Byla 3K-3-363-611/2016
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl statybos rangos darbų pabaigos momentą, darbų priėmimo procedūras bei netesybas reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Kamesta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 218 472,42 Lt (63 273,99 Eur) skolą, 11 797,20 Lt (3416,70 Eur) delspinigių ir 6 proc. procesines palūkanas.
  3. Byloje nustatyta, kad šalys 2011 m. gegužės 3 d. pasirašė šešias sutartis analogiškomis sąlygomis dėl kelių asfalto dangos paprastojo remonto – paviršiaus apdaro įrengimo (toliau – ir Sutartys). Sutarčių 5 punkte nurodytas darbų atlikimo terminas – nuo sutarčių įsigaliojimo iki 2011 m. lapkričio 1 d. Ieškovė 2011 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl objektų perdavimo, ši sudarė rangovo užbaigtų darbų priėmimo komisiją, pastaroji 2011 m. rugsėjo 28 d. aktu nustatė, kad visuose objektuose naujai įrengtas paviršiaus apdaras pradeda retėti, darbai dėl nustatytų defektų negali būti priimti. Ieškovė, pašalinusi defektus, 2012 m. rugpjūčio 3 d. ir 2012 m. rugsėjo 7 d. raštais vėl kreipėsi į atsakovę dėl objektų priėmimo, ši sudarė darbų priėmimo komisiją ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. bei rugsėjo 14 d. užbaigtų statybos darbų aktais priėmė darbus. Ieškovė už atliktus darbus 2011 m. birželio 30 d., 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta mokėtina suma – 2 327 968,56 Lt (674 226,30 Eur). Ieškovė teigia, kad atsakovė liko skolinga 218 472,42 Lt (63 273,99 Eur). Atsakovė 2012 m. spalio 31 d. raštu nurodė, kad ieškovė vėlavo įvykdyti Sutartimis sulygtus darbus, todėl, vadovaudamasi Sutarčių 27 punktu, apskaičiavo 221 467,66 Lt (64 141,47 Eur) delspinigių. Ieškovė teigia, kad darbai buvo atlikti ir perduoti laiku, t. y. iki 2011 m. lapkričio 1 d.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad pagal šalių Sutarčių 5 ir 8.3 punktus pagrindinė ieškovės (rangovės) pareiga buvo per nustatytą terminą tinkamai atlikti statybos darbus nurodytuose objektuose, o atsakovės (užsakovės) – sudaryti rangovei būtinas sąlygas atlikti darbus, priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyse nustatytą kainą. Byloje nekilo ginčo dėl atsakovės nurodytos aplinkybės, kad paviršiaus apdaro darbų kokybę nustatyti ar patikrinti galima tik tada, kai šie darbai yra užbaigti kaip visuma. Pagal Sutarčių 25 punkto nuostatas, darbai laikomi visiškai užbaigtais užsakovei pasirašius galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Šalys, pasirašydamos tarpinius per praėjusį mėnesį atliktų darbų aktus, patvirtindavo tik faktą, kad akte nurodyti daliniai darbai atlikti, sunaudojant akte nurodytus medžiagų kiekius ir pan., todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atlikti darbai buvo priimti nurodytais atliktų darbų aktais, o 2011 m. rugsėjo 28 d. nustatyti defektai buvo taisomi jau per garantinį terminą.
  3. Pagal Sutarčių 16 punktą užsakovė turi teisę be atskiro išankstinio įspėjimo sulaikyti ir (ar) išskaičiuoti iš rangovei pagal Sutartį mokamų sumų visas ir bet kokias nuostolių kompensavimo ir (ar) netesybų (delspinigių, baudų ir pan.) sumas, rangovės mokėtinas užsakovei, t. y. vienašališkai įskaitant atitinkamos sumos vienarūšį priešpriešinį reikalavimą, todėl teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo Sutarčių 27 punkte nustatytus delspinigius po 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso – 221 467,66 Lt (64 141,47 Eur), kurie, atsakovei atlikus įskaitymą, buvo padengti iš sulaikytų pinigų sumos – 218 472,42 Lt (63 273,99 Eur) (10 proc. Sutarčių kainos suma, užsakovės sulaikyta pagal Sutarčių 11 punkto nuostatas).
  4. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  5. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė, nustačiusi, jog darbai atlikti su trūkumais, pagrįstai sustabdė jų priėmimą, o juos priėmė tik 2012 m. rugpjūčio 20 d. ir 2012 m. rugsėjo 14 d. galutiniais atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, kai buvo pašalinti trūkumai. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai skaičiavo delspinigius, kurių dalį padengė iš sulaikytų lėšų.
  6. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovė, sudarydama užbaigtų asfaltbetonio dangos paviršiaus apdaro darbų priėmimo komisiją, pažeidė aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – ir reglamentas „Statybos užbaigimas“) nuostatas dėl užbaigtų darbų akto formai ir turiniui keliamų reikalavimų, o darbų priėmimo komisija sudaryta pažeidžiat nustatytą formavimo tvarką. Asfalto dangos paprastojo remonto darbams nėra taikomos reglamento ,,Statybos užbaigimas“ nuostatos. Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 punkte išaiškinta statinio paprastojo remonto sąvoka – tai statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Reglamento „Statybos užbaigimas“ 8.2 punkte statybos užbaigimo aktas apibrėžiamas kaip šiame reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei rekonstravo, nei tiesė naujus kelius, o atliko nutiestų kelių dangos remonto darbus, todėl sudarant paprastojo remonto darbų priėmimo komisiją neturėjo būti vadovaujamasi reglamento „Statybos užbaigimas“ nuostatomis.

7III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasatorė įvykdė įsipareigojimą Sutartyse nurodytus darbus atlikti iki 2011 m. lapkričio 1 d. Dėl šio fakto ir aplinkybės, kad buvo nustatyti tam tikri darbų trūkumai, nėra ginčo. Ieškovė savo atliktiems darbams buvo suteikusi garantiją (Sutarčių 42 punktas) ir įsipareigojusi nustatytus trūkumus per garantinį laikotarpį pašalinti neatlygintinai. Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005 ir kt.), todėl atsakovė privalėjo priimti jai perduodamą darbų rezultatą ir galutiniame darbų perdavimo–priėmimo akte užfiksuoti trūkumus, kuriuos ieškovė įsipareigojo neatlygintinai pašalinti. Atsisakydama priimti faktiškai atliktą darbų rezultatą, ji galbūt piktnaudžiavo savo teisėmis, sudarydama galimybę skaičiuoti delspinigius už praleistą sutarties terminą. Byloje nenustatyta, kad darbų rezultatas buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį ar jo naudojimas dėl trūkumų iš esmės pablogėjo. Atsakovė darbų rezultatais nepertraukiamai naudojosi nuo 2011 m. spalio mėnesio iki galutinių atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų pasirašymo. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama vien tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015 ir kt.). Sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmė įpareigoja už tinkamą darbo rezultatą sumokėti sulygtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų priėmimą ir pradėjimą jais naudotis.
    2. Motyvuodama vienašalį įskaitymą Sutarčių 16 punktu, atsakovė įskaitė netesybas iš pagal Sutarčių 11 punktą sulaikytų pinigų, nors šiame punkte nustatyta, kad pinigai sulaikomi statybos objekto trūkumų, išaiškėjusių per garantinį laikotarpį, pašalinimui užtikrinti, o teisė išskaityti delspinigius, apskaičiuotus iki darbų galutinio akto pasirašymo dienos, nesuteikta. Taip ieškovės garantiniai įsipareigojimai liko neužtikrinti įskaitytos sumos dydžiu.
    3. Šalys tiksliai nedetalizavo statybos užbaigimo tvarkos, atsakovė neapibrėžė savo sudarytų komisijų darbo ir rezultatų apskundimo tvarkos. Pagal Sutarčių 21 punktą, vykdydamos Sutartį, šalys vadovaujasi, be kita ko, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais. Vadovaudamasi šia nuostata, rangovė tikėjosi, kad darbai bus užbaigiami Statybos įstatyme nustatyta tvarka, detalizuota reglamente „Statybos užbaigimas“. Atsakovės sudarytų komisijų užbaigtų statybos darbų aktai neatitinka nei reglamente „Statybos užbaigimas“ nurodyto Statybos užbaigimo akto, nei Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir neturi šiems aktams reglamento „Statybos užbaigimas“ 44 punkte suteiktos teisinės galios. Jei reglamentas ,,Statybos užbaigimas“ netaikytinas, lieka neaišku, kaip aiškinti Sutarčių 21 punktą, pagal kurį, vykdydamos sutartį, šalys vadovaujasi, be kita ko, normatyviniais statybos techniniais dokumentais.
    4. Atsakovė delspinigius skaičiavo už 318 kalendorinių dienų, po 0,03 proc. už kiekvieną dieną nuo visų šešių Sutarčių bendros kainos, t. y. nuo 2 327 968,56 Lt (674 226,30 Eur). Sutartyse nustatyto galutinio darbų atlikimo termino dieną atsakovės skola ieškovei sudarė 218 472,42 Lt (63 273,99 Eur), t. y. 9,38 proc. Sutarčių bendros kainos. Ieškovė prašo kasacinio teismo įvertinti, ar, esant galimybei, kad 9,38 proc. visų statybos darbų yra su defektais, delspinigių skaičiavimas nuo bendros visų darbų kainos yra pagrįstas, teisingas, atlieka būtent kompensuojamąją netesybų funkciją ir nelemia atsakovės nepagrįsto praturtėjimo. Be to, jei netesybos akivaizdžiai (neprotingai) didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, netesybas galima sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) ne daugiau, negu šalis patyrė nuostolių. Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų patyrusi kokių nors nuostolių dėl rangovės atliktų darbų galutinio termino pažeidimo.
    5. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį gali būti numanomas iš ginčo šalies veiksmų prašant atmesti ieškinį, jeigu teismui ir proceso dalyviams tokie veiksmai aiškiai parodo ginčo šalies valią remtis teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimu. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad „Kelių direkcijos veiksmai, kuriais <...> neteisėtai ir nepagrįstai skaičiuojami delspinigiai už neatliktus darbus už 318 tariamai pradelstų kalendorinių dienų, laikytini nesąžiningais <...>“.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Sutarčių 25 punkte šalys susitarė, kad darbai laikomi visiškai užbaigtais užsakovei pasirašius galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Tiek pagal Sutartis, tiek pagal statybos rangą reglamentuojančias teisės normas rangovė (kasatorė) yra atsakinga už darbų atlikimą laiku ir kokybiškai. Viena taisyklės, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, išimtis nurodyta CK 6.694 straipsnio 5 dalyje: užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami. Kasatorės 2011 m. rugsėjo 16 d. pateikti darbai nebuvo tinkamai užbaigti ir turėjo defektų (trūkumų), todėl atsakovė negalėjo jų priimti kaip faktiškai baigtų ir atitinkančių Sutartyse ir įstatymuose nustatytus reikalavimus. Terminai, reikalingi tiek darbams pagal Sutartį atlikti, tiek nustatytiems trūkumams pašalinti, priklausė nuo rangovės. Atsakovė pagrįstai atsisakė priimti netinkamos kokybės darbus, ieškovė sutiko, kad darbai buvo atlikti netinkamai, ir trūkumus ištaisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė galbūt piktnaudžiavo savo, kaip užsakovės, teisėmis, sudarydama sau palankią galimybę per darbų trūkumų šalinimo terminą skaičiuoti delspinigius.
    2. Vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis, garantinis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė galutinį darbų rezultatą perdavė naudoti atsakovei tik po to, kai pašalino trūkumus ir perdavė darbus atsakovei, o ši juos priėmė galutinių atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais. Nuo šio momento, t. y. nuo galutinio darbų rezultato, kaip visumos, atidavimo naudoti pagal paskirtį, laikytina, kad prasidėjo vienerių metų garantinio termino skaičiavimas. Iki šių aktų pasirašymo ieškovė, kaip rangovė, vykdė CK 6.665 straipsnyje nustatytą pareigą pašalinti atliktų darbų trūkumus.
    3. Ieškovė, pažeisdama CPK 347 straipsnio 2 dalį, 353 straipsnio 1 dalį, kasaciniame skunde naudoja argumentus, kurių nepagrindė įrodymais bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, t. y. kad atsakovė ieškovės atliktų darbų rezultatais nepertraukiamai naudojosi visą laiką ieškovei šalinant atliktų darbų trūkumus.
    4. Sutarčių 11 punkte konkrečiai neapibrėžta, kam gali būti naudojami sulaikyti pinigai, todėl kasatorės argumentas, kad pinigai sulaikomi statybos objekto trūkumų, išaiškėjusių per garantinį laikotarpį, pašalinimui užtikrinti ir Sutartyse nebuvo suteikta atsakovei teisė iš šių sumų išskaityti delspinigius, priskaičiuotus iki darbų galutinio akto pasirašymo dienos, yra klaidinantis teismą.
    5. Pagal Sutarčių 21 punktą „<...> šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais <...>“. Sutarčių 21 punkte nėra nurodyta, kad šalys priimant atliktus darbus vadovaujasi reglamentu „Statybos užbaigimas“, todėl akivaizdu, kad kasatorės Sutarčių 21 punkto aiškinimas, esą šiame punkte aiškiai nurodyta, kad šalys, priimant atliktus darbus, vadovaujasi, be kita ko, ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais, vadinasi ir reglamentu „Statybos užbaigimas“, yra ydingas. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovės darbų priėmimo komisijos sudarymui netaikomas reglamentas „Statybos užbaigimas“.
    6. Ieškovė ir atsakovė laisva valia sudarė Sutartis, pagal kurių 27 punktą rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje nurodytu laiku, įsipareigojo sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties kainos. Be to, Sutartys buvo sudarytos kasatorei laimėjus atsakovės organizuojamą viešojo pirkimo konkursą, todėl joms yra taikomos viešųjų pirkimų sutartis reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, o Viešojo pirkimo įstatymo 18 straipsnyje draudžiama keisti viešojo pirkimo sutarčių sąlygas.
    7. Kasatorė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nesirėmė argumentu, kad darbų trūkumų mastas yra tik 9,38 proc., bei nepateikė šį argumentą pagrindžiančių įrodymų, todėl toks argumentas negali būti kasacijos pagrindas. Atsakovei buvo pagrindas skaičiuoti delspinigius nuo visos Sutarčių kainos, nes, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, nebuvo galimybės išskirti defektų masto iš visų darbų kiekio, o atsakovei buvo reikalingas bendras darbų rezultatas, bet ne atskira jų dalis. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia netesybų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigtas sutarčių laisvės principas.
    8. Ieškinio senaties terminas yra taikomas tik šaliai prašant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo nurodžiusi aplinkybių ir pateikusi jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė delspinigius skaičiavo pažeisdama įstatyme nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Nesutikimą su atsakovės atliktu delspinigių įskaitymu ji grindė tuo, kad jos kelių remonto darbai faktiškai buvo atlikti laiku, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti delspinigius. Kadangi kasacinis teismas bylas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, šiame teisme ginčo šalis negali pareikšti prašymo taikyti ieškinio senatį.

      9

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

  1. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo aplinkybę, kad atsakovė darbų rezultatu naudojosi trūkumų šalinimo laikotarpiu, taip pat remiasi argumentu dėl ieškinio senaties taikymo, nors šių klausimų aiškiai nekėlė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl teismai jų nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybių, kurios būtų svarbios juos nagrinėjant.
  2. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Taigi kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais, kiti faktai nenustatomi. Dėl to pirmiau nurodyti kasatorės argumentai, grindžiami byloje nenustatytomis aplinkybėmis, nenagrinėjami.

13Dėl įstatyme nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų

  1. Kasaciniame skunde ieškovė suformulavo argumentą, kad atsakovė privalėjo priimti jai perduodamą darbų rezultatą su trūkumais, juos užfiksuoti darbų perdavimo–priėmimo akte ir už atliktus darbus atsiskaityti, o atsisakydama tai padaryti atsakovė galbūt piktnaudžiavo savo teisėmis, sudarydama galimybę skaičiuoti delspinigius už praleistą sutarties terminą. Ieškovė teigia, kad, atsakovei priėmus darbus, nustatytų darbų trūkumų šalinimas būtų laikomas atliktu per garantinį laikotarpį.
  2. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamos kokybės; užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti, taigi rangovo teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą lemia jo pareigos darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Jei šalys statybos rangos sutartyje nesutarė, kad už darbus bus sumokama iš anksto, užsakovas turi sumokėti, perdavus jam visą tinkamai atliktą darbą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
  3. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygos nustatomos įstatymuose ir šalių sudarytoje rangos sutartyje.
  4. Šalių sudarytų Sutarčių VI skyriaus „Darbų atlikimas ir perdavimas“ 21 punkte nurodyta, kad „Vykdydamos šią sutartį šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais, Užsakovo pirkimo dokumentais bei viešojo pirkimo metu pateiktu Rangovo pasiūlymu“.
  5. Kasatorė teigia, kad, vadovaudamasi šia nuostata, ji tikėjosi, jog darbai bus užbaigiami remiantis tvarka, detalizuota statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Atsakovės sudarytų komisijų užbaigtų statybos darbų aktai neatitinka nei reglamente „Statybos užbaigimas“ nurodyto Statybos užbaigimo akto, nei Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir neturi šiems aktams reglamento „Statybos užbaigimas“ 44 punkte suteiktos teisinės galios.
  6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarčių 21 punkte abstrakčiai nurodyti iš esmės visi teisės aktai, kuriais šalys vadovaujasi per visą Sutarčių vykdymo laikotarpį, atlikdamos ir perduodamos bei priimdamos atliktus darbus. Taigi šiame punkte nereglamentuojamas išskirtinai darbų perdavimas ir priėmimas. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad reglamento „Statybos užbaigimas“ 8.2 punkte statybos užbaigimo aktas apibrėžiamas kaip Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė nei rekonstravo, nei tiesė naujus kelius, o atliko nutiestų kelių dangos remonto darbus, todėl sudarant paprastojo remonto darbų priėmimo komisiją neturėjo būti vadovaujamasi reglamento „Statybos užbaigimas“ nuostatomis. Teisės aktams nustatant, kad kasatorės nurodomas reglamentas „Statybos užbaigimas“ remonto darbams netaikomas, kasatorė neturėjo pagrindo tikėtis, kad nagrinėjamu atveju šalys vis dėlto šiuo aktu vadovausis. Kasatorė iki ginčo teisme atsakovei nereiškė prieštaravimų dėl šalių sutartos darbų perdavimo–priėmimo tvarkos įgyvendinimo ir laikėsi šios tvarkos. Be to, kasatorė nurodė tik formalius darbų perdavimo–priėmimo tvarkos skirtumus, kurie būtų buvę, jei būtų vadovaujamasi reglamentu „Statybos užbaigimas“, tačiau neatskleidė šio reglamento nuostatų netaikymo įtakos jos atliktų darbų perdavimui ir priėmimui.
  7. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs mokėjimas rangovui už atliktus darbus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis.
