Byla 2-699-230/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant Skirmantei Zelenkienei, dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui L. P., atsakovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės įgaliotai atstovei B. N., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotai atstovei J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, tretiesiems asmenims J. V., AAS „BTA Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas A. B. ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ieškovui 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinės ir 7 705 Lt (2 231,52 Eur) turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodo, kad jo žmonai M. B. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2012-02-11 buvo atlikta apendicito operacija. Operaciją atliko gydytojas J. V.. Po operacijos žaizda pūliavo, tačiau M. B. namo buvo išleista pilnai neišgydyta. Jos sveikatos būklė namuose negerėjo, žmona kentė didelį skausmą žaizdos vietoje, todėl 2012-03-02 buvo nuvežta į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kur ją operavęs gydytojas J. V. nurodė, kad žaizda pūliuoja iš vidaus ir nusprendė operuoti pūliuojančią vietą. Tačiau žaizda negijo, o gydytojas žmoną vis tiek išleido namo. Namuose M. B. sveikata kasdien blogėjo, o 2012 m. rugpjūčio mėnesį išoperuoto apendicito vietoje atsirado išvarža. M. B. 2012-08-10 Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje buvo paskirta planinė operacija, jai buvo operuota pilvo sienos išvarža. Po operacijos 2012-09-01 M. B. vėl pasijuto blogai, pradėjo skaudėti kitą, nei operuota išvaržos vieta, šoną, jautė didelį silpnumą. Rytojaus dieną nepraėjus skausmams, žmonai prasidėjo pykinimas, vėliau vėmimas. Nors slaugytojos pamatavo temperatūrą ir kraujo spaudimą, tačiau gydytojas nebuvo kviečiamas, niekas neskyrė tyrimų. Kadangi buvo sekmadienis, jokios kvalifikuotos medicininės pagalbos M. B. niekas neteikė, nepriėjo ligonės apžiūrėti ir ja tinkamai pasirūpinti. Kitą dieną M. B. sveikatos būklė negerėjo, žmona telefonu pasakė, kad jaučiasi labai blogai. Atvykus į Alytaus ligoninę, ieškovas rado tuščią lovą, sukrautus jos asmeninius daiktus ir buvo informuotas, kad M. B. mirė.

5Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti maksimalaus atidumo ir rūpestingumo aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui nei įprastu civilinės atsakomybės atveju. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas garantuoja pacientui teisę į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. M. B. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje ne tik nebuvo suteiktos kokybiškos paslaugos, bet buvo ignoruojami jos nusiskundimai, netirtos skausmo priežastys, neužtikrintas tinkamas žaizdų gijimas, o gydytojas nesielgė rūpestingai ir atidžiai. Pagal visas aplinkybes matyti, kad jeigu gydytojas J. V. būtų teikęs kokybiškas paslaugas, būtų buvęs dėmesingas M. B., būtų išvengta jos mirties. Gydytojas neatliko būtinų veiksmų, ne kartą nepagydytą, nepasveikusią pacientę išleido namo gydytis savarankiškai. Būtent laiku ir operatyviai paskyrus reikalingus tyrimus ir gydymą, M. B. susirgimo komplikacijų buvo galima išvengti. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-05-22 sprendimu nustatyta, kad suteikus M. B. nekokybiškas paslaugas, buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti kiti gydytojų padaryti pažeidimai. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-05-22 įsakyme „Dėl pacientei M. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ Nr. T1-662, nustatyta, kad: 1) 2012-08-16–2012-09-03 pacientei M. B. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2013-05-10 Kontrolės Nr. D11-200/2012 ataskaitos Nr. D17-69 (1.27) išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, t. y. pacientei M. B. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; 2) pacientei M. B. suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė įspėta dėl 2013-05-10 Kontrolės Nr. D11-200/2012 ataskaitos Nr. D17-69 (1.27.) išvadose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų. Šis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas nebuvo tinkamai įvertintas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisijoje. Be to, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnį pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pacientas turi teisę į garbės ir orumo nežeminančias gydymo sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį. Pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl savo sveikatos sutrikimų. Pacientas turi teisę būti prižiūrimas ir numirti pagarboje. Šią įstatymo nuostatą atsakovės ligoninės gydytojai pažeidė, neužtikrindami M. B. kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

6Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo jis ir jo vaikai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinę žalą sudaro patirti dideli dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas – žmonos, mamos netektis vaikams sukėlė didelį emocinį šoką. Be to, M. B., dar būdama gyva, dėl medikų veiksmų patyrė fizinio ir dvasinio pobūdžio kančias ir išgyvenimus. Atsakovės Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojo J. V. veiksmai nebuvo tiesiogiai nukreipti padaryti žalai, tačiau dėl nekokybiškai atliktų paslaugų, abejingumo M. B. patyrė didelių nepatogumų, kentėjo didelį fizinį skausmą. Neturtinę žala ieškovas vertina 50 000 Lt. Be to, dėl Alytaus ligoninės veiksmų ieškovas patyrė ir turtinę žalą – 7 705 Lt, kurią sudaro laidojimo išlaidos ir kitos su tuo susijusios išlaidos.

7Atsakovė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog 2012-02-21 pacientė M. B. kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių dėl parą užsitęsusių pilvo skausmų. Budėjęs gydytojas chirurgas po apžiūros ir papildomų tyrimų nustatė ūmaus apendicito diagnozę. Pacientė buvo skubiai išoperuota ligoninės chirurgijos skyriuje. Operacijos metu diagnozė buvo patikslinta - ūmus gangreninis apendicitas, vėliau ją patvirtino operacinės medžiagos histologinis tyrimas. Buvo taikytas adekvatus medikamentinis gydymas, pooperacinis periodas praėjo sklandžiai, žaizda užgijo pirminiu būdu. 2012-03-02 pacientė kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo - skubiosios pagalbos skyrių dėl skausmo pooperacinio pjūvio srityje. Pacientę apžiūrėjęs ir papildomus tyrimus atlikęs gydytojas J. V. nustatė diagnozę „pooperacinės žaizdos supūliavimas“ ir skubos tvarka atliko absceso pašalinimo operaciją. Ketvirtą parą po operacijos pacientei sukarščiavus buvo skirtos infuzijos su Reflinu (1 g xl). Antibiotikas skirtas laikantis diagnostikos ir gydymo procedūros bei nenusižengiant gamintojo anotacijoje nurodytų indikacijų. Gydant gautas geras klinikinis efektas, pacientė ambulatoriniam gydymui išleista nekarščiuojanti, žaizdai pasidengus granuliacijomis ir nesekretuojant. 2012-08-10 pacientė kreipėsi į konsultacijų polikliniką dėl fizinio krūvio metu atsirandančio iškilimo pooperacinio pjūvio srityje. Konsultantas gydytojas chirurgas J. V. nustatė pooperacinės išvaržos diagnozę ir rekomendavo operacinį jos gydymą. Iki operacijos pacientę ambulatoriškai apžiūrėjo gydytoja anesteziologė - reanimatologė, kontraindikacijų operaciniam gydymui nerado, skyrė pacientei papildomus tyrimus. Pacientė operuota stacionarizavimo dieną, su operacija ir/ar anestezija susijusių komplikacijų nebuvo, pooperacinis periodas vyko sklandžiai, laboratoriniai tyrimai atlikti 2012-08-27 buvo būdingi normaliam pooperaciniam laikotarpiui. 2012-09-02 staiga pablogėjus pacientės būklei, skyriuje nedelsiant buvo pradėtas gydymas – pastatyta infuzija, taikyta oksigenoterapija per kaukę, iškviestas reanimatologas, kuris pacientės būklę įvertino kaip sunkią ir organizavo jos perkėlimą į reanimacijos - intensyvios terapijos skyrių. Dėl progresuojančio kvėpavimo nepakankamumo buvo pradėta taikyti specializuota reanimacinė pagalba – intubuota, ventiliuota, siekta stabilizuoti hemodinamiką, įtarus masyvią plaučių arterijos tromboemboliją buvo atlikta trombolizė, įvykus klinikinei mirčiai reanimuota pagal šalyje patvirtintus algoritmus. Taigi ligoninėje pacientei M. B. atlikti veiksmai atitiko klinikinę situaciją, pacientė gydyta, nepažeidžiant gydytojo pareiginių nuostatų, profesinių, moralinių standartų, išnaudotos visos ištyrimo galimybės. Teikiant paslaugas M. B. ji visais atvejais prieš operacijas buvo apžiūrėta gydytojo chirurgo ir konsultantų, buvo atlikti visi tokiais atvejais privalomi tyrimai. Prieš pat operacijas pacientės būklę visuomet vertino gydytojas anesteziologas. Nuo 2012-02-21 iki 2012-08-10 M. B. sveikatą skirtingu laiku vertino keturi gydytojai anesteziologai - reanimatologai, visi pacientės operacinę riziką įvertino vienodai – ASA II. M. B. atveju operacijos metu ir pirmas dvi paras buvo sulašinta po 1000 ml skysčių, aktyvinimas prasidėjo operacijos dieną, kitą dieną pacientė vaikščiojo, jokių nusiskundimų dėl kojų neišsakė, klinikinių simptomų būdingų venų patologijai nebuvo. Nuo pirmos paros buvo skirtas Fraksiparinas po 0,3 ml parai, paskyrimai buvo tęsiami penkias paras. Todėl medicininė dokumentacija patvirtina tromboembolinių komplikacijų profilaktikos vykdymą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Ligoninės skyriuose buvo atlikti visi tiriamieji ir gydomieji veiksmai, kurie galėjo ir privalėjo būti atlikti pacientei, esant analogiškiems nusiskundimams. Ieškovas paslaugų nekokybiškumą grindžia Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-05-13 sprendimu, tačiau šiame sprendime nenustatyti kokie nors kalti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojų veiksmai, padarę įtaką pacientės susirgimo ir/ar gydymo eigai, o taip pat mirčiai. Nustatyti formalūs dokumentų tvarkymo neatitikimai neturėjo reikšmės ligos eigai, gydymo kokybei ir ypač netikėtai komplikacijai. Surinktų įrodymų ir vertinamų aplinkybių visuma akivaizdžiai įrodo, kad priežastinio ryšio tarp ligoninės gydytojo veiksmų ir žalos nėra. Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ligoninės veiksmai buvo teisėti, nes gydytojas veikė pagal galiojančius teisės aktus, buvo atsargus ir dėmesingas pacientei, o klausimas dėl teisės gauti žalos atlyginimą svarstytinas tik pripažinus, kad ligoninė kalta dėl A. B. atsiradusios žalos.

8Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškinys nėra įrodytas, todėl atmestinas. Pagal trečiojo asmens ir atsakovės 2012-11-08 sudarytą sutartį draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (pacientus) už žalą, padarytą jų sveikatai (gyvybei) dėl draudėjo/apdraustojo tiesioginių kaltų veiksmų (išskyrus tyčią), atliktų medicinos praktikos metu. Civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei, atsirasti būtina nustatyti visas CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytas sąlygas (žalą, kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos). Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas ieškinyje nenurodo jokių konkrečių motyvų, kokių veiksmų neatliko atsakovės gydytojai, kokių tyrimų nepaskyrė ir kaip tai susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. M. B. pas atsakovę buvo gydoma nuo apendicito, vėliau nuo pilvo sienos išvaržos, tačiau M. B. mirties priežastis nėra nei viena iš šių ligų. Mirties priežastį nustatęs ekspertas nurodė, kad M. B. mirė dėl masyvios plaučių tromboembolijos, kurią sąlygojo kojų giliųjų venų tromboflebitas. Į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus gydytojai konsultantai atsakė, jog indikacijų įtarti kojų giliųjų venų tromboflebitą nebuvo, taip pat nurodė, kad pagal pasaulinės literatūros duomenis, kojų giliųjų venų trombozė pasireiškia tik 25 % ligonių, kitais atvejais ligoniai jokių nusiskundimų neturi, o atlikti tyrimai M. B. nenurodė į galimą tromboflebitą giliosiose kojų venose, prieš ir po operacijos buvo padaryti visi reikalingi tyrimai. Be to, nors ieškovas nurodo, kad gydymo įstaiga nepakankamai dėmesio skyrė pacientei, tačiau iš specialistų atsakymų akivaizdu, kad visi būtini tyrimai, esant tuo metu buvusioms indikacijoms, buvo atlikti, o angiochirurgo konsultacija nebuvo reikalinga. Taigi ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu atmeta šias specialistų išvadas ir kokiomis specialiomis žiniomis remdamasis tą daro. Abstraktūs teiginiai ar ieškovo manymas, kad gydytojų veiksmai buvo neteisėti, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį, kadangi šios kategorijos bylose yra būtinos specialios žinios ir gydytojų veiksmų neteisėtumas turi būti įrodytas remiantis medicinos mokslo žiniomis, o ne abstrakčiais samprotavimais. Trečiojo asmens nuomone, nesant indikacijų dėl kojų giliųjų venų tromboflebito, M. B. pagrįstai nebuvo skirta angiochirurgo konsultacija, juo labiau, kai šios ligos simptomai pasireiškia tik 25 % ligonių. Kartu nurodo ir tai, kad atsakovės gydytojai vykdė tromboembolinių komplikacijų profilaktiką, t. y. buvo skirtas Fraksiparinas. Todėl mano, kad priežastinio ryšio tarp gydytojų veiksmų ir pasekmių nėra.

9Ieškovo atstovas adv. L. P. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitoje yra nurodyti M. B. gydymo pažeidimai, o ekspertizės akte kategoriškos išvados padarytos nepaneigus akreditavimo tarnybos išvadų pagrįstumo. Nors mirties priežastis nesusijusi su atliktomis operacijomis ir pooperaciniu laikotarpiu taikytomis priemonėmis, tačiau akivaizdu, kad gydė nuo vienų susirgimų, o mirė nuo kito susirgimo – masyvios plaučių tromboembolijos. Vadinasi, nebuvo tinkamai taikytos tromboempolijos profilaktikos priemonės ir netaikytas savalaikis šio susirgimo gydymas. Mano, kad ekspertizės akte neišplėtotas tromboflebito priežasčių nustatymas, o ekspertizės išvada, kad taikytos priemonės buvo pakankamos, nėra visapusiškai pagrįsta. Kadangi M. B. nebuvo gydyta nuo mirtį sukėlusio susirgimo, todėl, atsižvelgiant į pacientės ribotą mobilumą ir jos antsvorį, nebuvo ir tinkamos profilaktikos, dėl to ir atsirado žala. Mano, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, todėl jis gali būti vertinamas kritiškai, o aplinkybės patvirtina, kad gydytojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

10Atsakovės atstovė B. N. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad byloje pateikti įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir remiasi medicininiais duomenimis. Gydytojas J. V. elgėsi pagal medicinos teoriją ir praktiką, taikytos tinkamos gydymo priemonės. Kad M. B. pasitikėjo gydytoju, patvirtina ir tas faktas, kad ji visais 3 atvejais pasirinko tą patį gydytoją. Be to, šią pacientę konsultavo visi reikalingi specialistai, buvo paskirti visi būtini tyrimai. Pacientės pasirašytame sutikime operuotis buvo nurodytos galimos pasekmės dėl tromboflebito. Gydytojai vertino pacientės būklę (tame tarpe dėl viršsvorio), skyrė medikamentinę ir nemedikamentinę profilaktiką. Kad pacientė mirė, nėra gydytojų kaltės. Ji buvo gydoma pakankamai ilgą laiką, net 2 savaites po operacijos, todėl gydymo trukmė buvo net pernelyg pakankama, o iškilus ūmioms sveikatos problemoms, M. B. buvo operatyviai ir tinkamai reanimuota. Gydytojų veiksmų teisėtumą patvirtina ir ekspertizės aktas. Kadangi M. B. pagrindinė liga buvo pilvo išvarža, todėl ir gydymo planas buvo sudarytas operacijai atlikti, kartu numatant ir profilaktikos priemones. Pažymi, kad visų specialistų išvados dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra tapačios, o tai reiškia, kad gydytojai elgėsi tinkamai.

11Trečiojo asmens atstovė J. V. taip pat prašo ieškinį atmesti, kadangi jis neįrodytas. Paaiškino, kad ieškovas remiasi akreditavimo tarnybos išvada, tačiau ši įstaiga vertina medicininių dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams, tačiau ji nėra įgaliota spręsti ginčų ir nustatyti sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovas nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kurių turėjo imtis gydytojai ir kurių jie neatliko ir kaip tai susiję su atsiradusiomis pasekmėmis. Gydytojai neprivalo atlikti visus įmanomus tyrimus net ir nesant indikacijų. Pacientė nereiškė nusiskundimų dėl tromboflebito, o profilaktinės priemonės operacijos metu ir po jos buvo taikomos. Ekspertai šiuo gydytojų veiksmus taip pat įvertino ir tiksliai atsakė į iškeltus klausimus, kurie patvirtina, kad civilinė atsakomybė negalima.

12Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė M. B. 2012 m. buvo tris kartus gydyta VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, t. y. pas atsakovę: nuo 2012-02-21 iki 2012-02-27 dėl ūmaus apendicito, jai atlikta apendicito operacija, kurios metu patikslinta diagnozė – ūmus gangreninis apendicitas (t. 1, b. l. 84–113); nuo 2012-03-02 iki 2012-03-26 dėl pooperacinės žaizdos supūliavimo, atlikta absceso pašalinimo operacija (t. 1, b. l. 50–83) ir nuo 2012-08-16 iki 2012-09-03 dėl pooperacinės išvaržos, atlikta išvaržos operacija (t. 2, b. l. 2–42). Paskutinio gydymo stacionare metu pablogėjus M. B. sveikatai jai buvo taikytos reanimacijos priemonės, ji buvo perkelta į reanimacijos – intensyvios terapijos skyrių, tačiau 2012-09-03 mirė dėl masyvios tromboembolijos, atsiradusios dėl kojų giliųjų venų tromboflebito (t. 2, b. l. 115–116). Tokiu būdu nustatyta, kad M. B. mirė ne dėl pooperacinės išvaržos operacijos, o dėl pooperaciniu laikotarpiu atsiradusios komplikacijos – tromboembolijos. Ieškovas, ieškiniu reiškęs pretenzijas gydymo įstaigai dėl visais trimis gydymo stacionare laikotarpiais teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, laikydamas visas šias gydymo paslaugas nekokybiškomis, nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos tiek ūmaus apendicito gydymo (jo šalinimo) laikotarpiu, tiek vėlesnio pooperacinės žaizdos operacinio gydymo laikotarpiu yra kaip nors susiję su pacientei atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, t. y. jos mirtimi ar jos sveikatos pablogėjimu. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo atstovas pripažino, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos paskutinis gydymo laikotarpis stacionare, kai buvo operuojama pooperacinė išvarža. Todėl vertintinos tik sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos M. B. būtent šiuo laikotarpiu, t. y. nuo 2012-08-16 iki 2012-09-03. Ieškovo atstovo nuomone, nors mirties priežastis nesusijusi su atliktomis operacijomis ir pooperaciniu laikotarpiu taikytomis priemonėmis, tačiau akivaizdu, kad M. B. buvo gydoma nuo vienų susirgimų, o mirė nuo kito susirgimo – masyvios plaučių tromboembolijos, vadinasi, nebuvo tinkamai taikytos tromb0empolijos profilaktikos priemonės ir netaikytas savalaikis šio susirgimo gydymas. Taigi ieškinys reiškiamas dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.

13Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

14Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje L. M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).

15Pažymėtina, kad mirtis pati savaime negali lemti atsakomybės taikymo gydymo įstaigai. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, jas nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D., A. ir U. v. viešoji įstaiga Centro poliklinika, bylos Nr. 3K-3-299-611/2015).

16Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.

17Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti tokie šiuos reikalavimus atitinkantys įrodymai:1) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. 56–90 (t. 1, b. l. 13–15), kuriuo konstatuota, kad sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos pacientei M. B. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, buvo kokybiškos; 2) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų priežiūros skyriaus 2013-05-10 kontrolės Nr. D11-200/2012 ataskaita, kuria konstatuota, kad M. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (t. 1, b. l. 22–24); 3) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-05-07 ekspertizės aktas Nr. EDM 36/14(02) (t. 2, b. l. 120–137). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos, teiktos pacientei M. B. VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, buvo kokybiškos, grindė Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų profesoriaus M. K., profesoriaus V. P., daktaro L. V. atsakymais į komisijos suformuluotus klausimus. Šie specialistai, vertindami gydymo paslaugas, teiktas M. B. paskutiniu jos gydymo pas atsakovę laikotarpiu, t. y. operuojant pilvo sienos išvaržą, Nustatė 1) kad paslaugos, suteiktos M. B. operuojant pooperacinę pilvo sienos išvaržą buvo tinkamos ir kokybiškos, diagnostinių ir gydymo klaidų nebuvo padaryta, operacija atlikta tinkamai, operacinis gydymo metodas – išvaržos plastika tinkleliu pasirinkta teisingai; 2) pooperacinė priežiūra po išvaržos operacijos buvo tinkama, klaidų nebuvo padaryta; 3) remiantis pasaulinės literatūros duomenimis, kojų giliųjų venų trombozė pasireiškia tik 25 % ligonių, kitais atvejais ligoniai jokių nusiskundimų neturi, ligonei atlikti kraujo tyrimai nenurodė į galimą tromboflebitą giliosiose kojų venose, prieš ir po operacijos buvo padaryti visi reikalingi tyrimai; 4) angiochirurgo konsultacija prieš ir po operacijos tikrai nebuvo reikalinga; 5) įvykus masyviai plaučių arterijos trombozei, pacientė buvo gydoma tinkamai, remiantis šiuolaikinėmis mokslu pagrįstomis rekomendacijomis. Tokių išvadų pagrįstumą patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės akto išvados, o būtent ekspertai Nustatė 1) kad gydymo taktika 2012-08-16/2012-09-03 buvo parinkta tinkamai, nebuvo medicininių indikacijų keisti gydymo taktiką, buvo paskirti tinkami medikamentai, operacija atlikta tinkamai ir kokybiškai, pacientė po operacijos stacionare gydyta pakankamai ilgai (išvados 1, 2, 3, 4, 5 punktai); 2) taikytos gydymo priemonės buvo pakankamos, šiuo konkrečiu atveju priežastys ar būklės, galėjusios nulemti tromboflebito išsivystymą – pilvo sienos operacija, ribotas mobilumas po operacijos ir antsvoris (išvados 8 punktas); 3) įvykus masyviai plaučių arterijos trombinei embolijai, reanimacijos veiksmai taikyti tinkamai, pacientė buvo gydoma tinkamai, remiantis šiuolaikinėmis mokslu pagrįstomis rekomendacijomis ir pagal visuotinai priimtus algoritmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas M. B. diagnostinių bei gydymo klaidų nebuvo padaryta (išvados 9, 10 punktai); 4) šimtaprocentiniai išvengti tromboembolinių komplikacijų vartojant mažos molekulinės masės heparinus (Zibor, Fraxiparine – taikytas šiuo atveju) negalima. Remiantis vakarų Europos šalių patirtimi, tromboembolinių komplikacijų po pilvo operacijų netgi taikant profilaktiką mažos molekulinės masės heparinais pasitaiko iki 5 %, šiam konkrečiam atvejui specifinės tromboembolijų komplikacijų profilaktikos nėra, o tromboembolinių komplikacijų profilaktika po operacijos buvo pakankama (išvados 13, 14, 15 punktai). Tokiu būdu byloje tinkamais, t. y. specialiomis žiniomis pagrįstais įrodymais yra nustatyta, kad M. B. 2012-08-16/2012-09-03 gydymo laikotarpiu, kai įvyko jos mirtis, sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, kadangi specialistai patvirtino, kad tiek gydymo taktika parinkta, tiek operacija atlikta, tiek taikytos gydymo priemonės buvo tinkamos, o siekiant išvengti tromboembolinių komplikacijų parinktos ir tinkamos profilaktikos priemonės. Tromboflebitas M. B. šiuo gydymosi laikotarpiu nebuvo nustatytas, kadangi pacientė tokių nusiskundimų nereiškė, be to, siekiant, išvengti šios pooperacinės komplikacijos buvo paskirtos pakankamos profilaktikos priemonės, kurios paskirtos, įvertinus pacientės rizikos faktorius – antsvorį, ribotą mobilumą. Todėl atsiradusi pooperacinė komplikacija, dėl kurios įvyko pacientės mirtis, buvo atsitiktinė, ir tai nebuvo gydytojų nepakankamo atidumo, atsargumo rezultatas, nes gydytojai šiuo atveju padarė viską, ko iš jų buvo galima reikalauti.

18Ieškovo atstovo nuomone, ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi ekspertizės akte neišplėtotas tromboflebito priežasčių nustatymas, o ekspertizės išvada, kad taikytos priemonės buvo pakankamos, nėra visapusiškai pagrįsta. Tačiau atstovas atsisakė pasinaudoti teismo išaiškinta teise, siekiant nuginčyti ekspertizės akto išvadas ar iškelti ekspertams papildomus klausimus, prašyti byloje skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, t. y. atsisakė teikti įrodymus savo argumentams, nesutinkant su ekspertų išvadomis, pagrįsti, atsisakė ir eksperto iškvietimo į teismo posėdį. Todėl ieškovo pozicija, įrodinėjant, kad M. B. suteiktos gydymo paslaugos, buvo nekokybiškos ir neatitiko atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo standartų, bylos nagrinėjimo eigoje buvo grindžiama tik vieninteliu byloje pateiktu įrodymu –Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų priežiūros skyriaus 2013-05-10 kontrolės Nr. D11-200/2012 ataskaita (t. 1, b. l. 22–24), kuria konstatuota, kad M. B. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Tačiau pažymėtina, kad šios tarnybos konstatuoti teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimai yra susiję ne su M. B. atsiradusiomis pasekmėmis, o tik su medicininės dokumentacijos pildymo reikalavimų pažeidimais, kaip pvz. gydymo paskyrimų keitimo tinkamu nepagrindimu ligos istorijoje, rizikos faktorių, rizikos grupės, profilaktikos reikalingumo, profilaktikos priemonių pasirinkimo nedokumentavimu, tyrimų ir gydymo plano nepatvirtinimu ir pan. Tačiau nepaisant nustatytų dokumentacijos pildymo pažeidimų, specialių žinių turintys asmenys – gydytojai, ekspertai, įvertinę taikytą M. B. gydymą, jai paskirtus tyrimus, medikamentus ir kitas taikytas gydymo priemones, vienareikšmiškai konstatavo, kad jokių diagnostikos, gydymo klaidų nebuvo padaryta, o gydymo metu taikytos profilaktikos priemonės buvo pakankamos. Pažymėtina, kad iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertai žinojo apie šias akreditavimo tarnybos išvadas, todėl faktiškai jas taip pat įvertino. Taigi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos nustatyti medicininės dokumentacijos pildymo pažeidimai nėra nei tiesioginiame, nei netiesioginiame priežastiniame ryšyje su netikėta, M. B. gydymo eigoje jokiomis indikacijomis nepasireiškusia atsiradusia tromboemboline komplikacija, pasibaigusia pacientės mirtimi.

19Apibendrinant spręstina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai, neįrodė gydytojų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis). Ir atvirkščiai, byloje pateikti specialių žinių pagrindu gauti įrodymai (specialistų atsakymai į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, ekspertizės aktas) paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų neteisėtumą, jų kaltę. Todėl nenustatytos sąlygos gydymo įstaigos civilinei atsakomybei atsirasti, ir ieškinys, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnio tvarka), atmestinas.

20Kadangi ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl ieškinį atmetus iš jo nepriteistinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

21Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,

Nutarė

22Ieškinį atmesti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, sekretoriaujant... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas A. B. ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Alytaus... 4. Ieškovas nurodo, kad jo žmonai M. B. Alytaus apskrities S. Kudirkos... 5. Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros... 6. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje nurodo,... 7. Atsakovė VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė atsiliepimu į... 8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje savo... 9. Ieškovo atstovas adv. L. P. prašo ieškinį patenkinti ir paaiškino, kad... 10. Atsakovės atstovė B. N. prašo ieškinį atmesti ir paaiškino, kad byloje... 11. Trečiojo asmens atstovė J. V. taip pat prašo ieškinį atmesti, kadangi jis... 12. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad ieškovo sutuoktinė M. B. 2012 m.... 13. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 14. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 15. Pažymėtina, kad mirtis pati savaime negali lemti atsakomybės taikymo gydymo... 16. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir... 17. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikti tokie šiuos reikalavimus atitinkantys... 18. Ieškovo atstovo nuomone, ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas... 19. Apibendrinant spręstina, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį sveikatos... 20. Kadangi ieškovas, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra atleistas... 21. Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais,... 22. Ieškinį atmesti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...