarė savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje ir prieš nukentėjusiąją smurtauja nebe pirmą kartą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi medicinos pagalbos ir tokia pagalba jai buvo suteikta, be to, iškart po įvykio ji kreipėsi į Kretingos moterų informacijos ir mokymo centrą, taip pat į Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą, kur jai ir jos nepilnametei dukrai laikotarpiu nuo 2015-05-27 iki 2015-09-16 buvo teikiamos psichologinės paslaugos (t. 1, b. l. 194, 196), intensyvi krizių įveikimo pagalba nukentėjusiajai teikiama iki šiol. Atsižvelgdamas į visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas, psichologinius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Taip pat pritartina Skuodo rajono apylinkės teismo teiginiams, jog nenustatyta, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo padariniai būtų itin sunkūs ar būtų sukėlę negrįžtamus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios A. G. sveikatai, nenustatyta ir pablogėjusių socialinių santykių, kad sutriko nukentėjusiosios bendravimo galimybės ar dėl šio įvykio būtų pablogėjusi jos, kaip mokykloje dirbančios darbuotojos, reputacija, nes baudžiamosios bylos duomenys nebuvo viešai skelbiami ir visiems prieinami.

38Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. J. J. v. UAB „Termesta“ ir V. S., bylos Nr. 3K-3-167/2010). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse, išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių, yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką.

39Įvertinus teismų formuojamą praktiką bylose, susijusiose su nežymiu asmens sveikatos sutrikdymo padarymu, matyti, jog teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, t. y. priteisiama iki 5 000 Lt (1 448 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-540/2014; 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014; 2K–120/2014; 2K-522/2013; 2K-473/2013; 2K-680/2012; 2K-517/2011). Todėl daroma išvada, kad neturtinės žalos atlyginimo suma nustatoma tik visapusiškai įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą. Matyti, jog pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti tikrai nėra per didelė, todėl neturi būti mažinama. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai A. G., kadangi D. G. yra darbingas, byloje pateikti duomenys, kad nuteistasis nuo 2016-09-09 dirba UAB „( - )“ pagalbiniu darbininku (t. 2, b. l. 110), taip pat turi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruoto turto Lietuvoje (t. 2, b. l. 1–8).

40Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad D. G. paskirta arešto bausmė užtikrins visų BK 41 straipsnyje bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimą. Civilinio ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti nekeistina – 600 Eur.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas iš dalies tenkino A. G. civilinį ieškinį... 5. A. G. iš D. G. buvo priteista 250 Eur proceso išlaidų.... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. D. G. nuteistas už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų:... 8. Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu prašo paskirti švelnesnę bausmę –... 9. Apeliantas tvirtina, kad šios bylos atveju paskirta bausmė aiškiai... 10. Apelianto teigimu, teismas nuosprendyje klaidingai pasisakė, kad nuteistojo... 11. Apeliantas mano, jog teismas neteisingai vertino, kad byloje nėra nė vienos... 12. Bausmė akivaizdžiai neproporcinga nusikaltimo aplinkybėms ir prieštarauja... 13. Nuteistasis taip pat pažymi, kad šios nusikalstamos veikos padarymo atvejis... 14. Nukentėjusioji A. G. atsikirtime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo jį... 15. Pažymėtina, kad D. G. savo kaltę pripažino tik ikiteisminio tyrimo... 16. Nukentėjusioji dėl švelnesnės, nei įstatymo numatyta, bausmės skyrimo... 17. Nukentėjusioji atsikirtime pažymi, kad D. G. dar 2014-03-07 Skuodo rajono... 18. Nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo... 19. Teismo posėdyje nuteistasis D. G., jo gynėja advokatė Kristina... 20. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į ekonomiškumo, protingumo, teisingumo... 21. Nukentėjusioji A. G., jos atstovas advokatas Aivaras Surblys prašė... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3... 24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 25. Apeliaciniame skunde yra teisingai nurodoma, kad bausmė yra valstybės... 26. Vis dėlto BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra numatyta baudžiamąją... 27. Dėl BK 62 straipsnio taikymo pasakytina, kad teismas, atsižvelgęs į visas... 28. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis išlaiko vaikus, nėra išimtinė... 29. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos... 30. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad turėtų būti konstatuota ir kita... 31. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, be... 32. Dėl nagrinėjamu atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo... 33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui... 34. Apeliacinės instancijos teismas trumpai pažymi, kad teismo posėdžio metu D.... 35. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala... 37. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 38. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra... 39. Įvertinus teismų formuojamą praktiką bylose, susijusiose su nežymiu asmens... 40. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. atmesti nuteistojo D. G. apeliacinį skundą....