  8. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
  9. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.).
  10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nesutikdama su atsisakymu priimti darbus, aiškiai neišreiškė tokio nesutikimo ir, laikydamasi nuomonės, kad darbų priėmimo aktas turėjo būti pasirašytas bei darbai priimti 2011 metais, galimybe ginti savo teises, vienašališkai pasirašydama darbų perdavimo–priėmimo aktą, nesinaudojo, bet priešingai, ieškovės vadovas, būdamas darbų perdavimo–priėmimo komisijos narys, pasirašė aktą, kuriame nurodyta, kad dėl defektų darbai nepriimami. Nors ieškovės vadovas šiame akte nurodė, kad trūkumai yra ne visuose objektuose, ieškovė akto neginčijo. Taip ieškovė pripažino, kad darbai dar negali būti perduoti ir dėl šios priežasties perdavimas ir priėmimas 2011 metais neįvyko. Dėl to, kad darbai nebuvo perduoti užsakovei, jai neatsirado pareiga su rangove visiškai atsiskaityti už darbus, taip pat atsirado teisė skaičiuoti sutartyse nustatytas netesybas už darbų neperdavimą laiku. Be to, dėl šios priežasties nėra pagrindo darbų trūkumų šalinimą vertinti kaip atliktą garantiniu laikotarpiu, kuris, vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis, pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

14Dėl netesybų dydžio

  1. Ieškovės nuomone, netesybų suma, sudaranti 9,38 proc. bendros visų darbų kainos, yra nepagrįstai didelė.
  2. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).
  3. Vadovaujantis Sutartimis, kasatorė privalėjo visus darbus baigti iki nustatyto darbų pabaigos termino. Pagal šalių Sutarčių 27 punktą kasatorė įsipareigojo neužbaigusi darbų sutartyje nustatytu laiku, sumokėti atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties kainos.
  4. Sutarties šalys yra laisvos sudaryti sutartis, nustatyti jose tarpusavio teises ir pareigas, įskaitant ir teisę susitarti dėl netesybų, jų skaičiavimo tvarkos ir dydžio (CK 6.156 straipsnis). Be to, sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
  5. Pagal 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali mažinti netesybas, jeigu jos yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.
  6. Nagrinėjamu atveju kasatorė neginčija, kad netinkamai įvykdė pagrindinę prievolę kokybiškai ir laiku atlikti remonto darbus. Nėra duomenų, kad nustatyti trūkumai būtų buvę neesminiai, mažareikšmiai, kad dėl jų atsiradimo būtų buvusi užsakovės kaltė. Tinkamos kokybės darbų atlikimo terminas priklausė nuo kasatorės. Ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę, pranešdama apie atliktus darbus, praėjus beveik metams nuo sutarto darbų termino pabaigos. Nustatyta, kad trūkumų buvo visuose remontuotuose keliuose, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius, jog šalių sutartas netesybų dydis nėra neprotingai didelis, bei atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nemažino atsakovės priskaičiuotų kasatorei netesybų.
  7. Kasatorė teigia, kad atsakovė vienašališkai įskaitė netesybas iš pagal Sutarčių 11 punktą sulaikytų pinigų, skirtų statybos objekto trūkumų, išaiškėjusių per garantinį laikotarpį, pašalinimui užtikrinti, ir dėl to jų pašalinimas liko neužtikrintas įskaitytos sumos dydžiu. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokiu būdu užsakovė sumažino savo teisių užtikrinimą, tačiau šis kasatorės argumentas neatskleidžia jos teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, galėjusio lemti neteisingą ginčo išsprendimą, todėl dėl jo plačiau nepasisako.
  8. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovė, prašydama priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1839,97 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, nesant aplinkybių, sudarančių pagrindą šį dydį viršyti ir priteisti atsakovės prašomą atlyginimo sumą, sprendžia, kad atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos iš UAB „Kamesta“ 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai