Byla e2A-1744-967/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės parduoti statinius be žemės sklypo savininko sutikimo pripažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – S. D., J. J., H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š. (A. Š.) I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R. (E. R.), J. R. (J. R.), J. M. (J. M.), E. M., J. Š. (J. Š.), Z. P. (Z. P.), M. Ž., D. V., J. N., A. T., G. Č., L. C., J. V. (J. V.), K. S., M. P., P. V. (P. V.), P. S. (P. S.), B. L., V. R., J. Z., K. S. (K. S.), T. R., M. K., L. M., T. Š. ir T. N..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „SKR Baltic“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti teisę be atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė) sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius: pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); budinčio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos centrą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą koridorių-praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – koridorių, praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kolonėlę su kuro rezervuarais (2 vnt.), automobilių aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, tvorą t9, t10, t11, vartelius t4, vartus t7, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – vandentiekio įvadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys valstybiniame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė. Ieškovė žemės sklypą valdo ir naudoja terminuotos (terminas 50 metų) 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimo pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 metais iškelta civilinė byla pagal Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo (valstybinės žemės sklypo nuomos) pripažinimo negaliojančiu ir statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo. Teismo sprendimas civilinėje byloje nėra įsiteisėjęs, byla šiuo metu nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Kadangi dėl besitęsiančio teisminio proceso ir byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės veikla faktiškai sustojo, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, yra nepajėgi sulaukti būsimo teisminio nagrinėjimo pabaigos ir projekto užbaigimo. Ieškovė surado jai priklausančių statinių pirkėją ir norėjo sudaryti jai priklausančių statinių pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to negalėjo padaryti dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo parduoti nekilnojamąjį daiktą be žemės sklypo savininko sutikimo ir nepagristo atsakovės atsisakymo duoti tokį sutikimą. Sutikimą atsisakyta duoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje sprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos klausimas, nors nė viename prašyme ieškovė neprašė atsakovės perleisti valstybinės žemės nuomos teisę. Ieškovė nurodė, kad vykstantis teisminis ginčas dėl ieškovės su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2012 m. liepos 30 d. sudaryto susitarimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos panaikinimo negali būti priežastimi uždrausti ieškovei priklausančių statinių perleidimą. Ieškovės teigimu, tais atvejais, kai žemės sklypas yra suformuotas, bet nekilnojamojo daikto savininkas nėra sudaręs sutarties dėl teisės naudotis žemės sklypu, žemės nuomotojo sutikimo dėl nekilnojamojo daikto perleidimo neturi būti reikalaujama (nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę sudaryti nuomos sutartį su žemės nuomotoju), tačiau jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta (kaip nagrinėjamu atveju), statinių savininkas perleisti savo nuosavybės teises į statinius gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Toks reikalavimas būtų suprantamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė siektų perleisti nuomininko teises pagal konkrečią nuomos sutartį. Ieškovė vykdo savo įsipareigojimus pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, laiku moka žemės nuomos mokestį, todėl egzistuoja žemės sklypo nuomos perleidimo sąlygos, t. y. perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai, valstybinės žemės sklypo nuomininkui tinkamai vykdant pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nesiekiant perleisti nuomininko teisių.

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49V1-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ ne aukciono tvarka 50 metų terminui išnuomojo ieškovei valstybinės žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „SKR Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, siekdamas pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 pakeitimo; panaikinti po šio susitarimo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę atlikti statybos darbus 8,2699 ha žemės sklypo dalyje; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti statinius, esančius žemės sklypo dalyje; jei atsakovė UAB „SKR Baltic“ neįvykdys šio reikalavimo per numatytą terminą, suteikti teisę atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti minėtus statinius atsakovės UAB „SKR Baltic“ lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-34041-600/2014 taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „SKR Baltic“ uždrausta žemės sklype atlikti bet kokius darbus, remontuoti ar renovuoti statinius. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2431-656/2014 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-34041-600/2014 dalį, kuria pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva taikė laikinąją apsaugos priemonę – draudimą remontuoti ar renovuoti statinius (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), dėl kurių remonto atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko galioti analogiško pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę – draudimą remontuoti ar renovuoti kitus statinius, esančius ginčo žemėje ir kitas laikinąsias priemones, pritaikytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-34041-600/2014. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį patenkino iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino negaliojančiais atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VI-(14.49.2.)-1437 ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 pakeitimo, kuriuo išnuomotas žemės sklypas jame esančių statinių naudojimui ir panaikino atsakovei UAB „SKR Baltic“ išduotus statybą leidžiančius dokumentus, suteikiančius teisę atlikti statybos darbus šiame žemės sklype bei patvirtinančius statybos užbaigimą, tačiau atmetė ieškinio reikalavimus nukelti arba nugriauti statinius, esančius žemės sklypo dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi N01/2007/465 išnuomoto 0,0673 ha valstybinės žemės sklypo bei išregistruoti šiuos statinius iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro. Sprendimas apskųstas apeliacine tvarka.

114.

12Atsakovė pažymėjo, kad duoda sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius. Sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius (jų dalis) išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl asmenys, su kuriais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės turi gauti sutikimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra perleidžiami statiniai, nuomos teisės perleidimo. Nurodė, kad sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklype ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, tačiau ieškovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis nepakeista. Atsakovės teigimu, žemės sklypas, kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams naudoti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius disponavimą valstybine žeme, valstybinę žemę galima išnuomoti tik statiniams naudoti pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Šiuo atveju, ieškovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo. Atsakovės manymu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-8-431/2018 yra tiesiogiai susijusi su ieškovės teisės perleisti žemės nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį įgyvendinimu.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 ieškinį tenkino visiškai, pripažindamas ieškovės teisę be sutikimo perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius: pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); budinčio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos centrą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); transformatorinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pastatą koridorių-praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamąjį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – koridorių, praėjimą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius – kolonėlę su kuro rezervuarais (2 vnt.), automobilių aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, tvorą t9, t10, t11, vartelius t4, vartus t7, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); pagalbinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); aikštelę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); vandentiekio tinklus – vandentiekio įvadą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir priteisdamas iš atsakovės 1 938,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

166.

17Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 pripažinti negaliojančiais atsakovės vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo „SKR Baltic“, UAB“ nuo jo priėmimo dienos ir 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo nuo jo sudarymo momento dėl statinių pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties neatitikimo žemės sklypo tikslinei naudojimo paskirčiai. Teismo vertinimu, ši aplinkybė reiškė, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius esantys statiniai neatitinka žemės sklypo paskirties, todėl pastatai, kurie yra pastatyti valstybinėje žemėje, dėl kurios naudojimo nėra galiojančio sandorio, sudaro kliūtį nekilnojamųjų daiktų savininkui parduoti šiuos nekilnojamuosius daiktus be sklypo savininko sutikimo.

187.

19Teismas konstatavo, jog ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininko pasikeitimas neturės įtakos jų likimui ir su šių daiktų naudojimu susijusio žemės sklypo teisinei padėčiai, nes bet kuris savininkas turės prievolę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, o su teisėtai pastatytų statinių savininkais turės būti sudaryta sutartis dėl naudojimosi pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu.

20III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

218.

22Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

238.1.

24Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, pažeidė materialinės teisės normas ir padarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų.

258.2.

26Pirmosios instancijos teismo išvados, kad bet kuris ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininkas turės prievolę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, o su teisėtai pastatytų statinių savininkais turės būti sudaryta sutartis dėl naudojimosi pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, padarytos neatsižvelgiant į pirmiau nurodytus įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jais nustatyta, kad valstybinė žemė be aukciono ieškovei galėjo būti išnuomota tik tiems šios bendrovės nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pagrindinė naudojimo paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindę žemės sklypo naudojimo paskirtį. Susitarimo pasirašymo metu šiltnamių, sudariusių didžiąją dalį žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvusių statinių, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo pagalbinio ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Teismai pabrėžė, jog žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantys šiltnamiai neatitiko išnuomotam žemės sklypui nustatytos kitos naudojimo paskirties, todėl žemės sklypą išnuomojus kitai naudojimo paskirčiai, buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 6 dalies nuostatos, numatančios, kad užstatyti žemės sklypai be aukciono išnuomojami juose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teismai konstatavo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį nebuvo reikalingas ir negalėjo būti be aukciono išnuomotas visas 8,2699 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), todėl susitarimą pripažinus negaliojančiu, ieškovei gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypo 0,0673 ha dalimi, kuri buvo išnuomota 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 ir vėliau pateko į apjungtą ir naujai suformuotą 8,2699 ha ploto žemės sklypą. Aptarti teismų išaiškinimai turi esminę teisinę reikšmę bei suponuoja atitinkamas ieškovės teises ir pareigas valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose, t. y. šias savo teises ir pareigas ieškovė gali įgyvendinti vadovaudamasi teismų padarytomis išvadomis, jog jai gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

278.3.

28Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog su naujais valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkais besąlygiškai turės būti sudaryta nuomos sutartis dėl naudojimosi visu žemės sklypu, neatsižvelgiant į tai, jog jame esančių statinių naudojimo paskirtis yra nesuderinama su šio žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose, kaip minėta, konstatuota, kad ieškovei gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – taisyklės), 28 punktui bei Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 20 punktui. Pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo išvados sudaro galimybę kilti ginčams ateityje tarp ieškovės ir būsimo statinių savininko bei tarp naujo statinių savininko ir atsakovės ateityje. Šiuo atveju visų pirma turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naujos valstybinės žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (jo dalies) nuomos sutarties sudarymo su ieškove ir tik sudarius šią sutartį, atsakovei būtų atsiradęs teisinis pagrindas spręsti dėl žemės nuomos teisės į minėtą žemės sklypą (jo dalį) perleidimo.

298.4.

30Vadovaujantis CK 6.491 straipsnio 1 dalimi, taisyklių 45 punktu atsakovė išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius. Sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius atsakovė išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Šiuo atveju žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, yra suformuotas ir 2012 m. gegužės 24 d. įregistruotas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre, o ieškovei pareiškus ieškinį – išnuomotas, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą tik dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisės perleidimo.

318.5.

32Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį ir užtikrinti valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo tvarkos laikymąsi, nesudarant ieškovei išskirtinių sąlygų ją apeiti, ieškinį tenkinant.

338.6.

34Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas pakeitė ieškovės nuosavybės teise įregistruotų statinių kadastro bei registro duomenis. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2019 m. sausio 23 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, tačiau skundžiamu sprendimu teismas tenkino pirminio ieškovės ieškinio reikalavimus, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas statinių kadastro duomenis, kuriuos VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas yra pakeitęs. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (su istorija), registro numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra tik vienas prekybos paskirties statinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta trylika tokios paskirties statinių; šio sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyti du paslaugų paskirties statiniai ir septynios stoginės, nors žemės sklype tokios paskirties statinių nebėra.

352.

36Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 nepakeistą ir skirti 100,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

379.1.

38Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (nuosavybės teisės suvaržymus) ir įvertino atsakovės veiksmus. Atsisakydama išduoti sutikimą perleisti ieškovei priklausančius statinius, atsakovė rėmėsi iškelta civiline byla, kurioje buvo sprendžiamas valstybinio žemės sklypo nuomos teisėtumo klausimas, nors ieškovė neprašė atsakovės perleisti valstybinės žemės nuomos teisės. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovė atsiliepime į ieškinį teigė, kad sutikimas yra išduotas ne statinių, bet nuomos teisės perleidimui, o pastarosios ji negali perleisti dėl vykstančio teisminio ginčo. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimui, kuriuo buvo panaikintas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas dėl valstybinio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmosios instancijos teismas šalims pasiūlė patikslinti savo ankstesnes pozicijas, bet atsakovė ir toliau prieštaravo ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių perleidimui, nurodžiusi, kad sutikimas statinių perleidimui neišduodamas, nes ieškovė nėra sudariusi statiniais užstatytos valstybinės žemės nuomos sutarties. Taigi, atsakovės pozicija yra prieštaringa, tačiau ne tik motyvuojant atsisakymą išduoti sutikimą – ji, paduodama apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiasi teisės išaiškinimu, pagal kurį atsakovės sutikimas statinių perleidimui neva nėra būtinas.

399.2.

40Atsakovės kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos CK 4.103 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies, ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

419.3.

42Remdamasi statinių paskirties neatitikimo žemės sklypo paskirčiai faktu, atsakovė nepaaiškino, kaip pirmosios instancijos teismas savo sprendime paneigė ar prieštaravo kitų teismų nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms.

439.4.

44Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, disponavimo teisės į statinius įgyvendinimas nėra siejamas su žemės sklypo, kuriame jie pastatyti, paskirtimi. Atsakovės minėtoje civilinėje byloje spręstas ne tik valstybinio žemės sklypo nuomos, bet ir jame esančių pastatų nuosavybės teisės klausimas – ieškovė prašė panaikinti susitarimą dėl valstybinio žemės sklypo nuomos; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti atsakovei UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius, esančius 82699 kv. m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo; išregistruoti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m2 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo. Teismai šiuos ieškinio reikalavimus atmetė ir nustatė kaltę asmens, kuris yra atsakingas dėl padarytų pažeidimų, susijusių su valstybinio žemės sklypo nuoma. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime nurodė, kad prokurorės reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nukelti arba nugriauti atsakovei UAB „SKR Baltic“ priklausančius statinius atmestas, nes 2012 m. liepos 30 d. susitarimas pripažintas negaliojančiu ne dėl atsakovės UAB „SKR Baltic“ kaltės. Prokurorė patikslintame ieškinyje pripažino atsakovės UAB „SKR Baltic“ teisę į valstybinės žemės nuomą, tik neaišku, kokia apimtimi. Konstatuota, kad įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nugriauti arba nukelti statinius negalima, nes nenustatyta, kad jai negalėtų būti suteikiame teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog valstybinės žemės sklypas atsakovei UAB ,,SKR Baltic“ ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik kaip pastatų savininkei. Būtent atsakovė, sudarydama su pastatų savininke atsakove UAB ,,SKR Baltic“ 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį turėjo patikrinti, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, tačiau šių imperatyvių reikalavimų nesilaikė. Pasisakydamas dėl prokurorės reikalavimo griauti valstybiniame žemės sklype pastatytus statinius, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl neteisėtų valstybės institucijų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymais galėtų būti, pavyzdžiui, aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan.; nagrinėjamu atveju nenustatytos būtinosios sąlygos tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, t. y. nenustatyta statinių savininko kaltė dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenustatyta, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovę UAB „ SKR Baltic“ nugriauti statinius. Atsakovė, dėl kurios neteisėtų veiksmų (tam tikrų procedūrų neatlikimo) teismai panaikino 2012 m. liepos 30 d. susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos ir tenkino išvestinius reikalavimus, šioje byloje teigė, kad ieškovė savo teises ir pareigas valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose gali įgyvendinti vadovaudamasi teismų padarytomis išvadomis, jog jai gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Toks atsakovės argumentas kelia abejonių dėl jos, kaip valstybinio turto patikėtinės ir viešojo administravimo institucijos, objektyvumo ir jai įstatyme nustatytų funkcijų vykdymo. Teismai, atsižvelgiant į jų padarytas išvadas, neišaiškino, kad ieškovei gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir ieškovė ar bet kuris kitas asmuo negali perleisti nuosavybės teise priklausančių statinių, nesudarę valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties.

459.5.

46Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad su naujais valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkais besąlygiškai turės būti sudaryta nuomos sutartis dėl naudojimosi visu žemės sklypu ir išvadų dėl valstybinio žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nuomos santykių, nepadarė. Valstybinės žemės nuomos klausimas nagrinėtas tiek, kiek buvo susijęs su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad valstybinio žemės sklypo nuoma su ieškinio pagrindu (disponavimo teisės į statinius įgyvendinimas) nesusijusi, nes naujasis statinių savininkas į valstybinio žemės sklypo nuomą turės tokias pačias teises kaip ir ieškovė.

479.6.

48Ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo išduoti leidimą perleisti savo, kaip valstybinio žemės sklypo nuomininkės, teises ir pareigas, todėl atsakovė nepagrįstai rėmėsi CK 6.491 straipsnio 1 dalimi ir taisyklių 45 punktu. Atsakovės veiksmai siekiant kontroliuoti ne tik valstybinės žemės, bet ir jose esančių pastatų nuosavybės santykius, t. y. spręsti dėl naudojimosi privačia nuosavybe sąlygų, laikytinas piktnaudžiavimu jai suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais.

499.7.

50Atsakovės argumentacija apeliaciniame skunde – prieštaringa. Pabrėždama, kad išduoda sutikimus perleisti tik valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius, atsakovė nepaaiškino, kodėl nesutiko su byloje pareikštu ieškiniu ar nenurodė to nei savo atsakymuose ieškovei, nei šios bylos nagrinėjimo metu.

513.

52Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. prašė jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5310.1.

54Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, jog su naujais valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkais besąlygiškai turės būti sudaryta nuomos sutartis dėl naudojimosi visu žemės sklypu, neatsižvelgiant į tai, jog jame esančių statinių naudojimo paskirtis yra nesuderinama su šio žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose konstatuota, kad ieškovei gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

5510.2.

56Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados sudaro galimybę kilti ginčams ateityje, pažeisdamos valstybės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

5710.3.

58Atsakovė išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius. Sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius atsakovė išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Šiuo atveju žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, suformuotas bei 2012 m. gegužės 24 d. įregistruotas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.

5910.4.

60Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sutikimo perleisti statinius, esančius suformuotame, įregistruotame ir išnuomotame valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išdavimo, o pirmosios instancijos teismas – tenkinti byloje pareikšto ieškinio. Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį ir tokiu būdu užtikrinti nustatytos valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo tvarkos laikymąsi, o ne tenkinti šį ieškinį ir sudaryti ieškovei išskirtines sąlygas šią tvarką apeiti.

6110.5.

62Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. palaiko atsakovės poziciją, kad pirmiausiai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl naujos valstybinės žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (jo dalies) nuomos sutarties sudarymo su ieškove (įvertinus įsiteisėjusius teismų sprendimus), ir tik sudarius šią sutartį, atsakovei atsirastų teisinis pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėti klausimą dėl žemės nuomos teisės į minėtą žemės sklypą (jo dalį) perleidimo.

634.

64Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6511.1.

66Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar pagal ieškovės keliamą reikalavimą atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, galintis išduoti / neišduoti leidimus perleisti nekilnojamąjį daiktą, esantį valstybiniame žemės sklype, jeigu nėra žemės sklypo nuomos sutarties santykių ir ar nesant nuomos teisinių santykių, atsakovė, kaip valstybinės žemės sklypo teisių patikėtinė, gali išduoti sutikimą perleisti valstybiniame žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą, jeigu pastarojo ir žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas nesutampa. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ir prašydama pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo perleisti ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, naudojosi netinkama teisminės gynybos teise, nes į atsakovės kompetenciją nepatenka tokių sutikimų išdavimo ar neišdavimo funkcijos. Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiškinti, ką konkrečiai reiškia CK 6.394 straipsnio 3 dalies formuluotė, tačiau to nedarė ir tai laikytina esminiu procesinių teisinių nuostatų pažeidimu, nes iš kitų skundžiamo sprendimo argumentų galima suprasti, kad pirmosios instancijos teismui tai nebuvo aktualu.

6711.2.

68Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 4.37 straipsnio ir 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, jas netinkamai aiškino, nesivadovaudamas sisteminiu aiškinimo metodu. CK 4.37 straipsnis, apibrėždamas nuosavybės teisių realizavimą savo nuožiūra, kartu numato, kad nuosavybės teisės ribojimas yra galimas, jeigu naudojimasis tokia teise pažeistų įstatymų nuostatas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), atitinkamai CK 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota, inter alia įstatymo. Skundžiamą sprendimą priėmusio pirmosios instancijos teismo argumentai, kad esą ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininko pasikeitimas neturės įtakos jų likimui ir su šių daiktų naudojimu susijusio žemės sklypo teisinei padėčiai, bet kuris savininkas turės prievolę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, o su teisėtai pastatytų statinių savininkais turės būti sudaryta sutartis dėl naudojimosi pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, yra negalimi ir prieštaraujantys valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principui – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kitaip tariant, skundžiamo sprendimo motyvai apie tai, kad iš principo niekas nepasikeis ir atsakovė kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinė (valstybė) nepatirs jokių teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, jeigu bus perleidžiami ieškovės nurodomi nekilnojamieji daiktai, yra neleistini, nes perleidus daiktus bus sukuriamos faktinės prielaidos, tik jau dalyvaujant kitam teisinių santykių subjektui, ir toliau disponuoti nekilnojamuoju daiktu (daiktais), kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis neatitinka valstybinio žemės sklypo tikslinio naudojimo paskirties.

6911.3.

70Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės teisę be atsakovės sutikimo perleisti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (statinių pavadinimai nurodyti tokie, kokie buvo ieškinio pareiškimo dieną – 2017 m. gruodžio 15 d.), nesirėmė 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018, kuria nutarė pasiūlyti ieškovei per 30 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos patikslinti reikalavimus (numatytų parduoti pastatų apibūdinimą) dėl pakeitimų, kurie atsirado Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-432-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017. Pastebėjo, kad ieškovei nepatikslinus savo reikalavimų, kiek tai susiję su statinių, įvardintų ieškinyje, pavadinimais ir paskirtimis, praktiškai tenkinti tokį ieškinį nėra įmanoma, nes iš 70 pastatų net 35 pastatai nebeegzistuoja.

7111.4.

72Skundžiamas sprendimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes tokio sprendimo, jeigu jis įsiteisėtų, nebūtų įmanoma objektyviai įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą sistemiškai neanalizuodamas ieškinio tenkinimo faktinių ir juridinių pagrindų ir gana lakoniškais motyvais paliko abejonę, ar, pirma, atsakovė bet kuriuo atveju yra kompetentinga duoti sutikimą ar atsisakyti tai daryti ieškovei siekiant perleisti valstybinio žemės sklype esančius ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, ar, antra, vis dėl to, atsakovės sutikimas reikalingas, jeigu paaiškėja, kad statinių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis nėra tapati valstybinio žemės sklypo tikslinės naudojimo paskirčiai.

735.

74Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinį skundą atsakovė prašė jį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7512.1.

76Patenkinęs ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas ne tik sudarė ieškovei išskirtines sąlygas išvengti taisyklėse numatytos tvarkos, bet ir galimybę kilti ginčams ateityje.

7712.2.

78Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. teisingai nurodė, kad atsakovė išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius; sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius atsakovė išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sutikimo perleisti statinius, esančius suformuotame, įregistruotame ir ieškovei, ieškinio pareiškimo metu, išnuomotame valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išdavimo. Siekdama perleisti minėtame žemės sklype esančius statinius, ieškovė turėjo vadovautis taisyklių nuostatomis, kurios privalomos ir taikytinos visiems asmenims. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ir reikalaudama pripažinti jos teisę be atsakovės sutikimo perleisti ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, dėl ko toks ieškinys negalėjo būti patenkintas.

7912.3.

80Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog su naujais valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkais besąlygiškai turės būti sudaryta nuomos sutartis dėl naudojimosi visu žemės sklypu, neatsižvelgiant į tai, jog jame esančių statinių naudojimo paskirtis yra nesuderinama su šio žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi ir naudojimo būdu, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose konstatuota, kad ieškovei gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, taisyklių 28 punktui bei Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 20 punktui. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens, nepareiškiančios savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog minėti pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja viešosios teisės principui, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punktas).

8112.4.

82Pirmosios instancijos teismas neįvertino pakeitimų – skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti statinių duomenys neatitinka VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, registro numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuotų duomenų, kuriuos VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas pakeitė vykdydamas įsiteisėjusius teismų sprendimus.

836.

84Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 nepakeistą ir skirti 1,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8513.1.

86Kilęs teisminis ginčas išimtinai susijęs su pačios ieškovės nuosavybės teisės į siekiamus perleisti statinius įgyvendinimu ir žemės sklypą, kuriame tie statiniai stovi, valdančios atsakovės teisėmis ir pareigomis. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvauja ir teisių į ieškovės statinius neturi. Siekis perpirkti iš ieškovės nuosavybės teise valdomus statinius nepagrindžia trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. teisinio suinteresuotumo, į kurį atsižvelgdamas teismas galėtų svarstyti jos apeliacinį skundą.

8713.2.

88Įstodama į bylą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. kartu su prašymu pateikė 2001 m. gegužės 15 d. sutartį dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą perleidimo, 2006 m. gegužės 25 d. pažymą Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, 2007 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. komisijos posėdžio protokolo“, tačiau nei vienas jų nepatvirtina jos suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nes nagrinėjamas ginčas nesusijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu į rėžinio Miškinio kaimo teritorijoje turėtą žemę.

8913.3.

90Nei ieškovės nuosavybės teisės valdomi statiniai, nei atsakovės vykdomas ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas (trukdymas įgyvendinti disponavimo teisę) neturi nieko bendra su nuosavybės teisių atkūrimo procesu. Ieškovės statiniais užstatytas žemės sklypas yra valstybės išperkama ir natūra pretendentams negrąžinama žemė. Jeigu atsakovė nuspręstų pažeisti šį žemės sklypo statusą ir atkurti jame nuosavybės teises, pretendentai neįgytų teisės į valstybinėje žemėje esančius ieškovės statinius. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. nurodžiusi, kad nesutinka su byloje pareikštu ieškiniu, nesugebėjo paaiškinti, kokias jos teises ir interesus pažeistų ieškovei priklausančių statinių perleidimas kitam asmeniui.

9113.4.

92Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. vilkina bylos nagrinėjimą ir nesilaiko CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų, ieškovė prašo skirti 1,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus ir skundus. Antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. sausio 23 d. raštas dėl informacijos pateikimo ir antstolių informacinės sistemos išrašas patvirtina, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. atžvilgiu yra užvestos 8 vykdomosios bylos, įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais baudžiamosiose bylose skirtas turto konfiskavimas, todėl nėra galimybės ne tik išieškoti ieškovės naudai iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas, bet ir prašyti priteisti didesnę baudą.

937.

94Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. prašė juos tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9514.1.

96Iš ieškovės ieškinio turinio galima spręsti, jog ji iš esmės nesutinka su atsakovės administraciniais aktais – 2017 m. sausio 26 d. raštu Nr. 1SS-223-(3.7E.), kuriame nurodyta, jog šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administraciniu bylų teisenos įstatymo 28 ir 31 straipsniuose nustatyta tvarka, 2017 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 49SJN-2350-(14.49.105.), kuriuo išspręstas ieškovės prašymas dėl leidimo parduoti pastatus gavimo, ir 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 1SS-2707-(3.7E.), kuriuose nurodyta, jog šie sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų nustatyta tvarka. Teise apskųsti atsakovės administracinius aktus ieškovė nepasinaudojo ir jų turinio neginčijo, tokiu būdu, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. nuomone, pasirinkdama netinkamą savo teisių gynybos būdą, dėl ko ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.

9714.2.

98Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog duomenų, kad atsakovė būtų atsisakiusi duoti sutikimą perleisti ieškovei nuosavybės teisės teise priklausančius statinius, nėra ir nutraukti civilinę bylą remiantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9914.3.

100Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo sisteminiu teisės normų aiškinimo metodu.

10114.4.

102Ieškovė valstybinės žemės sklypą valdė 2012 m. liepos 30 d. susitarimo dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo pagrindu. Taigi, tam kad naujasis pastatų savininkas galėtų naudotis žemės sklypo dalimi, šiam asmeniui turi būti perleidžiamos teisės, kylančios iš valstybinės nuomos sutarties (CK 6.394 straipsnio 3 dalis). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. pareiškė sutinkanti su atsakovės apeliacinio skundo teiginiu, jog remiantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, ši išduoda tik sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius; sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius atsakovė išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sutikimo perleisti statinius, esančius suformuotame, įregistruotame ir išnuomotame valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išdavimo, o pirmosios instancijos teismas – tenkinti pareikšto ieškinio, tokiu būdu užtikrindamas nustatytos valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo tvarkos laikymąsi.

10314.5.

104Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta per 30 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos patikslinti reikalavimus (numatytų parduoti pastatų apibūdinimą) dėl pakeitimų, kurie atsirado Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-432-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Teisėjų taryba 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtino Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartus, kurių 5.11 punkte nurodyta, jog teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Šiuo atveju tenkinti ieškovės ieškinio pilna apimtimi nebuvo galima, nes dalis ieškinyje įvardintų pastatų nebeegzistuoja, konkrečiai: negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); paslaugų paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, iš 70 pastatų, kuriuos ieškovė buvo nurodžiusi pateiktame ieškinyje, net 35 statiniai / pastatai nebeegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neįgyvendinamas.

10514.6.

106Kadangi ieškovė akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimas tretiesiems asmenims nėra galimas, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. prašo prijungti prie bylos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. A51-7363/19(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodyta: „<...> informuojame, kad žemės sklypas, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nenumatomas naudoti veiklai, susijusiai su visuomenės poreikių tenkinimu. <...> Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu ir <...>, informuojame, kad sprendimą dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypo grąžinimo priima Nacionalinė žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas.“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. A51-7363/19(2.14.2.12-MP8) teiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau jį prijungti nepagrįstai atsisakyta.

10714.7.

108Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

1098.

110Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P., B. L., K. S., L. M. prašė juos tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11115.1.

112Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame sprendime padarytos neatsižvelgiant į įsiteisėjusius kitų teismų sprendimus.

11315.2.

114Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu leista parduoti neegzistuojančius pastatus. Pirmosios instancijos teismas tenkino pirminio ieškinio reikalavimus, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas statinių kadastro duomenis, kuriuos VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas yra pakeitęs. Pagal VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (su istorija), registro numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra tik vienas prekybos paskirties statinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta trylika tokios paskirties statinių, taip pat nurodyti du paslaugų paskirties statiniai ir septynios stoginės, nors tokios paskirties statinių apskritai nėra.

11515.3.

116Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, o ne šiame žemės sklype esančius statinius; sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius atsakovė išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas buvo suformuotas, įregistruotas ir išnuomotas iki nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sutikimo perleisti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išdavimo, o pirmosios instancijos teismas – tenkinti pareikšto ieškinio.

11715.4.

118Žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra statiniai, galėtų būti išnuomotas tik viešbučiams, administraciniams, prekybos, maitinimo ir sporto paskirties pastatams eksploatuoti. Ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių didžioji dalis – šiltnamiai, kurių kadastro duomenyse nurodyta, kad pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, o ieškovei nuosavybės teise priklausiusių pastatų, statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – nekeista.

119IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12016.

121Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12217.

123Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

12418.

125Remiantis bylos medžiagos duomenimis, ieškovė 2006 m. sausio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-65, 2006 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-167, 2006 m. sausio 6 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 3-192, 2006 m. sausio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-486, 2007 m. sausio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3-1073, 2010 m. kovo 2 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 1-1160 ir 2013 m. lapkric?io 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ- 8769 nuosavybe?s teise i?sigijo 69 pastatus, kurie buvo trijuose besiribojanc?iuose valstybiniuose z?eme?s sklypuose, unikalu?s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), statinių naudojimo paskirtys – 1) prekybos paskirtis; 2) kita paskirtis; 3) garaz?u? paskirtis; 4) gamybos, pramone?s paskirtis; 5) negyvenamoji paskirtis; 6) pagalbinio u?kio paskirtis; 7) kitu? inz?ineriniu? statiniu? paskirtis. 2007 m. vasario 12 d. valstybine?s žeme?s nuomos sutartimis Nr. N01/2007-168 ir N01/2007-169 bei 2007 m. balandžio 20 d. valstybine?s žeme?s nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 ieškovė išsinuomojo jai priklausanc?iais statiniais užstatytus žeme?s sklypus: 0,79 ha žeme?s u?kio paskirties sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties žeme?s sklypa?, kadastro numeris (duomenys neskelbtini).

12619.

127Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-1121-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nuomos sutarčių nutraukimo“ prieš terminą nutraukė su ieškove 2007 m. vasario 12 d. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-168 ir Nr. N01/2007-169, nustačius, kad nuomininkė minėtų žemės sklypų nenaudojo pagal valstybinės žemės nuomos sutartyse nustatytą žemės ūkio paskirtį (specializuotam šiltnamių ūkiui, specializuotam augalininkystės ūkiui eksploatuoti). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-188-492/2011 buvo konstatuota, kad sutarčių nutraukimas yra teisėtas.

12820.

129Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtino miesto bendra?ji? plana?, nustate? naujus teritorijos, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reglamentus, tvarkymo, naudojimo režima?, funkcijas. Kadangi pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos teritoriju? planavimo i?statymo 26 straipsnio 3 dalies redakcija?, detalusis planas negale?jo prieštarauti Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentuose nurodytiems sprendiniams, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 1-1632 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, pagal kurio sprendinius 0,79 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha žeme?s u?kio paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha kitos paskirties valstybine?s žeme?s sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), buvo sujungti i? viena? 8,2699 ha žeme?s sklypa?, kuriam nustatyta nauja paskirtis – kita paskirtis, naudojimo bu?das – komercine?s paskirties objektu? teritorijos, ir pobu?dis – prekybos, paslaugu? ir pramogu? objektu? statybai. ?

13021.

131Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandz?io 27 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-360 valstybinės žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius – 0,79 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 7,4126 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 0,0673 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sujungti i? viena? z?eme?s sklypa? ir nurodyta s?iuo sprendimu suformuota? z?eme?s sklypa? i?registruoti VI? „Registru? centro“ Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. 8,2699 ha valstybine?s kitos paskirties z?eme?s sklypui, esanc?iam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), suteikti nauji duomenys – kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

13222.

133Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“ nusprendė ne aukciono tvarka 50 metų terminui išnuomoti ieškovei valstybinės žemės sklypą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, komercinės paskirties prekybos, paslaugų ir pramogų objektams statyti. 2012 m. liepos 30 d. sudarytas susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, kuriuo 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2007-465 buvo keičiama 0,0673 ha žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), išnuomojant 8,2699 ha žeme?s sklypą.

13423.

135Atsakovė 2014 m. vasario 27 d. perdavė informaciją Vilniaus apygardos prokuratu?rai, kad yra pripažinti 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ negaliojanc?iu, nustačius, kad po detaliojo plano patvirtinimo ir jame numatyto z?eme?s sklypo suformavimo, kai kuriu? ies?kovei priklausanc?iu? statiniu? paskirtis nebeatitinka naujai nustatytos z?eme?s paskirties.

13624.

137Lietuvos Respublikos generaline?s prokuratu?ros prokurore? I. Z., gindama viešąjį interesą, 2014 m. rugpju?c?io me?nesį kreipe?si i? teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“; pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. NO 1/2007-465 dėl 0,0673 ha žemės tęstinumą; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8; panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 7 d. pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti šiuos statinius, esančius 82699 kv. m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti atlaisvintą žemės sklypo dalį; išregistruoti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82699 kv. m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei UAB „SKR Baltic“ neįvykdžius reikalavimo atlaisvinti žemės sklypo dalį, teisę nugriauti joje esančius statinius suteikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovės UAB „SKR Baltic“ lėšomis.

13825.

139Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 patikslinta? ies?kini? tenkino is? dalies ir pripažino negaliojanc?iais – atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vede?jo 2012 m. liepos 27 d. i?sakyma? Nr. 49VI?-(14.49.2.)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“, nuo jo priėmimo dienos ir 2012 m. liepos 30 d. susitarima? Nr. 49SZ?N-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ nuo jo sudarymo momento; panaikino – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-00191, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 12 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-1696, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. spalio 28 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3259, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 20 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 13-3859, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. liepos 22 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-100-140722-00001, 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. sausio 10 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. vasario 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; 2014 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. kovo 26 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. balandžio 17 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 6 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, 2014 m. birželio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 3, 2014 m. rugpjūčio 18 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 9, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 5, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 6, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 7, 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 8, 2014 m. rugsėjo 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 10, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 6 d. pažymą Nr. PASS-00-140206-00087 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 7 d. pažymą Nr. PASS-00-140207-00091 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2014 m. vasario 20 d. pažymą Nr. PASS-00-140220-00124 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14026.

141Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ji bei prisidėję tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. V., J. V., P. V., V. R., T. R., T. Š., G. Č., A. T., K. S., P. S., E. T., J. Z., M. K., T. N., J. N., L. C., M. P. ir L. M. prašė Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 panaikinti dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius ir juos išregistruoti iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro, o atsakovė UAB „SKR Baltic“ atitinkamai apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016 dalyje, kurioje tenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės ieškinį atmesti visiškai.

14227.

143Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ir atsakovės UAB „SKR Baltic“ apeliacinius skundus, 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016: priėmė ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukė bylos dalį dėl ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugsėjo 6 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-120906-0019; panaikinti 2014 m. kovo 24 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą; panaikinti 2014 m. kovo 20 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1; įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nukelti arba nugriauti statinius, esančius 82 699 kv. m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 prie išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius, esančius 82 699 kv. m2 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) dalyje, prijungtoje prie 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. NO 1/2007-465 išnuomoto 0,0673 ha ploto valstybinės žemės, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016 dalį paliko nepakeistą.

14428.

145Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, atsakovė Nacionaline? z?eme?s tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovė UAB „SKR Baltic“ ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. J. ir S. D. padavė kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018.

14629.

147Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartimi civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandz?io 26 d. nutarti? civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018.

14830.

149Ieškovės teigimu, vykstant ginčo, aptarto nutarties 23-29 punktuose, teisminiam nagrinėjimui, ieškovė surado jai nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį ji valdė ir naudojo 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-465, atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1437 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) išnuomojimo UAB „SKR Baltic“, 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ pagrindu, pirkėją. Norėdama sudaryti jai priklausančių statinių pirkimo-pardavimo sandorį, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl raštiško sutikimo perleisti nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus valstybinės žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, išdavimo.

15031.

151Atsakovė atsisakė išduoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad pagal taisyklių 45 punktą sutikimus perleisti valstybinėje žemėje esančius statinius (jų dalis) išduoda tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra nesuformuotas, todėl asmenys, su kuriais sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, teisės aktų nustatyta tvarka iš atsakovės turi gauti sutikimą dėl valstybinės žemės, kurioje yra perleidžiami statiniai, nuomos teisės perleidimo. Nurodė, kad sutikimas perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę sukelia teisines pasekmes, t. y. patvirtina, kad naujasis statinių savininkas turės teisę į žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, jog pakartotinių prašymų išduoti raštišką sutikimą pateikimo momentu teisme buvo sprendz?iamas klausimas dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SZ?N-( 14.49.57)-222 „Dėl 2007 m. balandz?io 20 d. valstybinės z?emės nuomos sutarties Nr. N01-2007-465 dalinio pakeitimo“ teisėtumo, atsakovė pareiškė galėsianti nagrinėti klausimą perleisti valstybės žemės sklypo nuomos teisę tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir paaiškėjus ar ieškovė turi teisę į valstybės žemės sklypo nuomą ir gali ją perleisti.

15232.

153Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė laikėsi pozicijos, kad valstybinės žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – žemės sklypas) pagrindinė naudojimo paskirtis buvo pakeista į kitą, nustatant žemės sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties teritorijos, tačiau ieškovei priklausančių statinių paskirtis nesuderinama su žemės sklypo naudojimo būdu, t. y. neatitinka numatyto teritorijos panaudojimo būdo, todėl valstybinės žemės negalima išnuomoti statiniams naudoti.

15433.

155Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas dėl statinių savininkės disponavimo turtu teisės įgyvendinimo, siekiant be žemės savininkės sutikimo perleisti trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius ant valstybinės žemės sklypo, kurio nuomos pagrindas panaikintas teismo tvarka. Dėl naujų įrodymų prijungimo

15634.

157Šalys kartu su parengtais procesiniais dokumentais pateikė naujus rašytinius įrodymus – atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 7 d. išrašą su istorija, kuris, jos nuomone, patvirtina aplinkybę, kad skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti statinių kadastro duomenys, kuriuos VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas yra pakeitęs ir šiuo metu žemės sklype, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), yra tik vienas prekybos paskirties statinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta trylika tokios paskirties statinių, nebėra paslaugų paskirties statinių ir septynių stoginių; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. kartu su atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų teisių, J. J. apeliacinius skundus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 23 d. raštą Nr. A51-7363/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nors iš jo matyti, jog priešingai negu buvo teigusi ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nuosavybės teisių atkūrimas tretiesiems asmenims galimas, ir VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašą, įrodantį, kad 35 ieškinyje nurodyti pastatai / statiniai nebeegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas neįgyvendinamas; ieškovė su atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinį skundą – antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. sausio 23 d. raštą dėl informacijos pateikimo Nr. S2-102373, 2019 m. sausio 23 d. išrašą iš Antstolių informacinės sistemos (AIS), 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, patvirtinančius prašymo taikyti atsakovei 100,00 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. J. – 1,00 Eur baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrįstumą.

15835.

159Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

16036.

161Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.

16237.

163Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018 nutaręs pasiūlyti ieškovei per 30 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos patikslinti reikalavimus (numatytų parduoti pastatų apibūdinimą) dėl pakeitimų, kurie atsirado Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-432-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017. Kadangi ieškovė šia teise laiku nepasinaudojo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. pateikė 2019 m. sausio 23 d. prašymą dėl dokumentų prijungimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu išsprendė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. prašymą dėl dokumentų prijungimo ir jo netenkino, neprijungdamas prie bylos medžiagos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 23 d. rašto Nr. A51-7363/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ ir VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. A51-7363/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuriame pasisakyta dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės sklypo sugrąžinimo įgyvendinimo, nėra tiesiogiai susijęs su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nevilkindamas bylos nagrinėjimo, jį pagrįstai atsisakė priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog prie analogiškos išvados dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimo nagrinėjamoje byloje prieita ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2325-590/2018, kurioje nurodyta, kad šioje byloje nesprendžiama dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl ir pirmosios instancijos teismas negali, peržengdamas savo kompetencijos ribas, spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimumo / negalimo tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Dėl VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašo pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018 pripažinus, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 galėjo būti atsiradusių pakeitimų, turinčių įtakos numatytų parduoti pastatų apibūdinimui, nepagrįstai atsisakyta priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. pateiktą VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašą, kuriame matyti, kad dalies ieškovės ieškinyje prašomų parduoti pastatų paskirtis pakeista ir tie pastatai, kuriuos prašyta parduoti pagal ankstesnę paskirtį, šiuo metu neegzistuoja. Kadangi tiek trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. pateiktas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašas, tiek ir atsakovės VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. kovo 7 d. išrašas su istorija iš esmės pagrindžia tapačias aplinkybes, susijusias su skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų statinių kadastro bei registro duomenimis, kuriuos VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialas yra pakeitęs, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkes teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-60012016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-43112017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą juos priimti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui tinkamai įvertinti.

16438.

165Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog į bylą buvo pateiktas ieškovės 2018 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kurį 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepimu tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J. prašė atmesti ir išnagrinėjus bylą iš esmės spręsti klausimą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, skiriant ieškovei (jos atstovui) baudą iki 5 000,00 Eur, iš kurių 50,00 procentų tektų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J.. Duomenų, kad minėtą 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti, nėra. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo, pateikto kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinį skundą, prijungti prie bylos medžiagos neprašė, nepagrįsdama jo priėmimo būtinybės, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nepriima ir jo nevertina. Kadangi antstolio Vytauto Mitkaus 2019 m. sausio 23 d. raštas dėl informacijos pateikimo Nr. S2-102373 ir 2019 m. sausio 23 d. išrašas iš Antstolių informacinės sistemos (AIS) yra išimtinai susiję su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. asmeninių prievolių vykdymu, kurios sąsajumo su nagrinėjamos bylos dalyku neturi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi įrodymams keliamais leistinumo ir sąsajumo reikalavimais, ieškovės prie atsiliepimo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinį skundą pridėtus naujus dokumentus atsisako priimti. Dėl ginčo statinių perleidimo, kai sandoris, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, teismo tvarka pripažintas negaliojančiu

16639.

167Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl ieškovės teisės naudotis valstybinės žemės sklypu kitu, be jau minėto valstybinės žemės nuomos, teisėtu būdu, nustačius, kad valstybinės žemės sklypas ieškovei be aukciono buvo išnuomotas neteisėtai, buvo spręsta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandz?io 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018. Apeliacinės instancijos teismas išaiškinęs, kad ieškovė, nors ir neturėdama teisės nuomotis valstybinę žemę ne aukciono būdu, gali: pasinaudoti įstatyme numatyta servituto nustatymo galimybe (CK 4.111-4.112 straipsniai), jeigu nekilnojamasis daiktas savo pastoviosiomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (CK 4.128 straipsnis) arba pagal ŽĮ 10 straipsnio 5 dalį kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono, jį užstačius nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir kt. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-38527-545/2019 yra pateikusi 2019 m. lapkričio 6 d. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl ieškovės turtui ir investicijoms faktiškai vykdomos neteisėtos nacionalizacijos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2019 m. balandz?io 1 d. ras?tu pras?e? suteikti informacija?, kokiu bu?du ir kokia procedu?ra ji gale?tu? i?gyvendinti savininkės teises i? 69 statinius, esanc?ius atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priklausanc?iame žeme?s sklype. Nacionaline? z?eme?s tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. geguz?e?s 22 d. atsakyme i? 2019 m. balandz?io 1 ras?ta? nurodė, valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaryta, didžiosios dalies statiniu?, stovinc?iu? žeme?s sklype, paskirčiai neatitinkant žeme?s sklypo paskirties, tode?l ne aukciono tvarka galima is?nuomoti tik tuos statinius, kuriu? paskirtis atitinka žeme?s sklypo paskirti?, t. y. tik 5 statinius, o likusiu? statiniu? naudojimo likima? siu?loma spre?sti suteikiant servituta?. Ieškovė pabrėžė, kad jos pastatai yra vientisas funkcis?kai susijusiu? statiniu? kompleksas, pastatytas ant vieno z?eme?s sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), todėl žeme?s sklypo skaidymas ne?ra galimas. Dėl galimybės naudotis valstybinės žemės sklypu nustatant servitutą, ieškovė išreiškė savo poziciją, jog šiuo atveju nustačius servitutą, viešpataujančio daikto turėtojo teisių turinys apimtų tik naudojimąsi tarnaujančiu daiktu, kaip tai numatyta CK 4.111 straipsnio 1 dalyje, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos statybos i?statyme nurodyta, kad statytojo teise? i?gyvendinama, kai statytojas z?eme?s sklypa?, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybe?s teise arba valdo ir naudoja kitais i?statymu? nustatytais pagrindais, todėl servitutas nesuteiktų statytojo teisiu?, s?ios daiktine?s teise?s turiniui neapimant valdymo teise?s, ji apskritai neture?tu? bu?ti naudojama sprendžiant z?eme?s sklypo po pastatais valdymo ir naudojimo klausimus, nes servituto esme? – esant i?statyme numatytoms sa?lygoms, varz?yti tarnaujanc?io daikto savininko nuosavybe?s teises, neatimant is? tarnaujanc?io daikto savininko teisiu? juo naudotis, o tai ne?ra bu?dinga valstybine?s z?eme?s uz?statymo santykiams; teise?s i? z?eme?s sklypa? po pastatais is?sprendimui taikytini kiti institutai (nuosavybe?s perleidimas, nuoma, uz?statymo teise?); be to, vien tik servituto, kuris nesuteikia disponavimo daiktu teisiu?, ture?jimas gali neuz?tikrinti galimybe?s pasikeisti daikto paskirti? – veiksmo, kuris priskirtinas disponavimo teise?s realizavimui, todėl servituto suteikimas statiniu? laikymui ant z?eme?s sklypo neis?spre?s sklypo uz?statymo problemu?, o ju? sukurs tik dar daugiau. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju galima pastebėti tam tikrą pačios ieškovės pozicijos, kurios ji laikėsi bylos nagrinėjimo metu, prieštaringumą. Pavyzdžiui, 2017 m. gruodžio 14 d. ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovės atsisakymuose minimas teisminis ginčas, vykstantis dėl 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ panaikinimo negali būti priežastimi uždrausti ieškovei priklausančių statinių perleidimą; net jeigu valstybinės žemės nuoma būtų nutraukta, naujojo statinių savininko žemės naudojimo teisėms tai neturės įtakos – tiek ieškovė, tiek būsimas pirkėjas teisę į perleidžiamais statiniais užstatytą žemės sklypą (teisę išsipirkti šį sklypą arba teisę jį nuomotis) įgytų ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto bei šias įstatymo normas įgyvendinančių taisyklių pagrindu, o ne konkrečia nuomos sutartimi (teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą), todėl tais atvejais, kai žemės sklypas yra suformuotas, bet nekilnojamojo daikto savininkas nėra sudaręs sutarties dėl teisės naudotis žemės sklypu, žemės nuomotojo sutikimo dėl nekilnojamojo daikto perleidimo neturi būti reikalaujama (nekilnojamojo daikto pirkėjas įgyja teisę sudaryti nuomos sutartį su žemės nuomotoju); tais atvejais kai valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta, statinių savininkas perleisti savo nuosavybės teises į statinius gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, todėl toks reikalavimas būtų suprantamas, jeigu ieškovė siektų perleisti savo, kaip nuomininkės, teises pagal konkrečią nuomos sutartį. Atsižvelgiant į ieškovės 2017 m. gruodžio 14 d. ieškinio argumentus, apibendrintai galima teigti, jog viena vertus, ji laikėsi nuostatos, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos santykius, naujasis statinių savininkas savaime įgis teisę pagal ŽĮ nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, todėl perleidžiant statinius konkreti nuomos sutartis dėl teisės naudotis žemės sklypu nėra būtina, kita vertus, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atsakovės sutikimas būtų reikalingas tik tuo atveju, jeigu ieškovė siektų perleisti savo, kaip nuomininkės, teises pagal konkrečią nuomos sutartį. Pati ieškovė, remdamasi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, nurodžiusi, jog kai nekilnojamasis daiktas parduodamas be žemės sklypo savininko sutikimo, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Tad jeigu šiuo atveju nekilnojamųjų daiktų pirkėjas įgytų teisę naudotis ta pačia žemės sklypo dalimi, kuria naudojasi ieškovė, akivaizdu, jog jos, kaip nuomininkės, teisės ir pareigos būtų perleistos, nes ji šiuo atveju ne tik, kad prarastų nuosavybės teisę į žemės sklype esančius statinius, kurių eksploatacijai užtikrinti buvęs sudarytas 2012 m. liepos 30 d. susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, bet ir nebeturėdama statinių nuosavybės teise negalėtų pradėti vykdyti veiklą, atitinkančią valstybinės žemės sklypo paskirtį ir naudojimo būdą, todėl laikytini nepagrįstais jos ieškinio argumentai, jog ji norinti perleisti tik nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, tačiau ne savo, kaip valstybinės žemės sklypo nuomininkės, teisę į konkrečią nuomos sutartį, kai CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatose imperatyviai nurodyta, kad perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Akivaizdu, jog jeigu šiuo atveju 2012 m. liepos 30 d. susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ įsiteisėjusiais teismų sprendimais nebūtų buvęs panaikintas, atitinkamai būtų reikėję spręsti dėl jo pakeitimo perleidus nuomos teisę į žemės sklypą pirkėjai, patvirtinant įvykusį valstybinės žemės nuomos sutarties šalių pasikeitimą, kaip tai numatyta taisyklių 45 punkte, pagal kurį perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos; šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Nors ieškovės teigimu, net nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek ji, tiek naujasis statinių savininkas žemės naudojimosi teises įgyja ŽĮ ir jį įgyvendinančių taisyklių pagrindu, o ne konkrečios nuomos sutarties pagrindu, ji, dar iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo momento kreipėsi į atsakovę 2018 m. birželio 19 d. prašymu „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“, 2018 m. rugsėjo 28 d. prašymu „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“, 2018 m. spalio 23 d. prašymu „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“, prašydama išnuomoti ieškovės valdomą ir naudojamą žemės sklypą, užstatytą jai priklausančiais statiniais. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“ nurodžiusi, kad gavo atsakovės Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. atsakymą, kuria pasakyta, jog norėdama sudaryti sklypo nuomos sutartį, ieškovė turi savo lėšomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, parengti ir pateikti naudojamo sklypo planą, kuriame būtų nurodyta kiekvienam savarankiškam funkcionuojančiam statiniui tenkanti žemės sklypo dalis. 2018 m. rugsėjo 28 d. prašyme „Dėl valstybinio žemės sklypo nuomos“ ieškovė, pakartotinai kreipdamasi dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pabrėžusi, kad visi z?eme?s sklype esantys statiniai buvo pastatyti ir priklause? valstybinei ge?lininkyste?s firmai „Panerys“, kurios turtas susidėjęs iš statinių, privatizuotų skirtingu? asmenu?, jie sudaro vieninga? u?kini? kompleksa? ir tarpusavyje yra susije? funkciniais rys?iais – bu?tent de?l to Vilniaus miesto savivaldybe?s tarybos 2010 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. I-1632 buvo patvirtintas detalusis planas, suformuojant statinių buvimo vietoje 8,2699 ha ploto z?eme?s sklypa?, tad tarpusavyje susijusių statinių komplekso išskaidydamas yra negalimas. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei atsisakius sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, ieškovė, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, dar 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei dėl atsakovės Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 49SJN-2315-(14.49.105.) panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti su ieškove jos naudojamo valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-3306-466/2019. Taigi, atsižvelgus į tai, jog ieškovė bylą dar nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekė naudojimąsi valstybinės žemės sklypu įteisinti pagal pareikštą ieškinį reikalaudama įpareigoti atsakovę sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tokiu būdu, kaip matyti iš jos teiktų vėlesnių procesinių dokumentų, atsisakydama teisės pasinaudoti juo kitu teisėtu būdu, pavyzdžiui, servitutu, motyvuojant tuo, kad servitutas kaip daiktinė teisė nesuteikia statytojo teisių ir neužtikrina galimybe?s pasikeisti daikto paskirti?, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę ir ieškovės ieškinio argumentus, kad sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, statinių savininkas perleisti savo nuosavybės teises į statinius gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, jeigu kartu perleidžiamos ir valstybinės žemės nuomos teisė, privalėjo spręsti ar šiuo atveju leidimo išdavimas pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį perleisti ieškovei, kaip nekilnojamųjų daiktų savininkei, be žemės sklypo, kuriame tie daiktai yra, savininkės sutikimo parduoti nekilnojamuosius daiktus neprieštarautų įstatymo nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms sudarius naują valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

16840.

169Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, kuriame, kaip jau minėta, nurodyta, jog VĮ ,,Registrų centro“ Vilniaus filialas 2019 m. sausio 10 d. raštu ,,Dėl duomenų tvarkymo Nekilnojamojo turto registre“ ieškovė informuota, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. atstovo advokato K. K. prašymu pakeisti ieškovei priklausančių statinių Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys, todėl dalis Nekilnojamojo turto registre skelbiamų duomenų neatitinka realios situacijos ir užfiksuotų kadastro duomenų ir gali kelti problemų vykdant teismo sprendimą. Dėl nurodytos priežasties ieškovė pareiškė ketinanti teikti skundą dėl VĮ ,,Registrų centro“ Vilniaus filialo 2018 m. gruodžio 18 d. pagal gautą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. atstovo advokato K. K. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą atlikto ieškovei nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų kadastro bei registro duomenų Nekilnojamojo turto registre pakeitimo, t. y. išregistruotų 2014 m. vasario 4 d. Pastatų kadastro duomenų bei įregistruotų 1995 m. gegužės 20 d. Pastatų kadastro duomenų ir juridinio fakto dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-432-60012016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-43112017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018. Ieškovė 2019 m. sausio 29 d. VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė skundą, prašydama panaikinti VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialo sprendimą ir atstatyti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) statinių, esančių valstybiniame žemės sklype, kadastro duomenis, buvusius iki trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. advokato K. K. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymo. VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. vasario 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės skundą atmesti ir teritorinio registratoriaus padarytus įrašus pakeičiant ir atstatant statinių kadastro ir registro duomenis, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-432-60012016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-8-43112017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pagrindu palikti galioti. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3145-595/2019, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal ieškovės skundą atsakovei VĮ ,,Registrų centrui“ dėl VĮ „Registrų centro“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 28 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti nekilnojamojo turto registro Nr. 44/1514924 duomenis, buvusius iki 2018 m. gruodžio 18 d., skundą tenkino, konstatuodamas, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-432-60012016, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-43112017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 jokių teisių bei pareigų ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto atžvilgiu nesukūrė, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. dalyvavo tik kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises teritorijoje, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl jos atstovas advokatas K. K. neturėjo teisės prašyti pakeisti ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų duomenis. Šiuo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3145-595/2019 yra apskųstas apeliaciniame tvarka VĮ ,,Registrų centrui“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. D. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos padavus apeliacinius skundus, užvesta administracinė byla Nr. eA-2895-492/2020. Taigi, pirmosios instancijos teismas, turėdamas informaciją, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. atstovo advokato K. K. 2018 m. gruodžio 6 d. prašymu yra pakeisti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, nesiaiškino, atitinkamai atsižvelgdamas į įsiteisėjusius teismų sprendimus, ar šiuo atveju ieškovei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba kitu teisėtu būdu įteisinant galimybę naudotis valstybinės žemės sklypu, aplinkybė, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis statiniai neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės teisės perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius be atsakovės sutikimo.

17041.

171Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pakartotinai minėjusi esant būtinybę vykdant ūkinę komercinę veiklą perleisti dalį savo nekilnojamojo turto sudarant pirkimo-pardavimo sandorį, pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio 24 d. prašyme Nr. 32, 2016 m. gruodžio 28 d. prašyme Nr. 47, 2017 m. gruodžio 31 d. skunde dėl atsakovės pareigūnų veiksmų, netinkamai sprendžiant klausimus, susijusius su statinių valstybinėje žemėje perleidimu, 2017 m. gruodžio 14 d. ieškinyje, tačiau šios aplinkybės jokiais tiesioginiais rašytiniais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti dėl jos realumo, nepridėjo, išskyrus ieškovės atstovo advokato K. P. 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroninį laišką Vilniaus m. 19-as notaro biuro teisininkei A. V., kuriame jis pakartotinai rašęs, teiraudamasis informacijos, kokius papildomai dokumentus ieškovė turėtų pateikti planuojamam pardavimo sandoriui valstybiniame žemės sklype esanc?iu? pastatu? ir inz?ineriniu? statiniu?, kurie priklauso pardave?jai – ieškovei nuosavybe?s teise, sudaryti, o 2018 m. spalio 1 d. elektroniniu laišku Vilniaus m. 19-as notaro biuro teisininkė A. V. atsakiusi, jog atsižvelgiant į tai, kad statiniai yra nuomojame valstybiniame žemės sklype, be kitų pirkimo-pardavimo sandoriui reikalingų dokumentų, būtinas atsakovės sutikimas. Minėtas susirašinėjimas su Vilniaus m. 19-as notaro biuro teisininke A. V. šiuo atveju galimo šalių susitarimo dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių perleidimo nepatvirtina. Priešingai, nesant nei preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, nei šalių elektroninio susirašinėjimo, kurio metu šios būtų derėjusiosios dėl konkretaus sandorio sudarymo, negalima laikyti šią aplinkybę esant įrodytą. Dėl nurodytos priežasties galima teigti, jog nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pirmosios instancijos teismas nepasinaudojęs jam CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta teise ir ieškinio priėmimo stadijoje nenustatęs procesinio dokumento trūkumų patikslinti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, priėmė sprendimą dėl ieškovės teisės sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį be atsakovės sutikimo neturėdamas akivaizdžių tai pagrindžiančių įrodymų, skundžiamame sprendime bendrai nurodydamas, jog atitinkamos teisės ir pareigos pereis bet kuriam nekilnojamųjų daiktų savininkui, nežinant nei kas šis potencialus pirkėjas yra, nei kokiomis sąlygomis su juo tartasi pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti.

17242.

173Pažymėtina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž. 2018 m. kovo 12 d. atsiliepime į ieškinį, remdamiesi taisyklių 3 punktu (žemės sklypai parduodami / išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį konkrečiai veiklai vykdyti), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalimi (statinio naudojimu laikomas esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 5 punktu (statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius; pastatas priskiriamas gyvenamųjų ar negyvenamųjų pastatų paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai) buvo nurodę, kad iš VĮ „Registro centro“ Vilniaus filialo gautų statinių nuotraukų ir 2014 m. vasario 13 d. atliktų matavimų duomenų matyti, jog valstybiniame žemės sklype nėra pastatų, atitinkančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ 5 punkte įtvirtintą pastato sąvoką – sunykusių statinių, pamatų, jų dalių ir priestatų negalima laikyti pastatais, kurių eksploatacija būtų galima, todėl darytina išvada, jog valstybinės žemės sklypas nėra užstatytas. Taigi, iš esmės tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž. kvestionavo ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, pagal paskirtį priskirtų negyvenamųjų pastatų grupei, kurie sudaro sandorio objektą, galimumą dalyvauti civilinėje apyvartoje, teigdami, jog neįmanomas yra perleidimas tų statinių, kurių bendrasis plotas arba didžiausioji jų dalis nenaudojama negyvenamųjų pastatų paskirčiai pagal jų savybes naudotojo poreikiams tenkinti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, H. K., A. R., E. V., V. Š., E. R., A. Š., I. Š., R. L., J. N., T. M., A. D., E. R., J. R., J. M., E. M., J. Š., Z. P., M. Ž. 2018 m. kovo 12 d. atsiliepimo į ieškinį argumentus, susijusius su statinių atitiktimi negyvenamųjų pastatų paskirčiai, vertindamas galimo disponavimo jais galimybės pagrįstumą.

17443.

175Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados, kad bet kuris ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininkas turės prievolę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, o su teisėtai pastatytų statinių savininkais turės būti sudaryta sutartis dėl naudojimo pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, padarytos neatsižvelgiant į įsiteisėjusius teismų sprendimus.

17644.

177Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės I. Z., ginančios viešąjį interesą, atsakovės Nacionaline?s z?eme?s tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovės UAB „SKR Baltic“ ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, J. J. ir S. D. kasacinius skundus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nenustačius būtinų sąlygų tam, kad statinių savininkas būtų įpareigotas statinius nugriauti, t. y. nenustačius statinių savininko kaltės dėl sandorio, kurio pagrindu buvo naudojamasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat nenustačius, kad statinių savininkui nesuteikiama teisė teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, nebuvo pagrindo taikyti CK 4.105 straipsnio 3 dalį ir įpareigoti atsakovę UAB „SKR Baltic“ nugriauti statinius. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkric?io 22 d. nutarties civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pagrįstai galima spręsti, jog valdžios institucijų klaidos negali būti taisomos atitinkamai susijusio asmens sąskaita nugriaunant statinius, nesant statinių savininko kaltės dėl sandorio, pagal kurį naudotasi žemės sklypu, pripažinimo negaliojančiu. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu ieškovė įgyvendintų disponavimo teisę ir perleistų jai priklausančius statinius, pareiga juos nugriauti naujajam savininkui nepereitų. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-432-600/2016 dėl nustatytos aplinkybės, jog žemės sklype esantys statiniai neatitinka žemės sklypo paskirties, savo išvadai, kad nekilnojamųjų daiktų savininko pasikeitimas neturės įtakos jų likimui ir su šių daiktų naudojimu susijusio žemės sklypo teisinei padėčiai – bet kuris savininkas turės prievolę nugriauti neteisėtai pastatytus statinius, neatsižvelgė į galutinę ir neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartį civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, kuria pakartotinai buvo sprendžiamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės I. Z., ginančios viešąjį interesą, reikalavimas nugriauti statinius. Kadangi pirmosios instancijos teismas yra saistomas įsiteisėjusių aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų priimtų sprendimų susijusiose bylose, nesivadovavimas jose nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis prejudicinę galią byloje kilusio ginčo ribose, laikytinas nepagrįstu, darant prieštaringas išvadas.

17845.

179Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad su bet kuriuo teisėtu statinių savininkų turės būti sudaryta sutartis dėl naudojimosi pastatams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nesiaiškindamas ar atsakovei pareiga tokią sutartį su bet kuriuo teisėtu statinių savininku sudaryti kyla įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius aplinkybę dėl statinių nesuderinamumo su žemės sklypo naudojimo paskirtimi ir būdu.

18046.

181Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (ŽĮ 9 straipsnio 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga. Asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ar žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai eksploatuojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį vykdant veiklą, susijusią su esančių statinių naudojimu, ar numatant toliau šią ar kitokią veiklą plėtoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015).

18247.

183Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Vadinasi, naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas.

18448.

185Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apibendrintai galima teigti, jog valstybinės žemės nuomos sutarties be aukciono sudarymo klausimu, – esminė jos sudarymo sąlyga yra asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas, kuriuos jis privalo naudoti veiklai pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį vykdyti. 2012 m. liepos 30 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ ieškovei išnuomotas 8,2699 ha žeme?s sklypas, kuriam nustatyta nauja paskirtis – kita paskirtis, naudojimo bu?das – komercine?s paskirties objektu? teritorijos, ir pobu?dis – prekybos, paslaugu? ir pramogu? objektu? statybai. Atsižvelgiant į VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašą ir 2019 m. kovo 7 d. išrašą su istorija, kuriuos atitinkamai pateikė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D., ir atsakovė, VĮ ,,Registrų centro“ Vilniaus filialui priėmus sprendimą atstatyti Nekilnojamojo turto registro duomenis iki 2014 m. vasario 4 d., visų pirma, atsirado faktinių duomenų neatitikimų tikrovei dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, nurodytų, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenimis, ieškovės 2019 m. lapkričio 28 d. atsiliepime į apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3145595/2019, t. y. – statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad statinio bendras plotas 337,15 kv. m2, tuo tarpu realiai bendras plotas yra 335, 27 kv. m2, pagrindinis plotas įraše 318,30 kv. m2, realiai pagrindinis plotas – 284,78 kv. m2, užstatytas plotas įraše 384,00 kv. m2, faktiškai užstatytas plotas – 386,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad statinio bendras plotas – 47,21 kv. m2, kai realiai bendras plotas yra 48,30 kv. m2, įrašytas pagrindinis plotas – 47,21 kv. m2, kai realiai pagrindinis plotas – 48,30 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad statinio užstatytas plotas – 95,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas 96,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta, kad yra sienos – stiklas su karkasu, kai realiai karkasai demontuoti, o pats statinys nebaigtas statyti, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga ir metalinės laikančiosios konstrukcijos demontuotos, taip pat klaidingai nurodyti užstatyto ploto duomenys, t. y. įrašyta 1046,00 kv. m2, kai realiai užstatytas plotas yra 1049,00 kv. m2; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašytas stiklas su karkasu, nors realiai stiklo danga demontuota – liko tik metalinis karkasas, ką patvirtina 2014 m. birželio 18 d. statybos patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1149, kuriame nurodyta, kad pastato stiklo danga demontuota; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris užregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2014 metais, registracija apskritai panaikinta, nors pastatas realiai egzistuoja; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris statytas 2014 metais ir realiai egzistuoja, registracija panaikinta; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris statytas 2014 metais ir realiai egzistuoja, registracija panaikinta; statinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris statytas 2014 metais ir realiai egzistuoja, registracija panaikinta. Be to, atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinio skundo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. atsiliepimo į apeliacinius skundus motyvus, 36, o ne 35, kaip dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta, iš 70 statinių paskirtis yra pakeista arba atitinkamai panaikinta tokių statinių teisinė registracija, kitaip tariant, 36 statiniai, 2017 m. gruodžio 14 d. pradiniame ieškinyje nurodytais pavadinimais ir pagrindinėmis naudojimo paskirtimis neegzistuoja, konkrečiai: 1) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) paslaugų paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) paslaugų paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 6) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 7) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 8) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 9) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 10) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 11) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 12) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 13) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 14) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15) prekybos paskirties pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 16) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 17) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 18) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 19) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 20) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 21) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 22) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 23) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 24) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 25) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 26) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 27) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 28) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 29) negyvenamasis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 30) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 31) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 32) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 33) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 34) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 35) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 36) stoginė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

18649.

187Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018 nutaręs dėl pakeitimų, kurie atsirado Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-432-600/2016 ir Vilniaus apygardos teismui priėmus 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2018 pasiūlyti ieškovei per 30 dienų nuo parengiamojo teismo posėdžio dienos patikslinti reikalavimus (numatytų parduoti pastatų apibūdinimą). Ieškovė, praleidusi pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018 jai nustatytą terminą patikslinti reikalavimus, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo pateikė 2019 m. sausio 23 d., teigdama, jog pradinio ieškinio reikalavime nurodyti ne tik nekilnojamųjų daiktų unikalūs numeriai, bet ir statinių pavadinimai, tikėtina, gali sukelti problemų vykdant teismo sprendimą, rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodytiems statinių pavadinimams neatitinkant VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, iki skundžiamo sprendimo priėmimo momento gavęs ieškovės 2019 m. sausio 23 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo, ir susipažinęs su ieškovės motyvais dėl pradinio ieškinio reikalavimų mažinimo pagal CPK 42 straipsnį, ne tik kad į juos neatsižvelgė, išduodamas leidimą pagal skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį statiniams, įvardintiems 2017 m. gruodžio 14 d. pradiniame ieškinyje, parduoti be atsakovės sutikimo, tačiau ir gavęs duomenis iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro netyrė, kurių konkrečiai statinių paskirtis yra pakeista ar registracija panaikinta, tokiu būdu atitinkamai neįvertindamas, ar bet kuris teisėtas statinių savininkas, kuriam perleista nekilnojamųjų daiktų, esančių ginčo valstybiniame žemės sklype, kai sandoris, kurio pagrindu juo buvo naudojamasi, yra pripažintas negaliojančiu, nuosavybės teisė, atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos santykių specifiką, gali įgyti teisę nuomotis valstybinę žemę, reikalingą tokiems statiniams eksploatuoti.

18850.

189Atsakovė pareiškė, jog teismų sprendimais buvo nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu ieškovei galėjo būti išnuomota tiems ieškovės nuosavybės teise valdomiems statiniams, kurių Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta pagrindinė naudojimo paskirtis atitiko patvirtintame detaliajame plane nustatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl susitarimą pripažinus negaliojančiu, ieškovei gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis tik žemės sklypo 0,0673 ha dalimi, kuri buvo išnuomota 2017 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 ir vėliau pateko į sujungtą ir naujai suformuotą 8,2699 ha ploto žemės sklypą. Ieškovė su tokiu atsakovės įsiteisėjusių teismų sprendimų aiškinimu nesutiko, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodydama, jog teismai, atsižvelgiant į jų padarytas išvadas, neišaiškino, kad ieškovei gali būti išnuomota tik dalis žemės sklypo ir ieškovė ar bet kuris kitas asmuo negali perleisti nuosavybės teise priklausančių statinių, nesudarę valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priešingai nei nurodė atsakovė apeliaciniame skunde, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nebuvo sprendžiama dėl konkrečios dalies 8,2699 ha žemės sklypo, kuri gali būti išnuomota ieškovei teisėms ir pareigos, kylančioms iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 pasisakė, kad tik nustačius, kiek statinių faktiškai buvo 2012 m. liepos 30 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu, ar šie statiniai atitiko teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas buvo būtinas statiniams eksploatuoti pagal tuo metu Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kokiam terminui gali būti išnuomotas žemės sklypas pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237, t. y. tik nustačius, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas galėjo būti 2012 m. liepos 30 d. išnuomotas atsakovei UAB „SKR Baltic“ kaip statinių savininkei, galima spręsti dėl statinių, nepatenkančių į tą žemės sklypą likimo. Taigi, šiuo atveju matyti, jog, kaip teisingai nurodė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė, nebuvo tiesiogiai nuspręsta, kad ieškovei gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis tik 0,0673 ha dalimi valstybinės žemės sklypo, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atvirkščiai, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendime civiline?je byloje Nr. 2-432-600/2016 dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pripažinus negaliojančiu 2012 m. liepos 30 d. susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“, pripažinti 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dėl 0,673 ha žemės tęstinumą, pažymėjęs, kad tokiu savo prašymu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė I. Z. sutiko, kad ieškovė turi teisę į valstybinės žemės nuomą, tik neaišku kokia apimtimi. Vilniaus apygardos teismo priimtoje 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-8-431/2017 dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvo plačiau pasisakyta, kad skundžiamame sprendime nustačius, jog dėl dalies statinių atsakovui gali būti suteikiama teisė į žemės sklypą, įvertinus ieškovės ieškinio pareiškime ir apeliaciniame skunde įvardijamą aplinkybę, kad nuomininkui gali būti suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis sklypo 0,0673 ha dalimi, kuri buvo išnuomota 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2007-465 ir vėliau pateko į apjungtą ir naujai suformuotą 82699 kv. m2 ploto žemės sklypą, teismas neturi galimybės nuspręsti dėl galimai reikalingo nuomai žemės ploto klausimo. Tai reiškia, jog atsakovė, darydama tam tikras prielaidas dėl tinkamo įsiteisėjusių teismų sprendimų aiškinimo žemės dalies, kuria gali naudotis ieškovė, klausimu, pirmiausia turėjo, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civiline?je byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, atlikti statinių, stovinčių 8,2699 ha žemės sklype analizę, išsiaiškinant, ar šie statiniai 2012 m. liepos 30 d. susitarimo Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-222 „Dėl 2007 m. balandžio 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2007-465 dalinio pakeitimo“ sudarymo metu atitiko teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio ir tik tada spręsti, kokio atitinkamai dydžio žemės sklypo dalimi ji turi teisę naudoti statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

19051.

191Ieškovė prašė skirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. J. – 1,00 Eur baudą, o atsakovei – 100,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vilkinant bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. teisių į ieškovės statinius neturi, o siekis juos perpirkti iš ieškovės trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. teisinio suinteresuotumo nepagrindžia, kaip ir 2001 m. gegužės 15 d. sutartis dėl teisės į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą perleidimo, 2006 m. gegužės 25 d. pažyma Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, 2007 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 2.4-01-5341 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. komisijos posėdžio protokolo“, kuriuos trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. pateikė kartu su prašymu įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir leisti susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, nes nagrinėjamas ginčas nesusijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu į rėžinio Miškinio kaimo teritorijoje turėtą žemę – ieškinio tenkinimas ar atmetimas neturės jokios įtakos nei esamam valstybinio žemės sklypo užstatymo faktui, nei valstybės išperkamos žemės statusui, todėl kildinamos teisės iš nuosavybės teisių atkūrimo santykių nesudaro galimybės ginčyti valstybės žemės nuomos santykių ir toje žemėje esančių statinių perleidimo. Ieškovės statiniais užstatytas žemės sklypas yra valstybės išperkama ir natūra pretendentams negrąžinama žemė. Jeigu atsakovė nuspręstų pažeisti šį žemės sklypo statusą ir atkurti jame nuosavybės teises, pretendentai neįgytų teisės į valstybinėje žemėje esančius ieškovės statinius. Atitinkamai dėl atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ieškovė pažymėjusi, kad jį sudaro atsakovės pozicijos dėl ieškovės nuosavybės teisės įgyvendinimo nepastovumas bylos nagrinėjimo metu.

19252.

193Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus prašiusi atsižvelgti į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nebuvo įvertinęs šalių pateiktų prašymų dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

19453.

195Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D. pateikė 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepimą į ieškovės 2018 m. gruodžio 10 d. prašymą dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kuriuo prašė skirti ieškovei (jos atstovui) baudą iki 5 000,00 Eur, iš kurių 50,00 procentų tektų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. D. ir J. J., atsižvelgiant į tai, kad ieškovė mintį dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiavimo procesu iškėlė baigiamųjų kalbų metu, dėl ko buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismo posėdis atidėtas ir paskirtas teismo posėdis. Ieškovė viso proceso metu deklaravo, jog jai svarbu, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, nes jai trukdoma disponuoti savo nuosavybe, tačiau teikdama nesavalaikį prašymą procese, kuris yra akivaizdžiai nepagrįstas, ji pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu atsakovės pozicija viso proceso metu buvo nuosekli – ji nesutiko su ieškiniu, nes negalėjo išduoti to, ko prašo ieškovė; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-251-196/2018, kuria rėmėsi ieškovė, nėra konstatuota, kad atsakovė būtų gynusi ar atstovavusi privatų interesą, priešingai, pripažinta, jog ji negali ginti viešojo intereso, nes keliamas klausimas nesusijęs su valstybinės žemės patikėjimo teise. Atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė laiko piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – tariamas pozicijos keitimas procese ir ieškinio nepripažinimas, nesusietas su jos pačios įvardyta teismine praktika. Atsakovės nesutikimas su ieškovės ieškiniu nereiškia jos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pabrėžė, jog klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galimumo yra ne šios civilinės bylos dalykas. Pakartotinis tų pačių argumentų pateikimas, dėl kurių yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2325-590/2018, reiškia, kad ieškovė neatidžiai seka procesą, o reikšdama prašymus paneigtų argumentų pagrindu, pati piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

19654.

197Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą skirti tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, atmetė, konstatuodamas, jog akivaizdžių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta; viešasis interesas nereikalauja, kad teismas kovotų su asmenų teise kreiptis į teismą ar teisme ginti savo įsitikinimus ar interesus teisėtais būdais taip, kaip kiekvienas asmuo juos supranta, skirdamas baudas tiems asmenims, kurių argumentai atmetami; teisė kreiptis į teismą negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta ieškinį ar kitame procesiniame dokumente išdėstytą poziciją.

19855.

199Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnį. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50,00 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

20056.

201Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pavyzdžiui, sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teisminį procesą ir pan.), toks elgesys nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir reiškia piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

20257.

203Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

20458.

205Remiantis tuo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas baudos skyrimo klausimą išsprendė tik dėl ieškovės prašymo dalies, susijusios su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniais veiksmais, nors, reikėtų pabrėžti, ir nevertindamas konkrečių ieškovės 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis motyvų, kaip ir byloje esančių rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. 2018 m. birželio 1 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-3981-432/2018, kuriame ji nurodžiusi, kad atsakovės 2014 m. spalio 2 d. raštu Nr. 1SS-(9.5.)-2500 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuota, jog buvusio Miškinių kaimo pretendentams teisės aktų nustatyta tvarka bus formuojamas grąžintinas natūra žemės sklypas tuo atveju, jeigu ginčo valstybinės žemės sklypas ar jo dalis įsiteisėjusio teismo sprendimu bus atlaisvinta, tuo tarpu remdamasis deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, pirmosios instancijos teismui perduotina spręsti dėl atsakovės veiksmų atitikties procesinės teisės normoms bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepime pareikšto prašymo skirti baudą ieškovei (jos atstovui) pagrįstumo. Dėl procesinės bylos baigties

20659.

207Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

20860.

209Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

21061.

211Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos kontekste, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam turėjus informaciją apie pakeistus VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau nesiaiškinus ar šiuo atveju ieškovei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba kitu teisėtu būdu įteisinant galimybę naudotis valstybinės žemės sklypu, aplinkybė, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis statiniai neatitinka žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo, turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškovės teisės perleisti jai nuosavybės teise priklausančius statinius be atsakovės sutikimo; priėmus sprendimą dėl ieškovės teisės sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį be atsakovės sutikimo neturint duomenų, kas yra potencialus pirkėjas, kokiomis sąlygomis su juo tartasi pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti; netyrus aplinkybės ar ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, pagal paskirtį priskirti negyvenamųjų pastatų grupei, kurie sudaro sandorio objektą, gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, įvertinant galimo disponavimo jais galimybės pagrįstumą; neatsižvelgus į ieškovės 2019 m. sausio 23 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo ir išdavus leidimą pagal skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį statiniams, įvardintiems 2017 m. gruodžio 14 d. pradiniame ieškinyje, parduoti be atsakovės sutikimo, ir, gavus duomenis iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro, netyrus, kurių konkrečiai statinių paskirtis yra pakeista ar registracija panaikinta, tokiu būdu atitinkamai neįvertinant, ar bet kuris teisėtas statinių savininkas, kuriam perleista nekilnojamųjų daiktų, esančių ginčo valstybiniame žemės sklype, kai sandoris, kurio pagrindu juo buvo naudojamasi, yra pripažintas negaliojančiu, nuosavybės teisė, atsižvelgiant į valstybinės žemės nuomos santykių specifiką, gali įgyti teisę nuomotis valstybinę žemę, reikalingą tokiems statiniams eksploatuoti; baudos skyrimo klausimą išsprendus tik dėl ieškovės prašymo dalies, susijusios su trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesiniais veiksmais, nevertinant konkrečių ieškovės 2018 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis motyvų, kaip ir byloje esančių rašytinių įrodymų, ir nepasisakant dėl atsakovės veiksmų atitikties procesinės teisės normoms bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, S. D. 2018 m. gruodžio 17 d. atsiliepime pareikšto prašymo skirti baudą ieškovei (jos atstovui) pagrįstumo, todėl, apibendrinant, tai, kas išdėstyta, padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be kita ko, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi teisę vertinti ir kitas, be jau nurodytųjų, aplinkybes, priimdamas sprendimą. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

21262.

213Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

214Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

215atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. J. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

216Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-308-432/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „SKR Baltic“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi... 11. 4.... 12. Atsakovė pažymėjo, kad duoda sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje... 16. 6.... 17. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 18. 7.... 19. Teismas konstatavo, jog ieškinyje nurodytų nekilnojamųjų daiktų savininko... 20. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 21. 8.... 22. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 23. 8.1.... 24. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.... 25. 8.2.... 26. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad bet kuris ieškinyje nurodytų... 27. 8.3.... 28. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog su... 29. 8.4.... 30. Vadovaujantis CK 6.491 straipsnio 1 dalimi, taisyklių 45 punktu atsakovė... 31. 8.5.... 32. Pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį ir... 33. 8.6.... 34. Vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d.... 35. 2.... 36. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti,... 37. 9.1.... 38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio pagrindą... 39. 9.2.... 40. Atsakovės kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos... 41. 9.3.... 42. Remdamasi statinių paskirties neatitikimo žemės sklypo paskirčiai faktu,... 43. 9.4.... 44. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, disponavimo teisės į... 45. 9.5.... 46. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad su naujais... 47. 9.6.... 48. Ieškovė neprašė pirmosios instancijos teismo išduoti leidimą perleisti... 49. 9.7.... 50. Atsakovės argumentacija apeliaciniame skunde – prieštaringa. Pabrėždama,... 51. 3.... 52. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo,... 53. 10.1.... 54. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti motyvai, jog su... 55. 10.2.... 56. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvados sudaro galimybę... 57. 10.3.... 58. Atsakovė išduoda sutikimus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos... 59. 10.4.... 60. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl sutikimo perleisti... 61. 10.5.... 62. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. palaiko... 63. 4.... 64. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 65. 11.1.... 66. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ar pagal ieškovės keliamą... 67. 11.2.... 68. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 4.37 straipsnio ir 6.394... 69. 11.3.... 70. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovės... 71. 11.4.... 72. Skundžiamas sprendimas neatitinka tokio pobūdžio procesiniams dokumentams... 73. 5.... 74. Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 75. 12.1.... 76. Patenkinęs ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas ne tik sudarė... 77. 12.2.... 78. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J. teisingai... 79. 12.3.... 80. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog su... 81. 12.4.... 82. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pakeitimų – skundžiamo sprendimo... 83. 6.... 84. Atsiliepimu į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų,... 85. 13.1.... 86. Kilęs teisminis ginčas išimtinai susijęs su pačios ieškovės nuosavybės... 87. 13.2.... 88. Įstodama į bylą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 89. 13.3.... 90. Nei ieškovės nuosavybės teisės valdomi statiniai, nei atsakovės vykdomas... 91. 13.4.... 92. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. J.... 93. 7.... 94. Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 95. 14.1.... 96. Iš ieškovės ieškinio turinio galima spręsti, jog ji iš esmės nesutinka... 97. 14.2.... 98. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog duomenų, kad... 99. 14.3.... 100. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo sisteminiu teisės normų aiškinimo... 101. 14.4.... 102. Ieškovė valstybinės žemės sklypą valdė 2012 m. liepos 30 d. susitarimo... 103. 14.5.... 104. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovei... 105. 14.6.... 106. Kadangi ieškovė akcentavo, jog nuosavybės teisių atkūrimas tretiesiems... 107. 14.7.... 108. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl... 109. 8.... 110. Atsiliepimu į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 111. 15.1.... 112. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame sprendime padarytos... 113. 15.2.... 114. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu leista parduoti... 115. 15.3.... 116. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovė išduoda... 117. 15.4.... 118. Žemės sklypas, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kuriame yra... 119. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 120. 16.... 121. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 122. 17.... 123. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo... 124. 18.... 125. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, ieškovė 2006 m. sausio 3 d.... 126. 19.... 127. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. sausio 28 d. įsakymu Nr.... 128. 20.... 129. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519... 130. 21.... 131. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. balandz?io 27 d. sprendimu... 132. 22.... 133. Atsakovės Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr.... 134. 23.... 135. Atsakovė 2014 m. vasario 27 d. perdavė informaciją Vilniaus apygardos... 136. 24.... 137. Lietuvos Respublikos generaline?s prokuratu?ros prokurore? I. Z., gindama... 138. 25.... 139. Vilniaus miesto apylinke?s teismas 2016 m. lapkric?io 10 d. sprendimu... 140. 26.... 141. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį... 142. 27.... 143. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės Lietuvos Respublikos... 144. 28.... 145. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė, atsakovė... 146. 29.... 147. Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas 2018 m. lapkric?io 22 d. nutartimi... 148. 30.... 149. Ieškovės teigimu, vykstant ginčo, aptarto nutarties 23-29 punktuose,... 150. 31.... 151. Atsakovė atsisakė išduoti sutikimą, motyvuodama tuo, kad pagal taisyklių... 152. 32.... 153. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė laikėsi pozicijos, kad valstybinės... 154. 33.... 155. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad byloje yra kilęs ginčas... 156. 34.... 157. Šalys kartu su parengtais procesiniais dokumentais pateikė naujus rašytinius... 158. 35.... 159. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir... 160. 36.... 161. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 162. 37.... 163. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos... 164. 38.... 165. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog... 166. 39.... 167. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl ieškovės teisės naudotis valstybinės... 168. 40.... 169. Ieškovė 2019 m. sausio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui... 170. 41.... 171. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad... 172. 42.... 173. Pažymėtina, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų... 174. 43.... 175. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo... 176. 44.... 177. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas,... 178. 45.... 179. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad su bet kuriuo... 180. 46.... 181. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad valstybinė žemė ne... 182. 47.... 183. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo... 184. 48.... 185. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, apibendrintai galima teigti, jog... 186. 49.... 187. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje... 188. 50.... 189. Atsakovė pareiškė, jog teismų sprendimais buvo nustatyta, kad valstybinė... 190. 51.... 191. Ieškovė prašė skirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų... 192. 52.... 193. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. D.... 194. 53.... 195. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis... 196. 54.... 197. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą... 198. 55.... 199. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo... 200. 56.... 201. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas... 202. 57.... 203. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 204. 58.... 205. Remiantis tuo, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas baudos... 206. 59.... 207. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga... 208. 60.... 209. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į jį nurodyti... 210. 61.... 211. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę... 212. 62.... 213. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui... 214. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1... 215. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir... 216. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. sprendimą...