Byla 2A-221/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-567-390-2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Grindelija“ ieškinį atsakovei G. B. P., trečiasis asmuo Viešoji įstaiga „Nemuno žiedas“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

5Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB vaistinė „Grindelija“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. G. (toliau – administratorius), 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

6Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad UAB vaistinės „Grindelija“ (toliau – vaistinė) vadovė G. B. P. 2006 - 2008 m. su trečiuoju asmeniu sudariusi 625 000 Lt vertės reklamos paslaugų teikimo sutartis (1 t., 16-20 b. l.) bendrovei padarė žalą. Vilniaus penkių reklamos agentūrų apklausa parodė, kad už tą pačią kainą profesionalios reklamos agentūros būtų suteiktos daugiau ir kokybiškesnių reklamos paslaugų. Be to, prie darbų perdavimo - priėmimo aktų nėra jokių dokumentų, įrodančių, kad reklamos paslaugos buvo atliktos. Antstolis konstatavo, kad informacija apie vaistinę buvo publikuojama tik specializuotuose tinklapiuose www.manoimones.lt; www.surask.lt/medicina ir pan., o VšĮ „Nemuno žiedas“ tinklapyje nėra jokios informacijos apie vaistinę. Administratoriaus nuomone, minėta sutartis nebuvo vykdoma tinkamai. Atsakovė, pasirinkdama įmonės reklamos paslaugų tiekėją, nesikreipė į šios srities profesionalus, o pasirinko visiškai nespecializuotą įstaigą, kuri turi paramos gavėjo statusą. Administratoriaus nuomone, reklamos paslaugų tiekimo sutartys galėtų būti vertintinos kaip paramos teikimas privačiai įstaigai. Įmonės pardavimo pajamos 2006 - 2008 m. mažėjo. Papildomas prekių apyvartos dėl reklamos poveikio rodiklis Spap prilygintinas nuliui. 2006 m. įmonė patyrė 200 130 Lt nuostolį, tuo tarpu reklamos paslaugų apmokėjimui išleido 239 999 Lt. Tokia pati situacija susiklostė 2007 ir 2008 metais. Sandorių sudarymo metu atsakovė buvo ne tik vaistinės direktorė, tačiau ir 100 proc. akcijų savininkė, t. y. vienasmeniškai kontroliavo juridinio asmens veiklą. Ieškovas patikslinęs ieškinį prašė iš atsakovės priteisti 350 851,71 Lt žalai atlyginti (1 t., 83-90 b. l.).

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui BUAB vaistinei „Grindelija“ iš atsakovės G. B. P. 350 851,71 Lt žalai atlyginti, valstybei 7 508,51 Lt žyminio mokesčio ir 24,15 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad įmonė jau 2007 m. dirbo nuostolingai, nes pagal 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis bendrovė turėjo turto už 917 131 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 744 566 Lt ( 1 t. 77 b. l.). Teismo įsitikinimu, atsakovė žinojo bendrovės finansinę būklę ir, neūkiškai naudodama įmonės lėšas, 2007 m. – 2008 m. trečiajam asmeniui pervedė už reklamos paslaugas 390 000 Lt. Teismo nuomone, UAB „Verslavita“ reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų 2006 - 2010 m. kainų rinkos analize yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis padarytos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su žalos apskaičiavimo metodika, kitokios metodikos nepateikė. Atsakovė, apmokėdama dideles lėšas iš įmonės trečiajam asmeniui, elgėsi nesąžiningai, neatidžiai ir nerūpestingai, taip vengdama prievolių įvykdymo kreditoriams bei sumažindama įmonės mokumą, todėl yra atsakinga dėl įmonei padarytą žalą ir jos veiksmuose yra visos būtinos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos (CK 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei atsakovės atsikirtimus ir remdamasis analizėje pateiktais duomenimis bei metodika, nustatė, kad ieškovui atlygintina žala sudaro 350 851,71 Lt

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė G. B. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė įmonės lėšas naudojo neūkiškai - užsakė pernelyg didelės vertės ir netinkamos paskirties reklamos paslaugas, neįvertino reklamos, kaip ilgalaikio proceso specifikos ir savybių. Reklama yra iš daugelio etapų susidedantis ir ilgas procesas. Reklamos naudingumą galima nustatyti tik praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui. Atsakovės vykdoma reklamos strategija buvo sąmoningai ir tikslingai nukreipta į tikslinę potencialių klientų auditoriją - profesionalių vairuotojų, promosporto renginių lankytojus ir dalyvius, automobilių ir motociklų sporto teisėjus bei veteranus ir radijo klausytojus. Tokiu būdu buvo sąmoningai ir tikslingai formuojamas stabilus ir nuolatinis potencialių klientų ratas. Taigi, atsakovė, nuosekliai užsakydama konkretaus pobūdžio reklamą, negalėjo elgtis neūkiškai ir tokiais savo veiksmais kenkti įmonės teisėtiems interesams.

122. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų 2006 m. – 2010 m. kainų rinkos analizė yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis padarytos žalos dydį, nes savo turiniu yra labai netiksli ir paviršutiniška. Analizėje nenurodyta, kokiu vertės nustatymo metodu vadovautasi, kokiomis duomenų bazėmis buvo naudojamasi, koks jų patikimumas, ir ar buvo naudojamasi kokiomis nors duomenų bazėmis iš viso.

133. Žalos apskaičiavimo metodika yra klaidinga. Analizėje pateikti gamybos kaštų dydžiai yra pateikti be pridėtinės vertės mokesčio. Ieškovas, skaičiuodamas atitinkamų prekių ir paslaugų įkainius, nepagrįstai ėmė bendrą jų metinį kiekį, nes atitinkamo reklaminio vieneto kaina yra tiesiogiai priklausoma nuo užsakomų pagaminti reklaminio vieneto kiekių. Jeigu užsakytų reklaminio vienetų kiekis viršija 1000 vnt., bendra paslaugos kaina yra mažesnė ir priešingai. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo iš ieškovo turėdavo įvairių užsakymų ir net po kelis užsakymus per mėnesį, o tai reiškia, kad kiekvieno užsakymo kaina nors ir dėl tų pačių reklaminių objektų kiekvieną kartą privalėjo būti kitokia. Pažymi, kad tam tikrų paslaugų trečiasis asmuo pats neteikė - reklamos radijuje, dienraščiuose ir pan., ir galutinės kainos buvo nepriklausomos vien tik nuo trečiojo asmens.

145. Ieškovas, negalėdamas įrodyti tam tikrų paslaugų suteikimo fakto, nepagrįstai laikė, kad reklamos paslaugos nebuvo suteiktos. Todėl teismas rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis.

156. Ieškovas nepagrįstai rėmėsi Mediacompany Baltic UAB pateikta pažyma nurodydamas, kad tretysis asmuo nereklamavo ieškovo 2006 - 2008 m. dienraštyje „Kauno diena”, nes minėta pažyma pateikta remiantis TNS LT monitoringo duomenimis, kurie buvo atliekamai pagal raktinį žodžių junginį UAB vaistinė „Grindelija”. Tuo atveju, jeigu dienraščio reklamoje buvo nurodoma tik „Grindelija”, „Grindelija vaistinė arba „vaistinė Grindelija”, paieškos sistema negalėjo surasti raktinio žodžių junginio „UAB vaistinė „Grindelija”.

16Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB vaistinė „Grindelija“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino atsakovės veiksmų neūkiškumą. Bendrovės veikla buvo nuostolinga, tačiau atsakovė labai dideles lėšas mokėdavo VšĮ „Nemuno žiedas”. Atitinkamos sutartys dėl išlaidų išmokėjimo buvo sudaromos visiškai neapibrėžiant, ką trečiasis asmuo už šias lėšas įsipareigoja atlikti. Ginčydama teismo išvadą dėl jos neūkiškumo, apeliantė turėjo pagrįsti savo reklamos strategiją - ko tikimasi iš atitinkamų sutarčių sudarymo, kiek siekiama uždirbti, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

182. Ieškovo veikla niekaip nebuvo susijusi su atsakovės nurodytų asmenų ratu. Todėl atitinkamos informacijos teikimas apeliantės nurodomam asmenų ratui per vienintelį jurinį asmenį ir už ženkliai didesnes, nei rinkos kainas, akivaizdžiai patvirtino atsakovės neūkiškumą.

193. Reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų 2006 - 2010 m. kainų rinkos analizė gauta nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Apeliantės nurodytos aplinkybės - netikslumas ar paviršutiniškumas, susijusios su įrodymų vertinimu, o ne su įrodymo tinkamumu. Apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad analizėje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nepagrįstai teigia, kad teismas neturėjo vadovautis minėta analize, kaip žalos dydį patvirtinančiu įrodymu.

204. Teismas pagrįstai reklamos paslaugų pirkimą vertino kaip paramą. Trečiasis asmuo, kaip viešoji įstaiga, sudarydamas sutartis pirmiausia siekė tenkinti savo įstatuose apibrėžtą su paslaugų tiekimu nesusijusį tikslą, o atitinkama veikla būdinga būtent paramos gavėjams, o ne reklamos paslaugų teikėjams. Visos tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos sutartys yra vienodos. Jose nurodytas mokesčio trečiajam asmeniui dydis nepriklauso nuo užsakomų paslaugų apimčių. Sutartyse nurodomos ieškovo mokamos sumos yra visiškai nesusietos su konkrečiais paslaugų įkainiais ir/ar kiekiais - sudarant sutartis yra numatomas konkretus mokesčio dydis, o už tai turimos atlikti paslaugos konkrečiai neįvardijamos. Tokio pobūdžio įsipareigojimai būdingi būtent paramos, o ne reklamos paslaugų teikimo sutartims. Paslaugų atlikimo aktuose nurodytos suteiktų reklamos paslaugų kainos yra aiškiai per didelės ir žymiai viršija kitų tokias paslaugas teikiančių asmenų kainas. Todėl sutartyse nurodyti mokėjimai laikytini parama, o ne užmokesčiu už paslaugą. Sutartyse numatytas nekonkretus įsipareigojimas reklamuoti ieškovą, atitinka paramos sutarties turinį. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas paaiškino tikrąjį tarp šalių sudarytos sutarties turinį bei ketinimus ir iš paaiškinimų akivaizdu, jog trečiasis asmuo sudarinėjo paramos, o ne reklamos paslaugų teikimo sutartis.

214. 2006 m. – 2010 m. kainų rinkos analizę atliko tam reikiamą kvalifikaciją turintys UAB „Verslavita“ ir jos darbuotojai. Analizuojant duomenis buvo renkama informacija apie sandorius, kurie nėra registruojami, todėl nėra vieno informacijos šaltinio, iš kurio būtų buvę galima gauti tikslius duomenis ir juos aiškiai patikrinti. UAB „Verslavita“ rėmėsi savo paties turima medžiaga taip pat iš trečiųjų asmenų gauta medžiaga. Tikslesnės informacijos nebuvo galima surinkti, nes nėra tokio šaltinio, kuris registruotų reklamos paslaugų sandorius kaip kad registruojami nekilnojamojo turto sandoriai.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

24Pagal apeliacinio skundo, kuriais ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, argumentus apeliacijos dalyką sudaro žalos iš buvusios bendrovės vadovės priteisimo pagrįstumo klausimas, pastarajai sudarius eilę reklamos sutarčių ir jas apmokėjus, kai įmonės veikla buvo nuostolinga ir įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų.

25Kasacinio teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės klausimai buvo ne kartą analizuoti. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006; ir kt.).

26Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

27Nagrinėjamu atveju bankrutuojanti įmonė prašo priteisti iš buvusios vadovės bendrovei padarytą žalą, sudarius priešingus įmonės interesams sandorius tuomet, kai įmonė dirbo nuostolingai ir turėjo pradelstų įsipareigojimų. Administratoriaus nuomone, sudarytomis ir apmokėtomis sutartimis atsakovė parėmė trečiojo asmens veiklą. Pirmosios instancijos teismo konstatavo, kad mokėdama dideles įmonės lėšas trečiajam asmeniui atsakovė elgėsi nesąžiningai, neatidžiai ir nerūpestingai, taip vengdama prievolių įvykdymo kreditoriams bei sumažindama įmonės mokumą, todėl sprendė, kad ji yra atsakinga dėl įmonei padarytos žalos ir jos veiksmuose yra visos būtinos civilinei atsakomybei atsirasti sąlygos (CK 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str.).

28Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.249 str.), o, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

29Byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB vaistinės „Grindelija“ (užsakovas) vadovė ir vienintelė akcininkė, 2006 m. – 2008 m. su VšĮ „Nemuno žiedas“ (vykdytojas) sudarė 625 000 Lt vertės reklamos paslaugų sutartis, kuriomis, vykdytojas įsipareigojo organizuojamų ir vykdomų automobilių ir motociklų sporto renginių metu, reklamuoti vaistinę (1 t., 16-20 b. l.). Administratoriaus pateiktais duomenimis, vaistinė už reklamą pagal ginčo sutartis 2006 m. sumokėjo 235 000 Lt, 2007 m. - 240 000 Lt, 2008 m. – 150 000 Lt. 2006 m. vaistinės pelną sudarė 516 017 Lt, veiklos sąnaudos – 715 130 Lt ir 2006 m. vaistinė baigė su 200 130 Lt nuostoliu. 2007 m. vaistinė baigė su 433 241 Lt nuostoliu, o 2008 m. – su 391 311 Lt nuostoliu (1 t., 83-90 b. l.). Taigi, bylos duomenys liudija, kad nuo 2006 m. vaistinės turtinė padėtis sunkėjo, nuostoliai augo, tačiau nepaisant to, vaistinės vadovė ir toliau sudarinėjo reklamos sutartis ir vykdė įsipareigojimus pagal jas – kiekvieną mėnesį pervesdavo VšĮ „Nemuno žiedas“ po 20 000 Lt. Minėta, kad įmonės direktorius, organizuodamas kasdienę jos veiklą, privalo veikti išimtinai įmonės interesais, siekdamas, kad bendrovė veiktų pelningai. Įvertinus vaistinės veiklos apimtis, finansinę padėtį ir reklamos pobūdį (varžybų plakatai, reklaminiai skydai trasoje, aplankai – segtuvai, gairelės su vaistinės logotipais, VšĮ „Nemuno žiedas“ veiklos aprašymo lankstinukai šventės dalyviams, reklama VšĮ „Nemuno žiedas“ švenčių dokumentacijoje), yra akivaizdu, kad beveik trejus metus reguliariai net po 20 000 Lt kas mėnesį reklamai mokėjimas buvo neadekvatus vaistinės finansinėms galimybėms ir neatitiko jos tikslų. Abejonių kelia ir visuose vykdytojo atliktų darbų aktuose nurodyta viena kaina visoms paslaugoms (10 000 Lt/20 000 Lt), nors pagal reklamos pobūdį ženkliai skiriasi ir aplankų, ir lankstinukų, ir plakatų kiekiai (nuo 20, 50 vnt. iki 500, 2000 vnt.) (1 t., 29-41 b. l.). Atliktų darbų aktuose neišskirtos paslaugų (bukletų, plakatų, stendų, interneto tinklapyje) kainos. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė, sudarydama reklamos sutartis ir jas apmokėdama neįvertinusi paslaugų kainų, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o mokėjimais pagal reklamos sutartis sumažino įmonės mokumą bei pažeidė jos kreditorių teises.

30Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas neįvertino reklamos, kaip ilgalaikio proceso, specifikos ir savybių, vykdytos reklamos strategijos. Kaip žinia, reklama yra informacija, skirta paveikti potencialius pirkėjus (vartotojus, tikslinę grupę) atlikti įvairius veiksmus, susijusius su prekės ar paslaugos pirkimu ir vartojimu ir dažniausiai būna susijusi su materialine nauda - tiesiogiai didinti pelną. Kiekviena verslo įmonė savo prekes ar pačią įmonę turi reklamuoti planingai. Pagal reklamos tikslus nustatoma reklamos strategija, numatanti kryptis, priemones ir metodus šiems tikslams pasiekti. Numatytai reklamos strategijai įgyvendinti turi būti apskaičiuojamos tam reikalingos lėšos. Reklamai skirtos lėšos turi atsipirkti, todėl paprastai įmonė vertina reklamos ekonominį efektyvumą ir veiksmingumą, lygindama pardavimų mastą, pasiektą panaudojus tam tikrą reklamos priemonę, su iki priemonės panaudojimo buvusiu pardavimų mastu, reklamos naudojimo metu ir po to esančiu pardavimų mastu. Juridinių asmenų registro duomenimis, 2005 m. bendrovės apyvarta siekė 4 865 627 Lt, 2006 m. - 4 683 477 Lt (administratoriaus pateiktais duomenimis - 4 865 627 Lt), 2007 m. – 3 960 848 Lt, o 2008 m. – 1 946 290 Lt (per 8 mėnesius). Taigi, 2007 m. metinė bendrovės apyvarta, lyginant ją su 2006 m., nukrito beveik 1 mln. litų, o 2008 m. dar daugiau. Tuo tarpu atsakovė neatsižvelgė į tai, kad pasirinkta reklamos strategija neduoda jokios naudos, o priešingai, bendrovės pajamos krinta, kiekvieni metai baigiami su vis didesniu nuostoliu, ir toliau sudarinėjo reklamos sutartis beveik trejus metus, kas mėnesį pervesdavo automobilių ir motociklų sporto renginius organizuojančiai ir paramos gavėjo statusą turinčiai viešajai įstaigai po 20 000 Lt. Įvertinęs reklamos tikslus ir atsakovės vykdomą bendrovės reklamos strategiją, teismas pagrįstai pripažino, kad tokiais vadovės veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala. Būtina pažymėti, kad nuostolingai dirbanti bendrovė dėl reklamos užsakymo kreipėsi ne į reklamos agentūrą, o viešąją įstaigą, kurios tikslai yra populiarinti ir plėtoti automobilių ir motociklų sportą Lietuvoje ir už jos ribų bei rengti aukštos kvalifikacijos sportininkus automobilių bei motociklo sporto srityje. 2010 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens vadovas patvirtinto, kad sudarę reklamos sutartis ieškodavo pigesnių galimybių įvykdyti užsakymus, nes iš reklamai skirtų lėšų viešoji įstaiga išsilaiko. Taigi, akivaizdu, kad nors sąskaitos buvo išrašomos už reklamos paslaugas, tačiau dalis lėšų buvo skirta viešosios įstaigos paramai, o ne reklamai. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos iškėlimą vaistinei dėl nemokumo inicijavo pati atsakovė 2008 m. liepos 23 d., nurodydama, kad įmonė jau nuo 2007 m. yra nemoki ir nebegali įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams (1 t., 14 b. l.). Tuo tarpu 2008 m. sausio – liepos mėnesiais atsakovė sudarė reklamos sutartis ir sumokėjo viešajai įstaigai 150 000 Lt, t. y. atliko 7 mokėjimus po 20 000 Lt, o pagal paskutinę, liepos mėnesį sudarytą, sutartį šio mėnesio 10 ir 18 dienomis pervedė trečiajam asmeniui net 30 000 Lt (1 t., 15, 184 - 190 b. l.). Nustatyti atsakovės veiksmai laikytini nesąžiningais bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu ir paneigia atsakovės argumentus dėl sąmoningai vykdomos bendrovei palankios reklamos strategijos ir siekio užtikrinti bendrovės interesus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įmonės veiklą atsakovė vykdė nesąžiningai ir neūkiškai, o sudarytomis reklamos sutartimis sumažino įmonės mokumą, tuo padarydama žalą bendrovės kreditoriams, ir pagrįstai konstatavo visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų buvimą.

31Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį, teigdama, kad administratoriaus pateiktų reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų 2006 m. – 2010 m. kainų rinkos analizė nėra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis padarytos žalos dydį, nes savo turiniu yra labai netiksli ir paviršutiniška, žalos apskaičiavimo metodika yra klaidinga, analizėje pateikti gamybos kaštų dydžiai yra pateikti be pridėtinės vertės mokesčio; taip pat, kad teismas nepagrįstai laikė, jog reklamos paslaugos nebuvo suteiktos. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

32Ieškovo pateikta 2006 m. - 2008 m. reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų kainų rinkos analizė atlikta turto vertinimo bendrovės UAB „Verslavita“, turto vertintojos G. G. ir D. B. , t. y. reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti šios analizės patikimumu ar teisingumu. Tuo tarpu, atsakovė, ginčydama žalos apskaičiavimo metodikas, kaštų dydžius, nepateikia jokių rodymų, paneigiančių ieškovo pateiktą žalos dydžio apskaičiavimą. Vaistinei trečiojo asmens pateiktuose darbų perdavimo aktuose nėra nurodytos konkrečių reklamos darbų (reklamos stendų, lankstinukų, segtuvų, kalendorių, viešojoje erdvėje paskelbtos reklamos) kainos, todėl net ir pagal ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus nėra galimybės nustatyti konkrečių paslaugų kainų. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administratoriaus pateiktais žalos dydžio apskaičiavimais. Konstatavus, kad atsakovė elgėsi nesąžiningumai, neracionaliai naudojo įmonės lėšas, rengdamasi inicijuoti įmonei bankroto bylą sąmoningai sudarė reklamos sutartis ir jas apmokėjo, atskirų reklamos segmentų kainos žalos dydžiui nėra reikšmingos jau vien dėl to, kad žalai atlyginti priteista ieškovo prašoma suma yra ženkliai mažesnė už trečiajam asmeniui išmokėtas sumas, nors nustatytas ieškovo reklamavimosi būdas buvo akivaizdžiai neadekvatus jo turtinei padėčiai ir siekiamiems reklamos tikslams.

33Išdėstyti motyvai lemia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nebuvimą.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens... 5. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi UAB vaistinė... 6. Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino ir... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. B. P. prašo Kauno apygardos teismo 2010 m.... 11. 1. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė įmonės lėšas naudojo neūkiškai... 12. 2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad reklaminių stendų ir... 13. 3. Žalos apskaičiavimo metodika yra klaidinga. Analizėje pateikti gamybos... 14. 5. Ieškovas, negalėdamas įrodyti tam tikrų paslaugų suteikimo fakto,... 15. 6. Ieškovas nepagrįstai rėmėsi Mediacompany Baltic UAB pateikta pažyma... 16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas BUAB vaistinė... 17. 1. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino atsakovės veiksmų neūkiškumą.... 18. 2. Ieškovo veikla niekaip nebuvo susijusi su atsakovės nurodytų asmenų... 19. 3. Reklaminių stendų ir reklaminių lankstinukų 2006 - 2010 m. kainų rinkos... 20. 4. Teismas pagrįstai reklamos paslaugų pirkimą vertino kaip paramą.... 21. 4. 2006 m. – 2010 m. kainų rinkos analizę atliko tam reikiamą... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 24. Pagal apeliacinio skundo, kuriais ginčijamas teismo sprendimo teisėtumas ir... 25. Kasacinio teismo praktikoje įmonės administracijos vadovo civilinės... 26. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą bendrovės... 27. Nagrinėjamu atveju bankrutuojanti įmonė prašo priteisti iš buvusios... 28. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB vaistinės „Grindelija“... 30. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas... 31. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistą žalos dydį,... 32. Ieškovo pateikta 2006 m. - 2008 m. reklaminių stendų ir reklaminių... 33. Išdėstyti motyvai lemia pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą....