Byla 2A-1059-781/2014
Dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Jūratė Varanauskaitė (pranešėja), kolegijos teisėjai Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei A. B., tretieji asmenys UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB „Baltijos TV“, dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė I. D. (toliau - Ieškovė), kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad pažeista jos garbė ir orumas atsakovei A. B. (toliau – Atsakovė) paskleidus apie Ieškovę tokius teiginius: „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis“, „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“, „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“, „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“, „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“; priteisti iš Atsakovės 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

3Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Ieškovė ir Atsakovė yra kaimynės, gyvena butuose, esančiuose tame pačiame daugiabučiame name ( - ). Per televizijos kanalu „LNK“ transliuotą laidą „Kakadu“ 2010 m. sausio 7 d. 19.10 val. parodytas reportažas, susijęs su Ieškove, kurio metu Atsakovė davė interviu ir pasakė tokius teiginius apie Ieškovę ir jos šeimos narius: 1) „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis“; 2) „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“. Taip pat per kitą televizijos kanalą „Baltijos TV“ transliuotoje laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ 2010 m. sausio 21 d. 21 val. Atsakovė davė kitą interviu ir pasakė tokius teiginius apie Ieškovę ir jos šeimos narius: 3) „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“; 4) „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“, 5) „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“. Aptariami teiginiai, Ieškovės nuomone, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie Ieškovę formuoja neigiamą nuomonę. Ieškovė nurodė, kad dėl per televizijos laidas išsakytų Atsakovės teiginių kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių, kuris 2011 m. sausio 18 d. sprendimu Atsakovės teiginius įvertino kaip pažeidžiančius Ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė taip pat teigia, kad dėl Atsakovės paskleistų teiginių pasijuto pažeminta, išgyvena dvasinį skausmą, patyrė stresą, pablogėjo jos sveikata.

4Atsiliepime į patikslintą ieškinį Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad Ieškovė yra konfliktiška, agresyvi ir netolerantiška kaimynams. Atsakovė nurodė, kad išsakė savo nuomonę apie Ieškovę, todėl jos išsakytoms mintims netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai ir jomis nepažeminta Ieškovės garbė ir orumas. Atsakovės tvirtinimu, Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė neturtinės žalos dėl Atsakovės išsakytos nuomonės: Ieškovė neįrodė, kad pablogėjo jos sveikata, kad patyrė dvasinių sukrėtimų, emocinę depresiją, kad sumažėjo jos bendravimo galimybės ir pablogėjo jos reputacija. Atsakovė nurodė, kad jau prieš dešimt metų prasidėjo namo ( - ), gyventojų nesutarimai su Ieškove ir jos šeima. Dėl to Atsakovė ir kiti nurodyto namo kaimynai buvo kreipęsi į Vidaus reikalų ministeriją, Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Seimo narį V. M. dėl netinkamo Ieškovės elgesio, konfliktinių situacijų, kurias provokuoja Ieškovės šeima. Dėl to, Atsakovės teigimu, jos pasisakymai, parodyti ginčo laidose, negalėjo pakenkti jau esančiai nuomonei apie Ieškovę.

5Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Manė, kad Ieškovė nepagrindė, kuo pasireiškė jos išgyvenimai, ar jie tokie intensyvūs, kad jiems atlyginti reikia kompensacijos pinigais. Ieškovė nenurodė, kas nustojo su ja bendrauti. Trečiojo asmens atstovas taip pat nurodė, kad Ieškovė nepagrindė ir neindividualizavo reikalaujamos iš atsakovės priteisti neturtinės žalos dydžio. Advokatas D. B. nurodė, kad Ieškovės atstovės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012 priimtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios Atsakovei, nes ji toje byloje nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu.

6Trečiasis asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ savo pozicijos dėl teisme nagrinėjamos bylos nepateikė.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Baltijos TV“ iš Ieškovės 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė valstybei iš Ieškovės 47, 80 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Teismas Atsakovės išsakytus teiginius: „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos - mašina aptepta fekalijomis“, „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“, „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina. gąsdina ir taip toliau“, „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ (1–3, 5 teiginius) vertino kaip žinias (duomenis), nes jų tikrumą galima patikrinti, t. y. objektyviai galima patikrinti tai, ar buvo mašinos tepamos, gadinamos, ar buvo žmonės įžeidinėjami, mušami, gąsdinami, apliejami vandeniu. Atsakovės teiginį: „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“ (4 teiginys) teismas vertino kaip nuomonę, nes jis paremtas subjektyviu Atsakovės įsitikinimu, suvokimu apie kaimyno išsikraustymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad teiginius, kuriuos išsakė Atsakovė, šioje byloje teismas vertino atsižvelgdamas į jų išsakymo kontekstą, bylos šalis siejančius santykius. Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys yra privatūs fiziniai asmenys – daugiabučio namo kaimynės. Jos nuolat konfliktuoja. Name, kuriame gyvena bylos šalys, yra konfliktinė situacija – konfliktuoja Ieškovė ir kitų daugiabučio namo kaimynų grupė. Pagrindinė priešiškai viena prieš kitą nusiteikusių pusių konfliktų priežastis – automobilių stovėjimo vietų stygius. Tiek viena, tiek kita konfliktuojanti pusė nuolat kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl tarpusavio nesutarimų sprendimo. Teismas akcentavo tai, kad Žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. 2011 m. sausio 18 d. ir 2011 m. kovo 14 d. sprendimai priimti įvertinus Atsakovės teiginius tik juos paskleidusių visuomenės informavimo priemonių elgesio ir žurnalistų etikos aspektu. Be to, priimant nurodytus sprendimus neišklausyta Atsakovės nuomonė. Dėl to nurodytus įrodymus teismas nagrinėjamoje byloje vertino ne kaip turinčius didesnę įrodomąją galią (prima facie), bet kaip paprastus rašytinius įrodymus kartu su kitais šioje byloje reikšmingais įrodymais. Taip pat teismas pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį atsakovei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl garbės ir orumo, privataus gyvenimo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo priimti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartis neturi šioje byloje prejudicinės galios, nes nurodytoje civilinėje byloje Atsakovė nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Spręsdamas dėl Atsakovės teiginių, teismas atsižvelgė į teisme duotus Atsakovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Nustatytų aplinkybių kontekste, esant giliam kaimynų konfliktui, nesutarimui dėl automobilių parkavimo vietų, įvertinęs automobilio ištepimo fakto atsiradimo aplinkybes, teismas sprendė, kad analizuojami teiginiai (išskyrus teiginį „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“, kurį teismas kvalifikavo kaip Atsakovės nuomonę) atitinka tiesos kriterijų. Teismo vertinimu, paskleistos žinios, kurios teismo pripažintos atitinkančiomis tikrovę, negali žeminti asmens garbės ir orumo CK 2.24 straipsnio prasme, nes jos atitinka tiesai keliamus kriterijus. Dėl to pirmosios instancijos teismas atmetė Ieškovės patikslintą ieškinį.

8Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - Ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su minėtu teismo sprendimu Ieškovė visiškai nesutinka, kadangi teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, netinkamai tyrė pateiktus dokumentus bei kitus faktus, visiškai nevertino patirtos žalos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Atsakovės teiginys „<...> žmogus nepakėlė to viso šmeižto <...>“ yra nuomonė, nes jis paremtas subjektyviu Atsakovės įsitikinimu, suvokimu apie kaimyno išsikraustymą. Anot Ieškovės, šis teiginys turi būti prilyginamas žiniai, nes taip pat gali būti patikrintas jo tikrumas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus, ypatingai todėl, kad minėti sprendimai turi būti laikytini prima facie įrodymais, tai yra tokie, kurių įrodomoji galia yra didesnė negu kitų įrodinėjimo priemonių. Dėl minėtos priežasties šiuose įrodymuose nurodytos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis. Ieškovė taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo atsižvelgti ir į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012, kuriame būtent Atsakovės išsakyti teiginiai: „<...> nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos - mašina aptepta fekalijomis <...>“, „<...> piktybiški veiksmai - mašinų gadinimas <...>“ buvo pripažinti kaip įžeidžiantys Ieškovės garbę ir orumą. Kadangi tokius teiginius viešai, pasitelkdama visuomenės informavimo priemones, išsakė būtent Atsakovė, todėl šiuo atveju atsakomybė už tokių teiginių viešą pasakymą tenka būtent Atsakovei. Dėl teiginio „<...> nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos - mašina aptepta fekalijomis <...>“ teismas rėmėsi tik šališkų ir negatyviai Ieškovės atžvilgiu nusiteikusių liudytojų parodymais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad nei vienas liudytojas negalėjo pateikti konkrečių faktų, kad tokį nusikalstamą veiksmą atliko būtent Ieškovė. Dėl teiginio „<...> piktybiški veiksmai - mašinų gadinimas <...>“ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Atsakovė negalėjo pateikti jokių oficialių įrodymų, kad būtent Ieškovė apgadino kokį nors automobilį, o vėlgi rėmėsi tik negatyviais pamąstymais ir padarė neteisingą bei neteisėtą išvadą. Tuo labiau teismas neatsižvelgė ir į tai, kad Ieškovės šeimos narių automobiliai taipogi daug sykių buvo apgadinti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai ir visiškai neteisėtai neįvertino ir Atsakovės teiginio „ <...> mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau <...>“. Teismas, kaip ir nagrinėdamas kitus teiginius, rėmėsi tik gandais ir negatyvia kelių namo gyventojų išsakyta nuomone. Šiuo atveju nei liudytojai, nei pati Atsakovė negalėjo pateikti oficialių ar įsigaliojusių teismų sprendimų, kad Ieškovė atliko teiginyje nurodytus veiksmus. Konkrečiai nebuvo pateikta įrodymų, kad Ieškovė sumušė kokius nors asmenis ir tai padarė ne vieną sykį, o kelis. Ieškovė pabrėžė, kad jos sveikatos būklė pablogėjo, buvo diagnozuotos naujos ligos ir tam įtakos turėjo būtent patirtas stresas. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš jos trečiajam asmeniui UAB „Baltijos TV“ patirtas 700 Lt bylinėjimosi išlaidas. Toks teismo sprendimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.

9Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad . Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą k. Taigi

10Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu peržengti pateikto apeliacinio skundo ribas dėl poreikio ginti viešąjį interesą, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose, jų neperžengdama.

12Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. 19.10 val. televizijos kanalu „LNK“ transliuotoje laidoje „Kakadu“ buvo parodytas reportažas, kurio metu Atsakovė davė interviu ir pasakė tokius teiginius apie Ieškovę ir jos šeimos narius: 1) „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis“; 2) „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“. Taip pat per kitą televizijos kanalą „Baltijos TV“ transliuotoje laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“ 2010 m. sausio 21 d. 21 val. Atsakovė pasakė tokius teiginius apie Ieškovę ir jos šeimos narius: 3) „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“; 4) „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“, 5) „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ (b. l. 29).

13Nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra informacijos paskleidimo apie Ieškovę faktas: ar Atsakovės paskleisti duomenys žemina Ieškovės garbę ir orumą, ar paskleista informacija yra žinia ar nuomonė, taip pat ar Atsakovė įrodė savo paviešintų teiginių pagrįstumą.

14Asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti paneigti apie jį paskleistus duomenis, kurie žemina jo garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, ginčo sprendime nurodžiusiu, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ieškovui įrodinėti nereikia, nes įstatymas tai preziumuoja, todėl atsakovas turi įrodyti, kad jo teiginiai yra teisingi (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. L. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Tuo tarpu faktą, kad, paskleidus apie jį (su juo susijusios) ir tikrovės neatitinkančios informacijos, buvo pažeista asmens garbė ir orumas, remdamasis protingumo principu, turi įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

15Ginčo dėl žinių paskleidimo, taip pat fakto, kad žinios yra apie Ieškovę, nėra. Taigi pagrindinis bylos aspektas yra aplinkybių, ar Atsakovės teiginiai atitinka tikrovę, o jei neatitinka – ar jie žemina Ieškovės garbę ir orumą, nustatymas. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo matyti, kad Atsakovės išsakytus teiginius: „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos - mašina aptepta fekalijomis“, „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“, „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“, „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ teismas kvalifikavo kaip žinias (duomenis), nes jų tikrumą galima patikrinti, tuo tarpu Atsakovės teiginį: „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“ teismas įvertino kaip nuomonę, nes jis paremtas subjektyviu Atsakovės įsitikinimu, suvokimu apie kaimyno išsikraustymą (b. l. 154).

16Vienas iš Ieškovės apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Atsakovės paskleistų žinių, o būtent teiginių „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis“; „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“, „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“, „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ atitikimą tikrovei.

17Byloje nustatyta, jog Atsakovė, gindama savo poziciją, rėmėsi teisme apklaustų liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismo išvadų, kad Atsakovės išsakyti teiginiai atitinka tikrovę, pagrindas taip pat buvo teisme apklaustų liudytojų, paaiškinusių, kad Ieškovė apmėto mašinas fekalijomis, kiaušiniais, bei kuriais remiantis nustatytos bylos aplinkybės apie nuolatinių konfliktų tarp Ieškovės ir kitų daugiabučio namo gyventojų (kaimynų) egzistavimą, parodymai. Ieškovė, ginčydama skundžiamame sprendime padarytą išvadą dėl teiginių atitikimo tikrovei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi negatyviai prieš ją nusistačiusių kaimynų parodymais. Be to, oficialių įrodymų, kad automobilius fekalijomis ištepliojo Ieškovė, ar kad Ieškovė yra apgadinusi kokį nors automobilį, nėra.

18Teiginiu „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė prieina prie mašinos – mašina aptepta fekalijomis“ Atsakovė nurodė, kad Ieškovė ištepliojo automobilį fekalijomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad šis teiginys atitinka tikrovę, vadovavosi liudytojų A. S., S. I. parodymais, pačios Atsakovės paaiškinimais, vertino šiuos parodymus bendros situacijos kontekste.

19Antruoju teiginiu „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“ Atsakovė nurodė, kad Ieškovė gadina kaimynų mašinas. Bylos nagrinėjimo metu Atsakovė bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. B., J. L., A. S., S. I. vieningai patvirtino aplinkybes apie Ieškovės ir jos šeimos konfliktišką būdą, nuolatinius kaimynų įžeidinėjimus, automobilių apmėtymą kiaušiniais, išmatomis. Pirmosios instancijos teismas automobilių apmėtymą kiaušiniais traktavo kaip mašinų gadinimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai teismo pozicijai, kadangi net ir tokie veiksmai daro neigiamą poveikį asmenų turtui. Kad Ieškovė kiaušiniais buvo apmėčiusi kaimynų automobilius, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-1093-119/09 pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui. Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas I. D. 2009 m. vasario 11 d. surašytas už tai, kad ji 2009 m. sausio 11 d. adresu ( - ), apmėtė kiaušiniais J. L. automobilį ir viešojoje vietoje, kieme, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje. Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl to, kad pasibaigė administracinės nuobaudos paskyrimo terminas (ATPK 250 straipsnio 7 dalies), nebuvo paneigtas 2009 m. sausio 11 d. administracinio teisės pažeidimo faktas. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialistė A. M. parodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), gyventojai ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl to, kad Ieškovė apgadino gyventojų automobilius apipildama rūgštimi.

