Byla N2-592-618/2014
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovui A. D., ieškovo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, atsakovei E. D., atsakovės atstovei advokatei Irenai Barauskaitei – Gaižiūnienei, institucijos, teikiančios išvadą, atstovei V. S., uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei E. D. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

31) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

42) padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kylinę jachtą „Piranija“ su inventoriumi, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių; priteisti atsakovei ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), keleivinį automobilį Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių;

53) nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos pagal 2004-05-26 būsto kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 ir 2009-08-17 gyventojų turto draudimo liudijimą (polisą) serija (duomenys neskelbtini);

64) nustatyti nepilnametės dukters E. D., gim. 2001-06-02, gyvenamąją vietą su atsakove;

75) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters E. D., gim. 2001-06-02, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;

86) nustatyti, kad atsakovė kartu su šalių nepilnamete dukra iki dukters pilnametystės panaudos pagrindu naudojasi ieškovui tenkančia ½ dalimi buto ir privalo padengti visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas (b. l. 3-8, I t.).

9Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove susituokė jauni, santuoką sąlygojo nėštumas, iš pradžių santykiai buvo geri, pastaruosius metus kažkas pasikeitė, sutuoktiniai ėmė vienas kitą erzinti, ėmė nesutapti pomėgiai, jis pats niekam nieko nesipasakojo, tarpusavyje kalbėtis su atsakove nebandė. Nurodė, kad 2011 metais kelionės į Švediją jachta metu, kuomet plaukė su J. S., su ja atvirai išsikalbėjo, ji taip pat papasakojo apie savo santykių problemas, tie pokalbiai privertė susimąstyti, jog nori keisti gyvenimą, nes sutuoktinė juo nesidomi, jie tarpusavyje nieko bendro neturi. Mano, kad 2011 metų įvykiai jau buvo pasekmė, o ne priežastis santuokai iširti, 2011 metų rugsėjį jis jau norėjo išeiti iš namų, bet atsakovė paprašė po mėnesio nuvykti kartu į močiutės jubiliejų, nes atsakovė nenorėjo važiuoti viena į giminės šventę, ieškovas po šios šventės pasakė ir vaikams, kad ketina išeiti ir išėjo iš namų. Tai, kad sutuoktinė pasiūlė vykti jachta į kelionę su drauge J. dviese, jis vertino kaip visišką nesidomėjimą juo ir abejingumą. Paaiškino, kad šiuo metu jis neturi darbo, jį išlaiko draugė, vasarą ketina dirbti kapitonu savaitgaliais, turėtų apie 1500-2000 Lt uždirbti, nuolatinio darbo ieškosi jau pusę metų, bet nieko tinkamo neranda, pačiam verslo atgaivinti taip pat nesiseka, nes vis dar jaučiasi krizė, mano, kad 500 Lt turėtų pakakti minimaliems poreikiams patenkinti, anksčiau jo pajamos buvo apie 9000 Lt per mėnesį, kiek atsakovė uždirbdavo jis nežino, jos pajamos buvo skirtos jos poreikiams. Patikslino, kad sutinka leisti atsakovei naudotis jo buto dalimi tol, kol nepilnametė dukra E. pabaigs mokyklą, tačiau ji turi mokėti visus komunalinius mokesčius. Nurodė, kad visus bute esančius kilnojamuosius daiktus, kurie liko bute, įskaitant tuos, kurie yra neatsiejami nuo buto (įmontuojama buitinė technika į t. t.), prašo palikti atsakovei, mano, kad kilnojamųjų daiktų vertė ieškinio padavimo dienai apie 15000 Lt.

10Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl santuokos nutraukimo, tačiau mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, sutinka, kad nepilnametės dukters E. D., gim. 2001-06-02, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nesutinka su ieškovo prašoma priteisti nepilnametės dukters išlaikymui skirta suma, mano, kad turėtų būti priteista 1000 Lt, kaip ieškovas ir mokėdavo iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio, nesutinka su ieškovo nurodyta kylinės jachtos „Piranija“ verte, mano, kad kylinės jachtos vertė yra apie 65000 Lt, dėl kitų ieškovo reikalavimų sutinka (b. l. 67-68, I t.). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nesutinka su 500 Lt dydžio išlaikymu, sutiktų, jei mokėtų 1000 Lt arba savo dalį buto paliktų kaip išlaikymą, taip pat ginčas kyla dėl turto padalijimo. Atsakovė paaiškino, kad niekada nekonfliktavo, visas problemas spręsdavo kalbėdamiesi, ji visada palaikydavo sutuoktinį, jo pomėgius, plaukdavo kartu, nors jautė baimę plaukti jachta, ieškovas jos pomėgiais ieškovas nesidomėjo. Paskutinius kelis mėnesius prieš atsakovui išeinant iš namų buvo nuojauta, kad kažkas negerai, viskas pasikeitė nuo 2011 metų kelionės jachta į Švediją, kadangi sutuoktinis ketino plaukti vienas, o ji žinojo, kad vienam yra labai sudėtinga ir pavojinga, kai ieškovas pasiūlė kartu pasiimti J., ji neprieštaravo, kaip tik apsidžiaugė, kad bus saugiau, J. buvo draugė ir ji ja pasitikėjo. Nurodė, kad ieškovas ne visą kilnojamąjį turtą įtraukė į sąrašą, ieškovas buvo išsinuomojęs biurą, ten buvo biuro baldai, nešiojamas kompiuteris, stacionarus kompiuteris, spausdintuvas. Nurodė, kad sutinka, jog ieškovas mokėtų 700 Lt išlaikymą dukrai E.. Paaiškino, kad norėtų, jog jai būtų priteista 2/3 dalys buto, atsižvelgiant į tai, kad vaikai lieka su ja ir dalis išlaikymo turėtų būti priteista turtu, sutinka, kad jachta atitektų ieškovui, jai kompensuojant pusę vertės. Prašė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes dėl turto padalijimo nuo tada, kai ieškovas faktiškai išėjo gyventi atskirai, t. y. 2011 metų lapkričio mėnesio.

11Trečiasis asmuo AB SEB bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Trečiasis asmuo pateikė teismui pranešimą/rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra solidariai atsakingi bankui pagal kredito sutartį, butas, kurio įsigijimui suteiktas kreditas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, mano, kad po santuokos nutraukimo, nesvarbu, kokiu būdu padalijamas turtas, sutuoktiniai turi likti solidariai atsakingi pagal prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, todėl palaiko ieškovo reikalavimus pripažinti prievolę pagal kredito sutartį solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, be to, trečiasis asmuo prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (b. l. 79-82, I t.).

12Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S. nurodė, kad institucija mano, jog nepilnametei dukrai išlaikymas turėtų būti mokamas periodinėmis išmokomis pagal abiejų tėvų galimybes, pritaria, kad vaiko poreikiams patenkinti turėtų pakakti 1000 Lt, taigi kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 500 Lt išlaikymą.

14Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 395 (b. l. 10, I t.). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. D., 2013-08-07 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – A. D. ir E. D. (b. l. 25, I t.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. D., 2013-08-07 išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – A. D. ir E. D. (b. l. 26, I t.). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2004-03-27, registravimo data 2011-11-26 (b. l. 39, I t.), ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 40, I t.). Ieškovo vardu registruota kylinė jachta „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tarptautinio burinės jachtos bilieto išdavimo data 2008-05-13 (b. l. 38, I t.). Pagal 2014-02-06 turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. 01/14-01, kylinės jachtos „Piranija“ rinkos vertė yra 31150 Lt (b. l. 164-177, I t.). Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 2, I t.), ieškovo vardu registruotas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2004-12-20 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1MS-15373, įrašytas juridinis faktas, jog butui nuo 2004-12-30 įregistruota hipoteka (b. l. 35-37, I t.). Pagal 2014-01-20 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną yra 390000 Lt (b. l. 148-163, I t.). Ieškovo vardu įgytos 230 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, kurių vertė 1103,86 Lt (b. l. 43, I t.). Tarp ieškovo A. D. ir AB SEB banko 2004-05-26 sudaryta kredito sutartis Nr. 0450418010774/50, pagal kurią bankas suteikė kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti bankui suteiktą kreditą (b. l. 45-54, I t.). Tarp ieškovo A. D. ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 2009-08-17 sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, išduotas draudimo liudijimas (polisas) serija (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56, I t.). Pagal atsakovės pateiktą UAB „Kraujažolė“ pažymą, atsakovė laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-06-06 gydėsi, jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (b. l. 70, I t.). Pagal UAB „Stenda“ 2013-09-02 ir 2014-02-06 pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovei mokamas 1500-2000 Lt dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčiu (b. l. 142-143, 144, I t.).

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2013-12-13 nutartimi šalims buvo nustatytas terminas susitaikyti, tačiau 2013-12-20 gautas prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes susitaikyti nepavyko, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

17Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005).

19Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

20Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

21Ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, nesistengė išsaugoti santykių. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies, sutinka, kad būtų nutraukta santuoka, tačiau mano, kad santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas susirado kitą moterį ir išėjo su ja kartu gyventi palikęs šeimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

22Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, paaiškina, kad su atsakove susituokė jauni, santuoką sąlygojo nėštumas, iš pradžių santykiai buvo geri, pastaruosius metus kažkas pasikeitė, sutuoktiniai ėmė vienas kitą erzinti, ėmė nesutapti pomėgiai, jis pats niekam nieko nesipasakojo, tarpusavyje kalbėtis su atsakove nebandė. Nurodo, kad 2011 metais kelionės į Švediją jachta metu, kuomet plaukė su J.S., su ja atvirai išsikalbėjo, ji taip pat papasakojo apie savo santykių problemas, tie pokalbiai privertė susimąstyti, jog nori keisti gyvenimą, nes sutuoktinė juo nesidomi, jie tarpusavyje nieko bendro neturi. Mano, kad 2011 metų įvykiai jau buvo pasekmė, o ne priežastis santuokai iširti, 2011 metų rugsėjį jis jau norėjo išeiti iš namų, bet atsakovė paprašė po mėnesio nuvykti kartu į močiutės jubiliejų, nes atsakovė nenorėjo važiuoti viena į giminės šventę, ieškovas po šios šventės pasakė ir vaikams, kad ketina išeiti ir išėjo iš namų. Tai, kad sutuoktinė pasiūlė vykti jachta į kelionę su drauge J. dviese, jis vertino kaip visišką nesidomėjimą juo ir abejingumą. Atsakovė teigia, kad ieškovas susirado kitą moterį ir todėl iširo šeima. Atsakovė nurodo, kad niekada nekonfliktavo, visas problemas spręsdavo kalbėdamiesi, ji visada palaikydavo sutuoktinį, jo pomėgius, plaukdavo kartu, nors jautė baimę plaukti jachta, ieškovas jos pomėgiais ieškovas nesidomėjo, jai patinka teatras, meno parodos, koncertai. Paskutinius kelis mėnesius prieš atsakovui išeinant iš namų buvo nuojauta, kad kažkas negerai, viskas pasikeitė nuo 2011 metų kelionės jachta į Švediją, kadangi sutuoktinis ketino plaukti vienas, o ji žinojo, kad vienam yra labai sudėtinga ir pavojinga, kai ieškovas pasiūlė kartu pasiimti J., ji neprieštaravo, kaip tik apsidžiaugė, kad bus saugiau, J. buvo draugė ir ji ja pasitikėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. D. nurodė, kad ji yra ieškovo mama, paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės santykiai ilgą laiką nebuvo geri, ieškovas stengėsi sukurti materialinę gerovę, o atsakovė vis kažko buvo nepatenkinta, apie tai, kad ieškovas susirado kitą moterį, sužinojo iš atsakovės, ieškovas pats šį faktą patvirtino, kiek ji žino, ieškovas 2011 metų lapkričio mėnesį išėjo iš namų ir išsinuomojo butą, su kita moterimi apsigyveno tik 2012 metų pavasarį. Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. R. nurodė, kad pažįsta abi šalis, šeimomis bendrauja apie 20 metų. Paaiškino, kad niekada nematė šalių besipykstančių, nesišnekančių, priešingai, visada laikė jų šeimą idealia, jie gražiai bendraudavo tarpusavyje, auklėjo vaikus. Nurodė, kad 2011 metų spalio viduryje buvo pasikvietę juos į svečius, atsakovė elgėsi keistai, beveik nekalbėjo, jautėsi įtampa, matėsi, kad kažkas tarp sutuoktinių negerai, po poros savaičių sužinojo, kad ieškovas išėjo iš namų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. K. nurodė, kad pažįsta abi šalis apie 10-11 metų, su atsakove kartu dirbo ir taip visi susipažino. Paaiškino, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį buvo jos dukros gimtadienis, ieškovas ir atsakovė dalyvavo kartu, abu elgėsi keistai, ieškovas visai nekalbėjo, atsakovė paaiškino, kad ieškovą sumušė jo draugas, nes draugas įtarė, kad ieškovas yra neištikimas su jo sugyventine. Nurodė, kad iki tol tarp šalių nebuvo konfliktų, gražiai bendraudavo. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. S. nurodė, kad jos ir atsakovės antrosios pusės buvo klasiokai, jie visi bendraudavo šeimomis. Paaiškino, kad ji plaukė kartu su ieškovu į Švediją jachta, plaukti pasiūlė pati atsakovė, jos sugyventinis G. M. taip pat sutiko, kad jie plauktų kartu, sugyventinis džiaugėsi, kad ji irgi išmoks buriuoti. Nurodė, kad jos ir sugyventinio G. M. santykiai ilgą laiką buvo įtempti, sugyventinis nedirbo, buvo jos išlaikomas, turėjo priklausomybę nuo alkoholio. Paaiškino, kad kelionės metu ieškovas pasakojo, kad nesutaria su sutuoktine, ji jį guodė, po kelionės į Švediją ieškovas toliau gyveno su šeima, nors tarp jų atsirado šiltesnių jausmų, visi keturi toliau bendraudavo. Nurodė, kad su ieškovu kartu 2011 metų gruodžio mėnesį buvo kelionėje, o po to prieš pat šventes apsigyveno kartu. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. nurodė, kad J. S. yra jo buvusi sugyventinė, dabar jis turi kitą šeimą – turi žmoną, vaiką, jokių ryšių su ja nebepalaiko. Paaiškino, kad 2011 metų vasarą J. elgesys pasikeitė, nuolat atsirasdavo kažkokių reikalų, kurių anksčiau nebūdavo, visą laisvalaikį J. leisdavo su ieškovu, jie kartu gerdavo vyną, eidavo pas kitų draugų, tarpusavyje nuolat susirašinėdavo, buvo ir taip, kad J. negrįžo namo nakvoti, todėl jis ėmė įtarti, kad J. jam neištikima. Nurodė, kad 2011 metų rugsėjo mėnesį J. išėjo iš namų, atskirai išsinuomojo butą, kadangi jos nuomojamas butas buvo netoli prie jo namų, matydavo, kad ten dažnai stovėdavo ieškovo automobilis. Taip pat nurodė, kad 2011 metų rugsėjį jis sumušė ieškovą dėl to, kad įtarė, jog jo sugyventinė J. neištikima jam su ieškovu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad iki 2011 metų vasaros, kuomet ieškovas pradėjo artimiau bendrauti su J. S., šeimoje buvo nesutarimų, konfliktų, sutuoktiniai būtų galvoję apie gyvenimą skyrium ar santuokos nutraukimą, priešingai, A. R. ir R. K. patvirtino, kad tarp šalių santykiai buvo geri, kad juos laikė šeimos modeliu, kad šalys tarpusavyje gražiai bendravo, auklėjo vaikus. Atkreiptinas dėmesys, jog R. D. nurodė, kad tarp šalių santykiai ilgą laiką buvo įtempti, tačiau ji yra ieškovo mama, todėl jos parodymais objektyviai remtis negalima, be to, jos nurodytas aplinkybes paneigia kitų liudytojų, t. y. A. R., R. K., parodymai. Pats ieškovas pripažino, kad kelionė į Švediją padėjo apsispręsti palikti šeimą, ieškovas ir J. S. neneigė, kad po kelionės toliau bendravo, kad tarp jų atsirado šiltesni jausmai. Taip pat ieškovas nurodė, kad 2011 metų rugsėjį jis jau norėjo išeiti iš namų, bet pasiliko tik dėl to, kad atsakovė prašė nuvykti kartu į močiutės jubiliejų, tuo tarpu G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. taip pat 2011 metų rugsėjo mėnesį išėjo iš namų ir apsigyveno atskirai. Įvertinus byloje esančius duomenis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas pripažįsta, jog labiau tikėtina, kad šalių santuokos iširimo priežastis yra tai, kad ieškovas susirado kitą moterį ir išėjo palikęs šeimą gyventi su ja. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, t. y. daugiau nei dvejus metus. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, į bylą pateiktas elektroninis atsakovės laiškas, rašytas ieškovui, patvirtina, kad atsakovė bandė išsaugoti santykius, bandė su ieškovu susitaikyti. Tuo tarpu ieškovas nuo tada, kai išėjo gyventi atskirai 2011 metų lapkričio mėnesį, šeimos santykių išsaugoti nebandė, praėjus mėnesiui nuo išėjimo iš namų apsigyveno su kita moterimi. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad ieškovas pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 straipsnyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

23Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „D.“, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė „T.“ (CK 3.69 straipsnis).

24Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis klausimas nespręstinas.

25Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šalys teismo posėdžio metu sutarė, jog prašo padalint turtą, kurį sutuoktiniai buvo įgiję iki pradėjimo gyventi skyrium, t. y. iki 2011-11-01.

26Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, ieškovo vardu registruotas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2004-12-20 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. K1MS-15373, įrašytas juridinis faktas, jog butui nuo 2004-12-30 įregistruota hipoteka. Šalys sutarė, kad 2011 metų lapkričio mėnesį buto vertė buvo 400000,00 Lt. Ieškovo vardu registruota kylinė jachta „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), tarptautinio burinės jachtos bilieto išdavimo data 2008-05-13. Šalys sutarė, kad jachtos vertė 2011 metų lapkričio mėnesį buvo 35000,00 Lt. Ieškovo vardu įgytos 230 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, kurių vertė 1103,86 Lt, 2011 metų lapkričio mėnesį akcijų vertė buvo 1025,00 Lt. Be to, šalys paaiškino, kad 2011 metų lapkričio mėnesį ketino kreiptis dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, ir ieškovas atsakovei buvo pateikęs suvestinę apie 2011-11-11 turimą turtą. Šioje lentelėje nurodyta, kad šalių turimi pinigai ir ekvivalentas sudaro 82636,20 Lt: Lifosa akcijos (Finasta) 4331,00 Lt, Panevėžio statyba akcijos 1025,00 Lt, Finasta fondai 22712,00 Lt, SEB VIP investicinis fondas 14325,00 Lt, gryni 22443,20 Lt, paskola S. 17800,00 Lt, iš viso 82636,20 Lt (b. l. 75, I t.). Ieškovas nurodė, kad 15786,00 Lt buvo rezervuota ir turėjo būti sumokėta mokesčių valstybei už 2011 metais ieškovo vykdytą individualią veiklą. Kadangi nagrinėjamu atveju dalintinas turtas, kurį šalys įgijo iki 2011-11-01, 15786,00 Lt suma šiai dienai nebuvo sumokėta ar kitaip panaudota, darytina išvada, kad nėra pagrindo jos išbraukti iš dalintino turto sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad 230 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių šiai dienai nėra parduotos ir turėtų būti dalintinos tarp šalių natūra, tuo tarpu visi kiti nurodyti objektai gali būti tik išreiškiami pinigine išraiška, 2011-11-01 dienai į dalintino turto sąrašą įtrauktina 81611,20 Lt piniginės lėšos ir 230 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, kurių vertė 1025,00 Lt. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atsakovei pervedė 16000,00 Lt į asmeninę banko sąskaitą, o 15000,00 Lt atsakovei buvo grąžinta paskola iš jos draugės S., iš šių piniginių lėšų atsakovė įsigijo transporto priemonę. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu registruota transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo registravimo data 2004-03-27, registravimo data 2011-11-26, ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė įgyta po 2011-11-01, taip pat į tai, kad ji įsigyta iš piniginių lėšų, kurios jau įtrauktos į dalintino turto sąrašą, nėra pagrindo šią transporto priemonę įtraukti į dalintino turto sąrašą, pripažintina, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovo pateiktoje lentelėje apie turimą turtą 2011-11-11 taip pat nurodytas turtas: butas (duomenys neskelbtini), jachta, automobilis RAV4, televizorius, serveris, kompiuteriai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis RAV4 buvo įsigytas lizingo sutarties pagrindu ir šio automobilio jau nebėra, skola pagal lizingo sutartį padengta. Be to, šalys pateikė santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų sąrašą: televizorius Philips, televizorius Sony, šaldytuvas, skalbimo mašina, virtuvės kombainas, smulki virtuvės technika, siurblys, duomenų serveris, juodalksnio valgomasis stalas, valgomojo kėdės 4 vnt., jaunuolio baldai (stalas, spinta, komoda), sofa – lova, pakabinami šviestuvai, lova (paauglio), miegamojo lova, minkštas kampas, terasos baldų dalis, buities reikmenys (indai ir t. t.). Ieškovas nurodė kilnojamųjų daiktų vertes: televizorius Philips 2440 Lt vertės, televizorius Sony 250 Lt vertės, šaldytuvas 1000 Lt vertės, skalbimo mašina 1000 Lt vertės, virtuvės kombainas 500 Lt vertės, siurblys 900 Lt vertės, duomenų serveris 750 Lt vertės, juodalksnio valgomasis stalas 660 Lt vertės, valgomojo kėdės 4 vnt. 310 Lt vertės, jaunuolio baldai (stalas, spinta, komoda) 885 Lt vertės, sofa – lova 750 Lt vertės, pakabinami šviestuvai 770 Lt vertės, lova (paauglio) 400 Lt vertės, miegamojo lova 450 Lt vertės, minkštas kampas 800 Lt vertės, terasos baldų dalis 500 Lt vertės, buities reikmenys (indai ir t. t.) 1500 Lt vertės, iš viso 13864,00 Lt. Atsakovė nurodė, kad kilnojamųjų daiktų vertė yra žymiai mažesnė nei teigia ieškovas: televizorius Philips 2000 Lt vertės, televizorius Sony nieko nevertas, nes jis yra 18 metų senumo, šaldytuvas 500 Lt vertės, skalbimo mašina 500 Lt vertės, virtuvės kombainas nieko nevertas, nes seniai sugedęs, smulki virtuvės technika (mikseris, bulvių tarkavimo mašina) 75 Lt vertės, siurblys naujas kainavo apie 500 Lt, bet jis jau kokie 7 metai neveikia, duomenų serverio įvertinti negali, nes nežino, kas tai yra, juodalksnio valgomasis stalas 300 Lt vertės, valgomojo kėdės 4 vnt. 200 Lt vertės, jaunuolio baldai (stalas, spinta, komoda) 700 Lt vertės, sofa – lova 100 lt vertės, pakabinami šviestuvai 300 Lt vertės, lova (paauglio) 200 Lt vertės, miegamojo lova 500 Lt vertės, minkštas kampas nieko nevertas, nes jam apie 30 metų, kelis kartus keistu gobelenu, terasos baldų dalis 300 Lt vertės, buities reikmenys (indai ir t. t.) 300 Lt vertės, iš viso 5975,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti daiktų vertę turto padalijimo momentu, visi daiktai nėra nauji, šie daiktai buvo naudoti apie 10 metų, bei įvertinus šalių nurodytas daiktų vertes, pripažintina, kad televizoriaus Philips vertė 2000 Lt, televizoriaus Sony vertė 50 Lt, šaldytuvo vertė 700 Lt, skalbimo mašinos vertė 700 Lt, virtuvės kombaino vertė 50 Lt, smulkios virtuvės technikos (mikseris, bulvių tarkavimo mašina) vertė 100 Lt, siurblio vertė 200 Lt, duomenų serverio vertė 750 Lt, juodalksnio valgomojo stalo ir 4 vnt. valgomojo kėdžių vertė 900 Lt, jaunuolio baldų (stalas, spinta, komoda) vertė 700 Lt, sofos – lovos vertė 100 Lt, pakabinamų šviestuvų vertė 300 Lt, lovos (paauglio) vertė 200 Lt, miegamojo lovos vertė 500 Lt, minkšto kampo vertė 50 Lt, terasos baldų vertė 300 Lt vertės, buities reikmenų (indai ir t. t.) vertė 300 Lt., iš viso yra kilnojamųjų daiktų už 7900,00 Lt. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovas iki 2011 metų lapkričio mėnesio nuomojosi biurą savo verslui ir šiame biure turėjo baldus, stacionarų ir nešiojamą kompiuterius bei spausdintuvą. Ieškovas nurodė, kad šių daiktų dabar nebeturi, todėl į dalintino turto sąrašą įtrauktinas šių daiktų ekvivalentas pinigine išraiška. Šalys sutarė, jog biuro baldų vertė 600 Lt, stacionaraus kompiuterio vertė 1500 Lt, nešiojamojo kompiuterio vertė 1500 Lt, spausdintuvo vertė 500 Lt, iš viso daiktų už 4100 Lt. Šalys taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų: tarp ieškovo ir AB SEB banko 2004-05-26 sudaryta kredito sutartis Nr. 0450418010774/50, pagal kurią bankas suteikė kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka grąžinti bankui suteiktą kreditą; tarp ieškovo ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 2009-08-17 sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, išduotas draudimo liudijimas (polisas) serija (duomenys neskelbtini), kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

27Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias nelygias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-251/2006;2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš sutuoktinių, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D. , bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400000 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, t. y. po santuokos nutraukimo šalims asmeninės nuosavybės teise priteistina po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 200000 Lt vertės. Įvertinus šalių nuomonę dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai naudojasi jachta „Piranija“, į tai, kad atsakovė lieka gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi kilnojamieji daiktai, ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistina jachta „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), 35000 Lt vertės, atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistini kilnojamieji daiktai (televizorius Philips, televizorius Sony, šaldytuvas, skalbimo mašina, virtuvės kombainas, smulki virtuvės technika, siurblys, duomenų serveris, juodalksnio valgomasis stalas, valgomojo kėdės 4 vnt., jaunuolio baldai (stalas, spinta, komoda), sofa – lova, pakabinami šviestuvai, lova (paauglio), miegamojo lova, minkštas kampas, terasos baldų dalis, buities reikmenys (indai ir t. t.)), kurių vertė 7900,00 Lt. Šalims taip pat lygiomis dalimis priteistina 230 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, 1025,00 Lt vertės, t. y. kiekvienam po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, 512,50 Lt vertės. Kaip minėta prieš tai, 2011-11-01 dienai į dalintino turto sąrašą įtrauktinos 81611,20 Lt piniginės lėšos, kurias sudaro Lifosa akcijos (Finasta) 4331,00 Lt, Finasta fondai 22712,00 Lt, SEB VIP investicinis fondas 14325,00 Lt, gryni 22443,20 Lt, paskola Solveigai 17800,00 Lt. Šios piniginės lėšos dalintinos šalims lygiomis dalimis, t. y. kiekviena iš šalių turėtų gauti 40805,60 Lt. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atsakovei pervedė 16000,00 Lt į asmeninę banko sąskaitą, o 15000,00 Lt atsakovei buvo grąžinta kaip paskola iš jos draugės S.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2011-11-17 mokėjimo nurodymu pervedė atsakovei 16000,00 Lt (b. l. 106, II t.), 2012-04-12, 2012-04-13 ir 2012-04-16 mokėjimo nurodymai S. Š. pervedė atsakovei 15000,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „skolos grąžinimas“ (b. l. 110, II t.), atsakovei iš viso pervesta 31000,00 Lt. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovei iš ieškovo dar turėtų sumokėta 9805,60 Lt. Be to, šalys pripažino, jog 2011 metų lapkričio mėnesį ieškovas nuomojosi biurą ir ten buvo kilnojamieji daiktai: biuro baldai, stacionarus kompiuteris, nešiojamas kompiuteris, spausdintuvas, iš viso daiktų už 4100 Lt, tačiau šių daiktų ieškovas nebeturi, taigi atsakovei priteistina pusės šių daiktų vertės dydžio kompensacija, t. y. 2050,00 Lt.

28Taigi nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, po santuokos nutraukimo ieškovui pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 235512,50 Lt, atsakovei pripažintina asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 208412,50 Lt. Įvertinus nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovei turėtų būti kompensuota 9805,60 Lt dalis piniginių lėšų bei 2050,00 Lt už biuro baldus, atsakovei iš ieškovo priteistina 38955,60 Lt dydžio kompensacija.

29Ieškovas nurodė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų pagal tarp ieškovo ir AB SEB banko 2004-05-26 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450418010774/50, bei pagal tarp ieškovo ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 2009-08-17 sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį, kuria apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šių įsipareigojimo ginčo tarp šalių nėra. Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Atsižvelgiant į trečiojo asmens AB SEB banko nuomonę bei į tai, kad šalys sutinka, jog pagal šias prievoles šalys lieka atsakingos solidariai, prievolė pagal 2004-05-26 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 ir pagal 2009-08-17 sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį pripažintinos solidariomis šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Šalys patvirtino, kad kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

30Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 6 dalį, bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Įvykdyta solidarioji prievolė, siejusi kreditorių ir bendraskolius, pagal bendrą taisyklę baigiasi, o vietoj jos atsiranda buvusių solidariųjų skolininkų dalinės tarpusavio prievolės. Taigi, nors ir šalys lieka skolingos kreditoriams solidariai, atitinkamai kuri šalis ketina vykdyti prievolę ar jau yra įvykdžiusi didesnę dalį prievolės, turi teisę pasibaigus solidariajai prievolei reikalauti iš kitos šalies jai tenkančios dalies.

31Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters E. D. gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, teismo posėdžio metu išsakytą nuomonę, institucijos, teikiančios išvadą, atstovės rekomendacijas, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog atsakovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės E. D. gyvenamąją vietą su ieškove, netrukdant ieškovui matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu (CK 3.59 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymas Nr. I-1234).

32Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė kartu su šalių nepilnamete dukra E. D. iki dukters pilnametystės panaudos pagrindu naudojasi ieškovui tenkančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir privalo padengti visas su buto išlaikymu susijusias išlaidas, teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog sutinka, kad atsakovė su dukra naudotųsi butu tol, kol dukra E. D. pabaigs vidurinę mokyklą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteistinas šalims po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise, darytina išvada, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi pareigą apmokėti dalį buto išlaikymo išlaidų, kurios susijusios su nekilnojamojo daikto išlaikymu ir išsaugojimu, t. y. patalpų administravimas, šildymas, atliekų išvežimas ir pan., o likusias komunalines išlaidas, kurios susidaro faktiškai naudojantis butu, t. y. apmokėjimas už vandenį, dujas, elektrą ir pan., turi pareigą apmokėti atsakovė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė kartu su šalių nepilnamete dukra E. D. turi teisę neatlygintinai naudotis ieškovui tenkančia 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šalių nepilnametė dukra E. D. pabaigs vidurinę mokyklą, nustatant, kad ieškovas ir atsakovė privalo apmokėti komunalines išlaidas, kurios yra susijusios su nuosavybės teisės turėjimu, t. y. bendrųjų patalpų administravimas, šildymas, atliekų išvežimas ir pan., o likusias komunalines išlaidas privalo apmokėti atsakovė.

33Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodo, kad šiuo metu teikti didesnio išlaikymo neturi, mano, kad toks išlaikymo dydis patenkins būtinus nepilnametės dukros poreikius. Atsakovė prašo priteisti po 700 Lt dukters E. D. išlaikymui, pateikia išlaidų paskaičiavimo lentelę, taip pat nurodo, kad, jei ieškovas turi galimybę mokėti tik po 500 Lt išlaikymą, tuomet prašo priteisti dalį išlaikymo turtu, t. y. priteisti atsakovei didesnę dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) – ne 1/2 dalį, o 2/3 dalis. Išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis, kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau turi būti įvertinta tai, kokia išlaikymo forma geriausiai atitiks vaiko interesus. Be to, priteisiant vaikui tam tikrą turtą (kaip išlaikymo formą) turi būti įvertinta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-7-96/2003; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C. ir kt., bylos Nr. 3K-3-49/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus asmuo, turi galimybę mokėti išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis, byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas išlaikymą vaikui priteisti kitomis formomis. Atsakovė prašo jai priteisti didesnę dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), šią dalį skiriant nepilnametei dukrai E. D. kaip išlaikymą turtu. Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovas gali vykdyti šią pareigą, mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurių dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti vaikų teisę į būstą, tam nebūtina priteisti dalį išlaikymo jam priklausančiu turtu.

34Atsakovė pateikė mėnesio išlaidų vaiko poreikiams sąrašą, pagal kurį mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma nurodyta nuo 1300 Lt iki 1900 Lt (b. l. 180, I t.), bylos nagrinėjimo metu prašė iš ieškovo priteisti 700 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimalios mėnesinės algos dydis yra 1000 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Aplinkybių apie tai, kad nepilnametės E. D. poreikiai ypatingi (pvz. dėl sveikatos būklės ir kt.), ir todėl jos išlaikymui kas mėnesį reikalinga didesnė nei vidutinė suma, byloje nenustatyta, todėl teismas pripažįsta, kad reikalingo išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 1000 Lt per mėnesį.

35Sprendžiant iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteks 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kylinė jachta „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių. Atsakovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių, be to, atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys liko solidariai atsakingos pagal prievoles pagal 2004-05-26 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 ir pagal 2009-08-17 sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį. Duomenų apie kitus šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Šalys turi pilnametę dukrą M. D., kuri šiuo metu studijuoja aukštojoje mokykloje ir abu tėvai ją remia materialiai. Pagal UAB „Stenda“ 2013-09-02 ir 2014-02-06 pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, atsakovei mokamas 1500-2000 Lt dydžio darbo užmokestis atskaičius mokesčiu. Pagal ieškovo pateiktas metines pajamų deklaracijas, ieškovas 2011 metais iš individualios veiklos gavo 66466,40 Lt pajamas, 2012 metais gavo 70493,78 Lt pajamas, 2014 metais iš individualios veiklos jokių pajamų negavo, (b. l. 55-58, 59-63, II t., b. l. 156-158, III t.). Ieškovas paaiškino, kad šiuo metu jis neturi darbo, jį išlaiko draugė, vasarą ketina dirbti su laivu savaitgaliais, turėtų apie 1500-2000 Lt uždirbti, nuolatinio darbo ieškosi jau pusę metų, bet nieko tinkamo neranda, pačiam verslo atgaivinti taip pat nesiseka, nes vis dar jaučiasi krizė, anksčiau jo pajamos buvo apie 9000 Lt per mėnesį, todėl galėjo skirti žymiai didesnę sumą dukters išlaikymui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, t. y. 1000 Lt per mėnesį, bei į nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198, 3.200 straipsniai).

36Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

37Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. Kita ieškinio dalis atmestina.

38Ieškovui pareiškus ieškinį 2013-09-04 teismo nutartimi 4489,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 58-59, I t.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo priteistina 912,53 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės priteistina 3576,47 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kurio sumokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 84 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

39Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 4500,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 70, I t.). Patenkinus 83 procentus ieškovo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 3735,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2000,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 161, III t.) ir 130,00 Lt išlaidos už banko sąskaitų išrašus (b. l. 159, 160, III t.), iš viso 2130,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atmetus 17 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 362,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

40Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

41Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 1,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 264, 265, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

43ieškinį tenkinti iš dalies.

44Nutraukti ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. D. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. D. kaltės.

45Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti jo pavardę – D., atsakovei E. D. palikti ikisantuokinę pavardę – T..

46Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

47Nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos mama atsakove E. D., netrukdant ieškovui A. D. matytis, bendrauti su vaiku ir rūpintis jo auklėjimu.

48Priteisti iš ieškovo A. D. nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-08-30) iki vaiko pilnametystės.

49Paskirti atsakovę E. D. lėšų, skirtų dukters E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

50Pripažinti, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės E. D. nuosavybė.

51Turtą ir skolinius įsipareigojimus padalinti sekančiai:

52Butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį, asmeninės nuosavybės teise.

53Ieškovo A. D. vardu registruotą kylinę jachtą „Piranija“, registro (identifikavimo) Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovui A. D. asmeninės nuosavybės teise.

54Atsakovei E. D. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:

551) televizorių Philips, 2) televizorių Sony, 3) šaldytuvą, 4) skalbimo mašiną, 5) virtuvės kombainą, 6) siurblį, 7) duomenų serverį, 8) juodalksnio valgomąjį stalą, 9) valgomojo kėdes 4 vnt., 10) jaunuolio baldus (stalas, spinta, komoda), 11) sofą – lovą, 12) pakabinamus šviestuvus, 13) lovą (paauglio), 14) miegamojo lovą, 15) minkštą kampą, 16) terasos baldų dalį, 17) buities reikmenis.

56Ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA vertybinių popierių.

57Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei E. D. 38955,60 Lt dydžio kompensaciją už didesnę dalį jam tenkančio turto.

58Pripažinti, kad atsakovė E. D. kartu su šalių nepilnamete dukra E. D. turi teisę neatlygintinai naudotis ieškovui A. D. tenkančia 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki šalių nepilnametė dukra E. D. pabaigs vidurinę mokyklą, nustatant, kad ieškovas A. D. ir atsakovė E. D. privalo apmokėti komunalines išlaidas, kurios yra susijusios su nuosavybės teisės turėjimu, t. y. bendrųjų patalpų administravimas, šildymas, atliekų išvežimas ir pan., o likusias komunalines išlaidas privalo apmokėti atsakovė E. D..

59Pripažinti, kad už prievoles pagal tarp ieškovo A. D. ir AB SEB banko 2004-05-26 kredito sutartį Nr. 0450418010774/50 bei tarp ieškovo ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, 2009-08-17 gyventojų turto draudimo sutartį po santuokos nutraukimo ieškovas A. D. ir E. D. lieka atsakingi solidariai.

60Kitą ieškinio dalį atmesti.

61Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

62Priteisti ieškovui A. D. iš atsakovės E. D. 3372,90 Lt bylinėjimosi išlaidų.

63Priteisti iš ieškovo A. D. 912,53 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

64Priteisti iš atsakovės E. D. 3576,47 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

65Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

66Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

67Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:... 3. 1) nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių... 4. 2) padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui ½ dalį buto,... 5. 3) nustatyti, kad šalys yra solidariai atsakingos pagal 2004-05-26 būsto... 6. 4) nustatyti nepilnametės dukters E. D., gim. 2001-06-02, gyvenamąją vietą... 7. 5) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters E. D., gim. 2001-06-02,... 8. 6) nustatyti, kad atsakovė kartu su šalių nepilnamete dukra iki dukters... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė... 10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 11. Trečiasis asmuo AB SEB bankas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į... 12. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C... 13. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S.... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė... 16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnį, teismas privalo... 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje... 19. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 20. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo... 21. Ieškovas prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų... 22. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, paaiškina, kad su... 23. Atsižvelgiant į šalių prašymus, ieškovui po santuokos nutraukimo... 24. Nustačius, kad sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, šis... 25. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 26. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko... 27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį... 28. Taigi nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, po... 29. Ieškovas nurodė, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų pagal tarp... 30. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6... 31. Ieškovas prašo nustatyti nepilnametės dukters E. D. gyvenamąją vietą su... 32. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė kartu su šalių nepilnamete dukra E.... 33. Ieškovas prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. po 500,00 Lt... 34. Atsakovė pateikė mėnesio išlaidų vaiko poreikiams sąrašą, pagal kurį... 35. Sprendžiant iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį... 36. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies... 37. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje... 38. Ieškovui pareiškus ieškinį 2013-09-04 teismo nutartimi 4489,00 Lt žyminio... 39. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas,... 40. Atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 3372,90... 41. Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 43. ieškinį tenkinti iš dalies.... 44. Nutraukti ieškovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės E. D.... 45. Po santuokos nutraukimo ieškovui A. D. palikti jo pavardę – D., atsakovei... 46. Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.... 47. Nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti... 48. Priteisti iš ieškovo A. D. nepilnametės E. D., a.k. (duomenys neskelbtini),... 49. Paskirti atsakovę E. D. lėšų, skirtų dukters E. D., a.k. (duomenys... 50. Pripažinti, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys... 51. Turtą ir skolinius įsipareigojimus padalinti sekančiai:... 52. Butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys... 53. Ieškovo A. D. vardu registruotą kylinę jachtą „Piranija“, registro... 54. Atsakovei E. D. po santuokos nutraukimo priteisti asmeninės nuosavybės teise:... 55. 1) televizorių Philips, 2) televizorių Sony, 3) šaldytuvą, 4) skalbimo... 56. Ieškovui A. D. ir atsakovei E. D. po 115 vnt. Panevėžio statybos tresto PVA... 57. Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei E. D. 38955,60 Lt dydžio kompensaciją... 58. Pripažinti, kad atsakovė E. D. kartu su šalių nepilnamete dukra E. D. turi... 59. Pripažinti, kad už prievoles pagal tarp ieškovo A. D. ir AB SEB banko... 60. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 61. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti... 62. Priteisti ieškovui A. D. iš atsakovės E. D. 3372,90 Lt bylinėjimosi... 63. Priteisti iš ieškovo A. D. 912,53 Lt žyminio mokesčio į valstybės... 64. Priteisti iš atsakovės E. D. 3576,47 Lt žyminio mokesčio į valstybės... 65. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 66. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 67. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...