Byla 2-1460/2014
Dėl bylos dalies sustabdymo bei patvirtinti kreditorių M. Z. FBT IRYDA, HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S. L. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ finansiniai reikalavimai

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria akcinės bendrovės „Dvarčionių keramika“ restruktūrizavimo byloje netekintas ieškovės L. S. prašymas dėl bylos dalies sustabdymo bei patvirtinti kreditorių M. Z. FBT IRYDA, HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S. L. ir akcinės bendrovės „Swedbank“ finansiniai reikalavimai, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3RAB „Dvarčionių keramika“ direktorė kreipėsi į teismą, prašydama sustabdyti bendrovės restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo iki kol bus priimti galutiniai įsiteisėję sprendimai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje pagal UAB „Misota“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014, ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1256-567/2014; teismui nesustabdžius restruktūrizavimo bylos dalies, ieškovė prašė sumažinti taikomą delspinigių normą iki 3 procentų ir bendrą banko kreditorinį reikalavimą laikyti 5 367 090,83 EUR; nesumažinus delspinigių normos banko kreditorinį reikalavimą laikyti 5 463 275,99 EUR. Bendrovės direktorė nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, taip pat kredito sutarties sąlygų pakeitimo, nurodant, kad galutinis viso kredito grąžinimo terminas yra 7 metai nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ir kitų kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas bendrovės ieškinį atmetė, todėl bendrovė pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismui nusprendus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir bendrovės ieškinį tenkinti, tokiu atveju net ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nusprendus, jog kredito sutartis tarp bendrovės ir AB „Swedbank“ galioja, bendrovės įsipareigojimai nebūtų laikomi pradelstais ir būtų išdėstyti per 7 metų laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė teigia, kad kredito sutartyje nustatyti 0,06 procentų dydžio delspinigiai per dieną yra aiškiai nepagrįsti, todėl turėtų būti sumažinti iki 0,01 procento.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė prašymus dėl bylos dalies, kurioje sprendžiamas AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, sustabdymo; patikslino RAB „Dvarčionių keramika“ kreditorių sąrašą; įtraukė į trečios eilės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S.L su 103 286,13 Lt kreditoriniu reikalavimu ir M. Z. FBT IRYDA su 92 680,54 Lt kreditoriniu reikalavimu; patvirtino AB „Swedbank“ įkeitimu užtikrintą 20 192 031,85 Lt kreditorinį reikalavimą.

6Teismas atmetė ieškovės prašymą stabdyti bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kol kasacine tvarka bus išnagrinėtas UAB „Misota“ kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Misota“ pateikė kasacinį skundą dėl įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, priimtinos civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad ateityje UAB „Misota“ gali paduoti kasacinį skundą nesudaro pagrindo stabdyti restruktūrizavimo bylos, be to, atkreipė dėmesį, kad teismas teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, todėl bylos sustabdymas neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, būtų pažeisti restruktūrizavimo proceso principai. Teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą stabdyti AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo nagrinėjimą, kol apeliacine tvarka bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2A-1256-567/2014, kurioje buvo atmestas AB „Dvarčionių keramika“ ieškinys pripažinti AB „Swedbank“ vienašališką kredito sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas sprendė, kad neribotam laikui sustabdžius AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo nagrinėjimą (civiline byla Nr. 2A-1256-567/2014 nėra paskirta nagrinėti teismo posėdyje) būtų pažeisti šio kreditoriaus interesai. Teismas nurodė, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2A-1256-567/2014 ir priėmus apeliantui palankų sprendimą, vadovaujantis ĮRĮ 23 straipsnio 7 dalimi kreditoriaus reikalavimas gali būti patikslintas. Teismas netenkino ieškovės prašymo sutartyje nustatytą delspinigių normą sumažinti iki 3 procentų (0,01 proc. per dieną) ir bendrą AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą laikyti 5 367 090,83 EUR (18 531 491,22 Lt), o netenkinus šio prašymo bendrą „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą laikyti 5 463 275,99 eurų (18 863 599,35 Lt). Teismas pažymėjo, kad kredito sutarties 7.2 punktu susitarta, jog kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytą kredito grąžinimo, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio ir kitų mokėjimų terminus kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Teismas pabrėžė, jog šalys sutartyje numatė kredito gavėjo prievolės grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas ir/ar kitus sutartyje numatytus mokėjimus neįvykdymo padarinius – kredito gavėjo pareigą mokėti delspinigius. Tokia sutartinė atsakomybė numatyta ir įstatyme – CK 6.258 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad kredito sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. AB „Dvarčionių keramika“ įsipareigojimai yra pakankamai dideli, pagrindinė skola sudaro 5 039 405,83 eurų. Šalys sutartį sudarė laisva valia, duomenų, kad atsakovas po sutarties sudarymo būtų pareiškęs pretenzijas dėl delspinigių dydžio, nėra. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs negrąžinto kredito sumą, sprendė, jog kreditoriaus AB „Swedbank“ reikalaujami 0,06 procentų dydžio delspinigiai nėra per dideli, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nesudaro pagrindo paneigti jį nustačiusių kredito sutarties šalių valios, todėl netenkino ieškovės prašymo sumažinti delspinigių dydį iki 0,01 ar 0,02 procentų. Teismas konstatavo, jog AB „Swedbank“ 20 192 031,85 Lt kreditorinis reikalavimas pagrįstas, todėl jį patvirtino. Teismas taip pat patvirtino kreditoriaus M. Z. FBT IRYDA 26842,14 eurų (92 680,54 Lt) kreditorinį reikalavimą ir kreditoriaus HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S. L. 29 913,73 eurų (103 286,13 Lt) kreditorinį reikalavimą.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

8Apeliantė L. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalis, išskyrus dėl HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S. L. ir M. Z. FBT IRYDA kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, panaikinti; sustabdyti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bendrovės restruktūrizavimo bylos Nr. B2-1492-275/2014 dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo iki kol bus priimti galutiniai įsiteisėję sprendimai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje pagal UAB „Misota“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014, ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1256-567/2014; nesustabdžius restruktūrizavimo bylos dalies, sumažinti taikomą delspinigių normą iki 3 procentų ir bendrą AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą laikyti 5 367 090,83 EUR (18 531 491,22 Lt); nesumažinus delspinigių normos iki 3 procentų, prašo bendrą AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą laikyti 5 463 275,99 EUR (18 863 599,35 Lt). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91. Teismas privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta byla ir priimta galutinė ir neskundžiamą nutartis, arba nepriėmus kasacinio skundo, baigsis terminas pakartotinai pateikti kasacinį skundą. Dabar susidaro tokia situacija, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus bendrovės kasacinį skundą, pakartotinai turės būti sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo dėl AB „Swedbank” kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, kas užtruks ir tai lems tik ilgesnį bendrovės restruktūrizavimo procesą.

102. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamos bylos dalį dėl AB „Swedbank” kreditorinio reikalavimo tvirtinimo iki kol bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1256-567/2014, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo. Patenkinus bendrovės ieškinį AB „Swedbank” kreditorinis reikalavimas nebūtų laikomas pradelstu, todėl tai ne tik turėtų įtakos banko kreditorinio reikalavimo dydžiui, tačiau galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nes bendrovė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Nesustabdžius bylos dalies bankas kaip didžiausias kreditorius galėtų priiminėti jam palankius sprendimus kreditorių susirinkime. Bankas yra priešiškai nusiteikęs bendrovės atžvilgiu, o tai lemtų neteisėtus kreditorių susirinkimo sprendimus, kuriuos vienašališkai galėtų priimti bankas ir kurie vėliau tikėtina būtų ginčijami kitų bendrovės kreditorių, o tai pagrindžia būtinybę sustabdyti nagrinėjamą bylą, nes bylos teisingumas yra svarbesnis už bylos operatyvumą.

113. Metinė delspinigių norma sudaro net 22 procentus. Pagal Lietuvos Banko pateiktas priimtas nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių ir jų palūkanų normas, net vertinant pagal daugiau nei dviejų metų sutarto termino indėlių palūkanas, didžiausia metinės indėlių palūkanų normos reikšmė nuo 2013 m. birželio buvo 2,37 procentai. Akivaizdu, kad daugiau nei devynis kartus didesnė banko taikoma bendrovei delspinigių norma yra aiškiai nepagrįsta ir laikoma banko piktnaudžiavimu ir nepagrįstu banko praturtėjimu bendrovės sąskaita. Be to, delspinigių suma tik už šešis mėnesius sudaro daugiau negu dešimt procentų viso negrąžinto kredito, kas suponuoja išvadą, kad palūkanų normos yra aiškiai per didelės ir nesąžiningos, todėl yra pagrindas sumažinti metinę delspinigių normą bent iki trijų procentų, kas skaičiuojant kiekvienai dienai sudarytų 0,01 dydžio delspinigius ir analogiškai mažinant delspinigių sumą už palūkanas iki 3 964,14 EUR (13 687,39 Lt) ir delspinigių sumą už kreditą iki 92 221,02 EUR (318 420,74 Lt) ir bendrą AB „Swedbank” kreditorinį reikalavimą laikyti 5 367 090,83 EUR (18 531 491,22 Lt).

124. Atsisakius tenkinti nurodytą reikalavimą, prašo atsižvelgti į faktą, kad kredito sutartis buvo nutraukta 2011 m. balandžio 19 d., todėl prašo taikyti įstatyme numatytus palūkanų normos dydžius, numatytus CK 6.210 straipsnio 2 dalyje – 6 procentų dydžio metines palūkanas, kas skaičiuojant kiekvienai dienai sudarytų 0,02 procentų dydžio delspinigius.

13Kreditorius AB „Swedbank“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

141. Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti kasaciją dėl įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014. Ši aplinkybė reiškia, kad teismo nutartis nebegali būti apskundimo kasacine tvarka objektu, todėl apeliantės argumentai yra niekiniai.

152. Bendrovė buvo pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei kredito sutarties modifikavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1961-110/2013, bendrovės ieškinį atmetė, bendrovė pateikė apeliacinį skundą, kuris yra visiškai nepagrįstas.

163. Pagal IRĮ 23 straipsnio 1 dalį per teismo nustatytą laikotarpį visi kreditoriai turi perduoti restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus, o ne tik tuos, kurie yra pradelsti, todėl atmestini apeliantės teiginiai, kad tuo atveju, jei būtų patenkintas bendrovės apeliacinis skundas, bendrovė toliau galėtų tęsti veiklą, nes jos skola bankui pagal kredito sutartį būtų išdėstyta per kelis metus. ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad į įmonės restruktūrizavimo planą įrašomi netgi ir tokie kreditoriai, kurių kreditiniai reikalavimai yra ginčijami, ir jų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikštų reikalavimų sumą. Apeliantės teiginiai, kad kredito sutarties nutraukimo ginčijimas gali iš esmės įtakoti banko reikalavimo dydį, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Net ir patenkinus bendrovės ieškinį, banko reikalavimas keistųsi nežymiai.

174. Sustabdyti civilinę bylą galima tik tuo atveju, kai yra nustatomos įstatymuose numatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą ir nepriklausančios nuo dalyvaujančių asmenų ar teismo valios ar kitaip kliudančios išnagrinėti bylą (CPK 1623 str.). Šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių nėra, todėl prašymas stabdyti bylą yra atmestinas. Tiek įrašai viešuosiuose registruose, tiek įsiteisėję teismų sprendimai, tiek ir bendrovės apskaitos dokumentai, tiek ir kiti rašytiniai įrodymai, visiškai patvirtina bendrovės skolą bankui.

185. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas naikinamasis terminas – teismas patvirtinti kreditorių reikalavimus gali tik iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos, todėl ir dėl šios normos negali būti stabdomas banko finansinio reikalavimo tvirtinimas. Įgyvendindamas teisę pareikšti reikalavimus restruktūrizavimo byloje, kreditorius įgyja teisę dalyvauti restruktūrizavimo procese ir tikėtis prievolių įvykdymo, todėl vienokio ar kitokio pobūdžio trukdymai pasinaudoti teise dalyvauti restruktūrizavimo byloje pripažintini šiurkščiu kreditoriaus teisių dalyvauti restruktūrizavimo procese pažeidimu.

196. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad už tinkamą prievolės neįvykdymą skaičiuojami 0,06 procentų delspinigiai yra aiškiai per didelės netesybos, todėl turėtų būti sumažinti iki 0,01 ar iki 0,02 procentų. Dėl 0,06 procentų delspinigių dydžio šalys susitarė kredito sutartyje. Joje delspinigių dydis nurodytas aiškiai, todėl apeliantės keliamos pretenzijos dėl netesybų dydžio tuo metu, kai bendrovė piktybiškai pažeidinėja prievoles ir jų nevykdo jau ketvirtus metus, yra vertintini tik kaip vengimas atsakomybės bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Intervencija į šalių sudarytą sutartį gali būti leidžiama tik išimtiniu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Apeliantė nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl teismas turėtų netvirtinti banko finansinio reikalavimo bendrovės restruktūrizavimo byloje, ar kodėl turėtų jį mažinti.

20RAB „Dvarčionių keramika“ administratorius UAB „Bankroto centras“ atsiliepimu prašo panaikinti teismo nutarties dalį, išskyrus dalį dėl HITO TECHNICAL INDUSTRIES, S.L. ir M. Z. FBT IRYDA kreditorinių reikalavimų patvirtinimo; sustabdyti bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo iki kol bus priimta galutinė įsiteisėjusi nutartis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-1256-567; teismui bylos dalies, sumažinti AB „Swebank“ priskaičiuotų delspinigių ir viso kreditorinio reikalavimo dydį, kaip tai nurodyta AB „Dvarčionių keramika“ generalinės direktorės L. S. atskirajame skunde. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

211. Atskirajame skunde nurodomas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014, nėra priimtas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl restruktūrizavimo bylos dalies sustabdymo dėl tos priežasties yra atmestini.

222. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl neteisėto vienašališko kredito sutarties nutraukimo, šioje byloje pripažinus minėtą kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, sumažėtų AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas priskaičiuotų delspinigių dydžiu bei visas likęs banko kreditorinis reikalavimas nebūtų laikomas pradelstu, todėl tai turėtų ženklią įtaką bendrai AB „Dvarčionių keramika“ finansinei būklei. Dėl šios priežasties administratorius sutinka su atskirajame skunde išdėstytu antruoju teiginiu dėl restruktūrizavimo bylos dalies sustabdymo.

233. Sutinka su skunde išdėstytais motyvais dėl AB „Swedbank“ priskaičiuotų delspinigių dydžio sumažinimo ir tvirtinamo banko kreditorinio reikalavimo sumažinimo.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria teismas patvirtino banko kreditorinį reikalavimą skolininko restruktūrizavimo byloje, atsisakė sustabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bei sumažinti kredito sutartyje numatytą delspinigių dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

26Dėl restruktūrizavimo bylos dalies sustabdymo

27Ieškovė prašė teismo sustabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, kol bus galutinai įsiteisėjęs sprendimas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamoje byloje pagal bendrovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-31/2014.

28Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, jog teismas privalo sustabdyti byla, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendimu, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, netenkino ieškovo UAB „Misota“, kuris yra pagrindinis AB „Dvarčionių keramika“ akcininkas, ieškinio reikalavimo pripažinti niekine nuo sudarymo momento atsakovų AB „Dvarčionių keramika“ ir banko AB „Swedbank“ 2005 m. rugsėjo 7 d. sudarytą kredito sutartį ir jos įvykdymą užtikrinančius sandorius (hipotekos lakštus) bei taikyti restituciją. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog kredito sutartimi buvo įvykdyta koncentracija, apie kurią pagal Konkurencijos įstatymą buvo privalu iš anksto pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti jos leidimą; kolegija, ištyrusi kredito sutarties turinį, pažymėjo, kad bankas neturi priemonių primesti įmonei savo valios, joje nenustatyta tokių teisių bankui, kurių kiekviena atskirai galėtų būti vertinama kaip suteikianti kontrolės teisę, arba kad šios teisės tokio masto, jog bankas galėtų daryti įtaką AB „Dvarčionių keramika“ verslo politikai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LTEKO duomenis, Lietuvos Aukščiausias Teismas tris kartus atsisakė priimti UAB „Misota“ kasacinius skundus dėl minėto Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. sprendimo, šiuo metu kasacinio skundo padavimo terminai jau yra pasibaigę, todėl apeliantės nurodyto bylos sustabdymo pagrindo nėra.

29Apeliantė taip pat prašė restruktūrizavimo bylos dalį stabdyti ir iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. 2A-1256-567/2014 pagal RAB „Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto byloje atsakovui AB „Swedbank“ dėl vienašališkos kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų modifikavimo. AB ,,Dvarčionių keramika“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo AB „Swedbank“ atliktą vienašališką 2005 m. rugsėjo 7 d. sudarytos kredito sutarties nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio bei pakeisti tam tikras sutarties sąlygas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-1961-110/2013, ieškinį atmetė. RAB ,,Dvarčionių keramika“ dėl šio teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą (bylos Nr. 2A-1256-567/2014). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė stabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, kadangi nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo. Pažymėtina, kad bylos sustabdymą sąlygoja ne ta aplinkybė, jog yra nagrinėjama kita susijusi civilinė byla, o tai, jog dėl kitos nagrinėjamos bylos nėra galimas tolesnis bylos nagrinėjimas. Šiuo atveju apeliantė prašo stabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Byloje yra visi reikalingi duomenys, patvirtinantys AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo dydį, todėl šio klausimo nagrinėjimui neturi įtakos apeliacine tvarka nagrinėjama byla Nr. 2A-1256-567/2014. Be to, kredito sutarties vienašališko nutraukimo ginčijamas neturi įtakos banko kreditoriniam reikalavimui, nes RAB „Dvarčionių keramika“ nei suteikto kredito dydžio, nei negrąžintos paskolos dalies dydžio neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių kredito sutartis buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 7 d. (5 t., 126 b. l.). Galutinis 12 598 470 EUR paskolos grąžinimo terminas numatytas 2013 m. rugsėjo 7 d. Taigi net pripažinus, jog vienašališkas sutarties nutraukimas nepagrįstas, prievolė grąžinti kredito sutartyje nurodytą sumą būtų suėjusi. Kita vertus, net ir patenkinus RAB ,,Dvarčionių keramika“ apeliacinį skundą, AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, vadovaujantis priimtu teismo sprendimu, galėtų būti tikslinamas (ĮRĮ 23 str. 7 d.). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylos dalies dėl AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo sustabdymui pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino RAB ,,Dvarčionių keramika“ direktorės prašymo dėl restruktūrizavimo bylos dalies sustabdymo.

30Dėl delspinigių mažinimo

31Apeliantė įrodinėja, jog teismas privalėjo sumažinti kredito sutartyje nustatytą delspinigių dydį trimis procentais, t. y. nuo 0,06 procentų iki 0,01 arba 0,02 procentų per dieną. Apeliantė teigia, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis sudaro net 22 procentus per metus, kai Lietuvos Banko duomenimis, nefinansinių korporacijų ir namų ūkių naujų indėlių metinė palūkanų norma nuo 2013 m. buvo 2,37 procentai.

32Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Vis dėlto, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašiai. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

33Kredito sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytą kredito grąžinimo, palūkanų, įsipareigojimo mokesčio ir kitų įmokų mokėjimo terminus kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino dieną mokėti bankui 0,06 procentų dydžio delspinigius nuo sumos, kurios terminas praleistas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, jų pobūdį (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas taip pat įvertino bendrą bendrovei „Dvarčionių keramika“ suteikto kredito dydį (13 032 900 EUR), skolos (5 039 405,86 EUR), palūkanų (231 499,84 EUR) ir delspinigių (577 110,97 EUR) sumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskaičiuoti delspinigiai sudaro 11 procentų pagrindinės skolos, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad toks delspinigių dydis būtų aiškiai per didelis ar neprotingas, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyto delspinigių mažinimo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog delspinigiai skaičiuojami ne už metus, jų skaičiavimui yra sutrumpintas šešių mėnesių terminas, be to, jie atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, ir turi skatinti sutarties šalį laiku ir tinkamai vykdyti savo prievoles, todėl nėra pagrindo jų lyginti su palūkanomis, nustatytomis nefinansinėms korporacijoms ar namų ūkių indėliams.

34Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti RAB „Dvarčionių keramika“ direktorės atskirojo skundo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutarties dalis dėl prašymo sustabdyti AB „Dvarčionių keramika“ restruktūrizavimo bylos dalį atmetimo ir AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl prašymo sustabdyti bylos dalį atmetimo ir AB „Swedbank“ įkeitimu užtikrinto 20 192 031,85 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. RAB „Dvarčionių keramika“ direktorė kreipėsi į teismą, prašydama... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atmetė prašymus... 6. Teismas atmetė ieškovės prašymą stabdyti bylos dalį dėl AB... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 8. Apeliantė L. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. 1. Teismas privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą kol Lietuvos... 10. 2. Teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti nagrinėjamos bylos dalį dėl AB... 11. 3. Metinė delspinigių norma sudaro net 22 procentus. Pagal Lietuvos Banko... 12. 4. Atsisakius tenkinti nurodytą reikalavimą, prašo atsižvelgti į faktą,... 13. Kreditorius AB „Swedbank“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir... 14. 1. Lietuvos Aukščiausias Teismas atsisakė priimti kasaciją dėl... 15. 2. Bendrovė buvo pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl... 16. 3. Pagal IRĮ 23 straipsnio 1 dalį per teismo nustatytą laikotarpį visi... 17. 4. Sustabdyti civilinę bylą galima tik tuo atveju, kai yra nustatomos... 18. 5. ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas naikinamasis terminas –... 19. 6. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad už tinkamą prievolės neįvykdymą... 20. RAB „Dvarčionių keramika“ administratorius UAB „Bankroto centras“... 21. 1. Atskirajame skunde nurodomas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio... 22. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė... 23. 3. Sutinka su skunde išdėstytais motyvais dėl AB „Swedbank“... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria teismas patvirtino... 26. Dėl restruktūrizavimo bylos dalies sustabdymo... 27. Ieškovė prašė teismo sustabdyti restruktūrizavimo bylos dalį dėl AB... 28. Pagal CPK 1623 straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais... 29. Apeliantė taip pat prašė restruktūrizavimo bylos dalį stabdyti ir iki tol,... 30. Dėl delspinigių mažinimo... 31. Apeliantė įrodinėja, jog teismas privalėjo sumažinti kredito sutartyje... 32. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar... 33. Kredito sutarties 7.2. punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjui praleidus... 34. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl prašymo...