20Trečiajame teiginyje Atsakovė teigia, kad „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“. Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-5744-170/2011 Ieškovė pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir jai paskirta 200,00 Lt bauda už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 29 d., apie 11.40 val., viešoje vietoje – namo kieme, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ( - ) Atsakovę. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjos skundą, 2012 m. vasario 20 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-255-648/2012 iš dalies skundą patenkino: pakeitė pirmosios instancijos teismo nutarimą ir sumažino pažeidėjai paskirtą baudą iki 150,00 Lt. Aplinkybę, kad Ieškovė įžeidinėja kaimynus, juos gąsdina, patvirtina ir liudytojų A. B., J. L., A. S., A. K. parodymai. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, kad apie A. K. tariamą sumušimą ji sužinojo tik teisme, nepaneigia Atsakovės analizuojamo teiginio atitikimo tikrovei. Manytina, kad byloje esama pakankamai faktų, įrodančių Ieškovės kaimynų įžeidinėjimą ir gąsdinimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. rašte Nr. 5-S-1987 nurodoma, kad Ieškovė ir jos šeimos nariai jau apie dešimt metų yra gerai žinomi Policijos departamento ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams; jie nuolat rašo skundus dėl ( - ) namo gyventojų ir policijos pareigūnų veiksmų į įvairias institucijas, tačiau rašomi skundai dažniausiai neatitinka tikrovės, pateikiami teiginiai yra melagingi; pastaraisiais metais gauta nemažai ( - ) namo gyventojų skundų dėl ieškovės šeimos netinkamo elgesio (apipila kaimynus vandeniu, įžeidinėja juos necenzūriniais žodžiais), kad Ieškovė neleidžia kaimynams parkuoti savo automobilių kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o kai jie pastato automobilius šioje aikštelėje, praduria automobilių padangas, braižo kėbulą arba apipila neaiškios kilmės skysčiais arba apmėto vištų kiaušiniais. Gyventojai piktinasi, kad Ieškovė ir jos sūnus nuolat sukelia konfliktus, šmeižia namo gyventojus, įžeidinėja ir žemina (b. l. 58). Analizuojant Atsakovės duotą interviu su ginčo teiginiu matyti, kad Atsakovė nurodė daugkartinių sumušimų faktą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į nuolatinį Atsakovės ir kitų namo gyventojų įžeidinėjimą, ilgą laiką nesikeičiantį Ieškovės elgesį ir Atsakovės emocijas, kas pateisina jos išsakytų aplinkybių hiperbolizavimą.

21Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

22Įvertinus pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime nurodytus motyvus matyti, kad teismas, konstatavęs Atsakovės išsakytų teiginių atitikimą tikrovei, vadovavosi byloje apklaustų liudytojų parodymais. Ieškovės manymu, teismas negalėjo jais remtis, kadangi su visais liudytojais yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad liudytojai nustatyta tvarka įspėti apie atsakomybę už melagingus parodymus, jų parodymai jie yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje esančiai medžiagai, todėl abejoti parodymų teisingumu nėra pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitų įrodymų, kurie paneigtų Atsakovės pateiktus įrodymus (liudytojų parodymus) byloje nėra. Dėl šios priežasties manytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje apklaustų liudytojų parodymais, CPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė, todėl teisingai konstatavo, kad analizuojami teiginiai atitinka tiesos kriterijų.

23Pažymėtina, kad Ieškovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvados dėl Atsakovės teiginio „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ nekvestionuoja.

24Anot Ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Atsakovės teiginį „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“ priskyrė nuomonių kategorijai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 2 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2010 m. spalio 18 d.) 69 punkte įtvirtinta, kad žinia - tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Vadovaujantis VIĮ 2 straipsnio 33 punktu, nuomonė yra visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013). Susipažinus su Atsakovės interviu turiniu, transliuotu per televizijos kanalą „Baltijos TV“ laidoje „Lietuvos žinių tyrimas“, kurio metu Atsakovė pasakė „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“ matyti, kad Atsakovė išsako savo vidinį fakto, kodėl kaimynas V. V. išsikėlė gyventi į kitą butą, suvokimą, šios aplinkybės vertinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Atsakovė turėjo pagrindą susiformuoti nuomonę apie buvusio kaimyno V. V. išsikraustymą gyventi į kitą butą dėl konfliktų su Ieškove, ir įvertino byloje esančius duomenis apie minėto teiginio išsakymo aplinkybes. Apeliacinio skundo motyvas, kad nagrinėjamas Atsakovės teiginys turi būti vertintinas kaip žinia, nes jį taip pat galima patikrinti, neturi teisinės reikšmės, kadangi nagrinėjamo teiginio kontekste galimybė patikrinti teiginį nėra kriterijus, priskiriantis jį prie žinių kategorijos. Priskiriant teiginį prie nuomonės, teismo buvo atsižvelgta į šio teiginio išsakymo aplinkybes, susiklosčiusius santykius tarp daugiabučio namo gyventojų ir Ieškovės, Atsakovės esamos situacijos vertinimą ir jos prielaida, kodėl V. V. galėjo pakeisti savo gyvenamąją vietą.

25Teisėjų kolegija atmeta Ieškovės argumentą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo atsižvelgti į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus, kadangi jie laikytini prima facie įrodymais. Žurnalistų etikos inspektorės Z. Z. 2011 m. kovo 14 d. sprendime Nr. SPR-31 nurodyta, kad Atsakovės teiginiai: 3) „mes visi įžeidinėjami, mušami esame, tai ne vienas faktas, kiekvieną kartą grasina, gąsdina ir taip toliau“; 4) „žmogus nepakėlė to viso šmeižto“, 5) „buvau aplieta vandeniu per langą, sodinant po darželiu medžius“ vertintini kaip viešai apie Ieškovę paskelbtos žinios, kuriomis Ieškovei priskiriame teisei, moralei ir bendroms visuomeninio gyvenimo taisyklėms priešingi veiksmai (b. l. 8–17). Atkreiptinas Ieškovės dėmesys, kad šis sprendimas buvo priimtas vertinant tik viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą VIĮ reikalavimams, bet ne Atsakovės teiginius. Be to, 2013 m. birželio 3 d. rašte Nr. S-555, nurodyta, kad inspektoriaus sprendimas teisines pasekmes sukelia tik viešosios informacijos rengėjams arba skleidėjams, bet ne konkretiems televizijos laidoje dalyvavusiems asmenims (b. l. 184-185). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SPR-31 nelaikė prima facie įrodymu, šis sprendimas nepaneigia bylos duomenų, todėl nesudaro pagrindo tenkinti Ieškovės reikalavimus.

26Atmestinas Ieškovės argumentas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėtos bylos šalimis buvo Ieškovė ir UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, Atsakovė joje nedalyvavo. Todėl civilinėje byloje Nr. 2-252-734/2012 priimtame sprendime nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

27Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

28Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo; apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, keisti trečiojo asmens UAB „Baltijos TV“ naudai priteistas 700 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurių dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus uždarbio dydžio, nėra pagrindo.

29Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. ieškovė I. D. (toliau - Ieškovė), kreipėsi į teismą, prašydama... 3. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Ieškovė ir Atsakovė yra kaimynės,... 4. Atsiliepime į patikslintą ieškinį Atsakovė prašo ieškinį atmesti.... 5. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos TV“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį... 6. Trečiasis asmuo UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ savo pozicijos... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį... 8. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti... 9. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti... 10. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. sausio 7 d. 19.10 val.... 13. Nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra informacijos paskleidimo apie Ieškovę... 14. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti paneigti apie jį... 15. Ginčo dėl žinių paskleidimo, taip pat fakto, kad žinios yra apie... 16. Vienas iš Ieškovės apeliacinio skundo motyvų yra tas, kad pirmosios... 17. Byloje nustatyta, jog Atsakovė, gindama savo poziciją, rėmėsi teisme... 18. Teiginiu „nestatyk, pamatysi, kas bus tavo mašinai, kitą dieną mergaitė... 19. Antruoju teiginiu „piktybiški veiksmai – mašinų gadinimas“ Atsakovė... 20. Trečiajame teiginyje Atsakovė teigia, kad „mes visi įžeidinėjami,... 21. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad civilinis procesas inter... 22. Įvertinus pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime nurodytus motyvus... 23. Pažymėtina, kad Ieškovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo... 24. Anot Ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Atsakovės teiginį... 25. Teisėjų kolegija atmeta Ieškovės argumentą, kad Vilniaus miesto apylinkės... 26. Atmestinas Ieškovės argumentas ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 28. Taigi, vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro... 29. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti...