Byla 2-24-231/2011
Dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovui V. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Karbonera“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Ramunei Karsokienei, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Plėdžiui, atsakovui V. Č., atsakovo atstovei advokatei Aurelijai Puzinienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Karbonera“ atstovui generaliniam direktoriui V. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui V. Č., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Karbonera“, dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovo V. Č. priešieškinį ieškovui V. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Karbonera“, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

3ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris ( - ), esančiame ( - ), suteikiantį teisę ieškovui naudotis juo bei tokiu būdu užtikrinant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), tinkamą naudojimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją, mokėtiną kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (per metus – 6000,00 Lt), dėl nuosavybės teisės suvaržymo patirties nuostoliams atlyginti, 13576,38 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Karbonera“ atstovas savo nuomonės dėl ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimų nepareiškė.

8Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, kas patvirtinama byloje esančiomis teismo šaukimo įteikimo pažymomis (t. 2, b. l. 106, 142), prašo, esant labai dideliam darbo krūviui, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 108).

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį (t. 1, b. l. 110-111), kuriame nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra; atsiliepimo į pareikštą priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė.

10Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

11Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra išimtinė ieškovo (atsakovo) prerogatyva. Ieškinio (priešieškinio) reikalavimai (dalykas) apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, tai yra, byla nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Sprendime teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), išskyrus nedispozityvias bylas, tai yra šeimos bylas, darbo bylas ir panašiai.

12Byloje esančios VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-09-30 išrašo patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 34-38), 2008-03-05 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 8770, Nekilnojamojo turto registro 2009-09-22 išrašo-pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 841910 patvirtintos kopijos (t. 1, b. l. 142-147; 97-102) patvirtina, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas – 4,3500 ha, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis ( - ); įregistravimo pagrindas – 2008-02-21 dovanojimo sutartis Nr. 997 (toliau tekste – Atsakovo žemės sklypas).

13Byloje esanti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-04-17 išrašo patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 123-124) patvirtina, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas – 1,9800 ha, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis ( - ); įregistravimo pagrindas – 2004-09-07 dovanojimo sutartis Nr. 4551 ir 2005-12-06 turto pasidalijimo sutartis Nr. 7223; Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo daiktinė teisė – kelio servitutas (viešpataujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – 2005-11-02 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-10103-42; plotas – 0,05 ha (toliau tekste – Ieškovo žemės sklypas).

14Byloje esanti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-06-22 išrašo patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 3-9) patvirtina, jog UAB „Karbonera“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas – 4,0200 ha, unikalus numeris ( - ), kadastrinis numeris ( - ), esantis ( - ); įregistravimo pagrindas – 2008-10-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JK-5759 ir 2008-10-10 priėmimo-perdavimo aktas Nr. JK-5760; Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotos UAB „Karbonera“ nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo daiktinės teisės – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – 2006-06-28 susitarimas Nr. JK-3400, plotas – 0,062 ha, aprašymas: V. P. turi teisę eiti, važiuoti, ginti gyvulius; kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), įregistravimo pagrindas – 2005-11-02 apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-10103-42, plotas – 0,05 ha (toliau tekste – UAB „Karbonera“ žemės sklypas).

15Dėl servituto nustatymo

16Ieškovas paaiškino, jog jis 2009-02-09 kreipėsi su prašymu į atsakovą dėl kelio servituto, suteikiančio ieškovui teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis, varyti gyvulius, nustatymo Atsakovo žemės sklype apibusiu susitarimu. Atsakovas atmetė ieškovo prašymą. Per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio atkarpa, kuria ieškovas ir jo giminaičiai bei kaimynai nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ilgą laiką. Kitos objektyvios galimybės patekti į Ieškovo žemės sklypą be nurodyto kelio, einančio per Atsakovo žemės sklypą, nėra, techniniu požiūriu įrengti naują kelią, einantį nuo pagrindinio kelio iki Ieškovo žemės sklypo, būtų neprotinga, tai reikalautų didelių investicijų. Ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su įvairiais želdiniais, atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra didelis, todėl protingiau būtų nustatyti kelio servitutą Atsakovo žemės sklype nei tiesti naują kelią. Šalių žemės sklypai nėra vienas šalia kito, juos skiria UAB „Karbonera“ žemės sklypas. UAB „Karbonera“ žemės sklype yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieškovui teisę eiti, važiuoti, ginti gyvulius. Esant nustatytam kelio servitutui dėl naudojimosi kelio atkarpa, esančia gretimame ieškovui UAB „Karbonera“ žemės sklype, būtų tikslinga bei logiška, jog tokia pati teisė naudotis kita kelio atkarpa, kurios ilgis – tik 50 metrų, būtų nustatyta ir tolimesniame žemės sklype, tai yra Atsakovo žemės sklype. Ieškovas taip pat paaiškino, jog byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad, ieškovui neprašant, ties Ieškovo žemės sklypu yra suprojektuotas kelias, apie kurį jis sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Servituto nustatymas nėra siejamas su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o tai siejama su sąlyga, kad, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį. Netenkinus ieškinio, būtų pažeista šalių pusiausvyra, nes ieškovui tektų neprotingos išlaidos tiesiant naują kelią, kai tuo tarpu ginčo kelias buvo ir yra. Ieškovas, suprasdamas, kad servitutas gali suvaržyti teises, siūlė atsakovui kompensuoti patirtinus nepatogumus suteikiant žemės natūra, bet siūlymas buvo atmestas. Ieškovas taip pat paaiškino, jog žemės sklypą jis įgijo pagal 2004-09-07 dovanojimo sutartį. Atsakovas nuosavybės teisę į savo žemės sklypą įgijo vėliau. Tuo metu, kai ieškovas įgijo žemės sklypą, aplinkui jo žemės sklypą buvo valstybei priklausanti žemė ir buvo kelias, todėl nekildavo klausimų ir problemų, kaip patekti į Ieškovo žemės sklypą. Ieškovas taip pat paaiškino, jog jis tik 2009 metais, kai atsakovas neleido ieškovui naudotis ginčo keliu, sužinojo apie ties jo žemės sklypu suprojektuotą kelią. Iki to laiko ieškovas lengvai patekdavo į savo žemės sklypą. Ieškovas taip pat paaiškino, jog suprojektuoto kelio vietoje įmanoma įrengti kelią, tačiau jis būtų per siauras - tik 7 metrų pločio, ir kelio įrengimas kainuotų daugiau nei 90000,00 Lt. Esant keliui Atsakovo žemės sklype, ieškovui įrengti naują kelią už beveik 100000,00 Lt yra neprotinga. Ieškovas neteigia, kad atsakovas trukdo patekti ieškovui į savo sklypą.

17Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą bei paaiškinimus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, paaiškino, jog, ieškovui savavališkai pradėjus Atsakovo žemės sklype tiesti kelią, jis 2008-08-05 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrių (dabar - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius) dėl neteisėtų ieškovo veiksmų sustabdymo. Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, 2008-08-13 raštu Nr. SD-527-(1.13) informavo atsakovą, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, ieškovas yra įspėtas, kad nutrauktų kelio tiesimo darbus ir sutvarkytų sugadintą dirvožemio paviršinį sluoksnį. Faktinį kelio buvimą ginčo vietoje ieškovas įrodinėja tuo, kad, neteisėtai įsirengęs kelią, faktiškai juo naudojasi, nenurodydamas kelio buvimo teisinio pagrindo. Ginčo vietoje kelio niekada nebuvo, toje vietoje buvo raistas, kuris tik po melioracijos buvo pradėtas naudoti kaip pieva. Į Ieškovo žemės sklypą kelias ėjo kitoje raisto pusėje, šis kelias šiuo metu yra apleistas. Nei de facto, nei de jure Atsakovo žemės sklype kelio nebuvo iki tol, kol ieškovas savavališkai ginčo vietoje neišpylė statybinių šiukšlių, žvyro, smėlio ir nesugadino dirvožemio paviršinio sluoksnio. Rusų laikais iki pagrindinio kelio buvo keliukas, atsakovas jį pravažinėjo. Ieškovas savo žemės sklype išsikasė kūdrą, neturėjo kur pilti žemės, todėl ją suvežė ant ginčo kelio. Tai buvo 2008 metų gegužės mėnesį. Šalys nieko nesitarė dėl kelio. Ieškovas nesiūlė atsakovui atlygio už servituto nustatymą. Atsakovas siūlė ieškovui, kad pastarasis sumokėtų atsakovui už servituto nustatymą, tačiau jis nesutiko. Atsakovas teikdavo paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, gaudavo šias išmokas, tačiau šiais metais neteikė paraiškos, kadangi dėl nagrinėjamo ginčo negalėjo nušienauti viso žemės sklypo. Atsakovas taip pat paaiškino, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas siekia naudingiau privažiuoti į savo žemės sklypą, pažeidžiant kitų asmenų interesus. Anot atsakovo, ieškovas pripažįsta, kad nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti, kaip jis pateks į savo žemės sklypą. Kiekvienas apdairus, protingas žmogus, sudarydamas sandorius, turi įsitikinti, ar galima bus patekti į savo sklypą. Teigti, kad ieškovas nežinojo, jog yra suprojektuotas kelias, yra neprotinga, ieškovas turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę. Atsakovo nuomone, ieškovui kelias yra suprojektuotas protingai, tai per Ieškovo žemės sklypo ribą einantis kelias, ten nėra jokių krūmų ir pelkių, tuo tarpu ginčo vietoje yra pelkė. Kelio įrengimas ginčo vietoje ieškovui kainuos daugiau nei toje vietoje, kurioje yra suprojektuotas kelias. Tik prieš bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ieškovo atstovas pasiūlė atsakovui žemę natūra kaip kompensaciją už servitutą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškinį, atsakovui turėtų būti atlyginta už servituto nustatymą, mokant po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas planavo kasti kūdrą, gavo leidimą, be to, planavo atidalyti ir suformuoti kitą žemės sklypą, jį parduoti. Nustačius servitutą, nebus galima atidalyti ir suformuoti atskirus žemės sklypus, atsakovas negalės teikti paraiškų dėl tiesioginių išmokų gavimo. Visa tai mažina Atsakovo žemės sklypo vertę.

18Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija) atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad Trakų rajono valdybos 1994-10-19 sprendimais Nr. 916 ir Nr. 917 O. O. ir M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,0000 ha žemės sklypą, esantį ( - ), žemę grąžinant natūra. Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-02 įsakymu Nr. 2.3-10103-42 patvirtintas aukščiau nurodyto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris ( - ), padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalytas į du žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 136A, kurio bendras plotas – 1,9800 ha, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, ir žemės sklypą Nr. 136B, kurio bendras plotas – 4,0200 ha, nuosavybės teise priklausęs E. Č. (ginčo nagrinėjimo metu priklauso UAB „Karbonera“). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3245-79 patvirtintame Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte parodytas kelias, einantis per žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ). Nurodytas kelias buvo įskaičiuotas į O. O. ir M. S. nuosavybės teisėmis atkurtą plotą. Vilniaus apskrities viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr. 2.3-13206-(42) patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo planinėje medžiagoje nurodytas bendro naudojimo kelias, kuriuo yra galimybė patekti į Ieškovo žemės sklypą. Pažymėjo, jog ieškovo minimas (ginčo) kelias nepažymėtas nei 2000 metų, nei 2007 metų Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, kodėl ieškovas negali naudotis aukščiau nurodytu keliu ir ar racionalus yra jo siūlomas variantas.

19Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Byloje esanti 2009-02-09 prašymo dėl servituto nustatymo šalių susitarimu patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 7-8) patvirtina, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl servituto nustatymo šalių susitarimu, tačiau, ką patvirtina šalių paaiškinimai, atsakovas atmetė ieškovo prašymą.

20Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu. Nuosavybės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma. Nuosavybės teisė, kaip civilinio pobūdžio teisė, gali būti varžoma tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Servituto nustatymas yra įstatymo pagrindu atliekamas civilinės nuosavybės teisės ribojimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama teismo sprendimu nustatant servitutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teisę. Dėl to jis teismo sprendimu gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).

21Dėl servituto būtinumo

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką servituto nustatymo bylose, yra konstatavęs, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).

23Ieškovas servituto būtinumą grindžia tuo, kad nėra kitos objektyvios galimybės patekti į Ieškovo žemės sklypą be ginčo kelio, einančio per Atsakovo žemės sklypą. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad, ieškovui neprašant, ties Ieškovo žemės sklypu yra suprojektuotas kelias, apie kurį jis sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu. Suprojektuoto kelio vietoje įmanoma įrengti kelią, tačiau jis būtų per siauras - tik 7 metrų pločio, be to, įrengti naują kelią, einantį nuo pagrindinio kelio iki Ieškovo žemės sklypo, būtų neprotinga, kadangi tai kainuotų daugiau nei 90000,00 Lt. Be kita ko, ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su įvairiais želdiniais, atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra didelis, todėl protingiau būtų nustatyti kelio servitutą Atsakovo žemės sklype nei tiesti naują kelią.

24Atsakovas, atsikirsdamas į aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus, paaiškino, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, o nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad ieškovas siekia naudingiau privažiuoti į savo žemės sklypą, pažeidžiant kitų asmenų interesus. Teigti, kad ieškovas nežinojo, jog yra suprojektuotas kelias, yra neprotinga, ieškovas turėjo išsiaiškinti šią aplinkybę. Atsakovo nuomone, ieškovui kelias yra suprojektuotas protingai, tai per Ieškovo žemės sklypo ribą einantis kelias, ten nėra jokių krūmų ir pelkių, tuo tarpu ginčo vietoje yra pelkė. Kelio įrengimas ginčo vietoje ieškovui kainuos daugiau nei toje vietoje, kurioje yra suprojektuotas kelias.

25Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007). Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, inter alia turi nustatyti ir įvertinti, ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu įgyvendinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2010), be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010).

26Šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikštą ieškinį išdėstyti rašytiniai paaiškinimai, jog Trakų rajono valdybos 1994-10-19 sprendimais Nr. 916 ir Nr. 917 O. O. ir M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,0000 ha žemės sklypą, esantį ( - ), žemę grąžinant natūra; Vilniaus apskrities viršininko 2005-11-02 įsakymu Nr. 2.3-10103-42 patvirtintas aukščiau nurodyto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris ( - ), padalijimo projektas, pagal kurį žemės sklypas padalytas į du žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 136A, kurio bendras plotas – 1,9800 ha, nuosavybės teise priklausantis ieškovui, ir žemės sklypą Nr. 136B, kurio bendras plotas – 4,0200 ha, nuosavybės teise priklausęs E. Č. (ginčo nagrinėjimo metu priklauso UAB „Karbonera“); Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3245-79 patvirtintame Ausieniškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte parodytas kelias, einantis per žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris ( - ); nurodytas kelias buvo įskaičiuotas į O. O. ir M. S. nuosavybės teisėmis atkurtą plotą; Vilniaus apskrities viršininko 2007-11-30 įsakymu Nr. 2.3-13206-(42) patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo planinėje medžiagoje nurodytas bendro naudojimo kelias, kuriuo yra galimybė patekti į Ieškovo žemės sklypą. Aplinkybė, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, patvirtinama ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 rašto Nr. SD-527-(1.13) patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 70), 2008-08-13 rašto Nr. SD-526-(1.13) patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 71, t. 2, b. l. 48), 2009-08-13 rašto Nr. SD-625-(1.13) patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 93), ištraukos iš Ausieniškių kadastro vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 94), kurioje geltona spalva pažymėtas kelias, kuris įskaičiuotas į O. O. ir M. S. nuosavybės teisėmis atkurto sklypo plotą, ištraukos iš Ausieniškių kadastro vietovės 2007 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 95), kurioje geltona spalva pažymėtas naujai projektuojamas kelias, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011-04-11 rašto Nr. 46SS-350 patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 124-125), kuriame inter alia pažymėta, kad, kai žemės sklypas projektuojamas prie esančio kelio, įvažiavimas iš kelio į sklypą atskirai neprojektuojamas ir plane paprastai neparodomas; nurodytas raštas patvirtina, jog žemės sklypo padalijimo projekte (t. 1, b. l. 96) ir žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 127) suprojektuotas kelias yra tarp ribų posūkio taškų, nurodytuose projekte ir plane pažymėtų skaičiais 3304 ir 3399; Ieškovo žemės sklypo plane (t. 1, b. l. 125) suprojektuotas kelias yra tarp ribų posūkio taškų, plane pažymėtų skaičiais 3337 ir 3399; žemės sklypo Nr. 2283-1 abrise (t. 2, b. l. 130) punktyrine linija pažymėtas 6 metrų pločio kelias tarp ribų posūkio taškų 3 ir 4.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovui suprojektuotas kelias – vienas iš būdų ieškovo teisei naudotis jam priklausančiu žemės sklypu įgyvendinti, todėl būtina įvertinti ir nustatyti, ar nurodytą būdą įmanoma įgyvendinti ir ar jis yra objektyvus.

28Ieškovas pripažįsta, jog suprojektuoto kelio vietoje įmanoma įrengti kelią, tačiau, anot ieškovo, jis būtų per siauras - tik 7 metrų pločio, be to, įrengti naują kelią, einantį nuo pagrindinio kelio iki Ieškovo žemės sklypo, būtų neprotinga, kadangi tai kainuotų daugiau nei 90000,00 Lt. Be kita ko, ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su įvairiais želdiniais, atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra didelis, todėl protingiau būtų nustatyti kelio servitutą Atsakovo žemės sklype nei tiesti naują kelią.

292011 m. lapkričio 4 d. atlikta Ieškovo, Atsakovo žemės sklypų ir greta esančių teritorijų vietos apžiūra (t. 2, b. l. 147).

30Aplinkybes, kad Ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su įvairiais želdiniais ir kitos objektyvios galimybės patekti į Ieškovo žemės sklypą be ginčo kelio, einančio per Atsakovo žemės sklypą, nėra, ieškovas grindžia inter alia antstolės Aurelijos Puodžiukienės faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga (toliau tekste – Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiaga (t. 1, b. l. 13-29, t. 2, b. l. 148). Anot ieškovo, Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje esantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.

31Vertinant Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, atsižvelgtina į tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas pagal ieškovo prašymą, paduotą 2009-05-04. Ieškovas ir antstolė 2009-05-04 sudarė sutartį konstatuoti faktinę aplinkybę Nr. 173/09/52. Sutarties dalykas – faktinių aplinkybių konstatavimas apie tai, kad nuo kelio Vievis – Semeliškės į Ieškovo žemės sklypą veda žvyruotos dangos kelias, einantis per Atsakovo žemės sklypą bei tai, kad nuo kelio Vievis – Semeliškės ieškovo sodybą užstoja iškilusi kalva, apaugusi žole, krūmais ir medžiais, ir kito kelio į Ieškovo žemės sklypą nėra. Antstolė sutartimi įsipareigojo atlikti aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimą (sutarties 2.1 punktas). Tarp ieškovo ir antstolės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, antstolė sutartimi įsipareigojo atlikti aukščiau nurodytų, ieškovo prašomų konstatuoti faktinių aplinkybių konstatavimą, todėl natūralu, kad antstolė, žinodama sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, konstatavo, jog, apžiūrėjus Ieškovo žemės sklypo ribas, nustatyta, kad kito kelio į Ieškovo žemės sklypą nėra; nuo kelio Vievis – Semeliškės pusės Ieškovo žemės sklypą užstoja iškilusi kalva, kuri yra apaugusi žole, krūmais ir medžiais (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pirmojo lapo antros pastraipos du paskutiniai sakiniai). CPK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog faktines aplinkybes antstolis konstatuoja teismo pavedimu, CPK 635 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Sisteminis CPK 635 straipsnio 3 ir 4 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog tik teismo pavedimu antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas ir jo pagrindu surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertintini ieškovo paaiškinimai, jog Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje esantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią.

32Teismas vietos apžiūros metu apžiūrėjo naujai suprojektuotą kelią, einantį tiesiai į Ieškovo žemės sklypą. Vietos apžiūros metu nustatyta, jog žemės reljefas, kuriame yra naujai suprojektuotas kelias, kyliai tolygiai dešiniuoju esamos kalvos šlaitu iki Ieškovo žemės sklypo. Tai matyti ir iš Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje esančios 8 nuotraukos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog nuo kelio Vievis – Semeliškės pusės Ieškovo žemės sklypą užstoja iškilusi kalva, kuri yra apaugusi žole, krūmais ir medžiais. Teismas, atsižvelgdamas į vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, kritiškai vertina ir atmeta faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ta apimtimi, kad Ieškovo žemės sklypą užstoja iškilusi kalva, kuri yra apaugusi krūmais ir medžiais, kadangi vietos apžiūros metu nustatyta, kad žemės reljefas, kuriame yra naujai suprojektuotas kelias, kyliai tolygiai dešiniuoju esamos kalvos šlaitu iki Ieškovo žemės sklypo, be to, kalvoje tėra du sumedėję krūmai, kas matyti ir iš Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje esančios 8 nuotraukos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovui suprojektuoto kelio vietoje yra įmanoma įrengti kelią.

33Ieškovas inter alia paaiškino, jog atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra didelis, todėl protingiau būtų nustatyti kelio servitutą Atsakovo žemės sklype nei tiesti naują kelią. Teismas nurodytus ieškovo paaiškinimus vertina kritiškai ir atmeta, kadangi ta aplinkybė, jog atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra didelis, nėra pakankamas pagrindas nustatyti servitutą, nes tai yra įprastas nepatogumas, su kuriuo kiekvienas savininkas privalo taikstytis. Asmens noras patekti į savo žemės sklypą trumpiausiu keliu yra visiškai suprantamas, tačiau tokio noro negalima įgyvendinti prievarta kito asmens sąskaita.

34Teismas, viena vertus, iš dalies sutinka su ieškovo paaiškinimais ir pripažįsta, jog kelio, kaip ir bet kurio kito statinio, įrengimas reikalauja išlaidų. Kita vertus, vietos apžiūros metu nustatyta, jog kelio atkarpa ginčo vietoje, esanti Atsakovo žemės sklype, yra apaugusi žole; kaip matyti iš Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagoje esančių 2, 3, 4, 5, 6 nuotraukų ir kas nustatyta vietos apžiūros metu, ginčo kelio plotis yra maždaug 2-3 metrai, todėl, atsižvelgiant į tai, jog, kaip galima spręsti iš ieškinio (t. 1, b. l. 2, 53) bei byloje esančių įrodymų (t. 1, b. l. 7-8, 114-116), ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis bei varyti galvijus, bei į tai, jog, kaip paaiškino ieškovas, suprojektuoto kelio vietoje įmanoma įrengti kelią, tačiau jis būtų per siauras - tik 7 metrų pločio, darytina išvada, jog ginčo vietoje kelio, suteikiančio teisę inter alia važiuoti transporto priemonėmis (ieškovo rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 114-116) nurodyta, jog yra ketinama vykdyti statybos darbus, iš ko darytina išvada, jog į Ieškovo žemės sklypą važiuos specialiosios plačių gabaritų mašinos), įrengimas taip pat pareikalautų nemažų išlaidų. Vertinant išlaidų, skirtinų kelio įrengimui ieškovui suprojektuoto kelio vietoje, ir išlaidų, skirtinų kelio įrengimui ginčo vietoje, dydį, labiau tikėtina tai, jog išlaidos kelio įrengimui ieškovui suprojektuoto kelio vietoje būtų didesnės, tačiau nurodytų išlaidų skirtumas, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, nėra tas, kurį būtų galima laikyti neprotingu ir nepateisinamu. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo teisei naudotis jam priklausančiu žemės sklypu įgyvendinti būdas – ieškovui suprojektuoto kelio įrengimas – yra objektyvus.

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1573/2002; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2005; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Teismas, spręsdamas ginčus dėl servituto nustatymo, turi siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatymo pobūdį, kitokių sprendimų galimybę, nesvarstant ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Ta aplinkybė, jog ieškovas patirs tam tikrų išlaidų, susijusių su kelio įrengimu, kurios bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinos neprotingomis ir nepateisinamomis, siekdamas įgyvendinti jam priklausančias daiktines teises į žemės sklypą, nėra pagrindas varžyti atsakovo nuosavybės teisės į žemės sklypą, nustatant Atsakovo žemės sklype servitutą.

36Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju servitutas nėra objektyviai būtinas, servituto nustatymas nėra vienintelis būdas išspręsti ieškovo interesų tinkamą įgyvendinimą – ieškovui yra suprojektuotas kelias, kurį įmanoma įrengti ir kurio įrengimui skirtinos išlaidos bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytinos neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis.

37Nenustačius servituto būtinumo, pripažintina, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

38Dėl servituto pagrįstumo

39Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju net ir nenustačius servituto būtinumo, būtina pasisakyti dėl prašomo nustatyti servituto pagrįstumo.

40Ieškovas servituto pagrįstumą grindė tuo, kad per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio atkarpa, kuria ieškovas ir jo giminaičiai bei kaimynai nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ilgą laiką.

41Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo paaiškinimus, paaiškino, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo, toje vietoje buvo raistas, kuris tik po melioracijos buvo pradėtas naudoti kaip pieva. Nei de facto, nei de jure Atsakovo žemės sklype kelio nebuvo iki tol, kol ieškovas savavališkai ginčo vietoje neišpylė statybinių šiukšlių, žvyro, smėlio ir nesugadino dirvožemio paviršinio sluoksnio. Ieškovas savo žemės sklype išsikasė kūdrą, neturėjo kur pilti žemės, todėl ją suvežė ant ginčo kelio. Tai buvo 2008 metų gegužės mėnesį.

42Kaip žinia, pamatiniai principai, kuriais grindžiamas civilinis procesas, yra rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis) ir dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).

43Ieškovas aplinkybę, jog per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio atkarpa, kuria ieškovas ir jo giminaičiai bei kaimynai nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ilgą laiką, grindžia inter alia teismo posėdyje liudytoja apklaustos O. O. parodymais, 1:50000 žemėlapio Elektrėnai (65-69/30-34), išleisto 2003 metais, fragmento patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 9, 10), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-28 rašto Nr. 3B-(11.5)-506 patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 11-12), A. P., B. P., A. Ž., A. Š., D. P., A. O., J. P., O. O. rašytinių paliudijimų patvirtintomis kopijomis (t. 1, b. l. 40-50), Elektrėnų savivaldybės administracijos Pastrėvio seniūnijos seniūno 2008-12-03 rašto Nr. S-123 patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 39), Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, sudaryto pagal 2005 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas) patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 118), kadastro žemėlapio ištraukos patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 119), Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, sudaryto pagal 2009 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas) patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 121), kadastro žemėlapio ištraukos patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 122).

44Atsakovas aplinkybę, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo; nei de facto, nei de jure Atsakovo žemės sklype kelio nebuvo iki tol, kol ieškovas savavališkai ginčo vietoje neišpylė statybinių šiukšlių, žvyro, smėlio ir nesugadino dirvožemio paviršinio sluoksnio, grindžia inter alia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 rašto Nr. SD-527-(1.13), 2008-08-13 rašto Nr. SD-526-(1.13), 2008-09-16 rašto Nr. SD-595-(1.13) patvirtintomis kopijomis (t. 1, b. l. 70, 71, 72, t. 2, b. l. 48, 49), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus Vievyje 2009-07-28 pažymos Nr. 31 patvirtinta kopija (t. 1, b. l. 73), B. B., R. G., B. Š., S. S., A. B., R. K. rašytinių paliudijimų patvirtintomis kopijomis (t. 1, b. l. 75-80), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010-07-28 rašto Nr. 46-2 patvirtinta kopija (t. 2, b. l. 47).

45Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką dėl įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių, yra konstatavęs, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010).

46Ieškovas aplinkybę, jog per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio atkarpa, kuria ieškovas ir jo giminaičiai bei kaimynai nuolat ir nepertraukiamai naudojosi ilgą laiką, grindžia dvejopo pobūdžio įrodymais – dokumentais, išduotais ir patvirtintais valstybės, savivaldybės institucijų, ir subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais - teismo posėdyje liudytoja apklaustos O. O. parodymais ir jos rašytiniu paliudijimu, A. P., B. P., A. Ž., A. Š., D. P., A. O., J. P. rašytiniais paliudijimais.

47Atsakovas aplinkybę, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo; nei de facto, nei de jure Atsakovo žemės sklype kelio nebuvo iki tol, kol ieškovas savavališkai ginčo vietoje neišpylė statybinių šiukšlių, žvyro, smėlio ir nesugadino dirvožemio paviršinio sluoksnio, taip pat grindžia dvejopo pobūdžio įrodymais – dokumentais, išduotais ir patvirtintais valstybės institucijos, ir subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais – B. B., R. G., B. Š., S. S., A. B., R. K. rašytinių paliudijimais.

48CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

49Viena vertus, nagrinėjamu atveju konkuruoja oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais ieškovas grindžia aplinkybę, sudarančią reikalavimo pagrindą, ir subjektyvios prigimties ir turinio įrodymai, kuriais atsakovas grindžia aplinkybę, sudarančią atsikirtimo pagrindą, todėl, vadovaudamasis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, teismas atmeta B. B., R. G., B. Š., S. S., A. B., R. K. rašytinius paliudijimus ir nesivadovauja jais, priimdamas sprendimą. Antra vertus, nagrinėjamu atveju konkuruoja subjektyvios prigimties ir turinio įrodymai, kuriais ieškovas grindžią aplinkybę, sudarančią reikalavimo pagrindą, ir oficialūs rašytiniai įrodymai, kuriais atsakovas grindžia aplinkybę, sudarančią atsikirtimo pagrindą, todėl, vadovaudamasis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, teismas atmeta teismo posėdyje liudytoja apklaustos O. O. parodymus bei jos rašytinį paliudijimą, A. P., B. P., A. Ž., A. Š., D. P., A. O., J. P. rašytinius paliudijimus ir nesivadovauja jais, priimdamas sprendimą; be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismo posėdyje liudytoja apklausta O. O. parodė, kad ieškovas yra jos sūnėnas, iš ko darytina išvada, jog liudytoja yra šališka ir suinteresuota palankia ieškovui bylos baigtimi, todėl teismas ir dėl nurodytų priežasčių liudytojos parodymus vertina kritiškai ir atmeta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Pastrėvio seniūnijos seniūno 2008-12-03 raštas Nr. S-123, kuris, kaip matyti, yra išvestinis įrodymas iš subjektyvios prigimties ir turinio įrodymų, kadangi yra parengtas pagal A. P., B. P., A. Ž., A. Š., D. P., A. O., J. P., O. O. rašytinius paliudijimus.

50Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju konkuruoja oficialūs rašytiniai įrodymai - 1:50000 žemėlapio Elektrėnai (65-69/30-34), išleisto 2003 metais, fragmentas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-28 raštas Nr. 3B-(11.5)-506, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, sudarytas pagal 2005 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas), kadastro žemėlapio ištrauka, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, sudarytas pagal 2009 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas), kadastro žemėlapio ištrauka, kuriais ieškovas grindžia aplinkybę, sudarančią reikalavimo pagrindą, ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 raštas Nr. SD-527-(1.13), 2008-08-13 raštas Nr. SD-526-(1.13), 2008-09-16 raštas Nr. SD-595-(1.13), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus Vievyje 2009-07-28 pažyma Nr. 31, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2010-07-28 raštas Nr. 46-2, kuriais atsakovas grindžia aplinkybę, sudarančią atsikirtimo pagrindą.

51Teismo įsitikinimu, įvertinus 1:50000 žemėlapio Elektrėnai (65-69/30-34), išleisto 2003 metais, fragmentą; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-04-28 raštą Nr. 3B-(11.5)-506, kurio 2 punkte nurodyta, kad punktyro sutartiniu ženklu žymimi neprofiliuoti keliai, vedantys į pavienes sodybas, lauko bei miško keliai be dangos, naudojami sezoniškai arba ne nuolat, 3 punkte numatyta, kad raudonai paryškintas kelias, pažymėtas žemėlapyje sutartiniu punktyro ženklu, nes žemėlapio sudarymo metu aerofotonuotraukoje buvo matomas kaip neprofiliuotas lauko kelias, 4 punkte numatyta, kad kartografinėje medžiagoje esantys vietovės objektai atitinka realius objektus vietovėje konkrečiu plano, žemėlapio sudarymo momentu arba aerofotonuotraukos atlikimo momentu ir žemėlapyje esanti informacija atitinka tam tikrai datai; Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, sudarytą pagal 2005 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas), kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurių matyti, jog ginčo vietoje yra kelias, Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, sudarytą pagal 2009 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką (nomenklatūrinio lapo 69/33 fragmentas), kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurių matyti, jog ginčo vietoje yra kelias, įvertinus tai, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 raštas Nr. SD-527-(1.13), 2008-08-13 raštas Nr. SD-526-(1.13), 2008-09-16 raštas Nr. SD-595-(1.13) surašyti remiantis ir vadovaujantis atsakovo 2008-08-05 prašymu dėl neteisėto servitutinio kelio klojimo Nr. PS.-64-(1.10) (t. 1, b. l. 69), nagrinėjamu atveju labiau tikėtina ginčo vietoje kelią buvus nei jo nebuvus.

52Kaip žinia, įstatymas nustato specifinę servitutų įtvirtinimo bei jų pažymėjimo tvarką nekilnojamojo turto dokumentuose. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Servitutas, kaip daiktinė teisė, yra registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

53Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį reglamentuoja CK 4.112 straipsnis. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai. Nustatant servitutą, turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus. Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita. Jeigu servitutą daliai žemės sklypo nustato teismas, tai į bylą turi būti pateiktas planas (schema) su šiais duomenimis, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad šis servitutas nustatytas pagal konkretų planą (schemą), įrašant, kas yra plano (schemos) rengėjas, parengimo ar patvirtinimo data, numeris ar kiti šio dokumento identifikavimo duomenys. Servituto objektais esantys žemės sklypai ar jų dalys yra nekilnojamieji daiktai –nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnis). Dėl to planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Toks planas (schema) suderinamas valstybės žemėtvarkos institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Pažymėtina, jog ginčą tarp šalių dėl servituto nustatymo žemės sklype išsprendus teismo sprendimu, turi būti įmanoma šio sprendimo pagrindu atlikti daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 12, 15 straipsniai).

54Kelio servitutas – tai teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis). Kelio servituto tikslas – užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto) tinkamą naudojimą, tiksliau - sudaryti galimybę į jį be kliūčių patekti per tarnaujantįjį daiktą. Kita vertus, kelio servituto paskirtis lemia tai, jog jis nustatomas ne visam tarnaujančiajam daiktui, o tik tai jo daliai, per kurią eina kelias, kuriuo netrukdomai patenkama į viešpataujantįjį daiktą. Įvertinus aukščiau pateiktą kelio servituto sampratos aiškinimą bei atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, kuris suponuoja, kad ieškinio dalyką bei jį pagrindžiančius įrodymus turi nurodyti ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4, 3 punktai), darytina išvada, jog ieškovas, reikalaujantis nustatyti kelio servitutą, turi nurodyti ne tik jo apimtį (ar tai kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ar (ir) suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, ar (ir) suteikiantis teisę varyti galvijus), bet ir nurodyti tikslius kelio, kuriam nustatytinas servitutas, kadastrinius ar kitus duomenis, leidžiančius nustatyti tikslią tarnaujančiojo sklypo dalį, kuria eina kelias, taip pat pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju, tai yra ieškovui nepateikus aukščiau nurodytų duomenų ir (ar) įrodymų, būtų akivaizdžiai pažeidžiama tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų protinga interesų pusiausvyra. Viešpataujančiojo daikto savininkas įgytų teisę savo nuožiūra, neatsižvelgdamas į tarnaujančiojo daikto savininko poreikius, spręsti, per kurią tarnaujančiojo daikto vietą turi eiti kelias, kuriam nustatytas servitutas. Tokiu būdu tarnaujančiojo daikto savininkas negalėtų racionaliai planuoti nekliudomo naudojimosi savo nuosavybe ir būtų visiškai priklausomas nuo viešpataujančiojo daikto savininko norų.

55Pažymėtina, jog ieškovas tiek pradiniame ieškinyje (t. 1, b. l. 2-6), tiek patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 53-57), formuluodamas ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, nenurodė ne tik prašomo nustatyti servituto apimties, bet ir tikslių kelio, kuriam nustatytinas servitutas, duomenų, leidžiančių nustatyti tikslią Atsakovo žemės sklypo dalį, kuria eina kelias. Be kita ko, ieškovas teismui nepateikė plano (schemos), kuriame būtų išdėstyti duomenys apie apribojimų išsidėstymą Atsakovo žemės sklype (apribojimų lokalizacija, plotas, konfigūracija ir kt.). Teismas parengiamajame teismo posėdyje, kuris įvyko 2010-03-25 (t. 1, b. l. 149-150), pareikalavo, kad ieškovas pateiktų planą (schemą) dėl servituto nustatymo, kuriame būtų išdėstyti duomenys apie apribojimų išsidėstymą Atsakovo žemės sklype. Ieškovas pateikė teismui UAB „GEO-RAL“ parengto plano (schemos) dėl servituto nustatymo Atsakovo žemės sklype patvirtintą kopiją (toliau tekste – Planas) (t. 1, b. l. 162-164).

56Teismas, vertindamas Planą, pažymi, jog iš Plano nėra aiškūs prašomo nustatyti kelio servituto plotas, konfigūracija, be to, Planas nėra suderintas valstybės žemėtvarkos institucijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog Planas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui nėra galimybės įvertinti prašomo nustatyti servituto racionalumo.

57Pažymėtina, jog netgi byloje nustačius servituto būtinumą, ieškovo ieškinys dėl servituto nustatymo negalėtų būti tenkinamas, kadangi teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkintas ieškinys ir servitutas nustatytas pagal Planą, negalėtų būti įvykdomas ir jis nesukeltų ieškovui jo siekiamų teisinių pasekmių, nes pagal tokį teismo sprendimą nustatytas servitutas, kaip daiktinė teisė, negalėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o, kaip minėta, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą (CK 4.124 straipsnio 2 dalis).

58Įvertinus aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), bei į tą aplinkybę, jog ieškovas nepateikė išsamaus ir tikslaus plano (schemos) dėl servituto nustatymo Atsakovo žemės sklype, konstatuotina, kad ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.

59Dėl nuostolių atlyginimo

60Atsakovas paaiškino, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškinį, atsakovui turėtų būti atlyginta už servituto nustatymą, mokant po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį (per metus – 6000,00 Lt). Atsakovas planavo kasti kūdrą, gavo leidimą, be to, planavo atidalyti ir suformuoti kitą žemės sklypą, jį parduoti. Nustačius servitutą, nebus galima atidalyti ir suformuoti atskirus žemės sklypus, atsakovas negalės teikti paraiškų dėl tiesioginių išmokų gavimo. Visa tai mažina Atsakovo žemės sklypo vertę. Atsakovas taip pat paaiškino, jog ieškovas Atsakovo žemės sklype savavališkai įsirengė kelią, kurio pagrindas – statybinės šiukšlės, žvyras, smėlis, ir sugadino Atsakovo žemės sklypo dalies dirvožemio paviršinį sluoksnį. Ieškovas savo žemės sklype išsikasė kūdrą, neturėjo kur pilti žemės, todėl ją suvežė ant Atsakovo žemės sklypo. Tai buvo 2008 metų gegužės mėnesį. Ieškovas nepašalino savo neteisėtais veiksmais Atsakovo žemės sklypui padarytos žalos. Atsakovui padaryta 13576,38 Lt turtinė žala.

61Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo reikalavimą ir paaiškinimus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą, paaiškino, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, sudarančias jo reikalavimo pagrindą. Ta aplinkybė, jog ieškovas savavališkai Atsakovo žemės sklype įrengė kelią, nėra įrodyta.

62Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vienas iš atsakovo priešieškinio reikalavimų, tai yra reikalavimas priteisti iš ieškovo kompensaciją, mokėtiną kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (per metus – 6000,00 Lt), dėl nuosavybės teisės suvaržymo patirties nuostoliams atlyginti, yra tiesiogiai susijęs su kelio servituto nustatymu, todėl, nagrinėjamoje byloje nenustačius kelio servituto, atmestinas ir priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos, tai yra atlyginimo už kelio servituto nustatymą Atsakovo žemės sklype, priteisimo.

63CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Bendroji taisyklė yra ta, jog tam, kad atsirastų deliktinė civilinė atsakomybė, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas, tai yra turi būti nustatyti asmens neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas, neteisėtas veikimas, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kitam asmeniui padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Pabrėžtina, jog pagal bendrąją taisyklę, tik esant visų aukščiau nurodytų sąlygų visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė.

64Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal kurią deliktinė civilinė atsakomybė atsirastų nesant kurios nors iš aukščiau nurodytų sąlygų, todėl taikytina bendroji taisyklė, pagal kurią tam, kad tarp šalių susiklostytų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtinas įstatymo nustatytų sąlygų visetas – asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kitam asmeniui padarytos žalos.

65Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Asmens neteisėti veiksmai, priešingai nei kita civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), nėra preziumuojami, todėl asmens neteisėtus veiksmus turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.

66Atsakovas ieškovo neteisėtus veiksmus, tai yra aplinkybę, jog ieškovas Atsakovo žemės sklype savavališkai įsirengė kelią ir sugadino Atsakovo žemės sklypo dalies dirvožemio paviršinį sluoksnį, įrodinėja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 raštu Nr. SD-527-(1.13), 2008-08-13 raštu Nr. SD-526-(1.13) ir 2008-09-16 raštu Nr. SD-595-(1.13).

67Iš byloje esančios atsakovo 2008-08-05 prašymo dėl neteisėto servitutinio kelio klojimo Nr. PS.-64-(1.10) patvirtintos kopijos matyti, kad atsakovas kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašydamas uždrausti ieškovui savavališkai kloti servitutinį kelią per Atsakovo žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 rašte Nr. SD-527-(1.13) nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, informuoja, kad ieškovui yra suprojektuotas kelias, todėl per Atsakovo žemės sklypą be atsakovo sutikimo negali būti tiesiamas naujas kelias. Sistemiškai vertinant atsakovo 2008-08-05 prašymą dėl neteisėto servitutinio kelio klojimo Nr. PS.-64-(1.10), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2008-08-13 raštą Nr. SD-527-(1.13), 2008-08-13 raštą Nr. SD-526-(1.13) ir 2008-09-16 raštą Nr. SD-595-(1.13), darytina išvada, jog nurodyti raštai, kuriais atsakovas įrodinėja ieškovo neteisėtus veiksmus, yra paremti ir parengti pagal atsakovo aukščiau nurodytą prašymą, kuriuo jis kreipėsi į Elektrėnų žemėtvarkos skyrių, prašydamas uždrausti ieškovui savavališkai kloti servitutinį kelią per Atsakovo žemės sklypą. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus, daro išvadą, jog institucija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, tiesiog atsižvelgdama į prašymo turinį bei į tai, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias, parengė aukščiau nurodytus raštus. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Elektrėnų žemėtvarkos skyrius būtų atlikęs išsamų atsakovo prašyme išdėstytų aplinkybių patikrinimą ir įvertinimą, nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog aukščiau nurodyti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas atliko atsakovo nurodytus neteisėtus veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į bylos nagrinėjimo metu nustatytą aplinkybę, jog labiau tikėtina ginčo vietoje kelią buvus nei jo nebuvus, bei į tai, jog byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovo neteisėtus veiksmus, kuriais atsakovui buvo padaryta 13576,38 Lt turtinė žala (t. 2, b. l. 65), nėra, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų.

68Minėta, jog, tik esant įstatyme įtvirtintų sąlygų (asmens neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kitam asmeniui padarytos žalos) visetui, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi, bet kurios aukščiau nurodytos sąlygos nebuvimas per se lemia, kad tarp asmenų nėra deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas atliko atsakovo nurodytus neteisėtus veiksmus, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, iš ko darytina išvada, jog atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 13576,38 Lt nuostolių atlyginimą yra nepagrįstas ir atmestinas.

69Atsakovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra išvestinis pagrindinių reikalavimų priteisti kompensaciją už servituto nustatymą ir nuostolių atlyginimą atžvilgiu, todėl, atmetus pagrindinius reikalavimus dėl kompensacijos už servituto nustatymą ir nuostolių atlyginimo priteisimo, atmestinas ir šis išvestinis atsakovo reikalavimas.

70Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas ir atmestinas.

71Atsižvelgiant į visas sprendime išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys ir priešieškinis yra nepagrįsti ir atmestini.

72Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

73Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos lygiomis dalimis iš šalių.

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 183, 197, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

75ieškinį ir priešieškinį atmesti.

76Priteisti iš V. P. 41 Lt 29 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

77Priteisti iš V. Č. 41 Lt 29 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

78Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P.... 3. ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise... 4. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 5. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo kompensaciją,... 6. Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 7. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB... 8. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 10. Ieškinys ir priešieškinis atmestini.... 11. Kaip žinia, ieškinio (priešieškinio) pagrindo ir dalyko suformulavimas yra... 12. Byloje esančios VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 13. Byloje esanti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 14. Byloje esanti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio... 15. Dėl servituto nustatymo... 16. Ieškovas paaiškino, jog jis 2009-02-09 kreipėsi su prašymu į atsakovą... 17. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą bei paaiškinimus, kuriais... 18. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė... 19. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 20. Konstitucijos 23 straipsnis įtvirtina konstitucinį nuosavybės neliečiamumo... 21. Dėl servituto būtinumo ... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką... 23. Ieškovas servituto būtinumą grindžia tuo, kad nėra kitos objektyvios... 24. Atsakovas, atsikirsdamas į aukščiau nurodytus ieškovo paaiškinimus,... 25. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar... 26. Šalių paaiškinimai patvirtina, jog ieškovui yra suprojektuotas kelias.... 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovui suprojektuotas... 28. Ieškovas pripažįsta, jog suprojektuoto kelio vietoje įmanoma įrengti... 29. 2011 m. lapkričio 4 d. atlikta Ieškovo, Atsakovo žemės sklypų ir greta... 30. Aplinkybes, kad Ieškovo žemės sklypą nuo pagrindinio kelio skiria kalva su... 31. Vertinant Faktinių aplinkybių konstatavimo medžiagą, atsižvelgtina į tai,... 32. Teismas vietos apžiūros metu apžiūrėjo naujai suprojektuotą kelią,... 33. Ieškovas inter alia paaiškino, jog atstumas iki Ieškovo žemės sklypo yra... 34. Teismas, viena vertus, iš dalies sutinka su ieškovo paaiškinimais ir... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais... 36. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu... 37. Nenustačius servituto būtinumo, pripažintina, jog ieškinys yra nepagrįstas... 38. Dėl servituto pagrįstumo... 39. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju net ir nenustačius servituto... 40. Ieškovas servituto pagrįstumą grindė tuo, kad per Atsakovo žemės sklypą... 41. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo paaiškinimus, paaiškino, jog ginčo... 42. Kaip žinia, pamatiniai principai, kuriais grindžiamas civilinis procesas, yra... 43. Ieškovas aplinkybę, jog per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio... 44. Atsakovas aplinkybę, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo; nei de facto,... 45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką dėl... 46. Ieškovas aplinkybę, jog per Atsakovo žemės sklypą nuo seno ėjo kelio... 47. Atsakovas aplinkybę, jog ginčo vietoje kelio niekada nebuvo; nei de facto,... 48. CPK 197 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir... 49. Viena vertus, nagrinėjamu atveju konkuruoja oficialūs rašytiniai įrodymai,... 50. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju konkuruoja oficialūs rašytiniai... 51. Teismo įsitikinimu, įvertinus 1:50000 žemėlapio Elektrėnai (65-69/30-34),... 52. Kaip žinia, įstatymas nustato specifinę servitutų įtvirtinimo bei jų... 53. Tarnaujančiojo daikto apribojimus nusako servituto turinys, kurį... 54. Kelio servitutas – tai teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms... 55. Pažymėtina, jog ieškovas tiek pradiniame ieškinyje (t. 1, b. l. 2-6), tiek... 56. Teismas, vertindamas Planą, pažymi, jog iš Plano nėra aiškūs prašomo... 57. Pažymėtina, jog netgi byloje nustačius servituto būtinumą, ieškovo... 58. Įvertinus aukščiau nurodytus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į... 59. Dėl nuostolių atlyginimo... 60. Atsakovas paaiškino, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų patenkinti... 61. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo reikalavimą ir paaiškinimus, kuriais jis... 62. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog vienas iš atsakovo priešieškinio... 63. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra... 64. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena įstatyme įtvirtinta išimtis, pagal... 65. Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar... 66. Atsakovas ieškovo neteisėtus veiksmus, tai yra aplinkybę, jog ieškovas... 67. Iš byloje esančios atsakovo 2008-08-05 prašymo dėl neteisėto servitutinio... 68. Minėta, jog, tik esant įstatyme įtvirtintų sąlygų (asmens neteisėti... 69. Atsakovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už... 70. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovo... 71. Atsižvelgiant į visas sprendime išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad... 72. Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra... 73. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos... 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 183,... 75. ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 76. Priteisti iš V. P. 41 Lt 29 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 77. Priteisti iš V. Č. 41 Lt 29 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 78. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...