Byla 2S-451-260/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5208-192/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kalipsė“ ieškinį atsakovui A. M. B. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė 2014 n02 03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt) žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, siekdama užtikrinti pareikštų reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.

4Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo A. M. B. turtą ne didesnei kaip 18 174,81 Lt sumai.

5Ieškovė 2014 09 17 pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti jai iš atsakovo 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt) nuostolius, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, buvęs UAB „Kalipsė“ vienintelis akcininkas ir vadovas, nuo 2006 metų veikė priešingai įmonės veiklos tikslams ir kreditorių interesams, įmonei esant faktiškai nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir didino įmonės įsiskolinimus, dėl ko jo veiksmai lėmė, kad šiuo metu įmonė negali įvykdyti savo prievolių kreditoriams ir atsakovo įmonei padaryta žala yra 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt). Atsakovas taip pat neįvykdė Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, numatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Atsakovas neperdavė įmonės bankroto administratorei keturių įmonės vardu įregistruotų transporto priemonių, kurių vertė jas realizavus ir perdavus supirkimui į metalo laužą būtų buvusi 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt).

6Ieškovė, pareiškusi patikslintą ieškinį, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt) sumai. Nurodė, kad pareikštų reikalavimų suma, kuri fiziniam asmeniui laikytina didele, taip pat aplinkybės, kad atsakovas piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį ir neperduoda įmonės turto administratorei, leidžia manyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, pakeitė 2014 m vasario 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt) sumai, o tokio nesant, likusiai reikalavimo sumai užtikrinti areštavo atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt) sumai uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčiais ir kitomis įmokomis į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, atsiskaitymus ieškovei. Teismas, nurodęs, kad ieškinio reikalavimų pagrįstumas šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėtinas, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma laikytina didele, kas leidžia preziumuoti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, sprendė, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tikėtinai pagrįstas, todėl, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones didesnei patikslinto ieškinio reikalavimų sumai.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino šalių padėtį. Kadangi atsakovas yra fizinis asmuo, jam piniginės lėšos yra reikalingos ne atsiskaitinėti su darbuotojais ar biudžetu, o pragyvenimui. Teismas nutartyje atsakovą vertino kaip juridinį asmenį ir nepagrįstai suvaržė atsakovo teises į normalų egzistavimą, nes tam neleido naudoti savo lėšų.
  2. Ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą beveik 10 kartų didinti atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sąlygojo tik ieškovės nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas teise.
  3. Ieškovė nepagrįstai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ne transporto priemonių faktinę vertę, bet jų įsigijimo kainą.
  4. Ieškovė patikslintą ieškinį pateikė tik siekdama paveikti atsakovą byloje sudaryti taikos sutartį. Ieškovės elgesys, kai ji papildomai reikalauja priteisti iš atsakovo daug didesnę sumą nei bankroto byloje yra patvirtinta įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma, laikytinas nesąžiningu. Reikalavimas priteisti 11 756,26 Eur (40 592 Lt) didesnę pinigų sumą nei kad yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, yra nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas. Ieškovė tuo pačiu ieškiniu papildomai iš atsakovo prašo priteisti dar ir 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt) sumą už neperduotas transporto priemones, todėl ieškinio reikalavimas, iš viso 17 020,04 Eur (58 766,81 Lt) viršijantis teismo patvirtintus kreditorinius reikalavimus, vertintinas tik kaip siekis neteisėtai praturtėti. Patenkinus visus teismo patvirtinus kreditorinius reikalavimus, bankroto byla būtų nutraukta, o įmonė liktų su 17 020,04 Eur (58 766,81 Lt) pelnu.
  5. Ieškovės nesąžiningumą skatina ir tai, kad ji yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir leidžia bankroto administratorei, reiškiant nepagrįstus ieškinius, daryti poveikį atsakovui.

11Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visais atvejais sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbiausia yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų šalies teisių daugiau, negu yra būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kurie patvirtintų, jog jo teisės ir teisėti interesai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra varžomi labiau, nei tai yra būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. 2014 m. vasario 5 d. teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovas šios teismo nutarties neskundė, dėl ko, net ir panaikinus skundžiamą nutartį, atsakovo teisės būtų suvaržytos, tik mažesne apimtimi. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, piktnaudžiaudama savo teisėmis, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog dėl atsakovo, laiku nesikreipusio dėl bankroto bylos UAB „Kalipsė“ iškėlimo, kaltės įmonė patyrė žalą. Įmonės skola yra 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt) ir ji laikytina dėl atsakovo neveikimo įmonei bei jos kreditoriams padaryta žala. Patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma nėra baigtinė, todėl negalima laikyti, kad ji atspindi realią atsakovo padarytą įmonei žalą. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo ne faktinę bankroto administratorei neperduotų transporto priemonių vertę, bet jų įsigijimo vertę, kadangi ieškovės ieškinyje yra aiškiai nurodyta, kad prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro pinigų suma, kurią ieškovė būtų gavusi, jei būtų realizavusi jai perduotas transporto priemones. Pareikštų reikalavimų suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didelė, o tokiais atvejais aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas yra preziumuojama. Todėl teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

14Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

15CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas apima tiek vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita, tiek, pavyzdžiui, tos pačios laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimą, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos pakeitimą, t. y. pakeičiant vieną iš laikinosios apsaugos priemonių sudedamųjų dalių (pakeitimas iš dalies). Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą – vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-63/2014). Keičiant laikinąsias apsaugos priemones taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju. Sprendžiant klausimą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, būtina įvertinti pareikšto prašymo pagrįstumą, nustatyti, ar prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra būtina siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir ar nepakeitus vienos taikytos laikinosios apsaugos priemonės kita būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

16Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. konkrečios bylos aplinkybės. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-330/2009). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

17Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl žalos iš atsakovo, kaip buvusio bankrutavusios UAB „Kalipsė“ vadovo, priteisimo šiam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos UAB „Kalipsė“ iškėlimo bei dėl teismo nutartyje numatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą tinkamo neįvykdymo. Ieškovės teigimu, bankrutavusi įmonė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, kurią pareikštu ieškiniu ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė, kreipusis į teismą, o taip pat ir pareiškusi patikslintą ieškinį, pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o ieškovei pateikus patikslintą ieškinį – pakeitė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t.y. padidino atsakovo atžvilgiu taikyto turto arešto mastą iki patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų sumos. Atsakovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo), kuria iš esmės buvo padidintas turto arešto mastas nuo 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt) iki 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt), nurodydamas, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo patikslinto ieškinio reikalavimų, patikslintą ieškinį pareiškė piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis, nesąžiningai ir tik siekdama paveikti atsakovą sudaryti taikos sutartį byloje.

18Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų dėl preliminaraus patikslinto ieškinio reikalavimų nepagrįstumo, nurodo, kad šie argumentai yra nepagrįsti, nes, remiantis pirmiau nurodyta CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata bei teismų formuojama praktika, laikinųjų apsaugos priemonių viena iš taikymo sąlygų yra ne ieškinio reikalavimų įrodymas, bet tik tikėtinas jų pagrindimas. Konkrečiu atveju dėl to, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kartu su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), todėl šioje proceso stadijoje reikalauti, kad pareikšti reikalavimai visa apimtimi būtų įrodyti, nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovė įrodymus gali teikti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įprastai tik išnagrinėjus bylą iš esmės yra daromos galutinės išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali tik tuo atveju, jeigu reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, t. y. jeigu net ir pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl jo nesuderinamumo su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu arba, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismui nėra pateikti jokie ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų ieškinio ir patikslinto ieškinio, ji faktines aplinkybes grindžia rašytiniais prie ieškinių pateiktais įrodymais, todėl patikslinto ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškovės pareikštus reikalavimus esant neįrodytais ir nepagrįstais. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo šioje proceso stadijoje, neturėjo spręsti, ar ieškovė yra neginčijamai įrodžiusi, kad dėl atsakovo, kaip buvusio bankrutavusios įmonės savininko ir vadovo neveikimo, bankrutuojanti įmonė yra patyrusi ieškovės nurodyto dydžio žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs akivaizdaus patikslinto ieškinio nepagrįstumo, neturėjo pagrindo atmesti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (turto arešto masto pakeitimo). Pirmosios instancijos teismui manant, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia patikslinto ieškinio reikalavimus, teismas pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tikslingumo.

19Tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, gali būti sprendžiama dėl to, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar pasunkėjimui motyvavo tuo, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma yra didelė. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl tokiu atveju aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikslintu ieškiniu iš atsakovo yra prašoma priteisti 49 191,32 Eur (169 847,78 Lt), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikštų reikalavimų sumą įvertino kaip didelę. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą, o kartu ir nurodytą prezumpciją. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą beveik 10 kartų didinti atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Priešingai, pirmiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovei padidinus pareikštų reikalavimų sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi padidino atsakovo atžvilgiu taikyto turto arešto mastą, kadangi, priešingu atveju, dalis ieškovės pareikštų reikalavimų būtų neužtikrinti, kas sąlygotų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

20Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus dėl ieškovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo teise. Atsakovas ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik siekdama daryti poveikį atsakovui dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat tuo, kad ieškiniu pareikštų reikalavimų suma yra didesnė, nei kad bankroto byloje kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma, kas leidžia spręsti apie ieškovės siekį praturtėti, nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą.

21Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt) žalos, patikslintame ieškinyje papildomai pareiškė reikalavimą ir dėl 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt) žalos iš atsakovo priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas UAB „Kalipsė“ vadovu ir vieninteliu akcininku, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Kalipsė“ iškėlimo, todėl turi padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, jog įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paminėtina, kad ieškovę atstovaujanti bankroto administratorė bankroto proceso metu turi ginti visų įmonės kreditorių interesus ir veikti jų naudai. Todėl paaiškėjus aplinkybėms, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo gali būti pažeistos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės, privalo imtis priemonių jų interesams apginti. Pareikštu ieškiniu, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, ieškovės atstovė būtent to ir siekia. Atsakovas nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie patvirtintų kitokius ieškovės atstovės tikslus pareiškiant ieškinį nei kad yra nurodyta. Nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovė patikslintą ieškinį pareiškė siekdama daryti poveikį atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko atskirojo skundo argumentą, kad ieškinys pareikštas tik siekiant atsakovą priversti sudaryti taikos sutartį.

22Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovė patikslintu ieškiniu papildomai prašo priteisti iš jo 11 756,26 Eur (40 592 Lt) didesnę pinigų sumą nei kad yra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma. Ieškovės teismui pateikta kreditorinių reikalavimų detalizacija patvirtina, jog įmonės skola kreditoriams yra 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt). Be to, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad UAB „Kalipsė“ bankroto byloje (Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-374-153/2015) 2013 m. liepos 3 d. nutartimi pripažįstant įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pakartotinai buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai iš viso 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt) sumai, t. y. tokiai sumai, kurią kaip žalos dydį patikslintame ieškinyje nurodė ieškovė. Taip pat remiantis Liteko duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi UAB „Kalipsė“ bankroto byloje buvo patvirtintas ir 2 524,94 Eur (8 718,10 Lt) atsakovo finansinis reikalavimas. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad ieškovė patikslintame ieškinyje papildomai reikalauja priteisti iš atsakovo daug didesnę sumą nei kad bankroto byloje yra patvirtinta įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma.

23Bylos duomenys nepatvirtina ir ieškovės siekio pasipelnyti pareiškiant patikslintą ieškinį, kadangi, kaip jau nustatyta, UAB „Kalipsė“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma yra daug didesnė nei kad nurodė atsakovas, o be to, bankroto proceso metu yra tenkinami ne tik įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, bet turi būti apmokamos administravimo išlaidos. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, todėl didesnių ieškinio reikalavimų pareiškimas nei kad bankroto byloje yra patvirtina finansinių reikalavimų suma, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės siekį pasipelnyti. Ieškovė, mananti, kad dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo buvo padaryta tam tikro dydžio žala, turi teisę pareikšti ieškinį būtent dėl tokio dydžio žalos iš atsakovo priteisimo nepriklausomai nuo to, ar kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų suma ją viršija ar ne.

24Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovo atskirojo skundo argumentai nepatvirtina, kad ieškovė ieškinį atsakovui pareiškė veikdama nesąžiningai, piktnaudžiaudama jai suteiktomis teisėmis ir siekdama pasipelnyti.

25Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir joje nurodydamas, kad atsakovas iš areštuotų lėšų gali vykdyti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokėti mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus, privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jį nepagrįstai sutapatino su juridiniu asmeniu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad tokiu būdu teismas nepagrįstai suvaržė atsakovo teises į normalų egzistavimą, nes neleido lėšų naudoti pragyvenimui, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali patenkinti savo būtinųjų poreikių, teismui nepateikė. Paminėtina, kad tokie patys apribojimai atsakovui buvo taikyti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, kurios atsakovas neskundė. Nurodyta aplinkybė, taip pat duomenų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas, pakeitus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, negali patenkinti savo būtinų poreikių, teismui nepateikimas, leidžia teismui neabejoti savo išvados, kad pakeitus taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iš esmės nebuvo apribotos atsakovo galimybės patenkinti savo būtinuosius poreikius, pagrįstumu.

26Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei pareiškus patikslintą ieškinį, kuriame atsakovui pareikštų reikalavimų suma nuo 5 263,79 Eur (18 174,81 Lt) buvo padidinta iki 43 927,53 Eur (151 672,97 Lt), ir nepakeitus 2014 m. vasario 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, yra grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinybės nagrinėjamu atveju pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (jų mastą) pagrįstumo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

27Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovas gali kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 str. 1 d.) ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.). Taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamą sumą į pirmosios instancijos teismo sąskaitą, tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.).

28Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui nepriteistina iš ieškovo jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

29Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30atskirąjį skundą atmesti.

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

32Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė 2014 n02 03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė... 4. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, tenkinęs ieškovės... 5. Ieškovė 2014 09 17 pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame prašė... 6. Ieškovė, pareiškusi patikslintą ieškinį, taip pat prašė taikyti... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame... 14. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pakeitė... 15. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar... 17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl žalos iš... 18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirojo skundo... 19. Tik preliminariai įvertinus, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų... 20. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo... 21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl... 22. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovė patikslintu ieškiniu... 23. Bylos duomenys nepatvirtina ir ieškovės siekio pasipelnyti pareiškiant... 24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes,... 25. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo... 26. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos... 27. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad atsakovas gali... 28. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovui nepriteistina iš ieškovo jo turėtos... 29. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. atskirąjį skundą atmesti.... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.... 32. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....