Byla 1-128-543/2020

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, Rasai Sabonienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam B. Š., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, nukentėjusiajam N. Š., nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB "Gjensidige" atstovui,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Š., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4kaltinamasis B. Š. 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. Alytuje, Pulko – Žalgirio - Birutės gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punktų reikalavimus – nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiuojančią transporto priemonę – N. Š. vairuojamo automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas ( - ), kairės pusės priekines dureles bei galinį kairės pusės sparną. Po to automobilis „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas ( - ), nuo smūgio, atsitrenkė į Birutės gatvėje stovėjusią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinio numerio ženklas ( - ) dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo N. Š. sveikata dėl kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimo, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

5Kaltinamasis B. Š. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad važiavo Alytaus mieste, Žalgirio gatve kartu su žmona, privažiavęs sankryžą sustojo, pasižiūrėjęs pirma į kairę pusę, po to į dešinę ir nieko nepastebėjęs, pradėjo važiuoti. Matė priekyje stovintį automobilį, tačiau jam iš kairės pusės automobilių nematė. Mano, kad vaizdą galėjo užstoti jo automobilio priekinio stiklo rėmas, todėl ir nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio, kuris važiavo pagrindine gatve, o jis, nepastebėjęs ir įvažiavęs į pagrindinę gatvę, atsitrenkė į šio automobilio šoną. Susidūrimas įvyko sankryžoje. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo asmens, kuris tuo momentu jautėsi gerai ir dėl patirtų sužalojimų nieko nesakė. Abu supildė deklaraciją, subraižė įvykio schemą. Nurodė turintis 52 metų vairavimo stažą ir per visą savo vairavimo laiką neturėjo jokio eismo įvykio, todėl mano, kad šis autoįvykis buvo dėl jo neatidumo. Paaiškino, kad nors ir serga ( - ) liga, tačiau ši liga neįtakoja jo vairavimo kokybės. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti marčią R. Š., nurodė ją gerbiantis labiau nei savo sūnų, dažnai su ja bendraujantis, gerai sutariantis, ji kiekvieną savaitgalį pas juos atvažiuojanti ir esanti jam autoritetas. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis, jo automobilis buvo draustas, todėl mano, kad žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Dėl 3500 eurų neturtinės žalos nuomonės nepareiškė. Nukentėjusiajam į sąskaitą pervedė 200 eurų, siekdamas asmeniškai prisėdėti prie neigiamų pasekmių sumažinimo nukentėjusiajam.

6Nukentėjusysis N. Š., apklaustas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad abejoja, ar kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės gali vairuoti automobilį, todėl mano, kad jam turėtų būti uždrausta tai daryti. Dėl šio eismo įvykio patyrė sužalojimus, jam išniro raktikaulis, kurio medicininėmis priemonėmis negalima atstatyti, dėl to negali pilnai pakelti kairės rankos. Mano, kad šio įvykio pasekmes jaus visą gyvenimą. Iš karto po įvykio medikai jam netinkamai diagnozavo sužalojimus, nurodė kad tai - sumušimas, ištinimas, kuris po kurio laiko turi išnykti. Kadangi ištinimas nepraėjo, kreipėsi pas šeimos gydytoją. Atlikus rentgeną, buvo konstatuotas raktikaulio išnirimas, buvo nusiųstas į Alytaus ligoninės skubios pagalbos skyrių, kur jį apžiūrėjęs traumatologas paaiškino, kad turi viskas sugyti ir jei sugijus skausmas nepraeis, tai tokiu atveju bus reikalinga operacija. Jei skausmas praeis, gydytojas nerekomendavo operacijos, nes gali būti sunkesnės pasekmės nei nauda. Dabar skausmo nejaučia, tik negali pakelti rankos. Kažkiek laiko nešiojo elastinį įtvarą. Reabilitacija medicinos įstaigoje jam nebuvo paskirta, jis pats savarankiškai dėl reabilitacijos taip pat niekur nesikreipė. Nuolat jaučia pasekmes dėl išnirusio raktikaulio, nes raktikaulis yra apie 1 cm pasislinkęs į šoną ir 1 cm išėjęs į išorę, todėl ir estetiškai atrodo negražiai. Fizinį darbą dirbti gali, bet nežino, ar sportuojant galėtų atlikti visus pratimus. Dėl šio sužalojimo turėjo nedarbingumą apie 1-2 mėnesius, dabar jau dirba suvirintoju, gali dirbti šį darbą. Turtinė žala jam yra atlyginta, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Draudimas atlygino turtinę žalą dėl sugandintos transporto priemonės ir automobilyje buvusių daiktų, įvertinus jų nusidėvėjimą, todėl mano, kad turtinė žala atlyginta pilnoje apimtyje, todėl nuo civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atsisako, tačiau parašo priteisti 350 eurų išlaidas už advokato pagalbą ir 2600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prašė priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus tai, kad draudimo bendrovė atlygino 700 Eur, o kaltinamasis 200 Eur, šią sumą prašo sumažinti iki 2600 Eur. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą nurodė sutinkantis, jei kaltinamasis daugiau nevairuos automobilio.

7Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo visiškai pripažino, davė parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:

8Nukentėjusysis N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. įvyko eismo įvykis, Alytuje, Pulko ir Birutės g. sankryžoje. Apie šį įvykį buvo informuota policija. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos nereikia. Dėl eismo įvykio buvo užpildytos deklaracijos. Po eismo įvykio jautė kairės pusės skausmą, galvojo, kad dėl sumušimo. Skausmas nepraėjo, todėl 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Alytaus polikliniką. Chirurgas išrašė vaistų nuo skausmo. Skausmas iki 2019 m. birželio 7 d. nepraėjo, todėl tą pačią dieną kreipėsi į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė krūtinkaulio raktikaulio sąnario išnirimą. Eismo įvykio metu, jam važiuojant pagrindiniu keliu, į dureles įvažiavo "Toyota". Dėl patirto smūgio jo automobilis kitu šonu atsitrenkė į kitą transporto priemonę, tai yra "VW Golf". Eismo įvykio schema ir paaiškinimai užpildyti eismo įvykio deklaracijoje. Apie eismo įvykį nurodė, kad važiavo pagrindiniu keliu, Pulko g. link centro, mokomasis automobilis stovėjo Birutės g. sankryžoje, o atvažiavęs automobilis "Toyota Yaris" iš Žalgirio g. važiavo iš šalutinio kelio ir jo nepraleido, ko pasėkoje atsitrenkė į jo automobilį, o jo automobilis nuo smūgio trenkėsi į sankryžoje stovėjusį mokomąjį automobilį. Po eismo įvykio kaltininkas pripažino savo kaltę, užpildė eismo įvykio deklaracijas. Kažkuris iš vairuotojų iškvietė policijos pareigūnus. Blaivumas nė vienam nebuvo nustatytas. Mano, kad visi vairuotojai buvo blaivūs, tačiau kaltininkas B. Š. buvo labai susijaudinęs, drebėjo. Reiškia civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek ir neturtinės žalos (1 t., b. l. 46, 47-52, 54-55, 56-57).

9Liudytojas V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra ( - ). Jam priskirtas "Volkswagen Golf" automobilis, valstybinio numerio ženklas ( - ) 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val., mokinę L. M. mokė vairavimo, automobilį vairavo L., važinėjo Alytaus m. gatvėmis. Apie 14.40 val. kartu su mokine važiavo Birutės g. ir artėjo prie Pulko-Žalgirio-Birytės g. sankryžos. Šalutiniu keliu, privažiavus prie sankryžos, sustojo prieš ją ir praleido pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Jiems visiškai sustojus, prieš juos, Žalgirio g., šalutiniame kelyje, prieš pat sankryžą sustojo "Toyota Yaris" automobilis, pilkos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Kur norėjo važiuoti, ar tiesiai, ar sukti, neįsidėmėjo, tačiau mano, kad automobilis posūkio signalo nerodė. Būtent "Toyota Yaris" automobilis atkreipė jo dėmesį, nes vairuotojas važiavo su moterimi, kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o už vairo sėdėjo maždaug 65 metų ar vyresnis vyriškis, kurio elgesys buvo neadekvatus - būdamas už vairo pradėjo muistytis, traukyti pečius, manieros buvo sutrikusios, elgesys buvo panašus, lyg asmuo sirgtų nervine liga. Pagalvojo, kad gali nutikti kažkas blogo ir pastebėjo, kad "Toytota Yaris" vairuotojas staigiai pajudėjo iš savo vietos, rėžėsi į pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį "Honda Civic", tamsiai violetinės/raudonos spalvos. "Honda Civic" rėžėsi į jo mokinės vairuojamą automobilį "Volkswagen Golf". Viskas vyko labai staigiai, pajuto smūgį į savo automobilį ir tuo metu jų automobilis užvažiavo ant bortelio, šaligatvio. Smūgis buvo į jo automobilio priekinį kairį kampą. Pasiteiravus pas L., kuri vairavo mokyklinį automobilį, kaip ji jaučiasi, ji atsakė, kad jai viskas gerai, nei ji, nei jis nesusižalojo. Išlipus iš automobilio ir pasiteiravus pas kitus vairuotojus ar jiems viskas gerai, visi atsakė, kad visi sveiki ir medikų pagalbos nereikia. Suprato, kad vairuotojas alkoholio nevartojęs, nes nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus, tačiau sutarus dėl bendros kaltės, vairuotojas pripažino, kad yra kaltas, todėl buvo užpildytos eismo įvykio deklaracijos. Pagrindiniu keliu važiuojantis "Honda Civic" automobilis, kuris važiavo link Alytaus m. centro, instruktoriaus dėmesio neatkreipė, eismo taisyklių nepažeidė, greičio neviršijo. Po įvykio užpildžius deklaracijas automobilį "Volkswagen Golf" bei pagrindiniu kelia važiavusį "Honda Civic" automobilį nuvežė autovežis, o "Toyota Yaris" automobilis nuvažiavo pats. Nori paminėti, kad mokinei, kurią mokė vairuoti, vairavimo pamokos sekėsi sunkiai, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl gali būti, kad mergina net nepastebėjo, iš kur atvažiavo ir vienas, ir kitas automobilis. Prie apklausos pateikė nuotraukas iš įvykio vietos (1 t., b. l. 168-177).

10Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus apie savo šeimos narį - sutuoktinį B. Š.. 2019 m. gegužės 20 d. popietę, tikslios valandos neprisimena, kartu su savo sutuoktiniu automobiliu "Toyota Yaris", valstybinio numerio ženklas ( - ) važiavo į centrinį parką, planavo pasivaikščioti. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Bevažiuojant Žalgirio g. sustojo prie Žalgirio-Pulko-Birutės g. sankryžą praleisti pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Ji į patį eismą nesiorientavo, sutuoktiniu visiškai pasitiki ir nesitikėjo, kad bus kažkas panašaus. Tiksliai prisimina, kad praleido pagrindiniu keliu, iš kairės pusės, važiuojančius automobilius. Po kiek laiko B. pradėjo važiuoti. Ji net nespėjo sureaguoti, tik pamatė iš dešinės atvažiuojantį automobilį, po ko iškart sekė smūgis. Labai išsigando, toliau sėdėjo savo vietoje. Jai sužalojimai padaryti nebuvo, tik išsigando. B. taip pat nenukentėjo. Prie jos priėjo kažkuris iš vairuotojų ir pasiteiravo, ar viskas gerai. Kadangi jai nieko nenutiko, po kurio laiko išlipo iš automobilio, vairuotojai pildėsi eismo įvykio deklaracijas. Po eismo įvykio nė vienas iš vairuotojų nesiskundė, kad būtų sutrikdyta sveikata, jaustų skausmą ar sutrikimą. Girdėjo, kad kažkuris pasiteiravo, ar niekam nereikia medikų, tačiau tuo meta niekam medikų pagalbos nereikėjo. Buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijas ir išvažiavo. Jos vyras nuolat, kas 4 val., turi vartoti vaistus, kadangi serga ( - ) liga. Mano, kad vyro liga įvykusiam eismo įvykiu jokios įtakos neturėjo, nes jo reakcija tikrai gera. B. šia liga serga jau daug metų, taip pat ir vairuoja. Mano, kad vyras tiesiog nepastebėjo jam iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas. Ji prie nukentėjusio asmens automobilio priėjusi nebuvo ir kokie daiktai buvo sugadinti, nematė. Jos vyras kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažįsta ir labai gailisi, nuo to laiko nebevairuoja automobilio (1 t., b. l. 179-182).

112019 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 7 d. 15.00 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės K. pranešimas, kad kreipėsi N. Š., kuris 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. Alytuje, Pulko g., nukentėjo eismo įvykio metu. Nustatytas krūtinkaulinio raktikaulio sąnario išnirimas. Suteikus medicininę pagalbą išleistas į namus (1 t., b. l. 1-7).

122019 m. gegužės 20 d. policijos registro duomenų pažyma, kurioje fiksuota, kad buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2019 m. gegužės 20 d. apie 14.40 val. įvyko eismo įvykis Alytaus m., Pulko g., kur susidūrė trys automobiliai - B. Š. vairavo automobilį „Toyota Yaris", valstybinio numerio ženklas ( - ) N. Š. vairavo automobilį „Honda Civic", valstybinio numerio ženklas ( - ), automobilis "Volkswagen Golf", valstybinio numerio ženklas ( - ) buvo sustojęs prie sankryžos. Įvykio dalyviai supildė eismo įvykio deklaraciją (1 t., b. l. 12-15).

132019 m. liepos 3 d. specialisto išvada Nr. G 545/2019 (06), kurioje nurodyta, kad N. Š. kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 113).

142019 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. pG922/2019 (06), kurioje nurodyta, kad sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal pateiktus medicininiu dokumentus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis. Kairio raktikaulio sternalinio galo išnirimas padaryta kieto buko daikto poveikyje. Šis sužalojimas galėjo gautis ir auto įvykio metu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. gegužės 20 d. auto įvykio metu. Sužalojimų padarytų vėliau, po įvykio, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje neužfiksuota (1 t., b. l. 140).

152019 m. liepos 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad N. Š. pateikė nuotraukas, kuriose fiksuoti automobilio „Honda Civic", valstybinio numerio ženklas ( - ), apgadinimai (1 t., b. l. 67-72).

162019 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad naudojantis tarnybiniu kompiuteriu atidaromas aplankas "Kompiuteris" paleidžiamas DVD RW įrenginys (D:) Atidarius įrenginį matyti vaizdo įrašas iš automobilio „Honda Civic“, valstybinio numerio ženklas ( - ) registratoriaus. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad automobilis stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, girdimas automobilio variklio garsas, „Honda Civic" automobilis pajuda iš automobilių stovėjimo aikštelės ir iš jos išvažiuoja. Priartėjęs prie pagrindinio kelio, esančio Ulonų g., Alytuje, automobilis sustoja praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, įvažiuoja į Ulonų g. ir degant leidžiamam šviesoforo signalui, sankryžoje pasuka į dešinę, į Pulko g. ir visą laiką važiuoja šia gatve, pagrindiniu keliu, artėjant prie Žalgirio – Birutės – Pulko g. sankryžos, priešpriešinio eismo juosta pravažiavus policijos automobiliui, kairėje pusėje, Žalgirio g., matomas prieš minėtą sankryžą stovintis tamsios spalvos „Toyota Yaris“ automobilis, taip pat matomas prieš minėtą sankryžą, dešinėje pusėje, Birutės g., šalutiniame kelyje, atvažiavęs ir sustojęs automobilis „Volkswagen Golf“, kuris pažymėtas mokomajam automobiliui skirtais žymėti ženklais. Automobilis „Honda Civic“, įvažiavęs į Žalgirio – Birutės – Pulko g. sankryžą, staiga pasuka į dešinę, pasigirsta didelis smūgio garsas bei automobilio padangų šaižus garsas. Kamera, fiksuojanti vaizdą, pakeičia kryptį, matoma, kad automobilis sukasi, pasimato medžių viršūnės, automobilis sustoja (1 t., b. l. 74-80).

172019 m. liepos 31 d. parodymų patikrinimas vietoje protokolas - nukentėjusiam N. Š. pasiūlius parodyti ir paaiškinti įvykio aplinkybes, apie kurias davė parodymus apklausiamas kaip liudytojas, N. Š. pasiūlo atvykti į Alytaus policijos komisariatą ir nuvažiuoti į įvykio vietą. Susitikus policijos komisariate, esančiame Alytus, Jotvingių g. 8, kartu su nukentėjusiuoju N. Š., tarnybiniu automobiliu "Škoda Octavia", valstybinio numerio ( - ) vykstama į įvykio vietą Pulko - Birutės - Žalgirio g. sankryžą. Nuvykus į nukentėjusiojo nurodytą vietą prie Pulko g. 48 pastato, N. Š. paaiškino, kad yra priešais Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryžą. Nukentėjusysis N. Š. paaiškino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. 14.40 val. važiavo automobiliu "Honda Civic", pagrindiniu keliu, Pulko g. nuo automobilių gamyklos "Astra", Ulonų g. link miesto centro pro Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryžą. Paaiškino, kad važiavo ne didesniu greičiu nei leidžia kelių eismo taisyklės ir laikėsi arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kadangi jo važiavimo kryptini yra tik viena eismo juosta, taip važiavo iki pat įvykstant susidūrimui, parodė savo važiavimo kryptį, kad važiavo pagrindiniu keliu Pulko g. nuo Ulonų-Santaikos-Pulko g. sankryžos link miesto centro. Nukentėjusysis N. Š. parodė vietą, kurioje prieš sankryžą pastebėjo stovintį lengvąjį automobilį, kuris buvo pažymėtas mokomajam automobiliu skirtais žymėti ženklais. N. Š. parodė kryptį, iš kurios, prieš pat susidūrimą, pastebėjo atvažiuojantį lengvąjį automobilį, ir vietą Pulko-Birutės-Žalgirio g. sankryžoje, kurioje pajautė smūgį į savo vairuojamo automobilio "Honda Civic" kairės pusės šoną (1 t., b. l. 146-150).

18Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

19BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių neatsargų pažeidimą, vairuojant transporto priemonę, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

20B. Š., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punkto reikalavimą, nustatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino, kad B. Š. įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, tuo metu pagrindiniu keliu važiuojant nukentėjusiajam, taigi, jis nedavė kelio pagrindine gatve prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir dėl to įvykio eismo įvykis. Eismo įvykio metu tiek kelio būklė, tiek oro sąlygos netrukdė laiku pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį nukentėjusiojo vairuojamą automobilį. Teismui nėra abejonių, kad kaltinamasis B. Š. turėjo realią galimybę pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį ir jį praleisti, išvengdamas automobilių susidūrimo. Toks kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – N. Š. sveikatos nesunkiu sutrikdymu. Dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado padariniai t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta N. Š. sveikata, todėl kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies dizpoziciją.

21Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Teismo nustatytų įvykio aplinkybių analizė duoda pagrindą išvadai, kad B. Š. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

22Baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimas

23Kaltinamasis B. Š. ir jo marti R. Š. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį B. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo marčią R. Š.. Kaltinamasis nurodė, kad šį nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, dėl tokio savo elgesio labai išgyvena, turi didelių sveikatos problemų, yra neįgalus, yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, po autoįvykio dar labiau pablogėjo jo fizinė bei psichinė sveikata, niekada anksčiau nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam dalį neturtinės žalos. Mano, kad tarp jo ir marčios R. Š. yra labai artimas tarpusavio ryšys, jie nuolat bendrauja ir tariasi įvairias klausimais, marti jam didelis autoritetas, abu daug diskutavo dėl padarytos nusikalstamos veikos, ji daro teigiamą įtaką teisingiems pasirinkimams.

24Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja R. Š. paaiškino, kad jos ir uošvio ryšys yra stiprus, ji nuolat palaiko tarpusavio santykius, mano, kad yra labiausiai artimas, didžiausią įtaką ir autoritetą turintis šeimos narys. Uošvis visada svarbiais klausimais domisi jos nuomone, klauso patarimų. B. Š. nekonfliktiškas, pareigingas, turintis stiprų atsakomybės jausmą, visada pripažįsta savo klaidas, stengiasi jas ištaisyti ir ateityje nekartoti. Po padarytos nusikalstamos veikos su uošviu daug kalbėjosi dėl neteisėto jo elgesio, mano, kad turi visas galimybes daryti išskirtinai teigiamą įtaką savo uošviui. Šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, iki šių atostogų dirbo ( - ), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Prašo atleisti uošvį B. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirti ją laiduotoja be užstato, kadangi šiuo metu nedirba, gauna minimalias išmokas, skirtas vaiko auginimui.

25Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

26Kaip matyti iš duomenų įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį B. Š. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (2 t., b. l. 19). Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailisi, suprato savo veikos pavojingumą ir pažada daugiau nenusikalsti. Vertinant ar yra pagrindo manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas atsižvelgia į tai, kad B. Š. labai kritiškas savo veiksmų atžvilgiu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 20), psichikos-priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 30, 33), yra senatvės pensininkas, nustatytas neįgalumas ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs laikytis įstatymų, yra pilnavertis visuomenės narys, nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, įtakotas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, B. Š. siekį pasitaisyti ir ateityje nekartoti nusikalstamų veiksmų, rodo ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo, nes kaltinamasis dėl sveikatos būklės nevairuoja ir daugiau nesiekia vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra aplinkybių, kliudančių atleisti B. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 5 dalis).

27BK 40 straipsnio 3 dalis numato, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos R. Š. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nagrinėjamu atveju siūloma laiduotoja yra kaltinamojo marti. Kaip matyti iš kaltinamojo B. Š. bei R. Š. parodymų, jie yra labai artimi, marti turi kaltinamajam didžiausią įtaką ir autoritetą. Ji neteista (2 t., b. l. 87), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 88), dirba ( - ), darbdavio išimtinai teigiamai charakterizuojama (2 t., b. l. 86). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad R. Š. yra tinkama laiduotoja ir teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis akivaizdžią bei realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl B. Š. gali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn. Įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes, jų šeimyninį ryšį ir tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas nėra būtinas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

28Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

29Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – uždraudimas naudotis specialia teise. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

30BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal veikos padarymo metu galiojusias BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis gali būti skiriamas nuo vienerių iki trejų metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai yra padarytas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo gynėja prašė netaikyti jam draudimo naudotis specialia teise, nes kaltinamojo vairavimo stažas virš 40 metų, jis yra drausmingas vairuotojas, eismo įvykį sukėlė pirmą kartą, įtakotas ne ligos, o neatidumo.

32Vis tik teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytų KET pažeidimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Spręsdamas šio baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis medikų pripažintas neįgaliu ir turintis vidutinių specialiųjų poreikių lygį (2 t., b. l. 99), vairuodamas lengvąjį automobilį ir siekdamas kirsti vieną iš judriausių Alytaus miesto gatvių, esant intensyviam eismui, buvo itin neatidus, sukėlė eismo įvykį sankryžoje, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant geram matomumui, normaliomis oro sąlygomis, plačiame ir lygiame kelyje, todėl tai, kad kaltinamasis teigia nepastebėjęs pagrindiniu keliu važiuojančio N. Š. vairuojamo automobilio, rodo nepateisinamą kaltinamojo nerūpestingumą ir atsainų požiūrį į kitus eismo dalyvius. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog šiuo atveju, kai kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise paskyrimas, kas, be abejo, sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nėra pernelyg griežta poveikio priemonė, ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, tai prevencinė priemonė, kuri padės įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui.

33Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis N. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 459,99 Eur turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 141). Ieškinyje nurodė, jog dėl eismo įvykio patyrė 459,99 Eur turtinę žalą. Autoįvykio metu buvo suplėšyta striukė 20 Eur vertės, sulaužyta meškerė ir ant jos buvusi ritė 60 Eur vertės, medicininis įtvaras kainavo 29,99 Eur, advokatės paslaugos ikiteisminio tyrimo metu kainavo 350 Eur. Neturtinę žalą patyrė dėl iki šiol jaučiamų skaudžių įvykio pasekmių, nes išnarintas raktikaulis iki šiol neatstatytas, dėl to įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, nes išnirimas vizualiai matomas. Patyrė išgąstį autoįvykio metu, fizinį skausmą ir nepatogumus, nes ilgą laiką nešiojo įtvarą.

34Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis N. Š. atsisakė civilinio ieškinio reikalavimo dėl 109, 99 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 112 straipsnio 3 dalis), todėl dėl šio reikalavimo teismas plačiau nepasisako.

35N. Š. palaikė civilinio ieškinio reikalavimą dėl 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Parodė, kad jis dėl patirtos traumos gydėsi apie du mėnesius, buvo nedarbingas, apie pusantro mėnesio turėjo nešioti įtvarą, kuris kėlė nepatogumus, dėl to jautė fizinį skausmą, įgijo nepilnavertiškumo kompleksą, nes išniręs raktikaulis neatstatytas iki šios dienos ir nėra tokios galimybės jį atstatyti, todėl šis išnirimas, kuris vizualiai yra matomas, atrodo neestetiškai, dėl šios priežasties vengia būti be drabužių, jaučia dvasinį diskonfortą.

36Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, t. y. civiliniais atsakovais gali būti ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du subjektai, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. CK 6.254 straipsnyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą maksimali galima žalos atlyginimo dėl vieno eismo įvykio suma yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AYB 2326994 patvirtina, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinio numerio ženklas ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko ADB „Gjensidige“ (2 t., b. l. 25). Draudikas atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad N. Š. jau atlygino 700 eurų dydžio padarytą neturtinę žalą, mano, kad pagal esamą situaciją ir suformuotą teismų praktiką tai teisinga satisfakcija už patirtą moralinę žalą (2 t., b. l. 70-73).

37Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.

38Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. Š. nevykdė KET reikalavimų, šiurkščiai pažeidė KET, nebuvo atidus, šalutiniu keliu artėdamas prie susikirtimo su pagrindiniu keliu, nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui. Dėl padarytos veikos nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Nustatinėjant neturtinės žalos dydį, svarbu ir tai, jog kaltinamasis B. Š. vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, yra senatvės pensininkas, neįgalus, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.

39Šiuo atveju nukentėjusiojo pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo suma labai didelė, neatitinka teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 500 Eur iki 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo; 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas; 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-97/2012 (3000 Lt - padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9 šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9165 Lt - šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7000 Lt – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt - plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

40Sprendžiant dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra pateikta objektyvių duomenų apie negatyvius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai, jo darbingumui ar psichologinei būklei. Nors nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybės atstyti išnirusio raktikaulio chirurginiu būdu, tačiau jokių realių gydytojų išvadų ar rekomendacijų, kuriose atsispindėtų tariamos išvados, nepateikė, priešingai, nukentėjusysis nurodė, kad po patirtos traumos lankėsi tik pas gydytoją traumatologą, savo iniciatyva pas trečiojo lygio specialistus nesikreipė, taip pat ne visą gydytojo nustatytą laiką nešiojo jam paskirtą įtvarą, reabilitacijai naudingų procedūrų neatlikinėjo. Visgi, teismas neabejoja, kad nukentėjusysis autoįvykio metu patyrė išgąstį, dėl padaryto kūno sužalojimo patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius nepatogumus dėl šešias savaites trukusio gydymosi, ypač dėl įtvaro nešiojimo, dėl to, jog šį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam N. Š. 1500 Eur neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis B. Š. ir draudikas dalį t. y. 900 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam jau atlyginę, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. Š. iš kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

41Dėl atstovavimo išlaidų

42Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. Š. prašo jam atlyginti 350 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – civilinio ieškinio surašymą ir dalyvavimą vienoje ikiteisminio tyrimo metu vykdomoje apklausoje, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (1 t., b. l. 142).

43BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

44Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamojo kaltės jokio teisinio ginčo nebuvo, tuo tarpu civilinis ieškinys parengtas netinkamai, neinformatyvus, tekstą sudaro šeši sakiniai, parašyti elementaria buitine kalba, nenurodant reikiamų duomenų dėl patirtos neturtinės žalos, jos neargumentuojant ir nepagrindžiant reikiamais įrodymais. Dėl neišsamaus ir neinformatyvaus civilinio ieškinio teisiamajame posėdyje buvo skelbiama pertrauka būtent tam, kad šiuos duomenis būtų galima pateikti. Nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas mažiau nei 50 procentų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, atliekant ikiteisminį tyrimą advokatė dalyvavo tik vienoje nukentėjusiojo apklausoje, kuri užtruko 22 minutes, dėl netinkamai paruošto civilinio ieškinio byloje buvo skelbiama pertrauka, dėl ko pats kaltinamasis neabejotinai patyrė daugiau išlaidų savo gynybai, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiojo prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 25 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 25 Eur už atstovavimą atliekant nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 50 Eur.

45Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

Nutarė

47B. Š., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, remiantis baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduoti ją pagal laidavimą R. Š. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

48Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti B. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

49Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

50N. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB „Gjensidige“ 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

51N. Š. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš B. Š. priteisti 50 (penkiasdešimt) Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą.

52Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

53Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.