Byla 2-1582/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kelrida“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Insolvensa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės DnB NORD lizingas kreditorinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. B2-2905-232/2011 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelrida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu, kreditorinių reikalavimų tvirtinimu.

5Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kelrida“ dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 1-3). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Kelrida“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“ (b. l. 4-5).

6Kreditorius UAB DnB NORD lizingas pareiškė kreditorinį reikalavimą iš šalių lizingo santykių pagal lizingo sutartis reikalaudamas priteisti 108,391,18 Lt pradelstų įmokų, lizingo sutarties nutraukimo dienai, 14 793,35 Lt delspinigių ir 113 131,80 Lt baudos, viso 236 316,33 Lt. Skolą grindė tuo, kad BUAB „Kelrida“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytas lizingo sutartis. UAB DnB Nord lizingas buvo sudaręs su BUAB „Kelrida“ lizingo sutartis:

72006 m. balandžio 19 d. lizingo sutartį Nr.2006/04-V153 dėl vilkiko Mercedes-Benz 1843 ACTROS ir puspriekabės Schmittz SCS24 finansinės nuomos, pagal kurią skolos dydis yra 35 955,03 Lt.

82007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1009 dėl vilkiko Mercedes-Benz 18444 finansinės nuomos, pagal kurią skolos dydis yra 67 456,85 Lt.

92007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1010 dėl puspriekabės Schmitz SCS24/L, pagal kurią skolos dydis yra 19 962,42 Lt.

102007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutartį Nr.200709N-10-13 dėl lengvojo automobilio Honda CR-V, pagal kurią skolos dydis yra 24 866,16 Lt.

112007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį Nr.200710F-1245 dėl vilkiko Mercedes-Benz 1844, pagal kurią skolos dydis yra 67 750,66 Lt.

122007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį 2007710F-1246 dėl puspriekabės Schmitz SCS24/L, pagal kurią skolos dydis yra 20 325,21 Lt.

13BUAB „Kelrida“ bankroto administratorius su pareikštu kreditoriniu reikalavimu nesutiko. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinto UAB „Kelrida“ kreditorių sąrašą, bankroto administratoriaus ginčijamo UAB DnB NORD lizingo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimui paskyrė kitą teismo posėdį (b. l. 10-11).

14Kreditoriui pateikus duomenis: lizingo objektų pirkimo – pardavimo sutartis administratorius pateikė atsiliepimą ir suvestinę dėl kreditorinio reikalavimo, kuriame, remdamasis kreditoriaus pateiktomis lizingo objektų realizavimo sutartimis nurodė, jog pardavęs šiuos objektus kreditorius gavo sumas, viršijančias tas sumas, kurias jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė, viso gavo 106 968,87 Lt daugiau nei likusios neapmokėtos lizingo vertės, prašė kreditorinį reikalavimą atmesti ir išreikalauti iš UAB DnB Nord lizingo 106 968,87 Lt.

15Kreditorius į teismo posėdį 2011 m. vasario 25 d. pateikė savo paskaičiavimus. Posėdyje kreditoriaus atstovas nesutiko su bankroto administratoriaus tvirtinimu, kad pardavus lizingo objektus (automobilius) kreditoriaus nuostoliai buvo padengti. Nurodė, kad administratorius neteisingai skaičiuoja kreditoriaus pardavus automobilius gautas pajamas kartu su PVM, kuris sumokamas valstybei, o ne kreditoriui, nurodė, kad jo (kreditoriaus) pateiktame paskaičiavime ta pati suma nurodoma jau be PVM, be to buvo paskaičiuotos palūkanos ir netesybos, kurių pagal įstatymą įrodinėti nereikia ir kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Kreditoriaus pateiktoje pažymoje apie UAB „Kelrida“ grąžintą turtą po sutarčių nutraukimo ir jo pardavimo kainas nurodyta, kad skirtumas tarp pardavimo kainos ir neapmokėtos vertės yra 19 923,13 Lt (b. l. 90).

