Byla e2A-852-431/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nobus LT“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11 399,47 Eur skolos, 321,64 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015 metų liepos mėnesį atliko betonavimo darbus pagal atsakovės užsakymą objekte, esančiame ( - ) (toliau – Objektas-1). Ieškovei atlikus betonavimo darbus, šalys pasirašė 2015 m. liepos 29 d. Darbų atlikimo aktą Nr. 03, atsakovė už atliktus darbus sumokėjo. Šalys 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Subrangos sutarį Nr. SB 2015/07/27 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti polių betonavimo darbus ( - ) (toliau – Objektas-2), o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Pradėjus vykdyti Sutartyje numatytus darbus, atsakovė paprašė ieškovės už atlygį išnuomoti darbo jėgą (darbuotojus) betonavimo darbams Objekte-1 atlikti.
  2. Šalys naujos sutarties dėl darbo jėgos nuomos nesudarė ir nusprendė vadovautis jau sudarytos Sutarties nuostatomis, reglamentuojančioms atsiskaitymą už suteiktus darbus. Ieškovė 2015 metų rugpjūčio mėnesį išnuomojo atsakovei 9 darbuotojus, o 2015 metų rugsėjo mėnesį išnuomojo 12 darbuotojų. Šalys sutarė, kad už kiekvieną vieno darbuotojų darbo valandą atsakovė mokės 5,43 Eur kartu su PVM atlygį. Ieškovės darbuotojai 2015 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais Objekte-1 dirbo 1 735 val. Ieškovės darbuotojų dirbtų valandų skaičius Objekte-1 buvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos pasirašydavo atsakovės atstovas A. F.. Už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas ieškovė 2016 m. sausio 29 d. parengė Darbų atlikimo aktą Nr. 0412, pagal kurį atsakovė už suteiktą darbo jėgą turi mokėti 11 399,47 Eur. Tačiau atsakovė vengia pasirašyti bei atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
  3. Vieno darbuotojo dirbtos valandos kaina buvo apskaičiuojam pagal formulę: 1 val. x 4.38 Eur x 1,5 koeficiento = 6,57 Eur su PVM. Atėmus PVM (6,57/1,21 = 5,43 Eur), vienos darbo valandos kaina yra 5,43 Eur. Ieškovė 2016 m. gegužės 27 d. Galutinių darbų atlikimo akto Nr. 09/2 3 punkte nurodytus karkasų suvirinimo darbus atliko. Šis aktas yra pasirašytas už atliktus darbus Objekte-2, dalis kitų atsakovės pateiktų tarpinių darbų atlikimo aktų yra išrašyti ir pasirašyti už darbų atlikimą Objekte-2 ir yra visiškai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. 2016 m. sausio 29 d. Darbų atlikimo aktas Nr. 0412 yra parengtas už darbuotojų nuomą darbams atlikti Objekte-1. Atsakovė apie šį aktą žinojo. Šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, kad po 2016 m. gegužės 27 d. Galutinių darbų atlikimo akto Nr. 09/2 pasirašymo, ieškovė reiškė atsakovei pretenzijas dėl atsiskaitymo už išnuomotus darbuotojus, o civilinėje byloje Nr. e2-35280-845/2016 jokie reikalavimai atsakovei dėl darbuotojų nuomos keliami nebuvo. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė kokių nors darbų, nurodytų 2016 m. gegužės 27 d. Galutinių darbų atlikimo akte Nr. 09/2, neatliko.
  4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog šalys buvo susitarę dėl darbo jėgos nuomos. Tačiau ieškiniu ieškovė siekia du kartu gauti atlyginimą už tą pačią paslaugą – darbo jėgos nuomą. Pasirašant 2016 m. gegužės 27 d. Galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2, šalys susitarė į jį įtraukti ir suteiktas darbo jėgos nuomos paslaugas. Kadangi šalys nebuvo sudarę atskiro susitarimo dėl darbo jėgos nuomos, Galutinio darbų atlikimo akto Nr. 09/2 3 punkte buvo įtraukti realiai neegzistavę statybos rangos darbai – ieškovės atlikti papildomi karkasų suvirinimo darbai, kurie iš tikrųjų reiškė bei apėmė ieškovės atsakovei suteiktą darbo jėgą 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys buvo susitarusios dėl 5,43 Eur plius PVM dydžio atlygio už kiekvieną vieno darbuotojo darbo valandą. Ieškovės pateiktas 2016 m. sausio 29 d. Darbų atlikimo aktas Nr. 0412 nėra pasirašytas, iki bylos nagrinėjimo atsakovė apie jį nežinojo, pagal šį aktą nebuvo parengta PVM sąskaita-faktūra.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Miravita“ 28 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Nobus LT“.
  2. Teismas nustatė, jog šalys 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti polių betonavimo, armavimo bei ankerinės grupės ištaisymo darbus Objekte-2, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 92 517,34 Eur už atliktus darbus. Šalys 2016 m. gegužės 27 d. sudarė ir pasirašė Galutinis darbų atlikimo aktą Nr. 09/2, kuriuo patvirtino, jog ieškovė atliko atsakovei akte nurodytus darbus Objekte-2 už 16 480,48 Eur (su PVM), šalys pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą serija MIR Nr. 039 – 16 480,48 Eur (su PVM) sumai.
  3. Civilinėje byloje Nr. e2-35280-845/2016 UAB „Miravita“ pareiškė reikalavimą UAB „Nobus LT“ dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovė nevisiškai atsiskaitė pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija MIR Nr. 039 už 2016 m. gegužės 27 d. Galutiniame darbų atlikimo akte Nr. 09/2 nurodytus darbus. Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismo 2016 m. gruodžio 6 d. galutinis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, nėra įsiteisėjęs. Ieškovės direktoriaus pasirašytas 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo aktas Nr. 0412 11 399,47 Eur (su PVM) sumai, kuriame nurodyta, jog subrangovė UAB „Miravita“ rangovei UAB „Nobus LT“ Objekte-1 atliko darbus. Tokio pat turinio aktas Nr. 0412 ieškovės direktoriaus pasirašytas ir 2016 m. vasario 29 d. Tą pačią dieną pagal šį aktą išrašyta sąskaita–faktūra 11 399,47 Eur sumai atsakovės nėra priimta.
  4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra atsiskaičiusi ieškovei už jos darbuotojų darbą 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Objekte-1, taip pat dėl to, ar apskritai buvo atlikti papildomi darbai ieškiniu reikalaujamai sumai, kurie nebūtų įtraukti į kitus atsakovės priimtus ir pripažįstamus aktus bei pagal juos išrašytas sąskaitas-faktūras. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys, rašytine sutartimi suderėjusios dėl polių betonavimo, armavimo bei ankerinės grupės ištaisymo darbų Objekte-2, žodžiu tarėsi ir dėl papildomų darbų atlikimo. Į bylą pateiktas 2015 m. liepos 29 d. darbų atlikimo aktas, kuriame patvirtinama, kad ieškovė atliko atsakovei betonavimo darbus Objekte-1. Aktas pasirašytas abiejų šalių, nėra ginčo dėl to, kad pagal jį atsiskaityta.
  5. Kiti pateikti darbų atlikimo aktai ir pagal juos išrašytos sąskaitos-faktūros taip pat patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, ieškovė atsakovei atliko darbus pagal šalių pasirašytą sutartį, o taip pat ir papildomus darbus. Šie dokumentai yra pasirašyti abiejų šalių, ginčo dėl jų šioje byloje nėra. Tiek šalys, tiek liudytojai paaiškino, kad dėl darbų tiek Objekte-2, tiek Objekte-1 buvo tariamasi tuo pat metu. Tačiau jokių papildomų rašytinių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo šalys nesudarė. Taigi, dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių susiformavo faktiniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis). Darbų apimtis ir kaina už juos yra būtinos tokios sutarties sąlygos (CK 6.644 straipsnis). Šiuo atveju būtent dėl to byloje yra kilęs ginčas, o ieškovei, teigiančiai, kad ji atliko papildomus darbus, kurie nenurodyti nei rašytinėje sutartyje, nei abiejų šalių pasirašytuose aktuose, ir reikalaujančiai užmokesčio už juos, tenka pareiga šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis).
  6. Ieškovė savo reikalavimus įrodinėja darbų atlikimo aktu ir sąskaita-faktūra, kurie atsakovės nepasirašyti. Ieškovės pateiktos pažymos apie jos darbuotojų 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. gautą vidutinį darbo užmokestį, kaip ir ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos savaime negali būti pakankamais įrodymais nei apie ieškovės atliktų papildomų darbų apimtį, nei apie jų kainą. Teismas pažymėjo, kad liudytoju apklaustas pačios ieškovės darbuotojas S. S. nurodė, kad jis pildė tabelius ir duodavo pasirašyti atsakovės darbuotojui A. F. dar prieš skaičiavimus. Todėl teismas sutiko su atsakove, kad žiniaraščiuose ranka įrašyti skaičiavimai apie ieškovės darbuotojams 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. apskaičiuotą užmokestį yra ieškovės vidaus reikalas, bet negali būti laikomi šalių susitarimu dėl papildomų darbų kainos. Šie įrodymai nepatvirtina ir to, jog ieškovės darbuotojai atliko kitus, nei nurodyti atsakovės priimtuose aktuose, darbus.
  7. Teismas pažymėjo ir tai, kad pateiktų elektroninių laiškų turinys patvirtina, jog ginčas dėl reikalaujamos sumos tarp šalių buvo kilęs dar 2016 m. kovo mėn. Tačiau jau po to, 2016 m. gegužės 27 d. abiejų šalių buvo pasirašytas aktas, įvardintas kaip „galutinis“. Todėl teismas pripažino tikėtina atsakovės poziciją, kad būtent šiuo aktu buvo išspręsti visi tarp šalių dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos kilę klausimai. Visi darbų atlikimo aktai, pateikti į bylą yra lakoniški, jų turinys nepakankamas tiksliai nustatyti, kokius konkrečius darbus atliko nurodytuose objektuose dirbę ieškovės darbuotojai. Be paties ieškovės paaiškinimų kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė atliko atsakovei papildomus darbus, už kuriuos reikalauja atlygio šioje byloje, nepateikta. Taigi, ieškovė, nebuvo pakankamai rūpestinga, įformindama sutartinius santykius su atsakove, todėl turi prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas teisines pasekmes.

    5

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Ieškovė UAB „Miravita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tačiau klaidingai nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio ar darbų atlikimo fakto. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės darbuotojai vykdė darbus atsakovei. Šio fakto atsakovė neneigė. Tačiau atsakovė ginčijo patį skolos faktą ir sutartą darbų kainą. Todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti, ar ieškovė tikrai atliko papildomus darbus ir teigti, kad ieškovė papildomų darbų Objekte-1 atlikimo fakto neįrodė. Atsakovė prašyme peržiūrėti sprendimą už akių patvirtino, kad ieškovė papildomus darbus vykdė. Atsakovė netgi pripažino pareigą atsiskaityti už papildomai atliktus darbus. Teismas neteisingai nustatė nagrinėjamos bylos ginčo ribas, todėl neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, t.y. teismas reikalavo ieškovės įrodyti aplinkybes, dėl kurių nėra ginčo.
    2. Teismas turėjo išsiaiškinti ir įsitikinti arba padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl ieškovės nurodyto vienos darbo valandos įkainio. Byloje esantys įrodymai: vienašališkai pasirašytas atkliktų darbų aktas Nr. 0412, atsakovės darbuotojo A. F. pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, ieškovės pateikti el.laiškai bei liudytojo J. F. paaiškinimai patvirtina ieškovės poziciją dėl sutartos darbuotojo nuomos ir papildomų rangos darbų atlikimo kainos. Kitaip negalima paaiškinti, kodėl atsakovė neginčijo ieškovės el.laiškuose nurodytų įkainių ir darbuotojų dirbtų valandų skaičiaus, jokių pretenzijų ieškovei už nepagrįstų aktų ir sąskaitų siuntimą nereiškė. Šios aplinkybės patvirtina, jog yra labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarę dėl ieškovės nurodytos vienos darbo valandos kainos, todėl ieškovė ieškinys turėtų būti tenkinamas.
    3. Byloje esantys įrodymai patvirtina nuoseklią ieškovės poziciją dėl reikalavimo sumokėti skolą už atliktus darbus Objekte-1, tuo tarpu atsakovės pozicija nėra nuosekli. Ieškovei pareikalavus sumokėti skolą, atsakovės atstovas iš pradžių iš viso neigė faktą, kad ieškovė ir atsakovė buvo susitarę dėl darbo jėgos nuomos ir (ar) betonavimo darbų atlikimo Objekte-1. Tuo tarpu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė jau pripažįsta, jog susitarimas dėl darbo jėgos nuomos buvo. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat neigė, kad jai buvo žinoma apie atkliktų darbų akto Nr. 0412 egzistavimą, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad apie šio akto egzistavimą atsakovei buvo žinoma. Todėl atsakovės argumentai vertintini kritiškai.
    4. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, motyvuodamas tuo, kad darbų atlikimo aktas Nr. 0412 ir sąskaita-faktūra nėra pasirašyti atsakovės. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atliktų darbų aktas Nr. 0412 yra vienašališkai pasirašytas ieškovės, kadangi vienašališkai pasirašius darbų perdavimo aktą, darbai laikomi tinkamai perduotais atsakovei. Kadangi teismas nustatė, jog kilęs ginčas yra dėl rangos teisinių santykių, todėl turėjo pareigą taikyti rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tame tarpe ir darbų perdavimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė nuo 2016 metų sausio mėnesio vengė pasirašyti darbų atlikimo aktą Nr. 0412, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsniu, pasirašė darbų atlikimo aktą ir 2016 m. liepos 12 d. išsiuntė jį el.paštu atsakovei. Todėl nuo vienašališko akto pasirašymo dienos visi ieškovės atlikti darbai laikomi perduoti tinkamai, o ieškovė nagrinėjamoje byloje pripažintina įrodžiusi darbų atlikimo ir perdavimo faktą atsakovei.
    5. Atsakovas ieškovės pasirašyto atliktų darbų akto Nr. 0412 neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančiu. Teismas dėl vienašališkai pasirašyto akto negaliojimo taip pat nepasisakė. Todėl ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 0412 yra galiojantis ir nenuginčytas. Teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad darbai atsakovei nebuvo perduoti, o taip pat turėjo pareigą šiuo aktu vadovautis, spręsdamas šalių ginčą. Atliktų darbų akte Nr. 0412 yra nurodytas dirbtų valandų skaičius ir vienos darbo valandos kaina, todėl darytina išvada, jog šiame akte nurodyta informacija taip pat yra teisinga ir galiojanti. Taigi teismas turėjo pripažinti, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir įrodo, jog šalys buvo susitarę dėl valandinio 5,43 Eur plius PVM darbo užmokesčio dydžio. Teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esančiam rašytinių įrodymų visetui, todėl teismo sprendimas naikintinas.
    6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2016 m. gegužės 27 d. Galutiniu darbų atlikimo aktu Nr. 09/2 buvo išspręsti visi dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos kilę klausimai. Šio akto turinys patvirtina, kad ieškovė juo perdavė darbus, atliktus Objekte-2. Tuo tarpu prašoma priteisti skola yra susidariusi už darbus, atliktus Objekte-1. Be to, ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl skolos sumokėjimo ir po 2016 m. gegužės 27 d. Galutinio darbų atlikimo akto Nr.09/2 pasirašymo. Taigi nustačius aplinkybes, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos sumokėjimo 2016 m. gegužės 27 d. Galutiniu darbų atlikimo aktu Nr.09/2 išspręstas nebuvo ir nustačius, kad atsakovė pripažino pareigą atsiskaityti su ieškove už jos atliktus darbus Objekte-1, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra tenkintinas.
  2. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Miravita“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Nobus LT“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šalys buvo susitarusios, jog už kiekvieną vieno darbuotojo darbo valandą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 5,43 Eur plius PVM dydžio atlygį. Ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių teisėtumą bei pagrįstumą paneigė liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas S. S., kuris patvirtino, jog atsakovės darbuotojo A. F. darbo laiko apskaitos žiniaraščių pasirašymo metu juose nebūdavo jokių skaičiavimų apie sutartą atlygį už darbuotojų nuomą. Byloje daugiau nėra jokio kito dokumento, kuriame būtų užfiksuotas šalių sutartas atlygis už darbuotojų nuomą.
    2. Darbų atlikimo akte Nr. 0412 nurodytus duomenis ieškovė grindžia pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurių įrodomoji galia yra paneigta liudytojų parodymais. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės darbų atlikimo aktas Nr. 0412 taip pat yra nepakankamas ir neteisėtas įrodymas. Darbų atlikimo akte Nr. 0412 užfiksuoti duomenys nebuvo suderinti su atsakove. Todėl teismas pagrįstai nesivadovavo ieškovės vienašališkai pasirašytu darbų atlikimo aktu Nr. 0412. Rangovui teisė vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą kyla tik tuomet, kai tarp šalių būna sudarytas aiškus susitarimas dėl konkrečių darbų, jo kainos ir apimties (CK 6.687 straipsnio 1 dalis ir 6.694 straipsnis). Ieškovė nepateikė jokio dokumento, kuriuo būtų šalių suderintas atlygis už vieno darbuotojo darbo valandą. Kadangi darbų atlikimo akte Nr. 0412 vienos darbo valandos kaina buvo vienašališkai nustatyta tik ieškovės ir nebuvo suderinta su atsakove, akivaizdu, kad ieškovės teiginiai apie jos teisę vienašališkai pasirašyti darbų atlikimo aktą Nr. 0412 d., yra nepagrįsti.
    3. Atsakovė neginčija fakto, kad iš tikrųjų nuomojo iš ieškovės darbo jėgą (darbuotojus) bei privalėjo už tai atsikaityti. Tačiau dėl darbuotojų nuomos jau yra išrašytas darbų atlikimo aktas bei PVM sąskaitą faktūrą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas yra akivaizdžiai perteklinis ir neteisėtas, nes ieškovė siekia du kartu gauti atlyginimą už tą pačią paslaugą. Šalys 2016 m. gegužės 27 d. šalys pasirašė Galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2, į kurį įtraukė ir suteiktas darbo jėgos numos paslaugas. Ieškovė šio akto pasirašymo metu nekėlė reikalavimo pasirašyti ir darbų atlikimo akto Nr. 0412. Iki Galutinio darbų atlikimo akto pasirašymo momento, šalių buvo pasirašyti visi ieškovės paruošti darbų atlikimo aktai bei jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Tokia šalių bendradarbiavimo praktika leidžia daryti prielaidą, kad atsakovė niekuomet nevengė pasirašyti ieškovės parengtų darbų.
    4. Vilniaus miesto apylinkės teisme tarp tų pačių šalių buvo nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. e2-35280-845/2016, kurioje ieškovė Subrangos sutarties Nr. SB 2015/07/27 bei 2016 m. gegužės 27 d. Galutinio darbų atlikimo akto Nr. 09/2 pagrindu prašė priteisti iš atsakovės 8 019,81 Eur skolą. Ieškovė šios bylos nagrinėjimo metu nekėlė atsakovei reikalavimų dėl skolos už darbuotojų nuomą. Ieškovė 2016 m. kovo 26 d. rašte nenurodė atsakovės pareigos pasirašyti 2016 m. vasario 29 d. darbų atlikimo aktą Nr. 0412 ir sumokėti pagal šį aktą. Ši aplinkybė patvirtina, jog 2016 m. vasario 29 d. darbų atlikimo aktas Nr. 0412 buvo pakeistas 2016 m. vasario 29 d. aktu Nr. 09/2. Ieškovės ištaisyto 2016 m. vasario 29 d. Darbų atlikimo akto Nr. 09/2 turinys yra identiškas atsakovės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikto Galutinio darbų atlikimo akto Nr. 09/2 turiniui, kuris yra pasirašytas abiejų šalių. Teikiami papildomi įrodymai pagrindžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos už atsakovei suteiktą darbo jėgą (išnuomotus darbuotojus) priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
  2. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliko statybos rangos darbus Objekte-1, už kuriuos atsakovė ieškovei sumokėjo pagal 2015 m. liepos 29 d. pateiktą darbų atlikimo aktą. Šalys 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus Objekte-2, o atsakovė už juos sumokėti nustatytą kainą. Tuo pačiu metu šalys žodžiu susitarė, jog ieškovė suteiks atsakovei savo darbuotojus, kad jie atliktų papildomus darbus Objekte-1. Ieškovė reikalauja už šiuos darbus priteisti iš atsakovės 11 399,47 Eur pagal 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo aktą Nr. 0412 ir PVM sąskaitą-faktūrą. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog už ieškovės darbuotojų atliktus darbus Objekte-1 sumokėjo pagal 2016 m. gegužės 27 d. galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2, kuriame 4 000 Eur kaina už minėtus darbus buvo nurodyta 3-iame akto punkte.
Dėl ginčo dalyko ir ribų
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas vertino, ar ieškovės darbuotojai tikrai atliko darbus Objekte-1, už kuriuos reikalauja priteisti 11 399,47 Eur. Sprendime yra aiškiai apibrėžtos kilusio ginčo ribos ir nustatyta, jog atsakovė neginčijo aplinkybės, jog minėti darbai buvo faktiškai atlikti, tačiau teigė, jog už juos yra sumokėjusi pagal 2016 m. gegužės 27 d. galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2. Taigi ginčas byloje buvo kilęs dėl atliktų rangos darbų kainos, taip pat dėl to, ar ši kaina buvo įtraukta į 2016 m. gegužės 27 d. galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 ir buvo nurodyta jo 3-iame punkte, ar ji yra tokio dydžio, kaip nurodyta ieškovės pateiktame 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo akte Nr. 0412.
  2. Pirmos instancijos teismas vertino ne aplinkybę, ar papildomi darbai buvo atlikti, bet aplinkybę, ar papildomai atlikti darbai buvo 11 399,47 Eur vertės ir ar mokėtina už juos suma nebuvo įtraukta į kitus atsakovei pateiktus darbų vykdymo dokumentus ir PVM sąskaitas-faktūras. Šalys pripažino, jog nesudarė rašytinio susitarimo dėl Objekte-1 atliekamų darbų bei jų kainos. Pagal CK 6.653 straipsnį rangos sutartyje turi būti nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.189 straipsnio nustatytas taisykles.
  3. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra sutarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkančiomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės 11 399,47 Eur už atliktus darbus, yra būtina nustatyti šių darbų apimtį bei pobūdį. Todėl teismas pagrįstai vertino, ar byloje yra duomenų apie faktiškai atliktus darbus bei jų kiekį.
Dėl 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo akto Nr. 0412 vertinimo
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė 2016 m. sausio 29 d. parengė darbų atlikimo aktą Nr. 0412, kuriame nurodyta, jog subrangovas (ieškovė) atliko rangovui (atsakovei) žemiau išvardintus darbus Objekte-1, visų atliktų darbų su PVM kaina – 11 399,47 Eur (el.b., 1 t. l. 43). Minėtas aktas bei jo pagrindu ieškovės parengta PVM sąskaita-faktūra nėra atsakovės pasirašyti. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas šio akto reikšmę turėjo vertinti pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį ir pripažinti jame nurodytą informaciją teisinga ir galiojančia. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
  2. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tiek pagal minėtą straipsnį, tiek pagal CK 6.662 straipsnį, nustatantį bendrus reikalavimus atliktų darbų priėmimui, darbų priėmimo-perdavimo aktas yra skirtas atliktų pagal sutartį darbų įvertinimui, jų kokybės ir galimų trūkumų nustatymui. Todėl pačiame akte turi atsispindėti, kokie darbai yra perduodami. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties, kurioje būtų apibrėžti statybos darbai, kuriuos turėjo atlikti ieškovės darbuotojai Objekte-1. Todėl darbų perdavimo-priėmimo akte turėjo būti aiškiai apibrėžiama, kokie darbai yra perduodami. Tačiau 2016 m. sausio 29 d. akte Nr. 0412 atlikti darbai nėra nurodyti, o nurodyta, jog mokama už darbo jėgą 8 ir 9 mėnesį. Todėl pats aptariamas aktas neatitinka CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose apibrėžtos atliktų rangos darbų priėmimo-perdavimo akto esmės.
  3. Taigi 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo akto Nr. 0412 galiojimui ir teisėtumui negali būti taikomi CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai. Be to, nagrinėjamoje byloje buvo kilęs ginčas ne dėl atliktų darbų kokybės, o dėl jų kainos, dėl kurios šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo. Todėl pripažintina, jog 2016 m. sausio 29 d. darbų atlikimo akte Nr. 0412 nurodytos 11 399,47 Eur kainos pagrįstumas turi būti vertinamas, atsižvelgiant į visų byloje esančių duomenų visumą. Tuo tarpu nei byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nei liudytojų parodymai neleidžia nustatyti tikslių Objekte-1 ieškovės darbuotojų atliktų darbų ir jų kiekio, taigi ir tikslios už juos mokėtinos kainos.
Dėl 2016 m. gegužės 27 d. Galutinio darbų atlikimo akto Nr. 09/2 vertinimo
  1. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog 2016 m. gegužės 27 d. galutiniu darbų atlikimo aktu Nr. 09/2 šalys išsprendė visus tarpusavio ginčus dėl darbų atlikimo ir atsiskaitymo už juos. Ieškovė teigia, kad šiuo aktu buvo nustatyta galutinė kaina tik už 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartyje numatytus darbus Objekte-2. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad šio akto 3-iame punkte buvo nurodyti realiai neatlikti papildomi karkasų suvirinimo darbai, kurių 4 000 Eur kaina ir yra už darbus Objekte-1 faktiškai atliktų darbų kaina.
  2. Pažymėtina, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
  3. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 27 d. Sutartyje numatyta darbų kaina yra 76 460,61 Eur be PVM ir 92 517,34 Eur su PVM (el.b., 1 t., l. 6-35). Sutartyje apibrėžti numatyti darbai: polių betonavimas, armavimas ir ankerinės grupės ištaisymas. Tuo tarpu karkasų suvirinimo darbai šioje Sutartyje neminimi, ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, jog pagal numatytų darbų pobūdį tokie suvirinimo darbai turėjo būti atlikti. Byloje pateikti darbų atlikimo aktai ir PVM sąskaitos-faktūros nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. patvirtina, jog iš viso buvo atlikta darbų už 78 431,40 Eur. Šiuos aktus ir sąskaitas pripažino ir pasirašė atsakovė (el.b., 1 t., l. 82-89). Šiuose aktuose nurodyti atlikti darbai: polių betonavimas, šulinių pjovimas, tvorų atstatymas. Ieškovės 2016 m. gegužės 27 d. galutiniame darbų atlikimo akte Nr. 09/2 nurodyta, jog darbų yra atlikta už 16 480,48 Eur ir išvardinti atlikti darbai: polių betonavimas, šulinių pjovimas ir 3-iame punkte – papildomi karkasų suvirinimo darbai už 4 000 Eur (el.b., 1 t. l. 90). Bendra visų pateiktų darbų atlikimo aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 94 911,58 Eur (78 431,40 Eur + 16 480,48 Eur), tai yra 2 394,24 Eur didesnė, nei Sutartyje numatyta visų darbų atlikimo kaina – 92 517,34 Eur.
  4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant. Kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012). Byloje nėra duomenų, jog Sutartyje numatyta darbų kaina būtų keista šalių susitarimu ar būtų egzistavusios kitos aplinkybės, paaiškinančios kainos padidėjimą. Todėl pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje yra labiau tikėtina aplinkybė, kad į 2016 m. gegužės 27 d. galutinį darbų atlikimo aktą Nr. 09/2 buvo įtraukta ir kaina už papildomus darbus Objekte-1.
  5. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
  7. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

10Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai