Byla A-261-2351-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vestai Muckienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, valstybės įmonei Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai ir A. L., dėl įsakymo bei sprendimo dalių panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 02-05-12924 „Dėl žemės sklypų (registro Nr. 44/381250, Nr. 44/716069) kadastro duomenų patikslinimo ir nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,97 ha ploto žemės sklype Kauno rajone, Taurakiemio seniūnijoje, Guogų kaime (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )); 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 52/22736 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. L.“ dalį, kuria A. L. atkurtos nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,97 ha ploto žemės sklype Kauno rajone, Taurakiemio seniūnijoje, Guogų kaime (žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )).

5Pareiškėjas patikslintame prašyme (b. l. 51-56) nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūroje 2011 m. birželio 21 d. buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. KR12-1845, kuriame buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl į 23 žemės sklypus nepagrįstai atkurtų nuosavybės teisių, nes sklypų dalys patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 25 d. pažyma apie miškų valstybės kadastro duomenis – valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentus Nr. 25892, taip pat 2011 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 25903 apie tekstinius Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius, patvirtino, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. priklausančio žemes sklypo Nr. ( - ), esančio Guogų k., bendras plotas 0,97 ha (toliau – ir Žemės sklypas), dalis (0,08 ha) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos šioje dalyje buvo patvirtintos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Minėta teritorija Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ buvo perduota valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 52/22736 bei įsakymo Nr. 02-05-12924 dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybes teises į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą 2,70 ha žemės sklypą, buvusį Marijampolės apskrityje, Šakių raj., Skrynupių k., perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris – 1,65 ha sklypą (esantį ( - )), 0,97 ha (esantį ( - )) ir 0,3805 ha (esantį ( - )) žemes sklypus. Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 02-05-12924, taip pat sprendinio Nr. 52/22736 dalys, kuriomis trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. atkurtos nuosavybes teises į 0,08 ha valstybines reikšmės miško plotą, esantį Žemės sklype yra neteisėtos iš esmės ir turi būti panaikintinos, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas akcentavo, kad nuosavybės teisės į šį žemės sklypą atkurtos 2007 metais ? po Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 priėmimo bei įsigaliojimo. Nuostata, jog valstybines reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, Miškų įstatymo 4 straipsnyje, Žemės įstatymo 6 straipsnyje. Žemes įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) taip pat numatytas perleisti valstybinės reikšmės miškus privačios nuosavybėn. Atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai yra priskirti prie valstybes išperkamų. Be to, įstatymų leidėjas suteikė išimtinius įgaliojimus tik apskričių viršininkams (nuo 2010 m. liepos 1 d. funkcijų perėmėjas yra Nacionalinė žemes tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių i nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teise ir grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybes išperkamam turtui (Atkūrimo įstatymo 12-15 straipsnių nuostatos). Nuosavybės teisių atkūrimo procesą iš esmės reglamentuoja viešosios teisės normos, o atsakovo veikla šioje srityje yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos privalo užtikrinti, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Atsakovas, atkurdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmes mišką A. L. (0,08 ha), pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Žemės įstatymo nuostatų reikalavimus.

6Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo patikslintu prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 28-30) nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančios sklypo Nr. 179-2 eksplikacijos duomenys patvirtina, kad visą 0,97 ha žemės sklypą sudaro žemės ūkio naudmenos, medžių, krūmų ar želdinių jame nėra. Be to, nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma, kurioje nurodoma, kad 0,08 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) dalis yra užimta valstybinio mišku ? žeme, skirta miškui įveisti. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių Piliuonos k., Taurakiemio sen., Kauno r., numatomų užsodinti miškų paskirtį ? iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį. Iš prie minėto įsakymo pridedamų Kauno r. Taurakiemio sen. Piliuonos kadastro vietovės plano ištraukos matyti, kad Žemės sklypas nepatenka į numatomų užsodinti mišku plotą. Todėl laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas žemės sklypas Nr. 179-2. Ginčas kilo todėl, kad Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Po Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ įgaliojimo, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. gruodžio 20 d. parengė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Šie planai sutampa su Piliuonos kadastro vietovės plano ištrauka. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko VĮ Dubdavos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008 m. vasario 7 d. valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonei Dubdavos eksperimentinei ? mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto 2007 m. vasario 20 d. parengtais ortofotoplanais valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos buvo 2008 m. sausio 14 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje (A. L. nuosavybės teise priklausančio sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008 m. sausio 22 d.). Remiantis Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktu, į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktas įpareigojo, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Vertinant tai, kad tiek valstybinių miškų sklypų, tiek ginčo sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, spręstina, jog sklypų ribos nepersidengė tarpusavyje. Atsakovo nuomone, VĮ Dubdavos eksperimentinė miškų urėdija valstybinius miškus priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, todėl tikslinga tikslinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinių miškų plotus.

7Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Dubravos eksperimentinė miškų urėdija, prašo pareiškėjo skundą patenkinti visiškai (b. l. 76-78, 91-92, 110-115). Paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai iš dalies yra nepagrįsti ir, tuo pačiu, neteisėti. Ginčijamų įsakymo bei sprendimo dalimi trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. nuosavybės teisės į 0,08 ha valstybinės reikšmės miško, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė yra atkurtos nepagrįstai. Tai, kad šioje sklypo dalyje nėra medžių (miško), ginčo išsprendimui (tuo pačiu ir administracinių aktų teisėtumui) lemiamos įtakos neturi, nes Miškų įstatymas numato, jog miško žeme laikoma ir žemė, skirta miškui įveisti. Trečiųjų suinteresuotų asmenų, argumentai iš esmės sutapo su pareiškėjo argumentais dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių įvertinimo bei administracinių aktų neteisėtumo pagrindų.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčo sklypo dalyje jokių medžių nebuvo ir šiuo metu nėra. Paminėtu žemės sklypu jis pastoviai naudojasi nuo 1986 metų. Artimiausi medžiai yra maždaug 50 metrų nuo jo sklypo ribos.

9II.

101. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

112. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko valdytą 2,70 ha žemės sklypą, buvusį Marijampolės apskrityje, Šakių r., Skrynupių k. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 52/22736, taip pat 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-12924 trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai asmeninėn nuosavybėn buvo perduotas ir 0,97 ha ploto žemės sklypas, esantis Kauno r., Taurakiemio sen., Guogų km. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio 0,97 ha žemės sklypo dalis (0,08 ha) pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą ir numatyta kaip miško žemė, skirta miškui įveisti. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti duomenys bei sisteminė Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių, 4 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio nuostatų analizė.

123. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė į Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, jų ribas bei pateiktas miškų schemų duomenis, taip pat neįvertino aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Teismas analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnių, Žemės įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijami aktai dalyje dėl 0,08 ha prieštarauja aukščiau išdėstytam teisiniam reguliavimui, todėl pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo (ABTĮ 57 str., 89 str. 1 d. 1 p.).

134. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad darydamas galutines išvadas, teismas privalo vadovautis Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostata, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (ABTĮ 13 str., 20 str.). Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, jog teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

145. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi subjektyvią teisę į nuosavybės teisių atkūrimą Guogų kaimo teritorijoje. Įrodymų, kad A. L. buvo žinoma arba turėjo bei galėjo būti žinoma, jog nuosavybės teisės atkuriamos į dalį žemės ploto, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškams, nėra, todėl laikyti trečiąjį suinteresuotą asmenį nesąžiningu šio turto įgijėju nėra jokio pagrindo. Ginčo žemės sklypu trečiasis suinteresuotas asmuo realiai naudojosi nuo 1994 metų pradžios ir 0,08 ha dalyje akivaizdžiai medžių nebuvo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad dėl viešojo administravimo institucijų, atsakingų už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą bei išsaugojimą teritorijų, kurioms nustatytas ypatingas teisinis rėžimas, veiksmų, akivaizdžiai buvo pažeista pusiausvyra tarp byloje nagrinėjamų teisinių gėrių ? poreikio visuomenės reikmėms išsaugoti teritoriją, kuriai yra nustatytas ypatingas teisinis rėžimas bei poreikio fiziniam asmeniui (A. L.) sukurti bei nustatyti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžtus ir stabilius teisinius santykius nuosavybės teisių atkūrimo srityje. Teismas vertino aplinkybes, kad nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui nepagrįstai atkurta į nedidelį miško žemės, skirtos miškui įveisti, plotą (0,08 ha). Duomenų, kad šis plotas yra priskirtas rezervatų, draustinių ir pan. teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai nėra. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtiniai bei ypatingai dideli (ABTĮ 57 str.).

156. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas vyksta pakankamai ilgą laiką ir panaikinus nuosavybės teises A. L. į ginčo plotą, tektų iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, kas sąlygotų ilgesnį nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą bei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto panaudojimą, susijusį su naujo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Žemės sklypo praradimas taip pat gali būti susiejamas ir su turtinės žalos padarymu, kurią gali tekti atlyginti iš valstybės biudžeto, o papildomų valstybės biudžeto lėšų naudojimas taip pat priskirtinas viešojo intereso sferos reguliavimui. Teismas konstatavo, kad šioje byloje patenkinus prokuroro skundą jo prašomu būdu, viešasis interesas gali būti apgintas padarant didesnės žalos kitoms viešojo intereso sferoms, o sąžiningam 0,08 ha žemės įgijėjui bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai ir apribojimai. Todėl šio ginčo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą nėra adekvačios siekiamam tikslui, taip pat neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų, todėl prokuroro prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 4 str. 57 str., 88 str. 1 p.).

167. Teismas akcentavo, kad atsakovo argumentai apie Kauno apskrities viršininko administracijos atstovų atliktų veiksmų teisėtumą, žemės sklypų planų, žemės reformos žemėtvarkos projektų, priėmimo-perdavimų schemos duomenys, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų neįvertinimas ir t. t. nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti administracinius aktus teisėtais ir tuo pagrindu atmesti pareiškėjo prašymą. Kaip jau buvo paminėta, valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, o valstybinės reikšmės miškų plotus tvirtina ne apskričių viršininkai, Nacionalinė žemės tarnyba, bet aukštesnysis viešojo administravimo subjektas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17III.

18Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2011 m. spalio 26 d. patikslintą prašymą tenkinti.

19Apeliacinis skundas (b. l. 127-131) grindžiamas šiais argumentais:

201. Aplinkybė, kad A. L. ginčo žemės sklypu naudojasi nuo 1994 metų nėra teisiškai reikšminga ir grindžiama tik paties A. L. paaiškinimais. Ginčo atveju yra svarbu tik tai, kada A. L. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į valstybei išimtine teise priklausantį objektą, valstybinės reikšmės mišką ? po 2007 m. gruodžio 4 d. priimtų Kauno apskrities viršininko priimtų sprendimo ir įsakymo. Vien ta aplinkybė, kad, ginant viešąjį interesą, ginčijami prieš penkerius metus priimti administraciniai teisės aktai, nesudaro pagrindo teigti, kad yra pažeidžiamas teisinių santykių stabilumas ar teisėti privataus asmens lūkesčiai. Teismų praktikoje, konstatavus prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, yra panaikinami ir kur kas ankščiau priimti administraciniai teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1225/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje A146-1189/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2011 ir kt.).

212. Ginčo atveju viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti valstybinės reikšmės miško, kuriam nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad aplinka yra vertybė, ir ekonominiai imperatyvai, netgi tam tikros fundamentalios teisės, tokios kaip nuosavybės teisės, neturi eiti pirma aplinkosauginių motyvų, ypač kai valstybė yra priėmusi teisės aktus šioje srityje (pvz., Hamer v. Belgium, no. 21861/03, 2007-11-27). Tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su itin svarbių valstybės ūkiui objektų, priskiriamų išimtinei valstybės nuosavybei, gynimu, šių vertybių svarba gali nusverti teisinio stabilumo siekį. Nagrinėjamoje byloje, keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė, todėl administracinio akto ir jo pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga. Ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, priešingu atveju nebūtų galima garantuoti valstybinės reikšmės miškų išsaugojimo natūra. Atmesdamas pareiškėjo prašymą, teismas nepagrįstai rėmėsi teisėtų lūkesčių apsaugos principu, nes nuosavybės teisės A. L. buvo atkurtos į Konstitucijos ginamą vertybę bei pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neteisėtai. Nagrinėjamos bylose kontekste administracinio akto stabilumas turi mažesnę reikšmę, nei Konstitucijos itin saugomas turtinis režimas.

223. Teismas nepagrįstai, kaip vieną iš pareiškėjo prašymo atmetimo argumentų, nurodė trečiojo suinteresuoto asmens A. L. sąžiningumą. Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui. Jei piliečiams natūra grąžintas turtas, kurio pagal galiojančius įstatymus grąžinti negalima, reiškia, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant įstatymus, o grąžintas turtas pripažintinas kaip gautas neteisėtu būdu. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandori niekiniu. Sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas negali būti taikomas siekiant įteisinti išimtinės valstybinės nuosavybės perėjimą privačion nuosavybėn. Jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą yra išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos. Tokiu atveju galimi tik tie sąžiningo įgijėjo teisių gynimo būdai, kurie nereikalauja valstybės išimtinės nuosavybės pavertimo privačia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2010; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 47/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jeigu administracinis aktas teismo pripažįstamas neteisėtu, t. y. neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, tai asmuo, kuriam atsirado civilinės teisės ir pareigos iš tokio administracinio akto, gali būti pripažintas nesąžiningu. Jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Dėl to aplinkybė, kad valstybinė institucija perleido žemę, kurios neturėjo teisės perleisti, nesudaro pagrindo valstybinio žemės sklypo įgijėją laikyti sąžiningu vien dėl to, jog jis žemę įgijo iš valstybinės institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).

234. Teismas nepagrįstai, kaip vieną iš pareiškėjo prašymo atmetimo argumentų, nurodė tai, kad ginčo atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą nėra adekvačios siekiamam tikslui ir neatitinka proporcingumo principui keliamų reikalavimų, nes ginčo žemės sklypo dalis, kurią siekiama natūra sugražinti valstybei, yra nedidelė, o vėliau, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą A. L. bei galimai kompensuojant jam padarytą žalą, valstybė patirs didesnes išlaidas, negu gaus naudą patenkinus pareiškėjo prašymą. Galimas būsimos žalos atlyginimas bei išlaidos susijusios nuosavybės teisių atkūrimu yra tik hipotetinio pobūdžio. Net jeigu byloje ir būtų buvęs nustatytas konkretus būsimos žalos ir išlaidų dydis, tai nebūtų pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą, nes ribotos civilinės apyvartos daiktas, kuriam taikoma ypatinga teisinė apsauga, negali būti perleistas privačion nuosavybėn, nepaisant papildomų išlaidų, kurias galimai patirs valstybė. Priešingu atveju, palikus Teismo sprendimą galioti, ir valstybei išimtine teise priklausantį objektą palikus privačioje nuosavybėje, būtų paneigtas vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų ? iš neteisės negali atsirasti teisė. Šio principo svarba ne kartą akcentuota tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, tiek Lietuvis Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje

24Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2011 m. spalio 26 d. patikslintą prašymą tenkinti.

25Apeliaciniame skunde (b. l. 137-139) nurodė, kad teismas neįvertino eilės aukštesnės galios teisės aktų imperatyvių nuostatų, kuriuose numatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, kurie pagal šio įstatymo 13 str. yra priskirti valstybinės reikšmės miškams; miškai, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, iš Atkūrimo įstatymo 2 str. nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 str.; Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima (Konstitucijos 47 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str., Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.).

26Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

27Atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 142-144) nurodė, kad:

281. Šioje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tos, jog A. L. asmeninio ūkio žemės sklypas, kuriame yra ginčo teritorija, yra suformuotas Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 19 d. įsakymu. Ginčo teritoriją žemės ūkio veiklai jis naudoja nuo 1984 m. Žemės sklypas natūroje paženklintas 1994 m. balandžio 10 d. Taigi suformavus ir patvirtinus žemės sklypo ribas 2000 metais pilietis įgijo visiškai pagrįstą teisę ir teisėtus lūkesčius įgyti žemės sklypą nuosavybės teise dar iki Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 priėmimo.

292. Ginčo teritorijoje (t. y. 0,08 ha žemės) iki šiol neauga jokie medžiai. Nuo 2006 m. iki šiol, t.y. daugiau nei 6 m., nebuvo imtasi apsodinimo darbų ir sklypo ginčo teritorija A. L. buvo naudojama žemės ūkio veiklai plėtoti. Tai, jog miško įveisimas yra neapibrėžtas laike ir gali būti pradėtas vykdyti po neriboto laiko, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir teisėtų lūkesčių pažeidimą bei teisinių santykių nestabilumą asmeniui, kuris šia žemės dalimi naudojasi jau eilę metų.

303. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-148/2011 ir kt.).

314. VĮ Registrų centre ginčo teritorija iki šiol nėra įregistruota kaip valstybinės reikšmės miškas. A. L. nuosavybės teise priklausančio sklypo kadastrini Nr. 5267/0007:123 ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2008 m. sausio 22 d. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktą, į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint, patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Atsižvelgiant į tai, kad tiek valstybinių miškų sklypų, tiek ginčo sklypo kadastrinis Nr. ( - ) ribos VĮ Registrų centro Kauno filialo buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, darytina išvada, kad sklypų ribos nepersidengė tarpusavyje.

325. Remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, laikyti A. L. nesąžiningu įgijėju nėra pagrindo. Nuo asmenino ūkio A. L. skyrimo 1994 m. sausio 25 d., paženklinimo vietovėje 1994 m. balandžio 10 d., suformavimo ir patvirtinimo žemės reformos žemėtvarkos projekte 2000 m. balandžio 19 d. iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos dėl viešo intereso gynimo praėjo daugiau nei 10 metų, per kuriuos A. L. visu žemės sklypu (įskaitant ginčo teritoriją) naudojosi nenutraukiamai.

336. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės reikšmės miškams, į kuriuos pasak pareiškėjo įeina ginčo teritorija yra skirta 15,6 ha. Iš 2007 m. lapkričio 20 d. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengto Valstybinės reikšmės miško žemės sklypo plano matyti, jog šiuo metu VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija valdo taip pat 15,6 ha žemės sklypą, t. y. tokio pat ploto sklypą, koks buvo skirtas. Šio atveju ginčo teritorija yra tik 0,08 ha. Duomenų, kad šis valstybinės reikšmės miškas yra priskirtas teritorijų, turinčių išskirtinę reikšmę visuomenei, kategorijai, nėra. Todėl padaryto pažeidimo reikšmė ir mastas, viešojo intereso aspektu, nėra išskirtiniai bei ypatingai dideli.

34Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos tenkinti.

35Atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 148-150) nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teisės aktų normas, todėl skundžiami įsakymas bei sprendimas yra neteisėti ir turi būti pripažinti negaliojančiais, bei turi būti taikoma restitucija.

36Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV.

391. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, daro išvadą, jog apeliaciniai skundai nepagrįsti.

402. Bylos įrodymai patvirtina ir šalys faktinių aplinkybių neginčija, jog 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 52/22736, taip pat 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 02-05-12924 trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigoje trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai asmeninėn nuosavybėn buvo perduotas ir 0,97 ha ploto žemės sklypas, esantis Kauno r., Taurakiemio sen., Guogų km. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio 0,97 ha žemės sklypo dalis 0,08 ha pateko į valstybinės reikšmės miškų plotą, numatytą kaip miško žemė, skirtą miškui įveisti. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias aplinkybes įrodytomis ir remiasi jomis.

413. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo pobūdį bei nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ginčo santykiams taikytinos teisės normos, reguliuojančios nuosavybės teisių restituciją bei nuosavybės teisių garantijas.

42Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams (2006 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-982 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gruodžio 19 d.).

43Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

444. Pagal ši teisinį reguliavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. žemės sklypo dalis 0,08 ha dydžio nuosavybėn negalėjo būti perduota. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tai įvyko dėl valstybinės reikšmės miškų plotų netikslios kartografijos (b. l. 28-30). Tai įrodo, kad sprendimo priėmimo metu atsakovui nebuvo žinomos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Taip pat byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad A. L. galėjo pagrįstai numatyti, jog administracinis aktas yra neteisėtas arba, kad jis veikė neteisėtai teikdamas viešojo administravimo subjektui neteisingą ar neišsamią informaciją, siekdamas, kad ginčijamas sprendimas būtų priimtas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo panaikinti sprendimą formaliais akto negaliojimo pagrindais, numatytais ABTĮ 89 straipsnyje.

455. Vėliau, paaiškėjus, kad sprendimas prieštarauja teisei, pagal kurią perduota sklypo dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir ją paimant valstybės naudai, turi būti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

466. kai valstybė ratifikuoja Konvenciją ir pirmą Protokolą, o po to priima teisės aktus dėl visiškos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkūrimo), tokie teisės aktai gali būti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančią į Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT

47Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 1997 m. liepos 1 d. įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo. Todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Minėtame EŽTT sprendime taip pat konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali būti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia viešo intereso ir užtikrina pusiausvyrą tarp viešo intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų. Ten pat pažymėta, kad, nesant ginčo dėl kitų sąlygų, turi būti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus. Nors valstybė turi plačią vertinimo nuožiūros laisvę nustatyti, kokie yra viešo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iš valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.

488. Šio ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo teisę teikti prašymą dėl viešojo intereso gynimo, nes keliamas ginčas dėl žemės sklypo dalies, kuri išimtinės nuosavybės teise priskirtas valstybei ir negalėjo būti perleista privačiam asmeniui. Tačiau anksčiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad įvertinus ginamą viešąjį interesą, tai yra žemės sklypo plotą, kad jis yra nedidelis (0,08 ha), nustatytą sklypo paskirtį, kad jis skirtas miško atsodinimui ir tai, kad jis nėra priskirtas visuomenei reikšmingos vertės sklypui, jis konkuruoja su privataus intereso svarba. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvadą, jog apgynus viešąjį interesą prokuroro prašomu būdu bus padaryta didesnė žala kitoms viešojo intereso sferoms, būtent socialinio teisingumo srityje, o fiziniam asmeniui, sąžiningai įgijusiam žemės sklypą, bus sukurti papildomi ir bereikalingi jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų apsunkinimai bei apribojimai. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nagrinėjamu atveju priemonės, kuriomis siekiama apginti viešąjį interesą, nėra adekvačios siekiamam tikslui, o tuo pačiu neatitinka ir proporcingumo principui keliamų reikalavimų.

499. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nes teismas iš esmės bylą išsprendė teisingai.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

51Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos apeliacinius skundus atmesti.

52Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Pareiškėjas patikslintame prašyme (b. l. 51-56) nurodė, kad Kauno apygardos... 6. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 7. Tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. prašė pareiškėjo prašymą atmesti... 9. II.... 10. 1. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 5 d. sprendimu... 11. 2. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko valdytą 2,70 ha žemės... 12. 3. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas... 13. 4. Teismas pažymėjo, kad ginčo situacijoje reikšminga ir tai, kad darydamas... 14. 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad... 15. 6. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybes, kad nuosavybės teisių į... 16. 7. Teismas akcentavo, kad atsakovo argumentai apie Kauno apskrities viršininko... 17. III.... 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno... 19. Apeliacinis skundas (b. l. 127-131) grindžiamas šiais argumentais:... 20. 1. Aplinkybė, kad A. L. ginčo žemės sklypu naudojasi nuo 1994 metų nėra... 21. 2. Ginčo atveju viešasis interesas susijęs su siekiu ir pareiga užtikrinti... 22. 3. Teismas nepagrįstai, kaip vieną iš pareiškėjo prašymo atmetimo... 23. 4. Teismas nepagrįstai, kaip vieną iš pareiškėjo prašymo atmetimo... 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba apeliaciniu skundu... 25. Apeliaciniame skunde (b. l. 137-139) nurodė, kad teismas neįvertino eilės... 26. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 27. Atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 142-144) nurodė, kad:... 28. 1. Šioje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės yra tos, jog A. L.... 29. 2. Ginčo teritorijoje (t. y. 0,08 ha žemės) iki šiol neauga jokie medžiai.... 30. 3. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas, tiek Lietuvos... 31. 4. VĮ Registrų centre ginčo teritorija iki šiol nėra įregistruota kaip... 32. 5. Remiantis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, laikyti A. L.... 33. 6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinės reikšmės miškams,... 34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su... 35. Atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 148-150) nurodė, kad Kauno... 36. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV.... 39. 1. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo... 40. 2. Bylos įrodymai patvirtina ir šalys faktinių aplinkybių neginčija, jog... 41. 3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ginčo pobūdį bei nustatytus... 42. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės... 43. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi buvo nustatyta, kad Lietuvos valstybei... 44. 4. Pagal ši teisinį reguliavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L.... 45. 5. Vėliau, paaiškėjus, kad sprendimas prieštarauja teisei, pagal kurią... 46. 6. kai valstybė ratifikuoja Konvenciją ir pirmą Protokolą, o po to priima... 47. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį... 48. 8. Šio ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 49. 9. Esant šioms aplinkybėms, apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir... 52. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimą palikti... 53. Nutartis neskundžiama....