16Administratoriaus atstovas 2011 m. vasario 25 d. posėdyje atsikirsdamas į kreditoriaus pasisakymą nurodė, kad kreditorius apie lizingo sutarčių nutraukimą pranešė 2010 balandžio 19 d., o jau 2010 metų liepą jis turtą buvo atgavęs ir sėkmingai pardavęs. Nurodė, kad neapmokėtoji pagal lizingo sutartis vertė susideda iš daiktų vertės, palūkanų, delspinigių, pelno, pelno mokesčio, t.y. iš tos sumos, kuri susidaro pagal grafiką, o kreditorius nuo šios sumos dar skaičiuoja pradelstus mokėjimus, delspinigius ir baudą. Su tokiu skaičiavimu negalima sutikti, nes realizavus turtą skirtumas buvo lizingo kompanijos naudai. Baudą ir delspinigius būtų galima skaičiuoti tik tuo atveju jeigu realizavus turtą, būtų gauta mažesnė suma. Administratoriaus atstovo nuomone, delspinigiai ir bauda galėtų būti skaičiuojami tik nuo sumos, kuri liktų nepadengta pardavus turtą (automobilius). Kadangi lizingo bendrovė pardavė turtą brangiau, administratorius mano turįs teisę reikalauti priteisti skirtumą – 106 968 Lt bankrutuojančios bendrovės (lizingo gavėjo) naudai, o kreditoriaus reikalavimą atmesti.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi kreditorinį reikalavimą tenkino iš dalies. Patvirtino kreditorinį reikalavimą dėl 108 391,18 Lt pradelstų įmokų, 14 793,35 Lt delspinigių ir 50 000 Lt baudos, viso 173 184,35 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad CK 6.574 straipsnis numato lizingo davėjo teisę nutraukti sutartį kai lizingo gavėjas iš esmės ją pažeidžia. Lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas pažymėjo, kad analogiška nuostata įtvirtinta ir šalių sudarytose lizingo sutartyse.

19Pirmosios instancijos teismas atmetė administratoriaus teiginius, jog lizingo davėjas nėra patyręs nuostolių, kadangi kai kurį turtą (lizingo objektus) pardavė netgi brangiau nei pagal ginčo sutartyse numatytą likutinę vertę. Kreditorius nereikalavo iš lizingo gavėjo sumokėti likutinės vertės ir jos į nuostolius net nebuvo įtraukęs, jis prašė sumokėti įmokas pagal sutarčių grafikus, kurių lizingo gavėjas nebuvo sumokėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas (baudą ir delspinigius). Toks jo reikalavimas pagrįstas sutarties ir įstatymo nuostatomis.

20Spręsdamas baudos dydžio klausimą teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys yra verslininkai ir pasirašydamas sutartį, atsakovas prisiėmė savo verslo riziką. Tačiau numatyta bauda yra didelė viršija atsakovo įsiskolinimo pagal pavėluotus mokėjimus vertę. Kreditorius yra atgavęs visus lizingo objektus ir juos realizavęs, vienus pardavęs, o dėl kitų sudaręs naujas lizingo sutartis ir, jo paties skaičiavimais, bendrai paėmus pagal visas naujai sudarytas sutartis turtą realizavęs už sumą 19 923, 13 Lt viršijančią bendrą likusią neapmokėtą vertę pagal sutartis su atsakovu. Jo realius nuostolius be pavėluotų mokėjimų pagal grafikus sudaro negautos palūkanos per laiką iki turto realizavimo, o taip pat, išlaidos ryšium su turto realizavimo organizavimu. Todėl priteistinos baudos dydį teismas sumažino iki 50 000 Lt.

21III. Atskirojo skundo argumentai

22Atskiruoju skundu BUAB „Kelrida“ administratorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

231) Pagal kreditoriau pateiktus duomenis atliktas skaičiavimas parodė, kad UAB DnB NORD lizingas realizavęs atgautus lizingo objektus juos pardavė ir gavo 501 352,73 Lt arba 106 968,87 Lt daugiau nei buvo neapmokėtos lizingo objektų vertės.

242) Kreditorius, pardavęs 2006 m. balandžio 19 d. lizingo sutarties objektus, gavo 65 636,07 Lt, t.y. 28 067,15 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė, nes po šalių sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo lizingo objektų vertė buvo 37 568,92 Lt.

253) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektą gavo 44, 891 eurų. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 33 478,77 eurų arba 115 595,50 Lt. Taigi kreditorius gavo 11 412,33 eurų arba 39 395,36 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.

264) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektą, gavo 35 411,06 Lt. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 34 678,65 Lt. Taigi kreditorius gavo 732,41 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.

275) Kreditorius, perdavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektą, gavo 44 891,10 eurų. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 34 342,82 eurų arba 118 578,89 Lt. Taigi kreditorius gavo 10 548,28 eurų arba 36 412,66 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti bendrovė.

286) Kreditorius, pardavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektą, gavo 37 600 Lt. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta lizingo objekto vertė buvo 35 573,65 Lt. Taigi kreditorius gavo 2 026,35 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.

297) Kreditorius, perdavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutarties objektą, gavo 15 349,86 eurų. Po lizingo sutarties nutraukimo ir UAB „Kelrida“ bankroto bylos iškėlimo neapmokėta nuomos objekto vertė buvo 15 252,83 eurų arba 52 665,67 Lt. Taigi kreditorius gavo 97,03 eurų arba 334,94 Lt daugiau, nei jam buvo skolinga bankrutuojanti įmonė.

308) Kreditoriaus į 2011 m. vasario 25 d. posėdį pateikta pažyma neatitinka reikalavimų, nes yra be datos. Be to jos patikrinti posėdžio metu nebuvo galimybės. Taip pat šioje pažymoje esantys paskaičiavimai atlikti remiantis ne bylos medžiaga, o neaišku kuo, nes neatitiko bylos dokumentuose, pateiktuose teismui ankstesnio posėdžio metu, sumos ir lizingo sutarčių žymėjimo. Turto realizavimo kaina pažymoje nurodyta 414 584,41 Lt, kai pagal paties kreditoriaus pateiktus pirminius dokumentus, pirkimo – pardavimo ir lizingo sutartis ši kaina yra 501 352,73 Lt. Skirtumas tarp pardavimo kainos ir neapmokėtos lizingo objektų vertės nurodytas 19 923,13 Lt, kai paskaičiavimai, atlikti remiantis teismui pateiktais dokumentais, aiškiai rodo buvus 106 968,87 Lt skirtumą. Šie skaičiavimai nebuvo grindžiami jokiais dokumentais ar logika, o teismo nutartyje jie aptariami kaip neginčijami.

319) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta bankroto administratoriaus teiginius. Teismas argumentavo tik dėl 30 proc. dydžio baudos, kuri buvo sumažinta ne procentais, o nurodant konkrečią sumą. Paskaičiavus sumažintą iki 50 000 Lt sumos baudą ir pavertus ją procentais pagal sutartis, vis vien lieka 15 proc. bauda už sutarties nutraukimą.

3210) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nekreipia dėmesio į administratoriaus pastabas, ir nemotyvavo baudų teisėtumo pagal ginčijamas sutartis, bet naudojosi lizingo sutarčių nuostata, prieštaraujančia moralės normai – nelupikauti.

33Kreditorius UAB DnB NORD lizingas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

341) BUAB „Kelrida“ administratorius nepagrįstai teigia, kad kreditorius nėra patyręs nuostolių, nes kai kurį turtą pardavė brangiau, nei pagal ginčo sutartyse numatytą likutinę vertę. Kreditorius nereikalavo iš lizingo gavėjo sumokėti likutinės vertės ir jos į nuostolius net nebuvo įtraukęs – kreditorius prašė sumokėti įmokas pagal sutarčių grafikus, kurių lizingo gavėjas nebuvo sumokėjęs iki sutarties nutraukimo, bei netesybas. Kreditoriaus reikalavimas pagrįstas sutarties ir įstatymo nuostatomis.

352) Bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad UAB „Kelrida“ nėra skolinga kreditoriui 108 391,18 Lt pradelstų įmokų, lizingo sutarties nutraukimo dienai, 14 793,35 Lt delspinigių.

363) Bankroto administratorius neteisingai nurodo kreditoriaus gautas pajamas už parduotus lizingo objektus. Jis nurodo kainą kartu su PVM, kuris sumokamas valstybei, o ne kreditoriui. Taigi kreditorius gavo tik 19 923,13 Lt daugiau, nei likusi neapmokėta lizingo objektų vertė.

374) Kreditorius neturi pareigos už lizingo objekto pardavimą gautų pinigų atsiskaityti skolininko BUAB „Kelrida“ skolai kreditoriui padengti ir ta apimtimi sumažinti skolininko skolą, arba jeigu kreditoriaus atsiimtas turtas parduotas už didesnę sumą, nei likusi neapmokėta jo vertė, skirtumą sumokėti lizingo gavėjui. Tai prieštarautų CK 6.251 ir CK 1.5 straipsniams.

385) Bankroto administratoriaus argumentai dėl baudos dydžio yra niekuo nepagrįsti. Netesybos atsirado iš sutartinių santykių, abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Minimalios netesybų dydžio sumos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar realiai nustatytais nuostoliais. Netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Tokią išvadą leidžia daryti ir CK 6.574 straipsnio nuostata, numatanti lizingo davėjui tokio dydžio nuostolių atlyginimą, kad lizingo davėjas būtų grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. 50 000 Lt baudos sumokėjimas nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, išlaikomi šalių teisėtų interesų pusiausvyra, o lizingo davėjas grąžinamas į tokią padėtį, kurioje būtų buvęs, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

39IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovo bankrutuojančios įmonės kreditoriaus kreditorinio reikalavimo dalį, kurią sudaro atsakovo pradelstų įmokų pagal lizingo sutartis, delspinigių bei baudos priteisimas, nors šį reikalavimą ginčijo atsakovo bankroto administratorius.

41Lizingo arba dar kitaip vadinama finansinės nuomos sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti. Lizingo sutarties ypatumus lemia jos prigimtis – naudojimasis nesunaudojamu daiktu, į kurį galima įgyti nuosavybę sumokėjus visas įmokas, verslui plėtoti, t. y. lizingo dalykas lizingo gavėjui perduodamas ne nuosavybės teise, o finansinei nuomai, paprastai- verslo tikslais. Lizingo gavėjui nemokant periodinių įmokų už lizinguojamą daiktą, lizingo davėjas turi teisę nutraukti lizingo sutartį ir pareikalauti sumokėti jam sutartimi sulygtas įmokas už tą laikotarpį, kada lizingo gavėjas naudojosi lizingo daiktu – transporto priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-31/2010). Tokiu atveju lizingo davėjas turi teisę pareikalauti, kad lizingo gavėjas sugrąžintų jam sutarties dalyką bei gali iš lizingo gavėjo išieškoti tokio dydžio nuostolius, kad lizingo gavėjas būtų sugrąžintas į padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str.). Taigi, jei lizingo sutartį lizingo davėjas nutraukia dėl lizingo gavėjo prisiimtų sutartinių prievolių nevykdymo (įmokų nemokėjimo), lizingo davėjas turi teisę išreikalauti jam nuosavybės teise priklausančius lizingo gavėjo lizinguojamus daiktus, reikalauti sumokėti nesumokėtas įmokas bei atlyginti padarytus nuostolius. Tai reiškia, kad lizingo sutarties dėl lizingo gavėjo prisiimtų prievolių nevykdymo atveju lizingo davėjo teisė į iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo nesumokėtas įmokas bei minimalius nuostolius iš esmės nekvestionuojama. Lizingo gavėjas gali ginčyti tik lizingo davėjo reikalaujamų priteisti nuostolių dydį, viršijantį minimalius nuostolius.

42Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „ Ferteksos transportas“, byla Nr. 3K-7-367/2006; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Inter-Trakas“ v. G. A. individuali įmonė „( - )“, byla Nr. 3K-3-117/2004).

43Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bauda yra netesybų rūšis ir jeigu jos dydis aptartas sutartyje, tai bauda kompensuoja minimalius nuostolius ir jų dydžio įrodinėti nereikia. Tuo tarpu kiti nuostoliai yra įrodomieji ir turi būti įrodyti pagal jų sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kita vertus, jeigu sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V. M., byla Nr. 3K-7-304/2007). Tačiau teismas gali netesybas sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

44Po lizingo sutarties nutraukimo dėl lizingo gavėjo kaltės lizingo davėjo gautos pajamos pardavus atgautą turtą savaime negali sudaryti pagrindo nepriteisti netesybų, jeigu lizingo sutarties šalys buvo dėl jų susitarusios. Lizingo sutarties atveju netesybomis kompensuojami tie nuostoliai, kuriuos gali patirti lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo. Pavyzdžiui, lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo nebeteks teisės gauti iš lizingo gavėjo palūkanų, kurias būtų gavęs, jeigu lizingo gavėjas toliau būtų tinkamai vykdęs sutartines prievoles. Kitaip tariant, netesybos atlieka kompensacinę funkciją ir bent iš dalies užtikrina, kad lizingo davėjas bus sugrąžintas į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei sutartinės prievolės būtų vykdomos tinkamai. Jeigu šalių sutartos netesybos yra aiškiai per didelės, teismas gali jas sumažinti.

45Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad lizingo sutartys, iš kurių atsakovo kreditorius kildina reikalavimus, pagrįstai nutrauktos atsakovui nebevykdžius prisiimtų sutartinių prievolių, pagrįstai taikė civilinę atsakomybę atsakovui. Teismo įpareigojimas, kad atsakovas sumokėtų lizingo davėjui pradelstus mokėjimus pagal šešias sutartis, remiantis išsamiai pateiktais lizingo davėjo skaičiavimais, kurių atsakovas iš esmės neginčijo, yra pagrįstas. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už laiku nesumokėtus mokesčius lizingo davėjas grindė sutartinėmis nuostatomis: vienų sutarčių 7.4 punktu, o kitų sutarčių – 9.4 punktu. Tuo tarpu reikalavimą dėl baudos, sudarančios 30 procentų nepamokėtos turto vertės, priteisimo - sutarčių 8.9 ir atitinkamai 10.6 punktais (b.l. 24, 29, 38). Atsakovas iš esmės neginčijo tokių sutartyse nustatytų netesybų bei jų dydžio, tik įrodinėjo, kad lizingo davėjas, pardavęs atgautą turtą, praturtėjo (CPK 12, 178 str.). Kaip minėta, lizingo davėjo gautos pajamos iš atgauto turto nepašalina lizingo gavėjo civilinės atsakomybės už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas daugiau kaip du kartus sumažino lizingo davėjo reikalaujamą priteisti baudą iš atsakovo (prašė priteisti 113 131,80 Lt baudos, o teismas ją sumažino iki 50 000 Lt). Tai, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo nepriteisti iš jo netesybų.

46Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, pagrįstai iš atsakovo už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą priteisė jo kreditoriui nesumokėtas lizingo įmokas bei netesybas, kurių dydį sumažino. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

47Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

48Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu,... 5. Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kelrida“... 6. Kreditorius UAB DnB NORD lizingas pareiškė kreditorinį reikalavimą iš... 7. 2006 m. balandžio 19 d. lizingo sutartį Nr.2006/04-V153 dėl vilkiko... 8. 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1009 dėl vilkiko... 9. 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutartį Nr.200709F-1010 dėl puspriekabės... 10. 2007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutartį Nr.200709N-10-13 dėl lengvojo... 11. 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį Nr.200710F-1245 dėl vilkiko Mercedes-Benz... 12. 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutartį 2007710F-1246 dėl puspriekabės Schmitz... 13. BUAB „Kelrida“ bankroto administratorius su pareikštu kreditoriniu... 14. Kreditoriui pateikus duomenis: lizingo objektų pirkimo – pardavimo sutartis... 15. Kreditorius į teismo posėdį 2011 m. vasario 25 d. pateikė savo... 16. Administratoriaus atstovas 2011 m. vasario 25 d. posėdyje atsikirsdamas į... 17. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 18. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 24 d. nutartimi kreditorinį... 19. Pirmosios instancijos teismas atmetė administratoriaus teiginius, jog lizingo... 20. Spręsdamas baudos dydžio klausimą teismas pažymėjo, kad abi ginčo šalys... 21. III. Atskirojo skundo argumentai... 22. Atskiruoju skundu BUAB „Kelrida“ administratorius prašo panaikinti... 23. 1) Pagal kreditoriau pateiktus duomenis atliktas skaičiavimas parodė, kad UAB... 24. 2) Kreditorius, pardavęs 2006 m. balandžio 19 d. lizingo sutarties objektus,... 25. 3) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektą... 26. 4) Kreditorius, pardavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. lizingo sutarties objektą,... 27. 5) Kreditorius, perdavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektą, gavo... 28. 6) Kreditorius, pardavęs 2007 m. spalio 3 d. lizingo sutarties objektą, gavo... 29. 7) Kreditorius, perdavęs 2007 m. rugsėjo 13 d. veiklos nuomos sutarties... 30. 8) Kreditoriaus į 2011 m. vasario 25 d. posėdį pateikta pažyma neatitinka... 31. 9) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta bankroto... 32. 10) Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nekreipia dėmesio į... 33. Kreditorius UAB DnB NORD lizingas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 34. 1) BUAB „Kelrida“ administratorius nepagrįstai teigia, kad kreditorius... 35. 2) Bankroto administratorius nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų... 36. 3) Bankroto administratorius neteisingai nurodo kreditoriaus gautas pajamas už... 37. 4) Kreditorius neturi pareigos už lizingo objekto pardavimą gautų pinigų... 38. 5) Bankroto administratoriaus argumentai dėl baudos dydžio yra niekuo... 39. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 40. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino... 41. Lizingo arba dar kitaip vadinama finansinės nuomos sutartimi viena šalis... 42. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus... 43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bauda yra netesybų rūšis ir... 44. Po lizingo sutarties nutraukimo dėl lizingo gavėjo kaltės lizingo davėjo... 45. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad lizingo... 46. Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad žemesnės instancijos... 47. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra reikšmingi... 48. Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija... 49. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą....