Byla e2-620-991/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ atstovės bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“ įgaliotam asmeniui R. B., atsakovui V. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2016-02-18 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“. Atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Almontus“ vadovo pareigas.

6Ieškovė paaiškino, kad, patikrinus bankrutuojančios įmonės dokumentus, nustatyta, jog 2016-01-01 bankrutuojanti įmonė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti. 2016-01-01 buvo pradelsti šie reikalavimai: 509,09 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui, 11,23 Eur darbo užmokesčio skola R. B., 532,00 Eur darbo užmokesčio E. M., 744,35 Eur darbo užmokesčio J. C., 362,46 Eur darbo užmokesčio K. P., 135,24 Eur darbo užmokesčio V. P., pradelstų reikalavimų iš viso 2294,37 Eur. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo atsiskaityta nė su vienu iš aukščiau išvardintų darbuotojų ir/ar VSDFV Klaipėdos skyriumi. Atsakovas 2016-01-18 kasos išlaidų orderiu Nr. 000282 išmokėjo sau 726,00 Eur atsiskaitymui pagal avanso apyskaitą, 2016-02-02 kasos išlaidų orderiu Nr. 000285 išmokėjo sau 360,00 Eur pagal avanso apyskaitą. Ieškovės teigimu, atliekant atsiskaitymus pagal šiuos kasos išlaidų orderius buvo atsiskaityta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.9301 straipsnio 4 dalyje numatytais reikalavimais pagal avansinę apyskaitą, nors įmonės vadovu buvęs atsakovas turėjo prievolę tenkinti pirmesnės eilės, t. y. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytas prievoles. Pažymėjo, kad atsakovas sumokėjo į bankrutuojančios įmonės atsiskaitomąją sąskaitą 200,00 Eur žalai dėl atsiskaitymo eilės nesilaikymo atlyginti, todėl ieškovė šia suma mažina prašomą priteisti žalos dydį.

7Ieškovė nurodė ir tai, kad 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių išmokos V. P. už 2460,85 Eur. 2013-08-28 Įsakyme dėl tarnybinės komandiruotės Nr. 204 nurodyta, kad direktorius V. P. siunčiamas komandiruotėn 1 Vokietijos Federacinę Respubliką (7 dienos), Nyderlandų Karalystę (1 diena) ir Prancūzijos Respubliką (2 dienos) nuo 2013-08-30 iki 2013-09-08 užmegzti ryšius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbą. Dėl šios komandiruotės mokesčių administratorius atliko patikrinimą ir konstatavo pažeidimus. Visų pirma patikrinimo akte nurodyta, jog bendrovės deklaruota veikla - teisinė veikla, faktiškai vykdoma veikla - detaliųjų planų, žemėtvarkos projektų rengimas, topografinių, geodezinių nuotraukų sudarymas, kadastriniai matavimai, teisinė veikla, patalpų subnuoma. Atsakovas mokesčių administratoriui nurodė, kad į komandiruotę buvo vykstama dėl Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, kuri numatė, jog nuo 2014-01-01 iš esmės nebeliks detaliojo planavimo, o 85 procentų pajamų buvo iš detaliųjų planų rengimo, todėl nuspręsta vykdyti kitą veiklą, kad nebankrutuotų, siekta pradėti molinių namų statybą Lietuvoje. Tuo tarpu pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus nėra duomenų, kad bendrovė gavo pajamų iš molinių namų statybos ir ruošėsi tokiai veiklai. Be to, AB „DFDS Seaways“ kelto bilietų 2013-08-29 kvite LT' 3040101/1 nurodyti keleiviai V. P., R. B., S. M., J. M.. R. B., S. M. ir J. M. tiriamuoju laikotarpiu nebuvo bendrovės darbuotojai. 2013 metais bendrovės finansinė būklė buvo sunki, nes nuostolis sudarė 6528,03 Eur. Taigi atsakovas eidamas UAB „Almontus“ vadovo pareigas panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai.

8Ieškovės atstovės bankroto administratorės UAB „Acountera“ įgaliotas asmuo R. B. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

9Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

10Paaiškino, kad UAB „Almontus“ tuo metu, kai buvo skelbiamas bankrotas baiginėjo projektus už 50000,00 Eur, o žala darbuotojams ir kitiems kreditoriams atsirado dėl užsitęsusios įmonės bankroto procedūros, kai prieš tai paskirta bankroto administratorė V. S. nesiėmė jokių veiksmų, kad pasiimti pinigus už jau UAB „Almontus“ atliktus darbus, be to laiku neatleido darbuotojų, dėl ko dar labiau padidino kreditorinius įsiskolinimus. Taigi bendrovė nebuvo nemoki.

11Atsakovas pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad antrąja eile privaloma atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Ieškovė nepateikė vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu buvo vykdomas išieškojimas darbuotojams ar valstybės biudžeto naudai, todėl nagrinėjamu atveju minėtos nuostatos negali būti taikomos.

12Ieškovė įrodinėdama žalą, padarytą įmonei dėl komandiruotės išlaidų, remiasi mokesčių administratoriaus padaryta preliminaria išvada, kuri buvo atlikta neturint visų įmonės dokumentų, nes jie buvo perduoti bankroto administratoriui. Šis tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir nesupažindinant su šia išvada, nesuteikiant galimybės jos apskųsti, nes joje kaltinimai yra nukreipti ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o kaip bendrovei UAB „Almontus“. Joje nurodoma, kad bendrovė nesumokėjo mokesčių už komandiruotes, tačiau mokesčių administratorius bankrutuojančiai bendrovei UAB „Almontus“ jokių reikalavimų atlyginti žalą nepateikė, todėl BUAB „Almontus“ jokios žalos nepatyrė. Be to, pažymėjo, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, numatytas CK, todėl prašo teismo šiam reikalavimui taikyti senatį ir minėtą reikalavimą atmesti.

13Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog iš ieškinio galima suprasti, jog atsakovas UAB „Almontus“ padarė žalą, tačiau pretenziją nagrinėjamu atveju reiškia UAB „Acountera“, nenurodo kokiu teisiniu pagrindu ji pretenziją reiškia kito asmens vardu. Atsakovas teigia, kad ji būdamas UAB „Almontus“ vadovu galėjo padaryti žalą įmonės akcininkams, kreditoriams, todėl jie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę išsiieškoti žalą, tačiau UAB „Acountera“ nėra nei kreditorius, nei akcininkas. UAB „Acountera“, kaip ieškovė, gina ne savo interesus bet kreditorių (buvusių darbuotojų, Sodros, VMI), tačiau nepateikė su jais sudarytos atstovavimo sutarties, suteikiančios teisės šiuos kreditorius atstovauti teisme. Dėl to turi būti sprendžiamas klausimas dėl šalies tinkamumo.

14Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Teismas

konstatuoja:

16bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Almontus“ vadovas nuo 2006-10-02 iki 2016-03-23 buvo atsakovas V. P..

17Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“, bankroto administratore paskyrė V. S.. Nuo 2016-07-08 paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Acountera“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtą sudaro iš esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki.

18Ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Almontus“ vadovu, 2016-01-18 ir 2016-02-02 iš bendrovės lėšų išmokėjo sau 1086,00 Eur, taip pat 2013-2014 metais panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai, tai yra apmokėjo iš bendrovės lėšų komandiruočių išmokas atsakovui už 2460,85 Eur. Atsakovas su pareikštais reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

19Dėl ieškovo tinkamumo

20Atsakovas nurodo, kad pretenziją nagrinėjamu atveju jam reiškia UAB „Acountera“, kuri nenurodo kokiu teisiniu pagrindu ji pretenziją reiškia kito asmens, tai yra BUAB „Almontus“ vardu. Be to, UAB „Acountera“, kaip ieškovė, gina ne savo interesus bet kreditorių (buvusių darbuotojų, Sodros, VMI), tačiau nepateikia su jais sudarytos atstovavimo sutarties, suteikiančios teisės šiuos kreditorius atstovauti teisme.

21Kai įmonė tampa nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) prasme ir jai iškeliama bankroto byla, bendrovės vadovams gali būti reiškiami reikalavimai ne tik CK 2.87 straipsnio pagrindu, bet ir savarankiškais pagrindais, įtvirtintais ĮBĮ. Pagrindinis subjektas, turintis teisę pareikšti ieškinį nemokios įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo šiais abiem pagrindais (CK ir ĮBĮ), yra įmonės bankroto administratorius. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus, todėl bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Jeigu bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą, gindamas kreditoriaus interesus, teisę kreiptis į teismą įgyja kreditorius, tačiau tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos.

22Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“, bankroto administratore paskyrė V. S.. Nuo 2016-07-08 paskirta nauja bankroto administratorė UAB „Acountera“. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė yra BUAB „Almontus“, kurią atstovauja ir bendrovės bei jos kreditorių interesus gina bankroto administratorė „Acountera“. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad byloje ieškinį pareiškė tinkamas ieškovas, turintis reikalavimo teisę.

23Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

24Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

25Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė prieš G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

26Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Almontus“ vadovas. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens vadovas privalo veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojalus (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

27Ieškovė įrodinėja, kad atliekant atsiskaitymus pagal 2016-01-18 ir 2016-02-02 kasos išlaidų orderius, kuriais išmokėtos lėšos iš bendrovės atsakovui, buvo atsiskaityta CK 6.9301 straipsnio 4 dalyje numatytais reikalavimais pagal avansinę apyskaitą, nors įmonės vadovu buvęs atsakovas turėjo prievolę tenkinti pirmesnės eilės, t. y. CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte numatytas prievoles. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.9301 str. normos imperatyvumą.

28Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“. Teismas 2016-02-18 nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB „Almontus“ turtą sudaro iš esmės trumpalaikis 5081 Eur vertės turtas, o įmonės skolos sudaro 10401,50 Eur, t. y. atsakovės skolos viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki. Ieškovė nurodo, kad 2016-01-01 buvo pradelsti šie reikalavimai UAB „Almontus“: 509,09 Eur skola VSDFV Klaipėdos skyriui, 11,23 Eur darbo užmokesčio skola R. B., 532,00 Eur darbo užmokesčio E. M., 744,35 Eur darbo užmokesčio J. C., 362,46 Eur darbo užmokesčio K. P., 135,24 Eur darbo užmokesčio V. P.. Būtina įvertinti tai, kad įsiskolinimus ieškovė nustatė iš buhalterinės apskaitos dokumentų. Duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Almontus“ turėjo įsiskolinimų būtent pagal vykdomuosius dokumentus, byloje nepateikta, todėl teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje numatytas mokėjimų eiliškumas, nėra pagrindo.

29Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-01-18 išrašytas UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), pagal kurį atsakovui išmokėta 726,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas – atsiskaitymas pagal avansinę apyskaitą. 2016-02-02 išrašytas UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderis Nr. ( - ), pagal kurį atsakovui išmokėta 360,00 Eur suma, mokėjimo pagrindas nenurodytas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išmokėtos iš UAB „Almontus“ piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės interesais, priešingai, nėra aišku, kur apskritai šios piniginės lėšos buvo panaudotos. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje pripažino, jog minėtos piniginės lėšos nebuvo panaudotos UAB „Almontus“ veikloje, visas pinigines lėšas atsakovas išsimokėjo sau. Būtina įvertinti ir tai, kad atsakovas minėtas pinigines lėšas iš UAB „Almontus“ išsimokėjo sau, žinodamas apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams, ir nedelsiant pats kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai. Pastebėtina, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas grąžino į bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą 200,00 Eur.

30Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas 2013-2014 metais panaudojo bendrovės lėšas nesuderinamam su bendrovės veikla tikslui, trečiųjų asmenų naudai, tai yra apmokėjo iš bendrovės lėšų komandiruočių išmokas atsakovui už 2460,85 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-08-28 UAB „Almontus“ direktoriaus, t. y. atsakovo, įsakymu Nr. 294 Dėl tarnybinės komandiruotės atsakovas išvyko į komandiruotę į Vokietijos Federacinę Respubliką (7 dienos), Nyderlandų Karalystę (1 diena) ir Prancūzijos Respubliką (2 dienos) nuo 2013-08-30 iki 2013-09-08 užmegzti ryšius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbą, vykstant į komandiruotę tarnybiniu automobiliu ir apmokant 100 procentų komandiruotės dienpinigius. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui iš UAB „Almontus“ 2013-09-30 buvo išmokėta 4588,84 Lt (1329,01 Eur) pagal komandiruotės ataskaitą Nr. 2013/01 už kelto bilietus, viešbučius bei kuro išlaidas, atsakovui iš UAB „Almontus“ 2013-09-13 buvo išmokėta 3908,00 Lt (1131,84 Eur) dienpinigių už minėtą komandiruotę, iš viso atsakovu išmokėta 2460,86 Eur suma. Iš atsakovo į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitą pateiktų ir įtrauktų komandiruotės išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad į komandiruotę vyko ne tik atsakovas, bet ir R. B., S. M., J. M., kurie tuo metu nebuvo UAB „Almontus“ darbuotojai. Visų keturių asmenų kelionės metu patirtos išlaidos buvo įtrauktos į UAB „Almontus“ buhalterinę apskaitą ir apmokėtos iš UAB „Almontus“ piniginių lėšų. Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi mokestinį tyrimą 2016-03-29 pranešime Nr. ( - ) konstatavo, jog bendrovė nepagrindė, kad 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotė būtų susijusi su bendrovės vykdyta arba numatoma vykdyti ekonomine veikla, komandiruočių išlaidos buvo patiriamos ne tik bendrovės darbuotojų naudai, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog bendrovės deklaruota veikla – teisinė veikla, faktiškai vykdoma veikla – detaliųjų planų, žemėtvarkos projektų rengimas, topografinių, geodezinių nuotraukų sudarymas, kadastriniai matavimai, teisinė veikla, patalpų subnuoma. Atsakovas pateikė mokesčių administratoriui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į komandiruotę buvo vykstama dėl Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, kuri numatė, jog nuo 2014-01-01 iš esmės nebeliks detaliojo planavimo, o 85 procentų pajamų buvo iš detaliųjų planų rengimo, todėl nuspręsta vykdyti kitą veiklą, kad nebankrutuotų, siekta pradėti molinių namų statybą Lietuvoje. Tokias pat aplinkybes atsakovas nurodė teismui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad, nors atsakovas į komandiruotę vyko 2013 metų pabaigoje, duomenų, patvirtinančių, kad iki 2016 metų, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, UAB „Almontus“ užsiėmė tokia ar panašia veikla, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-08-28 įsakyme komandiruotės tikslas nurodomas užmegzti ryšius su potencialiais verslo partneriais (projektavimo įmonių vadovais), pasidalinti darbo patirtimi, stebėti projektuotojų darbą.

31Atsakovas teigia, kad tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir nesupažindinant su šia išvada, nesuteikiant galimybės jos apskųsti, nes joje kaltinimai yra nukreipti ne atsakovui kaip fiziniam asmeniui, o kaip bendrovei UAB „Almontus“, be to, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius pažeidimų. Pažymėtina, kad UAB „Almontus“ mokestinis tyrimas buvo pradėtas 2016-01-25, buvo atliekamas, kai atsakovas buvo įmonės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, atsakovas teikė paaiškinimą mokesčių administratoriui dėl minėtos komandiruotės aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nedalyvavo mokestiniame patikrinime. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės A. P. 2017-10-06 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, požymių. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu tiriamos aplinkybės, turinčios reikšmės siekiant taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl visais atvejais vadovautis ikiteisminio tyrimo metu konstatuotais faktais apie atsakomybės buvimą ar nebuvimą, nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju atsakovui prašoma taikyti civilinę atsakomybę. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotės dokumentų, jų pagrįstumo ir pan.

32Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas gaudamas pinigines lėšas iš UAB „Almontus“ už 2013-08-30 – 2013-09-08 komandiruotę pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti, veikė priešingai juridinio asmens interesams.

33Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui pagal 2016-01-18 UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) išmokėta 726,00 Eur suma ir pagal 2016-02-02 UAB „Almontus“ kasos išlaidų orderį Nr. ( - ) išmokėta 360,00 Eur suma, iš viso 1086,00 Eur. Šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo sumokėjo į bankrutuojančios bendrovės banko sąskaitą 200,00 Eur, todėl yra pagrindas žalos dydį mažinti šia suma. Iš UAB „Almontus“ piniginių lėšų 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių išmokos atsakovui už 2460,85 Eur. Taigi bendra žalos suma sudaro 3346,85 Eur sumą. Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „Almontus“ padaryta 3346,85 Eur žala būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. CK 2.87 straipsnyje nustatytų pareigų būti lojaliu juridiniam asmeniui, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti.

34Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti, tenkintinas.

35Dėl senaties termino

36Atsakovas nurodo, kad dėl reikalavimo priteisti žalą, padarytą įmonei dėl komandiruotės išlaidų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir minėtą reikalavimą atmesti. Teigia, kad tokiam reikalavimui yra suėjęs 3 metų senaties terminas, numatytas CK.

37Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsni). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

38CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

39ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto galiojusio, kai buvo priimta ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Almontus”, nurodyta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Taigi, minėtoje ĮBĮ normoje įtvirtinta ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisyklė, kuri yra taikoma tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškia ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių nuginčijimo, tačiau joje paminėtas 6 mėnesių laikotarpis nepripažįstamas senaties terminu. Tai, kad ši senaties termino skaičiavimo pradžios taisyklė taikoma tik administratoriaus ieškiniams dėl sandorių nuginčijimo, yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016, 32 punktą). Vadinasi, kitiems bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams, tarp jų ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktą). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-955-253/2016 iškėlė bankroto bylą UAB „Almontus“, taigi akivaizdu, kad ieškiniui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikšti senaties terminas nėra praleistas.

40Dėl procesinių palūkanų priteisimo

41Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

42Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir atsakovo paaiškinimus, yloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 3346,85 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pagal ieškinio sumą turėjo būti sumokėtas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškinį visiškai patenkinus, iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

44Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

45ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, ieškinį tenkinti.

46Priteisti iš atsakovo V. P. 3346,85 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis Eur 85 ct) žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3346,85 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt šešių Eur 85 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Almontus“.

47Priteisti iš atsakovo V. P. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

48Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

49Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 5. Nurodė, kad 2016-02-18 Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą... 6. Ieškovė paaiškino, kad, patikrinus bankrutuojančios įmonės dokumentus,... 7. Ieškovė nurodė ir tai, kad 2013-2014 metais buvo apmokėtos komandiruočių... 8. Ieškovės atstovės bankroto administratorės UAB „Acountera“ įgaliotas... 9. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo... 10. Paaiškino, kad UAB „Almontus“ tuo metu, kai buvo skelbiamas bankrotas... 11. Atsakovas pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad... 12. Ieškovė įrodinėdama žalą, padarytą įmonei dėl komandiruotės... 13. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog... 14. Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 15. Teismas... 16. bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Almontus“ vadovas nuo 2006-10-02 iki... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 18. Ieškovė prašo ieškiniu priteisti iš atsakovo 3346,85 Eur žalai atlyginti.... 19. Dėl ieškovo tinkamumo... 20. Atsakovas nurodo, kad pretenziją nagrinėjamu atveju jam reiškia UAB... 21. Kai įmonė tampa nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18... 23. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų... 24. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina... 25. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 26. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nuo 2006-10-02 iki bankroto bylos... 27. Ieškovė įrodinėja, kad atliekant atsiskaitymus pagal 2016-01-18 ir... 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-02-18... 29. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2016-01-18 išrašytas... 30. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad atsakovas 2013-2014 metais panaudojo... 31. Atsakovas teigia, kad tyrimas buvo atliktas atsakovui nedalyvaujant ir... 32. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas... 33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba... 34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos... 35. Dėl senaties termino... 36. Atsakovas nurodo, kad dėl reikalavimo priteisti žalą, padarytą įmonei dėl... 37. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 38. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas... 39. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto galiojusio, kai buvo priimta ir... 40. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 41. Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos... 42. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės ir... 43. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo reiškiant ieškinį buvo atleista... 44. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263,... 45. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“,... 46. Priteisti iš atsakovo V. P. 3346,85 Eur (tris tūkstančius tris šimtus... 47. Priteisti iš atsakovo V. P. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 00 ct)... 48. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...